Byla 2A-716/2013
Dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo I. L

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Gintarei Raišutienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LANGAI LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1788-302/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LANGAI LT“ ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo I. L..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „LANGAI LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš buvusio UAB „LANGAI LT“ vadovo D. B. 727 127,88 Lt nuostolių ir 46 064,70 Lt palūkanų, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai. Nurodė, kad ieškovo BUAB „LANGAI LT“ bankroto administratorius patikrino visus perduotus bendrovės dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad D. B. būdamas bendrovės vadovu nuo 2008-09-12 iki 2010-03-05 netinkamai vykdė įmonės ūkinę veiklą – pasirašinėjo įsakymus dėl langų, jų detalių, medžiagų nurašymo bei PVM sąskaitas-faktūras dėl ,,langų suvartojimo saviems poreikiams“ – šiais neteisėtais, nepagristais veiksmais padarė ieškovui BUAB „LANGAI LT“ 727 127, 88 Lt dydžio nuostolių. Pagal įmonės BUAB „LANGAI LT“ buhalterinės apskaitos bei kitus dokumentus matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-03-05 buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis remiantis įmonė UAB „LANGAI LT“ be pagrindo parduoda įmonei UAB „LANGAI LT“ (t. y. sau) prekių už atitinkamas sumas. Minėtose PVM sąskaitose-faktūrose yra padarytas įrašas „suvartojimas saviems poreikiams“, tačiau nei prie šių PVM sąskaitų-faktūrų, nei prie kitų įmonės BUAB „LANGAI LT“ dokumentų nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės buvo suvartotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti pagal PVM įstatymo 5 str. 2 dalį. Remiantis turimais duomenimis, įmonė BUAB „LANGAI LT“ neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, kuriame buvo panaudoti/galėjo būti panaudoti minėti langai, jų detalės, kitos medžiagos. Todėl ieškovas daro išvadą, jog langai, jų detalės, medžiagos buvo panaudoti nepagrįstai, neteisėtai pagal PVM įstatymo 5 str. 2 dalį, t.y. minėtas turtas prarastas dėl BUAB ,,LANGAI LT“ buvusio vadovo neteisėtų veiksmų ir kaltės tikruosius turto panaudojimo veiksmus įforminant kaip suvartojimą įmonės saviems poreikiams. Nei viename įmonės nurašymo akte laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-03-05 nėra nurodyta langų, jų detalių, montavimo medžiagų nurašymo; be to, tarp įmonės BUAB „LANGAI LT“ dokumentų nėra dokumentų, patvirtinančių, jog minėtuose nurašymo aktuose nurodomos prekės (langai, detalės ir pan.), medžiagos nurašytos pagrįstai. Taip pat ieškovas prašė priteisti palūkanas, o kadangi šalys nesusitarė dėl mokėtinų palūkanų dydžio, prašė taikyti įstatymines nuostatas (CK 6.37 str. 2 d.). Iš atsakovo D. B. ieškovas prašė priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, t. y. 46 064,70 Lt palūkanų, kurios apskaičiuotos nuo kiekvienos turto nurašymo akte nurodytos sumos ir nepagrįstai suvartotų prekių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.000160 saviems poreikiams nuo 2008-12-31 iki 2011-01-24 (ieškinio pateikimo teismui diena). Taip pat ieškovas prašė priteisti ir tokio paties dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo dienos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas D. B. laikotarpiu nuo 2008-09-12 iki 2010-03-05 buvo UAB „Langai Lt“ vadovu, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-04-30, kuriuo įmonei vadovavo atsakovas D. B. (2008-09-12 – 2010-03-05) ir L. R. (2010-03-05 – 2010-05-04) įmonė nupirko prekių 620 461,35 Lt sumai, pardavė – 67 516,85 Lt, nurašė ir sunaudojo saviems poreikiams 1 002 187,10 Lt. Ieškovas ieškiniu prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę – atlyginti jo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė netinkamu Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 str. 2 d. vykdymu, padarytą žalą įmonei. Nurodė, jog atsakovas nurašydamas langus, jų detales, priedus, montavimo medžiagas nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 2 d. reikalavimų, numatančių (1 d.), jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus minėto straipsnio 2 d. numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ar įvykus. Teismas sprendė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-03-05 nurašinėjęs minėtas medžiagas ir langus priimdamas tik įsakymus dėl medžiagų nurašymo ir pasirašydamas šių medžiagų nurašymo aktus, nepagrįsdamas kitais dokumentais apie tokio ūkinio įvykio būtinumą ir reikalingumą, nesilaikė šios ūkinės operacijos atlikimo tvarkos, numatytos minėtame Buhalterinės apskaitos įstatyme, nei viename įmonės nurašymo akte laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-03-05 nėra nurodyta langų, jų detalių, montavimo medžiagų nurašymo priežastis, nėra dokumentų, patvirtinančių, jog minėtuose nurašymo aktuose nurodomos prekės. Taip pat atsakovas 2009-12-01 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000160, pagal kurią įmonė UAB „LANGAI LT“ parduoda įmonei UAB „LANGAI LT“ (t.y. sau) prekių 346 278,90 Lt (be PVM). Minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra padarytas įrašas „suvartojimas saviems poreikiams“, tačiau prie šių PVM sąskaitų-faktūrų nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės buvo suvartotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti pagal PVM įstatymo 5 str. 2 d. Ieškovas nurodė, kad BUAB „LANGAI LT“ neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, kuriame buvo panaudoti ar galėjo būti panaudoti minėti langai, jų detalės, kitos medžiagos. Nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus (buhalterinės apskaitos vedimas, nesilaikant nustatytų reikalavimų), nors jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas sprendė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog šie veiksmai nulėmė ieškovo prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimą įmonei ar tuo labiau bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Teismo teigimu, pagal juridinių asmenų registro duomenis atsakovo vadovavimo laikotarpiu pasikeitė įmonės akcininkas – nuo 2010-04-07 įmonės vieninteliu akcininku tapo UAB „IREC Klaipėda“, nuo 2010-05-26 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla (2010-08-03) įmonės vadovu buvo trečiasis asmuo I. L.. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog atsakovo netinkamai forminamos minėtos ūkinės operacijos padarė įmonei žalos, pažeidė įmonės dabartinio dalyvio UAB „IREC Klaipėda“ interesus, atsižvelgiant į tai, jog šis juridinis asmuo akcijas įgijo jau po atsakovo vadovavimo praėjus tam tikram laikui ir vadovui esant kitam asmeniui – L. R., kuris pagal ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, medžiagų nurašymo aktus, taip pat kaip ir atsakovas, nesilaikė ūkinių operacijų įforminimo aukščiau nurodytos reglamentacijos. Be to, naujas akcininkas įgydamas visas UAB „LANGAI LT“ akcijas kaip apdairi sandorio šalis, įvertino jos finansinę padėtį ir jokių pretenzijų akcijas perleidusiai šaliai dėl padarytų įmonei nuostolių nepareiškė. Taip pat teismas sprendė, kad į bylą pateikta nepakankamai įrodymų, jog atsakovas savo veiksmais padarė žalos bankrutavusios įmonės kreditoriams, nes ieškovas net neįrodinėjo, kad atsakovo atlikti veiksmai – medžiagų nurašymas ar panaudojimas savo tikslams, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įtakojo įmonės nemokumą, ar kad įmonė atsakovui netinkamai įforminus medžiagų nurašymą ir panaudojimą savo tikslams įtakojo tai, kad įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovas pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-04-30 – patvirtinančias medžiagų įsigijimą, prekių pardavimą, prekių panaudojimą savo tikslams; už tą patį laikotarpį nurašymo aktus. Šių pateiktų įrodymų pagrindu sudarė buhalterinę pažymą, kurioje nurodė, jog minėtu laikotarpiu įmonė nupirko prekių 620 461,35 Lt sumai, pardavė prekių 67 516,85 Lt, o nurašė ir sunaudojo saviems poreikiams 1 002 187,10 Lt. Teismas nurodė, kad šie pateikti duomenys akivaizdžiai iškreipia apskaitą ir buhalterinius duomenis, nes įvertinus juos matyti, jog įmonė nurašė ir sunaudojo prekių beveik du kartus didesnei sumai, negu jų įsigijo, neskaitant tai, jog 67 516,85 Lt sumai prekių pardavė. Atsakovas nurodė, kad įmonėje atskaitomybė buvo vedama ne tik pagal PVM sąskaitas faktūras, įmonė prekes pardavinėjo ne tik pagal sąskaitas faktūras, tačiau buvo atsiskaitoma ir grynais pinigais per kasą, šį atsakovo argumentą teismo teigimu, patvirtina prie bylos kasos knygos kopijos (kasos pajamų orderiai, išlaidų orderiai) bei didžiosios knygos kopijos. Teismas nurodė, kad ieškovas neteikė kitų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog įmonei buvo padaryta jo nurodyto dydžio žala. Taip pat teismas spendė, kad dėl nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo pripažinti 6 530 Lt, kurie buvo nustatyti teismo administratoriui bankroto byloje administravimo išlaidoms iki pirmo kreditorių susirinkimo, nuostoliais, nes ieškovas neįrodinėjo, kad neteisėtais pripažinti atsakovo veiksmai, turėjo įtakos įmonės nemokumui.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas BUAB ,,LANGAI LT“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Nepagrįstas teismo argumentas, kad neteisėti atsakovo veiksmai nenulėmė žalos atsiradimo įmonei ar jos kreditoriams. Byloje nustatyta, kad nė viename ieškovo pateiktame BUAB ,,LANGAI LT“ nurašymo akte laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-04-30 nėra nurodyta langų, jų detalių, montavimo medžiagų nurašymo priežastis. Be to, tarp įmonės dokumentų nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtuose nurašymo aktuose nurodomos prekės ir medžiagos nurašytos pagrįstai ir kad jos nėra tinkamos realizuoti. Laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-04-30 buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis remiantis UAB ,,LANGAI LT“ be pagrindo pardavė UAB ,,LANGAI LT“ (t. y. sau) prekių už atitinkamas sumas. Bankroto administratoriui nėra perduota jokių langų, jų detalių, medžiagų, taip pat nėra perduota jokių lėšų suma, atitinkanti nepagrįstai, neteisėtai nurašytų langų vertę, todėl konstatuotina, kad UAB ,,LANGAI LT“ yra padaryta nuostolių.

102. Aplinkybė, kad UAB ,,IREC Klaipėda“ 2010-04-07 įsigijo visas UAB ,,LANGAI LT“ akcijas, niekaip neįrodo, jog buvę bendrovės vadovai laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-04-30 neatliko neteisėtų veiksmų ir kad tokiais jų veiksmais nebuvo padaryta žala bendrovei. Teismo išvada, kad naujasis akcininkas įgydamas UAB ,,LANGAI LT“ akcijas, kaip apdairi sandorio šalis, įvertino jos finansinę padėtį, yra paneigta kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent, kad 2010-05-26, t. y. praėjus mažiau nei 1,5 mėnesio po minėto akcijų perleidimo naujajam dalyviui, buvo kreiptasi į teismą dėl UAB ,,LANGAI LT“ bankroto bylos iškėlimo. Taip pat aplinkybė, kad UAB ,,IREC Klaipėda“ nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl įmonei padarytų nuostolių, jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas tokių nuostolių įmonei nepadarė.

113. Neteisinga teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala bankrutavusios įmonės kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-07-12 nutartimi UAB ,,LANGAI LT“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2010-10-14 nutartimi patvirtinta įmonės kreditorių bendra reikalavimų suma sudaro 124 957,02 Lt ir šie reikalavimai negali būti patenkinti. Taigi dėl kaltų atsakovo veiksmų nelikus bendrovėje turto jokia forma, negalėjo būti ir nebuvo patenkinti minėti bendrovės kreditorių reikalavimai. Be to, reiškiant ieškinį dėl žalos, padarytos bankrutuojančiai bendrovei, priteisimo, nėra būtina įrodyti, kad šios žalos padarymu buvo pažeisti jos kreditorių interesai.

124. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje. Ieškovas į bylą pateikė atsakovo pasirašytus įsakymus dėl langų, jų detalių, medžiagų nurašymo, jų nurašymo aktus bei pirminių buhalterinių dokumentų pagrindu parengtą 2011-02-28 buhalterinę pažymą, kurioje užfiksuota, jog 2008-10-01 – 2010-03-05 laikotarpiu buvo nurašyta ar suvartota saviems poreikiams įmonės turto bendrai 722 445,87 Lt sumai. Šie dokumentai ir pagrindžia ieškovui padarytos žalos dydį. Būtent atsakovui teko pareiga paneigti į bylą pateiktus įrodymus. Aplinkybė, už kiek, kada ir kokias prekes bendrovė įsigijo ir kokia apimtimi bei kokiomis kainomis jas realizavo, šioje byloje nėra svarbi, kadangi žalos bendrovei padarymo faktą pagrindžia būtent nurašymo aktai ir jų pagrindu sudaryta buhalterinė pažyma.

135. Teismo išvada, kad atlyginimas bankroto administratoriui nelaikytinas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovo patirtais nuostoliais, yra nepagrįsta ir neteisėta, o iš atsakovo priteistina 4 682,01 Lt daliai administravimo išlaidų atlyginti. Neteisėti atsakovo veiksmai, pasireiškę nepagrįstu didelės vertės ieškovo turto nurašymu, sukėlė bendrovei didžiulių nuostolių, kurių suma lygi 722 445,87 Lt. Tokios didelės vertės turto netekimas dėl kaltų atsakovo veiksmų tiesiogiai sąlygojo įmonės nemokumą ir bankrotą.

146. Šioje byloje prašomi priteisti nuostoliai yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl teismo išvada, kad ieškovas neįrodė egzistavus priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovei kilusios žalos, yra nepagrįsta ir neteisinga. Šioje byloje egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – nepagrįsto ir neteisėto tinkamų realizuoti didelės vertės prekių nurašymo – ir bendrovės patirtos žalos – turto netekimo.

15Atsakovas D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas ir jame išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

16IV. Apeliacinio teismo argumentai

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

19Byloje kilęs bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.

20Dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų

21Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

22Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. laikotarpiu nuo 2008-09-12 iki 2010-03-05 buvo UAB „LANGAI Lt“ vadovu (t. 1, b. l. 23-30). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi BUAB ,,LANGAI LT“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankroto departamentas LT“. Ieškovas BUAB ,,LANGAI LT“ bankroto administratorius ieškiniu prašo taikyti atsakovui D. B. civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 727 127,88 Lt dydžio žalą, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies vykdymu.

23Įstatymų leidėjas, remdamasis CK 2.4 straipsnio 3 dalies, CK 2.74 straipsnio 3 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės, o taip pat kitų įstatymų normomis, preciziškai bei imperatyvai reglamentuodamas įmonėje atliekamų finansinių operacijų įforminimo bei jų apskaitymo tvarką, siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine komercine veikla besiverčiančių asmenų ar šių asmenų bei valstybės (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus ir kt.), įmonės darbuotojų, ar administracijos vadovo, būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti minėtų operacijų apimtis, atlikimo laiką bei pagrindą ir kt. Taigi griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias bendrovės turto pasisavinimui, iššvaistymui. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą šis asmuo atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal nurodytos dalies 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

24Remiantis byloje pateiktais buhalteriniais dokumentais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2010-03-05 atsakovo D. B. įsakymais buvo nurašyti langai, jų detalės, priedai, montavimo medžiagos 376 166,97 Lt sumai (t. 1, b. l. 33-39, 100-101, 104-106, 130-134, 191-194, 291-293; t. 2, b. l. 51-60, 109-110, 163-172, 212-231, 235-238). Nei viename nurodytame byloje esančiame UAB ,,LANGAI LT“ nurašymo akte nėra nurodyta langų, jų detalių, montavimo medžiagų nurašymo priežastis, nėra dokumentų, patvirtinančių, jog nurodytos prekės ir medžiagos nėra tinkamos realizuoti. Bendrovei, kaip ūkio subjektui, priklausančių prekių ir medžiagų nurašymas keičia jos turto dydį, todėl tai yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Byloje pateikti bendrovės dokumentai neįrodo, kad buvo nurašytos netinkamos realizuoti, todėl neturinčios vertės prekės ir medžiagos. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prekės, detalės ir medžiagos buvo nurašytos pagrįstai. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB ,,LANGAI LT“ kontrahentai būtų reiškę kokias nors pretenzijas dėl netinkamos kokybės ar kiekio prekių. Įvertinęs nurodytus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nurašinėjęs minėtas medžiagas ir langus priimdamas tik įsakymus dėl medžiagų nurašymo ir pasirašydamas šių medžiagų nurašymo aktus, nepagrįsdamas kitais dokumentais apie tokio ūkinio įvykio būtinumą ir reikalingumą, nesilaikė šios ūkinės operacijos atlikimo tvarkos numatytos Buhalterinės apskaitos įstatyme.

25Taip pat atsakovas D. B. 2009-12-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kurioje nurodyta, kad UAB ,,LANGAI Lt“ parduoda įmonei UAB ,,LANGAI LT“ (t. y. sau) prekių už 346 278,90 Lt (be PVM) (t. 2, b. l. 238). Šioje PVM sąskaitoje faktūroje padarytas įrašas ,,pagal PVM įstatymo 5 straipsnį prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti“, tačiau byloje nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytos prekės buvo suvartotos bendrovės privatiems poreikiams tenkinti. Kaip nurodė apeliantas, UAB ,,LANGAI LT“ neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, kuriame galėjo būti ar buvo panaudoti langai, jų detalės, kitos medžiagos. Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė.

26Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovei priklausiusios prekės ir medžiagos buvo nurašytos įstatymo nustatytu pagrindu ir laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, bei bendrovei sau parduotos prekės buvo suvartotos bendrovės privatiems poreikiams tenkinti, konstatuotini atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo, atsakingo už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tvarkymą bei išsaugojimą, neteisėti veiksmai.

27Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo veiksmai nulėmė ieškovo prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimą įmonei bei pažeidė įmonės dabartinio dalyvio UAB „IREC Klaipėda“ interesus, nes šis juridinis asmuo įgydamas visas UAB „LANGAI LT“ akcijas kaip apdairi sandorio šalis, įvertino jos finansinę padėtį ir jokių pretenzijų akcijas perleidusiai šaliai dėl padarytų įmonei nuostolių nepareiškė. Aplinkybė, kad UAB ,,IREC Klaipėda“ 2010-04-07 įsigijo visas UAB ,,LANGAI LT“ akcijas, neįrodo, kad buvęs bendrovės administracijos vadovas laikotarpiu 2008-09-12 iki 2010-03-05 neatliko neteisėtų veiksmų, ir kad tokiais veiksmais nebuvo padaryta žala bendrovei. Taip pat vien aplinkybė, kad UAB ,,IREC Klaipėda“ nepareiškė jokių pretenzijų dėl įmonei padarytų nuostolių, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas tokių nuostolių įmonei nepadarė.

28Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 str.). Ieškovas byloje pateikė atsakovo pasirašytus įsakymus dėl langų, jų detalių, medžiagų nurašymo 376 166,97 Lt sumai, atsakovo 2009-12-01 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kuria bendrovė sau pardavė prekių už 346 278,90 Lt. Šie įrodymai pagrindžia bendrovei padarytos 722 445,87 Lt žalos dydį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktais įrodymais bei paskaičiavimais, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus paskaičiavimus, arba įrodymus pagrindžiančius, kad prekės ir medžiagos buvo nurašytos ar sunaudotos bendrovės poreikiams laikantis įstatymų reikalavimų, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė už kiek, kada ir kokias prekes bendrovė įsigijo ir kokia apimtimi bei kokiomis kainomis jas realizavo, šiuo atveju neturi reikšmės, nes žalos bendrovei padarymo faktą pagrindžia būtent nurašymo aktai ir atsakovo 2009-12-01 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 000160. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos 722 445,87 Lt dydžio žalos bendrovei fakto.

29Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina priežastinį ryšį tarp bendrovės patirtos žalos (722 445,87 Lt nuostolių) ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas nepagrįstai nurašė bendrovei priklausančias prekes, bei medžiagas nesant jokių duomenų apie šių prekių bei medžiagų netinkamumą realizuoti, taip pat be pagrindo išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria bendrovė sau pardavė prekes, tačiau nepateikta įrodymų, kad nurodytos prekės buvo suvartotos būtent bendrovės privatiems poreikiams tenkinti, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė žalą.

30Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 str.), yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 722 445,87 Lt dydžio žalą.

31Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 4 682,01 Lt dydžio žalą, t. y. teismo patvirtintą administravimo išlaidų (6 530 Lt) dalį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, proporcingą iš atsakovo reikalaujamam priteisti nuostolių dydžiui.

32Kaip minėta, civilinei atsakomybei atsirasti turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 str.). CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, t.y. nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra atsakingas už šias ieškovo administravimo išlaidas, nes ieškovas neįrodinėjo, kad neteisėtais pripažinti atsakovo veiksmai turėjo įtakos įmonės nemokumui.

33Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 722 445,87 Lt žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 46 064,70 Lt dydžio palūkanos atmestinos kaip neįrodytos (CPK 178 str.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Taip pat bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str.). Ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, todėl pagal CPK 83 straipsnio nuostatas jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šiuo atveju ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei turi būti priteisiamas mokėtinas žyminis mokestis. Šiuo atveju tenkinant ieškinio reikalavimą dėl 722 445,87 Lt priteisimo, už ieškinį turėtų būti mokamas 11 224,46 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tokio paties dydžio žyminis mokestis turėtų būti mokamas ir už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d.). Todėl iš atsakovo valstybei turi būti priteisiamas iš viso 22 448,92 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 7 800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 195-196, t. 5, b. l. 329-332, t. 6, b. l. 32-33, 100-101). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, į nagrinėjamoje byloje keltus teisinius klausimus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia iš atsakovo 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

38Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo BUAB ,,LANGAI LT“ reikalavimas priteisti iš atsakovo D. B. 722 445,87 Lt nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui BUAB ,,LANGAI LT“ (į. k. 301864698) iš atsakovo D. B. (a. k. ( - ) 722 445,87 Lt nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

41Priteisti ieškovui BUAB ,,LANGAI LT“ iš atsakovo D. B. 5 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

42Priteisti iš atsakovo D. B. 22 448,92 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „LANGAI LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas BUAB ,,LANGAI LT“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 9. 1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad neteisėti atsakovo veiksmai nenulėmė... 10. 2. Aplinkybė, kad UAB ,,IREC Klaipėda“ 2010-04-07 įsigijo visas UAB... 11. 3. Neteisinga teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad... 12. 4. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje.... 13. 5. Teismo išvada, kad atlyginimas bankroto administratoriui nelaikytinas dėl... 14. 6. Šioje byloje prašomi priteisti nuostoliai yra atsakovo neteisėtų... 15. Atsakovas D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 16. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Byloje kilęs bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.... 20. Dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų... 21. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. laikotarpiu nuo 2008-09-12 iki... 23. Įstatymų leidėjas, remdamasis CK 2.4 straipsnio 3 dalies, CK 2.74 straipsnio... 24. Remiantis byloje pateiktais buhalteriniais dokumentais nustatyta, kad... 25. Taip pat atsakovas D. B. 2009-12-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.... 26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 28. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako... 29. Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai,... 30. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės... 31. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 4 682,01 Lt dydžio... 32. Kaip minėta, civilinei atsakomybei atsirasti turi būti visos civilinės... 33. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 37. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.... 38. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo BUAB ,,LANGAI LT“... 39. Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui BUAB ,,LANGAI LT“ (į.... 40. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 41. Priteisti ieškovui BUAB ,,LANGAI LT“ iš atsakovo D. B. 5 000 Lt advokato... 42. Priteisti iš atsakovo D. B. 22 448,92 Lt žyminio mokesčio valstybei....