Byla e2-636-794/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, Justinai Mileišaitei, dalyvaujant ieškovei M. H. ir jos atstovams advokatui Pauliui Miliauskui, advokatui Audriui Juozapavičiui, atsakovui E. G. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovo Nordea Bank AB atstovams advokatei Editai Bartulevičiūtei, advokatui Sauliui Avižai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. H. patikslintą ieškinį atsakovams E. G., Nordea Bank AB dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2

  1. Ieškovė M. H. kreipėsi į teismą, su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
    1. pripažinti 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J ir 2006 m. balandžio 5 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 06/04/42J prie 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J negaliojančia CK 1.87 str. pagrindu (apsimestiniais sandoriais) ir nustatyti, kad tikrosios šių sandorių šalys yra E. G. (kredito gavėjas) ir Nordea Bank AB (kredito davėjas);
    2. pripažinti 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J ir 2006 m. balandžio 5 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 06/04/42J prie 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J negaliojančiais CK 1.92 str. pagrindu t. y. dėl įgaliojimų viršijimo toje dalyje, kiek buvo viršyti įgaliojimai, ir nustatyti, kad tikrosios šio susitarimo šalys yra E. G. (kredito gavėjas) ir Nordea Bank AB (kredito davėjas);
    3. priteisti ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė M. H. nurodė, kad 1995 m. ji nutraukė santuoką su E. G. ir 1996 metais su sūnumi išvyko gyventi į Norvegiją. Nuo to laiko daug metų su buvusiu sutuoktiniu E. G. nebendravo. Kai jų sūnui prasidėjo paauglystė, ji pastebėjo, jog sūnus ilgisi tėvo ir iš dalies kaltino save. Atsakovas šia ieškovės būsena pasinaudojo ir kreipėsi į ieškovę, kad ji savo vardu paimtų kreditą, kurios faktinis gavėjas būtų pats atsakovas. Atsakovas nurodė, kad ieškovei savo vardu paėmus iš banko kreditą, jis gautus pinigus panaudos statydamas namus ( - ). Atsakovas žadėjo, kad vienas iš pastatytų namų nebus parduotas, o bus perleistas sūnui. Būtent dėl šio pažado ieškovė buvo suklaidinta ir nusprendė padėti atsakovui savo vardu formaliai pasiimdama kreditą iš banko, taip stengdamasi išpirkti kaltę prieš jų sūnų dėl tėvų skyrybų.
  3. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovui išdavė tik du įgaliojimus t. y. 2005 m. vasario 3 d. įgaliojimą gauti būsto kreditą 86.957,00 EUR (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) sumai (ieškinio priedas Nr. 4) ir 2005 m. gruodžio 21 d. įgaliojimą – pirkti žemės sklypą, esantį ( - ) (ieškinio priedas Nr. 6). Ieškovė teigimu, ji sutiko padėti atsakovui tik tiek, kiek reikalinga statyti namą sūnui, o ne vystyti visą verslo projektą.
  4. Atsakovas neturėjo galimybių pats gauti kredito iš banko. Todėl tarp atsakovo, apsimestinai veikusio ieškovės vardu, ir banko 2005 m. birželio 7 d. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/06/58J (ieškinio priedas Nr. 5). Šia sutartimi bankas įsipareigojo suteikti 172.681 EUR dydžio būsto kreditą, kurio paskirtis – žemės sklypo, adresu ( - ), pirkimas ir statyba. 2006 m. balandžio 5 d. tarp atsakovo, apsimestinai veikusio ieškovės vardu ir banko buvo sudarytas papildomas susitarimas (ieškinio priedas Nr. 7), kurio 1 punkte nustatyta, kad suteikto kredito suma didinama 522.000 EUR iki bendros 703.777,00 EUR kredito sumos ir ši papildoma suma skirta gyvenamųjų namų statybai žemės sklype, esančiame ( - ). Tačiau ieškovė buvo tik formaliai nurodyta kaip sutarties ir papildomo susitarimo šalis, nes tikruoju kredito gavėju, ką suprato arba galėjo suprasti ir pats bankas, buvo atsakovas E. G..
  5. Ieškovės teigimu, nors sutartis pavadinta būsto kreditavimo sutartis, tačiau jos turinys rodo, kad iš tiesų bankas suteikė ne būsto kreditą, kaip buvo nurodyta ieškovės atsakovui išduotame įgaliojime, bet verslo kreditą, kad būtų finansuojamas atsakovo sugalvotas verslo projektas. Bankas rengė tiek sutartį, tiek papildomą susitarimą ir juose pats bankas nurodė konkrečius įgaliojimus, kurių pagrindu veikdamas atsakovas, neva ieškovės vardu, sudarė šiuos sandorius. Tačiau sutarties ir papildomo susitarimo turinys visiškai neatitiko įgaliojimais suteiktų teisių apimties. Tokie banko veiksmai reiškia ne tik tai, kad įgaliojimai buvo viršyti, bet ir tai, kad bankas buvo nesąžiningas ir sudarydamas sutartis neatitiko jam, kaip komerciniam bankui, keliamų profesinių pareigų standarto. Tai kokia apimtimi buvo viršyti įgaliojimai, ieškovės teigimu, matyti iš ieškinio priede Nr. 8 pridėtos lentelės.
  6. Ieškovė pažymi, kad tiek atsakovas E. G., tiek bankas sutarties ir papildomo susitarimo sudarymo metu žinojo aplinkybę, kad sandoriai yra apsimestiniai ir tikrąja jų šalimi yra ne M. H., bet E. G.. Tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovas viršijo įgaliojimus su konkrečiais pavedimais, kas rodo, kad ieškovės valia buvo visai kitokia negu įtvirtinta sutartyje ir papildomame susitarime. Ieškovė buvo visiškai nesuinteresuota paimti tokio dydžio kreditus ir tuo labiau vystyti verslą. Bankas, kuris privalėjo elgtis protingai ir atidžiai, tokius įgaliojimus peržiūrėjo ir juos pridėjo kaip neatskiriamą sutarčių sudėtinę dalį, todėl taip pat negalėjo nesuprasti, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė buvo suinteresuota vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą ( - ), nes ne ieškovė, o būtent atsakovas buvo patyręs statybų verslo srityje, būtent jis gyveno Lietuvoje (ieškovė gyveno Norvegijoje, kur turėjo jos poreikius tenkinantį darbą, dėl ko tokie projektai jai nebuvo reikalingi). Taigi tikroji banko valia sandorių sudarymo metu buvo finansuoti būtent atsakovą (jo vykdomą gyvenamųjų namų statybos projektą), todėl sutarties ir papildomo susitarimo sudarymo metu ne tik ieškovės, bet ir banko valia buvo ne visai tokia, kaip ji buvo išreikšta sudarytuose sandoriuose.
  7. Ieškovė nurodo, kad Nordea Bank AB negali būti laikomas sąžiningu trečiuoju asmeniu, prieš kurį nebūtų galima panaudoti apsimestinio sandorio sudarymo fakto. Bankas tiek sutarties, tiek papildomo susitarimo sudarymo metu žinojo ir negalėjo nežinoti apie tai, kad ieškovė M. H. yra tik formali sandorio šalis, nes derybose dėl sutarties ir papildomo susitarimo sudarymo dalyvavo tik atsakovas E. G., o su ieškove bankas pradėjo bendrauti tik tada, kai iškilo problemos dėl kredito grąžinimo; pats atsakovas neturėjo pakankamai pajamų tokio dydžio kreditui paimti; gyvenamųjų namų statyba ( - )buvo atsakovo, o ne ieškovės idėja. Taigi pats bankas ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo apie tai, kad tikroji (o ne formali) sutarties ir papildomo susitarimo šalis yra ne ieškovė, bet atsakovas, o tai parodo banko nesąžiningumą. Taip pat bankas buvo nesąžiningas ir tuo aspektu, kad ginčijamus sandorius sudarė su atsakovu, kuris viršijo ieškovės suteiktus įgaliojimus.
  8. Atsakovas Nordea Bank AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti visa apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Prašo taikyti CK 1.125 str. 1 d. ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad iš ieškovės M. H. skola kredito sutarties pagrindu, t. y. iš ieškovės kaip kredito gavėjos pagal kredito sutartį Bankui jau yra priteista dviejų įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu (2009 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartimi Nr. 315a, 605V/2008 ir 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010). Abu sprendimai turi res judicata galią, jais jau buvo galutinai išspręstas ieškovės prievolių, kylančių iš kredito sutarties, pagrindo ir apimties klausimas. Galiojant tokiems teismo sprendimams, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad jos ir pareigos, ir atsakomybės apimtis pagal kredito sutartį būtų keičiamos. Įsiteisėjusio sprendimo res judicata galia gali būti panaikinta tik naudojantis bylos proceso atnaujinimo institutu, kada nustatomi bylos proceso atnaujinimo pagrindai. Ieškovė nesąžiningai klaidiną teismą dėl tikrųjų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, nes kreditas ieškovei buvo suteiktas pagal jos pageidaujamą paskirtį ir neviršijant suteiktų įgaliojimų. Ieškovė sąmoningai nepateikė visų jos išduotų įgaliojimų. Ieškovė pateikė tik du įgaliojimus – 2005 m. vasario 3 d. bei 2005 m. gruodžio 21 d., tačiau be šių nurodytų įgaliojimų buvo ir 2005 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, kuriame aiškiai buvo nurodyta, jog ieškovė įgalioja E. G. būti jos atstovu banke, „sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartį savo nuožiūra su banku aptartomis sąlygomis, aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimui, jos papildymus ir/ar pakeitimus <...>“ (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.3). Pagal šį įgaliojimą nebuvo ribojama kredito suma ir šis įgaliojimas galiojo iki 2006 m. gegužės 13 d. Be šių įgaliojimų buvo ir 2004 m. gruodžio 8 d. įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo E. G. valdyti, naudoti ir disponuoti visu jos kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, gauti visus reikalingus dokumentus ir savo nuožiūra sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, atsiskaityti pagal sudarytus sandorius, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, sumokėti mokesčius, priimti palikimą arba atsisakyti jo ir kitus veiksmus, šis įgaliojimas galiojo vienerius metus, t. y. iki 2005 m. gruodžio 8 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.1), taip pat 2004 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo E. G. savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus, jos vardu nupirkti 2 žemės sklypus, esančius ( - )ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo sandoriu, šis įgaliojimas galiojo iki 2004 m. gruodžio 31 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.2), 2005 m. rugsėjo 23 d. bendrasis įgaliojimas, kuriuo ieškovė M. H. įgalioja E. G. valdyti ir tvarkyti visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius – pirkti, parduoti, gauti paskolą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, pasirašyti sutartis, susitarimus, hipotekos lakštus ir kitus dokumentus, disponuoti sąskaitomis bankuose ir visus kitus veiksmus (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.4).
  9. Atsakovo teigimu, Bankas tinkamai ir teisėtai sudarė kredito sutartį su ieškove per jos asmeniškai įgaliotą asmenį E. G., kurio bankas nelaikė ir nelaiko kredito gavėju. E. G. yra tik šio kredito laiduotojas. Ieškovė neįrodė, kad kredito sutartis yra apsimestinis sandoris. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kredito sutarties šalių valia buvo sudaryti apsimestinį sandorį, be to ieškovė neįrodė, kad buvo kitas, tikrasis sandoris, kurį neva buvo siekiama pridengti. Ieškovė nepaneigė to, kad ji yra tikroji ir vienintelė kredito gavėja pagal kredito sutartį, ką patvirtina tiek iki kredito sutarties sudarymo, tiek kredito sutarties sudarymo metu, tiek po to atsiradusios aplinkybės. Tiek kredito sutarties pagrindu, tiek ir dviejų kredito sutarties pakeitimų pagrindu bankas kredito lėšas išmokėjo ieškovei, kuri priėmė prievolių vykdymą iš banko. Bankas savo esminę pareigą pagal kredito sutartį įvykdė būtent ieškovei, kas rodo, kad tik ieškovę bankas laikė tikrąja sandorio šalimi. Bankas kredito lėšas pervedė į ieškovės kredito sąskaitą.
  10. Atsakovas E. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti visa apimtimi. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad visiškai palaiko atsakovo Nordea Bank AB atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai nurodo, kad ieškovė nurodo melagingas aplinkybes, susijusias su tuo, kad ji buvo išdavusi tik du įgaliojimus, kad ieškovė buvo apgauta, kad ja buvo pasinaudota ir pan. Atsakovas sutinka su tuo, kad jis yra statybos idėjos autorius ir kad būtent jis pasiūlė šią idėją ieškovei, o ne atvirkščiai. Tačiau visiškai nesutinka, kad šis pasiūlymas reiškia sandorio apsimestinumą. Ieškovė buvo išdavusi įgaliojimus atsakovui, kurių ribų jis neperžengė, vadovaudamasis įgaliojimais suteiktomis teisėmis jis ir sudarė minėtus sandorius su banku. Atsakovas ir bankas žinojo ir suprato, kad šio sandorio šalys yra ieškovė ir bankas. Ieškovė nurodo, kad bankas ir atsakovas sudarydami kreditavimo sutartis žinojo, kad šie sandoriai yra apsimestiniai ir tikrasis kredito gavėjas yra atsakovas. Pati ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad atsakovo pajamos buvo nepakankamos, kad jis gautų kreditą, tačiau tuo pačiu teigia, kad bankas norėjo ir siekė suteikti kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus šį kreditą grąžinti. Visiškai nesuprantama, kodėl bankas norėjo ir siekė suteikti kreditą atsakovui, jei akivaizdu, kad šis nebus pajėgus grąžinti bankui gauto kredito. Tiek bankas, teik atsakovas veikė išduotų įgaliojimų ribose, jokiuose dokumentuose ieškovė nebuvo išreiškusi tokios savo valios, kokią nurodo šiuo metu. Ieškovė visada visą informaciją žinojo, tačiau pretenzijas pradėjo reikšti tik suėjus ieškinio senaties terminui.
  11. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovai ir jų atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

3Ieškinys atmestinas

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. H. ir atsakovas Nordea Bank AB 2005 m. birželio 7 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J, kurios pagrindu bankas suteikė ieškovei kreditą žemės sklypui, esančiam ( - ) ir namui šiame sklype statyti (ieškinio priedas Nr. 5). 2005 m. gruodžio 1 d. ir 2006 m. balandžio 5 d. šalys sudarė papildomus susitarimus prie būsto kreditavimo sutarties. Kreditavimo sutartimi ir jos papildymais (papildomais susitarimais) ieškovei buvo suteiktas 703.377,00 EUR kreditas (ieškinio priedas Nr. 7, atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Ieškovės vardu sutartį ir susitarimus prie būsto kreditavimo sutarties ieškovės išduotų įgaliojimų pagrindu sudarė buvęs ieškovės sutuoktinis – E. G. (ieškinio priedas Nr. 4, 6, atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14). Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas E. G. laidavimu, taip pat buto, esančio ( - ), žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastatų, esančių ( - ), žemės sklypo ir sodo pastato, esančių ( - ). sav., hipoteka (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3-4). Ieškovei nevykdant mokėjimų prievolės, atsakovas Nordea Bank AB nuo 2008 m. gegužės 23 d. kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja priėmė nutartį išieškoti iš M. H. 825.967,32 EUR skolą, 1.416,00 Lt (410,10 EUR) turto vertinimo išlaidų, 123 Lt (35,62 EUR) žyminio mokesčio, 127 Lt (36,78 EUR) žyminio mokesčio ir 16 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, parduodant iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu patenkino atsakovo Nordea Bank AB ieškinį dėl įsiskolinimo pagal nutrauktą kreditavimo sutartį priteisimo. Teismas banko naudai iš M. H. priteisė 759.767,17 EUR skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo 688.006,00 EUR įsiskolinimo sumos nuo 2008 m. birželio 26 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo, bei bylinėjimosi išlaidas; iš E. G. – 171.693,47 EUR skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo 172.681 EUR sumos nuo 2008 m. birželio 26 d. iki šios sumos sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidas (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 6, 7).

4Dėl ieškinio senaties termino

  1. Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris taikomas nagrinėjamu atveju yra 10 metų. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; 2 dalyje – ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl sandorių, sudarytų 2005 m. birželio 7 d. ir 2006 m. balandžio 5 d., pripažinimo negaliojančiais. Šiam reikalavimui, kaip minėta, remiantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų, be kita ko, nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti šio termino praleidimo teisinius padarinius – ieškinį atmesti. Teismas nesutinka su atsakovų pozicija dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir laiko, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ieškovė pradinį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2016 m. kovo 22 d. (civilinė byla Nr. e2-16382-845/2016). Nors ieškinys neatitiko visų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir teismo nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ieškinys buvo priimtas tik 2016 m. balandžio 14 d., tačiau remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, t. y. 2016 m. kovo 22 d. Kadangi ieškovė ginčija ne tik 2005 m. birželio 7 d. kredito sutartį, bet ir papildomą 2006 m. balandžio 5 d. susitarimą, teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas pasibaigė tik 2016 m. balandžio 5 d. (CK 1.127 str., 1.131 str.).

5Dėl įgaliojimų viršijimo

  1. CK 1.70 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.). Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 str. 2 d.). Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijamieji sandoriai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieškinį (CK 1.92 str.). CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas, numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011; kt.) Sprendžiant dėl suteiktų įgaliojimų apimties (turinio), būtina įvertinti, kaip tokius įgaliojimus būtų supratęs protingas asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri veiksmai, nors ir tiesiogiai nenumatyti įgaliojime, gali būti neatsiejami nuo tų įgaliojimų, kurie tiesiogiai išvardyti įgaliojime.
  2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė M. H. pateikė tik du įgaliojimus – 2005 m. vasario 3 d. bei 2005 m. gruodžio 21 d. įgaliojimus, tačiau be šių nurodytų įgaliojimų buvo ir 2005 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, kuriame aiškiai buvo nurodyta, jog ieškovė įgalioja E. G. būti jos atstovu banke, „sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartį savo nuožiūra su banku aptartomis sąlygomis, aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimui, jos papildymus ir/ar pakeitimus <...>“ (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.3). Pagal šį įgaliojimą nebuvo ribojama kredito suma ir šis įgaliojimas galiojo iki 2006 m. gegužės 13 d. taip pat 2005 m. gegužės 24 d. įgaliojimas, kuriuo M. H. įgaliojo E. G. savo nuožiūra ir aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus nupirkti jos vardu žemės sklypą, unikalus ( - ), ir pasirašyti preliminarią sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat būti jos atstovu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartį savo nuožiūra su banku aptartomis sąlygomis, taip pat atlikti kitus veiksmus (e. bylos 5 tomas, b.l. 166). Be šių įgaliojimų buvo ir 2004 m. gruodžio 8 d. įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo E. G. valdyti, naudoti ir disponuoti visu jos kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, gauti visus reikalingus dokumentus ir savo nuožiūra sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, atsiskaityti pagal sudarytus sandorius, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, sumokėti mokesčius, priimti palikimą arba atsisakyti jo ir kitus veiksmus, šis įgaliojimas galiojo vienerius metus, t. y. iki 2005 m. gruodžio 8 d. (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.1), taip pat 2004 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo E. G. savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus, jos vardu nupirkti 2 žemės sklypus, esančius ( - ), ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo sandoriu, šis įgaliojimas galiojo iki 2004 m. gruodžio 31 d. (atsakovo Nordea Bank AB (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.2), 2005 m. rugsėjo 23 d. bendrasis įgaliojimas, kuriuo ieškovė M. H. įgalioja E. G. valdyti ir tvarkyti visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius – pirkti, parduoti, gauti paskolą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, pasirašyti sutartis, susitarimus, hipotekos lakštus ir kitus dokumentus, disponuoti sąskaitomis bankuose ir visus kitus veiksmus, šis įgaliojimas galiojo 3 metus nuo įgaliojimo sudarymo (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14.4).
  3. Taigi, 2005 m. birželio 7 d. kredito sutarties Nr. BK 05/06/58J ir vėlesnių papildomų susitarimų (2005 m. gruodžio 1 d. ir 2006 m. balandžio 5 d.) sudarymo metu galioję ieškovės M. H. išduoti 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. gegužės 24 d., 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimai atsakovą E. G. įgaliojo, be kita ko, valdyti ir tvarkyti visą M. H. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius – pirkti, parduoti, gauti paskolą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, pasirašyti sutartis, susitarimus, hipotekos lakštus ir kitus dokumentus, disponuoti sąskaitomis bankuose, būti jos atstovu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartį savo nuožiūra su banku aptartomis sąlygomis. Atsižvelgiant į pavedimo pobūdį (disponuoti visu turtu, sudaryti paskolos sutartis su banku paties įgaliotinio nuožiūra), ginčijamos sutarties tekstą dėl įgaliojimų suteikimo ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamų sandorių sudarymo, konstatuotina, kad įgaliotiniui E. G. buvo suteikta teisė pasirašyti ieškovės ginčijamus sandorius nurodytomis sąlygomis (CPK 185 str.). Kitoks minėtų aplinkybių traktavimas, teismo vertinimu, būtų nelogiškas, neatitiktų įgaliojimų turinio ir jo paskirties, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
  4. Teismas visiškai sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovė ieškinyje nurodydama tik du įgaliojimus, klaidina teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Tokie ieškovės veiksmai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 str.). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad be ieškovės nurodytų dviejų įgaliojimų, papildomai buvo ir 2005 m. rugsėjo 23 d. bendrasis įgaliojimas ir kiti įgaliojimai, kurie 2005 m. birželio 7 d. kredito sutarties ir papildomų susitarimų sudarymo metu buvo galiojantys ir jais vadovaujantis atsakovas E. G. turėjo teisę su banku sudaryti sandorius, nes priešingai nei teigia ieškovė, šiuose įgaliojimuose nebuvo ribojama kredito suma. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu paaiškėjus šioms aplinkybėms, nei ieškovė, nei jos atstovai neneigė šių įgaliojimų egzistavimo fakto, jų neginčijo, tačiau negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti šių įrodymų atsiradimo aplinkybių ir jų svarbumo nagrinėjamai bylai (CPK 179-185 str.).
  5. Sutiktina su ieškove, kad 2005 m. birželio 7 d. kredito sutartyje Nr. BK 05/06/58J nurodytas 2005 m. vasario 2 d. įgaliojimas nesuteikė E. G. pasirašyti kredito sutartį nurodytomis sąlygomis, nes šiuo įgaliojimu ieškovė įgaliojo E. G. jos vardu sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartį tik 86.957,00 EUR (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) sumai ir kad bankas šiuo atveju pasielgė netinkamai, tačiau, kaip minėta, ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo kiti ieškovės išduoti įgaliojimai, kurie suteikė atsakovui sudaryti tokiomis sąlygomis tiek kredito sutartį, tiek jų papildymus ir vien ta aplinkybė, kad kredito sutartyje įsivėlė techninė klaida ir nurodytas ne tos datos įgaliojimas, savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 1.5 str., 1.92 str., 2.135 str., CPK 179-185 str.).

6Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu

  1. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), o teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, kad kredito sutartis yra apsimestinis sandoris. Ieškovė neįrodė, kad kredito sutarties šalių valia buvo sudaryti apsimestinį sandorį, be to, ieškovė neįrodė, kad buvo kitas, tikrasis sandoris, kurį neva buvo siekiama pridengti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad kreditavimo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas yra pagrįstas pamatiniais sutarčių laisvės ir dispozityvumo, civilinių teisinių santykių dalyvių autonomiškumo principais, kurie reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti ar prisiimti sutartinius įsipareigojimus, ar neprisiimti, o jeigu prisiimti – tai kokiomis sąlygomis (CK 6.156 str.). Prisiėmęs įsipareigojimus asmuo juos privalo vykdyti ir civilinių santykių stabilumo principas reikalauja, kad nesant išimtinių aplinkybių tarp šalių sudaryti susitarimai nebūtų keičiami ar naikinami.
  3. Pažymėtina, kad iš ieškovės M. H. skola kredito sutarties pagrindu, t. y. iš ieškovės, kaip kredito gavėjos, ir E. G. kaip laiduotojo, pagal kredito sutartį Bankui jau yra priteista dviejų įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu (2009 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartimi Nr. 315a, 605V/2008 ir 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010). Abu sprendimai turi res judicata galią. Galiojant tokiems teismo sprendimams, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad jos ir pareigos, ir atsakomybės apimtis pagal kredito sutartį būtų keičiama. Įsiteisėjusio sprendimo res judicata galia gali būti panaikinta tik naudojantis bylos proceso atnaujinimo institutu, kada nustatomi bylos proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 18 str., 365 str.).
  4. Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ieškovės M. H. teiginius, kad atsakovas E. G. ginčijamus sandorius sudarė veikdamas apsimestinai. Kaip minėta, pati ieškovė pasirinko sutartį sudaryti per atstovą ir santykius sukurti jos pačios vardu bei interesais, atsakovas veikė turėdamas tam įgaliojimus, kurie sandorių sudarymo metu suteikė jam tokias teises (CK 2.132 str.). Ieškovė nepaneigė to, kad ji yra tikroji ir vienintelė kredito gavėja pagal kredito sutartį, tai patvirtina tiek iki kredito sutarties sudarymo, tiek kredito sutarties sudarymo metu, tiek po to atsiradusios aplinkybės.
  5. Byloje nustatyta, kad ieškovė niekieno neverčiama įgaliojo E. G. jos vardu sudaryti ginčijamus sandorius, taip pat šių sandorių įvykdymui užtikrinti įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. butą, esantį ( - ), žemės sklypą, ir pastatus, esančius ( - ), žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius SB „Šermukšnis“, ( - ). Ieškovė pati nurodo, jog E. G. nebūtų galėjęs būti kredito gavėju, nes nebūtų turėjęs finansinių galimybių vykdyti kredito sutartimi sulygtas sąlygas. Tai reiškia, kad ieškovė pati paneigia savo samprotavimus apie tai, kad bankas neva kredito sutarties pagrindu turėjo laikyti E. G.. Tai, kad ieškovė prieš sudarant ginčijamus sandorius puikiai suvokė šių sandorių esmę ir pasekmes, patvirtina ir iki ginčijamų sandorių sudarymo buvę šalių santykiai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad dar 2004 m. rugsėjo 28 d. ieškovė išdavė įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo E. G. savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus, jos vardu nupirkti 2 žemės sklypus, esančius ( - ), ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo sandoriu. Taip pat atmestini kaip neapgrįsti ieškovės teiginiai, kad bankas nevertino ieškovės galimybių grąžinti kreditą. Byloje esantys duomenys apie ieškovės finansinę padėtį (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 16), paneigia šias nurodytas aplinkybes. Prieš sudarant kredito sutartį bankas gavo ir vertino ieškovės 2014 m. atlyginimo ataskaitą, 2002-2003 m. mokesčių deklaracijas, banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė pajamos buvo apie 9.800,00 Lt. Tiek kredito sutarties pagrindu, tiek ir dviejų kredito sutarties pakeitimų pagrindu bankas kredito lėšas išmokėjo būtent ieškovei (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 17). Taigi, bankas savo pareigą pagal kredito sutartį įvykdė ieškovei, o ne kitam asmeniui, kas akivaizdu, patvirtina, kad bankas ieškovę laikė tikrąja sandorio šalimi. Bankas, prieš nuspręsdamas išmokėti kredito lėšas, vertino kredito naudojimą, įvertino statybos dokumentus, kadastrinės bylos dokumentus, taip pat vertino ir turto rinkos nustatymo dokumentus, kurie patvirtino, kad objekto statyba, adresu ( - ), realiai buvo vykdoma, didėjo turto baigtumo procentas ir kartu rinkos turto vertė (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 20, 21). Po kredito sutarties sudarymo žemės sklypas įregistruotas ir gyvenamieji namai buvo statomi būtent ieškovės vardu (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 24). Tai, kad ieškovė nežinojo visų aplinkybių, susijusių su kredito sutarties pagrindu įsigyto žemės sklype statybomis ir vystymu paneigia 2006 m. rugsėjo 18 d. M. H. asmeniškai (ne per atstovą E. G.) sudaryta žemės sklypo dalies, esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė dalį žemės sklypo perleido L. P. (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 23). Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje Nr.1-72-898/2017 esantis 2016 m. birželio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolas, iš kurio nustatyta kaip M. H., apklausta kaip nukentėjusioji, pati patvirtino, jog jai buvo žinoma, kad bus statomi ne vienas, o keli namai (e. bylos priedo 2 tomas b.l. 174). Ieškovei pažeidinėjant mokėjimo grafiką pagal kredito sutartį, bankas informavo ieškovę apie pažeidimus, derino su ieškove skolos dengimo klausimus, nagrinėjo ieškovės prašymus (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 16). 2010 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/2010 patvirtina, jog ieškovė teikė atsiliepimą į ieškinį (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7). Civilinėje byloje Nr. 2-34141-600/2014 ieškovė prašė teismo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir nustatyti, kad kredito santykiai tarp ieškovės ir banko tęsiasi (atsakovo Nordea Bank AB atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11). Visos šios nurodytos aplinkybės, neabejotinai paneigia visus ieškovės argumentus apie sandorių apsimestinumo egzistavimą (CPK 179-185 str.).
  6. Teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju ieškovei) (CPK 12 str., 42 str., 178 str.). Įvertinus visas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų „dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinė pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pakeitimo“ (toliau tekste –Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė Nordea Bank Finland pateikė mokėjimo dokumentus už advokato pagalbą šioje byloje 2.985,58 EUR sumai. Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra, atsakovui Nordea Bank Finland iš ieškovės M. H. priteistinos 2.985,58 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Duomenų apie atsakovo E. G. patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas byloje nėra (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).
  2. 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 4.416,00 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas. Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės M. H. į valstybės biudžetą priteistinas 4.416,00 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 84, 96 str.)
  3. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
  4. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

Nutarė

9ieškinį atmesti.

10Priteisti valstybei iš ieškovės M. H. 4.416,00 EUR (keturi tūkstančiai keturi šimtai šešiolika eurų 00 ct) nesumokėtą žyminį mokestį.

11Priteisti iš ieškovės M. H. atsakovui Nordea Bank AB 2.985,58 EUR (du tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 58 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

13Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai