Byla 2A-1852-560/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – UAB „Damivita“, notarė R. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas, atsakovų M. Š., D. Š., N. Š. ir trečiojo asmens UAB „Damivita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams D. Š., N. Š., M. Š., N. P. ir V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – UAB „Damivita“, notarė R. D..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DNB bankas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiomis:

51) 2009-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. Š., N. Š. ir N. P., V. P., dėl žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ), ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų D. Š., N. Š., N. P. ir V. P. perleisto turto vertės ekvivalentą pinigais, kurį sudaro 45 000 Lt;

62) 2009-08-18 dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų D. Š., N. Š. ir N. P., V. P., dėl žemės sklypo su ūkio pastatais, esančiais ( - ), bei žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ), ir taikyti restituciją natūra, grąžinant minėtą turtą D. Š. ir N. Š. nuosavybėn;

73) 2009-08-17 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. Š., N. Š. ir M. Š. dėl žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ), ir taikyti restituciją natūra, grąžinant minėtą turtą D. Š. ir N. Š. nuosavybėn.

8Nurodė, kad ieškovas AB DNB bankas 2007-05-08 bei 2007-09-07 sudarytų kreditavimo sutarčių Nr. K-2411-2007-208, Nr. K-2411-2007-209 ir Nr. K-2411-2007-433 pagrindu suteikė trečiajam asmeniui UAB „Damivita“ kreditus, tuo tarpu atsakovai D. Š. ir N. Š. atitinkamomis 2007-05-08 ir 2007-09-06 laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiąjį asmenį UAB „Damivita“, jei pastarasis neįvykdytų savo prievolių pagal kreditavimo sutartis. Dėl UAB „Damivita“ prievolių nevykdymo dvi iš trijų kreditavimo sutarčių buvo ieškovo vienašališkai nutrauktos, o trečiosios atveju suėjo prievolių vykdymo terminas. Pagal visas kreditavimo sutartis susidarė iš viso 3 988 862,29 Lt dydžio įsiskolinimas. Atsakovai D. Š. ir N. Š., gavę iš ieškovo raštus dėl UAB „Damivita“ prievolių pagal laidavimo sutartis nevykdymo, perleido kitiems atsakovams 1 347 968 Lt vertės nekilnojamojo turto objektus: 2009-08-17 dovanojimo sutartimis perleido M. Š. žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), kuriuos pastaroji 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido N. Č., bei žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ); 2009-08-17 ir 2009-08-18 pirkimo-pardavimo sutartimis perleido atsakovams N. P. ir V. P. žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), kuriuos pastarieji 2009-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido R. J. (Džiaugienei), taip pat žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), bei žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ). Ieškovo teigimu, jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į N. Š. ir D. Š.; pastarųjų likusio turto ir UAB „Damivita“ ieškovo naudai įkeisto turto nepakanka prievolėms pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis įvykdyti, todėl laikytina, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės yra pažeistos. Mano, kad D. Š. ir N. Š. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių; nekilnojamojo turto objektai, esantys ( - ), perleisti neatlygintinai, todėl preziumuotina, jog juos įgijusi M. Š. buvo nesąžininga, o likusieji nekilnojamojo turto objektai perleisti už ženkliai mažesnes nei rinkos kainas, kas sudaro prielaidą manyti, kad N. P. ir V. P. buvo informuoti N. Š. ir D. Š. apie jų prievoles ieškovui arba bent jau turėjo pasidomėti, ar turto pardavėjai neturi prievolių bankui. Ieškovo teigimu, N. P. ir V. P. taip pat laikytini nesąžiningais įgijėjais. Pabrėžė, kad N. Š. yra V. P. dukterėčia. Taigi, pasak ieškovo, yra visos sąlygos pripažinti minimus sandorius negaliojančiais pagal CK 6.66 str. normas.

9Atsakovai N. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo dalyje dėl sandorių, kuriais jie įgijo turtą, pripažinimo negaliojančiais nesutiko. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas kitoje byloje yra laidavimo sutarčių pagrindu pareiškęs D. Š. ir N. Š. ieškinį dėl skolos priteisimo, kur nagrinėjamas ir pastarųjų priešieškinis dėl kreditavimo sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, leidžia abejoti ieškovo reikalavimo teisės D. Š. ir N. Š. galiojimu. Be to, ieškovo naudai yra įkeistas 6 250 000 Lt vertės UAB „Damivita“ turtas, taip pat areštuotas 938 825 Lt vertės D. Š. ir N. Š. turtas. Atsižvelgdami į tai, atsakovai nurodė, jog tokios vertės turto daugiau nei pakanka ieškovo 3 988 862,29 Lt sumos reikalavimams patenkinti, dėl to nėra pagrindo teigti, kad neužginčijus turto perleidimo sandorių ieškovas neva neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų. Pažymėjo, jog N. P. ir V. P. įgijo iš N. Š. ir D. Š. turto už 286 800 Lt sumą, kuriuo vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 264 171 Lt. Vadinasi, skirtingai nei teigia ieškovas, turtas buvo perleistas už realią rinkos kainą. Pažymėjo, kad N. P. ir V. P. nesieja artimi giminystės ryšiai su D. Š. ir N. Š., pastarieji užtikrino pirmuosius, kad į parduodamą turtą niekas neturi teisių, tuo tarpu patys pirkėjai neturėjo pareigos ieškoti duomenų apie D. Š. ir N. Š. kreditorius. Mano, kad dėl nurodytos priežasties jie laikytini sąžiningais įgijėjais.

10Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, su kuriuo nesutiko. Dėl ieškovo reikalavimo teisės neginčytinumo ir galiojimo, ieškovo turtinių interesų pažeidimo bei N. P. ir V. P. sąžiningumo pasisakė analogiškais motyvais, kaip ir atsakovai N. ir V. P.. Nurodė, kad D. Š. ir N. Š. turėjo pareigą sudaryti su N. P. ir V. P. ginčijamus sandorius, nes buvo įsipareigoję dar 2009-01-09 preliminaria nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi. Tuo tarpu dovanojimo sandoriai su M. Š. sudaryti vykdant tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką.

11Ieškovas AB DNB bankas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ne teismo sprendimo dėl skolos priteisimo pagrindu atsiranda ieškovo reikalavimo teisė į atsakovus D. Š. ir N. Š., o pagal sudarytas kreditavimo ir laidavimo sutartis. Tuo tarpu reikalavimo teisę į atsakovus M. Š., V. P. ir N. P. ieškovas turi dėl to, kad pastarieji yra ginčijamų sandorių šalys. Ieškovas pakartotinai akcentavo ieškinyje išdėstytus motyvus dėl jo interesų pažeidimo. Anot ieškovo, atsakovų įvardinta 2009-01-09 preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jau po AB DNB bankas reikalavimo teisės į D. Š. ir N. Š. įgijimo, be to, minėta sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Ieškovo nuomone, D. Š. ir N. Š. teiginys, neva jie padovanojo dukrai turtą vykdydami savo tėvišką pareigą, kelią abejonių, nes tokie sandoriai buvo sudaryti iš karto sužinojus apie ieškovo reikalavimą įvykdyti prievoles.

12Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nėra aiškus ieškovo reikalavimo sumos laiduotojams dydis, be to, kol nėra išspręsti ginčai teisme, nėra aišku, ar ieškovas jau yra įgijęs teisę reikalauti laiduotojus pradėti vykdyti pagrindinio skolininko prievolę. Pabrėžė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti verslo tikslais, nes viena D. Š. veiklos rūšių – nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Likę tripliko motyvai buvo analogiški išdėstytiems atsiliepime į ieškinį.

13Tretieji asmenys UAB „Damivita“ ir notarė R. D. atsiliepimų į ieškovo AB DNB bankas ieškinį nepateikė.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu atsakovų D. Š., N. Š. ir M. Š. 2009-08-17 sudarytą dovanojimo sutartį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ir pastato, esančius ( - ), perleidimo bei taikė restituciją, t. y. nuosavybės teises į minėtą turtą grąžino D. Š. ir N. Š. nuosavybėn, taip pat priteisė iš atsakovų D. Š., N. Š. ir M. Š. ieškovo AB DNB bankas naudai bei iš ieškovo atsakovų N. P. ir V. P. naudai bylinėjimosi išlaidas.

16Teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtomis actio Pauliana taikymo sąlygomis, būtinomis kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi ginčijami sandoriai sudaryti 2009-08-17 – 2009-08-18, o ieškinys teismui paduotas 2010-08-02. Nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisę į D. Š. ir N. Š. įgijo jau nuo kreditavimo ir laidavimo sutarčių sudarymo momento, t. y. kai laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiojo asmens UAB „Damivita“ prievoles pagal kreditavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad M. Š., D. Š. ir N. Š., sudarydami dovanojimo sandorius tarp artimųjų giminaičių – tėvų ir vaiko, elgėsi nesąžiningai, tačiau nurodė, jog giminystės ryšys negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiais D. Š. ir N. Š. bei V. P. ir N. P. sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius, nes V. P. ir N. Š., kuri yra pastarojo dukterėčia, nesieja artimos giminystės ryšiai CK 3.135 str. normos prasme. Konstatavo, kad bendra visų D. Š. ir N. Š. bei V. P. ir N. P. sudarytų ieškovo ginčijamų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių suma lygi 286 800 Lt, tuo tarpu UAB „Nidulus Appraisal“ 2012-02-27 Turto verčių nustatymo pažymų duomenimis, minėtais sandoriais perleisto turto vidutinė rinkos vertė lygi 293 400 Lt. Nors minimo turto rinkos vertė yra didesnė nei pardavimo kaina, tačiau sumų skirtumą sudaro tik 2,25 proc., todėl, teismo manymu, tokio skirtumo pagrindu negalima laikyti, kad buvo priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos aplinkybė. Teismo nuomone, pirkėjos R. J. 45 000 Lt turto kainos sumokėjimas tiesiogiai D. Š. kaip pardavėjų atstovui yra pateisinamas atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis buvo V. P. ir N. P. atstovas, bei kad pastarieji dar nebuvo jam sumokėję visos parduoto žemės sklypo kainos. Nurodė, kad V. P. ir N. P. yra fiziniai asmenys, kuriems taikytini vidutinio protingo asmens kriterijai ir rūpestingumo reikalavimai, dėl to aplinkybė, jog pastarieji nesiėmė visų galimų veiksmų patikrinti D. Š. ir N. Š. kreditorinių įsipareigojimų mastą, negali būti pagrindu konstatuoti, jog jie buvo nesąžiningi. Duomenys, apibrėžiantys D. Š. ir N. Š. prievolių ieškovui dydį, nėra viešai prieinami, todėl V. P. ir N. P., net ir norėdami, nebūtų turėję galimybės sužinoti atsakovų prievolės ieškovui fakto. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad V. P. ir N. P., sudarydami su D. Š. ir N. Š. ginčijamus sandorius, buvo sąžiningi. Taip pat teismas nurodė, kad D. Š. ir N. Š., sudarydami ginčijamus 2009-08-17 ir 2009-08-18 sandorius, t. y. po to, kai bankas pranešė apie sutarčių nutraukimą, turėjo numanyti, kad ieškovas imsis veiksmų dėl sumų pagal kreditavimo sutartis išieškojimo, tačiau, nepaisant to, ginčijami sandoriai buvo sudaryti ir turtas buvo perleistas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad D. Š. ir N. Š. visų ginčijamų sandorių sudarymo atžvilgiu veikė nesąžiningai. Dėl byloje esančio ekspertizės akto teismas nurodė, kad D. G. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašus, todėl nėra pagrindo abejoti jo kompetencija, o tuo pačiu ir atliktos ekspertizės išvados objektyvumu. Atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akto išvadoje yra nurodyta likvidacinė turto vertė, todėl neteisingas yra ieškovo teiginys, kad ekspertas neatsižvelgė į aplinkybę, jog turtas gali būti parduodamas iš varžytynių. Pažymėjo, kad UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š. turto vertės pilnai pakanka prievolėms pagal kreditavimo sutartis įvykdyti, tačiau vis tik jų prievolių nevykdymo atveju toks turtas būtų parduodamas vykdymo proceso nustatyta tvarka – iš varžytynių. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nustatant skolininko turimo turto vertės pakankamumą kreditoriaus prievolėms patenkinti būtina vadovautis ne vidutine, o likvidacine verte, o nagrinėjamu atveju UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š. turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą, likvidacinė vertė lygi apytiksliai 3 119 000 Lt (2 969 000 + 150 000 Lt). Vadinasi, realizavus UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š. turtą, dar liktų nepatenkinta 593 972,30 Lt ieškovo reikalavimų suma. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad D. Š. ir N. Š. realiai savo dispozicijoje turėtų už nekilnojamąjį turtą iš V. P. ir N. P. gautus pinigus, dėl to padarė išvadą, kad ieškovas neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų iš ginčijamais sandoriais perleistu turtu gautų piniginių lėšų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog D. Š. ir N. Š. bei V. P. ir N. P. sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai pažeidžia ieškovo teisėtus interesus. Be to, teismas konstatavo, kad pats 2009-08-17 dovanojimo sandoris iš esmės pažeidžia kreditoriaus interesus, nes jis yra neatlygintinis, sudarytas tarp artimų giminaičių, todėl minėtas sandoris pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija. Teismas sutiko, kad paprastai preliminarios sutarties sudarymo faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti sandorio sudarymo privalomumą, tačiau tik su sąlyga, kad tokia preliminari sutartis yra įregistruota viešajame registre. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, sudaro pagrindą prielaidoms dėl tokio sandorio sudarymo atgaline data. Vadovaudamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad atsakovų minimos preliminariosios sutarties sudarymas negali būti prilyginamas aplinkybei dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo.

17Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagrindo manyti, jog būtinybė įvykdyti išlaikymo dukteriai pareigą ir dar tokiu mastu (perleidžiant didelės vertės turtą) atsirado būtent iš karto po to, kai D. Š. ir N. Š. tapo žinoma aplinkybė, kad ieškovas nutraukia kreditavimo sutartis, nėra, todėl dukters išlaikymo tęstinės pareigos faktas taip pat neleidžia daryti išvados apie būtinybę sudaryti ginčijamą sandorį. Teismo nuomone, aplinkybė, kad D. Š. verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, dar negali būti laikoma kaip privalomąja ginčijamo sandorio sudarymo sąlyga. Teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu neegzistavo aplinkybės, kurių pagrindu D. Š. ir N. Š. buvo priversti sudaryti tokius sandorius, o ieškovo reikalavimo, nukreiptino į perleistą pagal ginčijamus sandorius turtą, dydis nėra per mažas, lyginant su minimo turto verte. Teismo vertinimu, nėra nustatytos vienos privalomosios actio Pauliana sąlygos – V. P. ir N. P. nesąžiningumo fakto, be to, sandorių tarp D. Š., N. Š. ir N. P., V. P., kainos atitiko tuo metu buvusios parduodamo turto rinkos vertės kainą, dėl to sandoriai, sudaryti tarp šių asmenų, negali būti pripažinti negaliojančiais.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Damivita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 teismo 2012-11-26 sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovo AB DNB bankas ieškinį tenkinti iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėtų įrodyti, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu įkeisto kredito sutarčiai užtikrinti turto vertė buvo labai sumažėjusi arba kad dovanojimo sandorio sudarymo metu skolos pagal kredito sutartį buvo tokio dydžio, jog įkeistas turtas jų nepadengtų, taip pat tai, kad turtą padovanojęs skolininkas šias aplinkybes žinojo ir elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad ieškovo reikalaujama suma ginčijamo sandorio sudarymo metu sudarė 3 470 942,29 Lt, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais skolos paskaičiavimais, kurie yra parengti 2012-09-11 duomenimis. Mano, kad UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š. priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės akivaizdžiai pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik turto likvidacine verte. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino, kad pagrindinis skolininkas UAB „Damivita“ turi 5 230 697,83 Lt vertės ilgalaikio turto bei 394 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, kurio akivaizdžiai pakanka banko reikalavimams įvykdyti. Nurodė, kad perleisto turto vertė sudaro tik 1,9 proc. viso kreditoriaus reikalavimo sumos, dėl to toks sandoris negali objektyviai įtakoti realaus banko interesų pažeidimo. Taip pat nebuvo vertinamas ir kito laiduotojo R. Š. turimas turtas, kuris taip pat turi reikšmę nagrinėjamai bylai. Taigi, atsakovų manymu, ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė savo teisių realaus pažeidimo. Mano, kad teismas neįvertino, jog atsakovai negalėjo objektyviai žinoti, kad sudarydami ginčijamą sandorį, kurio vertė santykinai nedidelė, jie kaip nors pažeidžia ieškovo interesus, be to, atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad šis turtas padovanotas dukteriai jos pilnametystės ir sėkmingo vidurinės mokyklos užbaigimo proga. Mano, kad, kadangi sprendimu teismo atmestų reikalavimų dalis sudaro 88,57 proc. visų ieškinio reikalavimų, dėl to būtent UAB „Damivita“ turi būti priteisiama 88,57 proc. bylinėjimosi išlaidų.

20Ieškovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 teismo 2012-11-26 sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiomis: 1) 2009-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6586, sudarytą tarp D. Š., N. Š. ir N. P., V. P., bei taikyti restituciją, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų perleisto turto vertės ekvivalentą pinigais, kurį sudaro 45 000 Lt; 2) 2009-08-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6636, sudarytą tarp D. Š., N. Š. ir N. P., V. P., bei taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą D. Š. ir N. Š. nuosavybėn; 3) 2009-08-18 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. Š., N. Š. ir N. P., V. P., bei taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą D. Š. ir N. Š. nuosavybėn; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai N. Š. ir V. P. yra šoninės linijos giminaičiai, tačiau teismas šį atsakovų giminystės ryšį taikė formaliai ir laikė atsakovus sąžiningais vien dėl to, kad jie nėra artimieji giminaičiai CK 3.135 str. prasme. Mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2009-08-18 pirkimo-pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą negu buvo rinkos vertė, t. y. atsakovai, patvirtinę, kad turto vertė 215 702 Lt, jį pardavė už 4,2 karto mažesnę kainą – 51 000 Lt. Atsakovai nuosavybę į ginčo turtą giminaičiams perleido negavę visiškos turto pardavimo kainos, be jokių piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, kas patvirtina atsakovus siejusius tarpusavio pasitikėjimo santykius bei atsakovų nesąžiningumą. Mano, kad nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad pardavėjai realiai pinigų iš pirkėjų negavo, o faktiškai buvo atlikti jų tarpusavio piniginių prievolių įskaitymai pagal juos siejusius paskolos piniginius santykius. Be to, neįvertintas ir faktas, jog D. Š., kaip V. P. ir N. P. atstovas, gavęs 45 000 Lt sumą iš R. J., ją panaudojo asmeninėms reikmėms. V. P. ir N. P. nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jie ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar sandoris nepažeis D. Š. ir N. Š. kreditorių interesų, ar jie nėra skolininkai, ar neturi teisminių ginčų su kreditoriais. Pažymėjo, kad pripažinus turto įgijėjų V. P. ir N. P. nesąžiningumą, būtų įrodytas visų būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų visetas, kas sudarytų teisinį pagrindą patenkinti pareikštą apeliacinį skundą.

21Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Damivita“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsakovus V. P. ir N. P. pripažino sąžiningais įgijėjais, nes V. P. ir N. Š. nėra laikytini artimaisiais giminaičiais CK 3.133 str. prasme. Nurodo, kad ginčijamais sandoriais turtas parduotas už rinkos kainą, o sutarties kainos dalies atidėjimas yra įprasta tokių sandorių praktika, kuri neįrodo sandorio šalių nesąžiningumo. Visa sandorių kaina yra realiai sumokėta, o tai, kad dalis prievolės įvykdyta tarpusavio reikalavimų įskaitymais nėra reikšminga, nes toks prievolės įvykdymo būdas yra tinkamas. Tai, kad D. Š. 45 000 Lt sandorio dalies apmokėjimą panaudojo savoms reikmėms, yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Pažymėjo, kad sutartyse buvo nurodyta, jog perleidžiamas turtas nėra apsunkintas, o duomenys apie D. Š. ir N. Š. prievoles nėra viešai prieinami, dėl to visiškai nepagrįsta teigti, jog pirkėjai nepasidomėjo pardavėjų skolomis, ir dėl to jie laikytini nesąžiningais įgijėjais. Be to, mano, kad šiuo atveju nėra tenkinamos ir kitos sąlygos sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl kurių argumentai yra išdėstyti šalių pateiktame apeliaciniame skunde.

22Atsakovai V. P. ir N. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. P. ir N. P. nėra artimi giminaičiai D. Š. ir N. Š. atžvilgiu, dėl to nepagrįstas ieškovo argumentas, kad dėl giminystės ryšių turto įgijėjai turi būti laikomi nesąžiningais įgijėjais. D. Š. ir N. Š. turto masė po ginčijamų sandorių sudarymo ne tik nesumažėjo, bet net ir padidėjo, nes turtas įsigytas už didesnę nei turto rinkos vertę. Nurodė, kad sutartyse buvo numatyta, jog pirkėjai įsigyjamo turto negali perleisti iki visiško atsiskaitymo už jį, be to, byloje pateikti duomenys apie visišką atsiskaitymą tarp sutarčių šalių, taigi tai įrodo, jog ieškovo interesai byloje nebuvo pažeisti. Byloje nėra jokių įrodymų apie N. Š. ir D. Š. nesąžiningumą, o V. P. ir N. P. jokia informacija apie pardavėjų turimus įsiskolinimus nebuvo prieinama, dėl to nėra jokio pagrindo juos pripažinti nesąžiningais įgijėjais. Pažymėjo, kad sutinka su D. Š. ir N. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

23Ieškovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atsakovų D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovų D. Š. ir N. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ turto užtektų ieškovo reikalavimui patenkinti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovų turto likvidacine verte, tačiau net ir vadovaujantis turto rinkos verte nebūtų visiškai užtikrintas ieškovo reikalavimų patenkinimas. Atsakovai dovanojimo sutartimis neatlygintinai perleidę dukrai turtą taip pat sumažino savo mokumą. Atsakovų argumentas, kad perleisto turto vertė palyginti su visa reikalavimo suma yra nežymi, neįrodo sandorio teisėtumo.

24Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Damivita“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi D. Š. ir N. Š. įsiskolinimu ne ginčo dieną (2009 m. rugpjūčio mėn.), o skola, esančia 2012-09-11. Taip pat bankas nepagrįstai remiasi turto likvidacine verte, nors turi būti remiamasi turto rinkos verte. Argumentai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti skubotai, dėl to sumažinta atsakovų turto vertė, nepagrįsti, nes jie buvo planuoti, o turto vertė po jų nesumažėjo ir jos visiškai pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Atsakovų D. Š., N. Š., M. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ apeliacinis skundas ir ieškovo AB DNB bankas apeliacinis skundas atmestini.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ginčijamas 2009-08-18 pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų D. Š., N. Š. ir V. P., N. P., pripažinti negaliojančiomis, nes ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, neįrodė atsakovų V. P. ir N. P. nesąžiningumo fakto. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dovanojimo sutartį, sudarytą tarp D. Š., N. Š. ir M. Š., pripažino negaliojančia dėl atsakovų nesąžiningumo. Atsakovų bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ ir ieškovo apeliaciniuose skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Damivita“ 2007-05-08 bei 2007-09-07 sudarė tris Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-208, Nr. K-2411-207-209 ir Nr. K-2411-2007-433 (toliau – kreditavimo sutartys), kurių pagrindu ieškovas suteikė minėtai bendrovei kreditus, o atsakovai D. Š. ir N. Š. 2007-05-08 sudarytomis keturiomis Laidavimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat 2007-09-06 Laidavimo sutartimi Nr. K-2411-2007-433/2 (toliau – laidavimo sutartys) įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiojo asmens UAB „Damivita“ prievoles pagal kreditavimo sutartis, jei pastarasis jų neįvykdytų. Ieškovas 2009-08-11 išsiuntė D. Š., N. Š. ir UAB „Damivita“ 2009-08-11 parengtus pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo, kuriais pranešė, jog kreditavimo sutarčių pagrindu nėra laiku įvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, kurių bendra suma lygi 184 597,33 EUR ir 599 503,97 Lt. Dėl nurodytos priežasties ieškovas nutraukia kreditavimo sutartis praėjus 10 dienų nuo pranešimų išsiuntimo dienos. Ieškovo pateiktoje pašto korespondencijos pažymoje nurodyta, kad korespondencija UAB „Damivita“ įteikta 2009-08-14. Nustatyta, kad antstolis I. G., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo D. Š. ir N. Š. priklausantį turtą, kuris įvertintas 88 265,31 Lt. Nekilnojamojo turto registro bei UAB „Ober-Haus“ pažymose nurodyta, jog ieškovo naudai įkeisto UAB „Damivita“ turto (žemės sklypų ( - ), bei ( - ), buto su garažu ir komercinių patalpų, esančių ( - )) vidutinė rinkos vertė lygi 1 701 000 Lt, o likvidacinė vertė – 1 121 000 Lt.

29Atsakovai D. Š. ir N. Š. 2009-08-17 Dovanojimo sutartimis (toliau – dovanojimo sutartys) perleido M. Š. žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), kuriuos pastaroji pardavė N. Č. už 1 726 400 Lt sumą, jos mokėjimo dalis atidedant 7 dienoms iki 2011-03-15 ir 2011-05-20; bei žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ). Taip pat D. Š. ir N. Š. 2009-08-17 ir 2009-08-18 Pirkimo-pardavimo sutartimis (toliau – pirkimo-pardavimo sutartys) perleido atsakovams N. P. ir V. P. žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), kurie vėliau parduoti R. J. (Džiaugienei) (pastaroji sumokėjo 45 000 Lt turto kainą tiesiogiai D. Š. kaip pardavėjų atstovui); žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), už 51 000 Lt, sumokant 5 000 Lt, o likusią sumą – iki 2012-01-01; bei žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), už 190 800 Lt, 30 000 Lt sumokant iš karto ir 160 800 Lt iki 2012-01-01. Atsakovai pateikė byloje D. Š. ir N. P. 2009-01-09 pasirašytą Preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – preliminari pirkimo-pardavimo sutartis), kuria nustatytos D. Š. pareigos iki 2009-10-11 sudaryti su N. P. žemės sklypų su statiniais, esančių ( - ), bei ( - ), pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis už ne mažesnę nei 250 000 Lt kainą. V. P. mokėjimo pavedimais nuo 2009-02-20 yra sumokėjęs D. Š. 19 000 Lt kaip „Paskolą“, o D. Š. jam yra pervedęs 13 000 Lt. Pagal UAB „Nidulus Appraisal“ 2012-02-27 Turto verčių nustatymo pažymų duomenis, ginčijamais sandoriais perleisto turto vidutinė rinkos vertė sandorių sudarymo dienai lygi 293 400 Lt. Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog žemės sklypų, esančių ( - ), taip pat buto su garažu ir komercinių patalpų, esančių ( - ), bendra vidutinė rinkos kaina yra 3 719 000 Lt, o likvidacinė vertė (pardavimo iš varžytynių) – 2 969 000 Lt. Ieškovo paskaičiavimu, nutraukus kreditavimo sutartis, jų pagrindu 2012-09-11 yra susidaręs 4 230 473,72 Lt sumos įsiskolinimas.

30CK 6.66 str. įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

31Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus N. Š. ir D. Š.. Taip pat byloje neginčijama, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra suėjęs. Apeliantai apeliacinius skundus iš esmės grindžia skolininkų (šiuo atveju atsakovų D. Š. ir N. Š.) ir trečiųjų asmenų (šiuo atveju atsakovų N. P. ir V. P., M. Š.) nesąžiningų veiksmų, kreditoriaus pažeistų teisių fakto įrodinėjimu, taip pat tuo, ar atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, bei ar perleisto turto vertė sudaro reikšmingą dalį palyginti su viso reikalavimo dydžiu. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja būtent šias ginčytinas actio Pauliana taikymo sąlygas.

32Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

33CK 6.156 str. 2 d. numatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovai N. Š. ir D. Š. pareigą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su N. P. ir V. P. grindžia tarp šalių pasirašyta preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal CK 6.165 str. 1 d. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, o to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nagrinėjamu atveju tarp šalių preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta raštu, tačiau prieš trečiuosius asmenis šalys jos panaudoti negali, kadangi ji teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešajame registre. CK 1.75 str. 2 d. nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad nagrinėjamu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos esant būtinybei. Taip pat vertinant, ar atsakovai turėjo pareigą sudaryti dovanojimo sutartį su M. Š., pažymėtina, kad atsakovų N. Š. ir D. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog šis sandoris sudarytas vykdant tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, taigi šis turtas dukteriai padovanotas jos pilnametystės ir sėkmingo vidurinės mokyklos užbaigimo proga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Teismo vertinimu, šiuo atveju tęstinė tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus nėra ir negali būti pagrindu, suponuojančiu šalių pareigą sudaryti atitinkamą sandorį. Minėta, kad tokią pareigą gali nustatyti įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį, taip pat teismo sprendimas bei kiti imperatyvai, tačiau nagrinėjamas atvejis nepatenka į išvardytų aplinkybių sritį. Be to, vertintinas ir faktas, jog minėtas turtas buvo padovanotas atsakovams sužinojus apie kreditavimo sutarčių nutraukimą. Taigi, įvertinus minėtus pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sandorius, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju šių sandorių sudarymo metu neegzistavo aplinkybės, dėl kurių N. Š. ir D. Š. privalėjo juos sudaryti.

34Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo ir reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamus sandorius turtą (jo vertę)

35Taip pat nagrinėjamu atveju ginčo šalys įrodinėja, ar atsakovų sudaryti sandoriai pažeidė ieškovo, kaip atsakovų N. Š. ir D. Š. kreditoriaus, teises, bei vertina ginčijamais sandoriais perleisto turto dydžio santykį su kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tokia teisminė praktika formuojama ir kitose kasacinio teismo nutartyse – kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Ieškovas AB DNB bankas nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartimis perleisto turto kaina neatitiko turto rinkos vertės, tuo tarpu atsakovai N. Š. ir D. Š. teigia priešingai, nurodydami, kad turtas perleistas už rinkos vertę, o teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi vien turto likvidacine verte. Mano, kad atsakovų N. Š. ir D. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ turto visiškai pakako ieškovo reikalavimams patenkinti. Vertinant šiuos šalių teiginius, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tenkinant kreditoriaus reikalavimą priverstine tvarka, skolininkams priklausantis turtas būtų pardavinėjamas priverstine tvarka iš varžytynių. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog turto pardavimas priverstine tvarka paprastai lemia mažesnės pardavimo kainos už turtą gavimą, todėl įkeisto turto pardavimo priverstine tvarka kaina dėl teisinio reglamentavimo bei atsiskaitymo ypatumų, taip pat kitų aplinkybių paprastai yra mažesnė, o kartais net ir ženkliai mažesnė už rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1921/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi skolininkams priklausančio turto likvidacine verte, o ja vadovaujantis kyla pagrįsta abejonė, ar įkeisto turto, jį pardavus, tikrai užteks patenkinti ieškovo turtinius reikalavimus atsakovams (CPK 183 str., 185 str.), nes trečiojo asmens UAB „Damivita“ bei atsakovų N. Š. ir D. Š. turto likvidacinė vertė lygi apytiksliai 3 119 000 Lt, kai tuo tarpu ieškovo reikalavimo dydis – 3 712 973,70 Lt. Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 str. 1 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovų turtas perleistas už mažesnę nei rinkos vertę, tačiau vien fakto, jog atsakovai sumažino savo mokumą perleisdami turtą tretiesiems asmenims, pakanka konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti kreditoriaus, t. y. ieškovo AB DNB bankas, interesai. Be to, konstatuotina, kad kreditoriaus AB DNB bankas interesai buvo pažeisti ir atsakovams N. Š. bei D. Š. sudarius dovanojimo sutartį su M. Š., nes toks sandoris buvo neatlygintinis, o tai taip pat sumažino skolininkų mokumą.

36Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama actio Pauliana sąlygą – kreditoriaus reikalavimo nukreipimą į perleistą pagal ginčijamus sandorius turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad tiek pirkimo-pardavimo sutartimis perleisto turto vertė (286 800 Lt), tiek dovanojimo sutartimi perleisto turto vertė (67 095 Lt) yra ženkliai mažesnė už kreditoriaus reikalavimo dydį, tačiau ši suma nėra laikytina nereikšminga iš dalies tenkinant kreditoriaus reikalavimą atsakovams. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovų N. Š., D. Š., M. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ argumentas, kad ši actio Pauliana sąlyga netenkintina dėl pernelyg mažos perleisto turto vertės.

37Dėl sandorių šalių sąžiningumo

38Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises bei kad skolininkai ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant pripažinti atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais, privalu įrodyti skolininkų bei trečiųjų asmenų nesąžiningumo faktus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Pagal CK 6.67 str. 1 d. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju matyti, kad dovanojimo sutartį atsakovai D. Š. ir N. Š. sudarė su savo dukterimi M. Š.. Taigi iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad dovanojimo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Remiantis minėta nuostata, apibrėžiančia artimųjų giminaičių sąvoką, vertintinas ir pirkimo-pardavimo sandorių šalių sąžiningumas. Ieškovo teigimu, ir pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovų N. Š., D. Š. ir N. P., V. P., sudarymo atveju konstatuotinas šalių nesąžiningumas, nes N. Š. yra V. P. dukterėčia, kas reiškia, kad jie yra artimi šoninės linijos giminaičiai CK 3.133 str. prasme. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo teiginiais. CK 135 str. numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi, kiti šoninės linijos giminaičiai, o būtent pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos, sūnėnai ir dukterėčios ir t. t., artimiems giminaičiams CK 6.67 str. prasme nepriskirtini, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ir pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti nesąžiningai pažeidus minėtą CK 6.67 str. nuostatą.

39Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti trečiųjų asmenų (byloje – atsakovų N. P. ir V. P.) nesąžiningumo ir kitais apeliantų nurodytais pagrindais – jog pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatytas sandorio kainos sumokėjimo atidėjimas bei kad atsakovai N. P. ir V. P. prieš įsigydami ginčo turtą nepasidomėjo, ar atsakovai N. Š. ir D. Š. turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog pirkėjai visiškai atsiskaitė su pardavėjais už jiems perleistą turtą. Taip pat pažymėjo, kad N. P. ir V. P. yra fiziniai asmenys, kuriems taikytini vidutinio protingo asmens kriterijai ir rūpestingumo reikalavimai, pardavėjai pirkėjų apie jų turimas prievoles ieškovo neinformavo, o tokia informacija nėra viešai prieinama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais motyvais ir faktais, dėl to konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovų N. P. ir V. P. nesąžiningumo faktas nėra įrodytas.

40Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

41Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei šiuo aspektu išanalizavusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl actio Pauliana sąlygų, būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodžius visas actio Pauliana sąlygas dovanojimo sutarties, sudarytos tarp N. Š., D. Š. ir M. Š., atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą sutartį pripažino negaliojančia ir CK 1.80 str. 2 d. pagrindu pagrįstai taikė restituciją šios sutarties pagrindu perleistą žemės sklypą su statiniais, ( - ), grąžinant atsakovų N. Š. ir D. Š. nuosavybėn. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovų N. Š., D. Š. ir N. P., V. P., atžvilgiu neįrodžius vienos iš actio Pauliana sąlygos – trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju – atsakovų N. P. ir V. P.), sudariusių su skolininkais (N. Š. ir D. Š.) atlygintinus dvišalius sandorius, nesąžiningumo fakto, nėra pagrindo minėtų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinti negaliojančiais. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia šių išvadų.

42Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas, atsakovų M. Š., D. Š., N. Š. ir trečiojo asmens UAB „Damivita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, dėl to apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Atmetus ieškovo AB DNB bankas apeliacinį skundą ir atsakovų D. Š., N. Š., M. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos. Atsakovai N. P. ir V. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė iš ieškovo priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 500 Lt išlaidų, todėl ši suma, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., priteistina iš ieškovo AB DNB bankas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

47Ieškovo AB DNB bankas apeliacinį skundą ir atsakovų D. Š., N. Š., M. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“ apeliacinį skundą atmesti.

48Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš ieškovo AB DNB bankas atsakovų N. P. ir V. P. naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DNB bankas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo... 5. 1) 2009-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. Š., N.... 6. 2) 2009-08-18 dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų D. Š.,... 7. 3) 2009-08-17 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. Š., N. Š. ir... 8. Nurodė, kad ieškovas AB DNB bankas 2007-05-08 bei 2007-09-07 sudarytų... 9. Atsakovai N. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo dalyje... 10. Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį,... 11. Ieškovas AB DNB bankas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ne teismo... 12. Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad... 13. Tretieji asmenys UAB „Damivita“ ir notarė R. D. atsiliepimų į ieškovo... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš... 16. Teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytomis ir Lietuvos Aukščiausiojo... 17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagrindo manyti, jog... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 19. Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Damivita“... 20. Ieškovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 21. Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Damivita“... 22. Atsakovai V. P. ir N. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą,... 23. Ieškovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atsakovų D. Š., N. Š. ir M.... 24. Atsakovai D. Š., N. Š. ir M. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Damivita“... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Atsakovų D. Š., N. Š., M. Š. bei trečiojo asmens UAB „Damivita“... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB... 29. Atsakovai D. Š. ir N. Š. 2009-08-17 Dovanojimo sutartimis (toliau –... 30. CK 6.66 str. įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio... 31. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo... 32. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius... 33. CK 6.156 str. 2 d. numatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti... 34. Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo ir reikalavimo nukreipimo į perleistą... 35. Taip pat nagrinėjamu atveju ginčo šalys įrodinėja, ar atsakovų sudaryti... 36. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama actio Pauliana... 37. Dėl sandorių šalių sąžiningumo... 38. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus... 39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti... 40. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl... 42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 43. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Atmetus ieškovo AB DNB bankas apeliacinį skundą ir atsakovų D. Š., N. Š.,... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 47. Ieškovo AB DNB bankas apeliacinį skundą ir atsakovų D. Š., N. Š., M. Š.... 48. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti iš ieškovo AB DNB bankas atsakovų N. P. ir V. P. naudai 1 500 Lt...