Byla e2A-61-252/2018
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo atsakovei N. Č

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-181-762-2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo atsakovei N. Č.,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Rokiškio rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad nekilnojamas turtas - 0,4300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), daržinė, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), garažas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) r., 2,3015 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) r., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k. bei žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., yra ieškovo A. M. ir atsakovės N. Č. bendroji dalinė nuosavybė, nustatant ieškovui A. M. ir atsakovei N. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam į ½ dalį šio turto; taip pat prašė priteisti iš atsakovės valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad su atsakove pradėjo draugauti ir galvoti apie bendrą ateitį 2001 metais, nors tuo metu dar buvo santuokoje su D. M. (mirusi ( - ) metais), tačiau santuokiniai ryšiai su žmona buvo nutrūkę ir su ja nuo 2001 m. pabaigos gyveno atskirai.
  3. Kadangi reikėjo naujos gyvenamosios vietos, tai surado parduodamą sodybą, esančią ( - ) k. Su pardavėjais – L. T. J. ir J. J. buvo sutarta, kad sodybą su šalia jos esančiais žemės sklypais jam bus parduota už 14000 Lt jo sugyventinės - atsakovės N. Č. vardu.
  4. Pirkimo - pardavimo sutartį sudarė 2002-06-17 (notarinio registro Nr. ( - ) bei notarinio registro Nr. ( - )) Pirkimo - padavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ( - )) atsakovės vardu jis nupirko: 0,4300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) r. Pirkimo - padavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ( - )), atsakovės vardu nupirko 2,3015 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) r. Šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už jo pinigines lėšas, tačiau atsakovės vardu ir jos vardu įregistruotas viešame registre. Taip pasielgta dėl to, kad jis buvo neišsituokęs su savo žmona.
  5. Po šio nekilnojamojo turto įsigijimo su atsakove nusipirktoje sodyboje apsigyveno, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų, rūpinosi vienas kitu, bendra buitimi, pradėjo ūkininkauti, atsakovės vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis, tačiau ūkyje dirbo bendromis jėgomis. 2016 m. su atsakove santykiai pašlijo, buvo pavartotas fizinis smurtas ir nuo 2016-06-19 gyvena atskirai.
  6. Gyvendamas su atsakove nusipirktą gyvenamąjį namą pats suremontavo, be to, iš bendrų lėšų ir jo darbu pasistatė kitus pastatus (gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) priklausinius) - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ). Prie ūkinių pastatų statybos prisidėjo ir draugai bei kaimynai.
  7. Ūkį plėtė ir už bendras lėšas - 2004-08-18 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įsigijo 1,2082 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k., 2004-11-05 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įsigijo 5,1736 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k., 2013-04-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įsigijo 6,1437 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k. bei 1,9351 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k., 2015-01-26 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įsigijo 2,6100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k., 2015-12-15 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įsigijo 1,3800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k. bei 1,6200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) k. Mano, kad visas pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas turi būti pripažintinas šalių bendrąja daline nuosavybe.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. Č. atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 800 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių paaiškinimai ginčo klausimu yra iš esmės priešingi, t.y. ieškovas nurodo, kad už savo asmeninius pinigus - 14000 Lt nupirko 0,4300 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) su jame esančiu gyvenamuoju namu, (unikalus Nr. ( - )) su ūkiniais pastatais ir kitais priklausiniais, esančius ( - ) r., bei 2,3015 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) esantį ( - ) r., o atsakovė teigia, kad visą jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ji įgijo už savo ir artimųjų jai paskolintas lėšas, išvadas grindė pirkimo pardavimo sutartimis kuriose nurodyta tiksli sumokėta suma už atsakovės įgytą turtą - žemės sklypus su pastatais.
  3. Teismas laikė neteisingais ieškovo paaiškinimus, kad atsakovės vardu registruotas turtas buvo įgytas tik už jo asmenines lėšas, nes pinigų judėjimas atsakovės sąskaitoje patvirtina jos paaiškinimus dėl jos turimų lėšų panaudojimo aptariamo turto įsigijimui. Be to, dalies turto (5,06 ha, atlikus kadastrinius matavimus - 5,1736 ha) žemės sklypo pardavimas P. P. tik patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad tai buvo garantas už jai paskolintas lėšas, o atsakovas šios aplinkybės iš esmės paaiškinti negalėjo.
  4. Teismas nurodė, kad ieškovo ir liudytojo (nekilnojamojo turto pardavėjo) L.T. J. teiginiai, kad įgyjant turtą kito asmens vardu buvo sumokėta žymiai didesnė suma, nei nurodyta sutartyse, gali būti laikomi tik kaip ketinimas nuslėpti nuo savo sutuoktinio santuokoje įgytą turtą, o liudytojo atžvilgiu - kaip galimų mokesčių ar tikrosios turtinės padėties slėpimas, todėl vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisės, aukščiau nurodytais ieškovo bei liudytojų paaiškinimais dėl įgyjamo turto ir jo vertės aplinkybių, prieštaraujančių notariškai patvirtintoms sutartims, nesirėmė.
  5. Teismas sprendė, kad 0,4300 ha ir 2,3015 ha žemės sklypus bei sodybą su ūkiniais pastatais bei kitais priklausiniais atsakovė įsigijo už savo asmenines lėšas, o ieškovo veiksmai atsakovei įgyjant šią sodybą pasireiškė tik parduodamos sodybos suradimu. Be to, byloje nėra nustatyta neginčitinų aplinkybių, kad tarp ieškovo ir atsakovės būtų buvęs susitarimas bendrai įgyti minimus nekilnojamojo turto objektus, todėl teismas pasisakė, kad ieškovas negali reikšti pretenzijų į aptariamą turtą kaip įgytą už jo lėšas.
  6. Teismas nustatė, kad šalių pozicija, liudytojų paaiškinimai ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei įsigijus sodybą jie joje gyveno kartu. Tačiau atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad ieškovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs ne kartu su ieškove, o ( - ) r. Teismas atsižvelgęs į liudytojų A. T., K. A., R. V., J. M. parodymus konstatavo, kad kai kurioms statyboms ūkyje vadovavo A. M., atveždavo medžiagas, ūkininkaudavo. Tačiau pasisakė, kad vien tik faktas apie šalių gyvenimą kartu nereiškia, jog visas šiuo laikotarpiu atsakovės vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad jie negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Juolab, kad atsakovės tėvai – I. ir R. S. nurodė, kad dukrai skolindavo pinigų ūkio plėtrai, jai perkant žemes už paskolas laiduodavo, o apklausti liudytojai B. P., G. V., M. M. patvirtino, kad būtent N. Č. spręsdavo kur ir kaip išleisti uždirbtus iš ūkio pinigus, ji mokėdavo už statybos darbus darbininkams ir pirko reikiamas statybines medžiagas.
  7. Teismas spręsdamas ar šalys veikė jungtinės veiklos pagrindais vertino tai, kad atsakovės vardu 2003-02-20 įregistruotas ūkininko ūkis ( - ) r. Atsakovė nuo 2003-02-10 teikia veterinaro paslaugas, įregistravusi N. Č. individualią įmonę. Atsakovo vardu 2006-08-29 taip pat įregistruotas ūkininko ūkis ( - ) r. Ieškovas 2006-2016 metų laikotarpiu deklaravo ir gavo pajamas iš individualios žemės ūkio veiklos, gavo išmokas už pasėlius, galvijus, skerdimą bei kitokias specializuotas išmokas. Ieškovas laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2009-02-28 buvo įdarbintas atsakovės ūkyje ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Atsakovės pateiktoje 2016-01-08 paskolos sutartyje Nr. ( - ) nurodyta, kad žemės sklypo įsigijimui atsakovė paėmė 6000 Eur paskolą, o paskolos gražinimo užtikrinimą laidavo atsakovės motina I. S..
  8. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovą ir atsakovę siejo ilgalaikiai apie 13-16 metų trukę draugystės santykiai, jie didžiąją šio laikotarpio dalį gyveno kartu, juos jungė bendra ūkininkavimo veikla. Teismo vertinimu, šalių gyvenamųjų vietų deklaravimas skirtingose vietovėse, atskirai gaunamos pajamos iš skirtingų ūkių veiklos, darbo sutarties sudarymas su ieškovu bei periodinių įmokų jam mokėjimas, o ieškovui turint tam galimybę, tačiau net nelaiduojant už atsakovės paskolas žemės sklypų įsigijimui, pagrindžia išvadą, kad nei pats ieškovas nei atsakovė nelaikė savęs faktiniais sutuoktiniais. Teismas sprendė, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o atsakovės gaunamos pajamos iš ūkio ar veterinarinės veiklos laikytinos jos asmenine nuosavybe. Ieškovui už pagalbą ar darbą atsakovės ūkyje pagal jų susitarimą buvo atlyginama, todėl nėra jokio pagrindo išvadai daryti, kad buvo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės įgyti ieškinyje nurodytą turtą bendrąja daline nuosavybe.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti.
  2. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Pažymi, kad ieškovo nurodomas aplinkybes dėl jo lėšomis sodybos įsigijimo atsakovės vardu patvirtino sodybą pardavęs L.T. J. ir jo žmonos brolis R. B.. Be to, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė 2017-05-23 įvykusio posėdžio metu nurodė, jog galbūt ieškovas ir prisidėjo prie turto pirkimo, o 2017-05-02 įvykusio posėdžio metu teigė, jog nežino, kiek ieškovas mokėjo už sodybą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovės parodymus apie menamą pinigų sumos turto pirkimui perdavimą ieškovui, kadangi, viena vertus, tokios aplinkybės atsakovė neįrodė, kita vertus, tokie atsakovės teiginiai yra prieštaringi ir nesuderinami su logika.
  3. Atsakovė neneigė, jog pinigus už sodybą sumokėjo ieškovas (2017-02-05 posėdis, garso įrašo laikas nuo 01 val. 10 min. 45 sek. iki 00 val. 11 min. 00 sek.), tačiau apelianto vertinimu, atsakovė neįrodė, kad sodybai įsigyti reikalingą sumą ji perdavė ieškovui. Tai, kad atsakovė sąskaitoje turėjo pinigų (2002 m. birželio – liepos mėnesiais) nepatvirtina, kad ji šias lėšas panaudojo ginčo turtui įsigyti.
  4. Atsakovė tvirtina ieškovui davusi palaikyti 8000 Lt, bet jų nepakako, todėl 2500 Lt sumą vėliau skolinosi iš P. P., dėl ko kaip garantas jo vardu buvo forminta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau jei tikėti atsakovės atsiliepime į skundą dėstoma pozicija, kad ginčo sodyba su sklypu buvo nupirkta už 5000 Lt sumą, tuomet nėra aišku kam reikėjo duoti ieškovui 8000 Lt sumą ir kodėl reikėjo skolintis pinigų iš P. P.. Be to, atsakovės tvirtinimu, ji ieškovui taip pat davė 6000 Lt mašinos pirkimui, todėl akivaizdu, jog ji pinigų sodybos pirkimui negalėjo turėti.
  5. Nurodo, kad byloje nėra įrodinėjama jog ginčo sodybai pirkti buvo panaudotos ieškovui ir jo tuometinei sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, nėra įrodinėjamos aplinkybės apie galimai liudytojo L.T. J. įvykdytą vienokį ar kitokį teisės pažeidimą, todėl teismas nepagristai nesirėmė ieškovo ir liudytojo parodymais apie tikrąją parduodamo turto kainą.
  6. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad ieškovas su atsakove gyveno kartu nuo 2002-2003 metų iki 2016 metų, augino vaikus, drauge dirbo ūkyje, augino ir prižiūrėjo gyvulius, deklaravo turimą žemę, kūrė turtą iš ūkio veikos gaunamomis lėšomis ir bendru darbu, statė ūkinius pastatus, remontavo gyvenamąjį namą, iš ūkyje gaunamų lėšų pirko naujus žemės sklypus. Šalys buvo neįregistravę santuokos ir tarp jų nebuvo įregistruotos partnerystės santykių, todėl tokiu atveju jų santykiams dėl turto turi būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
  7. Tai, kad šalys buvo registravę du ūkininkų ūkius, gyvenamąsias vietas deklaravę skirtingose vietose, ar, kad abu gaudavo pajamas iš ūkių veiklos, nepaneigia jų veiklos bendrumo. Darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta ne tikslu atsiskaityti už jo darbą, tačiau tikslu turėti socialinį draudimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo darbo pagal darbo sutartį trukmė ir simbolinė užmokesčio suma, patvirtina, kad visą kitą laiką jis dirbo be jokios sutarties, tikslu su atsakove kurti bendrą turtą.
  8. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur. Sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis. Mano, kad ieškovo teiginius dėl jo lėšomis ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo paneigia rašytiniai įrodymai – notarinės sutartys, paties ieškovo nenuoseklūs parodymai. Atsiliepime akcentuojama kasacinio teismo praktika, susijusi su notaro patvirtintos sutarties kaip įrodymo vertinimu.
  9. Atsakovė pažymėjo, kad 2002-06-07 notarine pirkimo – pardavimo sutartimi iš L.T. J. ir J. J. už 4000 Lt įgijo 0,4300 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, 2002-06-17 už 1000 Lt pirkimo – pardavimo sutartimi iš J. J. nusipirko 2,26 ha žemės sklypą. Tą pačią dieną iš A. J. už 2500 Lt buvo nupirktas 5,06 ha ploto žemės sklypas P. P. vardu, kaip tą pačią sumą atitinkantis skolos grąžinimo garantas. 2004 m. gražinus skolą 2004-11-05 pirkimo – pardavimo sutartimi P. P. perrašė sklypą atsakovei. Pabrėžia, kad bendra ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo suma buvo 7500 Lt bei notaro išlaidos, todėl ieškovo argumentai dėl atsakovės veiksmų nelogiškumo jam perduodant 8000 Lt yra nepagrįsti. Juolab, kad savo pozicijos dėl turto įsigijimo už 14000 Lt atsakovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė. Kaip ir negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių 5,06 ha sklypas buvo įsigytas P. P. vardu.
  10. Teigia, kad teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų L. T. J. ir R. B. parodymais. L.T. J. negalėjo tinkamai paaiškinti sandorio sudarymo aplinkybių, jo ir sutartyje nurodomų sumų skirtumo. Liudytojas R. B. nedalyvavo sudarant sandorį, nežinojo, kad turto pardavėjas buvo ne tik jo sesuo – J. J.. Todėl tokių liudytojų parodymais negalima paneigti notarinėje sutartyje užfiksuotų aplinkybių ir grįsti teismo išvadų.
  11. Mano, kad vien šalių bendras gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, kaip teigia ieškovas. Atsakovė buvo pajėgi įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninėmis lėšomis, ūkininkavo, gaudavo Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, turėjo įmonę ir teikė veterinarines paslaugas ir šiomis lėšomis įgijo nekilnojamąjį turtą, remontavo pastatus. Už darbą atsakovės ūkyje su ieškovu buvo atsiskaityta dėl ko byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas teismo posėdžio metu parodė, kad pinigines lėšas su atsakove naudodavo atskirai. Atsakovė gaunamas lėšas naudojo ūkyje, o jis lėšas, kurias gaudavo, kaip Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, leisdavo automobiliams ir pomėgiams.
  12. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, kad būtų savo asmeninėmis lėšomis prisidėjęs prie gyvenamojo namo ir kitų statinių bei žemės sklypų įsigijimo, taip pat prie statinių statybos ir rekonstrukcijos.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002-06-17 N. Č. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (Registro Nr. ( - ) iš L.T. J. ir J. J. įsigijo žemės sklypą 0,43 ha ploto (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) r. ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą1A1m (93,85 kv.m. ploto), kurio unikalus Nr. ( - ), su kiemo statiniais (lauko tualetu, šuliniu, stogine 6I1ž, 12I1ž), unikalus Nr. ( - ), sandėlį 2I1ž, unikalus Nr. ( - ) 1, dirbtuves 3I1ž, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą 5I1ž, unikalus Nr. ( - ), daržinę 7I1ž, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį 10I1b, unikalus Nr. ( - ), garažą 11I1ž, unikalus Nr. ( - ). Sutartyje nurodoma, kad sklypas su jame esančiais statiniais parduodamas už 4000 Lt. Atsakovė 2002-06-17 pirkimo - pardavimo sutartimi (Registro Nr. ( - )), iš J. J. nusipirko 2,26 ha žemės sklypą (atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas 2.3015 ha), kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) r. Sutartyje nurodoma sklypo kaina 1000 Lt. 2004-08-18 iš J. J. J pirkimo – pardavimo sutartimi (Registro Nr. ( - )) už 1000 Lt įsigijo 1,22 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ) r. sav. 2004-11-05 pirkimo - pardavimo sutartimi (Registro Nr. ( - )), iš P. P. (kuris sklypą įsigijo iš A. J. tą pačią dieną, t.y. 2002-06-17 kaip ir sodyba) atsakovė įsigijo 5,06 ha žemės sklypą (atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas 5,1736 ha.) unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) r. Sutarties kaina 2500 Lt litų. Šį sklypą P. P. buvo įgijęs 2002-06-17 pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. ( - ). 2013-04-05 Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įgalioto Rokiškio skyriaus vedėjo A. Š. ir N. Č. sudarė 1,9351 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) r. sav., kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir 6,1437 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) r. sav., kurio unikalus nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (Registro Nr. ( - )). Už šiuos sklypus atsakovė iš viso sumokėjo 11709 Lt. 2015-01-26 pirkimo – pardavimo sutarties (Registro Nr. ( - )), sudarytos tarp E. K. ir N. Č., pagrindu atsakovė įgijo 2,61 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) r., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) už 3000 Eur. 2015-12-15 pirkimo – pardavimo sutartimi iš J. J. atsakovė N. Č. įgijo du žemės sklypus - 1,62 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) r. sav., kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ir tame pačiame kaime esantį 1,38 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Bendra sklypų kaina 7000 Eur. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašo matyti, kad ( - ), be minėtų pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytų statinių atsakovės vardu yra registruoti 2011-2013 m. laikotarpiu pastatyti statiniai gyvenamojo namo priklausiniai – ūkiniai pastatai (unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).
  3. Ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų bendro turto kūrimo bendromis jų lėšomis ir darbu, dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir atsakovės vardu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-553/2004; Nr. 3K-3-336/2009; Nr. 3K-3-482/2010; Nr. 3K-3-410/2011).
  5. CK 6.969 straipsnio 1 dalis jungtinę veiklą apibrėžia kaip asmenų susitarimą, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar/tikslo siekimas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2011; Nr. 3K-3-151/2013). Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tačiau asmenims, gyvenantiems kartu netaikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu, kaip ir susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe turi būti įrodinėjamas.
  6. Nagrinėjamu atveju, pareikšto reikalavimo pripažinti ieškinyje nurodomą atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline A. M. ir N. Č. nuosavybe, šį turtą padalinant tarp šalių ir nustatant, kad kiekvienam iš jų tenka po ½ dalį šio turto, faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Atsakovė, grįsdama savo atsikirtimus, juos taip pat grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.
  7. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, į bylą šalių pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu ir kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo ar statybos būdu sukurto nekilnojamojo turto savo lėšomis.
  8. Nors ieškovas reikalauja nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ sodybos, t.y. 0,4300 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) su jame esančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )) ir kitais statiniais, tačiau teigia, kad šis žemės sklypas, gyvenamasis namas su kitais statiniais, yra įgyti išimtinai jo asmeninėmis lėšomis, tik pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ir teisinė registracija atlikta atsakovės vardu. Sodybai įsigyti skirtas lėšas - 14 000 Lt A. M. tvirtina sukaupęs iš savo veiklos – metalo laužo pardavimo ir iš prekybos mediena.
  9. Ieškovo į bylą pateikti duomenys (pirkimo – pardavimo sutartys, prekės priėmimo – perdavimo ir pinigų sumokėjimo aktai, medienos gabenimo lapai) patvirtina, kad ieškovas mediena prekiavo epizodiškai ir laikotarpiu nuo 2003-10-31 iki 2004-03-31, t.y. gerokai vėliau nei buvo įgyta sodyba. Iš metalo laužo pardavimo dokumentų, pateiktų už laikotarpį nuo 1999-09-01 iki 2002-04-29 galima spręsti, kad iš šios veiklos atsakovas gaudavo taip pat nepastovias pajamas ir jos buvo minimalios. T.y. per beveik trejus metus neviršijo 6200 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymoje užfiksuoti duomenys nuo 1994-01-01 apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad A. M. 1995 metais tik keturis mėnesius dirbo Rokiškio miškų urėdijoje, jo draudžiamos pajamos tesiekė 520,60 Lt ir iki 2006-02-01 kol buvo įdarbintas atsakovės ūkyje jis jokių pajamų iš darbinės veiklos negavo.
  10. Įvertinus ieškovo pateiktus duomenis apie aktualiu ginčui laikotarpiu gaunamas pajamas, akivaizdu, kad iš metalo laužo pardavimo veiklos gaunamų lėšų vargiai pakako minimaliems asmens poreikiams tenkinti, jau nekalbant apie pakankamai didelės sumos sukaupimą.
  11. Atsakovė neneigia, kad tinkamą jai sodybą surado būtent ieškovas, tačiau tai, kad ieškovas kitai sandorio šaliai – L.T. J. ir jo žmonos giminaičiui R. B. bei savo broliui J. M. deklaravo, kad sodyba perkama jo asmeninėmis, o ne pirkimo – pardavimo sutartį sudariusios N. Č., lėšomis, nepaneigia atsakovės pateiktų įrodymų, kad minėtu laikotarpiu jos banko sąskaitoje buvo dalis lėšų sodybos įsigijimų, pervestų iš jos motinos sąskaitos ir už ( - ) pensionatui tiektas prekes ir, kad kitą dalį sumos – 5000 Lt grynais jai paskolino tėvai – I. ir R. S.. Juolab, kad tą pačią dieną iš J. J. atsakovė už 1000 Lt įsigijo 2,26 ha žemės sklypą, o P. P. iš A. J. 5,06 ha sklypo įsigijimo ir vėlesnis – 2004-11-05 pirkimo – pardavimo sutartimi perleidimas atsakovei patvirtina jos teiginius, kad tokiu būdu minėtam sklypui būtina suma buvo pasiskolinta iš P. P.
  12. Aplinkybė, kad ieškovas apie šių sandorių sudarymo niuansus nieko negalėjo nurodyti, nors akivaizdu, kad sodybos ir šių dviejų sklypų įsigijimas yra tiesiogiai susiję, patvirtina atsakovės poziciją ir neleidžia abejoti apylinkės teismo išvada, kad minėta sodyba su žemės sklypais įsigytais 2002-06-17 ir 2004-11-05 buvo įgyta atsakovės asmeninėmis lėšomis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė savo pozicijos, kad sodybai įsigyti jis turėjo pakankamai lėšų, t. y. 14 000 Lt ir šias lėšas panaudojo jos įsigijimui atsakovės vardu.
  13. Subjektyvus atsakovo sodybos įsigijimo faktinių aplinkybių interpretavimas, argumentuojant tuo, atsakovės veiksmų perduodant jam 8000 Lt nelogiškumu, ar tuo, kad atsakovės sąskaitoje buvusios aptariamu laikotarpiu lėšos nebūtinai buvo panaudotos sodybai įsigyti, teisiniam ginčo situacijos vertinimui iš esmės nėra reikšmingi ir atmestini kaip nepagrįsti.
  14. Kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, paskolos sutartis, banko sąskaitos išrašas, jos paaiškinimai ir liudytojų I. Ir R. S. parodymai pagrindė kiekvieno nekilnojamojo objekto įsigijimo aplinkybes. Tai, kad ieškovas kai kurių sandorių sudarymo aplinkybes žino tik abstrakčiai, o apie kai kurių sudarymo aplinkybes ar sandorio šalis jam net nėra žinoma, rodo, kad jis neprisidėjo prie ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto įsigijimo, nebuvo ir 2002-06-17 sandorio tikroji šalis, o iš esmės tik dalyvavo sodybos įsigijimo procese.
  15. Atsakovė neneigia, kad ieškovas prisidėjo savo darbu prie tam tikrų statinių remonto ar prižiūrėdavo jos lėšomis ūkinei veiklai skirtų objektų statybos darbus. Tai, kad ieškovas pagelbėdavo atsakovei vienu ar kitu darbu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas šalių buvo tvarkomas bendrai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti buvus bendrą šalių jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dalyvavimas statybose, remonto darbuose, nustačius, kad šalys nevedė bendro ūkio ir neturėjo tikslo bendrai įgyti nuosavybę ir ieškovas neprisidėjo piniginėmis lėšomis, nepatvirtina nors ir kartu gyvenusių asmenų susitarimo bendrai veikti ir kartu siekti įsigyti ar sukurti bendrą turtą. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą. Tačiau net ir nepripažinus šių objektų jungtinės veiklos rezultatu, apeliantui nėra užkirstas kelias reikalauti užmokesčio už konkrečiai atliktus darbus.
  16. Kitą vertus, ginčo klausimui reikšminga ir tai, kad ieškovas neįrodinėjo kokias pastangas jis dėjo atsakovei įsigyjant žemės sklypus po 2002-06-17, kodėl jo teigimu vedant bendrą ūkį ir po jo sutuoktinės mirties, t.y. išnykus jo nurodomai priežasčiai dėl ko jis negalėjo savo vardu įgyti turto, nei vienas iš sklypų nebuvo įregistruotas jo vardu, kokia lėšų dalimi, gaunama iš savo ūkio jis prisidėjo prie bendros buities, įsigyjant statybines medžiagas ar samdant darbuotojus. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų vykdęs kokias nors savininko pareigas, pvz. būtų apmokėjęs žemės mokesčius ar turto išlaikymo išlaidas. Kad ieškovas nelaikė savęs sodybos savininku patvirtino iš dalies ir jo paties parodymai, kad susitarimo vykdyti bendrą veiklą nebuvo. Vien tai, kad apeliantas, gyvendamas su atsakove tikėjosi, kad jos įgyjamas turtas bus kartu ir jo, ar, kad jis pagelbėdavo atsakovei savo darbu nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės įgytas turtas yra šalių jungtinės veiklos rezultatas. Juolab, kad tokių objektų kaip žemės sklypai specifiškumas lemia, kad juos sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jie įgyjami sandoriais, t.y. sumokant nustatytą kainą, todėl sklypai negali būti pripažįstami bendru sutarties dalyvių turtu. Atsižvelgiant į tai ir nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, kad šalys siekė bendromis pastangomis įgyti turtą, spręstina, jog ieškovas tik padėjo atsakovei remontuoti ar pastatyti tam tikrus sodybos statinius, tačiau ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą.
  17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl šalių gyvenamosios vietos deklaravimo skirtingose vietovėse, skirtingų ūkių įkūrimo ir atskirai gaunamų pajamų panaudojimo, tai, kad kreditorinius įsipareigojimus ūkio reikmėms prisiėmė tik viena ieškovė, kaip laiduotoją pasirinkdama savo motiną, o ne atsakovą. Ieškovas neneigė, kad įregistravęs 2006-08-29 ūkininko ūkį gavo pajamas iš ūkininkavimo veiklos bei išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau, kad šiomis ar kitomis lėšomis jis būtų prisidėjęs prie atsakovės vykdomos ūkinės veiklos, bendros buities niekaip nepagrindė. Ieškovas laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2009-02-28 buvo įdarbintas atsakovės ūkyje, kur gaudavo atlyginimą, todėl argumentai, kad toks įdarbinimas buvo būtinas tik dėl socialinio draudimo, kai akivaizdu, kad beveik tuo pačiu laikotarpiu jis įregistravo ūkį, yra nepagrįstas.
  18. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje surinktų ir virš aptartų įrodymų visumos, kad atsakovė savo ūkio reikalus iš esmės tvarkė pati, aplinkybę, kad būtent ieškovė visus sprendimus, susijusius su finansų valdymu ir panaudojimu konkretiems tikslams – tiek nekilnojamojo turto objektams įsigyti, tiek juos pasistatyti ar remontuoti priimdavo vienasmeniškai. Bylos duomenys ir joje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įsigyti žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir statinius kaip bendraturčiai ir kad šio susitarimo dalyvis – ieškovas būtų atlikęs nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti.
  19. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
  20. Nors apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų L.T. J. ir R. B. parodymais, kad sodybą įsigijo būtent ieškovas, tačiau, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismo išvada dėl vienos iš sandorio šalių – sodybos pardavėjų L.T. J. ir jo sutuoktinės veiksmai notaro patvirtintoje sutartyje nurodant mažesnę parduodamo turto vertę vertintini kaip galimų mokesčių ar tikrosios turtinės padėties slėpimas, o ieškovo veiksmai gali būti laikomi kaip ketinimas nuslėpti nuo santuokoje įgytą turtą, yra perteklinė ginčo kontekste.
  21. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010).
  22. Atmetus ieškovo A. M. apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsniu, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Eur išlaidų, ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl pilna apimtimi priteistina iš ieškovo A. M.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

11Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš A. M., a. k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei N. Č., a.k. ( - )

Ryšiai