Byla 2-928-527/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios UAB „GTG VITRUM“ administratorės UAB „Geraldis“ įgaliotam asmeniui G. U. ir ieškovės atstovui advokato padėjėjui Mariui Grucei, atsakovui S. C. ir jo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovui V. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios BUAB „GTG VITRUM“ ieškinį atsakovams S. C. ir V. T. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2bankrutavusi ieškovė, kurios vardu reikalavimus reiškia bankroto administratorė, 2012-09-11 teismui pateiktu ieškiniu (b. l. 4-5) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 205 634,92 Lt žalą. Atsakovas V. T. vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui 2012-10-25 sumokėjo ieškovei 10 000 Lt (b. l. 74), todėl prašymu dėl ieškinio sumos patikslinimo (b. l. 75) ieškovė, atsisakiusi reikalavimo dėl 10 000 Lt priteisimo, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 195 634,92 Lt. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei bankroto byla iškelta 2012-01-26 nutartimi (b. l. 58). Bankroto administratorė, perėmusi bankrutavusios įmonės dokumentus, nustatė, jog 2012-02-27, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, buvo išrašytas Kasos išlaidų orderis Nr. 48 (b. l. 6), pasirašytas atsakovo S. C. (kaip pinigus išdavusio asmens), pagal kurį iš kasos buvo išduota 205 634,92 Lt atsakovui V. T., pasirašiusiam kaip pinigus priėmusiam asmeniui ir kaip kasininkui. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Teismų pripažįstama, kad bet koks atsiskaitymas su kreditoriumi, atliktas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir pažeidžiant ĮBĮ nustatytą tvarką, yra niekinis ir negalioja nuo įvykdymo momento. Lėšos, kurias kreditoriui V. T. sumokėjo bankrutuojanti įmonė, turi būti grąžintos, neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius, priimdamas įvykdymą, buvo sąžiningas. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės direktoriaus S. C. įgaliojimai pasibaigė ir visi po to jo įvykdyti įmonės vardu atsiskaitymai prieštarauja minėtoms ĮBĮ imperatyvioms normoms, todėl yra niekiniai ir negalioja nuo jų įvykdymo momento (CK 1.80 str., ĮBĮ 10 str. 7 d., 14 str. 1 ir 3 d.). Taigi niekinio sandorio šalies, V. T., sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, nes sandorio šalis, nors ir būdama sąžininga, vienašališkai gavo tai, ką įstatymas draudžia gauti, todėl tai, ką pagal niekinį sandorį asmuo gavo, privalo grąžinti (CK 1.80 str. 2 d.). Bankroto administratorė kreipėsi į V. T. su pranešimu-paraginimu (b. l. 7, 8) dėl neteisėtai gautų pinigų grąžinimo, tačiau atsakovas nereaguoja ir nebendradarbiauja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ĮBĮ imperatyvios normos nustato, kad po bankroto bylos įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Atsakovų veiksmai išmokėti pinigus iš bankrutuojančios įmonės kasos buvo neteisėti, kas sukelia civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai veikė kartu, jų atsakomybė atlyginti žalą turi būti solidari.

3Atsakovas S. C. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 36) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad 2012 m. sausio mėnesį jis sirgo, todėl nedirbo. Tuo metu jau nedirbo ir kiti atsakovės darbuotojai, todėl atsakovui nebuvo žinoma, kad Kauno apygardos teismas 2012-01-26 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Atsakovui nesuprantama, kaip galėjo būti iškelta bankroto byla. ĮBĮ 6 straipsnis numato, kad kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tačiau įmonėje tokių pranešimų nebuvo gauta. Atsakovas nėra gavęs nei vieno teismo kvietimo į Kauno apygardos teismą nagrinėjant bankroto bylą bei jokių procesinių dokumentų apie priimtas nutartis.

4Atsakovas V. T. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 37) prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad jis jokio pranešimo-paraginimo dėl gautų pinigų nėra gavęs. Dėl kasos išlaidų orderio Nr. 48, kurio pagrindu jam buvo išmokėta 205 634,92 Lt, ieškovei buvo minėta, kad buhalterijoje buvo įsivėlusi klaida, dėl ko kvite nurodyta klaidinga išmokėjimo data 2012-02-27, o ieškovei buvo pateikti tikslinimo dokumentai.

5Ieškovės atstovas pateikė į bylą VĮ Registrų centro išrašą apie tai, jo atsakovas S. C. ieškovės direktoriumi buvo nuo 2011-09-28 iki 2012-02-07 (b. l. 60-61) bei ieškovės įstatus (b. l. 62-72).

6Ieškinys tenkintinas.

7Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (LAT 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, pagal kasacinio teismo praktiką lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant klausimą dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (LAT 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalimi, visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

9Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bet koks atsiskaitymas su kreditoriumi, atliktas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir pažeidžiant ĮBĮ nustatytą tvarką, yra niekinis ir negalioja nuo įvykdymo momento.

10Nustatyta, jog ieškovei bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2012-01-26 nutartimi (b. l. 58). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog ši nutartis įsiteisėjo 2012-02-07 ir tai, jog Juridinių asmenų registre įsiteisėjusi teismo nutartis buvo registruota 2012-02-15.

11Iš UAB ,,GTG Vitrum“ kasos išlaidų orderio Nr. 48 (b. l.6) matyti, jog 2012-02-27, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, buvo išrašytas Kasos išlaidų orderis Nr. 48 (b. l. 6), pasirašytas atsakovo S. C. (kaip pinigus išdavusio asmens – įmonės vadovo), pagal kurį iš kasos buvo išduota 205 634,92 Lt atsakovui V. T., pasirašiusiam kaip pinigus priėmusiam asmeniui ir kaip kasininkui. Šiame orderyje nurodytas pagrindas - ,,antišlaidžių padengimui“.

12Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių gynimą teismas vertina kaip viešąjį interesą, o pinigų išmokėjimo 2012-02-27, t. y. jau esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, sandorį - kasos išlaidų orderį Nr.48 (kuris yra griežtos atskaitomybės finansinis dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir kuriuo remiantis atliekama bendrovės finansinė apskaita, apskaitomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir pan.) pripažįsta pažeidžiančiu imperatyviąsias ĮBĮ normas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktus bei 14 straipsnio 1 d.), prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir ex officio – niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, ĮBĮ 14 str. 2 d.).

13Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitų sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos; išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str.).

14Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškose nagrinėjamai situacijose, t. y. kai yra pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 str. 1 d.). Ieškovės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (LAT 2007-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2007; 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008; 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). LAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (LAT 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.) ir kt.

15Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagal neteisėtą sandorį išmokėtus pinigus prašydamas priteisti solidariai iš pinigus išmokėjusio įmonės vadovo S. C. bei pinigus gavusio atsakovo V. T.. Taigi akivaizdu, jog ieškinys yra ne tik dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo (pagal faktinį ieškinio pagrindą), bet ir dėl deliktinės atsakomybės buvusio įmonės vadovo S. C. atžvilgiu taikymo.

16Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

17Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas S. C., įmonės vadovu buvęs nuo jo išrinkimo 2011-09-28 iki 2012-02-07 (bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena) (b. l. 60), teismo nuomone, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, būtent kuo ir pasireiškia atsakovo kaltė. Atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jis buvo tik formalus vadovas (įsidarbinęs pagal internete rastą skelbimą), nuo kurio niekas nepriklausė ir kuris jokių konkrečių veiksmų įmonėje neatlikinėjo, nes faktiškai įmonei vadovavo V. T., be to, nuo 2012-01-12 iki 2012-04-06 (t. y. ir 2012-02-27) jis turėjo nedarbingumą, teismo nuomone, nėra tos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindu atleisti buvusį įmonės vadovą nuo civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą. Nors ieškovės bankroto byloje ir nėra duomenų apie tai, jog S. C. buvo betarpiškai informuotas tiek apie ketinimą kelti jo vadovaujamai įmonei bankroto bylą, tiek ir apie patį bankroto bylos iškėlimo faktą, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju atsakomybei kilti užtenka to, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, įsiteisėjusi bankroto bylos iškėlimo nutartis Juridinių asmenų registre buvo registruota 2012-02-15. Vadinasi, atsakovas, 2012-02-27 pasirašydamas kasos išlaidų orderį (ypač įvertinus tai, kad jis nuo 2012-01-12 buvo nedarbingas ir nedalyvavo įmonės valdyme, todėl turėjo būti ypatingai budrus), turėjo visas galimybes patikrinti viešus Juridinių asmenų registro duomenis ir sužinoti apie bankroto bylos iškėlimą. Tai, kad atsakovas S. C., kaip pats pripažino teismo posėdyje, turi aukštąjį išsilavinimą ir yra dirbęs vadovaujančiose pareigose, teismo nuomone, tik patvirtina prieš tai padarytos teismo išvados teisingumą.

18CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ĮBĮ imperatyvios normos nustato, kad po bankroto bylos įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Akivaizdu, jog atsakovas S. C. šias imperatyvias ĮBĮ normas pažeidė.

19Vadinasi, neteisėti buvo abiejų atsakovų (tiek vadovo S. C., tiek kasininko V. T.) veiksmai, jau esant iškeltai bankroto bylai išmokant pinigus iš bankrutuojančios įmonės kasos, kas sukelia civilinę atsakomybę už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai veikė kartu bei nenuginčijo solidariosios atsakomybės prezumpcijos, žalos atlyginimas priteistinas iš abiejų atsakovų solidariai.

20Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteistina valstybei po 2 457 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu.

21Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais,

Nutarė

22ieškinį tenkinti.

23Pripažinti 2012-02-27 Kasos išlaidų orderį Nr. 48 niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu.

24Priteisti iš atsakovų S. C. ir V. T. ieškovei BUAB „GTG VITRUM“ solidariai 195 634,92 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis litus ir 92 centus) žalos atlyginimo dėl neteisėtai išmokėtų sumų pagal 2012-02-27 Kasos išlaidų orderį Nr. 48.

25Priteisti iš atsakovų V. T. ir S. C. valstybei po 2 457 Lt žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbanke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvito originalą pateikiant teismui.

26Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

27Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. bankrutavusi ieškovė, kurios vardu reikalavimus reiškia bankroto... 3. Atsakovas S. C. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 36) prašo ieškinį atmesti.... 4. Atsakovas V. T. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 37) prašo ieškinį atmesti.... 5. Ieškovės atstovas pateikė į bylą VĮ Registrų centro išrašą apie tai,... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ)... 9. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bet koks... 10. Nustatyta, jog ieškovei bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo... 11. Iš UAB ,,GTG Vitrum“ kasos išlaidų orderio Nr. 48 (b. l.6) matyti, jog... 12. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių gynimą teismas vertina... 13. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo... 14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos... 15. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės... 16. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 17. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas S. C., įmonės vadovu buvęs nuo jo... 18. CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose... 19. Vadinasi, neteisėti buvo abiejų atsakovų (tiek vadovo S. C., tiek kasininko... 20. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteistina valstybei po 2 457 Lt... 21. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais,... 22. ieškinį tenkinti.... 23. Pripažinti 2012-02-27 Kasos išlaidų orderį Nr. 48 niekiniu ir... 24. Priteisti iš atsakovų S. C. ir V. T. ieškovei BUAB „GTG VITRUM“... 25. Priteisti iš atsakovų V. T. ir S. C. valstybei po 2 457 Lt žyminio... 26. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,... 27. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui...