Byla 2A-148/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. B., atsakovo atstovėms advokatei Laurai Juozumaitei, R. B., trečiajam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-68-159/2009 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (trečiasis asmuo ieškovo pusėje R. P., trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius) dėl 17 203,35 Lt turtinės, 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dėl įpareigojimo kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti R. P. žalos atlyginimo skirtumą bei dėl gydymosi išlaidų apmokėjimo, ir

Nustatė

2Ieškovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti Profesinės sąjungos narei R. P. 17 203,35 Lt turtinės, 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovą UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ kas mėnesį atlikti šiuos veiksmus: apskaičiuoti ir išmokėti R. P. žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir gautų SODROS išmokų, bei pagal pateiktus gydymosi išlaidų dokumentus apskaičiuoti ir išmokėti jai gydymo išlaidas (1 t., b. l. 3-12, 63-72, 2 t., b. l. 48-56). Ieškovas nurodė, jog R. P. dirbo pas atsakovą UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (buvusi UAB „Baltijos automobilių technika“ ir UAB „Siemens Yazaki Wiring Technologies Lietuva“) nuo 1997-04-29 iki 2004-09-14 Gamybos skyriuje laidų rinkinių formuotoja. Pablogėjus sveikatai, 2001 m. birželio mėn. ji darbdaviui pateikė Vš Į Jūrininkų pirminės priežiūros centro pažymą dėl darbo, kad būtų apriboti krūviai stuburui (2001-06-19 medicininis pažymėjimas Nr. 417). Pagal rekomendacijas darbas buvo suteiktas tik 2002 m., 2003 m., tačiau 2004 m. gegužės mėn. R. P. vėl buvo paskirta dirbti prie rinkinių formavimo linijos, kur reikėjo dirbti kenksmingomis jos sveikatai sąlygomis. Dirbant tokiomis sąlygomis, pablogėjo jos sveikatos būklė, todėl buvo tiriama, ar susirgimas nėra profesinės kilmės. Komisija, atlikusi tyrimą, 2004-08-31 aktu Nr. 04-03-020 R. P. pripažino profesinę ligą. Nesibaigus ginčams dėl neįgalumo lygio nustatymo, atsakovas nesiėmė priemonių sudaryti darbo sąlygas pagal medikų išvadas ir 2004-09-14 R. P. atleido iš darbo. Dėl darbdavio kaltų veiksmų jai buvo padaryta žala – negrįžtamai sužalota sveikata, ji neteko 65 proc. profesinio darbingumo, pajamų.

3Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė teismą jį atmesti (1 t., b. l. 83-94). Nurodė, kad Profesinė sąjunga yra netinkamas ieškovas šioje byloje, nes CPK 56 str. įtvirtinta profesinės sąjungos teisė būti atstovu civiliniame procese, atstovaujant narių interesams darbo teisinių santykių bylose. Profesinė sąjunga pareiškė ieškinį, nesusijusį materialiniais teisiniais santykiais su atsakove, Profesinės sąjungos interesai nepažeisti ir ji nesiekia jų apginti teisme. Ieškovo prašomas priteisti R. P. 17 203,35 Lt turtinės žalos atlyginimas ir jos apskaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamos praktikos, kad, atlyginant turtinę žalą, turi būti atsižvelgta į netekto profesinio darbingumo procentus. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad iki 2006-03-28 R. P. buvo netekusi 65 proc., o nuo 2006-03-28 neteko 55 proc. profesinio darbingumo, apskaičiavo, kad R. P. negautas pajamas nuo 2004-09-14 iki 2006-12-31 sudaro 3 471,95 Lt. R. P. nustatytas 55 proc. profesinio darbingumo netekimas ne tik dėl profesinio susirgimo, bet ir dėl kitos ligos, žymimos kodu M 42.1 (Ekspertizės akto išvada). R. P. buvo supažindinta (instruktuota) su įvadine darbų saugos instrukcija, formuotojos saugos ir sveikatos instrukcija bei kitomis instrukcijomis, tačiau nesilaikė darbdavio rekomendacijų, nes, sirgdama ir kęsdama skausmus, dirbo, nesikreipė į medikus. Pagal 2001 m. medicininiame pažymėjime nurodytas rekomendacijas, R. P. buvo perkelta dirbti lengvesnį darbą su mažesniu krūviu stuburui, tačiau pagal 2003-02-20 privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ji galėjo dirbti laidų rinkinių formuotoja iki kito patikrinimo. Kadangi atsakovas įvykdė medikų rekomendacijas bei R. P. perkėlė į kitą darbą, jai galėtų būti atlyginta ne didesnė nei 10 000 Lt neturtinė žala.

4Tretysis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2006-12-12 iki 2007-02-07 apskaičiavo ir išmokėjo R. P. 622,05 Lt ligos pašalpą, nuo 2004-09-19 kiekvieną mėnesį R. P. moka netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu, laikotarpiu tarp 2004-09-19 ir 2006-05-31 R. P. išmokėta 8 113,89 Lt netekto darbingumo pensija (1 t., b. l. 76–77).

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ R. P. 2 953,78 Lt turtinės žalos, 710 Lt gydymo išlaidų, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1 009,90 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 48,30 Lt dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (2 t., b. l. 120-125). Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. P. profesine liga susirgo, būdama susijusi darbo santykiais su atsakovu, nes 2004-08-31 profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo akte Nr. 04-03-020 nurodyta, kad jos profesinės ligos priežastimi buvo kūno poza ir pasikartojantys judesiai; darbo sąlygos dėl liemens palenkimų įvertintos kaip labai kenksmingos (1 t., b. l. 1–18); ekspertų komisija nenustatė konkrečių duomenų, turėjusių įtakos R. P. profesinės ligos atsiradimui, jai dirbant vaikų darželiuose-lopšeliuose. Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė darbo saugos norminių aktų reikalavimus bei DK 260 straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o šie pažeidimai ir sukėlė ieškovės profesinę ligą.

6Teismas konstatavo, jog R. P. dėl profesinio susirgimo gydymo iki 2007-01-01 turėjo 710,68 Lt išlaidų (1 t., b. l. 33–43), jog 2008-04-21 ekspertų komisija išvadoje patvirtino, kad byloje esančiuose receptuose nurodyti vaistai bei fizioterapijos procedūros, skirtos R. P. nustatytai profesinei ligai gydyti (t. 2, b. 24–26), todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Tačiau, teismo teigimu, R. P. išlaidos gydymui nėra aiškiai suskirstytos periodais, todėl netenkintinas reikalavimas įpareigoti atsakovą periodiškai mokėti už gydymą. Tai netrukdo ieškovui kreiptis dėl faktinių gydymo išlaidų priteisimo, jei atsakovas gera valia ateityje nesutiks jų atlyginti.

7Apygardos teismo teigimu, iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ į bylą pateikto 2009-01-26 R. P. netektų pajamų dydžio apskaičiavimo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2004-09-14 iki 2007-01-01 R. P. negautos pajamos buvo 3 471,95 Lt (2 t., b. l. 46); R. P. darbingumo netekimas nustatytas 2004-11-17 (t. 1, b. l. 22), todėl nuo 2004-11-17 iki 2007-01-01 R. P. iš atsakovo priteistina 2 953,78 Lt (3471,95 Lt – 518,17 Lt) turtinei žalai atlyginti, o kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.). Teismo nuomone, atmestinas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti R. P. žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir gautų SODROS išmokų, nes toks reikalavimas prieštarauja CK 6.283 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

8Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujamas priteisti R. P. 700 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, nes atsakovas pagal medikų rekomendacijas darbuotoją buvo perkėlęs dirbti lengvesnį darbą ir į ankstesnį darbą sugrąžino taip pat pagal medikų išduotą pažymėjimą, trečiasis asmuo R. P. turi aukštąjį išsilavinimą, dėl profesinio susirgimo gali dirbti ir gauna 800 Lt atlyginimą, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt.

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti Profesinės sąjungos narei R. P. 17 203,35 Lt turtinės, 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovą UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ kas mėnesį atlikti šiuos veiksmus: apskaičiuoti ir išmokėti R. P. žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir gautų SODROS išmokų, bei pagal pateiktus gydymosi išlaidų dokumentus apskaičiuoti ir išmokėti jai gydymo išlaidas (2 t., b. l. 128-132). Savo skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas, nevykdydamas įstatymo reikalavimų ir nenustatydamas pareigos pateikti tinkamą neturtinės žalos paskaičiavimą (CPK 225 str. 5 p.), neišsprendė negautų pajamų dydžio klausimo. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, reikalingus žalos atlyginimui, netinkamai vertino bylos duomenis, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais nemotyvavo savo sprendimo ir nenurodė, kuo vadovavosi, nespręsdamas šių klausimų, todėl pažeidė ir CPK 263, 265 straipsnių reikalavimus.
  2. Teismas tinkamai konstatavo materialinės atsakomybės sąlygas ir nustatė, kad žalą privalo atlyginti darbdavys, tačiau, spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai sprendė klausimą dėl susirgimo profesine liga momento nustatymo ir todėl neteisingai įvertino bei apskaičiavo atlygintinos žalos dydį. Susirgimo profesine liga momentu laikomas momentas, kai yra konstatuojamas profesinės ligos faktas. Teismas nepagrįstai žalos dydį skaičiavo nuo 2004-11-17, t. y. nuo darbingumo netekimo nustatymo momento, tačiau žala atlyginama nuo jos paaiškėjimo (profesinės ligos patvirtinimo; 2004-08-31 profesinės ligos aktas Nr. 04-03-020), o ne nuo darbingumo lygio nustatymo momento.
  3. Nuo 2004-01-01 įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas) taikomas tais atvejams, kai darbuotojas profesine liga susirgo iki 2000-01-01. Kadangi R. P. profesine liga susirgo 2004 m., Laikinojo įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos, skaičiuojant žalos atlyginimo dydį. Todėl, skaičiuojant atlygintinos žalos dydį, negalėjo būti vertinamas darbingumo netekimo procentas, nes tokiu atveju R. P. būtų atlyginta ne visa jos patirta žala, o tai neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo.
  4. Iki 2008 metų gruodžio 29 d. galiojo Gyventojų pajamų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto redakcija, pagal kurią sumos materialinei žalai atlyginti neapmokestinamos pajamų mokesčiu, todėl atlygintinos žalos dydis turėjo būti apskaičiuotas, atskaičius pajamų mokestį. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo sprendime tai nepadaryta, todėl R. P. negautų pajamų dydis yra nustatytas neteisingai ir nepagrįstai. Be to, priteisdamas konkrečias sumas, teismas privalėjo jas indeksuoti pagal nustatytus reikalavimus.
  5. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas išsamiai neaptarė R. P. dvasinių netekčių, o apsiribojo tik atsakovo veiksmų vertinimu. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad R. P. darbas pagal gydytojų rekomendacijas buvo suteiktas tik po ilgų pačios narės įrodinėjimų ir reikalavimo, o ne geranoriškai. Po to ji vėl buvo grąžinta į ankstesnę darbo vietą, dėl ko ir susirgo profesine liga. Neįvertinta ir ta aplinkybė, kad atsakovas nesiėmė veiksmų, jog būtų sumažinta žala ir sudarytos normalios darbo sąlygos. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepripažino savo kaltės, nesistengė jos sumažinti ar sušvelninti profesinio susirgimo padarinių; geranoriškai neatlygino R. P. ir dalies žalos, nekompensavo gydymo išlaidų. Tokie veiksmai įrodo, kad atsakovas sąmoningai vengė žalos atlyginimo ir tai didino R. P. išgyvenimus. Teismas taip pat neįvertino R. P. sveikatos būklės (skausmai, jų tęstinumas, savijautos pablogėjimas), profesinio susirgimo pobūdžio, jo įtakos R. P. fizinei savijautai, gyvenimo kokybei. Neatsižvelgė į tai, kad liga yra nepagydoma, kad dėl ligos R. P. patiria nuolatinius skausmus, kuriuos ir su tuo susijusius nepatogumus patirs visą gyvenimą. Neįvertinta tai, kad dėl profesinės ligos buvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai (stuburo slanksteliai ir sąnariai). Nurodydamas, kad narė dirba, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad su sužalotu stuburu narė patiria darbe nuolatinį stresą ir nepatogumus, nes jai turi būti sudaromos specialios sąlygos darbe bei tinkamas darbo rėžimas, kad ji galėtų lankyti sveikatos palaikymo procedūras.

10Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsakovo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas (2 t., b. l. 140-148). Atsakovas nurodo:

  1. Profesinė sąjunga apskritai negalėjo būti ieškovu šioje byloje, kadangi įstatymas šiam juridiniam asmeniui suteikia teisę būti tik savo narės atstovu. R. P. atsisakė pateikti teismui tinkamai parengtą ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas pakeitė R. P. procesinę padėtį iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, o apeliaciniame skunde vėl nurodoma klaidinga R. P. procesinė padėtis.
  2. Nepagristi apelianto argumentai, susiję su pareigos atlyginti žalą atsiradimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006).
  3. Ieškovo pateikti negautų pajamų paskaičiavimai prieštarauja teisės normoms, teismų praktikai ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, kadangi reikalaujama priteisti R. P. negautas pajamas ta apimtimi, jei ji būtų visiškai nedarbinga ir niekada nebegalėtų dirbti. Negautų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal tai, kokia apimtimi asmuo dėl profesinio susirgimo tapo nedarbingu ir kokia dalimi jis nebegali savo darbu gauti darbo užmokesčio. Byloje esant duomenims, kad R. P. neteko 65 proc. darbingumo, o nuo 2005-03-31 - 55 proc. darbingumo, darytina išvada, kad R. P. gali dirbti, o dėl profesinio susirgimo patiriami nuostoliai turi būti atlyginami tik ta apimtimi, kiek ji yra nedarbinga. Kadangi atsakovas draudė darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tai darbdavys privalo padengti tik tą nuostolių dalį, kurios nepadengia VSDF mokamos išmokos.
  4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė teisingą ir pagristą sumą, kuri kompensuoja R. P. išgyvenimus.

11Tretysis asmuo VSDF Klaipėdos skyrius atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog teismo sprendimas nesukels jam teisinių pasekmių, todėl prašo spręsti apeliacinį skundą teismo nuožiūra (2 t., b. l. 138).

12Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovas pateikė teismui prašymą padidinti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo 50 458,26 Lt turtinės ir 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 160-162).

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

15Dėl civilinio proceso teisės normų taikymo

16Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 263 straipsnio nuostatomis, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Be to, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, o priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, bei tai motyvuodamas sprendime (CPK 265 str., 270 str. 4 d.).

17Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės tinkamai taikė paminėtas civilinio proceso įstatymo nuostatas, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tarp jų susijusias su atsakovo atsakomybe dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tinkamai taikydamas ir materialinį įstatymą.

18Nors apygardos teismas, nustatydamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (tarp jų ieškovo ir trečiojo asmens R. P.) nebuvo pakankamai nuoseklus, tačiau išnagrinėdamas bylą, dalyvaujant teismo sprendime nurodytiems asmenims, iš esmės tinkamai taikė proceso įstatymo nuostatas, nepažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisių bei priėmė teisingą sprendimą.

19Nagrinėjamu atveju pradinį ieškinį Profesinė sąjunga buvo pareiškusi kaip Profesinės sąjungos narės R. P. (kurios narystę Profesinėje sąjungoje patvirtina teismui pateikti dokumentai) atstovė (CPK 56 str. 1 d. 5 p.; 1 t., b. l. 3-12, 52), tačiau teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 60-61), Profesinė sąjunga pateikė ieškinį, kuriame įvardijo ieškovu Profesinę sąjungą, o jos ginamą narę R. P. - trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 50 str. 1 d.; 1 t., b. l. 63). Apygardos teismas, 2007-06-12 teismo posėdžio metu spręsdamas klausimą dėl Profesinės sąjungos ir jos narės R. P. teisinio statuso, R. P. atsisakius pateikti ieškinį savo vardu, protokoline nutartimi nutarė R. P. laikyti trečiuoju asmeniu ieškovo Profesinės sąjungos pusėje (1 t., b. l. 172-173).

20Beje, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 str. 1 d., DK 22 str. 1 d. 8 p., Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 3 d.); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams - dalyvaujantiems byloje asmenims - darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 str. 1 d. 5 p.). Pirmuoju atveju byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 str. 1 d.), kurios, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja CPK 55 straipsnis.

21Taigi pirmiau nurodyti duomenys duoda pagrindo teigti, jog teismas tinkamai taikė civilinio proceso taisykles, tarp jų iš esmės tinkamai išspręsdamas ir R. P. bei Profesinės sąjungos dalyvavimo šioje civilinėje byloje klausimą.

22Dėl materialinės teisės normų taikymo

23Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju bei turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. Pagal DK 248 straipsnio 1 punkto nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 str.), o šio straipsnio 2 punktas nustato, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Be to, DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo ar jo mirties arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

24Be to, Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnis numato, kad šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

25Byloje nustatyta, kad R. P., 2000 m. sausio 1 d. (įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymui), dirbo atsakovo bendrovėje (ji atleista iš darbo 2004-09-14 pagal DK 127 str. 2 d.; 1 t., b. l. 13, 97). Kadangi R. P. iki jos atleidimo iš darbo dienos buvo draudžiama nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialiniu draudimu, tai profesinės ligos jai nustatymas (2004 m.) yra priskirtinas draudiminiam įvykiui ir R. P. padaryta turtinė žala dėl negautų darbo pajamų turi būti atlyginama taikant Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo normas. Pažymėtina, kad Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-366) taikomas žalai atlyginti: 1) dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai; 2) dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis po 2000 m. sausio 1 d. tiems nukentėjusiesiems, kurie po 2000 m. sausio 1 d. nebuvo drausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo nuostatas (Laikinojo įstatymo 23 str. 7 d. 1 ir 2 p.). Dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių bei teismo sprendime išdėstytų motyvų, darytina išvada, kad ginčo santykiui dėl turtinės žalos atlyginimo R. P. nebuvo (ir negalėjo būti) taikomos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo normos, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, vadovavosi nurodytu Laikinuoju įstatymu.

26Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas pažeidė darbų saugos norminių aktų bei DK 260 straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o šie pažeidimai lėmė atsakovo darbuotojos R. P. profesinį susirgimą, teisingai taikė materialinės teisės normas. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad trečiojo asmens R. P. profesinį susirgimą, dėl kurio ji prarado dalį darbingumo, neteko pajamų, taip pat dėl kurio patyrė neturtinės žalos bei patiria gydymo išlaidų, lėmė darbdavio padaryti teisės norminių aktų pažeidimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas R. P. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl profesinio susirgimo faktas ir konstatuota, kad dėl šios žalos atsiradimo atsakovui taikytina civilinė teisinė atsakomybė bei nustatyta atsakovo prievolė šią žalą atlyginti, pasisakydamas dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo konstatuotu turtinės bei neturtinės žalos dydžiu.

27Dėl turtinės žalos dydžio

28Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 str.).

29Iš bylos duomenų matyti, kad iki atleidimo iš darbo 2004-09-14 R. P. buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu (1 t., b. l. 13). Šio draudimo tikslas – kompensuoti dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Todėl, nustačius R. P. profesinę ligą ir pripažinus šį įvykį draudiminiu, ji įgijo teisę į nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas, o būtent – profesinės ligos pašalpą, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją (Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d.).

30Vadovaujantis bendrąja CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, reglamentuojančia deliktinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, pareiga atlyginti visus nukentėjusio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą tokiu atveju tenka už žalą atsakingam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo yra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu, neatleidžia darbdavio nuo atlyginimo žalos, kurios nepadengia šio draudimo išmokos. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jam nebūtų padaryta žala. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintinus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

31Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog, skaičiuojant atlygintinos žalos dydį, negalėjo būti vertinamas darbingumo netekimo procentas, jog tokiu atveju R. P. būtų atlyginta ne visa jos patirta žala, o tai neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, yra ne kartą nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas, o sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „ Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2005). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas R. P. priteistinos turtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl profesinio susirgimo ji buvo/yra netekusi 65/55 procentų profesinio darbingumo, ir pagal tai apskaičiuodamas priteistiną turtinę žalą, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

32Teismas, nustatydamas R. P. priteistinų negautų pajamų dydį, pagrįstai vadovavosi, be kita ko, atsakovo pateiktu negautų pajamų apskaičiavimu, kadangi jis pagrįstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 nustatyta negautų pajamų apskaičiavimo tvarka.

33Bylos duomenimis, R. P. nuo 2004-09-14 iki 2005-03-31 buvo nustatytas 65 procentų profesinio darbingumo praradimas, o nuo 2006-03-28 iki 2008-03-28 - 55 procentų darbingumo netekimas. Pagal vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuojančio Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktą, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio. Pagal atsakovo pateiktą R. P. negautų pajamų skaičiuotę (2 t., b. l. 46), R. P. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2004 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. gruodžio mėnesiais sudarė 1338,14 Lt (neatskaičius mokesčių). Dėl šių R. P. vidutinio darbo užmokesčio dydžių nėra ginčo tarp šalių. Kadangi R. P. dėl profesinės ligos neteko 65 procentų, o vėliau – 55 procentų darbingumo, ji tuo pačiu neteko galimybės gauti 65 procentų, o vėliau – 55 procentų pajamų, o tai sudaro atitinkamai 802,88 Lt ir 735,98 Lt per mėnesį (1338,14 Lt x 65 proc. ir 1338,14 Lt x 55 proc.). Laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 14 d., kada ieškovei buvo konstatuotas darbingumo netekimas, iki 2007 m. sausio 1 d. ieškovės negautos pajamos, kurias turėtų atlyginti darbdavys, sudaro 3471,95 Lt sumą, kaip ir nurodyta atsakovo pateiktoje negautų pajamų skaičiuotėje (2 t., b. l. 46). Nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktos negautų pajamų skaičiuotės teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi, įvertindamas R. P. turtinę žalą dėl prarastų darbo pajamų.

34Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl R. P. profesinio darbingumo dalies netekimo momento, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisės į žalos dėl R. P. profesinio susirgimo atlyginimą atsiradimo laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala dėl profesinio susirgimo daroma nuo susirgimo momento, o ji paaiškėja nuo tada, kai profesinis susirgimas konstatuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, ir nuo šio momento atsiranda teisė į atlyginimą žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, kurią atlyginti atsakingų už šią žalą asmenų, kaltais neteisėtais veiksmais (saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrinimu, nulėmusiu profesinį susirgimą ar sudariusiu jam sąlygas) ją padariusių, pareiga atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006).

35Apygardos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad darbdavio pareiga atlyginti dėl profesinio susirgimo padarytą žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo darbuotojui nustatymo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju teismas konstatavo neteisingą darbingumo netekimo atsiradimo momentą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbingumo netekimas R. P. nustatytas 2004 m. lapkričio 17 d., todėl nuo šios dienos pripažino žalos jai atsiradimo momentą. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokia teismo išvada, kadangi 2004 m. lapkričio 17 d. profesinio darbingumo netekimo pažymėjime Nr. 012786 nurodyta, kad R. P. neteko 65 procentų profesinio darbingumo nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 22), be to, netekto darbingumo periodinė kompensacija iš socialinio draudimo fondo lėšų ieškovei taip pat pradėta mokėti nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 27), juolab kad ir atsakovas (darbdavys) pateikė teismui R. P. negautų pajamų apskaičiavimą per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino ieškovei priteistinos žalos dėl negautų pajamų atlyginimą 518,20 Lt suma, apskaičiuota per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 m. sausio 1 d. ieškovei turėjo būti priteistas 3471,95 Lt turtinės žalos atlyginimas (koks ir yra nurodytas atsakovo pateiktoje negautų pajamų skaičiuotėje), kurį sudaro ieškovės negautos pajamos dėl darbingumo dalinio netekimo. Dėl to pakeistinas teismo sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

36Atkreiptinas dėmesys, jog žalos fiziniam asmeniui atlyginimo prievolės dėl netekto darbingumo specifiškumas pasireiškia tuo, kad ji yra tęstinė; tai reiškia, kad sveikatos sutrikdymo padariniai ilgai juntami ir asmuo dėl to visą darbingumo netekimo laiką turi nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006). Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė duomenis apie R. P. išmokėtas socialinio draudimo išmokas - netekto darbingumo periodinę kompensaciją per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., taip pat R. P. per šį laikotarpį turėtas gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 160-178), kuriais remdamasis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. P. turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., o apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., taip pat pateikdamas duomenis apie R. P. išmokėtas socialinio draudimo išmokas - netekto darbingumo periodinę kompensaciją per nurodytą laikotarpį (b. t. 2, l. 178, 180-183).

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nagrinėtų ieškinio reikalavimų šioje byloje dalyką, sprendžia, kad reikalavimą atlyginti tęstinio pobūdžio turtinę žalą, atsiradusią per laiką, praėjusį po pirmosios instancijos teismo įvertinto ankstesnio laikotarpio, kurios dydis grindžiamas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktais faktiniais duomenimis, pagal pobūdį ir turinį nėra pagrindo laikyti naujai pareikštu reikalavimu, nenagrinėtu pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo atveju CPK 312 straipsnyje nurodytas draudimas netaikytinas. Be to, bylose dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus arba priimti sprendimą dėl papildomai pareikštų reikalavimų (CPK 417 str.). Apelianto pateiktais Apeliaciniam teismui VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymų apie R. P. išmokėtas 2007-01-01 – 2010-03-31 faktines išmokas (tarp jų ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją) bei atsakovo papildomais duomenimis dėl R. P. negautų pajamų per nurodytą laikotarpį apskaičiavimo ir jo argumentais Apeliacinio teismo posėdyje (b. t. 2, l. 181-183, 186-187), yra pagrindo teigti, jog atsakovas iš esmės pripažino šį reikalavimą už 2007-01-01 – 2010-03-31 laikotarpį, kurio dydį nurodė pateiktame apskaičiavime (b. t. 2, l. 186-187). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal pateiktus duomenis, turint omenyje ir tai, kad nuo 2008-03-26 neterminuotai R. P. nustatytas netektas darbingumas sudaro 55 proc. (b. t. 2, l. 61), R. P. gali būti papildomai priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, netekus pajamų dėl dalies prarasto darbingumo, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.

38Beje, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad iki 2008 m. gruodžio 29 d. galiojusioje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje visų rūšių sumos materialinei žalai atlyginti buvo priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, todėl R. P. priteistas turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, atlyginimas turėjo būti apskaičiuotas, atskaičius iš jo pajamų mokestį. Teismas priteisė R. P. negautas pajamas, neatskaitęs pajamų mokesčio, tačiau atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl, nesant atsakovo apeliacinio skundo Apeliacinis teismas negali pabloginti R. P. padėties ir sumažinti apygardos teismo priteistą jai žalą dėl negautų pajamų.

39Kita vertus, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi R. P. papildomai priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro negautos pajamos iki 2010-03-31, todėl žalos dydis turi būti nustatomas, atskaičius mokėtinus mokesčius. Per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010-03-31 ieškovei priskaičiuota ir išmokėta 16586,73 Lt (14174,58+2412,15) netekto darbingumo periodinių kompensacinių išmokų (2 t., b. l. 163-165, 178, 187). Kaip minėta, ieškovės vidutinį darbo užmokestį sudarė 1338,14 Lt, tačiau iš Apeliaciniam teismui pateikto atsakovo apskaičiavimo matyti, jog, atskaičius mokesčius, R. P. mėnesio darbo užmokestis būtų 956,90 Lt (2 t., b. l. 187). Todėl, įvertinus ieškovės netekto darbingumo laipsnį šiuo laikotarpiu ir į žalos atlyginimą įskaitytinų 2007 m. sausio - 2010 m. kovo mėn. laikotarpiu R. P. išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžius, turtinės žalos dydis dėl prarastų pajamų 2007 m. sausio 1 d. - 2010 m. kovo 31 d. sudaro 3938,78, (20525,51 Lt negauto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, minus 16586,73 Lt SoDros sumokėta netekto darbingumo kompensacija), kuris atitinka atsakovo pateiktą apskaičiavimą (2 t., b. l. 186-187).

40Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, papildomai priteistinas ir turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro ieškovės turėtos profesinės ligos gydymo išlaidos per laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio 1 d. – 1011 Lt (2 t., b. l. 166-176 ).

41Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir kompensuoti ateityje netektinas pajamas (kaip turtinės žalos atlyginimą) bei atlyginti būsimas gydymo išlaidas paremtas prielaidomis, tarp jų ir dėl ginčo tarp šalių dėl tokių išlaidų atlyginimo ateityje buvimo ar nebuvimo. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir kompensuoti ieškovės profesinės ligos gydymo išlaidas bei ieškovo nurodytas periodines negautas pajamas, nepažeidė teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti šie ieškinio reikalavimai (CPK 263 str., 329-330 str.).

42Dėl neturtinės žalos dydžio

43CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, kartu pabrėždamas, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

45Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad ieškovas ir R. P., prašydami priteisti 700 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog R. P. kamuoja nuolatiniai stuburo, galvos skausmai, rankų tirpimas, ji negali atlikti staigių judesių, kad neprarastų stuburo lankstumo, privalo mankštintis, atlikti kitas gydomąsias procedūras. Teismas, priteisdamas R. P. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog atsakovas pagal medikų rekomendacijas buvo perkėlęs darbuotoją dirbti lengvesnį darbą, o į ankstesnį darbą sugrąžino taip pat pagal medikų išduotą pažymėjimą, kad R. P. turi aukštąjį išsilavinimą, dėl profesinio susirgimo gali dirbti, gauna atlyginimą. Tačiau, kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais remdamasis apygardos teismas nustatė neturtinės žalos dydį, nėra pakankami, nes teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į R. P. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę būseną, tarp jų į tai, jog R. P., būdama jauna moteris, susirgo nepagydoma profesine liga ir tapo ribotai darbinga (paskutiniais duomenimis, jai nustatytas 55 proc. nedarbingumas), priversta kentėti aukščiau nurodytus skausmus, jaustis nepatogiai, žymiai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sumažėjo aktyvumas, bendravimo galimybėms, galimybės realizuoti savo interesus, tinkamą visuomeninę padėtį (b. t. 2, l. 24-26, 57-59, 111-114) dėl kaltės darbdavio (atsakovo), kuris vengė atlyginti žalą, nesiėmė priemonių sumažinti žalai, o pareiškus ieškinį, teigė esant ir nukentėjusiosios kaltės dėl žalos atsiradimo (b. t. 1, l. 83-94). Beje, teismas, teisingai nurodęs aukščiau paminėtus R. P. fizinius skausmus ir negalavimus, gebėjimą dirbti ir gauti pajamas, neįvertino ne tik aukščiau nurodytų aplinkybių, bet ir to, jog R. P. dėl įvairių minėtos ligos pasireiškimų ir darbe turi daug nepatogumų, pergyvenimų (b. t. 2, l. 57-59).

46Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui, tarp jų įvertinus R. P. darbingumo netekimo lygį, susirgimo pasekmes, įtaką kasdieniame gyvenime, jos dvasinius išgyvenimus, atsižvelgus ir į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, teisėjų kolegija nustato priteistiną iš atsakovo R. P. neturtinę žalą 45 000 Lt. Kolegijos nuomone, tai iš esmės atitinka ir teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Dėl nurodytų motyvų, taip pat pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, padidinant R. P. apygardos teismo priteistą turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą, t. y. papildomai priteisiant 518,20 Lt, o neturtinę žalą – iki 45 000 (papildomai priteisiant 15 000 Lt), nuo šios sumos (15 518, 20 Lt x 3 proc.) iš atsakovo papildomai priteistina ir dalis žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

49Be to, šia Apeliacinio teismo nutartimi R. P. iš atsakovo priteisiamas turtinės žalos dėl negautų pajamų ir patirtų gydymo išlaidų atlyginimas už vėlesnį periodą, todėl nuo priteisiamo žalos atlyginimo sumos apskaičiuotinas ir iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis (3938,78 + 1011) Lt x 3 proc.), taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (b. t. 2, l. 152), o R. P. jos turėtos kelionės į Apeliacinį teismą išlaidos (150,37 Lt; 2 t., b. l. 179; CPK 88 str. 1 d., 93, 96 str., 302 str.).

50Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie šių išlaidų pobūdį bei dydį (CPK 178 str., 314 str.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą.

53Priteisti papildomai iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111465891): trečiajam asmeniui R. P. (a. k. ( - )) 518,20 Lt turtinės žalos dėl netektų pajamų atlyginimui bei 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, o valstybei 465,60 Lt žyminio mokesčio. Nustatyti galutinę priteistą R. P. turtinės žalos sumą 3 471,95 Lt, neturtinės žalos sumą - 45 000 Lt, t. y. iš viso 48 471,95 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną Lt 95 ct), o valstybei galutinę priteistą žyminio mokesčio sumą nustatyti 1 475,50 Lt.

54Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“: trečiajam asmeniui R. P. turtinės žalos atlyginimą dėl netektų pajamų per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. – 3 938,78 Lt (atskaičius mokesčius) bei dėl patirtų gydymo išlaidų per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. – 1 011 Lt ir 150,37 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 148,50 Lt žyminio mokesčio bei 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjunga (toliau –... 3. Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ atsiliepimu į ieškovo... 4. Tretysis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad,... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu patenkino... 6. Teismas konstatavo, jog R. P. dėl profesinio susirgimo gydymo iki 2007-01-01... 7. Apygardos teismo teigimu, iš atsakovo UAB „Yazaki Wiring Technologies... 8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujamas priteisti R. P. 700 000 Lt... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009... 10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 11. Tretysis asmuo VSDF Klaipėdos skyrius atsiliepimu į ieškovo apeliacinį... 12. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovas pateikė teismui prašymą... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 15. Dėl civilinio proceso teisės normų taikymo... 16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas... 18. Nors apygardos teismas, nustatydamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinę... 19. Nagrinėjamu atveju pradinį ieškinį Profesinė sąjunga buvo pareiškusi... 20. Beje, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 21. Taigi pirmiau nurodyti duomenys duoda pagrindo teigti, jog teismas tinkamai... 22. Dėl materialinės teisės normų taikymo... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 24. Be to, Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 36... 25. Byloje nustatyta, kad R. P., 2000 m. sausio 1 d. (įsigaliojus Nelaimingų... 26. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas pažeidė darbų... 27. Dėl turtinės žalos dydžio... 28. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo... 29. Iš bylos duomenų matyti, kad iki atleidimo iš darbo 2004-09-14 R. P. buvo... 30. Vadovaujantis bendrąja CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma,... 31. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog, skaičiuojant atlygintinos... 32. Teismas, nustatydamas R. P. priteistinų negautų pajamų dydį, pagrįstai... 33. Bylos duomenimis, R. P. nuo 2004-09-14 iki 2005-03-31 buvo nustatytas 65... 34. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl R.... 35. Apygardos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad darbdavio pareiga atlyginti... 36. Atkreiptinas dėmesys, jog žalos fiziniam asmeniui atlyginimo prievolės dėl... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nagrinėtų... 38. Beje, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad iki 2008 m. gruodžio 29 d.... 39. Kita vertus, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi R. P. papildomai... 40. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, papildomai priteistinas ir... 41. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir kompensuoti... 42. Dėl neturtinės žalos dydžio... 43. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 44. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime dėl... 46. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas ir kitas byloje nustatytas faktines... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, padidinant R. P.... 49. Be to, šia Apeliacinio teismo nutartimi R. P. iš atsakovo priteisiamas... 50. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą.... 53. Priteisti papildomai iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“... 54. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 55. Priteisti iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“: trečiajam...