Byla 3K-3-134/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2sekretoriaujant Nijolei Radevič,

3dalyvaujant kasatoriui K. V., atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovei A. Z. B., atsakovo L. S. agroserviso įmonės atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams A. Z. B., L. S. agroserviso įmonei, A. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir įpareigojimo išregistruoti hipoteką; tretieji asmenys: Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Zita Damušienė, AB bankas „Hansabankas“.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovas K. V. 2005 m. kovo 15 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis ir atsakovė A. Z. B. buvo sudarę 38,64 ha ploto žemės sklypo Vilkaviškio rajone, Šūklelių kaime, nuomos sutartį. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 31 d. gavo atsakovės pranešimą, kad sklypas bus parduodamas, nes pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas ieškovas, kaip sklypo naudotojas, turėjo pirmenybės teisę įsigyti naudojamą sklypą. Ieškovas išsiuntė atsakovei atsakymą, kad sutinka pirkti sklypą. Ieškovas 2004 m. rugsėjo 14 d. gavo pranešimą, kuriuo jam siūlyta pirkti sklypą už didesnę kainą. Ieškovas su šiuo siūlymu sutiko ir atsakovei 2004 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė atsakymą. Ieškovas daugiau pranešimų negavo, todėl pamanė, kad pardavėja persigalvojo. Ieškovas, 2004 m. gruodžio 18 d. nuvykęs atsakovei A. Z. B. sumokėti nuomos mokesčio, sužinojo, kad žemės sklypas parduotas. Teismui išreikalavus duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro, ieškovas sužinojo, kad žemės sklypas 2004 m. rugsėjo 15 d. už 173 880 Lt parduotas atsakovui L. S. agroserviso įmonei, kuri sklypą įkeitė bankui.

8Ieškovas, remdamasis CK straipsniu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo perkelti jam 38 64 ha ploto žemės sklypo Vilkaviškio rajone, Šūklelių kaime, pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų A. Z. B. ir L. S. agroserviso įmonės 2005 m. rugsėjo 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nustatyti, kad jis privalo sumokėti atsakovui L. S. agroserviso įmonei 173 880 Lt kompensaciją po to, kai atsakovas L. S. agroserviso įmonė išregistruos sklypo hipoteką, nustatytą AB banko „Hansabankas“ naudai. Ieškovas taip pat prašė nustatyti atsakovui L. S. agroserviso įmonei 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą išregistruoti sklypo hipoteką, o jį praleidus – skirti 1000 Lt baudą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad buvo pažeista ieškovo pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą. Žemės sklypo perleidimo sandoris sudarytas su kitu asmeniu nepasibaigus terminui pranešti apie sutikimą pirkti žemės sklypą. Teismas pripažino, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas atsisakė pirkti žemės sklypą. Atsakovė A. Z. B. pranešimuose ieškovui nurodė, kad žemės naudotojas (ieškovas) apie sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės sklypą turi pranešti raštu ir registruotu laišku. Tokių rašytinių įrodymų nepateikta, todėl ieškovo atsisakymas negali būti patvirtintas liudytojo parodymais. Teismas nustatė, kad ieškovas apie žemės sklypo pardavimą sužinojo 2004 m. gruodžio 18 d., ieškinį pateikė 2005 m. kovo 15 d., todėl nepraleido trijų mėnesių termino ieškiniui pateikti.

11Teismas konstatavo, kad atsakovas L. S. agroserviso įmonė yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė A. Z. B. neginčijo, jog atsakovas L. S. agroserviso įmonė yra sąžiningas įgijėjas, ir neįrodinėjo, kad atsakovas L. S. agroserviso įmonė yra nesąžiningas įgijėjas, nors šis prašė ginti jo, kaip sąžiningo įgijėjo, teises. Perkelti pirkėjo teises ir pareigas įmanoma tik paėmus turtą iš kito asmens. Turto paėmimas iš kito asmens reglamentuojamas CK. Tai, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nenustatytas sąžiningo įgijėjo teisių gynimas, nereiškia, kad negali būti taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalis. Iš sąžiningo daikto įgijėjo negalima išreikalauti daikto (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovui negalima perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų.

12Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimų negalima tenkinti, nes ginčijamas sklypas yra įkeistas, o hipoteka seka paskui daiktą. Teismas konstatavo, kad atsakovo L. S. agroserviso įmonės ir trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ hipotekos santykiai yra dvišaliai ir gali pasibaigti tik esant CK 4.197 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Ginčijamo žemės sklypo hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas yra didesnis negu 2 mln. Lt, AB bankas „Hansabankas“ nesvarstė galimybės atsisakyti hipotekos, sumokėjus įkeisto žemės sklypo vertę.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypą. Kolegija konstatavo, kad perkeliant pirkėjo teises pakanka nustatyti, kad buvo pažeista nurodyta pirmumo teisė. Be to, nereikia atsižvelgti į pirkėjo sąžiningumą, nes Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, CK 4.79 straipsnio 3 dalis yra specialiosios teisės normos, skirtos specialių subjektų (žemės naudotojų, bendraturčių) interesams ginti. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog negalima ieškovui perkelti pirkėjo teisių ir pareigų dėl pirkėjo sąžiningumo, yra nepagrįsti.

14Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, įpareigoti atsakovą L. S. agroserviso įmonę išregistruoti žemės sklypo hipoteką. Kolegija nurodė, kad ieškovas siekia įsigyti ginčijamą žemės sklypą. Ieškovas savo reikalavimą sieja su tuo, kad jis nuosavybės teisę įgytų į hipoteka neįkeistą žemės sklypą. Ieškovas nesutinka, kad jam pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos į įkeistą žemės sklypą. Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamo žemės sklypo hipoteką; nurodė, kad neįmanoma perkelti ieškovui žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, ieškovo kainos sumokėjimą susieti su hipotekos išregistravimu, atsakovui L. S. agroserviso įmonei palikti hipoteką be daikto, įpareigoti išregistruoti hipoteką, nes daiktui pereinant į kito asmens nuosavybę, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, hipoteka sektų paskui ieškovo įsigytą daiktą (ginčijamą žemės sklypą).

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti: perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovės A. Z. B. ir atsakovo L. S. agroserviso įmonės sudarytą 38,64 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 3923-0003-0046), esančio Vilkaviškio rajone, Šūklelių kaime, pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5, 1.2 straipsnius, CPK 261 straipsnio 1 dalį, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 330 straipsnį, nes, nustatęs, kad Kauno apygardos teismas netinkamai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalį, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais bei atmetė ieškovo apeliacinį skundą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neperkėlė ieškovui žemės sklypo pirkėjo teisių ir nepritaikė konkrečios teisės normos.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.146 straipsnį ir kitas šeštosios knygos I dalies X skyriaus teisės normas, nes netaikė (nors privalėjo taikyti) restitucijos natūra. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nedetalizuota, kaip turi būti įgyvendinta ieškovo teisė, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kad pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos ieškovui, reikėjo taikyti restituciją.
  4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.170 straipsnio 1 dalį, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes nusprendė, kad negalima panaikinti hipotekos tol, kol bankas nesutinka jos atsisakyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad hipoteka yra išvestinė prievolė, atsirandanti iš pagrindinės prievolės ir pasibaigianti pasibaigus pagrindinei prievolei.
  5. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant sąvoką „teisės normų pažeidimas“, nes pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalį, bet neapgynė ieškovo pažeistų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje LIAB „Kauno holdingo kompanija“ prieš Kauno apskrities VMI, bylos Nr. 3K-3-364/2004).
  6. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant teismo pareigą tinkamai aiškinti ir taikyti įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. T. prieš S. K., bylos Nr. 3K-3-495/2004).
  7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ prieš UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje akcinė bendrovė Ūkio bankas prieš M. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005).
  8. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant hipotekos instituto esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje T. Ž. prieš R. U., bylos Nr. 3K-3-865/2002).

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas L. S. agroserviso įmonė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

  1. Kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodyti ne visi byloje dalyvaujantys asmenys. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra A. S., bet jis kasaciniame skunde nenurodytas kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Taip pat prie kasacinio skundo nėra pridėta pakankamai jo ir prie jo pridedamų dokumentų nuorašų. Taigi kasacinis skundas turi būti atmestas, nes jis pažeidžia byloje dalyvaujančio asmens, atsakovo A. S., procesines teises.
  2. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 261 straipsnio 1 dalį, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 330 straipsnį, yra nepagrįstas, nes šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ar išaiškino materialinės teisės normas.
  3. Bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant sąvoką „teisės normų pažeidimas“ ir teismo pareigą tinkamai aiškinti ir taikyti įstatymus, nes kasacinio skundo 5 ir 6 argumentuose nurodytų civilinių bylų kategorijos neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Be to, skiriasi nagrinėjamos ir kasatoriaus nurodytų bylų faktinės aplinkybės.
  4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nes pažeidė CK 1.5, 1.2 straipsnius, bet nenurodo konkrečių teismo veiksmų, kuriais tai buvo padaryta. Bylą nagrinėję teismai nepažeidė CK 1.5 straipsnyje nustatytų bendrųjų teisės ir CK 1.2 straipsnyje nustatytų civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Be to, CK 1.5, 1.2 straipsnių pažeidimas yra materialinės, bet ne proceso teisės normų pažeidimas.
  5. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti šalių ginčą, nes kasacinio skundo 7 argumente nurodytų bylų kasacijos dalykas yra nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamo ginčo esme.
  6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinius teisinius santykius, iš kurių kilo šalių ginčas. Kasatorius atsisakė pirkti žemės sklypą už pardavėjos A. Z. B. pasiūlytą kainą. Kasatorius iki ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovui L. S. agroserviso įmonei teigė, kad jis sklypo nepirks, nes neturi pinigų. Notaro biure pardavėja A. Z. B. patvirtino, kad kasatorius nepirks ginčijamo žemės sklypo. Dėl to atsakovas L. S. agroserviso įmonė yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, iš kurio negalima išreikalauti sklypo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Atsakovas L. S. agroserviso įmonė, būdama sąžininga įgijėja, turi teisę panaudoti atlygintinį sandorį prieš kasatorių, kuris reikalauja restitucijos (CK 6.153 straipsnio 1 dalis).
  7. Kasatorius prašo taikyti restituciją natūra nepagrįstai, nes atsakovas L. S. agroserviso įmonė ginčijamą žemės sklypą įsigijo neteisėtai, sandoris, kuriuo įsigytas sklypas, galioja.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamo žemės sklypo hipoteką, nes be banko sutikimo atsakovas L. S. agroserviso įmonė tokio teismo sprendimo neįvykdytų, o tokio reikalavimo bankui (hipotekos gavėjui) ieškovas nepareiškė. Be to, ieškovas AB banką „Hansabankas“ turėjo įtraukti atsakovu, bet ne trečiuoju asmeniu, nes įregistruota sutartinė ginčijamo žemės sklypo hipoteka.
  9. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant hipotekos instituto esmę, yra nepagrįstas, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio skundo 8 argumente nurodyta byla buvo susijusi su įkeitimo teisės pasibaigimu, kai miršta šios teisės turėtojas.
  10. Pirmosios instancijos teismas netesėtai konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas iš viso dėl to nepasisakė, kad kasatorius nepraleido trijų mėnesių ieškinio senaties termino, nustatyto Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas L. S. agroserviso įmonė apie ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ieškovą informavo 2004 m. rugsėjo 15 d., bet ieškovas į teismą kreipėsi tik 2005 m. kovo 15 d.
  11. Kasatorius yra nesąžiningas, nes nepagrįstai siekia pasipelnyti iš atsakovo L. S. agroserviso įmonės. Padidėjus žemės sklypų kainoms, šiuo metu atsakovas L. S. agroserviso įmonė negalėtų įsigyti panašaus sklypo už kainą, sumokėtą už ginčijamą žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas L. S. agroserviso įmonė ir ieškovas 2005 m. balandžio 7 d. sudarė ginčijamo žemės sklypo nuomos sutartį. Iš to matyti, kad kasatorius nesuinteresuotas įgyti nuosavybės teisę į nurodytą turtą.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė A. Z. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Pateikiami iš esmės tokie pat argumentai kaip atsakovo L. S. agroserviso įmonės atsiliepime. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė nei materialinės, nei proceso teisės normų arba šie pažeidimai buvo neesminiai, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas. Atsiliepime papildomai nurodoma, kad:

  1. Kasatorius nepagrįstai nurodė, kad buvo pareiškęs norą pirkti ginčijamą žemės sklypą už 173 880 Lt. Taigi kasatoriaus elgesys yra nesąžiningas. Bylą nagrinėję teismai turėjo tai įvertinti, bet neįvertino.
  2. Atsakovė A. Z. B., parduodama žemės sklypą atsakovui L. S. agroserviso įmonei, nepažeidė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, nes įstatyme nenustatyta, kokia forma turėtų būti išreikštas žemės naudotojo sutikimas ar atsisakymas pirkti sklypą. Tai, kad atsakovė A. Z. B. prašė ieškovo informuoti apie sutikimą ar atsisakymą įsigyti sklypą raštu, nėra pagrindas teismui pripažinti, jog žemės sklypo pardavėja pažeidė nurodyto įstatymo nuostatas. Kasatorius atsisakė pirki žemės sklypą už 140 tūkst. Lt. Dėl to pardavėja, nusprendusi žemės sklypą parduoti už 173 880 Lt, papildomai apie tai kasatoriui nepranešė.
  3. Kasatorius praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nes atsakovė A. Z. B. apie tai, kad ginčijamas žemės sklypas parduotas, 2004 m. rugsėjo 15 d. pranešė kasatoriui. Šį faktą patvirtina Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas. Tai, kad 2004 m. gruodžio 18 d. kasatorius lankėsi pas atsakovę A. Z. B. ir sumokėjo skolą už žemės sklypo nuomą, nepatvirtina, jog tik tada kasatorius sužinojo apie žemės sklypo pardavimą.
  4. Kasatoriaus reikalavimas, kad atsakovė A. Z. B. grąžintų pinigus atsakovui L. S. agroserviso įmonei, viršija ieškinio ribas, dėl to neturėtų būti tenkinamas.
  5. Kasatorius taip pat ieškinyje nebuvo pateikęs reikalavimo taikyti restituciją natūra. Atsiliepime pažymima, kad jeigu būtų nuspręsta perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, tai hipoteka nepasibaigtų ir negalėtų būti išregistruota, nes ji seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis).

19Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė Z. Damušienė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas apie ginčijamo žemės sklypo pardavimą sužinojo 2004 m. rugsėjo 15 d., todėl į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turėjo kreiptis iki 2004 m. gruodžio 15 d. Įstatyme nenustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties termino atnaujinimas. Kasatorius nesiėmė veiksmų, kurie įrodytų jo norą nusipirkti ginčijamą žemės sklypą. Vien formalus sutikima, nesant jokių ketinimų ir realių veiksmų pirkti, negali būti laikomas pakankamu pagrindu perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos dėl nuomininko pirmenybės ir pirkėjo teisių perkėlimo neatitinka konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo prasmės, prieštarauja sandorių ir sutarčių sudarymo laisvės principams. Patenkinus ieškovo reikalavimus, atsirastų nenaudingų pasekmių ir materialinių nuostolių sąžiningiems bylos dalyviams.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Ieškovas ir atsakovė A. Z. B. buvo sudarę 38,64 ha ploto žemės sklypo Vilkaviškio rajone, Šūklelių kaime, nuomos sutartį. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 31 d. gavo atsakovės pranešimą, kad sklypas bus parduodamas. Ieškovas išsiuntė atsakovei atsakymą, kad sutinka pirkti sklypą. Ieškovas 2004 m. rugsėjo 14 d. gavo pranešimą, kuriuo jam siūlyta pirkti sklypą už didesnę kainą. Ieškovas su šiuo siūlymu sutiko ir atsakovei 2004 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė atsakymą. Atsakovė A. Z. B. 2004 m. rugsėjo 15 d. pardavė žemės sklypą atsakovui L. S. agroserviso įmonei už 173 880 Lt. Žemės sklypo perleidimo sandoris sudarytas su kitu asmeniu (ne nuomininku) nepasibaigus terminui pranešti apie sutikimą pirkti žemės sklypą. Dėl to buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypą. Atsakovas L. S. agroserviso įmonė nusipirktą sklypą hipoteka įkeitė bankui.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos žemės sklypo nuomininko (naudotojo) pirmenybės teisės pirkti žemės ūkio paskirties sklypą įgyvendinimu, taip pat sąžiningo įgijėjo instituto taikymu. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių privalo pasisakyti kasacinis teismas (CPK 346 straipsnio 2 dalies1 punktas).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad CK ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose žemės teisinius santykius, nustatyta pirmumo teisė pirkti privačią nuosavybę bei tam tikri pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdai ir tvarka.

26CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti ir kiti įstatymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatyme tiesiogiai nenustatyti pirmumo teisės pažeidimo teisiniai padariniai ir taisyklės, kuriomis vadovaudamasis pirmenybės teisės turėtojas galėtų apginti savo pažeistas teises. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti žemės sklypą pažeista, turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

27Analogiškas pirmumo teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas nagrinėjamoje byloje taikomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, naudoję žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, turi pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą nustatyta eilės tvarka. Be to, šiame įstatyme įtvirtintos pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės, t. y. jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo to momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

28Išanalizavus pirmiau nurodytus įstatymus, galima daryti išvadą, kad juose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra panaši. Šios pirmenybės teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta šį pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančiu ar jų naudojamu turtu.

29Teisėjų kolegija nurodo, kad tokio pobūdžio pirmenybės teisės gynimo būdo įtvirtinimas įstatymuose nėra atsitiktinis, nes tai siejama su pirmenybės teisės specifika. Būtent dėl jos yra nustatyti specialūs šios teisės pažeidimo padariniai – specialus pirmenybės teisės gynimo būdas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinių teisių gynimo būdų nustatymo paskirtis suteikti asmeniui galimybę apginti savo pažeistas teises taip, jog asmuo galėtų pasirinkti tą gynimo būdą, kuris labiausiai atitinka teisės pažeidimo pobūdį ir kuris galėtų užtikrinti adekvačią pažeistų teisių gynybą.

30Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmenybės teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą žemės naudotojui (nuomininkui), kuris turi didesnį tiek teisinį, tiek ekonominį suinteresuotumą įsigyti žemės sklypą pirmiau negu kiti tretieji asmenys. Pirmenybės teisės gynimo būdo nustatymas padeda šios teisės turėtojui išvengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti. Jeigu specialaus pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo nebūtų nustatyta, tai asmuo negalėtų realiai įgyvendinti turimos teisės. Taigi pažeistą pirmenybės teisę jos turėtojas gali realiai apginti iš esmės tik tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmenybės teisės įgyvendinimą. Žinoma, galimi ir kiti tokio asmens teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas ar sandorio panaikinimas, bet jie mažiau atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus, sukelia didesnių neigiamų pasekmių. Svarbu tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra greitesnis bei pigesnis pirmenybės gynimo būdas.

31Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirkėjo teisų ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, negalima vadovautis CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus. Suteikus pirmenybę sąžiningo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai buvo perleistas turtas, interesams ir neperkėlus jo teisų bei pareigų pagal sutartį pirmenybės teisės turėtojui, pastarojo galimybės apginti pažeistą teisę pasunkėtų. Įstatymų leidėjas nustatė tam tikrą sąžiningų asmenų interesų apsaugos priemonę. Įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. pirmenybės teisės turėtojas teismui pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turi teisę per gana trumpą trijų mėnesių laikotarpį. Tai leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas.

32Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Žemės ūkio paskirties laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko (naudotojo) pirmenybės teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pažeista, nes sklypo savininkė atsakovė A. Z. B., pasiūliusi nuomininkui K. V. pirkti žemės sklypą, jį pardavė atsakovui L. S. agroserviso įmonei. Atsakovė A. Z. B. 2004 m. rugsėjo 8 d. pasiūlė ieškovui K. V. pirmenybės teise įsigyti žemės už 140 000 Lt. Iki pasiūlyme nustatyto termino pabaigos pateikti atsakymą, t. y. 2004 m. rugsėjo 29 d., nesulaukusi ieškovo atsakymo ji 2004 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą atsakovui L. S. agroserviso įmonei už 173 880 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo klausimą turi būti atsižvelgta į pirmenybės teisės turėtojo veiksmus, kuriais buvo siekiama įsigyti turtą (t. y. kaip ir kokiu būdu išreikšta valia įsigyti turtą, kokių veiksmų imtasi turtui įsigyti pareiškus valią), taip pat į tolesnius šalių veiksmus. Be to, labai svarbu atsižvelgti į dėl nurodytų šalių veiksmų susiformavusius teisinius santykius, t. y. į tai, kad ginčo sklypas tapo apsunkintas hipoteka, kuri pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, kaip pažeistos pirmumo teisės gynimo būdą, gali padaryti neįmanomą ar teisiškai ir ekonomiškai nepagrįstą. Dėl to nagrinėjamoje byloje turi būti išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su pirkimo–pardavimo, įkeitimo sutarčių sudarymu ir hipotekos įregistravimu.

33Byloje nustatyta, kad ieškovas sutikime nurodė, jog pardavimas atliekamas iki 2004 m. rugsėjo 29 d., bet siekdamas įgyti nuomojamos žemės sklypą jokių veiksmų daugiau neatliko. Jo teigimu, tik 2004 m. gruodžio 18 d. atvykęs mokėti nuomos mokesčio sužinojo, kad nuomojama žemė parduota. Siekdamas apginti savo pirmumo teisę, ieškovas 2005 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą. Per tą laiką naujasis žemės sklypo savininkas 2005 m. vasario 11 d. hipoteka įkeitė sklypą kartu su savo kitu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu AB bankui „Hansabankas“, užtikrindamas 1,9 mln. Lt dydžio prievolę. 2005 m. vasario 17 d. buvo įregistruota hipoteka. Vėliau prievolė bankui buvo padidinta iki 2,1 mln. Lt. Įkeičiamo ginčo sklypo vertė nurodyta 173 880 Lt (T. 1, b. l. 186–194). Ieškovas K. V. dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik 2005 m. kovo 15 d. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami, kad ieškovas nepraleido trijų mėnesių termino kreiptis dėl pažeistos pirmumo teisės gynimo, privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių ieškinys buvo pateiktas praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo atsakovės A. Z. B. pasiūlyme pirkti žemės sklypą, t. y. 2004 m. rugsėjo 29 d., ar toks kreipimasis į teismą nepažeidžia sąžiningų trečiųjų asmenų teisinių ir ekonominių interesų.

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. rugsėjo 15 d. notarine tvarka patvirtintos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkte nustatyta, jog pardavėjai žinoma Žemės įstatymo 31 straipsnyje pirmumo teisė pirkti privačią žemę ir ji garantuoja, kad tokių asmenų nėra, o žemės sklypas yra išnuomotas K. V. ir jis informuotas apie pirmumo teisę pirkti, tačiau atsisakė pirkti nuomojamą žemės sklypą. Nurodytos sutarties 7 punkte nustatyta, kad pirkėjai yra žinoma, kad asmuo, turintis pirmumo teisę pirkti žemę, yra įspėtas apie žemės sklypo pardavimą. Vis dėlto iš sutarties turinio nematyti, kuo remiantis tokie duomenys nurodyti notaro patvirtintoje sutartyje, nors Žemės ūkio paskirties laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešimas yra pateikiamas registruotu laišku. Tai reiškia, kad sutikimas taip pat turi būti pateikiamas rašytine forma. Ieškovas per įstatyme nustatytą penkiolikos dienų terminą pateikė tokį sutikimą. Notaras nepareikalavo šių įstatyme nustatytų dokumentų sudarant ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje pirmiau nurodyti duomenys įrašyti vadovaujantis pardavėjos žodiniais paaiškinimais.

35Ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas (naudotojas), gindamas savo pažeistą pirmumo teisę, pasirinko specialiame įstatyme nustatytą gynimo būdą – prašė teismo jam, kaip 36,64 ha ploto žemės sklypo naudotojui (nuomininkui), perkelti pirkėjo teises pagal atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas apsunkintas hipoteka, prašė teismo nustatyti, jog ieškovas privalo sumokėti L. S. agroserviso įmonei 173 880 Lt kompensaciją po to, kai bus išregistruota žemės sklypo hipoteka, taip pat įpareigoti atsakovą L. S. agroserviso įmonę ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos išregistruoti šio sklypo hipoteką, nustatytą AB banko „Hansabankas“ naudai, o jei atsakovas laiku neišregistruos hipotekos, jam skirti 100 Lt baudą. Ieškovas nesutinka, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės į hipoteka apsunkintą žemės sklypą. Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ nesutinka panaikinti įkeitimą, nes nėra įvykdyta prievolė bankui.

36Hipoteka yra daiktinė teisė. Ji seka paskui daiktą jam pereinant į kito asmens nuosavybę (CK 4.171 straipsnio 9 punktas). Kasaciniu skundu ieškovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimą tik dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Ieškovo nuomone, dėl kitų reikalavimų teismai galėjo ieškinį palikti nenagrinėtą ar išskirti bylą į atskirą dalį, nes jo advokatas netinkamai suformulavo reikalavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus nuomone, kad tai nesusiję reikalavimai, nes, ieškovui nesutinkant su hipotekos perkėlimu, ginant pažeistą pirmumo teisę, turi būti sprendžiami ir su hipoteka susiję klausimai. Ieškovas turi atitinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus įkaito turėtojui. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovą L. S. agroserviso įmonę ir trečiąjį asmenį AB banką „Hansabankas“ sieja jungtinės hipotekos civiliniai teisiniai santykiai, t. y. įkeisti keli daiktai vienu metu, užtikrinant vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Svarbu tai, kad kreditoriaus reikalavimą užtikrina ne pats daiktas, bet jo vertė. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant ginčijamo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui klausimą, reikėjo išanalizuoti ir išsiaiškinti, kokia yra ginčijamo daikto hipoteka užtikrinta prievolė. Nesant galimybės apginti pažeistą teisę ieškovo nurodytu būdu, turėtų būti taikomi kiti pažeistos teisės gynimo būdai. Tam turėjo būti tiriamos ir aiškinamos aplinkybės, susijusios su įkeitimo sutarties sudarymu (kokiai prievolei užtikrinti buvo įkeistas ginčo žemės sklypas) ar ji gali būti panaikinta nepažeidus sąžiningos įkeitimo sutarties šalies – trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ – teisių ir pareigų, ar jos panaikinimas būtų ekonomiškai pagrįstas ir naudingas įkaito turėtojui, neišsiaiškinta ir paties įkaito turėtojo nuomonė dėl galimybės apginti ieškovo pirmumo teisę, esant daikto apsunkinimui). Taigi iš naujo nagrinėjant bylą spręstinas klausimas dėl AB banko „Hansabankas“ įtraukimo atsakovu CPK nustatyta tvarka. Šių aplinkybių nustatymas yra susijęs su tinkamu materialinės teisės normų taikymu, todėl laikytina, kad nebuvo atskleista ginčo esmė, ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Nijolei Radevič,... 3. dalyvaujant kasatoriui K. V., atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovei A.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovas K. V. 2005 m. kovo 15 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 8. Ieškovas, remdamasis CK straipsniu, Žemės ūkio paskirties žemės... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovas L. S. agroserviso įmonė yra sąžiningas... 12. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimų negalima tenkinti, nes ginčijamas... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 14. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m.... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas L. S. agroserviso įmonė prašo... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė A. Z. B. prašo kasacinį skundą... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė Z. Damušienė prašo... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Ieškovas ir atsakovė A. Z. B. buvo sudarę 38,64 ha ploto žemės sklypo... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su Žemės ūkio paskirties... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK ir kituose įstatymuose,... 26. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti... 27. Analogiškas pirmumo teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas nagrinėjamoje... 28. Išanalizavus pirmiau nurodytus įstatymus, galima daryti išvadą, kad juose... 29. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokio pobūdžio pirmenybės teisės gynimo... 30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Žemės ūkio paskirties žemės... 31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirkėjo teisų ir... 32. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Žemės ūkio paskirties laikinojo... 33. Byloje nustatyta, kad ieškovas sutikime nurodė, jog pardavimas atliekamas iki... 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. rugsėjo 15 d.... 35. Ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas (naudotojas), gindamas savo... 36. Hipoteka yra daiktinė teisė. Ji seka paskui daiktą jam pereinant į kito... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...