Byla 2-2198-527/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjų teisių perkėlimo (trečiasis asmuo notarė L. P., išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei E. P., atsakovų P. K. ir E. K. atstovui advokatui L. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“ ieškinį atsakovams P. K., E. K., M. B., A. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjų teisių perkėlimo (trečiasis asmuo notarė L. P., išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija),

Nustatė

2ieškovė 2014-06-26 Kauno apygardos teisme registruotu ieškiniu prašo:

31) pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2014-03-18 dovanojimo sutartį Nr. LP-1307, kuria atsakovui P. K. padovanota 1/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. K. parduota 1/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį;

43) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-1323 dėl 599/600 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), pirkimo–pardavimo;

53) priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad 2013-01-02 tarp jos ir atsakovės M. B. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 810, kuria atsakovė išnuomojo ieškovei 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esantį Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Katkų kaime. 2013-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės A. N. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 811, kuria atsakovė išnuomojo ieškovei 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esantį Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Katkų kaime. Nuomos sutartys buvo įregistruotos viešajame registre. Ieškovė žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį iš atsakovės A. N. nuomojo nuo 2005-01-01, iš atsakovės M. B. – nuo 2008-01-02.

72014-01-28 ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT-bos prie ŽŪM) Kėdainių skyriaus pranešimą Nr. 98D-(14.9.104)-383 dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame nurodyta, jog parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina – 180 000 Lt, ieškovei nusprendus pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovė ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti. 2014-02-17 ieškovė pateikė NŽT-bai sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2014-02-26 NŽT-bos prie ŽŪM Kėdainių skyrius pateikė ieškovei pranešimus Nr. 9SD-(14.9104)-717 ir Nr. 9SD-(14.9.104.)-720 dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiuose pranešimuose nurodoma, jog ieškovė yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

82014-03-18 atsakovės M. B. ir A. N. (toliau – atsakovės) dovanojimo sutartimi padovanojo 1/600 dalį ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo atsakovui P. K., o 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams E. ir P. K. 599/600 dalis ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Pirkimo–pardavimo sutartis įregistruota VĮ Registrų centre 2014-03-25. Atsakovės dovanojimo sutartimi perleidusios mažą dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo atsakovui P. K., kuris, tapęs žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiu, su atsakovėmis M. B., A. N. ir E. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, įgydamas nuosavybės teises į likusią žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, pažeidė ieškovės, kaip žemės nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

9Dovanojimo sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (LAT 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; LAT 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovės siekė ne neatlygintinai padovanoti dalį savo nuosavybės atsakovui P. K., o siekė pridengti pirkimo–pardavimo sandorį ir taip aplenkti ieškovės, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 str. 1 d.). Kadangi dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Atsakovų M. B., A. N. ir P. K. nesieja jokie giminystės, draugystės ar kiti artimi santykiai, motyvų ar paskatų dovanoti atsakovui P. K. savo turtą atsakovės neturėjo. Pagrindinis dovanojimo sutarties sudarymo motyvas – aplenkti ieškovės, kaip žemės nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovai faktiškai sudarė ne dovanojimo, o pirkimo–pardavimo sutartį.

10Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Visos ginčo šalių sudarytos sutartys turi būti analizuojamos kartu, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, susitarimų esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes ir kt., tam, kad būtų nustatyti tikrieji ginčo šalių ketinimai, juos realiai siejusių sutartinių santykių tikrasis turinys. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šiuo atveju dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartys, susijusios su ginčo žemės sklypo perleidimu, sudarytos tą pačią dieną, t. y. 2014-03-18, tame pačiame notarų biure, abiejų sutarčių sudarymo išlaidas apmokėjo atsakovas P. K.. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl itin mažos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies – 0,0200 ha, tik tam, kad būtų aplenkta ieškovės, kaip žemės nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

11Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės nuomos sutarčių Nr. 810 ir Nr. 811 12 punkte nurodyta, jog šalys aiškiai susitaria, kad nuomininkas turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemę (visą ar dalį) ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Pirmenybės teisė įgyvendinama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nustatyta tvarka. Ši sutarčių nuostata privaloma sutarties šalims; derybos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo tarp atsakovių ir ieškovės pradėtos iki dovanojimo sutarties sudarymo; ieškovė pateikė atsakovėms sutikimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; atsakovams buvo žinoma apie ieškovės pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą; 2014-03-18 atsakovės padovanojo ekonominės vertės neturinčią žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį atsakovui P. K.; dovanojimo sutartis sudaryta žinant, kad tai sukurs formalias teisines prielaidas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį; žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tą pačią dieną; abi sutartys sudarytos Kėdainių rajono 3-ame notarų biure, už abiejų sutarčių sudarymo išlaidas apmokėjo atsakovas P. K.; atsakovų nesieja giminystės, šeimos ar kiti artimi santykiai; pagrindinis dovanojimo sutarties sudarymo motyvas – aplenkti ieškovės, kaip žemės nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais pasiektas tikslas – sudaryti teisines prielaidas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui, todėl 2014-03-18 dovanojimo sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis.

12LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) (byloje aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-04-30) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas, bei kuris naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama. Ieškovė visas aukščiau nurodytas sąlygas atitinka, todėl turėjo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama. Ieškovė yra žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pateikė išvadą, jog ieškovės skolos rodiklis svyruoja, bet skolos yra nedidelės ir skolos rodiklis neviršija kritinės reikšmės. Nors grynasis pelningumas ir mažėja, bet jis vis tiek viršija kritines reikšmes 5 kartus, todėl darytina išvada, kad ieškovė yra perspektyvi. Ieškovė naudojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

13Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Minėto straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, o 5 dalyje nustatyta, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai, tačiau Žemės įstatyme, įtvirtinant minėtą pirmumo teisę, tiesiogiai nėra įtvirtintas šios teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju. LAT 2007-06-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 konstatavo, kad iš CK, Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų turinio analizės matyti, jog tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiška: įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. LAT 2007-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007 konstatavo, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmenybės teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą žemės naudotojui (nuomininkui), kuris turi didesnį tiek teisinį, tiek ekonominį suinteresuotumą įsigyti žemės sklypą pirmiau negu kiti tretieji asmenys (atsakovai). Pirmenybės teisės gynimo būdo nustatymas padeda šios teisės turėtojui išvengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti. Jeigu specialaus pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo nebūtų nustatyta, tai asmuo negalėtų realiai įgyvendinti turimos teisės. Taigi pažeistą pirmenybės teisę jos turėtojas gali realiai apginti iš esmės tik tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias, neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmenybės teisės įgyvendinimą. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (LAT 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007). Atsakovės, neinformavusios ieškovės apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas, pažeidė ieškovės pirmumo teisę įsigyti naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

14Atsakovai, prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, žinojo, kad ketinamas parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo (yra) išnuomotas ieškovei ir, kad nuomos sutartis nėra nutraukta, nes nuomos sutarties sudarymo faktas buvo (yra) įregistruotas viešajame registre. Šis faktas taip pat buvo žinomas ir notarei L. P., kuri patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorius, nereikalaudama, kad atsakovės pateiktų įrodymus, patvirtinančius ieškovės informavimą apie ketinimą sudaryti šį sandorį. Pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu (LAT 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Atsižvelgiant į tai, kad visuose minėtuose įstatymuose yra įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, šios teisės pažeidimo teisinių padarinių pašalinimas negali iš esmės skirtis. Tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų suteikimas visais šios teisės įstatyminio reglamentavimo atvejais yra būtinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisės prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais bei sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu. Tai patvirtina CK, Žemės reformos įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatos, nustatančios tokį patį juose įtvirtintos pirmenybės teisės gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimą, jeigu šis reikalavimas pareiškiamas per trijų mėnesių laikotarpį.

15Atsakovės apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalėjo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti ieškovei. 2014-01-28 ieškovei įteiktas pranešimas dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, 2014-02-14 ieškovė pateikė sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Apie 2014-03-18 įvyksiančius sandorius ieškovė informuota nebuvo. 2014-03-18 nesąžiningai sudaryta dovanojimo sutartis, kuriomis sukurtos teisinės prielaidos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui ir aplenkta ieškovės, kaip žemės nuomininko, pirmenybės teisė pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Todėl ieškovei perkeltinos pirkėjų teisės ir pareigos pagal 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį dėl 599/600 dalių žemės sklypo.

16Atsiliepime į ieškinį atsakovės M. B. ir A. N. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad joms bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalių) priklausė ginčo žemės sklypas. 2013 m. spalį atsakovės nusprendė parduoti žemės sklypą M. B. buvusio bendraklasio sūnui atsakovui P. K.. Sprendimas perleisti žemės sklypą buvo priimtas būtent asmeninių santykių su atsakovo P. K. tėvu pagrindais. Be to, atsakovas P. K. savarankiškai ūkininkauja, siekia pats ūkininkauti žemės sklype ir atsakovėms ši aplinkybė buvo labai reikšminga sprendžiant, kam perleisti žemės sklypą. Atsakovės 2013-10-24 nuvyko pas ieškovės atstovus ir nurodė, kad ketina perleisti žemės sklypą už 180 000 Lt. Ieškovė susitikimo metu nesutiko su tokia kaina ir pareiškė, kad ji neketina įsigyti žemės sklypo tokiomis sąlygomis. Apie tokią savo poziciją ieškovė atsakoves informavo 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02, kuriais ji patvirtino, kad atsisako įsigyti iš atsakovių, kaip bendraturčių, parduodamas žemės sklypo dalis, mokant už 1 ha 15 000 Lt ir daugiau. Gavusios tokį atsisakymą, atsakovės su atsakovu P. K. tą pačią dieną, t. y. 2013-10-24, sudarė preliminariąsias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl abiejų atsakovėms priklausančių žemės sklypo dalių. Atsakovės joms priklausančias žemės sklypo dalis ketino perleisti už 90 000 Lt, t. y. gauti 180 000 Lt už visą žemės sklypą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-03-30. Iki to laiko atsakovas P. K. turėjo gauti banko paskolą žemės sklypui įsigyti. Laiką, kada tiksliai gali būti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, turėjo pranešti atsakovas P. K.. 2014 m. sausio mėnesį sužinojo, kad pasikeitė Žemės įsigijimo laikinasis įstatymas ir jame numatyta pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą tvarka. Kadangi nenorėjo pažeisti jokių teisės aktų perleisdamos žemės sklypą, 2014-01-21 nuvyko į NŽT-bos Kėdainių teritorinį skyrių pasiteirauti, ar žemės sklypo perleidimui sudaryti nereikia jokių papildomų dokumentų po to, kai pasikeitė Žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. NŽT-bos Kėdainių teritoriniame skyriuje nurodė, kad pagal nuo 2014-01-01 įsigaliojusią naują Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakciją, apie žemės sklypo pardavimą reikia pranešti ne tiesiogiai suinteresuotam asmeniui, o NŽT-bos Kėdainių teritoriniam skyriui, t. y. iš naujo pranešti apie pardavimą po Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pasikeitimo. Kadangi ieškovė dar 2013-10-24 buvo pareiškusi atsisakymą įsigyti žemės sklypą, be to, būdamos Kėdainių teritoriniame skyriuje neturėjo galimybės su niekuo pasitarti reikia ar nereikia teikti naują pranešimą, 2014-01-21 atsakovės užpildė ir pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tuo metu galvojo, kad pateikdamos tokį pranešimą, laikėsi būtinų pasikeitusio Laikinojo įstatymo reikalavimų, o ieškovė ir vėl atsisakys įsigyti žemės sklypą už 180 000 Lt. Tačiau, atsakydama į atsakovių 2014-01-21 pranešimą, ieškovė 2014-02-17 pateikė NŽT-bai sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kadangi su atsakovu P. K. 2013-10-24 buvo pasirašiusiosios preliminariąsias sutartis, toks ieškovės sprendimas buvo netikėtas ir atsakovės tiesiog nežinojo, ką toliau reikėtų daryti norint nepažeisti Laikinojo įstatymo nuostatų. Pasitarus su atsakovu P. K. ir teisininkais, paaiškėjo, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusi Laikinojo įstatymo redakcija yra taikoma tik žemės sklypo pardavimo procedūroms, kurios buvo pradėtos po 2014-01-01. Tuo tarpu pardavimo procedūra, kuri buvo pradėta iki 2014-01-01, turėjo būti baigta pagal anksčiau galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatas. Pagal įstatymą pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui arba CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo (2013-07-02 LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-458 3 str. 2 d.). Kadangi apie pardavimą ieškovei pranešė 2013-10-24, o 2013-10-24 sudarė žemės sklypo dalių preliminariąsias sutartis, žemės sklypo pardavimo procedūras atsakovės pradėjo iki 2014-01-01. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypo pardavimui yra taikytina Laikinojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-01-01. Todėl atsakovės neprivalėjo iš naujo pradėti žemės sklypo pardavimo procedūros ir 2014-01-21 NŽT-bai įteikti naują prašymą dėl žemės sklypo pardavimo, kaip klaidingai atsakovėms 2014-01-21 nurodė NŽT-ba. Žemės sklypo pardavimo procedūros buvo pradėtos iki 2014-01-01 ir atsakovės pagal tuo metu galiojusį Laikinąjį įstatymą atliko visas įstatymų reikalaujamas procedūras – 2013-10-24 pasiūlė ieškovei įsigyti žemės sklypą ir nepažeidė ieškovės pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Atsižvelgiant į šią klaidą, 2014-03-13 NŽT-bai atsakovės įteikė pranešimą, kad atsakovės atsisako parduoti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šiuo pranešimu atsakovės atšaukė savo 2014-01-21 pranešimą ir žemės pardavimo procedūras toliau tęsė pagal iki 2014 m. galiojusį Laikinąjį įstatymą. Kadangi atsakovių 2014-01-21 pranešimas buvo atšauktas, tai 2014-02-17 ieškovės pateiktas sutikimas įsigyti žemės sklypą yra negaliojantis.

17Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, nes ieškinyje nurodė ne visas žemės sklypo pardavimo aplinkybes. Ieškovė nutyli, kad ji 2013-10-24 atsisakė iš atsakovių įsigyti žemės sklypo dalis už 180 000 Lt, be to, nenurodė, kad 2014-03-13 NŽT-bai atsakovės įteikė pranešimą, kuriuo atsisakė parduoti žemės sklypą. Kadangi žemės sklypo pardavimo procedūras atsakovės pradėjo iki 2014 m., atsakovės turėjo ir privalėjo baigti žemės sklypo pardavimo procedūras pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2014-01-01. Ieškovei 2013-10-24 atsisakius pirkti žemės sklypo dalis už 180 000 Lt, atsakovės įgijo teisę perleisti žemės sklypą bet kuriem tretiesiems asmenims. Ieškovė aiškiai suvokė ir turėjo suvokti, kad atsisakydama įsigyti žemės sklypą, atsakovėms suteikė galimybę perleisti žemės sklypą bet kuriems tretiesiems asmenims. Kadangi 2014-03-13 NŽT-bai atsakovės įteikė pranešimą, kuriuo atsisakė parduoti žemės sklypą, žemės pardavimo procedūras toliau tęsė pagal iki 2014 m. galiojusį Laikinąjį įstatymą. Ieškovė neturi jokios pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą tiek pagal Laikinojo įstatymo 6 str. redakciją, galiojusią iki 2014-01-01, tiek pagal to paties straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2014-01-01.

18Dovanojimo sutarties tikslas buvo apdovanoti P. K. dalimi žemės sklypo ir tuo išreikšti savo labai teigiamą požiūri į šį jauną žmogų, kuris pasirinko ūkininkauti Lietuvoje ir tęsti savo protėvių tradicijas. Atsakovė M. B. asmeniškai pažįsta P. K. tėvą ir P. jai nėra svetimas asmuo. Su P. tėvu atsakovę sieja asmeniniai ryšiai, ji yra su juo artimai draugavusi, todėl ieškovės teiginiai, kad dovanojimo sutartis yra be motyvų ir turi būti vertinama kaip apsimestinė, yra visiškai nepagrįsti. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2014-03-18, t. y. jau po to, kai ieškovė atsisakė įsigyti žemės sklypą, t. y. dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovės galėjo perleisti žemės sklypą bet kuriem tretiesiems asmenims. 2014-03-18 atsakovės neturėjo jokios pareigos perleisti, o ieškovė neturėjo jokios pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Atsakovės buvo laisvos sudaryti dovanojimo sutartį savo nuožiūra ir tokios sutarties sudarymas visiškai nekeitė ieškovės pirmumo teisės. Pagal Laikinojo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01, 6 straipsnį atsakovės neturėjo teisės perleisti žemės sklypo pigiau nei už 180 000 Lt kainą. Šio įsipareigojimo atsakovės nepažeidė ir 2014-03-18 pardavė 599/600 dalis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LP-1323.

19Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas P. K. įsigijo žemės sklypą kaip žemės sklypo bendraturtis. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių nuorodų į dovanojimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodoma, kad atsakovas P. K. įsigyja žemės sklypą kaip jo bendraturtis, be to, pirkimo–pardavimo dalyje, apibūdinančioje sutarties dalyką (sutarties 2.2 p.) yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas priklauso tik atsakovėms. Taigi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu P. K. nuosavybės teisės į 1/600 žemės sklypo net nebuvo registruotos viešajame registre. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu P. K. ne kaip su žemės sklypo bendrasavininkiu pagal dovanojimo sutartį, o kaip su asmeniu, kuriam atsakovės įsipareigojo perleisti žemės sklypą pagal 2013-10-24 preliminariąsias sutartis. Šią aplinkybę taip pat žinojo ir pirkimo–pardavimo sandorį tvirtinusi notarė. Jei atsakovės būtų norėję perleisti 599/600 dalis žemės sklypo atsakovui P. K. kaip žemės sklypo bendraturčiui, visų pirma 1/600 dalis turėjo būti įregistruota viešame registre, o pirkimo–pardavimo sutartyje būtų nurodyta, kad atsakovas P. K. įsigyja žemės sklypą kaip bendraturtis pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl nurodytų argumentų dovanojimo sutartis negali būti vertinama kaip apsimestinė, nes jos sudarymas nesuteikė jokios papildomos teisės atsakovėms sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Šią teisę atsakovės įgijo anksčiau, kai 2013-10-24 ieškovė atsisakė įgyvendinti savo pirmumo teisę. Ieškovės reikalavimas pripažinti 2014-03-18 dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.) ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo sutartį yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Jei ieškovė būtų norėjusi įsigyti žemės sklypą, ji dar 2013-10-24 būtų sutikusi tą padaryti, tačiau dabar jos reikalavimas, kuomet atsakovai jau sudarė preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, o atsakovas gavo banko finansavimą žemės sklypui įsigyti, yra nesąžiningas, neteisingas ir prieštaraujantis protingumo principui.

20Ieškovė praleido ieškinio senatį reikšti tokį reikalavimą. Laikinojo įstatymo 6 straipsnis numato, jog, jei žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovė apie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LP-1323 sudarymą akivaizdžiai galėjo sužinoti jau 2014-03-18, t. y. po jos įregistravimo viešame registre. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-06-18, ieškinys pareikštas 2014-06-25.

21Pirkėjo teisių ir pareigų perleidimas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį yra negalimas ir neteisėtas. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra galimas tik tuo atveju, jei žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Žemės sklypas nebuvo parduotas pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę jį pirkti, todėl ieškovės reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas nepagrįstas ir neteisėtas.

22Atsiliepime į ieškinį atsakovai P. K. ir E. K. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai teigia žemės sklypo pardavimo procedūros pradėję ne 2014 m., kaip nurodė ieškovė, o 2013 m. 2013-10-24 atsakovės buvo susitikusios su ieškovės atstovais ir pasiūlė pirkti žemės sklypą. Atsakovės nurodė, kad parduodamo žemės sklypo kaina yra 180 000 Lt (arba 15 000 Lt už 1 ha). 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 ieškovė atsisakė įsigyti iš atsakovių, kaip bendraturčių, parduodamas žemės sklypo dalis, mokant už 1 ha 15 000 Lt ir daugiau. Atsakovas P. K. su atsakovėmis tą pačią dieną (2013-10-24) sudarė preliminariąsias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo iki 2014-03-30 sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, nors ieškovė apie jas žinojo, atsakovai nepažeidė Laikinajame įstatyme įtvirtintos ieškovės pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą.

23Kadangi žemės sklypo pardavimo procedūros buvo pradėtos 2013-10-24, kuomet atsakovės ieškovei pranešė apie žemės sklypo pardavimą, o ieškovė atsisakė įsigyti žemės sklypą, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai atitinkamai turi būti kvalifikuojami pagal 2013-10-24 galiojusius teisės aktus. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę reglamentuoja Laikinasis įstatymas. Laikinojo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2013-07-16 iki 2014-01-01, 6 straipsnio 2 dalis numatė tokią pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką: ,,2. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Šis savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui, pastarajam turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.“ Tačiau žemės sklypo pardavimo procedūros metu Laikinasis įstatymas keitėsi. Nuo 2013-07-16 iki 2014-01-01 galiojusio Laikinojo įstatymo redakciją pakeitė Laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas (2013-07-02 Nr. XII-458), kuriuo buvo pakeista pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę tvarka. Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis išdėstė Laikinojo įstatymo 6 straipsnį nauja redakcija. Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, išdėstantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnį nauja redakcija, įsigaliojo tik 2014-01-01, o Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti įstatymo įsigaliojimą, numatė, kad: „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui arba Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo.“

24Atsakovės įteikė pranešimą apie ketinimą parduoti žemės sklypą ieškovei 2013-10-24, ieškovė 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 atsisakė įsigyti parduodamą žemės sklypą. Atsakovai 2013-10-24, laikydamiesi CK reikalavimų, sudarė preliminariąsias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl atsakovėms priklausančių žemės sklypo dalių. Kadangi žemės sklypo pardavimo procedūros buvo pradėtos 2013 m., t. y. iki 2014-01-01, Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo, tarp šalių kilusiems ginčo santykiams yra taikytina Laikinojo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-07-16 d. iki 2014-01-01.

25Kaip ir reikalavo tuo metu galiojusi Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, atsakovės 2013-10-24 pranešė ieškovei, kaip žemės sklypo naudotojui, apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. Nors pranešimas buvo pateiktas žodžiu, tačiau ieškovės 2013-10-24 raštų Nr. 131024/02 turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad pranešimas apie žemės sklypo pardavimą jai buvo įteiktas. Kadangi 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 ieškovė išreiškė atsisakymą pirkti žemės sklypą mokant 15 000 Lt ir daugiau už 1 hektarą, nuo 2013-10-24 atsakovės, remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę žemės sklypą perleisti kitiems asmenims tomis sąlygomis, kurioms galiojant ieškovė atsisakė įsigyti žemės sklypą. Atsakovai teisėtai 2013-10-24 sudarė preliminariąsias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose numatė, kad žemės sklypo perleidimo sandoris notarine tvarka turi būti sudarytas iki 2014-03-30. Toks sandorio sudarymo terminas buvo numatytas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai P. K. ir E. K. už žemės sklypą ketino atsiskaityti (o vėliau ir atsiskaitė) pasinaudodami kredito įstaigos suteiktu kreditu. Vykdydami 2013-10-24 preliminariąsias sutartis ir nepažeisdami Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę reikalavimų, atsakovai 2014-03-18 sudarė dovanojimo sutartį ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis 2013-10-24 atsakovės pasiūlė sudaryti pardavimo sandorį ieškovei. Ieškovė neturi teisės remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjos teisės ir pareigos pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir dovanojimo sutartį, kuri neva kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis.

262014-01-01 įsigaliojus naujai Laikinojo įstatymo 6 straipsnio redakcijai, kurioje numatyta, kad parduodamo žemės sklypo savininkas privalo pranešti ne tiesiogiai žemės sklypo naudotojui, o notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, atitinkamai keičiant terminus ir detalizuojant sutikimo gavimo procedūras, atsakovės 2014-01-21 per klaidą vėl kreipėsi į NŽT-bą, pranešdamos apie sprendimą parduoti žemės sklypą. Atsakovės, nebūdamos teisininkės ir neturėdamos patirties žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procesuose, nesuvokė ir neįvertino Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, teigiančios, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Atsakovės manė, kad po 2014-01-01 ketinant perleisti žemės sklypą, apie šį sprendimą jos privalo informuoti ieškovę iš naujo. Vadovaujantis šiuo klaidingu supratimu, atsakovės 2014-01-21 kreipėsi į NŽT-bą. Atsakovės galvojo, kad pagal naują tvarką ieškovė dar kartą, tik jau per Nacionalinę žemės tarnybą, turi patvirtinti savo 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 išreikštą atsisakymą įsigyti žemės sklypą pirmumo teise, ir jos toliau galės vykdyti 2013-10-24 preliminariąsias sutartis, sudarytas su atsakovais P. K. ir E. K., ir iki 2014-03-30 sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės, supratusios, kad pagal Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, 2014-03-13 NŽT-bai įteikė pranešimą, kuriuo atšaukė savo 2014-01-21 pranešimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių 2014-01-21 pranešimas apie sprendimą parduoti žemės sklypą buvo atšauktas, žemės sklypo pardavimo procedūros buvo tęsiamos vykdant pagal 2013-10-24 ieškovės atsisakymą ir 2013-10-24 sudarytas preliminariąsias sutartis, vadovaujantis Laikinojo įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2013-07-16 iki 2014-01-01, todėl ieškovės pateiktas 2014-02-17 sutikimas yra negaliojantis.

27Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Laikinojo įstatymo 6 straipsnis numato, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LP-1323 buvo sudaryta 2014-03-18. 2014-03-18 sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. nuosavybės teisės perleidimo faktas buvo išviešintas. Be to, atsakovas P. K. 2013-03-20 buvo atvykęs susitikti su ieškovės atstovu ir aptarti nuomos sutarties klausimą. Atsakovas šio susitikimo metu žodžiu nurodė, kad žemės sklypas yra perleistas jam ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovė sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą galėjo jau 2014-03-18. Ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo galėjo būti pareikštas per 3 mėnesius skaičiuojant nuo 2014-03-18, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-06-18, o ieškinys buvo pareikštas 2014-06-25.

28Dovanojimo sutartis nėra apsimestinė ir negali būti pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi. Nuo 2013-10-24 ieškovei pateikus atsisakymą įsigyti žemės sklypą, atsakovės, remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę žemės sklypą perleisti kitiems asmenims tomis sąlygomis, kurioms esant ieškovė atsisakė įsigyti žemės sklypą. 2013-03-18 dovanojimo sutarties kvalifikavimas kaip apsimestinės ir reikalavimas pripažinti šią sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi, neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovės nuo 2013-10-24 įgijo teisę perleisti žemės sklypą bet kokia forma, tačiau ne prastesnėmis sąlygomis, nei numatyta 2013-10-24 atsakovių pasiūlyme ieškovei. 2013-03-18 dovanojimo sutartimi atsakovai M. B., A. N. ir P. K. nesiekė jokių kitų tikslų, kaip tik apdovanoti P. K. žemės sklypo dalimi. 2013-03-18 dovanojimo sutartimi atsakovai nebandė pridengti jokio kito sandorio, nes atsakovas P. K. vienokiu ar kitokiu būdu jau turėjo teisę įsigyti žemės sklypą. Atsakovai P. K. ir E. K. žemės sklypą įsigijo ne 2013-03-18 dovanojimo sutarties pagrindu, o vykdydami 2013-10-24 preliminariąsias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl asmeninių priežasčių ir jos buvimas ar nebuvimas niekaip nebūtų padaręs įtakos atsakovų P. K. ir E. K. teisinėms galimybėms įsigyti žemės sklypą, nes ieškovė jau buvo atsisakiusi įgyvendinti savo pirmumo teisę.

29Atsakovė M. B. artimai bendravo su atsakovo P. K. tėvu. Dėl šios priežasties atsakovė ir sudarė dovanojimo sutartį. Atsakovės turėjo motyvų ir paskatų dovanoti atsakovui P. K. savo turtą. Aplinkybės, dėl kurių atsakovės nusprendė dovanoti dalį žemės sklypo atsakovui, buvo atskleistos sandorį tvirtinusiai notarei ir tai niekam nekėlė jokių abejonių. Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovių (pardavėjų) ir atsakovo (pirkėjo) ne kaip žemės sklypo bendraturčių. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra niekur pasisakyta, kad teisę pirkti žemės sklypo dalį pirkėjas (atsakovas) įgijo dėl to, kad yra bendraturtis. Tai dar kartą paneigia ieškovės teiginius, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tam, kad aplenkti ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Abu sandoriai buvo sudaryti vienu metu. Jais buvo perleistos atskiros žemės sklypo dalys. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovas turi pirmumo teisę įgyti žemės sklypo dalį kaip žemės sklypo bendraturtis. Tai įrodo, kad net norint „apeiti“ pirmumo teises, taip sudarytas dovanojimo sandoris to padaryti nepadėtų. Ieškovė bando įrodyti, kad dovanojimo sandoris atsakovų buvo panaudotas tokiu tikslu, kurio jis objektyviai negalėjo pasiekti. Ieškovė vadovaujasi savo įsivaizdavimu apie savo teisių pažeidimą, tačiau ne faktinėmis bylos aplinkybėmis. Ieškovė tik pateikia kaltinimus, tačiau nepaaiškina, kaip esamoje situacijoje dovanojimo sutartis galėjo būti panaudota „apeiti“ ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Nenustačius, kaip atsakovas galėjo panaudoti sudarytą dovanojimo sutartį „apeiti“ ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, nėra prasmės aptarinėti ieškovės motyvus, kuriais ji bando įrodyti neva egzistuojantį pirmumo teisės „apėjimo“ faktą, kurio realybėje net negalėjo būti, nes atsakovo sudarytas dovanojimo sandoris niekaip negalėjo padėti atsakovui ,apeiti“ ieškovės pirmumo teisės.

30Ieškiniu ieškovė reikalauja jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį. 2013-10-24 ieškovės atsisakymas jau sukėlė teisines pasekmes – atsakovai 2013-10-24 teisėtai ir pagrįstai sudarė preliminarias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu įgijo teisių ir prisiėmė prievolių. Įgyvendinant šias sutartis buvo sudaryta 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartis. Norint pagrįsti pirkėjo teisių perkėlimą, reikia įrodyti, kad 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę. Tačiau to neįmanoma padaryti neįrodžius, kad teisinis šios sutarties sudarymo pagrindas – 2013-10-24 ieškovės atsisakymas įsigyti žemės sklypą bei to pagrindu 2013-10-24 sudarytos preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys taip pat yra neteisėtas ir negaliojantis. Tad tenkinant ieškovės reikalavimą perkelti pirkėjos teises ir pareigas ieškovei, būtų nepagrįstai pažeistos atsakovų teisės, kylančios iš teisėtai sudarytų 2013-10-24 preliminariųjų sutarčių. Atsakovės (pardavėjos) būtų laikomos pažeidusiomis savo prievoles ir atsakovų (pirkėjų) teisėtus interesus, kylančius iš 2013-10-24 preliminariųjų sutarčių. Be to, nesuprantama, kaip pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas gali būti įgyvendintas atsakovų P. ir E. K. atžvilgiu, kurie neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jie visiškai įgyvendino 2013 m. galiojusių teisės aktų reikalavimus, keliamus žemės ūkio žemės įsigijimui: sudarė preliminariąsias žemės pirkimo sutartis remiantis rašytiniu žemės sklypo naudotojo (ieškovės) pirmumo teisės atsisakymu ir įvykdė visas prievoles, kurias prisiėmė preliminariosiomis sutartimis. Nesant jokių neteisėtų atsakovų P. E. K. veiksmų, iš jų negali būti atimamos teisėtai įgytos pirkėjo teisės.

31Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateiktoje išvadoje nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, o tada parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, – jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, gali būti suteikiama valstybės parama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Nors iš šio straipsnio formuluotės atrodytų, kad minėti reikalavimai taikomi subjektams, norintiems gauti valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, tačiau šie reikalavimai taikomi ir valstybės paramos nesiekiantiems gauti valstybinės ir privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams, siekiantiems įsigyti žemę pirmumo teise.

32Atkreiptinas dėmesys, kad specialių LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo įgyvendinamųjų normų, reglamentuojančių privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, nėra, todėl vertinant, ar asmuo atitinka minėtame įstatyme nustatytus kriterijus, turėtų būti vadovaujamasi Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 (toliau – Pardavimo taisyklės), nuostatomis. Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusių Pardavimo taisyklių 9.7 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų pardavimo organizatoriai (t. y. NŽT-bos teritorinis padalinys arba tada, kai žemės sklypus parduoda Valstybės turto fondas – Valstybės turto fondas) vykdo žemės sklypų pardavimą, turėdami Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos paskutinių metų balansą ir pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, sudarytą pagal Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2003-02-26 įsakymu Nr. 3D-66 (jeigu Lietuvos arba užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise). Tuo atveju, kai asmuo pageidauja gauti valstybės paramą įsigyjant žemės sklypą, šių taisyklių 9.18 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypų pardavimo organizatoriui taip pat pateikiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduota pažyma apie minimalių higienos ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi, o pagal 9.19 papunktį –Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento išduota pažyma apie minimalių aplinkosaugos normų laikymąsi. Pardavimo taisyklių 9.21 papunktyje įtvirtinta, kad žemės sklypų pardavimo organizatoriams taip pat turi būti pateikta pagal Juridinių asmenų, turinčių teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, ekonominio gyvybingumo nustatymo ir perspektyvų įvertinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2006-11-15 įsakymu Nr. 3D-453, parengta ir įvertinta paraiška dėl ekonominio gyvybingumo nustatymo ir perspektyvų įvertinimo (kai juridinis asmuo pageidauja gauti valstybės paramą įsigyjant žemės sklypą). Taigi, remiantis minėtų dokumentų visuma, galėtų būti įvertinama, ar asmuo atitinka LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatytus kriterijus.

33Dėl ieškinyje išdėstytų reikalavimų Žemės ūkio ministerija negali pasisakyti, kadangi nėra viena iš dalyvaujančių byloje asmenų, kaip jie apibrėžiami CPK 37 straipsnyje. Rengiant LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektą ir jame įtvirtinant pirmumo teisę parduodamo žemės sklypo naudotojams įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, buvo siekiama užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkio veiklai tęstinumą, suteikti garantijas žemdirbiams, žemės ūkio veikla užsiimantiems ne nuosavoje žemėje ir pan., todėl žemės naudotojo interesas įsigyti naudotą žemę, jeigu jis pagrįstas, yra gintinas.

34Ieškovė 2014-09-11 pateikė prašymą prijungti byloje papildomus įrodymus – 2014-02-24 NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyriaus pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 9PAŽ-(14.9.33.)-106 ir Nr. 9PAŽ-(14.9.33.)-107, kuriose nurodyta, kad pardavėjas žemės sklypą turi parduoti pardavėjo 2014-01-21 pranešime nurodytomis pardavimo sąlygomis šiam asmeniui, kurio duomenys: UAB „Aristavos ūkis“, Aristavos kaimas, Vilainių seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybė. Šios pažymos patvirtina ir faktines bylos aplinkybes, kad: 1) atsakovės žemės sklypą turėjo parduoti pardavėjo 2014-01-21 pranešime nurodytomis pardavimo sąlygomis būtent ieškovei; 2) apie kitus asmenis, turinčius pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atsakovės NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyriaus neinformavo (ne tik nenurodė kitų subjektų, bet ir 2014-01-21 pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodė pardavimo sąlygas, t. y. įrašė „A. ž. ū. bendrovė“, ir tuo išreiškė norą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą būtent ieškovei); 3) atsakovės NŽT-bos prie ŽŪM Kėdainių skyriui nenurodė, jog 2013-10-24 sudarytos preliminariosios žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartys ir jų nepateikė; 4) tarp ieškovės ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai atitinkamai turi būti kvalifikuojami pagal sandorio sudarymo metu (2014-03-18) galiojusius teisės aktus, kadangi bylos įvykių seka patvirtina, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros buvo pradėtos ir vykdomos pagal Laikinojo įstatymo redakciją, galiojusią sandorio sudarymo metu, nuo 2013-07-16 iki 2014-04-30, 6 straipsnį.

35Ieškinys atmestinas.

36Nustatyta, jog atsakovėms M. B. ir A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalių) priklausė žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esantis Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Katkų kaime.

372013-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės M. B. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 810, kuria atsakovė išnuomojo ieškovei 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esantį Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Katkų kaime. 2013-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės A. N. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 811, kuria atsakovė išnuomojo ieškovei 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esantį Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Katkų kaime. Nuomos sutartys buvo įregistruotos viešajame registre. Ieškovė žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį iš atsakovės A. N. nuomojo nuo 2005-01-01, iš atsakovės M. B. – nuo 2008-01-02. Žemės nuomos sutarčių Nr. 810 ir Nr. 811 12 punktais šalys susitarė, kad nuomininkas (ieškovė) turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemę (visą ar dalį) ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, ir kad pirmenybės teisė įgyvendinama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nustatyta tvarka.

38Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) redakcijos, galiojusios nuo 2013-07-16 iki 2014-01-01, 6 straipsnio 2 dalis numatė tokią pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką: ,,2. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Šis savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui, pastarajam turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. <...>“

392013-07-02 Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-458 (toliau – Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas) buvo pakeista pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę tvarka. Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis išdėstė Laikinojo įstatymo 6 straipsnį nauja redakcija. Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, išdėstantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnį nauja redakcija, įsigaliojo tik 2014-01-01, o Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti įstatymo įsigaliojimą, numatė, kad: „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui arba Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo.“

40Šioje byloje šalys sutinka, jog nuo 2014-01-01 įsigaliojusi Laikinojo įstatymo redakcija yra taikoma tik žemės sklypo pardavimo procedūroms, kurios buvo pradėtos po 2014-01-01, o pardavimo procedūros, pradėtos iki 2014-01-01, turėjo būti baigtos pagal anksčiau galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatas.

41Šiuo atveju tarp bylos šalių ginčas kilo dėl to, kuri Laikinojo įstatymo nuostata taikytina ginčijant sandorius, sudarytus po 2014-01-01. Ieškovės teigimu, taikytina naujoji Laikinojo įstatymo redakcija, kadangi atsakovės pardavimo procedūrą pradėjo 2014-01-21 pranešimu, o atsakovai teigė, kad ginčo sandoriai buvo tąsa 2013-10-24 atsakovių pradėtos pardavimo procedūros, ieškovei atsisakius įsigyti jai pasiūlytą žemės sklypą.

42Pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (CK 1.7 str.). Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.

43Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013 m. spalį jos nusprendė parduoti žemės sklypą M. B. buvusio bendraklasio sūnui atsakovui P. K., kuris, savarankiškai ūkininkaudamas, siekė pats ūkininkauti tame sklype, kas atsakovėms buvo labai reikšminga sprendžiant, kam perleisti žemės sklypą. Sprendimą perleisti žemės sklypą atsakovės nurodė priėmę būtent asmeninių santykių su atsakovo P. K. tėvu pagrindais. Atsakovės 2013-10-24 nuvykę pas ieškovės atstovus nurodė, kad ketina perleisti žemės sklypą už 180 000 Lt, tačiau ieškovė su tokia kaina nesutiko ir 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 patvirtino, kad atsisako įsigyti iš atsakovių, kaip bendraturčių, parduodamas žemės sklypo dalis, mokant už 1 ha 15 000 Lt ir daugiau (1 t., b. l. 93–94). Gavusios tokį atsisakymą, atsakovės teigia su atsakovu P. K. tą pačią dieną, t. y. 2013-10-24, sudarę preliminariąsias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl abiejų atsakovėms priklausančių žemės sklypo dalių pardavimo po 90 000 Lt, kad už visą žemės sklypą būtų gauta 180 000 Lt, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarant iki 2014-03-30 (1 t., b. l. 95–96), kadangi iki to laiko atsakovas P. K. turėjo gauti banko paskolą žemės sklypui įsigyti. Atsakovės šiai aplinkybei įrodyti pateikė 2013-12-18 Kreditavimo sutartį, kuria D. K. (atsakovo P. K. broliui, su kuriuo atsakovas nurodė kartu ūkininkaująs), įkeitusiam kitą žemės sklypą, įvertintą 2013-11-26, buvo suteikta 150 000 Lt paskola (1 t., 149–151), iš kurios 149 000 Lt dviem mokėjimo pavedimais po 75 000 Lt ir 74 000 Lt 2014-01-06 buvo pervesta atsakovui P. K. (2 t., b. l. 23). Be to, pateiktas atsakovo P. K. 2014-01-02 sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 19) patvirtina tai, jog 2014-01-02 ūkininkas D. K. jam į sąskaitą pervedė 30 000 Lt.

44Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-10-24 atsakovė M. B. ir A. N., susitikusios su ieškovės atstovais, pateikė ieškovei žodinį pasiūlymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 ieškovė parašė atsisakymus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes 2013 metais žemės sklypų pardavimai vyko kita tvarka – derybos vykdavo su pardavėju tiesiogiai ir pardavėjai dažnai nurodydavo pernelyg didelę žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainas, todėl ieškovė manė, kad atsakovės parduoda už per didelę sumą. Dėl atsakovų pateiktų preliminarių sutarčių ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad preliminariosios pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos būtent 2013-10-24, be to, neįregistruotos sutartys negali būti panaudotos prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, šiuo nagrinėjamu atveju – prieš ieškovę (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-167/2014) ir negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos esant būtinybei (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1852-560/2013).

45Teismas, atsižvelgdamas į tokius ieškovės atstovės argumentus, pažymi, jog ieškovė net neginčija fakto, jog 2013-10-24 ieškovei ginčo žemės sklypas buvo pasiūlytas pirkti ir kad ji atsisakė jį pirkti. Argumentai, dėl kurių ieškovė atsisakė pirkti žemės sklypą, nagrinėjamo ginčo sprendimui neturi jokios reikšmės. Kadangi ieškovė pripažįsta faktą, jog 2013-10-24 ieškovė, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoja, raštu atsisakė pirkti už 180 000 Lt jai pasiūlytą įsigyti ginčo žemės sklypą, konstatuotina, jog vien šio fakto pakanka padaryti išvadai, jog šiuo atveju ginčo žemės sklypo pardavimo procedūra laikytina pradėta iki 2014-01-01, kas, pritariant atsakovų argumentams, būtent ir sąlygoja pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigimą pagal iki 2014-01-01 galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Nors atsakovės, kaip žemės savininkės, apie savo sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui (ieškovei) pranešė ne raštu, o žodžiu, teismo nuomone, vien tai, kad pažodžiui nebuvo laikytasi laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, jokiu būdu šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama kaip itin formali aplinkybė, dėl kurios atsakovės neturėtų būti laikomos pradėjusiomis žemės pardavimo procedūrą iki 2014-01-01. Teismui nekyla jokių abejonių dėl to, jog įstatymo leidėjas Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia įstatymo įsigaliojimą, leisdamas pradėtas žemės sklypo pardavimo procedūras užbaigti pagal iki 2014-01-01 galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas tuo atveju, ,,jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui“, tokiu būdu numatė įstatyminę garantiją, kad netgi tokiu atveju, jeigu toks pranešimas yra išsiųstas žemės sklypo naudotojui, vien tai jau yra pakankamas pagrindas laikyti procedūrą esant pradėtą, nežiūrint į tai, kada (galbūt net po 2014-01-01) žemės naudotojas tokį pranešimą gaus. Vadinasi, tokiu atveju, kaip yra nagrinėjamoje byloje, kai iki 2014-01-01 jau buvo gautas neigiamas žemės naudotojo atsakymas (būtent kuris, o ne atsakovių pranešimo išsiuntimas nagrinėjamu atveju ir apsprendžia ieškovės nepasinaudojimą pirmumo teise įsigyti žemės sklypą), atsakovių teisėti lūkesčiai tęsti prie senosios Laikinojo įstatymo redakcijos pradėtas žemės pardavimo procedūras turėtų būti ginami dar labiau, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

46Tai, kad ginčo žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta iki 2014-01-01 ir kad galėjo būti tęsiama pagal tuo metu galiojusį Laikinąjį įstatymą, teismo nuomone, patvirtina ir tai, jog CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka 2013-10-24 buvo sudarytos preliminarios ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys (1 t., b. l. 95–96). Kadangi tokių sutarčių privalomos teisinės registracijos įstatymai nenumato (CK 1.75 str. 1 d.), vien dėl to, kad jos neįregistruotos, teismas neturi pagrindo jomis vadovautis CK 1.75 str. 2 dalies pagrindu, tuo labiau, kad ieškovė jų įstatymo nustatyta tvarka net neginčijo.

47Be to, teismo nuomone, ginčo žemės sklypo pardavimo procedūros pradėjimą iki 2014-01-01 ir jos tęsimą iki ginčo sandorių sudarymo taip pat patvirtina ir 2013-12-18 Kreditavimo sutartis, kuria D. K. (atsakovo P. K. broliui, su kuriuo atsakovas nurodė kartu ūkininkaująs) buvo suteikta 150 000 Lt paskola (1 t., 149–151), iš kurios 149 000 Lt dviem mokėjimo pavedimais po 75 000 Lt ir 74 000 Lt 2014-01-06 buvo pervesta atsakovui P. K. (2 t., b. l. 23), o šis 2014-03-18 atsiskaitė su atsakovėmis pagal ginčo sandorius (2 t., b. l. 24). Tai, kad, kaip matyti iš atsakovo P. K. 2014-01-02 sąskaitos išrašo (2 t., b. l. 19), 2014-01-02 ūkininkas D. K. (atsakovo brolis) pervedė atsakovui P. K. į sąskaitą 30 000 Lt, kurie taip pat buvo reikalingi atsiskaitant už ginčo žemę, teismo nuomone, taip pat patvirtina ginčo žemės sklypo pardavimo procedūros pradėjimą iki 2014-01-01 ir jos teisėtą tęsimą iki ginčo sandorių sudarymo.

48Kaip nurodė atsakovės, 2014 m. sausio mėnesį, sužinoję, kad pasikeitė teisinis žemės perleidimo reglamentavimas (2014-01-01 įsigaliojus naujai Laikinojo įstatymo 6 straipsnio redakcijai, kurioje numatyta, kad parduodamo žemės sklypo savininkas privalo pranešti ne tiesiogiai žemės sklypo naudotojui, o notarui arba NŽT-bos prie ŽŪM teritoriniam padaliniui, atitinkamai keičiant terminus ir detalizuojant sutikimo gavimo procedūras), nenorėdamos pažeisti jokių teisės aktų, atsakovės 2014-01-21 per klaidą vėl kreipėsi į NŽT-bą, pranešdamos ieškovei apie sprendimą parduoti žemės sklypą (1 t., b. l. 97–98). Atsakovės, nebūdamos teisininkės ir neturėdamos patirties žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procesuose, nesuvokė ir neįvertino Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, teigiančios, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Atsakovės teigė klaidingai maniusios, kad po 2014-01-01 ketinant perleisti žemės sklypą, apie šį sprendimą jos privalo informuoti ieškovę iš naujo, kad ji pagal naują tvarką dar kartą, tik jau per NŽT-bą, turi patvirtinti savo 2013-10-24 raštais Nr. 131024/02 išreikštą atsisakymą įsigyti žemės sklypą pirmumo teise, ir jos toliau galės vykdyti 2013-10-24 su atsakovais P. ir E. K. sudarytas preliminariąsias sutartis ir iki 2014-03-30 sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

49Kadangi su atsakovu P. K. atsakovės 2013-10-24 buvo pasirašiusiosios preliminariąsias sutartis, ieškovei 2014-02-17 pateikus NŽT-bai sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atsakovės, išsiaiškinę su teisininkais, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusi Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakcija yra taikoma tik po 2014-01-01 pradėtoms žemės sklypo pardavimo procedūroms, o iki 2014-01-01 pradėtos pardavimo procedūros turėjo būti baigtos pagal anksčiau galiojusio Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, atsakovės nurodė NŽT-bai adresuotu 2014-03-13 pranešimu (1 t., b. l. 99) atšaukę savo 2014-01-21 pranešimą, atsisakę parduoti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir žemės pardavimo procedūras toliau tęsę pagal iki 2014-01-01 galiojusį Laikinąjį įstatymą. Prie šio pranešimo buvo pridėtos 2014-02-24 pažymos Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (1 t., b. l. 184–185). Kadangi atsakovių 2014-01-21 pranešimas buvo atšauktas 2014-03-13 NŽT-bai įteiktu pranešimu, šis atsakovių veiksmas nėra nuginčytas, tai 2014-02-17 ieškovės pateiktas sutikimas įsigyti žemės sklypą (1 t., b. l. 52) taip pat nebeteko galios, o žemės pardavimo procedūras toliau galėjo būti tęsiamos pagal iki 2014 m. galiojusį Laikinąjį įstatymą.

50Tai, kad atsakovės 2014-01-21 pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (1 t., b. l. 116) nenurodė atsakovų K., t. y. kitų subjektų, ketinančių įsigyti ginčo žemės sklypą, bei neįrašė apie su jais pasirašytas preliminarias sutartis, o ties tekstu ,,pardavimo sąlygos“ įrašė ,,A. ž. ū. Bendrovė“ (šį tekstą perbraukiant), teismo nuomone, niekaip nepatvirtina nei fakto, jog tokiu būdu atsakovės išreiškė norą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą būtent ieškovei, nei to, kad preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys 2014-01-21 dar nebuvo pasirašytos. Teismo nuomone, nuo 2013-10-24 atsisakymo gavimo atsakovių pasikeitusio noro išreiškimą galėtų patvirtinti tik tai, jeigu žemės sklypas būtų siūlomas įsigyti mažesne kaina nei 180 000 Lt, tuo tarpu šiame pranešime buvo įrašyta lygiai ta pati kaina kaip ir 2013-10-24. Pažymėtina, jog Pranešimo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą blanke, būtent kurį atsakovės ir užpildė NŽT-boje, nėra tokios grafos, kurioje būtų reikėję nurodyti kitus subjektus, ketinančius įsigyti ginčo žemės sklypą, ar informaciją apie dėl ginčo žemės sklypo sudarytas preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis. Šiame pranešime be to, ką nurodė atsakovės, pravalomai turėjo būti nurodyti visi žemės sklypo naudotojai. Kadangi išbrauktas tekstas ,,A. ž. ū. Bendrovė“ buvo įrašytas ties tekstu ,,pardavimo sąlygos“, o buvęs įrašytas tekstas niekaip negalėtų būti suprastas kaip kokia nors pardavimo sąlyga, be to, 201-01-24 NŽT-bos rašte ieškovei nurodyta, jog ,,pardavimo sąlygos – nėra“ (1 t., b. l. 50), teismo nuomone, visiškai tikėtina, jog į ieškovę panašus pavadinimas buvo per klaidą įrašytas ne į tą grafą ir po to išbrauktas, kadangi visiškai akivaizdu, jog ieškovės (žemės sklypo nuomininkės) pavadinimas turėjo būti įrašytas į žemesnę grafą ,,žemės sklypo naudotojai“. Tai, kad teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad viena iš atsakovių dar sausio mėnesį skambino telefonu ieškovės atstovui ir domėjosi, ar jis nepersigalvojo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina ieškovės argumentų teisingumo, tuo labiau, kad net nebuvo nurodyta jokių duomenų apie tai, jog ieškovė atsakovėms nurodė persigalvojusi ir sutinkanti tą žemę pirkti, tik kas, teismo įsitikinimu, galėtų iš dalies patvirtinti atsakovių siekį pradėti procedūrą iš naujo, joms galbūt tikintis, kad gal ieškovė vis tik nupirks jų žemės sklypą, kurį atsisakė pirkti 2013-10-24 (bet ir tai – tik tuo atveju, jeigu nebūtų byloje duomenų apie atsakovių ankstesnius susitarimus su K. dar 2013-10-24 sudarant preliminariąsias sutartis bei apie atsakovo brolio D. K., su kuriuo atsakovas P. K. kartu ūkininkauja, dar 2013-12-18 su banku sudarytą kreditavimo sutartį, įkeičiant kitą žemės sklypą, kurio vertinimo data 2013-11-23).

51Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad NŽT-bos prie ŽŪM Kėdainių skyriaus specialistas, davęs atsakovėms pranešimo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nepaaiškino atsakovėms apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūras ir įstatymo pasikeitimus ir naują tvarką, bei kad 2013 metais pradėtos procedūros turi būti baigtos. Šiuo atveju, teismo nuomone, būtent ieškovė, norėdama pagrįsti buvus priešingai, galėjo tokius įrodymus teismui teikti arba galėjo prašyti teismo juos išreikalauti. Šiuo atveju, teismo nuomone, svarbiausia yra tai, kad pačios atsakovės, būdamos pensijinio amžiaus ir neturinčios teisinio išsilavinimo bei išsiugdyto gebėjimo suprasti itin painius ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir jų pasikeitimus bei jų galiojimą laike, pripažino sąžiningai klydę, galvodamos, jog pagal nuo 2014-01-01 pasikeitusį teisinį reglamentavimą jos privalo informuoti per NŽT-bą (o ne tiesiogiai) žemės nuomininką apie savo sprendimą parduoti žemės sklypą.

52Teismo nuomone, atsakovų visų veiksmų visuma patvirtina tai, jog atsakovių valia buvo nukreipta į 2013-10-24 pradėtos procedūros tęsimą, o ne į naujos procedūros pradėjimą. Visiškai neįtikėtina atrodytų tai, kad po to, kai 2013-10-24 ieškovė nusprendė nesinaudoti Laikinojo įstatymo jai suteikta pirmenybės teise ir atsisakė už 180 000 Lt įsigyti ginčo sklypą, atsakovės, turėdamos kitą pirkėją, sutikusį nupirkti sklypą už tuos pačius 180 000 Lt (kurie atsakovo P. K. (per brolį) tuo metu net jau buvo gauti iš banko ir pervesti į atsakovo sąskaitą), nesant nustatytų jokių trukdžių pradėtai procedūrai pabaigti, būtų šiaip sau be jokios priežasties turėję tikslą dar kartą siūlyti ieškovei įsigyti ginčo žemės sklypą ta pačia kaina, kuria prieš tris mėnesius buvo atsisakyta nupirkti. Tai galbūt būtų logiškai paaiškinama tuo atveju, jeigu būtų siūloma įsigyti didesne arba mažesne kaina, arba jeigu P. K. būtų nebesutikęs pirkti ir pan. Teismui visiškai tikėtina atrodo atsakovių nurodyta aplinkybė, jog, pasikeitus Laikinojo įstatymo redakcijai ir nesant aiškiai jo taikymo praktikai, atsakovės sąžiningai klydo, manydamos, jog visą pardavimo procedūrą reikalinga pakartoti, įspėjant ieškovę ne tiesiogiai, o per NŽT-bą. Tačiau vien tai, kad atsakovės, sąžiningai klysdamos, 2014-01-21 pasiūlė ieškovei dar kartą įsigyti žemės sklypą ta pačia kaina, tuo labiau, kad po kurio laiko, supratę, kad tokio pasiūlymo teikti įstatymas nereikalavo, savo per klaidą pateiktą pasiūlymą atšaukė, teismo nuomone, negali būti pagrindas atsakovių veiksmus pripažinti nesąžiningais ir taikyti atsakomybę, numatytą Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. ieškovei perkelti pirkėjo teises ir pareigas, konstatavus, jog žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Pritartina atsakovams, jog pati ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, nes ieškinyje nurodė ne visas žemės sklypo pardavimo aplinkybes, nutylėjo tai, kad ji 2013-10-24 atsisakė iš atsakovių įsigyti žemės sklypo dalis už 180 000 Lt, be to, nenurodė, kad 2014-03-13 NŽT-bai atsakovės įteikė pranešimą, kuriuo atsisakė parduoti žemės sklypą. Ieškovė aiškiai suvokė ir turėjo suvokti, kad 2013-10-24 atsisakydama įsigyti žemės sklypą, atsakovėms suteikė galimybę perleisti žemės sklypą bet kuriems tretiesiems asmenims.

53Dėl dovanojimo sutarties

54Kaip nurodyta atsakovių atsiliepime, dovanojimo sutarties tikslas buvo apdovanoti P. K. dalimi žemės sklypo ir tuo išreikšti savo labai teigiamą požiūri į šį jauną žmogų, kuris pasirinko ūkininkauti Lietuvoje ir tęsti savo protėvių tradicijas. Atsakovė M. B. nurodė asmeniškai pažįstanti P. K. tėvą, o ir P. jai nėra svetimas asmuo. Ieškovė neginčijo atsakovės teiginių, kad su P. tėvu atsakovę sieja asmeniniai ryšiai, ji yra su juo artimai draugavusi, todėl ieškovės argumentai, kad dovanojimo sutartis yra be motyvų ir turi būti vertinama kaip apsimestinė, vertintini kaip nepagrįsti. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2014-03-18, t. y. jau po to, kai ieškovė atsisakė įsigyti žemės sklypą, t. y. dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovės galėjo perleisti žemės sklypą bet kuriem tretiesiems asmenims. 2014-03-18 atsakovės neturėjo jokios pareigos perleisti, o ieškovė neturėjo jokios pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Atsakovės buvo laisvos sudaryti dovanojimo sutartį savo nuožiūra ir tokios sutarties sudarymas visiškai nekeitė ieškovės pirmumo teisės. Pagal Laikinojo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01, 6 straipsnį atsakovės neturėjo teisės perleisti žemės sklypo pigiau nei už 180 000 Lt kainą. Šio įsipareigojimo atsakovės nepažeidė ir 2014-03-18 pardavė 599/600 dalis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi už tą pačią ieškovei siūlytą kainą – 180 000 Lt.

55Ieškovė, ginčydama dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį, vadovaujasi savo įsivaizdavimu apie savo teisių pažeidimą, tačiau ne faktinėmis bylos aplinkybėmis. Ieškovė tik pateikia kaltinimus, tačiau nepaaiškina, kaip esamoje situacijoje dovanojimo sutartis galėjo būti panaudota „apeiti“ ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą.

56Visiškai pritartina atsakovams, jog ieškovė be pagrindo nurodo, kad atsakovas P. K. įsigijo žemės sklypą kaip žemės sklypo bendraturtis. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių nuorodų į dovanojimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodoma, kad atsakovas P. K. įsigyja žemės sklypą kaip jo bendraturtis, be to, pirkimo–pardavimo dalyje, apibūdinančioje sutarties dalyką (sutarties 2.2 p.) yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas priklauso tik atsakovėms A. N. ir M. B.. Taigi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu P. K. nuosavybės teisės į 1/600 žemės sklypo net nebuvo registruotos viešajame registre. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu P. K. ne kaip su žemės sklypo bendrasavininkiu pagal dovanojimo sutartį, o kaip su asmeniu, kuriam atsakovės įsipareigojo perleisti žemės sklypą pagal 2013-10-24 preliminariąsias sutartis. Atsakovių teigimu (kurio ieškovė neginčijo), šią aplinkybę taip pat žinojo ir pirkimo–pardavimo sandorį tvirtinusi notarė. Visiškai įtikinami atrodo atsakovų atsiliepimo argumentai, kad jei atsakovės būtų norėję perleisti 599/600 dalis žemės sklypo atsakovui P. K. kaip žemės sklypo bendraturčiui, visų pirma 1/600 dalis turėjo būti įregistruota viešame registre, o pirkimo–pardavimo sutartyje būtų nurodyta, kad atsakovas P. K. įsigyja žemės sklypą kaip bendraturtis pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl nurodytų argumentų dovanojimo sutartis negali būti vertinama kaip apsimestinė, nes jos sudarymas šiuo konkrečiu atveju nesuteikė jokios papildomos teisės atsakovėms sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Šią teisę atsakovės įgijo anksčiau, kai 2013-10-24 pati ieškovė atsisakė įgyvendinti savo pirmumo teisę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti 2014-03-18 dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.) ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo sutartį laikytinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu. Jei ieškovė būtų norėjusi įsigyti žemės sklypą už 180 000 Lt, ji turėjo tai padaryti dar 2013-10-24, o jos reikalavimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo, apeliuojant į tai, kad ji sutiko sudaryti sutartį pagal jai atsiųstą (per klaidą) antrąjį pasiūlymą, kuomet, bylos duomenimis, atsakovai jau buvo sudarę preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, o atsakovas disponavo brolio iš banko gautais paskolos pinigais, yra nesąžiningas, neteisingas ir prieštaraujantis protingumo principui.

57Pažymėtina ir tai, jog ieškovė, manydama, jog 2014-01-21 pasiūlymu (kuris vėliau atsakovių buvo atšauktas) jai nepagrįstai buvo suteikti lūkesčiai įsigyti atsakovių žemės sklypą, ir jeigu dėl to ji patyrė tam tikrus nuostolius, ji gali patirtus nuotolius išsiieškoti pareikšdama naują ieškinį, tačiau tai jokiu būdu nėra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti apsimestine ir ieškovei perkelti pirkėjos teises į ginčo žemės sklypą

58Teismas, nenustatęs ieškovės teisės pažeidimo ir nematydamas pagrindo tariamai pažeistas teises ginti teisminiu keliu, nepasisako dėl atsakovų prašymo taikyti 3 mėnesių (nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą) ieškinio senaties terminą, numatytą Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje

59Pirkėjo teisių ir pareigų perleidimas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį yra negalimas ir neteisėtas. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra galimas tik tuo atveju, jei žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Šiuo atveju nenustatyta, kad žemės sklypas būtų perleistas pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę jį pirkti, todėl ieškovės reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas nepagrįstas ir neteisėtas.

60Ieškiniu ieškovė reikalauja jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį. 2013-10-24 ieškovės atsisakymas jau sukėlė teisines pasekmes – atsakovai 2013-10-24 teisėtai ir pagrįstai sudarė preliminarias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu įgijo teisių ir prisiėmė prievolių. Įgyvendinant šias sutartis buvo sudaryta 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartis. Norint pagrįsti pirkėjo teisių perkėlimą, reikia įrodyti, kad 2014-03-18 pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę. Tačiau to neįmanoma padaryti neįrodžius, kad teisinis šios sutarties sudarymo pagrindas – 2013-10-24 ieškovės atsisakymas įsigyti žemės sklypą bei to pagrindu 2013-10-24 sudarytos preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys taip pat yra neteisėtas ir negaliojantis. Tad, tenkinant ieškovės reikalavimą perkelti pirkėjos teises ir pareigas ieškovei, būtų nepagrįstai pažeistos atsakovų teisės, kylančios iš teisėtai sudarytų 2013-10-24 preliminariųjų sutarčių. Atsakovės (pardavėjos) būtų laikomos pažeidusiomis savo prievoles ir atsakovų (pirkėjų) teisėtus interesus, kylančius iš 2013-10-24 preliminariųjų sutarčių. Be to, nesuprantama, kaip pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas gali būti įgyvendintas atsakovų P. ir E. K. atžvilgiu, kurie neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jie visiškai įgyvendino 2013 m. galiojusių teisės aktų reikalavimus, keliamus žemės ūkio žemės įsigijimui: sudarė preliminariąsias žemės pirkimo sutartis remiantis rašytiniu žemės sklypo naudotojo (ieškovės) pirmumo teisės atsisakymu ir įvykdė visas prievoles, kurias prisiėmė preliminariosiomis sutartimis. Nesant jokių neteisėtų atsakovų P. E. K. veiksmų, iš jų negali būti atimamos teisėtai įgytos pirkėjo teisės.

61Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio jame nurodytais pagrindais, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš atsakovų K. teismui pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai patyrė 2 500,01 Lt (1 t., b. l. 145–147). Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovų advokato atliktus procesinius veiksmus, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas atsakovams iš ieškovės priteisia šias visas išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.9 p.). Be to, iš ieškovės, pralaimėjusios bylą, į valstybės biudžetą priteistinos ir teismo turėtos pašto išlaidos – 77 Lt.

63Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263–267, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

64ieškinį atmesti.

65Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“ (j. a. k. 161298135) atsakovams P. K. ir E. K. 2 500,1 Lt, kas atitinka 754,05 eurų už advokato pagalbą.

66Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“ (j. a. k. 161298135) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752) 77 Lt, kas atitinka 22,3 eurų, pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660). Nurodyti, kad šių valstybei priteistų sumų nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.

67Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. ieškovė 2014-06-26 Kauno apygardos teisme registruotu ieškiniu prašo:... 3. 1) pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2014-03-18 dovanojimo... 4. 3) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014-03-18... 5. 3) priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.... 6. Ieškovė nurodė, kad 2013-01-02 tarp jos ir atsakovės M. B. buvo sudaryta... 7. 2014-01-28 ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 8. 2014-03-18 atsakovės M. B. ir A. N. (toliau – atsakovės) dovanojimo... 9. Dovanojimo sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu. Lietuvos... 10. Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis... 11. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės nuomos sutarčių Nr. 810 ir Nr.... 12. LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau –... 13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 14. Atsakovai, prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį,... 15. Atsakovės apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą... 16. Atsiliepime į ieškinį atsakovės M. B. ir A. N. prašė ieškinį atmesti,... 17. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, nes ieškinyje nurodė ne... 18. Dovanojimo sutarties tikslas buvo apdovanoti P. K. dalimi žemės sklypo ir tuo... 19. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas P. K. įsigijo žemės sklypą kaip... 20. Ieškovė praleido ieškinio senatį reikšti tokį reikalavimą. Laikinojo... 21. Pirkėjo teisių ir pareigų perleidimas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio... 22. Atsiliepime į ieškinį atsakovai P. K. ir E. K. prašė ieškinį atmesti,... 23. Kadangi žemės sklypo pardavimo procedūros buvo pradėtos 2013-10-24, kuomet... 24. Atsakovės įteikė pranešimą apie ketinimą parduoti žemės sklypą... 25. Kaip ir reikalavo tuo metu galiojusi Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis,... 26. 2014-01-01 įsigaliojus naujai Laikinojo įstatymo 6 straipsnio redakcijai,... 27. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Laikinojo įstatymo 6 straipsnis... 28. Dovanojimo sutartis nėra apsimestinė ir negali būti pripažinta... 29. Atsakovė M. B. artimai bendravo su atsakovo P. K. tėvu. Dėl šios... 30. Ieškiniu ieškovė reikalauja jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas pagal... 31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateiktoje išvadoje nurodė,... 32. Atkreiptinas dėmesys, kad specialių LR žemės ūkio paskirties žemės... 33. Dėl ieškinyje išdėstytų reikalavimų Žemės ūkio ministerija negali... 34. Ieškovė 2014-09-11 pateikė prašymą prijungti byloje papildomus įrodymus... 35. Ieškinys atmestinas.... 36. Nustatyta, jog atsakovėms M. B. ir A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 37. 2013-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės M. B. buvo sudaryta žemės nuomos... 38. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo... 39. 2013-07-02 Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo... 40. Šioje byloje šalys sutinka, jog nuo 2014-01-01 įsigaliojusi Laikinojo... 41. Šiuo atveju tarp bylos šalių ginčas kilo dėl to, kuri Laikinojo įstatymo... 42. Pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non... 43. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013 m. spalį jos nusprendė... 44. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-10-24 atsakovė M.... 45. Teismas, atsižvelgdamas į tokius ieškovės atstovės argumentus, pažymi,... 46. Tai, kad ginčo žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta iki... 47. Be to, teismo nuomone, ginčo žemės sklypo pardavimo procedūros pradėjimą... 48. Kaip nurodė atsakovės, 2014 m. sausio mėnesį, sužinoję, kad pasikeitė... 49. Kadangi su atsakovu P. K. atsakovės 2013-10-24 buvo pasirašiusiosios... 50. Tai, kad atsakovės 2014-01-21 pranešime apie sprendimą parduoti žemės... 51. Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovai nepateikė... 52. Teismo nuomone, atsakovų visų veiksmų visuma patvirtina tai, jog atsakovių... 53. Dėl dovanojimo sutarties... 54. Kaip nurodyta atsakovių atsiliepime, dovanojimo sutarties tikslas buvo... 55. Ieškovė, ginčydama dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį,... 56. Visiškai pritartina atsakovams, jog ieškovė be pagrindo nurodo, kad... 57. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė, manydama, jog 2014-01-21 pasiūlymu (kuris... 58. Teismas, nenustatęs ieškovės teisės pažeidimo ir nematydamas pagrindo... 59. Pirkėjo teisių ir pareigų perleidimas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį... 60. Ieškiniu ieškovė reikalauja jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas pagal... 61. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone,... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš atsakovų K. teismui pateiktų... 63. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263–267, 268, 270... 64. ieškinį atmesti.... 65. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“... 66. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“... 67. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...