Byla 1A-30/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, nuteistajam V. P., gynėjai Svetlanai Proninai, nukentėjusiajai N. G., vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios N. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

2Iš V. P. priteista Valstybinei ligonių kasai 3455,86 Lt nukentėjusiosios N. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 24 d., apie 15 val., savo motinos A. P. namuose ir kieme, esančiuose ( - ), kilus buitiniam konfliktui tarp jo ir sesers N. G., grumtynių metu padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį tuo, kad N. G. padaryta nedidelė žaizda kairio riešo srityje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnių lūžiai bei kirviu padarytas dešinio blauzdikaulio atviras lūžis. Tokiu būdu V. P. sunkiai sutrikdė savo artimos giminaitės N. G. sveikatą.

5Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 3 p. į BK 136 str., pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p., bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinį Teismą) dėl BK 135 str. 2 d. 3 p. nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 29 str. 1 d. nuostatoms.

6Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BK ir BPK pažeidimus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Be to, nusikaltimo kvalifikacija yra antikonstitucinė.

7Nuteistasis, skunde analizuodamas savo ir nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio naginėjimo metu, teigia, kad pavartojusi prieš jį fizinį smurtą nukentėjusioji sukėlė jo fiziologinio afekto būseną, jis staiga susijaudino ir gindamas savo sveikatą metė kirvuką į nukentėjusiąją. Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dar iki pataikymo kirvuku N. G. į koją. Todėl nuteistasis teigia, kad nenustatyta ar būtų padarytas toks sužalojimo laipsnis, jei nukentėjusiosios koja nebūtų lūžusi dar iki smūgio kirvuku.

8Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., teigia, kad šioje byloje yra nustatyti visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 136 str. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nusikalstamas nukentėjusiosios elgesys. Be to, byloje neatlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir nenustatyta, ar įvykio metu nuteistasis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje.

9Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tik formaliai pasisakė dėl BK 136 str. netaikymo ir taip pažeidė BPK 305 ir 331 str. reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. ir 3.1.8. p. nuostatas. Apeliantas nurodo, kad jis atlygino civilinį ieškinį, todėl teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p.

10Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl baudžiamojo įstatymo – BK 135 str. 2 d. 3 p. – prieštaravimo Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi šį klausimą išspręsti gali tik Konstitucinio Teismas, todėl apeliantas ir prašo kreiptis į paminėtą instituciją šioms abejonėms pašalinti.

11Nukentėjusioji N. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 3 p. į BK 136 str. Taip pat prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nukentėjusioji skunde, nurodydama įvykio aplinkybes, teigia, kad šio įvykio pasekmes sąlygojo jos pačios neteisėti veiksmai. Ji pripažįsta, kad prieš savo brolį panaudojo lazdą, kas sukėlė jo neadekvačią reakciją ir susijaudinimą. Be to, nuteistajam ji neturi jokių pretenzijų. Jos brolis gyvena kartu su jų motina, ją prižiūri, padeda jai tvarkytis ūkyje, todėl broliui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam ja (motina) pasirūpinti.

12Teismo posėdyje nuteistasis V. P., jo gynėja ir nukentėjusioji prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

13Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

14Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino V. P. kaltu, o kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15Kad V. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, nukentėjusiosios, liudytojų, paties nuteistojo parodymai ir kiti teisme išnagrinėti bylos duomenys, kurie yra aptarti skundžiamame nuosprendyje.

16Savo kaltės sunkiai sutrikdžius sesers N. G. sveikatą nuteistasis V. P. iš esmės neginčija. Neneigia jos ir savo apeliaciniame skunde. Teismas nuteistojo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi netgi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau iš nuteistojo apeliacinio skundo matosi, kad nors ir prisipažindamas kaltu padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, V. P. nurodo kai kurias papildomas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Skunde jis prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios neteisėtas (skunde nurodyta netgi nusikalstamas) elgesys, išprovokavęs konfliktą, dėl kurio ir kilo nustatyti padariniai. Taip pat jis prašo atsižvelgti į tai, kad jis N. G. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas labai susijaudinęs. Tokius pačius argumentus bei prašymus savo apeliaciniame skunde nurodo ir nukentėjusioji N. G.. Abu šiuos apeliantų argumentus kolegija atmeta, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti teisme išnagrinėtais įrodymais.

17Pirmiausia atmetami apeliantų argumentai, kad konfliktą, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta N. G. sveikata, neteisėtais veiksmais išprovokavo pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji N. G. teisme parodė, kad incidentas su broliu įvyko motinos namuose, kuriuose gyvena ir V. P., jai atvykus aplankyti artimuosius. Nuteistasis dėl jam nepatikusio jos ir motinos pokalbio puolė savo motiną bei ją pargriovė ant lovos. Ji bandė V. P. atitraukti nuo mamos, norėdama motiną apginti, o tuomet supykęs brolis puolė ją. Ji išbėgo į kiemą, kur jiedu susigrūmė, abu buvo nukritę ant žemės. Ji matė, kaip grumtynių metu brolis turėjo rankose kirvuką, kurį norėjo iš jo atimti. Kada buvo sužalota, nepastebėjo. Lazda sudavė broliui du kartus per galvą. Po ko V. P. kirvį išmetė.

18Iš to, ką parodė nukentėjusioji, tikrai negalima teigti, kad konfliktą, peraugusį į nuteistojo smurto panaudojimą, pradėjo pati nukentėjusioji. Galima sutikti su tuo, kad nukentėjusiosios veiksmai, lazda suduodant nuteistajam per galvą, galėjo sukelti nuteistojo didesnį pyktį, tačiau šio pykčio protrūkis ir fizinio smurto panaudojimas šiuo atveju negali būti paaiškinamas nukentėjusiosios neteisėtais veiksmais arba provokuojančiu elgesiu. Pats nuteistasis teisme parodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog jam niekas nepaaiškino, kas vyksta su nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklauso ir jam. Jis taip pat patvirtino, kad su seserimi N. G. kieme susigrūmė. Nuteistasis pripažino ir tai, kad po to, kai jam sesuo sudavė lazda per galvą, jis nuėjo į namo koridorių ir paėmęs ant spintos buvusį kirvuką nuo durų metė jį ir pataikė seseriai į koją. Atsakydamas į teismo klausimą, nuteistasis dar kartą patvirtino, kad taip jis pasielgė iš pykčio, nes be jo žinios buvo parduota žemė. Šios aplinkybės paneigia ne tik nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, bet ir nuteistojo versiją bei jo ir nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad V. P. sunkiai sutrikdė N. G. sveikatą labai susijaudinęs. Paties nuteistojo parodymai visiškai paneigia ir jo apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad kirvuku seseriai jis sudavė gindamas savo sveikatą.

19Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus kvalifikuojamas pagal BK 136 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Šioje byloje, net ir remiantis paties nuteistojo parodymais, nustatyta, kad V. P. fizinį smurtą prieš N. G. pavartojo ne iš karto po nuteistojo nurodomų N. G. veiksmų (sudavimo jam lazda per galvą). Taigi jo veiksmai nebuvo greitas atsakas į tuos veiksmus ir jau vien tai paneigia staigaus susijaudinimo galimybę. Be to, jau buvo nurodyta apie tai, kad N. G. veiksmai, dėl kurių galėjo kilti konfliktas ir nuteistasis pavartoti prieš ją fizinį smurtą, negali būti laikomi nei neteisėtais, nei nuteistąjį itin įžeidžiančiais. Apie įžeidimą byloje iš viso nėra net užsiminta. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo didelį susijaudinimą dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiosios elgesio. Tai pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje.

20Nuteistasis apeliuoja ir į tai, kad byloje nebuvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri galėjo padėti nustatyti, ar jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti fiziologinio afekto būsenos. Tačiau ta aplinkybė, jog nebuvo atlikta tokia ekspertizė, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl V. P. kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą. Kolegija jau pasisakė, kad fiziologinio afekto būsena yra nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o tik prireikus gali būti skiriama ir teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Šiuo atveju skirti tokią ekspertizę nebuvo jokio reikalo, nes jau pačios faktinės bylos aplinkybės rodo, jog nebuvo jokių sąlygų atsirasti dideliam nuteistojo susijaudinimui, dėl kurio jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir pats nuteistasis bei jo gynėja nei susipažinę su baudžiamąja byla prieš ją atiduodant teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu prašymų skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nepareiškė.

21Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo V. P. nusikalstamus veiksmus sunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą vertinti kaip padarytus esant dideliam susijaudinimui ir juos kvalifikuoti pagal BK 136 str. nėra jokio pagrindo.

22Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1484/10 nustatyta, jog nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dar iki kirvuko pataikymo N. G. į koją, kas ir taip sąlygotų to paties sunkumo sužalojimą, tačiau ne dėl jo veiksmų, o N. G. pakreipus koją. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

23Pirmiausia atmetamas skundo argumentas, kad sunkus kūno sužalojimas N. G. buvo padarytas dar iki smūgio sudavimo nukentėjusiajai kirvuku, kadangi apeliantas neteisingai interpretuoja specialistų išvadas. Pirmojoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G4703/09 (01) (21-22 b. l.) nurodyta, jog N. G. yra nustatyti kūno sužalojimai: dešinio blauzdikaulio kūno atviras lūžis, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnių lūžiai bei nedidelė žaizdelė kairio riešo srityje. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Šioje išvadoje aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl blauzdikaulio kūno atviro lūžio (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.13 punktas). Šiame taisyklių punkte nurodyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai.

24Kita specialisto išvada Nr. G 1484/10 (01) (28-29 b. l.) papildė jau paminėtą specialisto išvadą. Joje tikrai nurodyta, kad dešinės blauzdos abiejų kulkšnių lūžis atsirado pakreipus koją per čiurnos sąnarį griuvimo pradžioje. Taip pat joje nurodyta, kad tikėtina, jog po to nukentėjusiajai gulinčiai mestas kirvis pataikė į dešinę blauzdą, ko pasekoje įvyko dešinio blauzdikaulio atviras lūžis. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ši specialisto išvada tikrai nepaneigia pirmosios specialisto išvados dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė dešinio blauzdikaulio kūno atviru lūžimu. Todėl nėra ir jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiajai tik dėl blauzdikaulio atviro lūžio būtų buvęs padarytas ne tokio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Įvertinus nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jiedu kieme grūmėsi bei nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji iš viso nežino, kada ir kaip ji buvo sužalota, negalima daryti išvados, kad blauzdos abiejų kulkšnių lūžis pakreipus koją per čiurnos sąnarį nesiejamas priežastiniu ryšiu su nuteistojo veiksmais. Bet kuriuo atveju specialisto išvada dėl nukentėjusiosios dešinės blauzdos abiejų kulkšnių lūžių atsiradimo pakreipus koją nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo nekeičia. Nuteistasis V. P., mesdamas į nukentėjusiąją kirvį suvokė, kad dėl to N. G. gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata, ir nors nenorėjo jos sunkiai sužaloti, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokiu būdu teismo išvada, kad nuteistasis sunkiai sutrikdė N. G. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia, yra visiškai pagrįsta.

25Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl baudžiamojo įstatymo – BK 135 str. 2 d. 3 p. – prieštaravimo Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo veikos kvalifikavimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 135 str. 2 d. 3 p. atitinka Konstitucijos 29 str. 1 d. ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino, kad BK 129 str. 2 d. 3 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinus tai, kad V. P. sunkiai sutrikdė savo sesers N. G. sveikatą, o taip pat ir pamėtą Konstitucinio Teismo nutarimą pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

26Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų BPK pažeidimų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundo turinio matosi, kad jie yra siejami iš esmės tik netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką bei sprendžiant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių klausimą. Kolegija jau konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavimo teisingai. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nelaikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

27Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šis nuteistojo prašymas yra tenkinamas.

28Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-397/2010 ).

29Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė mokėjimo pavedimą (149 b. l.), iš kurio matosi, kad už V. P. jo sesuo N. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 3455,86 Lt, t. y. būtent tokią pinigų sumą, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje (44-45 b. l.). Ši pinigų suma buvo pervesta 2010 m. rugsėjo 22 d., t. y. dar iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje. Tačiau ši aplinkybė teismui priimant nuosprendį nebuvo žinoma, nes byla teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama 2010 m. rugsėjo 2 d., po to teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, kuris buvo skelbiamas 2010 m. rugsėjo 30 d. Todėl teismas baudžiamojo įstatymo šiuo atveju nepažeidė. Su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo pavedimas patvirtina, jog nuteistasis Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino visą padarytą turtinę žalą. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nebuvo pareiškusi. Todėl kolegija nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis atlygino teismo nustatytą padarytą turtinę žalą ir šioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

30Nors nuteistasis ir nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose prašė tik perkvalifikuoti V. P. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 3 p. į BK 136 str. ir tokiu būdu švelninti paskirtą bausmę, abu apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies kitu pagrindu – dėl nepagrįsto baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 3 d.) netaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

31Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagal BK 54 str. 1 d. reikalavimus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos to paties straipsnio 2 dalyje. Tačiau BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 54 str. 3 d. pagrindu švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

32Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam V. P., teismas tik formaliai nurodė, kad vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Tačiau išsamiau aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ar kaltininko pavojingumą, neaptarė ir neįvertino. Teismas netgi klaidingai nurodė, kad V. P. padarė sunkų nusikaltimą, nors BK 135 str. 2 d. 3 p. numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas nenustatė V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija nustatė dar vieną V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl to šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta ir dėl jau aptartų priežasčių ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama. Pirmosios instancijos teismas taip pat tik formaliai nuosprendyje pažymėjo, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. P. galėtų būti skiriama švelnesnė bausmė BK 62 str., 54 str. 3 d. pagrindu.

33Iš bylos matosi, kad V. P. skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, net ir nustačius dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo, nes nėra šio baudžiamojo įstatymo sąlygų visumos. Tačiau, kolegijos nuomone, V. P. yra pagrindas skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu. Nors teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokiais atvejais byloje turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). Kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio nuteistojo asmenybę, kurios yra išimtinės ir rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

34Iš bylos matosi, kad nuteistasis V. P. anksčiau ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka. Nors byloje nėra jokios kitos V. P. charakterizuojančios medžiagos, apie jo asmenybę galima spręsti iš pačios nukentėjusiosios parodymų. N. G. parodė, kad V. P. tokiu būdu į konfliktus anksčiau niekada nebuvo įsivėlęs, nors ir supykdavo, kai būdavo kalbama apie namą. Teisme ji nieko blogo apie savo brolį negalėjo pasakyti. Atvirkščiai, nukentėjusioji aiškino, kad V. P. prižiūri motiną, yra bendraujantis, padeda ir jai. Ji aiškino, kad pati netgi nenorėjo rašyti pareiškimo policijai. Tokie nukentėjusiosios parodymai bei tai, kad V. P. niekada anksčiau nebuvo padaręs jokio teisės pažeidimo, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Tai savo ruožtu leidžia pagrįstai manyti, kad ši V. P. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Šiuo atveju reikėtų įvertinti ir nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių svarbą. Sunkiai sužalojęs savo seserį nuteistasis kaltu prisipažino ir tikrai nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, dar iki nuosprendžio paskelbimo atlygino ir turtinę žalą. Visos šios aplinkybės mažina ir nusikalstamos veikos, ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Tačiau sprendžiant BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą V. P., kolegijos nuomone, yra svarbi ir nukentėjusiosios pozicija bei jos interesai. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji N. G. savo broliui visiškai atleido. Tai patvirtina ir jos paduotas apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo skirti V. P. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, ji nereiškė civilinio ieškinio, o apie tai, kad nuteistajam neturi jokių pretenzijų nurodo ir savo apeliaciniame skunde.

35Pagal Lietuvos teismų praktiką išimtine aplinkybe, galinčia būti pagrindu skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, yra nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-192/2011). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, kartu atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos teismų bei tarptautinėje teisėje formuojama praktika, galimybė švelninti nuteistajam bausmę siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai ilga proceso trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 2 str., 44 str. 5 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Sprendimas dėl bausmės švelninimo turi būti priimamas nuosekliai įvertinus proceso trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui.

36Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. spalio 24 d. Nors byloje operatyviai ir per trumpą laikotarpį buvo atlikti pirminiai svarbiausi proceso veiksmai: įvykio vietos apžiūra, apklausti liudytojai, nukentėjusioji, atliktas medicininis tyrimas nukentėjusiosios sužalojimams nustatyti bei nustatytas kaltininkas, tačiau V. P. įtariamuoju apklaustas gerokai vėliau, t. y. 2010 m. kovo 3 d. Iki šios datos iš esmės buvo atlikti visi tyrimo veiksmai. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui tik 2010 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai ir jau 2010 m. rugsėjo 30 d. priimtas nuosprendis. Tačiau šis neįsiteisėjęs nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir baigiamojo akto šioje byloje priėmimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą užsitęsė dar daugiau kaip dvejus metus. Treji metai yra gana ilgas baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo laikotarpis, atsižvelgiant į jos sudėtingumą. Ši byla negali būti vertinama kaip sudėtinga, nes padaryta tik viena nusikalstama veika. Ji taip pat neturi sudėtingo nusikaltimo mechanizmo ar tarptautinio elemento. Veikos padarymu buvo įtariamas ir nuteistas tik vienas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė ir nevengė duoti parodymus. Be to, byloje nėra nei didelio kiekio įrodymų, nei sudėtingos faktinės ir teisinės situacijos. Taigi didesnis kaip trejų metų baudžiamojo proceso terminas negali būti laikomas adekvatus bylos sudėtingumui. Tai, kad V. P. nebuvo taikytos griežtos procesinės prievartos priemonės, suponuoja santykinai mažesnę proceso reikšmę jam, tačiau nepaneigia fakto, jog V. P. ilgą laiką turėjo gyventi netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būsenoje (Merit prieš Ukrainą (Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75). Mažesnis baudžiamojo proceso poveikis asmens situacijai nepaneigia jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigų.

37Įvertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad V. P. paskirta net ir minimali BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja ir teisingumo principui, ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant V. P. švelnesnės, negu numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, rūšies bausmę - areštą. Kolegijos nuomone, arešto bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. nuteistajam V. P. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti V. P. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

38Dėl jau aptartų aplinkybių nuosprendis keičiamas dėl nepagrįsto baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 3 d.) netaikymo ir dėl nuteistajam V. P. neteisingai paskirtos bausmės. Skiriant bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikant BK 54 str. 3 d., kolegija vis dėlto atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl V. P. skiriama didesnė už vidurkį arešto bausmė, kuri, kolegijos nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, nuteistojo asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

39Kartu pažymėtina tai, kad kolegija, priimdama šį nuosprendį, nuteistajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika tikrai buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 punktais,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

42Pripažinti nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

43Pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, V. P. paskirti areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

44Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš V. P. priteista Valstybinei ligonių kasai 3455,86 Lt nukentėjusiosios N.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 24 d., apie 15 val., savo motinos... 5. Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo padarytą... 6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos... 7. Nuteistasis, skunde analizuodamas savo ir nukentėjusiosios parodymus, duotus... 8. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m.... 9. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių,... 10. Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl baudžiamojo... 11. Nukentėjusioji N. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį... 12. Teismo posėdyje nuteistasis V. P., jo gynėja ir nukentėjusioji prašo... 13. Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 14. Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos... 15. Kad V. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina įvykio vietos... 16. Savo kaltės sunkiai sutrikdžius sesers N. G. sveikatą nuteistasis V. P. iš... 17. Pirmiausia atmetami apeliantų argumentai, kad konfliktą, kurio metu buvo... 18. Iš to, ką parodė nukentėjusioji, tikrai negalima teigti, kad konfliktą,... 19. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus kvalifikuojamas pagal BK 136... 20. Nuteistasis apeliuoja ir į tai, kad byloje nebuvo atlikta teismo psichiatrijos... 21. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo V. P. nusikalstamus veiksmus sunkiai... 22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo medicinos specialisto... 23. Pirmiausia atmetamas skundo argumentas, kad sunkus kūno sužalojimas N. G.... 24. Kita specialisto išvada Nr. G 1484/10 (01) (28-29 b. l.) papildė jau... 25. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl baudžiamojo įstatymo... 26. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų BPK pažeidimų... 27. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo žalos atlyginimą Valstybinei ligonių... 28. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas... 29. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė mokėjimo pavedimą (149 b.... 30. Nors nuteistasis ir nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose prašė tik... 31. Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagal BK 54 str. 1 d.... 32. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam V. P.,... 33. Iš bylos matosi, kad V. P. skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo,... 34. Iš bylos matosi, kad nuteistasis V. P. anksčiau ne tik neteistas, bet ir... 35. Pagal Lietuvos teismų praktiką išimtine aplinkybe, galinčia būti pagrindu... 36. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. spalio 24 d. Nors... 37. Įvertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias... 38. Dėl jau aptartų aplinkybių nuosprendis keičiamas dėl nepagrįsto... 39. Kartu pažymėtina tai, kad kolegija, priimdama šį nuosprendį, nuteistajam... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2... 41. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.... 42. Pripažinti nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad... 43. Pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, V. P. paskirti... 44. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....