Byla 1A-325-150/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergijui Bekiš, nuteistajam R. P., gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 4 dalį bei nuteistas:

  • pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo;
  • pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;
  • pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 10 MGL ( 1 300 Lt / 376 Eur) bauda.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, bei R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL ( 1 300 Lt / 376 Eur) bauda ir laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Šiuo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, K. J. – pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, G. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5R. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė, t. y. 2014 m. kovo 6 d. apie 00.00 val., tiksliai ikiteisminiu metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su bendrininkų grupe, t. y. R. P. ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu K. J., kuris iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. ( - ) į R. P. mobilaus ryšio telefoną abonento Nr. ( - ), išsiųsdamas SMS žinutę, informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims per Nemuno upę, kurios vidurys atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ( - ), tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0088 ir Nr. 0089, ne sienos perėjimo punkte, nepateikiant muitinės kontrolei ir išvengiant šios kontrolės, o transportavimui panaudojant Nemuno upės vandens sroves, perplukdžius privalomus pateikti muitinei 1 500 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 11 339 Lt, 2 000 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 16 529 Lt, 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 16 529 Lt, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 44 397 Lt, kartu su nusikalstamos veikos bendrininku R. P. perėmė šias cigaretes toliau gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6R. P. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2014 m. kovo 6 d. apie 00.00 val., tiksliai ikiteisminiu metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – R. P., G. P., VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu K. J. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kurie per Nemuno upę, kurios vidurys atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ( - ), tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0088 ir Nr. 0089, ne sienos perėjimo punkte, nepateikiant muitinės kontrolei ir išvengiant šios kontrolės, o transportavimui panaudojant Nemuno upės vandens sroves, plukdant iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes: 1 500 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 11 339 Lt, 2 000 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 16 529 Lt, 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 16 529 Lt, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL ir sudaro 44 397 Lt, bendrininkui K. J. nuo 2014 m. kovo 6 d. 8.50 val. iki 2014 m. kovo 6 d. 20.45 val. duodant patarimus bei teikiant informaciją iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. ( - ) į R. P. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. ( - ), išsiunčiant SMS žinutes, informuojančias apie VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės pareigūnų galimas buvimo vietas tarnybos metu, patariant apie saugias prieigas prie Nemuno upės, vietas ir kelius, vedančius prie valstybės sienos, panaudojant vandens sroves, plukdydamas jas Nemuno upe neteisėtai gabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kur nuplukdžius cigaretes ne mažiau kaip 2 450 metrų nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0089, ( - ), ribose, 2014 m. kovo 6 d. apie 18.00 val. su bendrininkais R. P., G. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai akcizinėms prekėms gabenti paruoštais automobiliais „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), ir „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), atvyko į Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą, esantį ( - ), bendrininkui G. P. saugant bei pridengiant bendrininkus – stebint nusikaltimo vietos prieigas, kad pareigūnams pasirodžius per raciją galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus, kartu su R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam stebint nusikaltimo vietos prieigas su naktinio matymo prietaisu „FLIR“, 2014 m. kovo 6 d. apie 21.00 val., perėmė Nemuno upe atplukdytas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, supakuotas į 7 polietileninius maišus, toliau neteisėtai gabenti pernešė jas ne mažiau kaip 130 metrų ir sukrovė – 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 500 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ į automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ) (paruoštą gabenti cigaretėms) bei 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 500 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ į automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ) (paruoštą gabenti cigaretėms), o likusį kiekį – 1 500 pakelių cigarečių „Fest“, 1 000 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir 1 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, šalia automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), tačiau su bendrininkais buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų.

7Be to, R. P. dar nuteistas ir pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2014 m. kovo pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), susitiko su Lietuvos Respublikos tarnautoju – VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu – K. J. ir davė jam mažesnės negu 1 MGL vertės – 100 Lt – kyšį už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neapibrėžtą kiekį kartų duoti patarimus bei teikti informaciją apie tai, kokiu laiku ir kur VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardai priskirtame valstybės sienos ruože būtų galima saugiausiai kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieigas prie Nemuno upės, vietas ir kelius, vedančius prie valstybės sienos.

8Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo R. P. (įskaitant suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. gegužės 23 d.), paskiriant jam didesnę piniginę baudą; taip pat panaikinant Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalis, kuriose nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), VIN: ( - ), du jo užvedimo raktelius, automobilio registracijos liudijimą Nr. E481358, konfiskuoti bei sunaikinti daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nurodytus daiktus grąžinti savininkams.

9Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su apelianto nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, ir tai turėjo įtakos paskiriant R. P. teisingą bausmę. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o paskirta bausmė nėra teisinga.

10Apeliantas teigia, kad teismas nevisiškai išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymų visetą, rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų (pareigūnų) J. P., A. M., V. K., E. T., D. P., R. J. parodymais, taip pat kitais, tik R. P. kaltinančiais, bylos duomenimis. Aptariamu atveju turėjo būti vadovaujamasi bendruoju teisės principu, t. y. kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Apygardos teismas nepašalino šioje byloje esančių prieštaravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos objektyvių ir subjektyvių aplinkybių nustatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apelianto tvirtina, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų dėl jo veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamas teismo nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nebuvo ištirti bei patikrinti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad R. P. 2014 m. kovo 6 d. per Lietuvos Respublikos sieną gabeno akcizais apmokestinamas prekes ir jomis disponavo. Teismas nustatė tik tai, kad paminėtą datą kontrabandą tiesiogiai realizavo nenustatyti asmenys, atplukdydami cigaretes iš Baltarusijos Respublikos, tačiau visiškai nenagrinėjo aplinkybių, jog nuteistasis su asmenimis, kurie galbūt atplukdė cigaretes iš Baltarusijos Respublikos, niekada nebendravo ir niekaip nesitarė. Apygardos teismas bylos duomenimis nepaneigė apelianto parodymų, nuoširdžiai duotų bylą nagrinėjant teisme.

11Apelianto nuomone, teismas taip pat neteisingai nustatė ir tai, kad nusikalstamoms veikoms vykdyti buvo panaudotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), priklausantis R. K., bei mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), priklausantis A. V.. Teismas nepagrįstai konfiskavo šiuos daiktus ir tokiu būdu netinkamai taikė BK 72 straipsnį, pažeidė nuteistojo konstitucines teises. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, kasacinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl nuosavybės neliečiamumo, turto konfiskavimo instituto taikymo, apeliantas nurodo, kad apygardos teismas turėjo prievolę tiesiogiai nustatyti faktą, jog aptarto turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, pavyzdžiui, apklausti teismo posėdyje kaip liudytojus nurodytus asmenis, bet šių veiksmų neatliko. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju konfiskacijos taikymas neatitinka proporcingumo principo. Nuteistojo manymu, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir jo šeimos (išlaikytinių) situaciją, nėra per griežta. Apeliantas pažymi, kad R. K. automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, cigaretės net nebuvo vežamos per valstybės sienos teritoriją, taip pat slepiamos, tikintis, jog jos nebus surastos, niekaip nenaudotas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kuris buvo paimtas iš automobilio „Audi A6 Avant“ salono daiktadėžės.

12Nuteistasis teigia, kad bausmė yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmės paskirties, kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis dirba UAB „Anarita“ statybos darbų vadovu, rūpinasi šeima, su gyvenimo drauge (sugyventine) A. V. augina 2 vaikus: N. P., gimusį 2004 m. lapkričio 14 d., ir kūdikį M. P., gimusį 2014 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, R. P. mano, kad apygardos teismas neužtikrino jo teisės į teisingą teismą, nes jam paskirta bausmė nėra teisinga, ypatingai įvertinus tai, jog nuteistasis augina ir rūpinasi 2 mažamečiais vaikais, iš kurių vienas – kūdikis, kitiems nuteistiesiems skirtos piniginės baudos.

13Apeliantas daro išvadą, kad nustačius tai, jog gabentų kontrabandinių cigarečių vertė nežymiai viršija įstatymo sankcijoje nustatytą 250 MGL vertę, R. P. teisinga bausmė būtų tokia, kuri nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nes tokiu būdu jis bus naudingesnis šeimai ir visuomenei, galės dirbti. Nuteistasis pasižada savo darbu ir elgesiu pateisinti teismo pasitikėjimą, nes jis suvokė savo netinkamą elgesį prieš šeimą, artimuosius ir visuomenę.

14Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras su nuteistojo R. P. apeliaciniu skundu sutiko iš dalies, t. y. neprieštaravo, kad būtų panaikinta skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl mobilaus ryšio telefono, priklausančio A. V., sunaikinimo, o kitą nuosprendžio dalį prašė palikti nepakeistą.

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręsto klausimo dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai).

16Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).

17Dėl R. P. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį

18Apeliantas nuteistasis R. P., skųsdamas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį bei 227 straipsnio 4 dalį, prašo šį nuosprendį pakeisti dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei nuteistajam paskirti didesnę piniginę baudą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, viena vertus, neigia padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu jo, liudytojų parodymų ir kitų bylos rašytinių įrodymų vertinimu, kita vertus, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog gabentų kontrabandinių cigarečių vertė nežymiai viršija įstatymo sankcijoje nustatytą 250 MGL vertę, prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

19Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde jokių konkrečių jo kaltės įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Nuteistasis tik tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymų visumą, įrodymus įvertino pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, todėl neteisingai jį nuteisė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį. Tokie apelianto teiginiai pripažįstami iš dalies pagrįstais.

20Nuteistasis R. P. be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu už kontrabandos gabenimą ir neteisėtą disponavimą (įgijimą ir gabenimą) akcizais apmokestinamomis prekėmis. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-242/2014).

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimų padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytas veikas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad apygardos teismas buvo šališkas. Įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų apeliantas, jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti teismo nešališkumo principo pažeidimą. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, skirti apygardos teismo atliktam įrodymų vertinimui, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir išreiškia tik jo nuomonę dėl jam nepriimtino įrodymų vertinimo. Kaip minėta, aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs R. P., nesuponuoja, jog teismo išvados yra neteisingos.

22Nuteistojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. P. kaltės gabenus kontrabandą, neteisėtai įgijus ir gabenus akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pagrįstos įrodymais: įtariamojo R. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje (2 t., b. l. 73-75), kaltinamojo R. P. duotais parodymais teismo posėdyje (5 t., b. l. 163-175), R. P. paaiškinimais (2 t., b. l. 171-173), įtariamojo R. P. parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismo posėdyje (2 t., b. l. 182-184, 190-191; 5 t., b. l. 163-175), įtariamojo G. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jo teismo posėdyje duotais parodymais (3 t., b. l. 100-101; 5 t., b. l. 163-175), įtariamojo K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jo teismo posėdyje duotais parodymais (2 t., b. l. 15-20; 5 t., b. l. 163-175), liudytojų J. P., A. M., V. K., S. P., A. S., E. T., D. P., R. J. teismo posėdyje duotais parodymais (5 t., b. l. 103-108, 144-150), tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 1, 127; 2 t., b. l. 184-190), įvykio vietos apžiūros, kratos, apžiūrų protokolų duomenimis (1 t., b. l. 10-19, 37-41, 42-47, 82-89, 110-117, 123-126, 129-130, 136-139), Vilniaus teritorinės muitinės pažymos Nr. (9.3/46)-2V-5349 duomenimis (1 t., b. l. 109). Aptarti bylos įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Tokie įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, apygardos teismui leido daryti pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės padarius nusikaltimus, nustatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje.

23Nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų (pareigūnų) parodymais, nepaneigė apelianto parodymų, nuoširdžiai duotų bylą nagrinėjant teisme. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes prieštarauja pirmiau ištirtiems bylos duomenims.

24Teismas, darydamas išvadas, pagrįstai rėmėsi tiesiogiai teismo posėdyje ir įstatymo nustatyta tvarka ištirtais liudytojų (pareigūnų) parodymais, kurie yra nuoseklūs, papildo kitus bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog liudytojai (pareigūnai) turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį, būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Iš nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad apygardos teismas tyrė apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos lygino su duotais teisiamajame posėdyje ir šalino prieštaravimus, nuosprendyje šiuos įrodymus taip pat išsamiai analizavo ir pagrįstai teisme duotus parodymus, atmetė bei įvertino juos kaip gynybinę nuo kaltinimų poziciją, paneigtą kitais byloje surinktais įrodymais. Tokia teismo išvada pagrįsta ir padaryta įvertinus apelianto parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų duoti parodymai įrodymais yra tuo atveju, jei jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2013, 2K-146/2014). Baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant gynėjui, todėl šiuos jo parodymus teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir jais grindė išvadas dėl jo kaltės dėl jam inkriminuotų veikų.

25Apeliantas teigia, kad teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp įrodymų, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais argumentais. Todėl teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius pripažįsta deklaratyviais ir atmeta.

26Skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atitinka faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas teisingai sprendė, kad P. P. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė. Šiai P. P. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota kaip baigta pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka R. P. savo kaltės dėl kontrabandos gabenimo iš esmės neneigė, tik nesutiko su privalomų pateikti muitinei (gabentų) daiktų ir disponuotu (įgytu ir gabentu) akcizais apmokestinamų prekių kiekiu.

27Tuo tarpu, dėl kaltinimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį kaip baigtos veikos, teisėjų kolegijos nuomone, teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai įrodyta pripažino R. P. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas pagrįstai šią veiką kvalifikavo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, tačiau neteisėtai šią veiką pripažino baigta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. P. nebaigė daryti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, ši veika nebuvo baigta dėl nuo R. P. valios nepriklausančių aplinkybių, nes jis buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. P. nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėtu įgijimu ir gabenimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, perkvalifikuotini iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 4 dalies ir 1992 straipsnio 1 dalies į pasikėsinimą neteisėtai įgyti bei gabenti akcizais apmokestinamas prekes, t. y. į BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį.

28Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju R. P. padarytos nusikalstamos veikos, nepaisant to, kad jos padarytos skirtingais veiksmais, tačiau įvertinus tai, jog jie tarpusavyje susiję, buvo bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą, kvalifikuotinos ne kaip atskiros, o kaip nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, ideali sutaptis. Panašios pozicijos dėl skirtingų nusikalstamų veiksmų, kai jie tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą pripažinimo idealia nusikaltimo sudėtimi laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys 2K-670/2007, Nr. 2K-194/2012).

29Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti ir R. P., K. J. – pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį bei G. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

30Byloje nustatyta, kad R. P., K. J. ir G. P. nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis taip pat nuteisti už neteisėtą įgijimą ir gabenimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau šiame nuosprendyje padarytas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. P. nusikalstamus veiksmus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, konstatuoja, jog nusikalstamų veikų bendrininkų veiksmai taip pat perkvalifikuotini į pasikėsinimą neteisėtai įgyti bei gabenti akcizais neapmokestinamas prekes (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bausmės paskyrimo

33Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ir prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šis nuteistojo prašymas tenkintinas iš dalies.

34Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas R. P. parinkdamas bausmės rūšį ir bausmės dydį klaidų nepadarė.

35Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė turi būti veiksminga. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius (šeiminę padėtį, išsilavinimą ir pan.), jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir (ar) dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys 2K-58/2010, 2K-137/2013).

36Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam R. P. skirtiną bausmę, pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad jis veikė su bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančią aplinkybę, parinkdamas R. P. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio taikymo kontekste. BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas baigtas, o BK 1992 straipsnio 1 dalyje – nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. R. P. yra anksčiau teistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jam skirtos, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nebuvo veiksmingos, nes jis vėl nusikalto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad gabentų kontrabandinių cigarečių vertė nežymiai viršija įstatymo nustatytą 250 MGL vertę, jog jis buvo organizatoriumi. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, parinkdamas skirtinos bausmės dydį, įvertino ir apeliaciniame skunde nuteistojo akcentuojamus socialinius ryšius, t. y. kad R. P. dirba, augina mažamečius vaikus. Kita vertus, pastebėtina, kad nurodyti socialiniai ryšiai R. P. nesulaikė nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą, jis nuteistas. Nuosprendyje teismas motyvuotai, išsamiai ir detaliai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui R. P. skirti su realiu laisvės atėmimu, susijusią bausmę, t. y. už BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 1992 straipsnio 1 dalyje – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokios rūšies ir dydžio bausmės, kurių dydis yra gerokai mažesnes už apelianto padarytų nusikaltimų sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį, yra teisinga, nėra per griežta, neprieštarauja bausmės paskirčiai. Šios teismo išvados nepaneigia nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prie bylos pridėta R. P. asmenybę teigiamai apibūdinanti UAB „Anarita“ charakteristika, nei aplinkybė, kad šioje byloje kitiems nuteistiesiems paskirtos piniginės baudos. Pažymėtina, kad bausmė individualizuojama konkrečiai atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su tam tikru asmeniu. Priešingai, pirmiau ištirtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistojo prašoma skirti, su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė galėtų būti pripažinta neveiksminga bausme, neatitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties, aiškiai neproporcinga, neadekvačia nusikalstamų veikų pavojingumui ir R. P. asmenybei bei prieštaraujančia teisingumo principui.

37Taigi, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, nepaisydama to, kad šiuo nuosprendžiu R. P. sumažinta inkriminuotos veikos, nustatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, apimtis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą, kitaip nei nurodo apeliantas, yra teisingos, ne per griežtos, atitinka BK 41, 54 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad R. P. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikintina ir R. P. paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo.

38Dėl turto konfiskavimo

39Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014).

40Nesutiktina su apelianto argumentais, kad nusikalstamai veikai nebuvo panaudotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), neva priklausantis R. K.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo naudojama nusikalstamai veikai daryti, dalis akcizais apmokestinamų prekių buvo sukrauta į šią transporto priemonę ir paruošta šias prekes gabenti (1 t., b. l. 18). Nors nuteistasis teigia, kad aptariama transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jau vien šios transporto priemonės kėbulo tipas „Universalas“ rodo, jog tokio kėbulo tipo automobilis, įvertinus ketinimo gabenti dalyko dydį bei kiekį, žymiai būtų palengvinęs nusikalstamos veikos darymą, be šios transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas nebūtų įmanomas. Be to, bylos duomenimis, kitaip nei tvirtina nuteistasis, automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), teisėtas valdytojas yra R. P., nes jis 2014 m. vasario 27 d. pirkimo–pradavimo sutartimi jį įsigijo iš R. K. (1 t., b. l. 78), 2014 m. kovo 3 d. buvo paduotas prašymas dėl nurodytos transporto priemonės registracijos, o anksčiau šis automobilis priklausė apelianto dabartinei sugyventinei A. V. (1 t., b. l. 59-60).

41Dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo

42Sutiktina su apelianto teiginiais, kad apygardos teismas neteisėtai nusprendė sunaikinti daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), priklausantį A. V., saugomą VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Logistikos skyriuje (1 t., b. l. 161-174). Byloje nėra duomenų, kad šis mobilaus ryšio telefonas buvo nusikalstamos veikos įrankiu. Todėl mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), grąžintinas A. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 108 straipsnio 1 dalis).

43Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

45R. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

46R. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

47K. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

48G. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

49Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo R. P. ir bausmes subendrinti iš naujo.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu R. P. paskirtą bausmę pagal BK 199 straipsnio 1 dalį subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirti – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę pagal BK 63 straipsnio 3 dalį subendrinus su Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 10 MGL (1 300 Lt / 376 Eur) pinigine bauda, R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą su 10 MGL (1 300 Lt / 376 Eur) pinigine bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

51Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl daiktinio įrodymo – mobiliojo ryšio telefono „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) – sunaikinimo.

52Mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), grąžinti A. V., a. k. ( - ).

53Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 3. Šiuo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199²... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 5. R. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis per Lietuvos... 6. R. P. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį... 7. Be to, R. P. dar nuteistas ir pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2014... 8. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 10. Apeliantas teigia, kad teismas nevisiškai išsamiai ir nešališkai ištyrė... 11. Apelianto nuomone, teismas taip pat neteisingai nustatė ir tai, kad... 12. Nuteistasis teigia, kad bausmė yra individuali prievartos priemonė, skiriama... 13. Apeliantas daro išvadą, kad nustačius tai, jog gabentų kontrabandinių... 14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P.... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2014 m.... 16. Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 17. Dėl R. P. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1... 18. Apeliantas nuteistasis R. P., skųsdamas Kauno apygardos teismo 2014 m.... 19. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir... 20. Nuteistasis R. P. be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei... 22. Nuteistojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas,... 23. Nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų... 24. Teismas, darydamas išvadas, pagrįstai rėmėsi tiesiogiai teismo posėdyje ir... 25. Apeliantas teigia, kad teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų... 26. Skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados dėl kaltinimo pagal BK... 27. Tuo tarpu, dėl kaltinimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį kaip baigtos veikos,... 28. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju R. P. padarytos... 29. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal... 30. Byloje nustatyta, kad R. P., K. J. ir G. P. nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau šiame nuosprendyje padarytas... 32. Dėl bausmės paskyrimo... 33. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. nurodo, kad jam paskirta laisvės... 34. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 35. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų... 36. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir... 37. Taigi, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, nepaisydama to, kad šiuo... 38. Dėl turto konfiskavimo... 39. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 40. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad nusikalstamai veikai nebuvo... 41. Dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo... 42. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad apygardos teismas neteisėtai nusprendė... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.... 45. R. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24... 46. R. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį,... 47. K. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir... 48. G. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir... 49. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį... 50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu Kauno apygardos... 51. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį... 52. Mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI Nr. ( - ) ir Nr. ( - ),... 53. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....