Byla 3K-3-348/2012
Dėl skolos už šilumos energiją

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. P., E. M., J. M. ir S. M. dėl skolos už šilumos energiją.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų skolą už butui tiektą šilumos energiją: iš A. P. – 788,85 Lt ir 20,24 Lt palūkanų, iš J. M. – 1637,87 Lt ir 60,66 Lt palūkanų, iš S. M. – 788,85 Lt ir 43,39 Lt palūkanų, iš E. M. – 546,15 Lt ir 1,63 Lt palūkanų. Ieškovo teigimu, atsakovai, kuriems bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), turi sumokėti 3761,68 Lt skolą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. už butui tiektą centralizuotą šildymą ir karštą vandenį. Vėliau ieškovas patikslino ieškinį, prašydamas nutraukti bylą atsakovei A. P., iš atsakovės E. M. priteisti 1 Lt skolos ir 0,19 Lt palūkanų, iš atsakovės J. M. – 1637,87 Lt skolos ir 60,66 palūkanų, iš atsakovo S. M. – 788,81 Lt skolos ir 43,39 Lt palūkanų, bei 5 proc. procesinių palūkanų iš kiekvieno atsakovo nuo iš jo priteistinos sumos. Ieškinys patikslintas atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pateikimo atsakovė A. P. sumokėjo ieškovui 919,99 Lt, atsakovė E. M. – 546,59 Lt.

6Atsakovas S. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. jo duktė E. M. iš savo sąskaitos ieškovo vardu laiku ir sistemingai mokėdavo ieškovui už tiekiamą šilumos energiją, todėl atsakovas nėra skolingas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės E. M. 1 Lt skolos ir 0,19 Lt palūkanų, iš atsakovės J. M. – 1637,87 Lt skolos ir 60,66 Lt palūkanų, iš atsakovo S. M. – 788,81 Lt skolos ir 43,39 Lt palūkanų; civilinę bylą dėl atsakovės A. P. nutraukė. Teismas konstatavo, kad atsakovai skolingi ieškovui 3761,68 Lt už jų butui nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl privalo sumokėti šią skolą bei palūkanas (CK 6.38, 6.383, 4.76 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl iš kiekvieno atsakovo priteistinos skolos dalies, teismas laikė neįrodytais atsakovo S. M. teiginius, kad už jį sistemingai mokėjo duktė, nurodydamas, jog ieškovo pateikti mokėjimo pavedimo nuorašai patvirtina, kad ieškovui už S. M. priklausiusios buto dalies šildymą ir karštą vandenį nebuvo mokama nuolatos, be to, mokėjimai neatitiko ieškovo pateiktų sąskaitų.

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Kolegijos teigimu, ieškovas turėjo teisę ir pareigą įrodyti, kad atsakovai jam skolingi, o atsakovai – kad skolą yra sumokėję (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Ieškovas, įrodinėdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pateikė rašytinį įrodymą – Mokesčių skaičiavimo pažymą už ginčo butui tiektą šilumos energiją, o atsakovas S. M., ginčydamas savo pareigą sumokėti skolą, neįrodė, kad tinkamai atsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas. Atsakovas teigė, kad už jį sistemingai mokėjo jo duktė, tačiau pateikti mokėjimo pavedimo nuorašai patvirtina, jog ieškovui už S. M. priklausiusios buto dalies šildymą ir karštą vandenį nebuvo mokama nuolatos, o buvę mokėjimai neatitiko ieškovo pateiktų sąskaitų. Dėl to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo mokėti jam priklausančios gyvenamųjų patalpų dalies išlaikymo išlaidas (CK 4.76 straipsnis).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį dėl kasatoriaus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, nes vertino tik ieškovo pateiktus ir jam palankius įrodymus, neatsižvelgė į jų santykį su kasatoriaus pateiktais įrodymais. Teismai neatsižvelgė į tai, kad mokesčius už ginčo butą kasatorius mokėjo pagal dvi atsiskaitymo knygeles: buvo išduota bendra visam buto plotui atsiskaitymo knygelė Nr. 0693720 (pagal kurią mokėtinus ir sumokėtus mokesčius skaičiavo ieškovas), o 2009 m. sausio mėnesį kiekvienam buto dalies savininkui išduotos atskiros knygelės, todėl kasatorius nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio mokėjo pagal jam išduotą atsiskaitymo knygelę Nr. 9138677. Vėliau ši knygelė panaikinta ir mokėjimai buvo atliekami vėl pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 0693720. Iš viso kasatorius sumokėjo 2441,45 Lt, o ieškovas suskaičiavo kasatoriui 1817,51 Lt mokesčių ir 43,39 Lt palūkanų. Taigi, kasatorius ne tik nėra skolingas ieškovui, bet yra sumokėjęs daugiau, nei privalo.

132. Teismai neatsižvelgė į tai, kad palūkanos skaičiuotos pažeidžiant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. neįvertinus kasatoriaus atliktų mokėjimų. Kasatorius, nors vėluodamas atsiskaityti ir mokėdamas ne pateiktose sąskaitose nurodytas sumas, sumokėdavo dalį skolos, atsiskaitymo knygelėse nurodydavo, už kokį mėnesį moka ir kad moka už pagrindinę skolą (už šilumą (šildymą) ir karštą vandenį. Ieškovas su tuo sutiko, priėmė tokį kasatoriaus atsiskaitymą, niekada nereiškė jokių pretenzijų kasatoriui dėl atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų, bet, pareikšdamas ieškinį, antrą kartą pareikalavo, kad kasatorius sumokėtų pagrindinę skolą, kuri jau buvo sumokėta. Tai pažeidžia CK 6.55 straipsnį.

143. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320, 331 straipsnių nuostatas, nes nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, nenurodė, kodėl juos atmeta, tinkamai nemotyvavo teismo nutarties.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovo nuomone, teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė teisėtus bei pagrįstus procesinius sprendimus. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovui išduotą naują atsiskaitymo knygelę; pareiga apie tai pranešti teko atsakovui, todėl jis turi prisiimti dėl to atsiradusius padarinius. Vis dėlto, ieškovo teigimu, išaiškėjus aplinkybei dėl mokėjimų pagal atskiras atsiskaitymo knygeles, įmanomas sumokėtų sumų grąžinimas ar užskaitymas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

19Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamu klausimu dėl tinkamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

20Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; kt.).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje kasatorius pagrįstai kelia klausimą dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir atitikties pirmiau nurodytoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, grįsdamas reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų, pateikė jo paties parengtą mokesčių skaičiavimo pažymą, kurioje fiksuotas kiekvieno atsakovo sumokėtas mokestis ir kiekvienam buto bendraturčiui tenkanti skolos dalis pagal jo turimą bendrosios nuosavybės dalį (kasatoriui – skolą už 3/8 buto dalis) bei AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pažymą apie mokėjimus pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 0693720 atlikusių asmenų vardus, pavardes. Kasatorius, nepripažindamas ieškovo reikalavimo, pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad tam tikrais laikotarpiais buvo mokėta pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 0693720 arba Nr. 9138677. Plačiau aiškindamas šią aplinkybę, kasatorius apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – jo paties sudarytą mokesčių skaičiavimo lentelę, UAB „Naujamiesčio būstas“ pažymą apie tai, kad ginčo buto mokesčiai apskaitomi trijose sąskaitose, tarp jų – pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 9138677 ir Nr. 0693720. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl kasatoriaus skolos ieškovui buvimo fakto ir dydžio, iš esmės rėmėsi ieškovo pateiktais skaičiavimais bei duomenimis ir iš viso netyrė aplinkybės, susijusios su mokėjimais pagal skirtingas mokėjimo knygeles, neskaičiavo ir nelygino ieškovo iš kasatoriaus reikalautos priteisti sumos ir kasatoriaus (ar jo atstovo) pagal abi atsiskaitymo knygeles sumokėtų sumų, netyrė jų santykio. Taigi, kaip pagrįstai kasaciniame skunde nurodo kasatorius, teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis) ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, nes netyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių, netyrė įrodymų viseto ir grindė išvadas vienos iš šalių pateiktais duomenimis. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, kad, nustatant kasatoriaus skolos ieškovui buvimo faktą ir jos dydį, nebuvo atsižvelgta į visus jo atliktus mokėjimus.

23Pažymėtina, kad kasatoriaus neginčijama aplinkybė, jog mokėjimai nebuvo reguliarūs ir neatitiko ieškovo sąskaitose nurodytų sumų, nepaneigia būtinybės tirti, kokio dydžio yra kasatoriaus skola bei ar ji iš viso yra, įvertinant visus atliktus mokėjimus ir bendrą skolos dydį. Vėlavimas mokėti ar kitokių sumų mokėjimas gali sukelti tam tikrų įstatymuose nustatytų neigiamų padarinių vėluojančiam mokėti skolininkui, tačiau nepaneigia ir nelemia pačios skolos buvimo ar nebuvimo fakto, kuris turi būti nustatomas įvertinus bendrą reikalavimo ir sumokėtų sumų balansą. Be to, ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą taip pat neatmeta galimybės koreguoti reikalavimo dydį, atsižvelgiant į mokėjimo pagal skirtingas atsiskaitymo knygeles aplinkybę, todėl tai privalo būti įvertinta visapusiškai nagrinėjant šį ginčą dėl kasatoriaus skolos.

24Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas kasatoriaus akcentuotos aplinkybės dėl mokėjimų pagal dvi atsiskaitymų knygeles ir pateiktų dokumentų, iš esmės atsisakė įvertinti kasatoriaus pateiktus įrodymus, dėl to pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nepagrįstai apribojo galimybes ištirti visus ginčui išnagrinėti reikšmingus faktus. Tai lėmė nevisapusišką bylos išnagrinėjimą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą (CPK 185 straipsnis). Šie proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi dėl teismo padarytų klaidų reikia išaiškinti ir nustatyti nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, tai byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

25Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

26Teisėjų kolegija, nustačiusi proceso teisės normų pažeidimus, lemiančius būtinybę naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su palūkanų skaičiavimu, nepasisako, nes išvada dėl palūkanų ir kitų susijusių aplinkybių galės būti daroma tik nustačius reikšmingas faktines aplinkybes dėl skolos buvimo ar nebuvimo, atsiradimo momento bei jos dydžio.

27Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti kasaciniame teisme šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų... 6. Atsakovas S. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nuo 2008 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. 1. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto... 13. 2. Teismai neatsižvelgė į tai, kad palūkanos skaičiuotos pažeidžiant CK... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320, 331 straipsnių... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 19. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamu... 20. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų... 23. Pažymėtina, kad kasatoriaus neginčijama aplinkybė, jog mokėjimai nebuvo... 24. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 26. Teisėjų kolegija, nustačiusi proceso teisės normų pažeidimus, lemiančius... 27. Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka,... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...