Byla 2A-443/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Vaidai Sasnauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakavimo technika“ prašymą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo arbitražinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,D. G. ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pakavimo technika“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,D. G. ir partneriai“ bei atsakovas UAB ,,Pakavimo technika“ 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarė sutartį Nr. 04/16, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sukurti ir pagaminti koldūnų fasavimo kompleksą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 98 445 Lt per tris kartus. Ieškovas 2006 m. birželio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl nuostolių, atsiradusių dėl šios sutarties nevykdymo, atlyginimo. Teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nustatęs, jog ginčo sutartyje įrašytas šalių arbitražinis susitarimas.

4Ieškovas 2007 m. liepos 31 d. kreipėsi į Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas nutraukti ginčo 2004 m. rugpjūčio 18 d. produkcijos sukūrimo sutartį, priteisti iš atsakovo 74 849,53 Lt sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2005 m. sausio 13 d. iki arbitražinio teismo sprendimo priėmimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, vykdydamas šią sutartį pervedė atsakovui iš viso 74 849,53 Lt, tačiau atsakovas sukurtą bei pagamintą koldūnų fasavimo kompleksą pateikė išbandyti pavėlavęs, o 2005 m. balandžio 14 d. komplekso išbandymo metu paaiškėjo, kad jis neveikia.

5Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: nutraukė tarp minėtų šalių sudarytą 2004 m. rugpjūčio 18 d. produkcijos sukūrimo sutartį Nr. 04/16, priteisė iš atsakovo ieškovui 74 849,53 Lt turėtų išlaidų avansiniams mokėjimams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Be kitų nustatytų aplinkybių, arbitražinis teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog sukurtas kompleksas negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas dėl per aukštos temperatūros patalpose, tačiau, teismo nuomone, nei ginčo sutartyje, nei techninėse sąlygose nėra numatyta, kad kompleksas turėtų būti eksploatuojamas specialioje patalpoje arba specialioje temperatūroje. Arbitražinis teismas nustatė, kad iš 2005 m. balandžio 14 d. koldūnų pakavimo įrenginio išbandymo akto matyti, jog fasavimo įrenginys koldūnų nefasuoja, nes jis pritaikytas biriems natūraliems produktams, o ne sušaldytiems miltiniams gaminiams fasuoti. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog šis bandymas atliktas netinkamai aukštoje temperatūroje ir jog sukurtos technikos eksploatacija turi būti vykdoma specialioje temperatūroje. Arbitražinis teismas konstatavo, kad koldūnų fasavimo komplekso trūkumų atsirado dėl rangovo (atsakovo) tyčios ar didelio neatsargumo, tai yra dėl jo kaltės.

6Atsakovas UAB ,,Pakavimo technika“ 2008 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą arbitražinį sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, byla buvo išnagrinėta pažeidžiant Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bei Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų reikalavimus, pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (Komercinio arbitražo įst. 29 str. 1 d., 21 str., Reglamento 36 str.). Šiuos teiginius atsakovas grindė nurodydamas, jog atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovas prašė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar ginčo kompleksas tinkamas (netinkamumas) fasuoti šaldytus koldūnus, tačiau arbitražinis teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad ekspertizės skyrimo klausimas nebuvo niekaip išspręstas, todėl minėtas prašymas nėra ir atmestas. Atsakovas nurodė, kad ekspertizės pagrindu jis žadėjo teikti priešieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra (pasiimti pagamintą produkciją). Atsakovo nuomone, teismas savo išvadas grindė vien tik ieškovo paaiškinimais. Nors sprendime akivaizdžiai konstatuojami skirtingi šalių pateikiami komplekso veikimo netinkamumo priežasčių vertinimai, o ekspertas taip pat turėjo atsakyti į klausimą, kokioje temperatūroje įprastai fasuojami šaldyti koldūnai, tačiau tokių duomenų arbitražinis teismas neturėjo. Teismas labai didelę įrodomąją reikšmę suteikė tik ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams – 2005 m. balandžio 14 d. Koldūnų pakavimo įrenginio išbandymo aktui bei aktui apie tai, kad atsakovo direktorius atsisako pasirašyti minėtą aktą. Tačiau apie šiuos dokumentus atsakovui tapo žinoma tik po metų nuo jų vienašališko surašymo, tai yra ieškovui kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą. Aktuose nurodytas aplinkybes atsakovas norėjo paneigti ekspertizės aktu, tačiau arbitražinis teismas ekspertizės neskyrė ir taip apribojo šalių turimas vienodas galimybes pagrįsti savo prieštaravimus, nesurinko pakankamai teisiškai reikšmingų įrodymų teismo išvadoms padaryti.

7Atsiliepimu į prašymą ieškovas UAB ,,D. G. ir partneriai“ prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog turėjo būti paskirta ekspertizė, nes 2005 m. balandžio 14 d. atsakovo patalpose, dalyvaujant šalių atstovams, kompleksas buvo išbandytas bei nustatyta, kad jis pagamintas nekokybiškai ir neatitinka techninės užduoties reikalavimų. Šiuo atveju arbitražo teismui nekilo jokių nežinomų mokslinio ar techninio pobūdžio klausimų. Ieškovo nuomone, nesvarstytinas atsakovo teiginys, kad koldūnų fasavimo kompleksas fasuotų sušaldytus koldūnus, jei būtų pastatytas ir dirbtų žemoje temperatūroje, nes komplekso pagaminimo sutartyje bei techninėse sąlygose nėra nurodyta, kad kompleksas turėtų būti eksploatuojamas specialioje patalpoje arba specialioje temperatūroje. Be to, ginčo kompleksas yra atsakovo žinioje, todėl šis turėjo visas galimybes atlikti bet kokius išsamesnius tyrimus, pasikviesti specialistus. Taip pat atsakovas pažeidė ginčo sutartį, nes vėlavo atiduoti pagamintą koldūnų fasavimo kompleksą eksploatuoti. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad komplekso trūkumų atsirado dėl rangovo kaltės.

8Prašymas panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimą atmestinas.

9Apeliantas teigia, kad arbitražinis teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) reikalavimų. Kaip šių reikalavimų pažeidimą nurodo neišspręstą prašymą dėl ekspertizės skyrimo, dėl ko, kaip teigia pareiškėjas, jis negalėjo pagrįsti savo prieštaravimų ir tuo buvo pažeistas ginčo šalių procesinis lygiateisiškumas.

10Kaip žinia, arbitražinio teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo, negali atnaujinti ginčo nagrinėjimo iš esmės, negali spręsti materialinio pobūdžio klausimų ir todėl šiuo požiūriu Lietuvos apeliacinis teismas nėra apeliacinė instancija. Todėl šalies argumentai, kad arbitražas neteisingai išsprendė ginčą ar neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ar aplinkybių, pagal įstatymo reikalavimus nėra pagrindas arbitražinio teismo sprendimui panaikinti. Apskųstas arbitražinio teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. IĮ v. K. C. firma „SCHWARZ“, Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „SEB Vilniaus bankas“, Nr. 2A-436/2006; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Dispomed S. A.“ v. UAB „Oida“, Nr. 2A-245/2007). Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo įvardyta aplinkybė apie neišspręstą prašymą dėl ekspertizės skyrimo negali būti vertinama kaip pagrindas panaikinti arbitražinio teismo sprendimą dėl jo nepagrįstumo.

11Pareiškėjas nurodo, kad arbitražinis teismas, neišsprendęs klausimo dėl ekspertizės skyrimo, pažeidė arbitražinio nagrinėjimo procedūrą, nustatytą KAĮ 37 straipsnio trečiojoje dalyje 4 punkte. Be to, ši aplinkybė yra susijusi su KAĮ 21 straipsnyje įtvirtintu sąžiningo proceso principais, t. y. šalių teise pagrįsti savo teiginius visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi šis pareiškėjo argumentas gali būti vertinamas ir KAĮ 21 straipsnio nuostatų pažeidimo aspektu.

12Sutinkamai su KAĮ 22 straipsnio pirmąja dalimi šalys, vadovaudamosi KAĮ nuostatomis, gali susitarti dėl tvarkos, kuri bus taikoma nagrinėjant jų ginčą arbitražiniame teisme. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad jeigu nėra šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos, arbitražinis teismas, laikydamasis KAĮ nuostatų, gali nagrinėti jį tokia tvarka, kokią laiko tinkama, o įgaliojimai, suteikti arbitražiniam teismui, apima jo teisę nustatyti bet kokių įrodymų leistinumą, liečiamumą, svarumą ir svarbumą. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys nebuvo nustatę arbitražinio nagrinėjimo tvarkos, pagal kurią eksperto išvada būtų privaloma arbitražiniam teismui arba turėtų didesnę įrodomąją galią. Todėl arbitražinis teismas, gavęs atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, turėjo teisę išspręsti ginčą vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad arbitražinis teismas nesuformulavo sprendimo dėl prašymo skirti ekspertizę, dėl aukščiau minėtų argumentų vertintina kaip formalaus pobūdžio, neturinti esminės reikšmės ginčijamos arbitražinio nagrinėjimo procedūros teisėtumui.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas galėjo savo iniciatyva kreiptis į ekspertus dėl ekspertizės atlikimo, be to, turėjo teisę pateikti kitus įrodymus, siekdamas pagrįsti savo prieštaravimus. Taigi pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pagrįsti savo atsikirtimus visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio arbitražinio nagrinėjimo metu nebuvo pažeistas ir šalių procesinio lygiateisiškumo principas, t. y. arbitražinis teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė sąžiningo proceso principų (KAĮ 21 str.).

14Dėl anksčiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti arbitražinio teismo sprendimo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsniu,

Nutarė

16Palikti nepakeistą Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražinio teismo

172008 m. vasario 15 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai