Byla e2A-125-516/2018

Dėl komisijos sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ieškinį atsakovei I. A., tretiesiems asmenims D. K. ir ADB „Balticums“ Lietuvos filialui (teisių perėmėjas – „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas) dėl komisijos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos) pateikė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir ginčą išnagrinėti iš esmės.
2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė I. A. kreipėsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl, jos nuomone, netinkamai taikyto gydymo. Atsakovės tvirtinimu, gydytojas odontologas D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.725 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesudarė tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, buvo netinkamai pildoma pacientės ambulatorinė kortelė, todėl atsakovės būklė nebuvo nuosekliai ir savalaikiai fiksuojama. Atsakovė teigė, kad dėl netinkamo gydytojo D. K. gydymo neteko galimybės atkurti dantis ir turėti pilnavertę kramtymo funkciją, dėl to patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat jaučia dešinio apatinio žandikaulio kaulo nejautrą. Atsakovės vertinimu, dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose ji patyrė 30 000 Eur neturtinę ir 12 000 Eur turtinę žalą. Komisija nusprendė atsakovės prašymą atlyginti žalą patenkinti iš dalies ir įpareigojo Kauno klinikas atlyginti atsakovei 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 23,25 Eur turtinę žalą.
3. Ieškovė neginčijo, kad atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta dokumentacijos klaidų, tačiau, jos nuomone, šios klaidos pačios savaime nesukelia žmogui neigiamų padarinių. Įvertinus situacijos aplinkybes ir atsakovei taikyto gydymo metodo pasirinkimo kriterijus, Komisijos išsakytų argumentų objektyvumas yra abejotinas, o sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose atsakovei buvo suteiktos savalaikiai ir tinkamai. Prievolė ieškovei atlyginti žalą kiltų tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ko šiuo atveju nėra. Tokiu būdu, Komisija nepagrįstai priėmė sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai įvertino Kauno klinikų gydytojų veiksmus bei reikšmingas aplinkybes, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas
4. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti. Nurodė, kad atsakovės paaiškinimai dėl netinkamo gydymo ir patirtų neigiamų pasekmių neatitinka realybės, yra hiperbolizuoti. Nepaisant to, kad tobulo implantacijos rezultato nepavyko pasiekti, trečiojo asmens nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamai, pagal tarptautinius medicinos mokslo metodus, atsižvelgiant į specifinę pacientės žandikaulio ir burnos ertmės būklę. Pažymėjo, kad pacientei buvo nustatyta ženkli apatinio žandikaulio dešinės pusės, t. y. ketvirto ketvirčio, alveolės atrofija 45, 46, 47 ir 48 dantų srityje bei nerestauruotina 44 danties šaknis. Dar prieš chirurginę intervenciją pacientės apatinio žandikaulio sritis buvo itin atrofiška, todėl atsakovės pareiškimai, jog yra tariamai pašalinta alveolė yra visiškai nepagrįsti. Komisijos konstatuotas gydymo metodas, kai atliekama vertikali alveolės augmentacija nuosavo kaulo blokais, paimtais iš kitų, donorinių žandikaulių vietų, trečiojo asmens nuomone, nebuvo tinkamas pacientei. Jo rizikingumą ir neaiškią gydymo prognozę lemia tai, kad būtų ženkliai apsunkintas pooperacinis gijimas, kadangi pacientės žaizda gijo „antriniu būdu“ (t. y žaizdos kraštai pasileidžia, apsinuogina operuota vieta ir ji gyja ilgiau nei įprasta, o persodinti donoriniai audiniai tokiu atveju nekrotizuoja). Šiuo metodu persodinti kaulai, paimti iš kitų pacientės donorinių vietų paprasčiausiai nebūtų prigiję, intervencija būtų buvusi ženkliai traumatyvesnė už tą, kuri buvo atlikta. Nurodė, kad gijimas „antriniu būdu“ buvo sąlygotas pacientės atrofiškų audinių, todėl pacientė nepagrįstai tai lygino su „prie žando prisiūtomis dantenomis“. Trečiojo asmens nuomone, jo pasirinktas gydymo metodas šiuo atveju buvo tinkamiausias, mažiausiai traumatyvus, taikytinas esant išreikštoms žandikaulių atrofijoms. Prieš pasirenkant šį gydymo metodą pacientė buvo perspėta ir pasirašytinai supažindinta tiek su rizika užgauti apatinio žandikaulio nervą, tiek su galimomis komplikacijomis. Būtent dėl galimų rizikų, buvo pasirinkta mažiausiai rizikinga metodika – implantų įvedimas šalia nervo (šone), neatliekant toje vietoje jokių papildomų manipuliacijų su žandikauliu. Niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji neteko galimybės atkurti kramtymo funkciją. Po to, kai buvo įsukti, o vėliau ir pašalinti implantai, pacientei išliko tokia pati galimybė atkurti dantų funkciją, kokią ji turėjo prieš pirmąją konsultaciją. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad gydant pacientę pasitaikė dokumentacijos klaidų, tačiau vien tai nepaneigia fakto, kad teikdamas paslaugas pacientei gydytojas buvo maksimaliai rūpestingas, atidus, savo pareigų nepažeidė.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Komisijos sprendimas dėl jos pareiškimo Nr. 56-49 (2016-04-19) tyrimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės nuomone, Komisija išnaudojo visas jos galioje tuo metu buvusias teises ar galimybes surinkti maksimaliai išsamią ir tikslią informaciją apie I. A. sveikatos būklę, atsižvelgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad pati ieškovė nutarė nedalyvauti Komisijos posėdžiuose, nesiuntė į Komisijos posėdžius savo kompetentingo atstovo, nerealizavo savo visų nuostatuose numatytų teisių, todėl nepagrįstai teigia, kad Komisija priėmė neobjektyvų sprendimą ar nesuteikė gydytojui D. K. pasisakyti dėl pasirinktos gydymo taktikos. Komisijai

   52016 m. kovo 14 d. gavus Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgo doc. Dr. L. Z. ir gydytojo odontologo ortopedo R. P. specialistų išvadą ir likus daugiau kaip mėnesiui iki 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos paskutinio posėdžio, ieškovė nepateikė jokių savo paaiškinimų, prašymų, motyvų nei raštu, nei žodžiu. Todėl galima manyti, kad ieškovė sutiko su specialisto išvada ir jos motyvais. Atsakovės nuomone, yra visos būtinosios sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Komisija sprendime įvardino, kad nebuvo pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę pacientes sveikatos būklę, nebuvo imtasi jokių veiksmų išvengti neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo nei atstatytas kaulinis audinys, nei patrauktas nervas. Komisija konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nerūpestingai, neatsargiai, nekvalifikuotai ir nekokybiškai, dėl ko pacientės burnos ir apatinio žandikaulio būklė pablogėjo ir todėl buvo padaryta žala pacientes sveikatai. Komisija iš esmės įvertino gydytojo D. K. veiksmus proceso požiūriu ir nustatytus pažeidimus kvalifikavo teisingai, kas pagrįstai rodo, kad gydytojas D. K. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovė patyrė žalą. Atsakovė pažymi, kad vietoje planuotų trijų implantų įstatymo bei lūkesčių, kad pagerės pacientės kramtymo funkcija taip pat žandikaulio su dantimis ir dantenomis estetinė išvaizda, pacientė I. A. prarado dalį brangios ir vertingos žandikaulio alveolinės keteros, o vietoje iš dalies nulūžusio danties gavo įstatytą vieną implantą kartu su aibe papildomų sveikatos problemų ir komplikacijų. Jai reikės atlikti žandikaulio alveolinės ataugos minkštųjų ir kaulinių audinių atstatymą, pašalinti pacientei atsiradusius šalutinius skausmingus pojūčius ir esminius nepatogumus ir tik po to atlikti implantaciją ir protezavimą. Atsakovės nuomone, Komisija sprendime pagrįstai nustatė ir apibudino pacientės I. A. sveikatos būklę, konstatavusi, kad kiti neigiami padariniai gali būti jaučiami ir ateityje (apaitinio žandikaulio nervo pažeidimas, pasireiškiantis nutirpimu ir kitomis komplikacijomis). Tuo tarpu prašomos priteisti žalos dydis, nesant atsakovės veiksmuose kaltės dėl žalos kilimo, yra teisingas ir adekvatus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovė įpareigota atlyginti atsakovei 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 3 000 Eur; kitą Komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad nustatyta, kad atsakovė (pacientė) 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kauno klinikų Dantų implantacijos ir protezavimo skyriaus gydytoją D. K., prašydama suteikti mokamas dantų implantacijos paslaugas. Atlikus burnos panoraminę nuotrauką, kompiuterinę tomografiją (KT), dvi konsultacijas, 2015 m. vasario 24 d. pasirašius paslaugų teikimo sutartį, atsakovė 2015 m. kovo 31 d. buvo operuota, pašalinant 44 danties šaknį, į jo vietą įvedant vieną sriegio formos implantą „Megagen“, o 46, 47 dantų srityje įvedant du vienatūrius sriegio formos implantus „ROOT“. 2015 m. balandžio 1 d. atsakovė pranešė gydytojui, kad vis dar nejaučia dešinės apatinės lūpos, smakro, dantų ir po jais dantenų, bei jaučia apatinio dešinio žandikaulio skausmą. Gydytojo nurodymu atsakovei padarius 3D panoraminę burnos nuotrauką, 2015 m. balandžio 7 d. trečiasis asmuo D. K., įvertinęs panoraminę burnos nuotrauką ir nusiskundimus, išsuko du 46 ir 47 dantų implantus, nes jie galėjo būti įvesti į nervą. Po šios procedūros, ieškovės teigimu, ji pamatė, kad po buvusiais implantais nėra dalies žandikaulio alveolinės keteros, dantenų prie 43 danties ir kad visa vidinė žando dalis nuo 44 iki 48 danties prisiūta prie dantenų, jautė apatinio dešinio žandikaulio skausmą bei žandikaulio kaulo nejautrą. Norėdama ištaisyti nekokybiško gydymo pasekmes, atsakovė apsilankė pas kitus odontologus, kurie paaiškino, kad išsuktų implantų vietose nėra galimybės atkurti dantis – nei protezuoti, nei patalpinti naujus implantus, nes reikia atstatyti nesamą alveolinę ataugą, tačiau tai yra ypatingai sudėtinga ir maža sėkmės tikimybė. Be to, gydytojai nurodė, kad implantai buvo įvesti 47, 48 dantų srityje, o atsakovė davė sutikimą implantacijai 46, 47 dantų srityje. Dėl netinkamo gydymo atsakovė kreipėsi į Komisiją. Komisija 2016 m. balandžio 19 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės apatinio žandikaulio nervo pažeidimas nebūtų įvykęs, jei būtų pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę jos sveikatos būklę. Tam, kad būtų išvengta nervo pažeidimo, buvo būtina kruopščiai suplanuoti implantaciją, pasirinkti tinkamo ilgio implantus, ir atlikti procedūrą taip, kaip buvo suplanuota. Nors kartais nervo pažeidimas gali įvykti ir dedant maksimalias pastangas, ypač tais atvejais, kai apatinis žandikaulis yra atrofiškas, tačiau, Komisijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad neigiamų pasekmių išvengti: nebuvo nei atstatytas kaulinis audinys, nei patrauktas nervas, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nerūpestingai, neatsargiai, nekvalifikuotai ir nekokybiškai. Visais šiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė Ligoninės personalo neteisėta neatsargi veika, sukėlusi neigiamas pasekmes pacientės sveikatai. Remiantis pacientei atliktų tyrimų duomenimis ir gydytojų specialistų, konsultavusių Komisiją atsakymais, po atliktos 46 ir 47 dantų implantacijos ir po to sekusio šių implantų pašalinimo, pacientės burnos ir apatinio žandikaulio būklė pablogėjo, dėl ko buvo padaryta žala pacientės sveikatai.
8. Teismas nurodė, kad kad atsakovei atliekant 44, 46 ir 47 dantų implantacija, buvo pažeistas nervas, šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei trečiasis asmuo D. K.. Komisiją konsultavę specialistai savo išvadose konstatavo, kad aptariamu atveju buvo pasirinkta netinkama implantų sriegimo taktika, 46 ir 47 dantų implantai buvo įsriegti kiaurai per visą apatinį žandikaulį, siekė apatinio žandikaulio pamato kortikalinio kaulo sluoksnį ir projektavosi apatinio žandikaulio nervo kanalo projekcijoje, t. y. implantai buvo įsriegti bikortikaliai. Teismo vertinimu, nors ieškovė bando sureikšminti ir kvestionuoti Komisijos išvadų dalį, liečiančią trečiojo asmens D. K. taikytą atsakovei gydymo būdą, tačiau minėtais argumentais nėra paneigiama pagrindinė pakenkimo pacientės sveikatai priežastis – apatinio žandikaulio nervo pažeidimas atliekant 46 ir 47 dantų implantaciją ir liekamieji tokių veiksmų (operacijos) padariniai atsakovės sveikatai. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad gydytojas D. K. sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalį, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis), todėl laikė, kad ieškovės darbuotojo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Nustačius trečiojo asmens veiksmų neteisėtumą, liko nepaneigta ir ieškovės darbuotojo kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis). D. K. tinkamas savo pareigų neatlikimas (neveikimas) prisidėjo prie žalos atsakovei padarymo, todėl tarp ieškovės darbuotojo neveikimo ir atsakovei kilusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė specialistų išvadų apie galimus netinkamo gydymo padarinius ateities aspektu, koks numatomas gydymas ateityje, kokia galima jo trukmė ir pasveikimo galimybė, todėl sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Komisijos sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant ją nuo 5 000 Eur iki 3 000 Eur.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė Kauno klinikos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo

    62017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno klinikų ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad specialistų pateiktos išvados buvo prieštaringos ir nekonkrečios. Į Komisijos klausimą ar apatinio žandikaulio nervo užspaudimas yra galima dantų implantacijos komplikacija, ar tai nepageidaujamas įvykis ir kokių apsaugos priemonių turėtų imtis gydytojas, kad to išvengtų, specialistai pateikė išvadą, kad vienareikšmiškai atsakyti negali, nes tai gali būti tiek nepageidaujamas įvykis, tiek ir komplikacija. Specialistai taip pat pasisakė, kad tam, jog būtų išvengta nervo užspaudimo, būtina kruopščiai suplanuoti implantaciją, pasirinkti tinkamo ilgio implantus ir atlikti procedūrą taip, kaip suplanuota. Tačiau tuo pačiu specialistai akcentuoja, kad net ir tokiu atveju kai viskas yra kruopščiai suplanuota ir imtasi visų atsargumo priemonių, yra galimas nervo pakenkimas, ypač tais atvejais, kai yra atrofiškas apatinis žandikaulis.
2. Jokie specialistai negali pateikti išvadų ar sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nesusipažinę su medicinine dokumentacija. Visa pacientės medicininė dokumentacija buvo pateikta teismui. Be to, medicininėje dokumentacijoje yra užfiksuoti pacientės ypatingieji duomenys apie sveikatą ir jie negali būti be paciento sutikimo ar teismo sprendimo kam nors teikiami, nes tokiu būdu būtų pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos. Taigi Kauno klinikos savarankiškai kitoms įstaigoms, kitiems specialitams, kurie pacientės negydė, pateikti jos medicininių dokumentų vertinimui, nepažeisdamos teisės aktų dėl ypatingųjų duomenų apsaugos, negalėjo. Tokiu būdu Kauno klinikoms nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus byloje, tai yra dar vienų specialistų išvadas, kurie patvirtintų arba paneigtų Komisijos specialistų teiktas išvadas.
3. Teismas nevertino svarbaus įrodymo byloje – sudarytos Paciento ir gydytojo sutarties. Sutartyje, kurią pasirašė pacientė ir ją gydęs gydytojas yra aptartos galimos komplikacijos. Taigi, neigiami jausmai, audimų aptirpimas, atsiradęs skausmas, ką jautė pacientė, yra neatsiejama operacijos ir (ar) intervencinės procedūros dalis, kurių dažniausiai neįmanoma išvengti ir pacientė su tuo buvo supažindinta pasirašytinai. Sutarties 12 p. numato, kad pacientė pripažįsta, jog siūlomo jai gydymo metodo privalumai yra akivaizdūs, lyginant su galimomis komplikacijomis, todėl šiam gydymo metodui, kurį siūlo gydytojas D. K., ji pritaria bei patvirtina, kad neturės pretenzijų, jei gydymo rezultatai nepatenkins jos lūkesčių (teks šalinti implantą, nedelsiant po įsodinimo, pasirinkti kitokią nei numatyta protezo konstrukciją ar atlikti pakartotiną implantaciją). Pacientė pasirašydama sutartį taip pat patvirtino, kad sutinka ir supranta, jog neįmanoma šimtą procentų nuspręsti gydymo eigos ir baigties, nes daug kas priklauso ir nuo individualių paciento organizmo reakcijų, ką ne kartą yra akcentavęs savo pasisakymuose ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299- 611/2015).
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko visus apeliacinio skundo argumentus.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir neleidžia suabejoti Komisijos sprendimo išvada, kad atsakovės apatinio žandikaulio nervo pažeidimas nebūtų įvykęs, jeigu būtų pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę atsakovės sveikatos būklę. Apeliantė dėl sau naudingos interpretacijos nesirėmė išvados pirmu ir antru atsakymais, kuriuose nurodyta, kad atlikus pacientės implantų biokortikalinį įsriegimo būdą, nebuvo atlikta papildoma operacija – nervo išlaisvinimas, patraukimas į šoną, vadinama lateralizacija arba kita panaši operacija, taip pat įsriegiant 44 danties implantą galėjo reikėti panaudoti dirbtinį kaulą, nes alveolinė atauga toje vietoje siaurėjanti į viršų, dalinai atrofuota.
2. Tik eksperto išvada būtų galėjusi būti tinkamu įrodymu šioje byloje. Be to, ieškovė neįvykdė procesinės pareigos byloje surasti ir pasiūlyti byloje ekspertą, kuris galėtų atsakyti nagrinėjant šią bylą iškilusius klausimus, nors buvo ekspertizės iniciatorė byloje.
3. Paciento ir gydytojo sutartyje nėra sutarties sąlygos, kad pacientei buvo išaiškintas ne neįvardintas, tačiau bikortikalinis implantų chirurginis gydymo būdas. Pacientei nebuvo raštu išdėstyta, kaip ir kokiu būdu bus sprendžiamas žandikaulio nervo išlaisvinimo, patraukimo į šoną arba kitokio nervo lokalizavimo nuo galimo chirurginio įsikišimo ir pažeidimo klausimas. Gydytojas D. K. neaiškino pacientei ir jos sutartimi neinformavo, sutartyje raštu nenustatė, kad jos žandikaulis bus pergręžtas kiaurai, kad yra rizika pažeisti nervą, jog pacientės komplikacijos, skausmas, negebėjimas pilnai naudotis kramtymo ir kalbėjimo funkcijomis gali tęstis neapibrėžtai ilgą laiką. D. K. taikyto implantų bikortikalinio fiksavimo metodų nebuvimą pagrindžia aplinkybė, kad apie tai nieko nenurodė ir neišaiškino ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija konstatavo, kad nežiūrint pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ir kvalifikuotumo, atsižvelgiant į esamą situaciją, tolimesnis pacientės I. A. gydymo būdas, taikytini gydymo metodai, apskritai bendra sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kryptis yra nežinomi, nes reikalauja detalaus klinikinio pacientės sveikatos būklės ištyrimo. Tai reiškia, kad ieškovė ir jos gydytojas D. K. dėl pacientės I. A. gydymo pateko į tokią situaciją, kurios nekontroliavo ir neprognozavo, todėl ir nežinojo, dėl ko reikia toliau ištirti pacientę, ką daryti toliau ir kaip šalinti neigiamus gydytojo D. K. gydymo padarinius.
4. Gydytojas – odontologas D. K. pažeidė CK 6.725 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nesudarė tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, kurioje būtų aiškiai ir atvirai išdėstyta, kokius įsipareigojimus jis prisiima pacientės I. A. atžvilgiu. Be to, gydytojas D. K. sutarties 12 punkto sąlygomis, kad pacientė jo atžvilgiu neturės pretenzijų, jei gydymo rezultatai nepatenkins jos lūkesčių, nepagrįstai ribojo ir naikino gydytojo atsakomybę, prieštaravo CK 6.742 straipsnio nuostatai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
14. Atlygintinių paslaugų teikimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, taikytinos teikiant ir asmens sveiktos priežiūros paslaugas, numato, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; paslaugų tiekėjas turi paisyti atitinkamoje profesijoje nusistovėjusios praktikos bei jos standartų (CK 6.716 str. 3 d., 6.718 str. 1 d. ir 2 d.). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką)
15. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą paciento gydymą (netinkamą profesinių pareigų vykdymą) yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (CK 6.732 str.). Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei.
16. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 3 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).
17. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
18. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; kt.).
19. Gydytojo reikiamas rūpestingumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kuriomis jis veikė, nes rūpestingumo sąvoka yra informatyvi tik tokiu atveju, kai yra žinoma, su kokia problema buvo susidurta konkrečioje situacijoje. Teismo pareiga, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, yra nustatyti, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, ar gydytojas veikė kaip protingas ir rūpestingas tos specialybės gydytojas tokiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei Kauno klinikų Dantų implantacijos ir protezavimo skyriuje buvo suteiktos dantų implantacijos paslaugos – 2015 m. kovo 31 d. buvo atlikta operacija, kurios metu pacientei buvo pašalinta 44 danties šaknis, į jos vietą įvestas vienas sriegio formos implantas „Megagen“, o 46, 47 dantų srityje įvesti du vienatūriai sriegio formos implantai „ROOT“. 2015 m. balandžio 1 d. atsakovė pranešė gydytojui, kad vis dar nejaučia dešinės apatinės lūpos, smakro, dantų ir po jais dantenų, bei jaučia apatinio dešinio žandikaulio skausmą. Padarius 3D panoraminę burnos nuotrauką, 2015 m. balandžio 7 d. trečiasis asmuo D. K., įvertinęs panoraminę burnos nuotrauką ir nusiskundimus, išsuko du 46 ir 47 dantų implantus, nes jie galėjo būti įvesti į nervą. Po šios procedūros, ieškovės teigimu, ji pamatė, kad po buvusiais implantais nėra dalies žandikaulio alveolinės keteros, dantenų prie 43 danties ir kad visa vidinė žando dalis nuo 44 iki 48 danties prisiūta prie dantenų, jautė apatinio dešinio žandikaulio skausmą bei žandikaulio kaulo nejautrą.
21. Dėl netinkamo gydymo atsakovė kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu prašymą patenkino iš dalies. Remiantis pacientei atliktų tyrimų duomenimis ir gydytojų specialistų, konsultavusių Komisiją atsakymais, Komisija savo sprendime konstatavo, kad atsakovės apatinio žandikaulio nervo pažeidimas nebūtų įvykęs, jei būtų pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę jos sveikatos būklę.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog specialistų pateiktos išvados, kuriomis vadovavosi Komisija ir teismas, buvo prieštaringos ir nekonkrečios. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais neturi pagrindo sutikti.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisija kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos specialistus, kurie 2016 m. kovo 8 d. pateikė išvadą. Dėl šių specialistų kvalifikacijos byloje prieštaravimų nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialistų išvados turinį, sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovė apeliaciniame skunde itin selektyviai vadovaujasi specialistų išvadomis. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad ne visi specialistų atsakymai buvo kategoriški, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl gydymo klaidų specialistai pakankamai išsamiai pasisakė atsakyme į pirmąjį klausimą, nurodydami, kad implantų sriegimo taktikos teisingumas abejotinas, nes, įvertinus kompiuterinę tomografiją, atliktą po implantų įsriegimo, paskutiniai du implantai krūminių dantų srityje įsriegti kiaurai per visą apatinį žandikaulį, siekia apatinio žandikaulio pamato kortikalinio kaulo sluoksnį ir projektuojasi apatinio žandikaulio nervo kanalo projekcijoje, t. y. implantai įsriegti bikortikaliai. Tokiu atveju, jei numatoma implantą krūminių dantų srityje sriegti per visą apatinio žandikaulio storį ir implantų įsriegimo metu nebuvo atlikta papildoma operacija (nervo išlaisvinimas, patraukimas į šoną, vadinama lateralizacija, arba kita panaši operacija), o to pateiktuose medicininiuose dokumentuose nepažymėta, kyla labai didelė rizika pažeisti apatinio žandikaulio nervą.
24. Nepaisant nurodyto specialistų atsakymo į pirmąjį klausimą, apeliantė, vadovaudamasi specialistų atsakymu į penktąjį klausimą, mano, kad atsakovei kilusios pasekmės buvo ne gydytojo klaida (nepageidautinas įvykis), o komplikacija. Iš tiesų, specialistai, atsakydami į penktąjį klausimą, nurodė, kad net ir tokiais atvejais, kai būna imtasi visų atsargumo priemonių, yra galimas nervo pakenkimas, ypač tais atvejais, kai yra atrofiškas apatinis žandikaulis, o implantacija atliekama neatstačius kaulinio audinio arba nepatraukus nervo, arba neatlikus abiejų minimų veiksmų. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados yra bendro pobūdžio, kurios, įvertinus bylos duomenų (ypač specialistų atsakymų į kitus klausimus) visumą, savaime neleidžia teisėjų kolegijai padaryti priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas ar Komisija (CPK 185 straipsnis).
25. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus byloje – dar vienų specialistų išvadas, kurie patvirtintų arba paneigtų Komisijos pasitelktų specialistų teiktas išvadas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskyrė medicininę ekspertizę, tačiau ekspertizę paskirta atlikti įstaiga Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2017 m. sausio 31 d. raštu informavo, kad minėtoje įstaigoje deontologinės odontologinės ekspertizės neatliekamos. Ieškovė naujo eksperto atlikti ekspertizę nepasiūlė, o vietoje to 2017 m. vasario 21 d. pateikė prašymą pavesti specialisto išvadą byloje teikti Klaipėdos universitetinės ligoninės veido–žandikaulių chirurgui A. K.. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos trukmę, jos pobūdį, prašymo turinį, 2017 m. kovo 16 d. posėdyje atmetė ieškovės prašymą dėl specialisto išvados, o skundžiamame sprendime nurodė, kad konsultacinę išvadą ieškovė galėjo pateikti teismui savarankiškai, vadovaudamasi CPK 12, 13 ir 178 straipsnių taisykle.
27. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas šios kategorijos bylose turi tam tikrus ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
28. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl specialisto išvados, visų pirma pažymi, kad kaip jau ieškovei nurodė pirmosios instancijos teismas tiek teismo posėdyje, tiek ir skundžiamame sprendime, aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais (ieškovės nurodytoje specialisto išvadoje), jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas).
29. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad gydytojo specialisto išvada šios kategorijos bylose beveik visais atvejais yra reikšmingas įrodymas (nutarties 27 punktas), tačiau pažymi, kad įrodymų pakankamumo taisyklės prasme, byloje jau yra net dviejų gydytojų specialistų išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įrodinėjimo našta paneigti Komisijos nustatytas ir gydytojų specialistų išvadoje nurodytas aplinkybes dėl netinkamo atsakovės gydymo šioje byloje teko ieškovei (CPK 178 straipsnis), kuri galėjo tiek prašyti skirti ekspertizę byloje, tiek ir savarankiškai teikti kitokius rašytinius įrodymus, įskaitant ir jos nurodytą specialisto išvadą (CPK 197 straipsnis). Teisėjų kolegija šiuo klausimu taip pat pažymi, kad šalies pasirinkimas kada ir kokius įrodymus teikti yra CPK įtvirtinto dispozityvumo principo išraiška (CPK 13 straipsnis), o šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, yra saistomos ir bendrųjų pareigų procese, t. y. procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir kt. (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės valia nesiekti paskirti ekspertizę byloje yra akivaizdi, nes naujo eksperto ieškovė teismui taip ir nepasiūlė, o nusprendė teikti specialisto išvadą, t. y. rašytinį įrodymą. Ieškovės apsisprendimas dėl specialisto išvados kreiptis į teismą nesąlygoja teismo dalyvavimo ieškovės įrodymų rinkimo procese, nes toks procesinis veiksmas (specialisto išvados paskyrimas / sankcionavimas) CPK yra nenumatytas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nors iš tiesų ji negali laisvai teikti tretiesiems asmenims atsakovės duomenų, tačiau pastebi, kad ieškovė visus reikšmingus duomenis specialistui galėjo pateikti turėdama atsakovės sutikimą, kurio ji neprašė, arba galėjo tęsti ekspertizės skyrimo procedūrą ir pasiūlyti ekspertą, ko ji iš esmės atsisakė. Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės procesinių teisių nepažeidė, jos įrodinėjimo galimybės nebuvo suvaržytos, o ieškovės nurodyta prarasta galimybė pateikti kitus įrodymus yra sąlygota tik jos pačios pasyvaus elgesio įrodinėjimo procese (CPK 185 straipsnis).
31. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad byloje konkrečios specifinės srities gydytojai specialistai jau įvertino, ar ginčo situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, o pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė remdamasis šių specialistų išvadomis ir kitais bylos duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl atsakovę gydžiusio gydytojo neteisėtų veiksmų (jų apimties), kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Visapusiškai ištyręs bylos duomenis teismas nustatė, kad tam, jog būtų išvengta nervo pažeidimo, buvo būtina kruopščiai suplanuoti implantaciją, pasirinkti tinkamo ilgio implantus, ir atlikti procedūrą taip, kaip buvo suplanuota, tačiau šiuo atveju nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad neigiamų pasekmių būtų išvengta: nebuvo nei atstatytas kaulinis audinys, nei patrauktas nervas (CPK 185 straipsnis).
32. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino svarbaus įrodymo byloje – Paciento ir gydytojo sutarties. Apeliantės teigimu, sutartyje, kurią pasirašė pacientė ir ją gydęs gydytojas yra aptartos galimos komplikacijos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdydamas savo veiklą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai (CK 6.732 straipsnis). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo (sveikatos priežiūros įstaigos) atsakomybė negali būti apribota arba panaikinama (CK 6.742 straipsnis). Atitinkamai, sudaryta sutartis pagal įstatymą negali paneigti ieškovės atsakomybės dėl pacientei padarytos žalos, kurią patvirtina kitų byloje esančių duomenų visuma.
34. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, yra pagrindas išvadai, kad gydytojas

    8D. K. sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, taip pažeisdamas pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalį, PTŽSAĮ 13 straipsnis), todėl laikytina, kad ieškovės darbuotojo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Nustačius trečiojo asmens veiksmų neteisėtumą, nepaneigta lieka ir ieškovės darbuotojo kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis)

35. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 345 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą), todėl šis atsakovės prašymas tenkintinas – atsakovei iš ieškovės priteistina 345 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti atsakovei I. A. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499) 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.