Byla 2A-974-232/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Salver“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Salver“ ieškinį atsakovui UAB „Provit“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas UAB „Salver“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 688,60 Eur (30 000 Lt) skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2003-10-16 S. G. individuali įmonė „Salver“ , kuri 2004-06-08 buvo pertvarkyta į UAB „Salver“ (toliau tekste ieškovas), ir UAB „Provit“ (toliau tekste atsakovas) sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 21 (toliau tekste ginčo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti apie 2 ha ploto teritorijos prie ( - ), detalųjį planą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už tinkamai ir laiku atliktus projektavimo darbus sutartyje numatytą kainą – 61 000 Lt su PVM. Pagal sutarties 4.2 punktą ieškovas iki darbų pradžios (2003-10-17) sumokėjo atsakovui 20 000 Lt avansą, po ko atsakovas turėjo pradėti vykdyti darbus. 2004-04-20 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija LGA Nr. 7307491, pagal kurią ieškovas atsakovo prašymu sumokėjo papildomai 10 000 Lt avansinę sumą. Ieškovas taip pat savalaikiai pateikė atsakovui sutarties 4.1 punkte numatytus reikiamus projektavimo duomenis, todėl atsakovas pagal sutarties 5.4 punktą projektavimo darbus turėjo atlikti iki 2004-07-15. 2005-04-25 ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius valstybei priklausančio ir ieškovui išnuomoto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, teritorijoje be detaliojo plano, nes detalusis planas nebuvo parengtas nei per šalių sulygtą terminą, nei iki 2005-04-25, nei iki šiol. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jam sumokėtą 8 688,60 Eur (30 000 Lt) avansinę sumą.

6Teismui 2013 12 06 sprendimu už akių ieškinį patenkinus, atsakovas pateikė pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo

7Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, patvirtino, kad 2003-10-16 šalių sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 21. Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo parengti apie 2 ha ploto teritorijos prie Pergalės g. 42, Vilniuje, detalųjį planą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už tinkamai ir laiku atliktus projektavimo darbus sutartyje nustatytą 61 000 Lt su PVM kainą. Sutarties 4.1, 4.2 punktu ieškovas įsipareigojo iki 2003-11-15 pateikti atsakovui reikiamus duomenis bei sumokėti 20 000 Lt. Avansas buvo sumokėtas 2013-10-17. Sutartimi šalys sulygo, kad už kiekvieną sutarties 4.1 punktu numatytų projektavimo dokumentų pateikimo vėlavimo dieną projekto parengimo terminas nukeliamas viena diena. Ieškovas jokių sutartyje numatytų dokumentų nustatytu terminu atsakovui nepateikė, tačiau nepaisydamas ieškovo neveikimo ir siekdamas tinkamai įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, juos įvykdyti per įmanomai trumpiausius terminus, 2003-10-31 atsakovas su SĮ „Vilniaus planas“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 87, kurios objektu buvo apie 2 ha teritorijos prie ( - ), Vilniuje, detaliojo plano architektūrinė dalis. Šios sutarties pagrindu SĮ „Vilniaus planas“ atlikti darbai atsakovui buvo perduoti 2004-05-03 atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu, o 2004-05-03 atsakovas sumokėjo SĮ „Vilniaus planas“ sulygtą 7 080 Lt sumą. 2004-01-05 atsakovas su A. Š. individualia įmone sudarė tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2, kurios objektas – teritorijos prie ( - ), Vilniuje, toponuotraukos M1:500, 6 ha plote. A. Š. individualios įmonės atlikti darbai atsakovui perduoti 2004-01-22, o 2004-03-15 atsakovas sumokėjo A. Š. individualiai įmonei 2 750 Lt sumą. Žemės sklypo savininkų prašymas dėl detaliojo planavimo sąlygų išdavimo Vilniaus m. savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijai buvo pateiktas tik 2004-02-04, nes iki to laiko ieškovas nesugebėjo surinkti visų atitinkamo prašymo pateikimui reikalingų dokumentų ir pateikti prašymo atitinkamai institucijai, o Vilniaus miesto savivaldybės detaliojo planavimo sąlygos ir išvada dėl detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo buvo gautos 2004-03-15. Atsakovas pateikė ieškovui detaliojo plano projekto aiškinamąjį raštą ir žemės sklypo detaliojo plano pagrindinį brėžinį ieškovo įgaliotam asmeniui suderinimui kartu su kitais sklypo valdytojais, tačiau motyvuodamas tuo, kad nebeturi suinteresuotumo tęsti detaliojo planavimo procedūrų, ieškovas suderinto detaliojo plano projekto atsakovui nepateikė. Ieškovui nesirūpinant detaliojo plano suderinimu, nusprendus parduoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius valstybei priklausančio ir ieškovui išnuomoto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, teritorijoje, sutarties pagrindu rengiamas 2 ha teritorijos prie ( - ), Vilniuje, detalusis planas negalėjo būti toliau rengiamas (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str.). Todėl šalys susitarė, kad atsakovas nutrauks sutarties pagrindu atliekamus darbus ir perduos ieškovui darbus, kuriuos spėjo atlikti, o ieškovas įsipareigojo darbus, kuriuo atsakovas spėjo atlikti, priimti ir už juos sumokėti 30 000 Lt. Atsakovas perdavė ieškovui darbus, kuriuos spėjo atlikti, bei ieškovui pateikė atliktų darbų ataskaitą, o sutarties šalys atliktų darbų perdavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtino pakvitavimu – 2004-04-20 PVM sąskaita-faktūra serija LGA Nr. 7307491 ir kasos pajamų orderiu serija LAC Nr. 2522921. Ieškovas ieškinį pareiškė praėjus devyniems metams nuo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Visą šį laiką ieškovas atsakovui jokių pretenzijų dėl neva be pagrindo įgytų 30 000 Lt nereiškė. Atsakovas taip pat prašo išspręsti teismo sprendimo atgręžimo klausimą, nes vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 sprendimą už akių iš atsakovo buvo išieškota ir vykdymo proceso metu paskirstyta 933,25 Eur (3 222,24 Lt) suma. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Salver“ ieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Nutarė atgręžti panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-06 sprendimo už akių vykdymą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 933,23 Eur išieškotą sumą. Priteisė iš ieškovo UAB „Salver“ atsakovo UAB „Provit“ naudai 792,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas įvertinęs šalių raštu sudarytos sutarties sąlygas, šalių paaiškinimus konstatavo, kad pateikti išeities duomenis atsakovui įsipareigojo ieškovas. Šis ieškovo sutartinis įsipareigojimas rašytinėje sutartyje įtvirtintas aiškiai, nedviprasmiškai. Nors ieškovas byloje šią sutartinę nuostatą aiškino priešingai, teismas su tokiu aiškinimu nesutiko. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo pozicija, kad 2003-10-16 projektavimo darbų sutartyje Nr.21 šalys nenurodė, kas sudaro išeities duomenis, kuriuo turėjo pateikti atsakovui ieškovas, nes sutarties 4.1 punkte buvo nurodyta, kad ieškovas atsakovui pateikia Vilniaus apskrities, Miesto plėtros departamento sąlygas planavimui, išvadą dėl palnavimo proceso ir procedūros, aprobuotas technines sąlygas ir kitus išeities duomenis. Kadangi jokių išlygų, kad tam tikrus išeities duomenis rengia atsakovas sutartyje šalys nebuvo numačiusios, todėl teismas aiškinti kitaip nei numatyta dizpozityviose teisės normose (taip pat pačioje sutartyje raštu) neturėjo jokio pagrindo. Teismas sprendė, kad atsakovas siekdamas išsaugoti sutartį ir sutikdamas išeities duomenis parengti už ieškovą atliko projektavimo eigoje atsiradusius nenumatytus darbus. Nesant privalomo rašytinės formos tokioms sutartims reikalavimo įstatyme, teismas rėmėsi atsakovo atstovo V. P. ir O. S. paaiškinimais bylos nagrinėjimo teisme metu, rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tokių veiksmų atlikimą ir vertino atsakovo veiksmus kaip sutikimą juos atlikti už ieškovą, o taip pat kaip ieškovo sutikimas, jog šiuos darbus už ieškovą atliktų atsakovas. Teismas taip pat sprendė, kad aplinkybė, jog atliktų darbų aktas šalių nebuvo surašytas, negali būti pagrindu konstatuoti, kad atsakovas 2004-04-20 nebuvo atlikęs darbų už 30 000 Lt, o jų kaip atliktų ieškovas nebuvo sutikęs priimti. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui už jo 2004-04-20 atliktus darbus prašomą sumą sumokėjo, kas liudija, kad atsakovo 2004-04-20 dienai atliktus 30 000 Lt vertės 2 ha ploto teritorijos prie ( - ), Vilniuje, detaliojo plano darbus ieškovas priėmė kaip atliktus tinkamai ir tai patvirtindamas juos apmokėjo. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), o jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), apie juos užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Nagrinėjamu atveju ieškinį atsakovui ieškovas pareiškė praėjus devyniems metams po 2004-04-20 sąskaitos faktūros išrašymo ir jos apmokėjimo, todėl tokias ieškovo pretenzijas, teismas vertino akivaizdžiai nesavalaikėmis. 2 ha ploto teritorijos prie ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo darbų už 30 000 Lt vertę atlikimo fakto nepaneigia ir tai, kad ieškovui nebuvo perduoti parengti detaliojo plano dokumentai. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą sprendė, kad šalys 2004-04-20 nesiekė savo sutartinių santykių pabaigti, sutartį nutraukiant, todėl 2004-04-20 atsakovo parengti preliminarūs, tarpiniai detaliojo planavimo dokumentai ieškovui ir nebuvo perduoti. Šių nustatytų aplinkybių kontekste teismas ieškovo ieškinį dėl avanso grąžinimo atmetė. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10Apeliantas (ieškovas) UAB „Salver“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo pareikštą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovo atsakovo atliktų darbų kainą nevertino ar 2003-10-16 sutartyje nurodyti darbai atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sumokėtą 30 000 Lt kaip avanso sampratą, neįvertino sumokėtų lėšų paskirties ir šalių valios bei nepagrįstai laikė, kad šios lėšos yra atsakovo atlygis už dalies darbų atlikimą. Pagal ginčo sutartį ieškovo atsakovui sumokėtas avansas turėjo būti įskaitytas į bendrą sutarties kainą, taigi būtų atlikęs mokamąją funkciją, jeigu sutartis būtų įvykdyta. Tas faktas, kad atsakovas neįvykdė sutarties ir neperdavė ieškovui darbų rezultato, reiškia, jog jis pinigus iš atsakovo gavo be pagrindo, todėl privalo grąžinti ieškovui visą avansą. Be to pirmosios instancijos teismas neteikė jokių argumentų dėl to kokia atsakovo atliktų darbų faktinė vertė, nenurodė atsakovo atliktų darbų įvertinimo kriterijų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo atliktus darbus turėjo vertinti šių atliktų darbų kokybę, jų apimtis bei santykį su bendra sutartyje sulygta darbų kaina. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad sutarties galiojimo metu yra atlikęs darbus, nes nepateikė ieškovui atliktų darbų aktų, kitų jo parengtų dokumentų, patvirtinančių atliktų darbų faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti, kuris projektavimo darbų etapas ir kuri jo dalis įvykdyta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, neva atsakovas ieškovui atliko darbų 30 000 Lt sumai, nes faktiškai atsakovas net nepradėjo vykdyti ginčo sutarties. Apelianto teigimu atsakovas privalėjo apie negalimumą vykdyti sutartį ir vykdymo sustabdymą informuoti ieškovą, nes tai reikalauja imperatyviosios įstatymo normos, įtvirtinančios ne tik atsakovo teisę, bet ir pareigą sustabdyti darbus, nesant galimybės jų vykdyti. Atsakovas, teigdamas, jog ieškovas nesudarė sąlygų atlikti numatytus darbus pats teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiradus šiai situacijai, jis tinkamai vykdė savo pareigas t.y. sustabdė darbus ir apie tai informavo ieškovą. Neinformavus ieškovo apie darbų sustabdymą atsakovui kyla LR CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai – atsakovas neturi teisės remtis darbų sustabdymą lėmusiomis aplinkybėmis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nors ir manydamas, jog žemės sklypo detalaus plano pagal turimus dokumentus parengti neįmanoma, nenutraukė jo rengimo darbų, nepranešė ieškovui apie darbų sustabdymą. Apelianto manymu turėjo būti įvertintas ir pačio atsakovo elgesys dėl sutarties tinkamo neįvykdymo, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino, kad sutartyje nurodytų darbų vykdymas yra profesinė atsakovo veikla, todėl jam a priori taikomi padidinti rūpestingumo ir profesionalumo standartai.

12Atsakovas UAB „Provit“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl atliktų darbų vertės iš viso nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teikdamas skundą sutinka su dalies darbų atlikimu, tačiau ginčija atliktų darbų vertę. Taigi iš esmės apeliantas skunde kelia naujus reikalavimus. Atliktų darbų vertė buvo nurodyta apeliantui pateiktoje 2004-04-20 PVM sąskaitoje-faktūroje LGA Nr.7307491, kurią apelianto atstovas pasirašė ir kurios pagrindu buvo atliktas papildomas mokėjimas vykdant darbų sutartyje numatytus apelianto įsipareigojimus. PVM sąskaitoje faktūroje buvo aiškiai nurodyta, kad ji išrašoma už detalųjį planą. Ta aplinkybė, kad apeliantas atliko mokėjimą pagal jam pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą liudija, kad dalis sutartyje numatytų darbų buvo atlikta, apeliantas darbų įvykdymą priėmė, apeliantas neginčijo atliktų darbų vertės. Apeliantas atlikdamas mokėjimą pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ginčo dėl atliktų darbų vertės nekėlė, atliktų darbų kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, per visą laikotarpį iki apeliacinio skundo pateikimo nebuvo pateikta ir jokių argumentų dėl atliktų darbų kokybės. Pažymėjo ir tai, kad siekdamas įvykdyti sutartį ir parengti teritorijos detalųjį planą atsakovas atliko šiuos veiksmus: parengė situacijos schemą; analizavo jam pateiktą informaciją; rengė projektinius pasiūlymus; parengė pagrindinį detaliojo plano brėžinį; rengė detaliojo plano projekto aiškinamąjį raštą; susitaręs su klientu, teikė ir pildė dokumentus dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Šie darbai remiantis rekomendacinio pobūdžio miestų, miestelių ir jų dalių detaliojo planavimo darbų kainos skaičiavimo metodika taikoma atliekant darbus, apmokamus iš valstybės ir savivaldybių lėšų, nurodo, kad atsakovo atlikti darbai sudaro 69 proc. visų projektavimo darbų vertės, todėl tai, kad už atsakovo atliktus darbus buvo sumokėta pusė darbų kainos, atitinka tiek protingumo ir sąžiningumo principus, tiek rekomendacinio pobūdžio normų reikalavimus. Pažymėjo ir tą aplinkybę, kad atliekamų darbų kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, be to ginčo sutartyje aiškiai nurodyta, kad už atliekamus darbus mokama kas mėnesį t.y. mokama ne už galutinį darbų rezultatą, o už sutarties pagrindu atliktus darbus. Todėl galutinio sutarties rezultato nepasiekimas nesuponuoja atsakovo pareigos grąžinti apeliantui pinigines lėšas už sutarties pagrindu atliktus darbus. Tai, kad apeliantas negavo galutinio darbų rezultato t.y. detaliojo plano, o suderinimas su valstybės institucijomis nebuvo atliktas lėmė ne atsakovo, o paties apelianto neveikimas. Atsakovas atliko darbus, parengė detaliojo plano projektą, kuris turėjo būti suderintas tiek su apeliantu, tiek su kitais detaliojo planavimo procese dalyvaujančiais asmenimis. Tolimesnis darbų pagal projektavimo darbų sutartį vykdymas be suderinimo buvo neįmanomas. Be to pareigą suderinti detaliojo plano projektą nustato ir teisės aktai. Todėl teigti, kad atsakovas turėjo atskirai raštu informuoti apie negalimumą toliau vykdyti sutartis nėra jokio pagrindo. Šioje byloje ginčo dalykas yra darbai atlikti iki 2004-04-20 PVM sąskaitos-faktūros LGA Nr./7307491 pateikimo, todėl aplinkybės, kad sutartis toliau nebuvo vykdoma po 2004-04-20 apskritai nepaneigia atsakovo teisės gauti atlyginimą už per atitinkamą sutarties vykdymo laikotarpį atliktus darbus. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14Ginčas byloje yra kilęs sklypo projektavimo, detaliojo plano rengimo paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią darbai nebuvo įvykdyti iki galo apeliantui (užsakovui) pardavus sklypą, kuris ir buvo šalių sutartinių santykių objektu ir praradus interesą tęsti sutarties vykdymą. Apeliantas (užsakovas) reikalauja gražinti sumokėtą už atliktus pagal sutartį pinigų sumą 30 000 Lt (8 688,60 eurų), teigdamas jog tai avansu sumokėti pinigai, kurie turėjo būti įskaityti į sutartos kainos už atliktus darbus sumokėjimą, kadangi darbai neatlikti avansas turi būti gražintas, o ne užskaitytas kaip apmokėjimas už dalį atliktų darbų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atliktų darbų kokybės. Teismas nevertino aplinkybės, kad tolesniam darbų vykdymui negalimam, atsiradus kliūtims atsakovas darbų nesustabdė ir nepranešė apie tai užsakovui (apeliantui ), nevertino jog atsakovas yra savo srities profesionalas. Taigi, iš esmės apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos byloje atliktą įrodymų vertinimą taip pat šalių elgesio sutarties vykdymo metu vertinimą.

15Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas), civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011 08 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006 03 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 10 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 04 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o ta aplinkybė, kad apeliantas kitaip, sau naudinga linkme vertina tuos pačius įrodymus nesudaro pagrindo teigti jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16Teismas išnagrinėjęs šalių 2003 10 16 sudarytos projektavimo darbų sutarties turinį, kurios 1, 5.1 punktu, atsakovas įsipareigojo atlikti apie 2 ha ploto teritorijos prie Pergalės g. 42, Vilniuje, detalųjį planą, o apeliantas sutarties 3 punktu įsipareigojo sumokėti atsakovui už tinkamai ir laiku atliktus projektavimo darbus sutartyje numatytą kainą 61 000 Lt (17 666,82 eurų), pagrįstai remdamasis sutarties nuostatomis akcentavo jog šalys sulygo atsiskaitymo tvarką, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki darbų pradžios sumokėti 20 000 Lt avansą, o už visą sutarties objektą mokėti kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus (sutarties 4.2, 4.3 punktai) todėl apelianto teiginys jog visa sumokėta 30 000 Lt (8 688,60 eurų) suma sumokėta avansu yra niekuo nepagrįsta. Sutarties 9, 5.4 punktu atsakovas įsipareigojo sutartus projektavimo darbus pradėti vykdyti, gavęs numatytą avansą, ir juos atlikti per aštuonis mėnesius nuo išeities duomenų: Vilniaus apskrities ir Miesto plėtros departamento sąlygų planavimui, išvados dėl planavimo proceso ir procedūros, aprobuotų techninių sąlygų ir kitų išeities duomenų, kuriuos remiantis sutarties 4.1 punktu iki 2003-11-15 turėjo pareigą pateikti apeliantas, gavimo. Byloje pateikti rašytinių įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovui 20 000 Lt avansą yra sumokėjęs 2003-10-17, mokėjimo pavedimu Nr.15. Nors byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie apelianto atsakovui perduotus išeities duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo V. P. paaiškinimų pagrįstai sprendė, kad tam tikrus duomenis ieškovas, atstovaujamas O. S., jam perdavė tai: ieškovo O. S. išduotas įgaliojimas, galiojęs iki 2013-09-23, pirkimo-pardavimo sutartis, sklypo schema, kadastro pažyma apie pastatus, po kiek laiko perduota turto pirkimo - pardavimo sutartis.

17Byloje nesant ginčo, kad administracinių aktų: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų sąlygų detaliajam planui rengti, išvados dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo, topografinės nuotraukos apeliantas atsakovui iki 2003-11-15, kaip numatyta sutartyje neperdavė, šias aplinkybes patvirtinus atsakovo atstovui V. P. bei O. S. teismas laikė šią aplinkybę nustatyta ir remdamasis atsakovo atstovo V. P. paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: prašymu adresuotu Naujosios Vilnios seniūnijai, 2004 03 15 išduotomis sąlygomis detaliajam planui rengti, numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros išvada, priėjo pagrįstos išvados, kad dėl pastarųjų išeities duomenų gavimo iniciatyvos ėmėsi atsakovas, užpildydamas reikiamus prašymus, o ieškovas apie tai žinojo, taip pat, kad tokia praktika yra dažna rengiant detaliuosius planus, kai projektuotojas imasi iniciatyvos už užsakovą sutvarkyti kažkuriuos formalumus, kad išeities duomenys ieškovo vardu kartu su kitais asmenimis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją buvo pateikti 2004-02-05 ir tik 2014-03-15. Tokie išeities duomenys kaip: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sąlygos žemės sklypo Pergalės g. 42, Vilniuje, detaliajam planui rengti, numatomo rengti detaliojo proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada, buvo išduoti. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas taip pat pagrįstai sprendė jog šie įrodymai patvirtina ir kitus atsakovo teiginius, kad po šalių sutarties atsakovas kryptingai veikė siekdamas sutartyje sutarto rezultato: 2013-10-31 atsakovas sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 87 su SĮ „Vilniaus planas“ sklypo detaliojo plano architektūrinės dalį parengimo už 7 080 Lt. Kad SĮ „Vilniaus planas“ šiuos darbus atliko 2004-05-03, o atsakovas už atliktus darbus sumokėjo sulygtą kainą patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. 2004-01-05 atsakovas sudarė tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2 su A. Š. individualia įmone dėl sklypo topo nuotraukos atlikimo, kurią ši įmonė parengė ir 2004-01-22 pateikė atsakovui, o atsakovas už ją sumokėjo sutartą 2 750 Lt. 2004 m. balandžio mėn. atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 7307491 už paslaugą – apie 2 ha teritorijos prie Pergalės g. 42 detalųjį planą 30 000 Lt sumai, nurodydamas, kad už paslaugą gautas avansas – 20 000 Lt. Šią sąskaitą ieškovas apmokėjo pagal 2004-04-20 atsakovo kasos pajamų orderį 10 000 Lt sumai įnešdamas avansą viršijančią 10 000 Lt sumą į apelianto kasą grynaisiais pinigais.

18Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyręs pateiktus įrodymus, remdamasis pateiktais įrodymais pagristai sprendė, kad tarp šalių ginčo sutarties pagrindu susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, reglamentuojami Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.644-6.671, 6.700-6.704 straipsnių nuostatų, kai rangovas (šiuo atveju (atsakovas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo (apelianto) užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.701, 6.702 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, kuriuos rangovui turi perduoti užsakovas. Įstatymas nedraudžia esant užsakovo pavedimui užduotį ir kitus pradinius duomenis rengti rangovui, tačiau užduotis tampa privaloma abiems šalims tik nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Šalių sudaryta sutartis aiškiai nustatė jog pateikti išeities duomenis atsakovui privalėjo ieškovas (sutarties 4.1 punktas), visas detalusis planas turėjo būti parengtas per 8 mėnesius.

19Pirmosios instancijos teismas remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstai konstatavo, jog apeliantui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir iki 2003-11-15 nepateikus visų išeities duomenų, šiuos duomenis rengti ėmėsi iniciatyvos pats atsakovas užpildydamas paraišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sąlygų, išvados gavimo, užsakydamas topografinę nuotrauką bei patirdamas išlaidas, kad atsakovas apie tokį sutarties vykdymą žinojo ir neprieštaravo patvirtina faktas jog jo atstovas O. S. pasirašė atsakovo parengtą paraišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduotą išvadą numatomo detaliojo plano rengimui, liudydamas teisme O. S. patvirtino buvęs supažindintas su atsakovo segtuve saugomais dokumentais, su tuo kokius ir kur reikia gauti suderinimus, jokių prieštaravimų, kad tokius išeities duomenis rengė ne ieškovas, o atsakovas, O. S. atsakovo atstovui V. P. nebuvo neišsakęs. Todėl teismas priėjo pagrįstos išvados, kad siekdamas išsaugoti sutartį, atsakovas, su užsakovo (apelianto ) žinia, atliko už ieškovą papildomus darbus (tokia situacija, pasak atsakovo atstovo V. P., yra dažna atsakovo, užsiimančio detaliųjų planų rengimu, praktikoje). Kad projektavimo eigoje atsiradus nenumatytiems darbams, parengiama papildoma projektavimo užduotis ir jos pagrindu sudaromas papildomas susitarimas numatė ir šalių pasirašyta sutartis (sutarties 8 punktas. Nors toks papildomas susitarimas ir nebuvo pasirašytas, teismas, remdamasis aptartais įrodymais, iš šalių elgesio sutarties vykdymo metu sprendė, kad ieškovui buvo žinoma apie papildomus atsakovo atliekamus darbus ir jie buvo atlikti jo sutikimu ir jo vardu.

20Nors tiek CK 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek ginčo sutartis numatė, kad darbus ieškovas atsakovui turėjo apmokėti kas mėnesį pagal atliktų darbų aktus, kurių į bylą atsakovas nepateikė, o jo pateikta ataskaita negali būti vertinama kaip toks aktas, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad ieškovas darbus faktiškai priėmė. Tokios išvados teismas pagrįstai priėjo ištyręs šalių elgseną sutarties vykdymo metu, kuri nebuvo formalizuojama, nes ieškovas ir dalį išeities duomenų atsakovui perdavė neįformindamas to rašytine tvarka, atsakovas sutikimo tam tikrus išeities duomenis rengti vietoj ieškovo taip pat neįformino rašytiniu dokumentu. Tokias išvadas patvirtina ir rašytiniai įrodymai: mokėjimo pavedimas Nr. 15, iš kurio matyti, kad 2003 10 17, sekančią dieną po sutarties pasirašymo ieškovas pervedė atsakovui sutartą 20 000 Lt avansą, PVM sąskaita faktūra išrašyta atsakovo, ieškovui 2004-04-20 serija LGA Nr. 7307491, 30 000 Lt sumai, kurioje beje nurodyta jog mokėtina suma yra 10 000 Lt nes 20 000 Lt buvo gauta kaip avansas ir atsakovo kasos pajamų orderis serija LAC Nr. 2522921, patvirtinantis, kad tą pačią dieną 10 000 Lt suma buvo įnešta į atsakovo kasą. Taigi, ieškovo veiksmai įnešant sąskaitoje nurodytą sumą grynaisiais pinigais į ieškovo sąskaitą patvirtina jog jokių pretenzijų atsakovui ieškovas 2004 04 20 neturėjo, reiškia darbus priėmė. Pagal galiojanti rangos santykių reglamentavimą užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė tokį reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), o jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), apie juos užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4, 5 d.). Byloje nustatyta, kad ieškinį atsakovui ieškovas pareiškėjo praėjus devyniems metams po 2004-04-20 sąskaitos faktūros išrašymo ir jos apmokėjimo, todėl tokios ieškovo pretenzijos, teismo vertinimu, akivaizdžiai yra nesavalaikės.

212 ha ploto teritorijos prie ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo darbų už 30 000 Lt vertę atlikimo fakto nepaneigia ir tai, kad ieškovui nebuvo perduoti parengti detaliojo plano dokumentai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas buvo ne 2 ha ploto žemės sklypo prie ( - ), Vilniuje, savininkas, o šiame sklype esančių dalies statinių savininkas. Pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis jam nuosavybės teise priklausė adresu Pergalės g. 42, Vilniuje, esantys statiniai – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), sandėlis, unikalus Nr. ( - ), sandėlis, unikalus Nr. ( - ), stoginė, unikalus Nr. ( - ), 41/100 kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), kuriuos ieškovas trečiajam asmeniui perleido 2005-04-25 sutartimi. Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatyta, kad ginčo sutarties vykdymo metu statinius šiame sklype valdė ir kiti asmenys UAGGB „Vilniaus atjauta“, UAB „Oranda“, o nuo 2004-08-31 tam tikrus statinius šiame sklype valdė ir UAB „Androna“, kurios vadovu buvo ir iki šiol yra O. S.. Kadangi pagal galiojusį teisinį reguliavimą (Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintas Detaliųjų planų taisykles) buvo būtinas kitų naudotojų ar valdytojų sutikimas ar susitarimas kartu organizuoti planavimą, o atsakovo atstovas V. P. paaiškino, kad jis buvo prašęs O. S. gauti paruoštų preliminarių detaliojo plano sprendinių suderinimus su kitais sklypo teritorijoje esančių statinių savininkais. O. S. bylos nagrinėjimo teisme vienu metu teigė, kad jam V. P. aiškino, kur reikalingi suderinimai, kitu metu, jis teigė, kad tokių suderinimų gauti iš jo niekas neprašė, tačiau neneigė dėl tokių suderinimų kalbėjęs su kitais bendrasavininkais, kurie, jo teigimu, nurodė tokius suderinimus duosiantys. Todėl teismas pagrįstai priėjo išvados, kad vertinant tiek šalių atstovų paaiškinimus, tiek R. Z. parodymus apie ieškovo bandymus, 2005 metais siūlyti statinių pirkėjams perimti ginčo detaliojo plano rengimą, liudija, kad šalys 2004-04-20 nesiekė savo sutartinių santykių pabaigti, sutartį nutraukiant, todėl 2004-04-20 atsakovo parengti preliminarūs, tarpiniai detaliojo planavimo dokumentai ieškovui ir nebuvo perduoti (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktas ).

22Kolegija taip pat sutinka jog byloje nustačius, kad buvo apmokėtas tam tikras sutartų darbų etapas pagal ginčo sutartį parengtų dokumentų perdavimas ieškovui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas plačiau šiuo klausimu neturėjo pasisakyti. Tuo tarpu apelianto argumentas jog šioje byloje didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai turėjo būti keliami atsakovui nepagrįstas, nes šiuo atveju abi šalys yra verslininkai, kuriems šie reikalavimai vienodi. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.200 straipsnis įpareigoja šalis vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 06 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas bei civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo (apelianto) 210,26 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovo prašymas tenkintinas.

26Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo UAB „Salver“, juridinio asmens kodas 120381830, buveinė Genių g. 5-23, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita ( - ), atsakovo UAB „Provit“, juridinio asmens kodas 120563719, buveinė Kalvarijų g. 125, Vilniuje naudai 210,26 Eur (du šimtus dešimt eurų 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas UAB „Salver“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Nurodė, kad 2003-10-16 S. G. individuali įmonė „Salver“ , kuri... 6. Teismui 2013 12 06 sprendimu už akių ieškinį patenkinus, atsakovas pateikė... 7. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, patvirtino, kad 2003-10-16 šalių... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmetė... 9. Teismas įvertinęs šalių raštu sudarytos sutarties sąlygas, šalių... 10. Apeliantas (ieškovas) UAB „Salver“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovo atsakovo... 12. Atsakovas UAB „Provit“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti;... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. Ginčas byloje yra kilęs sklypo projektavimo, detaliojo plano rengimo... 15. Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 16. Teismas išnagrinėjęs šalių 2003 10 16 sudarytos projektavimo darbų... 17. Byloje nesant ginčo, kad administracinių aktų: Vilniaus miesto savivaldybės... 18. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyręs... 19. Pirmosios instancijos teismas remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais... 20. Nors tiek CK 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek ginčo sutartis numatė,... 21. 2 ha ploto teritorijos prie ( - ), Vilniuje, detaliojo plano rengimo darbų už... 22. Kolegija taip pat sutinka jog byloje nustačius, kad buvo apmokėtas tam tikras... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog... 24. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovo UAB „Salver“, juridinio asmens kodas 120381830,...