Byla 2A-2142-555/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-456-714/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ ieškinį atsakovui V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4ieškovė vadovaudamasi DK 250 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2011-09-30 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 819, pagal kurią V. P. buvo priimtas dirbti UAB „EMP recycling“ vadybininku, 2012-02-22 UAB „EMP recycling“ vadovo įsakymu Nr. AD-301 darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Tokioje situacijoje, kai darbuotojas dirba nutolęs nuo darbdavio, perparduoda metalo laužą konkurentui, žeidžia ir žemina darbdavį, buvo pažeistas darbuotojo ir darbdavio tarpusavio lojalumo principas, be to, yra toks dalykas kaip kolektyvinė atmintis ir kolektyvinė sąmonė. Nors juridinio asmens reputacija dėl atsakovo elgesio nepablogėjo, apie tokius įvykius yra informuojami visi kolektyvo nariai, kuriems tokie ir panašūs įvykiai daro neigiamą įtaką, atsiliepia darbe ir kolektyvo tarpusavio santykiuose.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas neginčija atleidimo iš darbo ir pripažįsta darbo drausmės pažeidimą, t. y. kad jis, būdamas savo darbo vietoje už asmenines lėšas nupirko iš kito asmens metalo laužą, o vėliau pardavė tą metalo laužą kitoje metalo laužo supirktuvėje, tačiau nesutinka, jog tuo pardarė neturtinės žalos ieškovei. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti priteistas tuo atveju, jei dėl padaryto pažeidimo būtų pablogėjusi juridinio asmens dalykinė reputacija (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Be to, vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Įvertinęs įrodymų visumą, teismas nenustatė, kad dėl atsakovo veiksmų buvo pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai, be to ieškovės atstovas patvirtino ir tą aplinkybę, kad juridinio asmens reputacija nenukentėjo. Nurodė, kad ieškovė šiuo atveju yra darbdavys, kuriam neturėtų būti taikoma kolektyvinės sąmonės sąvoka, kuri visų pirma, reiškia žmonių grupės apjungtą sąmonę. Darbdavio ir darbo kolektyvo sąvokos yra aiškiai atskirtos. Darbdavys šiuo atveju yra juridinis asmuo, kuriam nėra būdinga tokia savybė kaip sąmonė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ atstovas advokatas Andrius Kremensas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad teismui pripažinus, kad juridinis asmuo gali patirti neturtinę žalą, teismas turėjo pripažinti, kad privalo egzistuoti objektas, kuriame ši žala pasireiškia. Žala yra objekto neigiamas kokybinis arba kiekybinis pokytis. Objekto pokytis negali pasireikšti, jeigu objektas neegzistuoja. Jeigu įstatymas numato pokytį, tai jis numato bei pripažįsta ir objektą, kuriame šis pokytis pasireiškia. Teismas turėjo atsižvelgti, kad juridinio asmens neturtinės žalos pasireiškimą numato įstatymas (CK 2.24 straipsnio 8 dalis) ir CK 6.250 straipsnis, kuris apibrėžia neturtinę žalą asmeniui, o ne tik fiziniam asmeniui. Įstatymas numato, kad egzistuoja juridinio asmens neturtinės žalos objektas, kuriame ji pasireiškia. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyti neigiami pokyčiai pagal savo prigimtį gali pasireikšti tik sąmonėje. Todėl, apelianto nuomone, juridinio asmens neturtinės žalos objektas yra kolektyvinė sąmonė.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas iš esmės apeliacinį skundą grindžia teoriniais samprotavimais apie kolektyvinę sąmonę, tačiau atsakovo nuomone, tai nėra argumentai dėl teismo sprendimo ydingumo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu, šiems santykiams taikytinomis teisės normomis, nustatytomis aplinkybėmis bei teismo išvadomis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto nurodytų skundžiamo sprendimo trūkumų.

14Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas pripažinęs, kad juridinis asmuo gali patirti neturtinę žalą, neatsakė į klausimą kas yra objektas, kuriame pasireiškia juridinio asmens neturtinė žala.

15Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalis siejo darbo santykiai, darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta 2012 m. vasario 22 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Taigi neturtinės žalos dydžio klausimą įstatymų leidėjas perduoda konkrečią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o DK 250 straipsnis yra blanketinė norma, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008).

16CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Ieškovės atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsakė į klausimą kas yra objektas, kuriame pasireiškė juridinio asmens neturtinė žala. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, priešingai, nei teigia ieškovės atstovas, laikomasi pozicijos, kad būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga, įrodyti, kad dėl ilgalaikių neigiamų pasekmių, nusivylimų ir pažeminimo, bendro darbo klimato sutrikdymo ar darbo rezultatų pabloginimo, atsakovui padarius darbo drausmės pažeidimą, atsirado ieškovui neturtinė žala, todėl šį ieškovės argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstą.

17Ieškovė, ilgalaikių neigiamų pasekmių sukėlimą, nusivylimą ir pažeminimą, bendro darbo klimato sutrikdymą ar darbo rezultatų pabloginimą, iš esmės grindė atsakovo padarytu darbo drausmės pažeidimu. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad organizacija yra sudėtinga socialinė sistema, subjektyviomis charakteristikomis pasižymintis unikalus darinys. Nurodo, kad teismas nevertino, jog sąmoningai ar nesąmoningai padarius neigiamą poveikį organizacijos kolektyvinei sąmonei, sukeliami neigiami organizacijos darbuotojų išgyvenimai.

18Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

19Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtent dėl atsakovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovė patyrė nusivylimą ir pažeminimą ar kitokias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad ieškovė atstovas apeliaciniame skunde dėsto organizacijos sąvokas remdamasis įvairių mokyklų mokymu, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo tariamai pablogėjo ieškovės darbuotojų darbinis klimatas, buvo sutrikdytas pasitikėjimas ieškove. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo teigti, kad dėl atsakovo padaryto darbo drausmės pažeidimo atsirado ieškovei neturtinė žala.

20Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo padarytas darbo drausmės pažeidimas sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją nepateikta, ieškovės atstovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde iš esmės rėmėsi samprotavimais ir prielaidomis apie organizacijos kolektyvinę sąmonę, o tai negali būti laikoma tinkamais įrodymais ir materialinio teisinio reikalavimo – pripažinti, kad dėl atsakovo padaryto darbo drausmės pažeidimo buvo pažeista dalykinė ieškovės reputacija, buvo sutrikdyta bendras darbo mikroklimatas ar pabloginti darbo rezultatai, pagrindimu šios bylos kontekste.

21Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. ieškovė vadovaudamasi DK 250 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo 10... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 14. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 15. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalis siejo darbo... 16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia... 17. Ieškovė, ilgalaikių neigiamų pasekmių sukėlimą, nusivylimą ir... 18. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sutinka su... 20. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad jokių įrodymų apie tai, kad... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 23. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti...