Byla e2A-1850-413/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Raimondo Buzelio ir Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1074-435/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentūros“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrovės „Nemokumo advokatas“, ieškinį atsakovui V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo V. P. ir ieškovės 2014 m. liepos 21 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei 17 400,90 Eur sumą, o atsakovui – reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2015 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlus UAB „Informacijos saugumo agentūra“ bankroto bylą, bankroto administratorius patikrino įmonės sudarytus sandorius ir nustatė, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“, atstovaujama tuometinės direktorės D. P., 2014 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui V. P. reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Ikolta“ už 17 400,90 Eur. Šis sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, jo sudaryti ieškovės vadovė neprivalėjo, nes tuo metu įmonė jau buvo nemoki.

103.

11Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2012 m. vykdė projektą „Vyresnių kaip 45 metų žmonių kompiuterinio raštingumo ugdymas“ Lietuvos miestuose. UAB „Ikolta“ šiame projekte dalyvavo kaip projekto partneris, o atsakovas tuo metu dirbo pas ieškovę ir buvo projekto vadybininkas. Vėliau sutartis su UAB „Ikolta“ buvo nutraukta dėl šios įmonės netinkamai vykdomų įsipareigojimų. Nutraukus sutartį reikėjo spręsti UAB „Ikolta“ paliktų skolų klausimus, todėl atsakovas šios bendrovės skolas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų su sąlyga, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“ jam pinigus grąžins. Pažymėjo, reikalavimui pareikšti ieškovė (administratorius) praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašė ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovo V. P. ir ieškovės UAB „Informacijos saugumo agentūra“ 2014 m. liepos 21 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją ir grąžino (priteisė) ieškovei iš atsakovo 17 400,90 Eur, o atsakovui grąžino reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“.

165.

17Teismas nurodė, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas perleido ieškovei neįvykdomą finansinį reikalavimą į bankrutavusią UAB „Ikolta“. Atsakovui skola iš UAB „Ikolta“ buvo priteista teismų sprendimais, tačiau nebuvo išieškota, kadangi UAB „Ikolta“ buvo nemoki. Atsakovui perleidus ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“, šios įmonės bankroto byloje kreditoriumi liko V. P.. Perleidęs reikalavimo teisę į UAB „Ikolta“, atsakovas nesikreipė į UAB „Ikolta“ bankroto administratorių dėl kreditoriaus pakeitimo bankroto byloje. Tokiu būdu reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeistos tiek pačios ieškovės, tiek jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

186.

19Pasisakydamas dėl prašomo taikyti ieškinio senaties termino, teismas nurodė, jog bankroto administratoriui UAB „Informacijos saugumo agentūra“ dokumentai, tarp jų ir Reikalavimo perleidimo sutartis, buvo pateikti 2016 m. kovo 14 d., o ieškinys teisme pareikštas 2017 m. kovo 14 d., todėl vienerių metų senaties terminas ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra suėjęs.

207.

21Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, nes tarp šalių nebuvo jokio išankstinio susitarimo ar įsipareigojimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, taip pat nebuvo jokio teismo sprendimo, įpareigojančio sudaryti šią sutartį. Tai reiškia, kad ieškovė sudaryti ginčijamos sutarties neprivalėjo.

228.

23Teismas nurodė, kad esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai, todėl skolininkas laikomas nesąžiningu tuo atveju, jeigu būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, nors žino ar turi žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Teismas pažymėjo, kad liudytoja D. P. pripažino, jog sudarant ginčijamą Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Informacijos saugumo sistemos“ finansinė padėtis buvo bloga. Atsakovo V. P. nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi sutartis buvo sudaryta, kai UAB „Informacijos saugumo sistemos“ vadovės pareigas ėjo V. P. sutuoktinė D. P..

24III.

25Apeliacinio skundo argumentai

269.

27Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281.1.

29Teismas formaliai nurodė, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, dėl ko negalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymėjo, kad BUAB „Ikolta“ buvo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ partnerė pastarajai vykdant projektą „Vyresnių kaip 45 metų žmonių kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Projekto vertė – 538 652,11 Eur. Šį projektą vykdė ieškovė, laimėjusi konkursą. UAB „Ikolta“ aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neapmokėjo tretiesiems asmenims už atliktus darbus, todėl ieškovė nutraukė susitarimą su UAB „Ikolta“. Nutraukus susitarimą, pagal konkursą prisiimtus įsipareigojimus privalėjo vykdyti UAB „Informacijos saugumo agentūra“. Tuo metu ieškovė neturėjo lėšų apmokėti UAB „Ikolta“ įsiskolinimus, todėl atsakovas sutiko juos padengti ir šalys susitarė, kad apelianto sumokėtas lėšas vėliau jam grąžins ieškovė. Apeliantui padengus UAB „Ikolta“ įsiskolinimą, Europos Sąjungos lėšos, skirtos projektui finansuoti, buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, todėl ieškovė nuostolių nepatyrė ir išvengė bankroto. Neatlikusi visų projekte numatytų darbų, ieškovė būtų turėjusi gautas lėšas grąžinti Europos Sąjungos fondui.

301.2.

31Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino apelianto pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliantas iš savo lėšų apmokėdamas UAB „Ikolta“ skolas, jokios naudos neturėjo, o susitarimas su ieškove buvo žodinis. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja D. P..

321.3.

33Pagal laimėto konkurso sąlygas lėšos iš Europos Sąjungos fondo būdavo pervedamos tik tuomet, kai ieškovė pateikdavo ataskaitas apie atliktus darbus. Tokių įrodymų apeliantas neturi, jie yra pas ieškovės bankroto administratorių, todėl jis turėtų būti įpareigotas tokius dokumentus pateikti.

341.4.

35Apelianto vertinimu, ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieškovės kreditorių interesų nepažeidė, o teismo išvada, kad šalys elgėsi nesąžiningai, yra neteisinga ir nepagrįsta. Mano, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes turėtų būti iš naujo tiriami įrodymai, taip pat apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai.

3610.

37Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4111. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

42Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

431.

44Apeliantas (atsakovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

452.

46Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Prašydamas žodinio proceso apeliantas nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes reikėtų tirti ir kokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

47Dėl faktinių bylos aplinkybių

483.

49Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Informacijos saugumo agentūra“ iškelta bankroto byla, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 11-13, 21–22).

504.

51Nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2014 m. liepos 21 d. pas ieškovę dirbo atsakovo sutuoktinė D. P., kuri nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo įmonės vadovė (direktorė). Atsakovas ieškovės bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. birželio 19 d. (T. I, b. l. 19; 29–35).

525.

53Ieškovė 2013 m. balanso duomenimis turėjo turto už 992 222,25 Eur (3 425 945 Lt), tačiau didžioji dalis turto – 966 027,28 Eur (3 335 499 Lt) sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio 516 614,34 Eur (1 783 766 Lt) atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 399 870,25 Eur (1 380 672 Lt) – per vienerius metus gautinos sumos. Ieškovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 89 982,04 Eur (310 690 Lt) (t. 1, b. l. 23). Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, yra konstatuota, kad 2013 m. balanso duomenys atskleidžia, jog praktiškai visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas, kurio realumas, atsižvelgiant į tai, jog įmonė neturi pajamas generuojančių darbuotojų, kurie galėtų pabaigti vykdyti sutartis ir gauti balanse numatytas pajamas, kelia pagrįstų abejonių.

546.

55Atsakovas V. P. (pradinis kreditorius) ir UAB „Informacijos saugumo agentūra“, atstovaujama direktorės D. P. (naujasis kreditorius), 2014 m. liepos 21 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teises į BUAB „Ikolta“ perleido naujajam kreditoriui už 60 081,84 Lt (17 400,90 Eur) (t. 1, b. l. 40–42).

567.

57Atsakovas teigė, kad BUAB „Ikolta“ buvo UAB „Informacijos saugumo agentūra“ partnerė pastarajai vykdant projektą „Vyresnių kaip 45 metų žmonių kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Šį projektą vykdė ieškovė, laimėjusi konkursą. UAB „Ikolta“ aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neapmokėjo tretiesiems asmenims už atliktus darbus, todėl ieškovė nutraukė susitarimą su UAB „Ikolta“.

588.

59Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Ikolta“ 2012 metais buvo sudariusi su trečiaisiais asmenimis paslaugų sutartis, pagal kurias tretieji asmenys UAB „Ikolta“ teikė paslaugas dėl kompiuterinio raštingumo ugdymo mokymų ir bendrovei išrašydavo sąskaitas, kurios liko neapmokėtos (t. 2, b. l. 2–143). Apeliantas 2012 – 2013 metais su trečiaisiais asmenimis sudarė eilę reikalavimo perleidimo sutarčių, pagal kurias jie perdavė apeliantui savo reikalavimus į skolininkę UAB „Ikolta“ (t. 1, b. l. 82–141).

609.

61Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Ikoltas“ iškelta bankroto byla, to paties teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Ikolta“ kreditorių sąrašas, tarp jų – trečios eilės kreditoriaus V. P. 60 081,84 Lt (17 400,90 Eur) dydžio finansinis reikalavimas (t. 2, b. l. 165–167).

6210.

63Apeliantas skunde nurodo, kad nutraukus susitarimą su UAB „Ikoltas“, pagal konkursą prisiimtus įsipareigojimus privalėjo vykdyti UAB „Informacijos saugumo agentūra“. Tuo metu ieškovė neturėjo lėšų apmokėti UAB „Ikolta“ įsiskolinimus, todėl atsakovas sutiko juos padengti ir šalys susitarė, kad apelianto sumokėtas lėšas vėliau jam grąžins ieškovė. Apeliantui sumokėjus UAB „Ikolta“ įsiskolinimą, Europos Sąjungos lėšos, skirtos projektui finansuoti, buvo pervestos į ieškovės sąskaitą. Apelianto vertinimu, ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieškovės kreditorių interesų nepažeidė, o teismo išvada, kad šalys elgėsi nesąžiningai, yra neteisinga ir nepagrįsta.

6411.

65Nagrinėjamoje byloje ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymo jam pavestas funkcijas ir vykdydamas bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų apsaugą, pareiškė bankroto administratorius.

6612.

67Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

6813.

69Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

7014.

71CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

7215.

73Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

7416.

75Kaip minėta, viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Informacijos saugumo agentūra“ įsiskolinimas reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną buvo: UAB „Conlex“ – 42 183,32 Eur; UAB „Mūsų odisėja“ – 2293,79 Eur; Jiezno gimnazijai – 86,89 Eur; AB „Kauno energija“ – 345,22 Eur; Lietuvos respublikos seimo kontrolierių įstaigai – 67 090,99 Eur; AB „TEO LT“ – 619,05 Eur; UAB „Kauno švara“ – 202,38 Eur. Byloje nėra duomenų, kiek 2014 m. liepos 21 d. ieškovė turėjo balanse apskaitomo turto, tačiau minėta, kad 2013 m. balanso duomenimis ieškovė turėjo apskaitomo turto už 992 222,25 Eur.

7617.

77Ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, jį atstovauja bankroto administratorius, kuriam įstatymas numato pareigą pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), todėl darytina išvada, kad sudarant ginčijamą sutartį kreditoriai turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, tačiau nėra faktinio pagrindo išvadai, jog ginčijamas sandoris jo sudarymo metu galėjo pažeisti minėtų kreditorių interesus.

7818.

79Ieškovė nurodo, kad sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui, nes sumažino ieškovės turto apimtį, dėl ko 2015 m. spalio 6 d. ieškovei iškelta bankroto byla. Teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovei daugiau nei po metų po ginčijamo sandorio sudarymo buvo iškelta bankroto byla nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ar turėjo finansinių sunkumų. Kaip minėta, objektyviais įrodymais nepatvirtinta, kad BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki.

8019.

81Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nustatant, ar dėl ginčijamo sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui, sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

8220.

83Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, tačiau kaip minėta, kad byloje tokių duomenų nėra, todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas.

8421.

85Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sąlyga, kad skolininkas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai, tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas kreditorinio reikalavimo perleidimo sandorio sudaryti neprivalėjo.

8622.

87Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas perleido ieškovei teismo patvirtintą 17 400,90 Eur dydžio reikalavimą BUAB „Ikolta“ bankroto byloje už 17 400,90 Eur sumą. Pažymėtina, jog perleistas reikalavimas yra trečios eilės, kuris tikėtina, kad išvis nebus patenkintas. Be to, ginčijamą sandorį sudarė sutuoktiniai, todėl preziumuojama, kad šiuo atveju abi sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8823.

89Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, nes ieškovė neįrodė visų įstatyme bei teismų praktikoje numatytų sandorio pripažinimo negaliojančiu minėtu pagrindu sąlygų, o nesant bent vienos sąlygos, toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu.

9024.

91Pagal CPK 13 straipsnį, tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinę, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

9225.

93Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 1.82 straipsnis. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai).

9426.

95Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis, kai teikiama pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje. Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB Ūkio bankas v. UAB „Norventa“, bylos Nr. 3K-3-198-684/2016, ir joje nurodytą praktiką).

9627.

97CK 2.34 straipsnio 3 dalis nustato, kad privatūs juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Sąvoka „privatūs interesai” reiškia bet kokią materialiąją naudą (pelno dalies, turto prieaugio gavimą), kurią gauna ar siekia gauti tiek juridinio asmens dalyviai, steigėjai, tiek juridinio asmens organų nariai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-302-943/2017).

9828.

99Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 21 d. tarp UAB „Informacijos saugumo agentūra“ ir V. P. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria už 17 400,90 Eur ieškovė įgijo iš atsakovo 17 400,90 Eur dydžio reikalavimą į BUAB „Ikolta“, kuris buvo parvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi BUAB „Ikolta“ bankroto byloje, t. y. už trečios eilės finansinį reikalavimą ieškovės vadovė sumokėjo savo sutuoktiniui 100 proc. šio reikalavimo sumos.

10029.

101Sandoris buvo sudarytas privataus juridinio asmens. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Informacijos saugumo agentūra“ tikslas – pelno siekimas, vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, t. y. pelno siekimui, nes ieškovė trečios eilės kreditorinį reikalavimą įgijo sumokėdama 100 proc. kainą nuo patvirtinto reikalavimo dydžio, kuris ateityje tikėtina nebus patenkintas arba bus patenkintas labai nedidele dalimi. Taigi, kreditorinio reikalavimo įsigijimas už aiškiai per didelę kainą prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, įmonės interesams. Šią teismo išvadą bei sandorio prieštaravimą sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 1.5 str. 1 d.) patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi BUAB „Ikoltas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šioje nutartyje nurodyta, jog galioja teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas patikslintas visų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties matyti, kad į trečios eilės kreditorių sąrašą vis dar yra įtrauktas atsakovas V. P. su 17 400,90 Eur finansiniu reikalavimu. Taigi, po ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties nei apeliantas, nei ieškovė UAB „Informacijos saugumo agentūros“ dėl kreditoriaus pakeitimo į BUAB „Ikolta“ nesikreipė ir kreditorius toje bankroto byloje nebuvo pakeistas, kas leidžia pagrįstai abejoti tikrąja ginčijamo sandorio šalių valia.

10230.

103Kaip minėta, sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu yra ribojamas. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

10431.

105Minėtos sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, jog tiek ieškovės vadovė, atsakovo sutuoktinė, tiek atsakovas veikė nesąžiningai, todėl teismas sprendžia, jog abi sandorio šalys žinojo, kad už neprotingai didelę kainą perleidžia reikalavimą, kuris tikėtina iš viso nebus įvykdytas. Taigi, ginčijama sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga ieškovei.

10632.

107Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei aplinkybę, kad ieškovė neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį už 2014 metus, kad įmonė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kurio kreditorių interesai turėtų būti ginami siekiant juos patenkinti įmanomai didesne dalimi, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti 2014 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Informacijos saugumo agentūros“ ir V. P., negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

10833.

109Pripažinus sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu negaliojančiu, taikoma restitucija ir perleistas turtas grąžinamas buvusiam jo savininkui (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.). Nagrinėjamu atveju yra taikoma vienašalė restitucija, t. y. iš atsakovo V. P. ieškovės BUAB „Informacijos saugumo agentūros“ naudai grąžinama pagal 2014 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį sumokėti 17 400,90 Eur.

11034.

111Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažindamas ginčijamą sandorį neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, tačiau sprendimas iš esmės yra teisingas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

112Dėl bylinėjimosi išlaidų

11335.

114Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

115Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

116Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

117Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „Informacijos saugumo agentūra“ teismui pateiktu ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2015 m. spalio 6 d. nutartimi... 10. 3.... 11. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti... 18. 6.... 19. Pasisakydamas dėl prašomo taikyti ieškinio senaties termino, teismas... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 28. 1.1.... 29. Teismas formaliai nurodė, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki,... 30. 1.2.... 31. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino apelianto... 32. 1.3.... 33. Pagal laimėto konkurso sąlygas lėšos iš Europos Sąjungos fondo būdavo... 34. 1.4.... 35. Apelianto vertinimu, ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartis... 36. 10.... 37. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 42. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 43. 1.... 44. Apeliantas (atsakovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal... 45. 2.... 46. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai... 47. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 48. 3.... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d.... 50. 4.... 51. Nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2014 m. liepos 21 d. pas ieškovę dirbo atsakovo... 52. 5.... 53. Ieškovė 2013 m. balanso duomenimis turėjo turto už 992 222,25 Eur (3 425... 54. 6.... 55. Atsakovas V. P. (pradinis kreditorius) ir UAB „Informacijos saugumo... 56. 7.... 57. Atsakovas teigė, kad BUAB „Ikolta“ buvo UAB „Informacijos saugumo... 58. 8.... 59. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Ikolta“ 2012 metais buvo sudariusi su... 60. 9.... 61. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Ikoltas“... 62. 10.... 63. Apeliantas skunde nurodo, kad nutraukus susitarimą su UAB „Ikoltas“, pagal... 64. 11.... 65. Nagrinėjamoje byloje ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, įgyvendindamas... 66. 12.... 67. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikšdamas actio Pauliana ieškinį... 68. 13.... 69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 70. 14.... 71. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 72. 15.... 73. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be... 74. 16.... 75. Kaip minėta, viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana... 76. 17.... 77. Ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, jį atstovauja bankroto... 78. 18.... 79. Ieškovė nurodo, kad sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui,... 80. 19.... 81. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs,... 82. 20.... 83. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu... 84. 21.... 85. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 86. 22.... 87. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 88. 23.... 89. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartu atveju nėra... 90. 24.... 91. Pagal CPK 13 straipsnį, tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos,... 92. 25.... 93. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad... 94. 26.... 95. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandorių, kurie... 96. 27.... 97. CK 2.34 straipsnio 3 dalis nustato, kad privatūs juridiniai asmenys yra... 98. 28.... 99. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti... 100. 29.... 101. Sandoris buvo sudarytas privataus juridinio asmens. Juridinių asmenų registro... 102. 30.... 103. Kaip minėta, sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu... 104. 31.... 105. Minėtos sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, jog tiek ieškovės vadovė,... 106. 32.... 107. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei aplinkybę, kad ieškovė neteikė... 108. 33.... 109. Pripažinus sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu negaliojančiu, taikoma... 110. 34.... 111. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors... 112. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 113. 35.... 114. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, apelianto apeliacinės instancijos teisme... 115. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti... 117. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....