Byla e2-24-824/2020

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant ieškovei N. B. ir jos atstovei advokatei G. M., atsakovui R. B. ir jo atstovei advokatei L. T.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, bei atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali tech ir Antanina“, V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. B..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškinio reikalavimai ir pagrindiniai argumentai

5Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 2-9, t. 8, b. l. 60-62) prašo: 1) nutraukti su atsakovu R. B. santuoką, įregistruotą ( - ) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ( - )) dėl atsakovo R. B. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – B.; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ieškovei priteisti nekilnojamąjį turtą bendros 33 8181,20 Eur vertės: ( - ) butą, adresu ( - ), 106481,20 Eur vertės (( - )), garažą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) 5 000 Eur vertės, ūkinį pastatą esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 400 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 16 100 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 16 000 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 18 100 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 16 100 Eur vertės, 1/2 žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad N. B. naudojasi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu ( - ); 3) kilnojamąjį turtą: automobilį CHEVROLET, CHEVROLET MATIZ, valstybinis numeris ( - ), 1 000 Eur vertės, baldus: virtuvės baldų komplektą 4 000 Eur vertės, svetainės baldų komplektą 3 000 Eur vertės, dvi komodas po 1 000 Eur vertės, bendros 2 000 Eur vertės.

6Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui R. B. po santuokos nutraukimo priteisti turto bendros vertės 377 584 Eur .1) Nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), 41100,00 Eur vertės bei šiame žemės sklype esančius vandentiekio tinklus, unikalus numeris ( - ), 6487,00 Eur vertės; ½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad atsakovas R. B. naudojasi 4750 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 36 800 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), 58 200 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 817,00 Eur vertės, pastatą - dvarą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 21 400 Eur vertės, sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 100 Eur vertės; sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 100 Eur vertės, trąšų sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 100 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 11 200 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 2 080 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20 400 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 16 100 Eur vertės; 2) kilnojamąjį turtą: automobilį NISSAN, PRIMERA, valstybinis numeris ( - ), 1 000 Eur vertės, baldus: - miegamojo baldų komplektą 6 000 Eur vertės, šaldytuvą 2 000 Eur vertės, masažinį krėslą 700 Eur vertės, kalvių darbo lovą – 1 000 Eur vertės, antikvarines komodas – 1 000 Eur vertės.

7Ieškovė prašo nustatyti, kad prievolės Swedbank AB, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Paslaugos būstui“, V. D. yra solidarios. Ieškovė prašo nustatyti, kad už kreditorinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali tech ir Antanina“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities VPK, asmeniškai atsako atsakovas R. B..

8Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2015 m. su atsakovu nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Atsakovas turi kitą moterį, dėl kurios paliko šeimą. Įsitikinusi, kad dėl atsakovo kaltės iširo santuoka, nes atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino šeima, gana ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo nuolatinių pajamų. Pardavinėjo žemės sklypus ir gautus pinigus naudojo išimtinai tik savo asmeninėms reikmėms, bendriems poreikiams tenkinti jis pinigų neskyrė. Ieškinyje nurodo, kad atsakovo priešieškinyje nurodyta baldų vertė neatitinka tikrovės, tačiau neturi galimybės įvertinti bute esančius baldus, todėl prašo juos padalinti tarp jos ir atsakovo pagal atsakovo nurodytas baldų kainas. Nurodo, kad 0,9301 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), 301000,00 Eur vertės, jau buvo padalintas Valstybinė mokesčių inspekcijos vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš atsakovo R. B. ir nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui R. B. priklauso po ½ žemės sklypo ir atsakovas naudojasi 4750 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu ( - ).

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, mano, kad jų santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o turtas padalintas priešingai nei prašo ieškovė, nes nesutinka su ieškovės pateiktu dalies turto įvertinimu ir padalijimo būdu. Atsakovas sutiktų, jog teismas padalytų turtą jam priteisiant turto objektus, kuriuos prašo jai priteisti ieškovė, o ieškovei priteisiant patikslintame ieškinyje nurodytus turto objektus, kuriuos prašo jam priteisti ieškovė. Ieškovas nesutinka jog pagal prievoles jis atsako asmeniškai, neprieštarauja dėl baldų padalijimo, o taip pat nurodo, kad žemės sklypai ( - ) turi būti priteisti jam, nes įsigijus šiuos žemės sklypus jis yra atsakingas už detaliojo įgyvendinimą. (t. 6, b. l. 146-149)

10Trečiasis asmuo Swedbank AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutuoktinių prievolė kreditoriui – Swedbank AB, turėtų išlikti solidari, nekeičiant sutartyje nustatytų sąlygų ir solidariosios atsakomybės prieš kreditorių. Nurodė, kad ieškovės reikalavimą nutraukus santuoką ieškovei ir atsakovei solidarią prievolę tenką mokėti po 1/2 , t. y. per pusę, supranta kaip bandymą solidariąją prievolę pakeisti į dalinę, todėl tokia ieškovės sąlyga bankui yra nepriimtina. Nurodo, kad bankas susitarimo dėl solidarios prievolės modifikavimo nepasirašė ir nepažeidė sutarties, dėl ko būtų galima teismo prašyti pakeisti sutarčių sąlygas (t. 1, b. l. 171-172, t 6, b. l. 188-189).

11Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog R. B. yra skolingas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai žemės nuomos mokestį už sklypus adresu ( - ) ir ( - ), skola sudaro 2145,17 eurų (t. 6, b. l. 194-195).

12Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau atsiliepime į ieškinį prašo po santuokos nutraukimo 89 090,36 Eur skolą, pripažinti R. B. asmenine prievole (asmuo užsiima individualia veikla). Nurodo, kad antstolės iš R. B. vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose.

13Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovės prašymui nutraukti santuoką neprieštarauja ir nurodo, kad ieškovės ir atsakovo bendras skola trečiajam asmeniui UAAB „Paslaugos būstui“ už buto, esančio ( - ), bendrosios nuosavybės objektų administravimą, nuolatinę priežiūrą ir kitas paslaugas 2018 m. sausio 1 d. sudaro 3 421,07 Eur ir yra išduoti teismo vykdomieji raštai 387,62 Eur ir 2 774,42 Eur, o 259,03 Eur už laikotarpį nuo 2017-05-31 iki 2017-12-31 nepriteista skola.

14Trečiasis asmuo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Ouali tech ir Antanina“, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškinio reikalavimu dalyje dėl asmeninės R. B. atsakomybės už įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymą nesutinka. Nurodo, kad sutuoktinių įsipareigojimas trečiajam asmeniui kilo iš 2011-01-17 sutarties Nr. ( - ) dėl laivo ( - ) korpuso remonto darbų. Nurodo, kad minėtas laivas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl sutuoktiniai pagal prievolę atsako solidariai (t. 2, b. l. 67-68).

15Kiti tretieji asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

16Priešieškinio reikalavimai ir pagrindiniai argumentai

17Atsakovas galutinai sutikslinęs priešieškinio (t. 8, b. l. 128-136) reikalavimus, patikslintu priešieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. B. pavardę – B.; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir atsakovui R. B. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: kilnojamąjį turtą - transporto priemonę „Nissan primera“, valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė 400,00 Eur; nekilnojamąjį turtą pastatą - garažą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 5 000 Eur; pastatą-ūkinį pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) 400 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 15 900 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 18 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 000 Eur. vertės; žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 58 000 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 20 300 Eur vertės, pastatą - sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės; žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) 11 400 Eur vertės; 1/2 žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr., ( - ), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad atsakovas naudosis 4750 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane sudarytame 2018-12-12 T. B., indeksu ( - ); pastatą - trąšų sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės; pastatą - dvarą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 25 000 Eur. vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 794 Eur vertės.

18Atsakovas R. B. priešieškiniu prašo ieškovei N. B. priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t.y. kilnojamąjį turtą: transporto priemonę, Chevrolet, „Chevrolet Matiz“, valstybinis Nr. ( - ), kurios vertės 1000 Eur, santuokoje įgytus baldus: miegamojo komplektą, 6 000 Eur vertės, kalvių darbo lovą 1 000 Eur vertės, dvi komodas po 1 000 Eur, bendros 2 000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 4 000 Eur vertės, šaldytuvą 2 000 vertės, svetainės baldų komplektą 3 000 Eur vertės, antikvarines komodas po 1 000 Eur, masažinį krėslą 700 Eur vertės; nekilnojamąjį turtą: ( - ) buto, esančio ( - ), Unikalus Nr. ( - ); bendras plotas ( - ), kurio vertė 106 481,20 Eur, žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ) unikalus Nr. ( - ), 41 600 Eur vertės; sklype esančius vandentiekio tinklus unikalus Nr. ( - ), 6 487 Eur vertės, žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) 36 600 Eur. vertės, pastatą - sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės, 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 151 000 Eur vertės, nustatant, kad N. B. naudojasi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu ( - ).

19Atsakovas prašo nustatyti, kad visos prievolės yra abiejų sutuoktinių solidarios prievolės.

20Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Nurodo, kad 2009 m. kartu su ieškove, dukra G. ir ieškovės mama išvažiavo gyventi į ( - ) pas ieškovės dukrą O., kuri tuo metu skyrėsi su savo sutuoktiniu. Gyveno apie metus laiko, o vėliau nebeturėjo gyvenamosios vietos, todėl atsakovas ir N. motina išvyko į Lietuvą. Kadangi dukra buvo pradėjusi lankyti mokyklą ( - ), ieškovė vykti į Lietuvą atsisakė, nors ir atsakovas prašė. Atsakovui gyvenant Lietuvoje, o ieškovei ( - ) santykiai ėmė blogėti. Abiejų požiūris į šeimos pareigas išsiskyrė, pablogėjo tarpusavio santykiai, prasidėjo nesutarimai. Šeimyninis gyvenimas nutrūko dėl pernelyg skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į sutuoktinių pareigas. Todėl atsakovo ir ieškovės santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad nekilnojamasis turtas - butas yra priteistinas ieškovei, kilnojamųjų daiktų - baldų priteisimas ieškovei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Baldai buvo įsigyti gyvenimui bute, esančiame ( - ), jie yra pritaikyti buto patalpoms, todėl ir turi likti ieškovei. Atsakovas teigia, kad visi ( - ) esantys žemės sklypai turėtų būti priteisti jam, kadangi jis juos įgijęs rūpinosi jų infrastruktūra, kuri šiuo metu nėra pilnai užbaigta, rengė jų detalųjį planą. Paaiškino, kad šie sklypai yra vienoje vietoje, todėl juos valdant, naudojant ir disponuojant paprasčiau būtų jei jie būtų vieno savininko nuosavybė. Be to, tokiu būdu būtų išvengta konfliktų su ieškove ateityje, po santuokos nutraukimo. Kadangi atsakovas neprieštarauju, kad ieškovei būtų priteistas butas, esantis ( - ), todėl kiti du nekilnojamojo turto objektai - pastatas - garažas, esantis ( - ) ir pastatas-ūkinis pastatas, esantis ( - ), turėtų būti priteisti atsakovui.

21Nurodo, kad prievolės kreditoriams „Swedbank“ AB, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Paslaugos būstui“, V. D. ir R. B. yra solidarios. Gyvendami kartu su ieškove bendriems šeimos poreikiams skolinosi iš brolio R. B. 150 000 Lt (43 443,00 Eur). Kadangi pinigai buvo skolinti bendriems šeimos poreikiams, todėl abu turi solidariai atsiskaityti su R. B.. Priešieškinyje nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra jų bendri kreditoriai. Nurodo, kad santuokoje buvo įsigiję laivą, kuris buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams. Laivą buvo atidavę remontuoti Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinei bendrovei „Quali tech ir Antanina“, kuriai teismas sprendimu priteisė skolą už laivo remontą. Šios skolos likutis yra 738,50 Eur ir 276,36 Eur palūkanų ir kurios išieškojimą vykdo antstolė V. V., kuri turi būti pripažinta solidaria abiejų prievole. Atsakovas prašo VMI prie LR Finansų ministerijos išieškomą skolą – 82 699,12 Eur pripažinti jo ir ieškovės solidaria skola, kadangi ji atsirado iš jų bendrai vykdytos veiklos - nekilnojamojo turto pardavimo. Šiuo metu santuokos nutraukimo byloje dalijamas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš pajamų, gautų pardavus nekilnojamojo turto objektus, kurių pardavimą VMI prie LR Finansų ministerijos pripažino individualia veikla ir priskaičiavo mokesčius valstybei, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovė taip pat turi būti atsakinga už prievolės valstybei įvykdymą. Nurodo, kad ieškovei VMI prie LR Finansų ministerijos taip pat buvo paskaičiavę mokesčius, kuriuos visų pirma padengė iš bendrų šeimos pajamų. Todėl dalijant turtą lygiomis dalimis, atsižvelgiant į sąžiningumo principą turėtų būti padalinta ir ši prievolė. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo iš ieškovės nereikalauja.

22Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu, nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, nesutinka su turto padalinimu, o taip pat nesutinka su atsakovo nurodytų dalintinų baldų verte bei tai kaip atsakovas siekia padalinti prievoles kreditoriams. Nurodė, kad ji nežinojo, jog atsakovas iš brolio R. B. skolinosi pinigus ir kokiam tikslui jie buvo paskolinti, todėl R. B. yra asmeninis kreditorius (t. 9, b. l. 1-3).

23Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad 2020-01-06 duomenimis R. B. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 77 927,93 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31. Sutuoktinės N. B. MAIS duomenimis skolos už tikrinamą laikotarpį nebuvo. Nurodo, kad atsakovas siekia įrodyti, kad jo skoliniai įsipareigojimai VMI prie FM atsirado iš jų bendrai su sutuoktine vykdytos veiklos, kad ieškovės skola buvo padengta iš bendrų šeimos pinigų, tačiau šį faktą pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Nurodo, kad atsakovui nepateikus įrodymų, kad prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių, po santuokos nutraukimo paminėtas skolas prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis(t. 8, b. l. 170).

24Trečiasis asmuo R. B. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis ieškovei ir atsakovui per kelis kartus paskolino 150 000 Lt. 2008 metais kilo ekonominė krizė ir staiga krito nekilnojamojo turto kaina. Ieškovė ir atsakovas R. B. skolos negrąžino, tačiau atsakovas skolos patvirtinimui 2009-11-30 pasirašė paskolos raštelį. Pinigų perdavimo nekilnojamiems daiktams įsigyti iki kriziniu laikotarpiu faktą patvirtina ieškovo išsaugota dalis mokėjimo pavedimų. 2017-05-02 ieškovei ir atsakovui išsiuntė registruotu laišku pranešimą, kuriuo prašė iki 2017-06-10 grąžinti 43 443 EUR (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus). Nustatytu terminu paskola nebuvo grąžinta, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas už laikotarpį nuo 2017-06-10 iki 2019-09-10 (821 diena) yra solidariai skolingi 4885,84 EUR (43443/100x5/365x821) palūkanų (t. 8, b. l. 9-11)

25Kiti tretieji asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

26Šalių paaiškinimų santrauka

27Teismo posėdžio ir baigiamųjų kalbų metu ieškovė N. B. ieškinį palaikė bei paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas gyvena su kita moterimi. Taip pat paaiškino, kad jos pasirinkimas pasilikti gyventi ( - ), prisidėjo prie jų šeimyninių santykių irimo. Paaiškino, kad ji 2017 m liepą grįžo gyventi į Lietuvą ir kartu su atsakovu gyveno iki 2019 m. lapkričio mėnesio adresu ( - ). Atsakovas gyveno tuo pat metu dvejuose šeimose. Ji ir atsakovas, ne kartą svarstė dėl galimybės gyventi santuokoje, tačiau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio su atsakovu kartu nebegyvena. Paaiškino, kad jie nėra susipykę, kartu lanko vaikus, gyvenančius užsienyje. Paaiškino, jog nori nutraukti santuoką, kad būtų išspręstas klausimas dėl turimų skolų padalijimo. Paaiškino, kad tuo metu kai ji gyveno ( - ), kad jai nereikėtų kiekvieną kartą grįžti į Lietuvą dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo įforminimo, ji davė rašytinį įgaliojimą atsakovui parduoti žemės sklypus. Šio įgaliojimo neatšaukė, o neseniai suplėšė. Žemės sklypus įsigydavo šeimos poreikiams, tikslu juos parduoti ir taip uždirbti. Būnant santuokoje, atsakovas niekur nedirbo, tačiau jis rūpinosi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu. Paaiškino, kad atsakovas be jos žinios ir leidimo 2016 m. pardavė laivą ( - ) ir 2015 m. automobilį Volkswagen bei 2018 m. pardavė automobilį Nissan Primera. 2012 metais atsakovas pardavė 5 žemės sklypus ( - ) ir visus pinigus panaudojo ne atsiskaitymui su kreditoriais, o savo asmeniniams poreikiams. Apie tai, kad parduotas laivas – sužinojo prieš du metus. Ieškovė neįsivaizduoja gyvenimo po santuokos nutraukimo su atsakovu vienuose namuose ir butas priteistinas jai, nes ji bute gyvena kartu su savo mama, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga slauga. Prašo priteisti garažą ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir ūkinį pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 40,00 kv. m. Paaiškino, kad šie pastatai yra tame pačiame kieme kaip ir butas, garaže ji laiko automobilį, o ūkinis pastatas yra nenaudojamas, nes iš dalies nugriautas. Baldus prašo padalinti, nes nesutinka su atsakovo nurodytomis itin didelėmis baldų kainomis. Virtuvę prašo priteisti jai, nes ji yra pritaikyta butui. Žemės sklypus, esančius ( - ), prašo priteisti jai, nes ji šiuo metu užsiima šių sklypų infrastruktūros įrengimu, gerinimu. Paaiškino, kad bendrus su atsakovu kreditorius turi tik V. D., Swedbank AB ir uždarąją akcinę bendrovę „Paslaugos būstui“, akcinę bendrovė „Klaipėdos energija“, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Paaiškino, kad ji nei savo asmeninėms, nei šeimos reikmėms nesiskolino iš atsakovo brolio R. B.. Sutikimo skolintis, ar pritarimo atsakovui nėra davusi. Nurodė, kad jei atsakovas skolinosi pinigus iš atsakovo brolio R. B., tuomet prašo šią prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole.

28Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. priešieškinį palaikė bei paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis visą gyvenimą buvo lojalus šeimai, rūpinosi šeimos gerove. Kartu su ieškove ir dukra ir ieškovės motina, 2009 metais išvyko gyventi į ( - ) į atsakovės dukters šeimos namus. Nebebuvus galimybės gyventi ieškovės dukters namuose ir nei ieškovei, nei atsakovui nedirbant ir neturint ( - ) nuolatinių pajamų, jis pasiūlė ieškovei kartu vykti į Lietuvą, tačiau ieškovė atsisakė, motyvuodama tuo, kad nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą ( - ). Jis kartu su ieškovės motina 2010 metais sugrįžo į Lietuvą. Teigė, kad nuo 1991 m. iki 1999 m. nuolat dirbo įvairiose įmonėse, pagrindines pajamas pradėjo gauti nuo 1999 metų, kuomet šeimos interesais pirko žemės sklypus ir pradėjo vystyti gyvenamųjų namų kvartalą. Juos pardavęs, pirko naujus žemės sklypus, o juos paruošti pardavimui, reikėjo papildomų lėšų, todėl skolinosi, kas atsipirko tūkstanteriopai. Jis ir ieškovė, siekdami išvengti mokestinių prievolių už parduotą turtą, būdami santuokoje, dalį žemės sklypų dovanojo, perleido kitaip tretiesiems asmenims, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus tiek ieškovės, tiek ir jo veiklos mokestinį patikrinimą, ieškovei ir jam nustatė mokestines nepriemokas valstybės biudžetui. Ieškovė nustatytą nepriemoką padengė iš bendrų šeimos lėšų, o jo skola liko nesumokėta, kadangi jis iš karto nesutiko ir šią skolą ginčijo, nors turėjo lėšų už parduotus žemės sklypus. Turimas lėšas investavo į kitų žemės sklypų pirkimą, po ko buvo 2008 metų krizė ir lėšų atsiskaityti nebeturėjo. 2004-2005 metais jis su broliu vystė antrą gyvenamųjų namų kvartalą, tam reikėjo apyvartinių lėšų ir jis iš brolio R. B. skolinosi, o taip pat iš šių pinigų dengė ir skolas. Praėjus keleriems metams parašė paskolos raštelį, kad skolingas R. B.. Ieškovės sutikimo ar pritarimo skolintis pinigus iš R. B. jis neturi, nes ieškovė skolintis nenorėjo, tačiau ieškovė žinojo apie tai, kad jis skolinosi įsigytų žemės sklypų infrastruktūrai, planų rengimui ar pan. Paaiškino, kad priešieškinyje nurodė baldų įsigijimo kainas. Baldus įsigijo 2003-2009 metų laikotarpiu, šaldytuvą „Samsung“ - 2007 metais. Kadangi baldai antikvariniai – jų kaina šiuo metu gali būti dar didesnė. Prašo baldus priteisti ieškovei, nes sutinka, kad ieškovei būtų priteistas butas, kuriame šiuo metu yra šie baldai. Taip pat paaiškino, kad jam turėtų būti priteisiami visi žemės sklypai esantys ( - ), kadangi jie sudaro vieną kvartalą, kuriame jie jau yra pardavę sklypus, jis atsakingas už įsipareigojimus, nustatytus šio gyvenamųjų namų kvartalo detaliajame plane, rengė detalųjį planą, žemėtvarkinius projektus ir pan. Todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus ir į tai, kad jis sutinka, kad butas būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o ne dalomas lygiomis dalimis, į tai, kad jokio kito dalintino gyvenamojo nekilnojamojo turto nėra, į tai, kad vieno savininko rankose būtų lengviau valdyti, disponuoti šiuo turtu, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, prašo žemės sklypus ( - ) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Taip pat prašo priteisti ir garažą bei ūkinį pastatą, esančius ( - ). Paaiškino, kad garaže jis laiko daugiau savo daiktų nei ieškovė, o ūkinis pastatas jam priteistinas, nes jis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-11-18 yra sudaręs žemės nuomos sutartį, kuria jis išsinuomojo 0,0373 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) dalį, sudarančią 0,0052 ha. Nuomos sutartis sudaryta keturiasdešimčiai metų, o išnuomojamos žemės sklypo paskirtis - komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos, todėl jis norėtų pradėti statybas ir taip gauti lėšų, susikurti sau gerbūvį. Paaiškino, kad ieškovė žinojo apie parduodamus žemės sklypus, laivą ir automobilį. Ieškovė tuo tikslu buvo parašiusi jam įgaliojimą. Gautos lėšos buvo skiriamos šeimos pragyvenimui, ieškovės prabangos prekėms, o taip pat buvo vystomi pradėti gyvenamųjų namų kvartalų projektai. Paaiškino, kad savo poreikių tenkinimui jis lėšų skyrė minimaliai, tiek kiek buvo būtina normaliam pragyvenimui. Paaiškino, kad siūlė ieškovei dalijantis turtą pasiimti visus žemės sklypus, o jam asmeninės nuosavybės teise palikti butą, tačiau ieškovė nesutiko. Prašo teismo šalių turtą padalinti pagal priešieškinyje siūlomą variantą.

29Teismas

konstatuoja:

30Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

31Dėl santuokos nutraukimo

32Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - ), kuri įregistruota ( - ) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ( - )). Nepilnamečių vaikų neturi.

33Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

34Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

35CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

36Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta prezumpcija (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas). Atsakovas teismo posėdžių metu teigė, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo šiuo pagrindu negali būti preziumuojama, kadangi ieškovė kartu su juo 2010 metais nesugrįžo iš ( - ) į Lietuvą, pati pasirinkdama gyventi atskirai. Atsakovas neturėdamas pajamų pragyvenimui ( - ), sugrįžo į Lietuvą. Atsakovas neneigia šiuo metu turintis kitą moterį, tačiau apie tai žinojo ieškovė ir dar iki 2019 metų lapkričio mėnesio. Iš šalių paaiškinimų, nustatyta, kad jie iki 2019 m. lapkričio mėnesio gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį, kartu lankė gyvenančius užsienyje vaikus. Atsakovas mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nes ieškovei pasirinkus gyventi atskirai, jie nutolo vienas nuo kito, ir jų šeimyninis gyvenimas nutrūko dėl pernelyg skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į sutuoktinių pareigas. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad santuoka nutrūko ir iš dalies dėl jos kaltės, kadangi ilgą laiką gyveno atskirai, tiek ji tiek ir atsakovas skirtingai vertino sutuoktinių pareigas. Be to įvertinus, šalių paaiškinimus, kad po ieškovės kreipimosi į teismą nutraukti santuoką, ji kartu gyvendama su atsakovu ilgą laiką apie bylos iškėlimą atsakovo neinformavo, toliau vedė bendrą ūkį, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo neištikimybės pagrindu negali būti preziumuojama. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo sąlygų vertina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog nori nutraukti santuoką su atsakovu dėl juos slegiančių kreditorinių įsipareigojimų, o taip pat nori, kad būtų padalintas santuokinis turtas ir tokiu būdu jiems būtų lengviau atsiskaityti su kreditoriais. Šalys taip pat nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam ir tuo nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.28 straipsniuose. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

37Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

38Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – B., atsakovui – B.. Įvertinus, jog byloje atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė, o priešieškiniu prašė jam palikti pavardę – B., ieškovės ir atsakovo prašymai tenkintini, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos iki santuokos turėta pavardė „B.“, atsakovui – „B.“.

39Dėl sutuoktinių dalijamo turto balanso

40Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

41Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

42Nagrinėjamoje byloje šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl abu sutuoktiniai byloje dalyvauja lygiomis teisėmis. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui veikti vieno iš sutuoktinių interesais, todėl teismui nėra pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis.

43Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų matyti, o taip pat to neginčija šalys, kad dovanojimo sutarčių pagrindu įgytas nekilnojamas turtas priklauso atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ). Šis turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip asmeninė atsakovo R. B. nuosavybė laikytinas nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovui.

44Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų matyti, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: ( - ) buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); bendras plotas 108,27 kv.m. Šalys šį butą prašė vertinti pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte pateiktą vertinimą, išskaičiavus jiems nuosavybės teise priklausančio buto dalį, kurio vertė 106 481,20 Eur (136 000 Eur x 8477:10824). Šalims priklauso pastatas - ūkinis pastatas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 40,00 kv. m., kurio vertė 400 Eur (pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte pateiktą vertinimą). Šalims priklauso pastatas - garažas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 5 000 Eur (pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte pateiktą vertinimą).

45Dėl kitų dalintinų nekilnojamojo turto objektų vertės ginčo tarp šalių nebuvo nustatant turto vertę. Šalys sutarė, kad pastato - sandėlio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 39,07 kv.m., vertė - 100 Eur; pastato - sandėlio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 877,28 kv.m., kurio vertė - 100 Eur; pastato - trąšų sandėlio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 354,41 kv.m., vertė 100 Eur. Žemės sklypo, esančio ( - ) unikalus Nr., ( - ), plotas 0,9301 ha, kurio vertė 302 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis -586 942 Eur vidutinė rinkos vertė), žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), plotas 0,4355 ha, kurį ieškovė vertino 58 200 Eur, o atsakovas – 58 000Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis -31 532 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,0900 ha, kurį ieškovė vertino 18 100 Eur, o atsakovas – 18 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis -19549 Eur). Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,0800ha, ieškovė vertino 16 100 Eur, o atsakovas – 16 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis – 17 464 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,0800 ha, ieškovė vertino 16 100 Eur, o atsakovas – 16 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis - 17464 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 0,0800 ha, ieškovė vertino 16 100 Eur, o atsakovas – 16 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis - 17464 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,0795 ha, ieškovė vertino 16 000 Eur, o atsakovas – 16 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis - 17348 Eur vidutinė rinkos vertė).Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,1018 ha, ieškovė vertino 20 400 Eur, o atsakovas – 20 300 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis – 21 866 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,2937 ha, ieškovė vertino 36 800 Eur, o atsakovas – 36 600 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis – 21 265 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypo su statiniais, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,5489 ha, , ieškovė vertino 41 100 Eur, o atsakovas – 41 600 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis –44891 Eur vidutinė rinkos vertė), sklype esantys vandentiekio tinklai unikalus Nr. ( - ), ieškovė ir atsakovas vertino 6 487 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis – 6 487 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,2074 ha, ieškovė vertino 11 200 Eur, o atsakovas – 11 400 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis –12 500 Eur vidutinė rinkos vertė). Pastatą - dvarą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 439,45 kv. m. ieškovė vertino 21 400 Eur, o atsakovas – 25 000 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis –52 168 Eur vidutinė rinkos vertė). Žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 0,1673 ha, ieškovė vertino 817 Eur, o atsakovas – 794 Eur (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenimis –794 Eur vidutinė rinkos vertė). Kadangi šalys iš esmės sutarė dėl dalijamo nekilnojamojo turto vertės, tačiau jų nurodomos žemės sklypų nežymiai skiriasi, o nei ieškovė, nei atsakovas negalėjo pagrįsti šių skirtumų, teismas nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę vadovaujasi išvedant dalintino nekilnojamojo turto šalių nurodytų verčių vidurkį.

46Šalys nagrinėjamoje byloje dėl šių dalintinų kilnojamųjų daiktų vertės sutarė: miegamojo baldų komplekto 6 000 Eur vertės, kalvių darbo lovos 1 000 Eur vertės, dviejų antikvarinių komodų po 1 000 Eur, bendros 2 000 vertės, virtuvės baldų komplekto 4 000 Eur vertės, svetainės baldų komplekto – 3 000 Eur, šaldytuvo „Samsung“ – 2 000 Eur vertės, dviejų komodų po 100 Eur, bendros 200 Eur vertės, masažinio krėslo 100 Eur, automobilio Chevrolet, „Chevrolet Matiz“, valstybinis numeris ( - ), 1000 Eur. Nors ieškovė išsakė abejonę dėl baldų vertės, tačiau atsakovo nurodytai daiktų vertei neprieštaravo ir įrodymų, kurie pagrįstų kitokią kilnojamųjų daiktų vertę neteikė. Pažymėtina jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas šalims pasiūlė teikti įrodymus, kurie pagrįstų kilnojamųjų daiktų, dėl kurių vertės šalys nesusitarė, vertę. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, o taip pat ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo nurodyta baldų vertė neatitinka tikrovės, tačiau ji atsisakė teikti teismui įrodymus dėl šio turto vertės, todėl prašo baldus dalinti po lygiai atsakovo nurodytomis kainomis. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šalims sutariant dėl šių daiktų vertės, dalijant turtą bus vadovaujamasi atsakovo nurodytomis kilnojamųjų daiktų vertėmis.

47Šalys nesutarė dėl automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( - ) vertės. Ieškovė nurodo, jog jo vertė 1 000 Eur. Atsakovas teigia, kad automobilis yra parduotas už 400 Eur, tačiau neišregistruotas VĮ „Registrų centras“. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis automobilis buvo neeksploatuojamas, todėl parduotas už 400 Eur. Atsakovas teismui pateikė automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( - ) 2018-0814 pirkimo - pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad R. B. automobilį pardavė už 400 Eur. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( - ) valdytojas – savininkas nuo 2016-12-29 yra R. B. (t. 1, b. l. 11). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( - ) nebėra sutuoktiniams priklausantis turtas, todėl byloje gali būti dalijamos tik piniginės lėšos gautos už automobilį.

48Ieškovė patiekė duomenis iš 2017-10-13 skelbimų portalo www.autoplius.lt., iš kurių matyti, kad techniškai tvarkingų automobilių „Nissan Primera“ pardavimo kaina nuo 1 500 iki 2 000 Eur (t. 1, b. l. 12-14). Nustatyta, kad ieškovės pateikti duomenys yra apie skirtingų automobilių kėbulų, kuro ir pan. tipus (sedanas, universalas, hečbekas, dyzelinas, benzinas, 1,8 l, 1,9 l, 2,2, l.) Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šalims nesutariant dėl šio automobilio vertės, yra tikslinga nustatyti daikto rinkos vertę, kuri yra artima šalių nurodomam daikto vertės sumos matematiniam vidurkiui: automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( - ) - 700 Eur.

49Dėl santuokinio turto padalijimo

50Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

51Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

52Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008 ir kt.).

53Kaip jau buvo minėta, patikslintame ieškinyje ieškovė prašo turtą padalinti iš esmės lygiomis dalimis, nepriteisiant jai kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį, priteisiant sutuoktiniams tam tikrą kilnojamąjį turtą pagal ieškinyje siūlomą variantą bei atskirus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė prašo jai priteisti butą, esantį ( - ), garažą, esantį ( - ), ūkinį pastatą, esantį ( - ), o žemės sklypus tarp šalių padalinti pagal patikslintame ieškinyje siūlomą variantą, kuomet šalims atitektų atskiri žemės sklypai. Tokiu būdu padalijus šalims atskirais daiktais didžiausios vertės nekilnojamojo turto objektus ateityje bus išvengta ginčų ir konfliktų su atsakovu turto valdymo klausimais. Ieškovė nurodė, kad jos santykiai su atsakovu yra draugiški, nekonfliktiški.

54Kaip jau buvo minėta, patikslintame priešieškinyje atsakovas prašo šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, o kilnojamąjį – baldus, priteisti ieškovei.

55Nagrinėjamoje byloje dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Šalys kategoriškai laikosi savo procesiniuose dokumentuose nurodytų turto padalijimo variantų ir neina į jokį kompromisą. Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo pripažinti, kad kurios nors vienos šalies siūlomas turto padalijimo būdas visiškai atitinka abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir maksimaliai eliminuoja galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito sąskaita.

56Atsakovas nurodo, kad baldai ir šaldytuvas priteistini ieškovei, kadangi jie gali būti naudojami tik bute, kuris priteistinas ieškovei. Atsakovas paaiškino, kad dalis baldų yra antikvariniai, kiti specialiai buvo gaminti ir pritaikyti šiam butui. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, tačiau nesutiko su atsakovo siūlomu baldų padalinimu. Ieškovė teismui neteikė įrodymų kokia yra dalintinų baldų vertė. Atsakovas paaiškino, kad šių daiktų priteisimas jam reikštų, kad išgabenus juos, panaudoti kitur neturėtų galimybės, o tai akivaizdžiai sukeltu atsakovui nuostolius. Šiuos baldus ir šaldytuvą ieškovė naudoja iki šiol, todėl būtų teisinga, kad šie daiktai būtų priteisti natūra ieškovei.

57Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimo būdas priskirtinas teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.). Nesant nustatyto byloje turto padalijimo natūra nepriimtinumo (blogi bendraturčių santykiai) ir negalimumo (techniškai neįmanoma atskirti), teismas, atsižvelgdamas į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, parenka optimaliausią santuokinio turto padalijimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004, 2006 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2006 ir kt.).

58Teismas, atsižvelgdamas į dalintinų kilnojamųjų daiktų (baldų ir šaldytuvo) naudojimosi paskirtį bei būdą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, atsižvelgtina ir į tai, kad po santuokos nutraukimo, butas, kuriame šiuo metu gyvena ir šiais daiktais naudojasi -ieškovė, o taip pat dalinant santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, siekiant nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovei priteistini šie daiktai: miegamojo baldų komplektas 6 000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas 4 000 Eur vertės, svetainės baldų komplektas 3 000 Eur vertės, viena antikvarinė komoda 1 000 Eur vertės, šaldytuvas „Samsung“ 2 000 Eur vertės, masažinis krėslas 100 Eur vertės, dvi komodos po 100 Eur, ir automobilis Chevrolet, „Chevrolet Matiz“ valstybinis Nr. ( - ) 1 000 Eur vertės. Viso ieškovei natūra priteisto turto vertė 17 300 Eur. Atsakovui priteistina kalvio darbo lova 1 000 Eur vertės ir viena antikvarinė komoda 1 000 Eur vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 2 000 Eur.

59Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė “Nissan Primera”, valstybinis numeris ( - ) (t. 1, b. l. 11), ieškovės vardu – transporto priemonė Chevrolet, „Chevrolet Matiz“ valstybinis Nr. ( - ) (t. I, b. l. 11). Tačiau į bylą taip pat pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad transporto priemonė „Nissan Primera”, valstybinis numeris ( - ) 2018-08-14 buvo parduota už 400 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šis automobilis nebepriklauso sutuoktiniams, tik nėra išregistruotas. CK 1.94 straipsnis numato, kad įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sandoris yra negaliojantis. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad automobilis „Nissan Primera”, valstybinis numeris ( - ) nepriklauso šalims nuosavybės teise, todėl nėra dalintinas tarp šalių (CK 3.116 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pardavė santuokoje įgytą ir todėl abiem šalims nuosavybės teise priklausantį turtą, remiantis CK 3.117 str. 2 d., numatančia sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, atsakovei iš ieškovo priteisiama pusės parduoto automobilio vertės kompensacija. Ieškovas šį turtą pardavė už 400 Eur. Šalys nesutarė, dėl automobilio vertės. Ieškovė šį automobilį įvertino 1000 Eur, teikė į bylą 2017-10-13 skelbimų portalo www.autoplius.lt duomenis, kad techniškai tvarkingų automobilių „Nissan Primera“ kaina yra nuo 1 500 Eur – 2 000 Eur. Aukščiau nurodyta, kad teismas, šalims nesutarus nustatė automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( - ) - 700 Eur vertę, dėl ko ieškovei yra priteisima ne kompensacija už atsakovui tenkančią atsakovės turto dalį, o už pardavus turtą gautas lėšas, priteistini 350 Eur .

60Ieškovės ir atsakovo siūlomas žemės sklypų padalinimas atskirais turto objektais, teismo manymu, irgi yra racionaliausias šio nekilnojamojo turto padalinimo variantas, kadangi po santuokos nutraukimo šalims atiteks atskiri žemės sklypai, kurių bendra kaina šalims pasiskirstytų apylygiai. Tokį teismo manymą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, numatanti, jog dalijant santuokinį turtą prioritetas turi būti teikiamas savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui, jei tai yra įmanoma, nes tokiu būdu yra išvengiama bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009 ir kt.).

61Šalys sutarė dėl dalies nekilnojamojo turto priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalijimo, todėl atsižvelgiant į šalių išreikštus pageidavimus jie padalijami sekančiai: butas, unikalus Nr. ( - ) (106 481,20 Eur), esantis ( - ), ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) (302 000:2=151 000 Eur), esantis ( - ), priteistini ieškovei N. B.. Žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) (16 050 Eur), esantis ( - ), ir žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) (20 350 Eur), esantis ( - ), ir ½ žemės sklypo unikalus Nr., ( - ) (302 000:2=151 000 Eur), esantis ( - ) priteistini atsakovui R. B..

62Šalys dėl kito dalintino turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nesusitarė, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių išdėstytą nuomonę, žemės sklypų ir kito turto vertę, į tai, kad garažas yra naudojamas ieškovės, kuris yra toje pačioje gatvėje, kad ir ieškovei priteisimas butas, o taip pat ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalindamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).

63Teismo nuomone, šalių interesus labiausiai atitiktų toks turto padalinimo būdas, kai ieškovei priteisiamas pastatas - garažas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 5 000 Eur, pastatas - sandėlis, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 100 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 11 300 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 36 700 Eur; atsakovui priteisiamas pastatas - trąšų sandėlis, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 100,00 Eur, pastatas - sandėlis, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė - 100 Eur, pastatas - dvaras, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 23 200 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 805,50 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 18 050 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 16 050 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 16 050 Eur, žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 16 000 Eur, žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 41 350 Eur ir sklype esantys vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ), kurių vertė 6 487 Eur, pastatas - ūkinis pastatas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 400 Eur (pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte pateiktą vertinimą). Teismas nenustatė pagrindų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, todėl šalims santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), plotas 0,4355 ha, 58 100 Eur, po santuokos nutraukimo padalinami natūra lygiomis dalimis po ½ dalį.

64Dalinant santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, siekiant nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovei priteistina: miegamojo baldų komplektas 6 000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas 4 000 Eur vertės, svetainės baldų komplektas 3 000 Eur vertės, viena antikvarinė komoda 1 000 Eur vertės, šaldytuvas 2 000 Eur vertės, masažinis krėslas 100 Eur vertės, dvi komodos po 100 Eur, ir automobilis Chevrolet, „Chevrolet Matiz“ valstybinis Nr. ( - ) 1 000 Eur vertės, o atsakovui priteistina: kalvio darbo lova – 1 000 Eur vertės ir viena antikvarinė komoda 1 000 Eur vertės.

65Ieškovei priteistina viso turto 356 931,20 Eur vertės, o atsakovui – 357 042,50 Eur vertės. Ieškovei yra priteistina iš atsakovo už parduotą turtą (automobilį Nissan Primera”, valstybinis numeris ( - )) gautas lėšas 350 Eur .

66Šalys pagal jų turto dalijimo tvarką už vienai šaliai tenkančią didesnę turto dalį priteisti kompensacijos neparašė. Nustatyta, kad padalinus turtą atsakovui tenka 111,30 Eur turto vertės daugiau nei ieškovei. Iš atsakovo priteistina ieškovei 55,65 Eur kompensacijos už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

67Dėl bendrų sutuoktinių prievolių ir reikalavimo teisių

68Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę bankui Swedbank AB, kredito paskirtis buto, esančio ( - ) pirkimui, remontui. Iš Swedbank AB rašto matyti, kad N. B. yra laiduotoja pagal tarp „Swedbank“ AB ir R. B., 1999-08-16 sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. ( - ) ir 2004-10-20 sudarytą būsto paskolos sutartį Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 122). Tai patvirtina būsto paskolos ir laidavimo sutarčių kopijos (t. 2. b. l. 132-190). Pagal atsakovo pateiktus duomenis iš antstolių informacinės sistemos, matyti, kad bankui Swedbank AB naudai, išieškomos skolos likutis 21 645,97 Eur, vykdomosios bylos Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė V. D., vykdymo išlaidos antstolei 1473,54 Eur (t. 8, b. l. 75-86).

69Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę AB „Energijos skirstymo operatorius“ Pagal atsakovo pateiktus duomenis iš antstolių informacinės sistemos, matyti, kad išieškoma skola 435,88 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos, vykdomoji byla Nr. ( - ); 159,69 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos, vykdomoji byla Nr. ( - ); 146,03 Eur skolos ir 5 procentai metinių palūkanų, vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė L. P.. Viso skolos 741,60 Eur (t. 8, b. l. 75-86).

70Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę UAB „Paslaugos būstui“ dėl buto, adresu ( - ), esančio šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros, komunalinių ir kitų paslaugų name mokesčių nemokėjimo. Pagal atsakovo pateiktus duomenis iš antstolių informacinės sistemos, matyti, kad išieškomos skolos vykdomojoje byloje Nr. ( - ) skolos likutis 380,01 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų; vykdomojoje byloje Nr. ( - ), skolos likutis 2719,97 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų; vykdomojoje byloje Nr. ( - ) skolos likutis 798,92 Eur ir 5 procentų palūkanų. Viso – 3898,90 Eur. Išieškojimą vykdo antstolė A. R. Ž., kuriai priskaičiuota ir neišieškota 555,04 Eur vykdymo išlaidų (t. 8, b. l. 75-86). CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 3 d.). Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ teikė šalims komunalines paslaugas, susijusias su namo administravimu, energijos tiekimu. Tarp jo ir šalių susiklostė paslaugų teikimo ir energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Remiantis aukščiau nurodytomis normomis, šalių prievolė trečiajam asmeniui, susijusi su paslaugų teikimu, yra ne dalinė, o solidari. Be to, butas, kuriam buvo teikiamos paslaugos, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šalys privalo solidariai apmokėti išlaidas, skirtas jam išlaikyti, mokesčiams už jį mokėti (CK 4.86 str. 1 d.).

71Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pagal žemės nuomos sutartis už žemės nuomos mokestį už sklypus adresu ( - ) ir ( - ). Pagal atsakovo pateiktus duomenis iš antstolių informacinės sistemos, matyti, kad išieškomos skolos likutis 1 157,84 Eur, vykdomosios bylos Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė V. D., vykdymo išlaidos 69,47 Eur (t. 8, b. l. 75-86). Teismo posėdžio metu ir baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė advokatė G. M. nurodė, kad ieškovė sutinka kreditoriui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sumokėti kartu su atsakovu solidariai skolą, kadangi ją sudaro žemės nuomos mokestis, kuris buvo paskaičiuotas dėl turto, esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje naudojamos valstybinės žemės, o taip pat sutinka sumokėti kartu su atsakovu solidariai skolą Klaipėdos atliekų tvarkymo centrui, kadangi tai skola už šiukšlių išvežimą ar pan., susijusi su bendru turtu.

72Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę V. D. pagal 2012-07-20 paskolos sutartį (t. 1, b. l. 88-89). Pagal atsakovo pateiktus duomenis iš antstolių informacinės sistemos, matyti, kad išieškomos skolos likutis 2019-11-21 dienai su palūkanomis sudaro 5 244,62 Eur, vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė L. N..

73Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pakanka įrodymų padaryti išvadai, jog šalys turi bendras prievoles V. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pagal žemės nuomos sutartis, UAB „Paslaugos būstui“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, bankui „Swedbank“ AB. Taigi, sprendimu nustatytina, kad šalys turi 1 157,84 Eur solidarią prievolę V. D., 1 157,84 Eur solidarią prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, 3 898, 90 Eur solidarią prievolę UAB „Paslaugos būstui“, 741,60 Eur solidarią prievolę AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir 21 645,97 Eur solidarią prievolę „Swedbank“ AB.

74Byloje nėra ginčo, kad ieškovė N. B. skolinga valstybės biudžetui 74,92 Eur žemės mokesčio. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į atsakovo patikslintą priešieškinį atsiliepimo ir jo priedų, matyti, kad ieškovė N. B. skolinga valstybės biudžetui 74,92 Eur žemės mokesčio. Šalims nepareiškus prieštaravimų, ši prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

75Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi bendrą prievolę Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „QUALI TECH IR ANTANINA“, už laivo ( - ) remontą, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė bei naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „QUALI TECH ir ANTANINA“ teismo sprendimu priteista skola. Ši prievolė, kurios skolos likutis yra 738,50 Eur ir 276,36 Eur palūkanų, kurios išieškojimą vykdo antstolė V. V. (v.b. Nr. ( - )) turi būti pripažinta solidaria ir ieškovės prievole. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad laivas ( - ) buvo įsigytas bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė žinojo, kad laivas buvo remontuojamas, tačiau teigė, kad nebuvo informuota, jog atsakovas neatsiskaitė už laivo remontą, o taip pat ieškovė teismo posėdyje, nurodė, kad prieš porą metų sužinojo, kad laivas yra parduotas, todėl mano ji nėra solidari skolininkė pagal prievolę Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „QUALI TECH IR ANTANINA“. Kreditorius (trečiasis asmuo) Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „QUALI TECH IR ANTANINA“ atsiliepimu nesutiko, kad prievolė būtų pripažinta asmenine atsakovo R. B. prievole, nurodydamas, kad sutuoktinių įsipareigojimas trečiajam asmeniui kilo iš 2011-01-17 sutarties Nr. ( - ) dėl laivo ( - ) korpuso remonto. Pažymi, kad trečiajam asmeniui sutuoktinių skola buvo priteista Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-22 sprendimu, paliktu galioti 2016-04-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Pažymi, kad minėto teismo sprendimu yra nustatyta, kad laivo būklė prieš remontą buvo itin bloga, todėl buvo sudaryta rangos sutartis, kuri sudaryta turtui, esančiam bendrąja jungtine nuosavybe, remontuoti ir šalims esant santuokoje, sutuoktiniai pagal minėtą prievolę atsakovo solidariai. Ieškovė savo nesutikimą, jog ši prievolė būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole trečiajam asmeniui, aiškino ir tuo, kad ji maniusi, kad atsakovas yra atsiskaitęs su Lietuvos ir Vokietijos uždarąja akcine bendrove „Quali tech ir Antanina“.

76Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

77Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas priešieškinyje ir teismo posėdyje teigė, kad laivas ( - ) buvo įsigytas šeimos pramogoms, ir šeimos poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad laivas buvo remontuojamas ieškovei žinant, nes kitaip laivu nebuvo galima naudotis, todėl ieškovės paaiškinimas, kad ji pagal šią prievolę nėra atsakinga, neteisingas, nes buvo remontuojamas turtas, kuris įsigytas šeimos pramogoms ir poreikių tenkinimui. Atsakovas R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad skolos už laivo remontą nesumokėjo, nes ilgą laiką vyko teisminiai ginčai, o teismo sprendimui įsiteisėjus, neturėjo lėšų. Ieškovė teismo posėdyje neneigė, kad laivas buvo pirktas šeimos pramogoms ir tai, kad laivui buvo būtinas remontas.

78Kasacinis teismas išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

79Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad 2011 m. sausio 17 d., t. y. sutarties sudarymo dėl laivo ( - ) korpuso remonto žalos padarymo momentu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, o laivas ( - ) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į atsakovo priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje, atsiliepimuose į ieškovės ieškinius, patikslintus ieškinius nurodytas aplinkybes, atsakovo ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, laivo ( - ) įsigijimo momentą ir laivo remonto sutarties momentą, laivo pardavimo momentą (2016-05-06). Nors procesiniuose dokumentuose ieškovė ir nurodė, kad su sutuoktinių bendro ūkio neveda nuo 2015 metų, tačiau pažymėtina, kad tokia jos pozicija nenuosekli, neparemta kitais byloje esančiais įrodymais, be to, prieštaraujanti kitiems jos paaiškinimams duotiems teismo posėdyje, jog galutinai bendrus santykius nutraukė tik 2019 m. lapkričio mėnesį. Taip pat atsižvelgtina iš į trečio asmens Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Quali tech ir Antanina“ poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį.

80Teismas pažymi, kad prievolė sumokėti už atliktus laivo remonto darbus kilo dėl to, kad buvo atliekamas laivo ( - ) remontas, kuris, norint laivu naudotis pagal paskirtį buvo būtinas, tokia išvada darytina remiantis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-229-516/2016 2016-04-27 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad laivo būklė prieš remontą buvo itin bloga. Ieškovė neprieštaravo dėl laivo ( - ) įgijimo ir jis buvo įgytas šalims esant santuokoje. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė niekada neginčijo santuokoje įgyto laivo ( - ) teisinio režimo, o bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ieškovė būdama vandens transporto priemonės savininke bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, turėjo pareigą rūpintis vandens transporto priemonės būkle. Ta aplinkybė, kad šeimoje vandens transporto priemone – laivu ( - ) rūpinosi atsakovas, teismo vertinimu, ieškovės civilinės atsakomybės nešalina. Teismas taip pat pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu priteista Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Quali tech ir Antanina“ ir R. B.,24 Eur už atliktus remonto darbus, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo 201-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, negalima laikyti neprotingai didelėmis (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvada, kad atsakovas R. B. sudarydamas 2011 m. sausio 17 d. sutartį dėl laivo ( - ) remonto, prisiėmė prievolę, susijusią su šeimos poreikių tenkinimu, nenustatyta, kad jis elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl už prievolę Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Quali tech ir Antanina“ ieškovė atsakinga solidariai su atsakovu. Įstatymas šiuo atveju trečiajam asmeniui suteikia teisę reikalauti solidariosios atsakomybės iš vandens transporto priemonės bendraturčių.

81Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir skola išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. ( - ), vykdomoji byla Nr. ( - ), skolos likutis 128,00 Eur; vykdomoji byla Nr. ( - ), pagal vykdomąjį raštą Nr. ( - ), skolos likutis 181,37 Eur. Išieškojimą vykdo antstolis A. S.. Atsakovas paaiškino, kad ši skola - nesumokėti žyminiai mokesčiai, bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje dėl vandens transporto priemonės – laivo ( - ) remonto darbų. Atsakovas R. B. į civilinę bylą nebuvo įtraukęs ieškovės N. B., todėl atsakovo skola, kurią sudaro nesumokėti žyminiai mokesčiai valstybei ir kuri išieškoma pagal vykdomuosius raštus Nr. ( - ), Nr. ( - ) pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

82Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-09-06 išduotą sprendimą Nr. ( - ), dėl mokestinės nepriemokos išieškomos skolos likutis 61 532,46 Eur, vykdomoji byla Nr. ( - ), išieškojimą vykdo antstolė L. N., o taip pat pagal 2009-01-12 išduotą sprendimą Nr. ( - ), dėl skolos išieškojimo, skolos likutis 12 331,75 Eur, vykdomoji byla Nr. ( - ), išieškojimą vykdo antstolė L. N.. Atsakovas prašo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškomą skolą – 82 699,12 Eur pripažinti atsakovo ir ieškovės solidaria skola, kadangi ji atsirado iš jų bendrai vykdytos veiklos - nekilnojamojo turto pardavimo. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje dalijamas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš pajamų, gautų pardavus nekilnojamojo turto objektus, kurių pardavimą Valstybinė mokesčių inspekcija pripažino individualia veikla ir priskaičiavo mokesčius valstybei, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovė taip pat turi būti atsakinga už prievolės valstybei įvykdymą. Atsakovas nurodė, kad ieškovei taip pat buvo paskaičiuoti mokesčiai, kuriuos visų pirma padengė iš bendrų šeimos pajamų. Todėl dalijant turtą lygiomis dalimis, atsižvelgiant į sąžiningumo principą turėtų būti padalinta ir ši prievolė. Ieškovė nesutiko su tuo, kad ši prievolė būtų pripažinta solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Tiek atsakovas, tiek ir ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad santuokoje buvo įsigyjamas ir parduodamas nekilnojamas turtas. Šalys, nenorėdamos mokėti mokesčių už parduodamą nekilnojamąjį turtą, sudarydavo dovanojimo sutartis ir pan. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija pripažino ieškovės ir atsakovo vykdytą veiklą - nekilnojamojo turto pardavimą individualia veikla ir kiekvienam atskirai priskaičiavo mokesčius valstybei. Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį, matyti, kad ieškovė N. B. skolinga valstybės biudžetui 74,92 Eur žemės mokesčio, o 2020-01-06 duomenimis R. B. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 77 927,93 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31 (2006-09-06 sprendimas Nr. ( - )) dėl patikrinimo akto patvirtinimo). Ieškovės N. B. MAIS duomenimis skolos už tikrinamą laikotarpį nebuvo. Atsakovo R. B. skola sumažėjo, 2019-11-13 antstolei L. N. pervedus Valstybinei mokesčių inspekcijai 5 500 Eur. Nurodo, kad atsakovas siekia įrodyti, kad jo skoliniai įsipareigojimai VMI prie FM atsirado iš jų bendrai su sutuoktine vykdytos veiklos, kad ieškovės skola buvo padengta iš bendrų šeimos pinigų, tačiau šį faktą pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Nurodo, kad atsakovui nepateikus įrodymų, kad prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių, po santuokos nutraukimo paminėtas skolas prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos poziciją, jog neprašo šią prievolę pripažinti solidaria, įvertinus ir atsakovo paaiškinimus, iš kur kilo ši prievolė valstybės biudžetui, atsakovui nepateikus įrodymų, kad šie skoliniai įsipareigojimai atsirado iš bendrai atsakovo ir ieškovės vykdytos veiklos, o taip pat nepateikus įrodymų, kad ieškovės skola buvo padengta iš bendrų šeimos pinigų, darytina išvada, kad nėra pagrindo daryti išvadą ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole.

83Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę R. B. iš kurio gyvendami kartu su ieškove bendriems šeimos poreikiams skolinosi 43 443 Eur (150 000 Lt), todėl abu turi solidariai ir atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Teismo posėdyje atsakovas R. B. paaiškino, kad būdamas santuokoje ne kartą skolinosi iš savo brolio R. B., o pinigai buvo reikalingi pirkti naujus žemės sklypus, rengti žemės sklypų dokumentus ar pan., ar atsiskaityti su kreditoriais. Dalį skolintų pinigų R. B. pervedė į atsakovo sąskaitą, kitus jis gavo grynais. Apytiksliai po metų, kuomet jis gavo pinigus iš R. B., parašė raštelį, kad yra skoloje jam 150 000 litų. Taip pat teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jo skola nebuvo tokio dydžio, kad parašyta raštelyje, ji buvo mažesnė, tačiau jis pinigų sumą nurodė tokią kokią jam nurodė R. B.. Bylos nagrinėjimo metu trečias asmuo R. B. pateikė ranka rašytą raštelį, kuriame parašyta, kad R. B. yra skoloje R. B. 150 000 Lt. Jame nurodyta 2009-11-30 data ir parašas. Raštelyje nenumatyta pinigų grąžinimo data, nėra įrašo, kad R. B. pinigus gavo (t. 6, b. l. 139). Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad nežinojo jog atsakovas skolinosi pinigus iš savo brolio R. B.. Ieškovė prašo šią skolą pripažinti asmenine atsakovo R. B. prievole R. B.. Trečias asmuo R. B. teikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis ieškovei ir atsakovui per kelis kartus paskolino 150 000 Lt. Nurodė, kad 2008 metais kilo ekonominė krizė ir staiga krito nekilnojamojo turto kaina. Ieškovė ir atsakovas jam skolos negrąžino, tačiau atsakovas skolos patvirtinimui 2009-11-30 pasirašė paskolos raštelį. Pinigų perdavimo nekilnojamiems daiktams įsigyti iki kriziniu laikotarpiu faktą patvirtina ieškovo išsaugota dalis mokėjimo pavedimų. 2017-05-02 ieškovei ir atsakovui išsiuntė registruotu laišku pranešimą, kuriuo prašė iki 2017-06-10 grąžinti 43 443,00 EUR (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 00 ct). Nustatytu terminu paskola nebuvo grąžinta, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas už laikotarpį nuo 2017-06-10 iki 2019-09-10 (821 diena) yra solidariai skolingi 4885,84 EUR (43443/100x5/365x821) palūkanų. Trečias asmuo R. B. savarankiškų reikalavimų nepareiškė. R. B. į teismo posėdį neatvyko.

84Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

85Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas. Kreditorius R. B. yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą gali būti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kt., trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Jeigu į santuokos nutraukimo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktam kreditoriui byloje priimtas procesinis sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, jis gali prašyti teismo arba teismas savo iniciatyva gali pašalinti jį iš trečiųjų asmenų (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Be to, kreditorius, net ir turėdamas informacijos apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, gali nuspręsti į jį nestoti, manydamas, kad jo metu priimtas sprendimas neturės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. gali savarankiškai nuspręsti, ar įgyvendinti jam suteiktą teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje. R. B. į bylą buvo įtrauktas atsakovo, jam apie bylos iškėlimą buvo pranešta (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis), kas leido kreditoriui veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą. R. B. šioje byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė.

86Pažymėtina, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka trečiam asmeniui R. B.. Teismas R. B. išaiškino teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus ir pareigą įrodyti, kad jo atsakovui R. B. suteikta paskola buvo panaudota atsakovų šeimos interesais – įsigyti nekilnojamąjį turtą. Trečias asmuo R. B. įstatymo suteikta teisė nesinaudojo.

87Kaip matyti iš 2009-11-30 skolos raštelio, jis yra pasirašytas tik atsakovo, o ieškovės parašo jame nėra. Atsakovas, reikalaudamas, kad pagal minėtą skolos raštelį atsakytų ir jo nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoriai sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad valdė tokias pinigines lėšas, nenurodė kaip jos buvo apskaitomos, kur saugomos, ir kaip bei kokiu būdu buvo panaudotos. Vien atsakovo ir trečiojo asmens jo brolio R. B. rašytiniai paaiškinimai bei banko operacijų išrašai (t. 8, b. l. 13-17) apie pasiskolintų lėšų panaudojimą šeimos reikmėms nelaikytini įrodymais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad prievolė solidari abiejų šalių. Tai, kad atsakovas R. B. pripažįsta, jog yra skolingas R. B. ir, kad jis prašo šią prievolę pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole, nereiškia, kad toks pripažinimas gali būti taikomas ir N. B. atžvilgiu. Taigi, nesant kitų įrodymų apie pasiskolintų lėšų panaudojimą šeimos reikmėms, atsakovo R. B. paaiškinimų nepakanka šiai faktinei aplinkybei pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginių apie minėtos paskolos panaudojimą šeimos interesams neįrodė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesai. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo pasirašant skolos raštelį ar ją vėliau pripažino, kad jis buvo sudarytos šeimos interesais, nėra pagrindo prievoles laikyti bendra sutuoktinių prievole, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl prievolės kreditoriui R. B. padalijimo šalims yra netenkintinas, ši prievolės (net ir darant prielaidą, kad sandoris buvo sudarytas) pripažintina asmenine atsakovo prievole.

88Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys turi prievolę antstoliui A. S. vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), 139 Eur. Ieškovė su šiuo atsakovo priešieškinio reikalavimu nesutiko. Taip pat yra vykdoma apie penkiolika vykdomųjų bylų, kurias vykdo kiti antstoliai. Pažymėtina, kad antstoliai buvo informuoti apie bylos iškėlimą, tačiau į procesą neįstojo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės bei atsakovo kreditoriai ar jų atstovai turėjo informacijos apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą ir nagrinėjimą ir dalis jų įtraukta į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Aplinkybė, kad šiuo metu yra vykdoma apie penkiolika vykdomųjų bylų, kuriose priverstine tvarka išieškoma iš atsakovo, nereiškia, jog visi jas vykdantys antstoliai turėjo būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis. Šie asmenys nėra laikytini atsakovo kreditoriais ir santuokos nutraukimo byloje nepasisakytina dėl jų teisių ir pareigų.

89Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai, pagal ( - ) sprendimą išieškoma 43,00 Eur skola, vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolis Z. Z., vykdymo išlaidų likutis - 93,78 Eur. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad 43 Eur skola būtų pripažintina solidaria abiejų sutuoktinių prievole, todėl pripažintina, kad tai asmeninė atsakovo prievolė.

90Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis (CK 3.115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nustatyta, kad šalys turi prievolių valstybei, kurios būtų kilusi iš šalims skirtų administracinių baudų.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

92Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, naikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnis).

93Nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3 (NTP-2)17- T-151-2164 ieškovei N. B. suteikta antrinė teisinė pagalba nagrinėjamojoje civilinėje byloje – ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3 (NTP-2)18- T-1606-14839 atsakovui R. B. suteikta antrinė teisinė pagalba nagrinėjamojoje civilinėje byloje – jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

94CPK 96 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo iki sprendimo priėmimo dienos nebuvo gauta.

95Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

96ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

97Nutraukti N. B. ir R. B. santuoką, įregistruotą ( - ) ( - ) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

98Po santuokos nutraukimo palikti N. B. pavardę – B., o R. B. pavardę – B..

99Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:

100Ieškovei N. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą:

101butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 106 481,20 Eur vertės;

102pastatą - garažą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 5 000 Eur vertės;

103pastatą - sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės;

104½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr., ( - ), 151 000 Eur vertės. 2019-02-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje nustatyta, kad N. B. naudojasi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu ( - );

105žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 11 300 Eur vertės;

106žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 36 700 Eur vertės.

107½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 29 050 Eur, vertės;

108Ieškovei N. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: miegamojo baldų komplektą 6 000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 4 000 vertės, svetainės baldų komplektą 3 000 Eur vertės, vieną antikvarinę komodą 1 000 Eur vertės, šaldytuvą 2 000 Eur vertės, masažinį krėslą 100 Eur vertės, dvi komodas bendros 200 Eur vertės, automobilį Chevrolet, „Chevrolet Matiz“, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), 1 000 Eur vertės.

109Atsakovui R. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise:

110pastatą - trąšų sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės;

111pastatą - sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės;

112pastatą-ūkinį pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 400 Eur vertės;

113pastatą - dvarą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 23 200 Eur vertės.

114žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 805,50 Eur vertės;

115žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 18 050 Eur vertės;

116žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 050 Eur vertės;.

117žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 050 Eur vertės;

118žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) 16 050 Eur vertės;

119žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 000 Eur vertės;

120žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 20 350 Eur vertės;

121žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 41 350 Eur vertės ir vandentiekio tinklus, esančius šiame žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), 6 487 Eur vertės;

122½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr., ( - ), 151 000 Eur vertės. 2019-02-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje nustatyta, kad R. B. naudojasi 4750 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu ( - ).

123½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 29 050 Eur, vertės;

124Atsakovui R. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: (daiktai esantys bute adresu ( - )) kalvio lovą 1 000 Eur vertės, vieną antikvarinę komodą 1 000 Eur vertės.

125Priteisti ieškovei N. B., iš atsakovo R. B., 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) pardavus automobilį Nissan Primera”, valstybinis numeris ( - ), gautų lėšų kompensaciją.

126Priteisti ieškovei N. B. iš atsakovo R. B. 55,56 Eur (penkiasdešimt penki eurai 56 ct) piniginę kompensaciją, už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį.

127Pripažinti 21 645,97 Eur prievolę „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė V. D..

128Pripažinti 435,88 Eur prievolę „Energijos skirstymo operatorius“, AB juridinio asmens kodas 304151376 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė L. P..

129Pripažinti 159,69 Eur prievolę „Energijos skirstymo operatorius“, AB juridinio asmens kodas 304151376 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė L. P..

130Pripažinti 2 719,97 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė A. R. Ž..

131Pripažinti 380,01 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė A. R. Ž..

132Pripažinti 798,92 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė A. R. Ž..

133Pripažinti 1 157,84 Eur prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823 solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė V. D..

134Pripažinti 5 244,62 Eur prievolę V. D. solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievole. Vykdomoji byla Nr. ( - ). Išieškojimą vykdo antstolė L. N..

135Nustatyti, kad 74,92 Eur prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės mokesčio yra asmeninė ieškovės N. B., prievolė.

136Prievolę trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Quali tech ir Antanina“, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-746-460/2015, kuriuo iš R. B. priteista 1 651,11 Eur už atliktus remonto darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti solidaria N. B. ir R. B., prievole.

137Nustatyti kad 128 Eur (šimto dvidešimt aštuonių eurų) prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, j.a.k. 188659752, išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. ( - ), vykdomojoje byloje Nr. ( - ), antstolis A. S., yra asmeninė atsakovo R. B., prievolė.

138Nustatyti kad 181,37 Eur (šimto aštuoniasdešimt vieno euro 37 ct) prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, j.a.k. 188659752, išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. ( - ), vykdomojoje byloje Nr. ( - ), antstolis A. S., yra asmeninė atsakovo R. B., prievolė.

139Nustatyti kad 77 927,93 Eur (septyniasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt septyni eurai 93 ct) prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, j.a.k. 188659752, išieškoma pagal 2006-09-06 išduotą sprendimą Nr. ( - ), antstolė L. N., yra asmeninė atsakovo R. B., prievolė.

140Pripažinti 43 443 (keturiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) prievolę R. B. atsakovo R. B. asmenine prievole.

141Nustatyti kad 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) prievolė trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, j.a.k. 188710823, išieškoma pagal ( - ) sprendimą, vykdomoji byla Nr. ( - ), išieškojimą vykdo antstolis Z. Z., yra asmeninė atsakovo R. B., prievolė.

142Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

143Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi.

144Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau, kaip kitą darbo dieną, išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

145Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas nustatytas turto padalijimo faktas.

146Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškinio reikalavimai ir pagrindiniai argumentai... 5. Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu... 6. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui R. B. po santuokos... 7. Ieškovė prašo nustatyti, kad prievolės Swedbank AB, AB „Klaipėdos... 8. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2015 m. su atsakovu nebegyvena kartu ir nebeveda... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu... 10. Trečiasis asmuo Swedbank AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 11. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 12. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 13. Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimo į patikslintą... 14. Trečiasis asmuo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Ouali tech ir Antanina“,... 15. Kiti tretieji asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į patikslintą... 16. Priešieškinio reikalavimai ir pagrindiniai argumentai... 17. Atsakovas galutinai sutikslinęs priešieškinio (t. 8, b. l. 128-136)... 18. Atsakovas R. B. priešieškiniu prašo ieškovei N. B. priteisti... 19. Atsakovas prašo nustatyti, kad visos prievolės yra abiejų sutuoktinių... 20. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta... 21. Nurodo, kad prievolės kreditoriams „Swedbank“ AB, AB „Klaipėdos... 22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame... 23. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 24. Trečiasis asmuo R. B. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 25. Kiti tretieji asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į priešieškinį... 26. Šalių paaiškinimų santrauka... 27. Teismo posėdžio ir baigiamųjų kalbų metu ieškovė N. B. ieškinį... 28. Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. priešieškinį palaikė bei paaiškino,... 29. Teismas... 30. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. ... 31. Dėl santuokos nutraukimo ... 32. Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys... 33. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 34. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 35. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo... 37. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo... 38. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 39. Dėl sutuoktinių dalijamo turto balanso... 40. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių... 41. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja... 42. Nagrinėjamoje byloje šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl abu... 43. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų... 44. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų... 45. Dėl kitų dalintinų nekilnojamojo turto objektų vertės ginčo tarp šalių... 46. Šalys nagrinėjamoje byloje dėl šių dalintinų kilnojamųjų daiktų... 47. Šalys nesutarė dėl automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris ( -... 48. Ieškovė patiekė duomenis iš 2017-10-13 skelbimų portalo www.autoplius.lt.,... 49. Dėl santuokinio turto padalijimo... 50. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos... 51. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise,... 52. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę... 53. Kaip jau buvo minėta, patikslintame ieškinyje ieškovė prašo turtą... 54. Kaip jau buvo minėta, patikslintame priešieškinyje atsakovas prašo šalių... 55. Nagrinėjamoje byloje dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.... 56. Atsakovas nurodo, kad baldai ir šaldytuvas priteistini ieškovei, kadangi jie... 57. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į... 58. Teismas, atsižvelgdamas į dalintinų kilnojamųjų daiktų (baldų ir... 59. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovo vardu yra registruota transporto... 60. Ieškovės ir atsakovo siūlomas žemės sklypų padalinimas atskirais turto... 61. Šalys sutarė dėl dalies nekilnojamojo turto priklausančio sutuoktiniams... 62. Šalys dėl kito dalintino turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje... 63. Teismo nuomone, šalių interesus labiausiai atitiktų toks turto padalinimo... 64. Dalinant santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, siekiant nenukrypti nuo... 65. Ieškovei priteistina viso turto 356 931,20 Eur vertės, o atsakovui – 357... 66. Šalys pagal jų turto dalijimo tvarką už vienai šaliai tenkančią didesnę... 67. Dėl bendrų sutuoktinių prievolių ir reikalavimo teisių... 68. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę bankui... 69. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę AB... 70. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę UAB... 71. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę Klaipėdos... 72. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad šalys turi bendrą prievolę V. D. pagal... 73. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pakanka įrodymų... 74. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė N. B. skolinga valstybės biudžetui 74,92... 75. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi bendrą... 76. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo... 77. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas... 78. Kasacinis teismas išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis... 79. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį,... 80. Teismas pažymi, kad prievolė sumokėti už atliktus laivo remonto darbus kilo... 81. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę... 82. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę... 83. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalys turi prievolę R.... 84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios... 85. Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai... 86. Pažymėtina, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas... 87. Kaip matyti iš 2009-11-30 skolos raštelio, jis yra pasirašytas tik atsakovo,... 88. Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys turi prievolę... 89. Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės... 90. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus yra... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų... 92. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos... 93. Nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos... 94. CPK 96 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi... 95. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 96. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 97. Nutraukti N. B. ir R. B. santuoką, įregistruotą ( - ) ( - ) civilinės... 98. Po santuokos nutraukimo palikti N. B. pavardę – B., o R. B. pavardę – B..... 99. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:... 100. Ieškovei N. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą:... 101. butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 106 481,20 Eur vertės;... 102. pastatą - garažą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 5 000 Eur vertės;... 103. pastatą - sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės;... 104. ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr., ( - ), 151 000 Eur... 105. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 11 300 Eur vertės;... 106. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 36 700 Eur vertės.... 107. ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 29 050 Eur,... 108. Ieškovei N. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą:... 109. Atsakovui R. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise:... 110. pastatą - trąšų sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur... 111. pastatą - sandėlį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 100 Eur vertės;... 112. pastatą-ūkinį pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 400 Eur vertės;... 113. pastatą - dvarą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 23 200 Eur vertės.... 114. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 805,50 Eur vertės;... 115. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 18 050 Eur vertės;... 116. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 050 Eur vertės;.... 117. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 050 Eur vertės;... 118. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) 16 050 Eur vertės;... 119. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 16 000 Eur vertės;... 120. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 20 350 Eur vertės;... 121. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 41 350 Eur vertės ir... 122. ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr., ( - ), 151 000 Eur... 123. ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 29 050 Eur,... 124. Atsakovui R. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą:... 125. Priteisti ieškovei N. B., iš atsakovo R. B., 350 Eur (tris šimtus... 126. Priteisti ieškovei N. B. iš atsakovo R. B. 55,56 Eur (penkiasdešimt penki... 127. Pripažinti 21 645,97 Eur prievolę „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas... 128. Pripažinti 435,88 Eur prievolę „Energijos skirstymo operatorius“, AB... 129. Pripažinti 159,69 Eur prievolę „Energijos skirstymo operatorius“, AB... 130. Pripažinti 2 719,97 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio... 131. Pripažinti 380,01 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens... 132. Pripažinti 798,92 Eur prievolę UAB „Paslaugos būstui“, juridinio asmens... 133. Pripažinti 1 157,84 Eur prievolę Klaipėdos miesto savivaldybės... 134. Pripažinti 5 244,62 Eur prievolę V. D. solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo... 135. Nustatyti, kad 74,92 Eur prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijos prie... 136. Prievolę trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Quali tech ir... 137. Nustatyti kad 128 Eur (šimto dvidešimt aštuonių eurų) prievolė trečiajam... 138. Nustatyti kad 181,37 Eur (šimto aštuoniasdešimt vieno euro 37 ct) prievolė... 139. Nustatyti kad 77 927,93 Eur (septyniasdešimt septyni tūkstančiai devyni... 140. Pripažinti 43 443 (keturiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų... 141. Nustatyti kad 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) prievolė trečiajam... 142. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 143. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones,... 144. Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau, kaip kitą darbo dieną, išsiųsti... 145. Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registrui, kad... 146. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...