Byla 2K-194/2012
Dėl Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. A. (F. A.), nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Č. kasacinius skundus dėl Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

3F. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda, pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir F. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL dydžio (7800 Lt) bauda. Į F. A. paskirtą bausmę įskaičiuotas jo laikino sulaikymo laikas – 1 para, ją prilyginant 2 MGL (260 Lt).

5G. P. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda, pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL dydžio (9 100 Lt) bauda. Į G. P. paskirtą bausmę įskaičiuotas jos laikino sulaikymo laikas – 1 para, ją prilyginant 2 MGL (260 Lt).

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 5 punktu, iš G. P. konfiskuota 159 085,59 Lt suma.

8Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartis, kuria nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

10F. A. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su G. P., panaudodami UAB „RRRRRR“ – bendrovę nusikalstamai veiklai nuslėpti, veikdami apgaule UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 28 635,41 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėn. sumokėjimo. F. A. būdamas UAB „AAAAAAA ir ko“ (įregistruotos 1998-10-20 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas ( - ), PVM mokėtojo kodas Nr. ( - ), registruota adresu ( - ), Vilniuje) direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai ir interesais, veikdamas tyčia, 2007 m. kovo mėn. Ukmergės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, susitarė su G. P., kad ji už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „AAAAAAA ir ko“ suteiktas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu pinigines lėšas, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, perves per UAB „AAAAAAA ir ko“ bankinę sąskaitą kaip atsiskaitymą už tariamai nupirktas paslaugas ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – mokėtiną PVM, o G. P. pateiktų netikrų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

11Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, F. A. pateikė G. P. UAB „AAAAAAA ir ko“ rekvizitus ir duomenis bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose. G. P. iš F. A. gautus duomenis perdavė UAB „RRRRRR“ direktoriui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kuris susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, už tam tikrą atlygį, pateikti UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM sąskaitas faktūras dėl tariamų ūkinių operacijų su UAB „RRRRRR“. Asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, UAB „AAAAAAA ir ko“ duomenis pateikė Ž. S., kuri vykdydama jo nurodymą, nežinodama apie nusikalstamą veiką, pagal jo pateiktus duomenis pagamino netikrus dokumentus, t. y. 1) 2007-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200406928 dėl transporto paslaugų bei ekskavatoriaus, autokrano, buldozerio, ekskavatoriaus „Bobkat“ nuomos už 80 263,60 Lt, tame tarpe 12 243,60 Lt PVM; 2) 2007-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407030 dėl transporto ir statybinių mašinų nuomos paslaugų už 60 585,92 Lt, tame tarpe 9241,92 Lt PVM; 3) 2007-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407079 dėl transporto ir statybinių mašinų nuomos paslaugų už 46 871,48 Lt, tame tarpe 7149,89 Lt PVM į kuriuos kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „RRRRRR“ ir UAB „AAAAAAA ir ko“, t. y. apie tai, kad UAB „RRRRRR“ tariamai suteikė paslaugas UAB „AAAAAAA ir ko“ už 187 721 Lt sumą, tame tarpe 28 635,41 Lt PVM. Po to asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, žinodamas, kad UAB „RRRRRR“ jokių paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ nesuteikė, jis pats bei Ž. S. UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras patvirtino savo parašais ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, jas pateikė G. P.. Pastaroji tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad UAB „RRRRRR“ nesuteikė UAB „AAAAAAA ir ko“ paslaugų nurodytų PVM sąskaitose faktūrose ir kad minėti dokumentai yra suklastoti, pateikė juos F. A., o šis UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T.. UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkas A. T., vykdydamas F. A. nurodymą, iš UAB „AAAAAAA ir ko“ banko sąskaitos Nr. ( - ) esančios AB „Ūkio bankas“ į UAB „RRRRRR“ sąskaitą Nr. ( - ) esančią AB Šiaulių bankas pervedė UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas, t. y. viso pervedė 187 721 Lt tame tarpe 28 635,41 Lt PVM, kuriuos asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas išgrynino ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalino su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir G. P.. F. A. žinodamas, kad pagal jam pateiktas UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras UAB „RRRRRR“ paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ neatliko, nurodė nieko nežinantiems apie nusikalstamą veiką UAB „AAAAAAA ir ko“ vadybininkams R. F. ir T. A. pasirašyti UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas faktūras, po to jas pateikė UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T., kuris vykdydamas F. A. nurodymą, nežinodamas apie nusikalstamą veiką, įtraukė jas į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėn., kurias 2007-04-25, 2007-07-25 ir 2007-08-27 pateikė Vilniaus apskrities VMI.

12Taip F. A. veikdamas kartu su G. P., panaudodami UAB „RRRRRR“ – bendrovę nusikalstamai veiklai nuslėpti, apgaule UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 28 635,41 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėn. sumokėjimo, dėl to Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas patyrė 28 635,41 Lt materialinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

13F. A., nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. P., 2007 m. kovo mėn. – 2007 m. liepos mėn. organizavo UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitų-faktūrų klastojimą. Jis, veikdamas vieninga tyčia kartu su G. P., 2007 m. kovo mėn., Ukmergėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje susitarė, kad G. P. už tikslai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks juridinio asmens vardu surašytas PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, apie suteiktas paslaugas UAB „AAAAAAA ir ko“, ir taip UAB „AAAAAAA ir ko“ sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

14G. P. iš F. A. gautus duomenis perdavė UAB „RRRRRR“ direktoriui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kuris susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, už tam tikrą atlygį pateikti UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM sąskaitas-faktūras dėl tariamų ūkinių operacijų su UAB „RRRRRR“. Asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, UAB „AAAAAAA ir ko“ duomenis pateikė Ž. S., kuri vykdydama jo nurodymą, nieko nežinodama apie nusikalstamą veiką, pagal jo pateiktus duomenis pagamino netikrus dokumentus, t. y. 1) 2007-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200406928 dėl transporto paslaugų bei ekskavatoriaus, autokrano, buldozerio, ekskavatoriaus “Bobkat” nuomos iš viso už 80 263,60 Lt, tame tarpe 12 243,60 Lt PVM; 2) 2007-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407030 dėl transporto ir statybinių mašinų nuomos paslaugų iš viso už 60 585,92 Lt, tame tarpe 9241,92 Lt PVM; 3) 2007-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407079 dėl transporto ir statybinių mašinų nuomos paslaugų iš viso už 46871,48 Lt, tame tarpe 7149,89 Lt PVM į kuriuos kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „RRRRRR“ ir UAB „AAAAAAA ir ko“, t. y. apie tai, kad UAB „RRRRRR“ tariamai suteikė paslaugas UAB „AAAAAAA ir ko“ už 187 721 Lt sumą, tame tarpe 28 635,41 Lt PVM. Po to asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, žinodamas, kad UAB „RRRRRR“ jokių paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ nesuteikė, jis pats bei Ž. S. UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras patvirtino savo parašais ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, jas pateikė G. P.. Ši tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad UAB „RRRRRR“ nesuteikė UAB „AAAAAAA ir ko“ paslaugų nurodytų PVM sąskaitose faktūrose ir kad minėti dokumentai yra suklastoti, pateikė juos F. A.. Pastarasis žinodamas, kad pagal jam pateiktas UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras UAB „RRRRRR“ jokių paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ neatliko, nurodė nieko nežinantiems apie nusikalstamą veiką UAB „AAAAAAA ir ko“ vadybininkams R. F. ir T. A. pasirašyti UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras, po to pateikė jas UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T., kuris vykdydamas F. A. nurodymą, nežinodamas apie nusikalstamą veiką, iš UAB „AAAAAAA ir ko“ banko sąskaitos Nr. ( - ) esančios AB „Ūkio bankas“ į UAB „RRRRRR“ sąskaitą Nr. ( - ) esančią AB Šiaulių bankas pervedė UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas pinigų sumas, t. y. viso pervedė 187 721 Lt tame tarpe 28 635,41 Lt PVM, ir minėtus dokumentus įtraukė į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą. Taip F. A. veikdamas kartu su G. P., 2007 m. kovo mėn. - 2007 m. liepos mėn. organizavo UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitų-faktūrų klastojimą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

15Taip pat F. A. nuteistas už tai, kad organizavo UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM deklaracijų už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėnesius klastojimą, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta 28 635,41 Lt žala. F. A. tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su G. P., 2007 m. kovo mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje susitarė, kad G. P. už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks juridinio asmens vardu surašytas PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, apie suteiktas paslaugas UAB „AAAAAAA ir ko“, bei tokiu būdu UAB „AAAAAAA ir ko“ sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. F. A. žinodamas, kad pagal G. P. jam pateiktas UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras UAB „RRRRRR“ jokių paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ neatliko, nurodė nežinantiems apie nusikalstamą veiką UAB „AAAAAAA ir ko“ vadybininkams R. F. ir T. A. pasirašyti UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras, po to pateikė jas UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T., kuris vykdydamas F. A. nurodymą, nežinodamas apie nusikalstamą veiką, iš UAB „AAAAAAA ir ko“ banko sąskaitos Nr. ( - ) esančios AB „Ūkio bankas“ į UAB „RRRRRR“ sąskaitą Nr. ( - ) esančią AB Šiaulių bankas pervedė UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas pinigų sumas, t. y. viso pervedė 187 721 Lt tame tarpe 28 635,41 Lt PVM, ir minėtus dokumentus įtraukė į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėnesius, kurias R. K., nežinodamas apie nusikalstamą veiką ir F. A. patvirtino savo parašais ir 2007-04-25, 2007-07-25 bei 2007-08-27 pateikė Vilniaus apskrities VMI.

16Taip F. A. organizavo UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM deklaracijų už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėnesius klastojimą, dėl to Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas patyrė 28 635,41 Lt materialinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

17F. A. nuteistas ir už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „AAAAAAA ir ko“ 2007 m. ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. F. A. būdamas UAB „AAAAAAA ir ko“ (įregistruotos 1998-10-20 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas ( - ), PVM mokėtojo kodas Nr. ( - ), registruota adresu ( - ), Vilniuje) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. žinodamas, kad 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėnesiais UAB „RRRRRR“ nesuteikė technikos nuomos paslaugų, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, to paties įstatymo 13 str., kuris nurodo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus”, pateikė UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T. UAB „RRRRRR“ 2007-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200406928, 2007-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407030 ir 2007-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407079 kuriomis buvo įformintas tariamas UAB „AAAAAAA ir ko“ statybinių mašinų nuomos bei transportavimo paslaugų pirkimas už 159 085,59 Lt ir 28 635,41 Lt PVM, iš viso 187 721 Lt, kuris nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką įtraukė minėtus dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, į buhalterinę apskaitą, dėl to šių, žinomai netikrų UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėnesiais įformino ūkines operacijas, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą.

18Taip F. A. būdamas atsakingas už UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė tikrąją UAB „AAAAAAA ir ko“ ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „AAAAAAA ir ko“ 2007 ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

19G. P. nuteista už tai, kad veikdama vieninga tyčia, kartu su F. A., laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn., panaudodami UAB „RRRRRR“ – bendrovę nusikalstamai veiklai nuslėpti, apgaule, UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 28 635,41 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėn. sumokėjimo. 2007 m. kovo mėn., Ukmergės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, ji susitarė su UAB „AAAAAAA ir ko“ direktoriumi F. A., kad ji už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „AAAAAAA ir ko“ suteiktas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu pinigines lėšas, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, perves per UAB „AAAAAAA ir ko“ bankinę sąskaitą kaip atsiskaitymą už tariamai nupirktas paslaugas ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – mokėtiną PVM, o G. P. pateiktų netikrų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

20Įgyvendindama nusikalstamą sumanymą, G. P. iš F. A. gautus UAB „AAAAAAA ir ko“ rekvizitus ir duomenis, apie tariamai UAB „AAAAAAA ir ko“ suteiktas paslaugas perdavė UAB „RRRRRR“ direktoriui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kuris susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, už tam tikrą mokestį pateikti UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM sąskaitas faktūras dėl tariamų ūkinių operacijų su UAB „RRRRRR“. Asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, UAB „AAAAAAA ir ko“ duomenis pateikė Ž. S., kuri vykdydama jo nurodymą, nežinodama apie nusikalstamą veiką, pagal jo pateiktus duomenis pagamino netikrus dokumentus, t. y. 1) 2007-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200406928 dėl transporto paslaugų bei ekskavatoriaus, autokrano, buldozerio, ekskavatoriaus “Bobkat” nuomos iš viso už 80 263,60 Lt, tame tarpe 12 243,60 Lt PVM; 2) 2007-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407030 dėl transporto ir statybinių mašinų nuomos paslaugų iš viso už 60585,92 Lt, tame tarpe 9241,92 Lt PVM; 3) 2007-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą AVA Nr. 200407079 dėl transporto ir statybinių mašinų nuomos paslaugų iš viso už 46 871,48 Lt, tame tarpe 7149,89 Lt PVM į kuriuos kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „RRRRRR“ ir UAB „AAAAAAA ir ko“, t. y. apie tai, kad UAB „RRRRRR“ tariamai suteikė paslaugas UAB „AAAAAAA ir ko“ už 187 721 Lt sumą, tame tarpe 28 635,41 Lt PVM. Po to asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, žinodamas, kad UAB „RRRRRR“ jokių paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ nesuteikė, jis pats bei Ž. S. UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras patvirtino savo parašais ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, jas pateikė G. P.. Pastaroji tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad UAB „RRRRRR“ nesuteikė UAB „AAAAAAA ir ko“ paslaugų nurodytų PVM sąskaitose-faktūrose ir kad minėti dokumentai yra suklastoti, pateikė juos F. A., o šis UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T.. UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkas A. T., vykdydamas F. A. nurodymą, iš UAB „AAAAAAA ir ko“ banko-sąskaitos Nr. ( - ) esančios AB „Ūkio bankas“ į UAB „RRRRRR“ sąskaitą Nr. ( - ) esančią AB Šiaulių bankas pervedė UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas pinigų sumas, t. y. viso pervedė 187 721 Lt tame tarpe 28 635,41 Lt PVM, kuriuos asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, išgrynino ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalino su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir G. P.. F. A. žinodamas, kad pagal jam pateiktas UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras UAB „RRRRRR“ jokių paslaugų UAB „AAAAAAA ir ko“ neatliko, nurodė nežinantiems apie nusikalstamą veiką UAB „AAAAAAA ir ko“ vadybininkams R. F. ir T. A. pasirašyti UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitas-faktūras, po to jas pateikė UAB „AAAAAAA ir ko“ vyr. finansininkui A. T., kuris vykdydamas F. A. nurodymą, nieko nežinodamas apie nusikalstamą veiką, įtraukė jas į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėn., kurias 2007-04-25, 2007-07-25 ir 2007-08-27 pateikė Vilniaus apskrities VMI.

21Taip G. P., veikdama bendrininkų grupe su F. A., panaudodami UAB „RRRRRR“– bendrovę nusikalstamai veiklai nuslėpti, laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn., apgaule UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 28 635,41 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėn. sumokėjimo, padarydama valstybei 26 877,51 Lt turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

22Kasaciniu skundu nuteistoji G. P. ir jos gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir nuteistąją išteisinti.

23Remdamiesi kasacine nutartimi Nr. 2K-P-82/2010, kasatoriai teigia, kad nepaisant to, jog nuteistoji pripažino faktines bylos aplinkybes, tai nereiškia, jog ji pripažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas.

24Kasatoriai mano, kad G. G. P. veiksmuose nėra nei BK 182 straipsnio 1 dalyje, nei BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties. Skunde nurodoma, kad vien faktas, jog bendrovė panaudojo PVM atskaitai PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią nebuvo atlikti darbai, nereiškia žalos valstybei – nesumokėto PVM. Šio mokesčio nemokėjimo faktą galima konstatuoti ištyrus visų susijusiose ūkinėse operacijose dalyvavusių subjektų apskaitą ir mokėjimus dėl PVM, nes vieno asmens pareigą mokėti PVM reiškia kito asmens teisę susigrąžinti tą PVM. PVM sąskaitos-faktūros išrašymas reiškia, kad dėl joje nurodytos PVM sumos sąskaitą išrašęs ūkio subjektas turi pareigą nurodytą PVM sumą sumokėti valstybei, o tokią sąskaitą gavęs ūkio subjektas turi teisę tokia PVM suma mažinti jo mokėtiną PVM sumą. Taigi, žala valstybei atsirastų tik tuo atveju, jei subjektų nusikalstamo susitarimo pagrindu sąskaitą gavęs subjektas pasinaudotų PVM atskaita, o sąskaitą išrašęs subjektas PVM valstybei nesumokėtų. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad tokią išvadą padarė specialistas 2010 m. liepos 30 d. išvadoje Nr. 5-1/90, nurodydamas, kad sąskaitų pripažinimas ar nepripažinimas neturi įtakos mokėtino PVM dydžiui, nes vieno ūkio subjekto sumokėta PVM padengia kito ūkio subjekto PVM atskaitą. Nuteistoji ir jos gynėjas pažymi, kad specialistas nenurodė, jog kuris nors iš subjektų būtų nesumokėjęs PVM.

25Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, specialisto išvada Nr. 5-1/90 bei kaltinimo duomenys, kad nuteistoji G. P. pasisavino 159 085,59 Lt (be PVM) patvirtina, jog pagal byloje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, UAB „GGGGGG" pasinaudojo 28 635,41 Lt PVM atskaita, UAB „AAAAAAA ir ko" pasinaudojo 28 635,41 Lt PVM atskaita ir įgijo papildomą pareigą tokiai sumai mokėti PVM, o UAB „RRRRRR" atsirado pareiga sumokėti valstybei 28 635,41 Lt PVM ir ši suma buvo sumokėta. Todėl kasatoriai mano, kad byloje nėra jokio kaltinimo ir duomenų dėl PVM sumos. Kartu byloje nėra jokių duomenų, kad koks nors kito asmens turtas (valstybei priklausančios PVM sumos) būtų pasisavintas nuteistosios veiksmais. Kasatoriai teigia, kad byloje iš esmės netirti nuteistosios ir F. A. parodymai, jog tarp bendrovių UAB „AAAAAAA ir ko" ir UAB „GGGGGG" kilo ginčas dėl darbų atlikimo už 187 721 Lt (su PVM), UAB „RRRRRR" veikė kaip tarpininkas ginčui spręsti, o ne PVM sumai pasisavinti. Nuosprendyje nurodyta pasisavinta 159 085,59 Lt suma yra nuteistosios pinigai ir neturi nieko bendra su mokėtina PVM suma valstybei.

26Kasatoriai remdamiesi kasacine nutartimi Nr. 2K-387/2008 teigia, kad inkriminuojant BK 182 straipsnį, prieš asmenį, kuris neteko turto, turi būti panaudota apgaulė. Šioje byloje nenustatyti jokie apgaulės faktai. PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas ir PVM sumų pagal jas sumokėjimas, nepriklausomai nuo tų sąskaitų ir jų atvaizdų operacijų turinio, nėra apgaulė ar pinigų, skirtų valstybei, pasisavinimas. Tai, kad dalis PVM sąskaitos-faktūrose nurodytų darbų neatlikti, bet buvo planuojami atlikti, nedaro tų PVM sąskaitų-faktūrų negaliojančiomis, suklastotomis ir nereiškia nusikaltimo. Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 6 dalį, ūkio subjektas, apskaičiavęs PVM sumą ir ją išskyręs PVM sąskaitoje-faktūroje anksčiau negu priklauso, tokį apskaitos dokumentą turi apskaityti, mokėti PVM ir jį deklaruoti nepriklausomai nuo faktinių operacijų, t. y. prieš darbų atlikimą. Be to, pagal PVM įstatymo 14 straipsnį, 79 straipsnio 4 dalį, PVM sąskaitos-faktūros gali būti išrašomos ir avansu. Sąskaitų duomenys gali būti koreguojami, kol paaiškėja ūkinės operacijos rezultatas (PVM įstatymo 65, 80 straipsniai), toks koregavimas nėra nusikaltimas. Šioje byloje korekcija atlikta valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir UAB „GGGGGG" sumokėjo PVM atskaitai panaudotą 28 635,41 Lt PVM sumą, tačiau valstybinė mokesčių inspekcija dar negrąžino UAB „RRRRRR" sumokėtos tos pačios 28 635,41 Lt PVM sumos pagal panaikintas PVM sąskaitas-faktūras. UAB „AAAAAAA ir ko" nereikėjo atlikti jokių papildomų mokėjimų, nes šios bendrovės mokėtina ir gautina iš valstybės PVM suma identiškos ir viena kitą padengia. Jai reikia tik pakoreguoti PVM deklaracijas, t. y. atitinkama suma sumažinti mokėtiną ir gautą PVM sumą, jų balansą paliekant tokį patį. Kasatorių manymu, šios aplinkybės paneigia teismų sprendimuose padarytą išvadą, kad dar neįvykdytų ūkinių operacijų įforminimas PVM sąskaitomis-faktūromis yra nusikalstamas ar reiškia dokumentų klastojimą.

27Kasatoriai mano, kad teismai byloje be pagrindo netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir nuteistosios neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismai nurodė, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio, nes pagal faktines aplinkybes veiksmai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nevertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Kasatorė atkreipia dėmesį, kad ji nebuvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už tai nebuvo nuteista. Todėl jos atveju turėjo būti vertinama, ar yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis kvalifikuojant jos veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai mano, kad ši aplinkybė laikytina pagrindu panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes, pažeidžiant BPK 320 straipsnio nuostatas, ja nebuvo pasisakyta dėl visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Todėl, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismui neturint galimybės nagrinėti klausimų, kurie nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka, susidaro situacija, kai nepagrįstai ribojama nuteistųjų teisė į gynybą, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-146/2011).

28Nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, kad nuteistajai inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, vertintinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes padarytos tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu ir juos apima vieninga tyčia. Nors pirmos instancijos teismas nurodo, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas buvo baigtas, kai ji pinigus gavo iš UAB „RRRRRR", tačiau kaltinimo esmė yra sukčiavimas valstybės atžvilgiu dėl PVM – 28 635,41 Lt sumos. Teismas nuosprendyje neatskleidė kaip 28 635,41 Lt suma buvo pasisavinta iš valstybės, tačiau faktas kad materialia forma jie negauti, reiškia, jog toks pasisavinimas buvo galimas tik naudojant „suklastotas" PVM sąskaitas-faktūras - jų pagrindų pritaikant PVM atskaitą. Tiek klastojimas, tiek pinigų pasisavinimas nebuvo padaryti skirtingais veiksmais ir tuo laiku kaip nurodoma nuosprendyje. Kaltinimo esmę sudarantys veiksmai iš tikrųjų buvo padaryti tuo pačiu metu bendrai – surašant PVM sąskaitas-faktūras ir jų pagrindu deklaruojant valstybei atitinkamai mokėtinas ir jos grąžintinas PVM sumas (jų balansą). Todėl kasatoriai mano, kad yra pagrindas konstatuoti ne tik idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010), bet ir vieną tęstinį nusikaltimą, nes jis padarytas keliais tapačiais laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusiais veiksmais, analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė nutartis Nr. 2K-650/2010). Kasatoriai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią poziciją dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal 1961 m. BK sutapties nurodė senato 1998-12-22 nutarime Nr. 8 (17 p.). Be to, skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, bei teigiama, kad byloje buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas (non bis in idem), nes nuteistoji nepagrįstai baudžiama du kartus už tuos pačius veiksmus (BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalis), jie nepagrįstai vertinami kaip du nusikaltimai, o tai lėmė, jog nepagrįstai buvo netaikytos BK 40 straipsnio nuostatos.

29Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas ir konfiskavo nuteistosios turtą nustatęs, kad ji nusikalstamu būdu įgijo (pasisavino) 159 085,59 Lt vertės turto (pinigines lėšas), kurio nebeliko. Byloje inkriminuotų nusikaltimų esmę sudaro valstybei mokėtino PVM pasisavinimas. Kaltinime nurodoma, kad imituojant ūkinę veiklą, UAB „GGGGGG" pervedė 159 085,59 Lt ir 28 635,41 Lt PVM sumą iš pradžių bendrovei „AAAAAAA ir ko", o pastaroji bendrovei „RRRRRR". Teismų sprendimuose teigiama, kad nuteistoji gavo iš UAB „RRRRRR" būtent UAB „AAAAAAA ir ko" pervestus pinigus, nutylint iš kur tuos pinigus gavo UAB „AAAAAAA ir ko", nes nutylima aplinkybė, kad pastaroji bendrovė tuos pinigus iš tikro gavo iš nuteistajai priklausančios UAB „GGGGGG". Taigi, kasatoriai teigia, kad nuteistoji gaudama pinigus iš UAB „RRRRRR", kai jie buvo grąžinti UAB „GGGGGG", negavo jokios papildomos turtinės naudos ir niekaip nepraturtėjo (kasacinė nutartis Nr. 2K-486/2006), nes atgavo savo pinigus, už kuriuos nebuvo atlikti jokie darbai. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakomybė dėl 28 635,41 Lt PVM sumos buvo vertinama kaip nuteistosios nauda, nors iš tikro, jei ir būtų buvusi kokia nors nauda, tai ji tektų UAB „GGGGGG", kuri sumokėjo PVM mokestį.

30Kartu kasatoriai mano, kad byloje taikant turto konfiskavimą, buvo pažeistas pusiausvyros (proporcingumo) principas (Konstitucinio Teismo 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 ir kt. nutarimai). Šis principas reiškia, kad neturi būti konfiskuojama ir net negali būti sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, įskaitant ir prielaidas konfiskuoti turtą daugiau kaip vieną kartą arba papildomai prie civiliame ieškinyje nurodytos žalos. Teismai byloje žala laikė PVM sumą, kuri neva buvo nesumokėta (28 635,41 Lt), nors tai nepatvirtinta įrodymais. Pritaikyta turto konfiskavimo apimtis (159 085,59 Lt) gerokai viršija įvardijamą žalos dydį, dėl to nėra pagrindo laikyti turto konfiskavimą pagrįstu ir teisėtu. Be to, teismai, taikydami turto konfiskavimą, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl civilinio ieškinio fakto, nurodydami, kad turto konfiskavimas turi būti taikomas, nes civilinis ieškinys nepareikštas. Toks formalus ir siauras civilinio ieškinio instituto baudžiamojoje byloje aiškinimas neatitinka baudžiamojo įstatymo principų. Turto konfiskavimas turi būti taikomas, jei nukentėję asmenys, patyrę žalą dėl nusikaltimo, atsisako teisės į jos atlyginimą arba nusikaltęs asmuo dėl kitokių priežasčių to turto sąskaita kitaip praturtėja. Taigi, civilinio ieškinio prasme svarbus ne tik procesinis faktas – ieškinio nepareiškimas, bet to fakto priežastys. Byloje yra duomenys, kad valstybinė mokesčių inspekcija nereiškė civilinio ieškinio, nes įvardinta žala (28 635,41 Lt) atlyginta UAB „GGGGGG" pakoregavus PVM deklaracijas, atsisakius anksčiau taikytos PVM atskaitos ir dėl to sumokėjus papildomai 28 635,41 Lt PVM. Taigi, kaltinime nurodyta žala atlyginta dar iki atsirandant galimybei pareikšti civilinį ieškinį.

31Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais siekiama sušvelninti galimų pažeidimų pasekmes, turi būti vertinami kaip papildomas motyvas tokio asmens nebausti (lengvinanti aplinkybė), o ne kaip papildomas pagrindas suvaržyti jo teises. Baudžiamuose įstatymuose žalos atlyginimas ir dar prieš ieškinio pareiškimą baudžiamojoje byloje vertinamas palankiai (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 77 straipsnis). Dėl minėtų aplinkybių kasatoriai mano, kad kai nukentėjęs asmuo turėjo ketinimą reikšti civilinį ieškinį, bet jo nepareiškė, nes jam žala buvo atlyginta, BK 72 straipsnio prasme laikytina, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir turto konfiskavimas vien dėl šios priežasties netaikytinas.

32Kasaciniu skundu nuteistasis F. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

33Nuteistojo manymu, nuosprendis prieštaringas ir nenuoseklus, priimtas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų, jame išdėstyti įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

34Nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nepatvirtina jame nurodyti įrodymai, t. y. nėra įrodymų patvirtinančių kasatoriaus susitarimą su nuteistąja G. P. dėl netikrų PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo, kad pastarajai perdavė reikalingus duomenis, kad G. P. nuteistajam asmeniškai padavė suklastotus dokumentus, kuriuos jis pats perdavė finansininkui, nes tuo metu jis nebuvo Lietuvoje. Be to, niekuo neparemti tvirtinimai, kad nuteistasis neva davė nurodymus UAB „AAAAAAA ir ko“ darbuotojams dėl pinigų pervedimo.

35Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes dėl šiame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų pasisakė abstrakčiai. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė nuosprendžio trūkumų, neįvardino, kokiais konkrečiais įrodymais teismas rėmėsi nustatydamas vienokius ar kitokius faktus, rėmėsi tik teoriniais samprotavimais apie įrodymus, tačiau nesiejo jų su konkrečiais įrodymais.

36Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, nes yra nelogiški, prieštaraujantys bendražmogiškam patyrimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas tik G. P. parodymais. Pagal šios nuteistosios parodymus F. A. neva sutiko su G. P. jam, vos pažįstamam asmeniui, pasiūlyta schema, kaip ji išsigrynins pinigus, tačiau apie kokią nors naudą kasatoriui nebuvo kalbama. Nuteistoji niekada išsamiai ir įtikinamai nepaaiškino, kodėl kasatorius su tokiu jos pasiūlymu sutiko. Ji teigė, kad pinigai buvo pervesti už nebaigtus atlikti darbus, tačiau negalėjo paaiškinti apie kokius nebaigtus darbus kalbama, jei jie net nebuvo pradėti. Be to, šioje dalyje G. P. parodymai nenuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė kitokias aplinkybes, teigė neva dirbtinai padidintą darbų kainą, kurios dalis turėjo būti gražinta, vėliau tvirtino, kad kasatorius taip elgėsi nes jam neva buvo naudinga gauti tokį didelį užsakymą bei nurodė kitas versijas. Nuteistasis mano, kad šiuo atveju neteisinga kalbėti apie pinigų išgryninimą, nes G. P. paprasčiausiai neteisėtai užvaldė, t. y. pasisavino jo įmonės UAB „AAAAAAA ir ko“ pinigus.

37Kasatorius teigia, kad pripažįsta dalį nuteistosios G. P. nurodytų faktų iki tos akimirkos, kol ji pradėjo iš jo neteisėtai reikalauti perduoti pinigines lėšas už neva patirtus nuostolius. Nuteistasis nurodo, kad jis atsisakė vykdyti bet kokius G. P. reikalavimus, tačiau netrukus jis sulaukė aukštas pareigas Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje einančio asmens skambučio, kuris liepė spręsti G. P. problemas jos nurodytu būdu. Todėl išsigando dėl savo verslo ir sutiko įvykdyti G. P. reikalavimus. Visi kiti veiksmai atlikti tokia tvarka, kaip jie nurodyti jam pareikštame kaltinime, G. P. bendrovei „AAAAAAA ir ko“ pateikė UAB „RRRRRR“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o UAB „AAAAAAA ir ko“ jas apmokėjo. Kasatoriaus manymu, teismai šių aplinkybių neįvertino, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertino tik G. P. nenuoseklius parodymus.

38Kartu kasatorius mano, kad teismai jam inkriminuodami nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai jo veiksmuose nustatė tiesioginę tyčią, kuri būtina veiką kvalifikuojant pagal šiuos BK straipsnius. Nuteistojo manymu, formaliai jo elgesyje galima įžvelgti intelektualinį tyčios elementą – pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimą ir galimų padarinių numatymą, tačiau nėra pagrindo konstatuoti esant valiniam tiesioginės tyčios elementui – siekimui, kad G. P. praturtėtų, o Lietuvos valstybės biudžetui būtų padaryta turtinė žala, kad neteisėtai pagaminti UAB „RRRRRR“ vardu išrašyti buhalteriniai dokumentai būtų teisinėje apyvartoje, bei, kad nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „AAAAAAA ir ko“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nuteistasis dar kartą nurodo, kad veiką darė ne savo valia, o įbaugintas ir priverstas G. P. ir kito įtakingo asmens grasinimų. Be to, nuteistasis nurodo, kad jis analogišką argumentą nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

39Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuteistasis nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos dalykas yra buhalterinės apskaitos dokumentai – trys PVM sąskaitos-faktūros bei trys PVM deklaracijos. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas buhalterinėje apskaitoje, yra vienas iš apgaulingos apskaitos tvarkymo būdų ir turi būti kvalifikuojamas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip vienas nusikaltimas, o ne kaip BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Analogiškai vertintina ir kaltinimo dalis Dėl UAB „RRRRRR“ vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimo organizavimo, šių žinomai suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimo į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą bei šios bendrovės vardu išrašytų PVM deklaracijų suklastojimo ir pateikimo VMI, siekiant apgaule UAB „AAAAAAA ir ko“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės sumokėti valstybės biudžetui PVM. Nuteistojo teigimu, jei suklastoti ar netikri dokumentai panaudojami tik kaip apgaulės priemonė svetimam turtui užvaldyti ar turtinei prievolei išvengti ar ją panaikinti, tokiu atveju veika turi būti kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o ne kaip Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sutaptis su BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika. Dėl paminėtų aplinkybių kasatorius mano, kad jis galėjo būti pripažintas kaltu tik dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Kartu nuteistasis atkreipia dėmesį, kad analogiškus argumentus jis buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl šio argumento nepasisakė.

40Nuteistojo nuomone, teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuodami, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavienės, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

41Kasatorius mano, kad jam jo elgesys ir teismų sprendimais inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas visiškai atitinka idealiosios nusikalstamų veikų sutapties sąlygas, t. y. nustatyta, jog veikas jis padarė vieninga tyčia, įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, kiekviena veika nuosprendyje aprašoma nurodant, kad jas jis darė tęsdamas nusikalstamą veiką, nors pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jam inkriminuojamos tos pačios aplinkybės, visos veikos tarpusavyje susijusios, jos truko vos tris mėnesius, inkriminuota suma nėra didelė, veikos padarytos vienu motyvu. Nuteistasis mano, kad teismai nepagrįstai nustatė, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu laiku. Jis pripažintas kaltu ne apgaule įgijęs svetimą turtą, o apgaule vadovaujamos bendrovės naudai panaikinęs dalį turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Pagal teismų praktiką ši veika laikoma baigta, kai mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįstas PVM deklaracijas. Todėl teismai, susiedami inkriminuoto sukčiavimo pabaigą su momentu, kai G. P. gavo bendrovės „AAAAAAA ir ko“ bendrovei „RRRRRR“ pervestus pinigus, neteisingai nustatė nusikalstamos veikos pabaigą, todėl neteisingai vertino šios veikos santykį su kitomis inkriminuotomis veikomis.

42Kartu nuteistasis nurodo, kad objektyviai jis atliko tik vieną faktinį veiksmą, t. y. vadybininkui R. F. liepė sąskaitas-faktūras perduoti bendrovės buhalterijai, o tai leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip kelių nusikalstamų veikų padarymas esant realiajai sutapčiai.

43Kasatoriaus teigimu, įvertinus aukščiau paminėtus skundo argumentus ir iš kaltinimo pašalinus jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje bei jo veiksmus kvalifikavus tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

44Atsiliepimu į nuteistojo F. A. ir G. P. bei jos gynėjo kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo šiuos skundus atmesti.

45Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo kodėl pripažįsta G. P. kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistosios apeliacinį skundą motyvuotai ir detaliai aptarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimus. Be to teismai pagrįstai nustatė, kad G. P. padarė dvi savarankiškas veikas, todėl priėmė teisingą sprendimą jai netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio straipsnio dispozicijoje esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ lingvistinis ir sisteminis aiškinimas leidžia spręsti, kad jis taikytinas tik nustačius, jog nuteistasis anksčiau yra neteistas ir padarė tik vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutapti sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008, 2K-632/2005 ir kt.). G. P. padarė kelias nusikalstamas veikas, jos padarytos skirtingu laiku, todėl neatitinka idealiosios sutapties požymių.

46Atsiliepime nurodoma kad byloje pagrįstai taikytos ir BK 72 straipsnio nuostatos. G. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo išgrynino ir pasisavino iš UAB „AAAAAAA ir ko“ bendrovei „RRRRRR“ pervestas pinigines lėšas. Prokuroro manymu, toks turtas yra konfiskuotinas, o atsižvelgus į tai, kad jo nėra galimybės atgauti, taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš nuteistosios konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti suma. Aplinkybė, kad G. P. patikslino jos vadovaujamos bendrovės PVM deklaracijas ir pagal jas mokesčių administratoriui pervedė pinigines lėšas, su jai inkriminuota nusikalstama veika tiesiogiai nesusijusi, todėl negalima šio fakto vertinti kaip žalos atlyginimo. Dėl šių priežasčių BK 72 straipsnio prasme laikytina, kad civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas ir turto konfiskavimas vien dėl šios priežasties netaikytinas.

47Prokuroro manymu, nepagrįstas ir nuteistojo F. A. kasacinis skundas. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai buvo šališki, nes byloje nenustatyta BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų, F. A. nušalinimų byloje nereiškė. Tuo tarpu motyvuotas apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, atmetimas, nelaikytinas teismo šališkumu. Taip pat prokuroras mano, kad byloje esantys įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismai vadovavosi nuteistosios G. P., liudytojų, paties nuteistojo parodymais ir kt.

48Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog jis padarė dvi, o ne keturias nusikalstamas veikas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal nurodytus BK straipsnius ir motyvavo savo sprendimą. Be to, teismai pagrįstai netaikė nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismai priėmė nenustatę šios straipsnio taikymui būtinų sąlygų, kadangi F. A., skirtingu laiku padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios neatitinka idealiosios sutapties požymių.

49Nuteistojo F. A. bei nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Č. kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

50Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ir įrodymų vertinimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose

51Kasatoriai nesutinka su byloje teismų atliktu įrodymų vertinimu. Nuteistoji G. P. ir jos gynėjas, analizuodami mokestinius įstatymus, pateikia savą jų interpretaciją, nurodo, kad žala valstybei nepadaryta, nes bendrovė sumokėjo mokesčius, pateikia savą įvykių versiją nurodydami, kad juridinis asmuo UAB „RRRRRR“ buvo tik tarpininkas kitų dviejų juridinių asmenų UAB „GGGGGG“ ir UAB „AAAAAAA ir ko“ ginče. Nuteistasis F. A. taip pat pateikia savą įvykių versiją, teigia, kad nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių (susitarimo, kitų veiksmų) nepatvirtina jame išdėstyti įrodymai, o jį neteisėtais veiksmais privertė padaryti nusikalstamą veiką nuteistoji G. P. ir nenustatytas asmuo.

52Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

53Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su žemesniųjų teismų sprendimais, prašo kitaip vertinti byloje ištirtus įrodymus ir nustatytus faktus, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Dėl to kasacinių skundų argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie - ne, nuorodos, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

54Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimo. Nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Išvada dėl F. A. ir G. P. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta byloje esančių ir išsamiai bei nešališkai išnagrinėtų įrodymų visuma.

55Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad F. A. ir G. P. veikdami bendrininkų grupe, panaudodami UAB „RRRRRR“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, veikdami apgaule, panaikino dalį turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM. Vykdydami bendrą susitarimą, siekdami apgaulės būdu panaikinti dalį turtinės prievolės valstybės biudžetui, organizavo UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitų bei UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM deklaracijų klastojimą, panaudojo jas, F. A. dar ir vykdė apgaulingą šios bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „AAAAAAA ir ko“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, dar kartą įvertino joje surinktus įrodymus ir nustatė tokias pačias įvykio aplinkybes, kurių pagrindu padarė analogišką išvadą dėl nuteistųjų F. A. ir G. P. kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė vadovaudamiesi įstatymu, nešališkai ir išsamiai įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą. Iš teismų sprendimų matyti, kad įvertinti pačių nuteistųjų, liudytojų A. T., R. K., R. F. parodymai, taip pat atsižvelgta į specialisto išvadoje Nr. 5-1/90 nustatytus faktus. Konstatuotina, kad šie įrodymai teismų įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, bendrame bylos duomenų kontekste jie pagrįstai įvertinti kaip turintys reikšmės teismų vidiniam įsitikinimui dėl nuteistųjų F. A. ir G. P. kaltumo susiformuoti.

56Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamajame nuosprendyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir išdėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Tokia įrodymų analizė nuosprendyje iš esmės atlikta, nuteistųjų kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Teismai pateikė jų visumos analizę, susiedami įrodymus į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti teismų vidiniam įsitikinimui dėl G. P. ir F. A. kaltumo, šiems padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo F. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, o G. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, šio teismo atliktam įrodymų vertinimui pritarė.

57Kartu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bylą patikrino tiek kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, pakankamai išsamiai pasisakė dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, tarp jų ir dėl nuteistojo F. A. apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su neva padarytais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais.

58Dėl būtinojo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio - apgaulės

59Nuteistoji G. P. ir jos gynėjas teigia, kad inkriminuojant sukčiavimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), prieš asmenį, kuris neteko turto, turi būti panaudota apgaulė. Šioje byloje nenustatyti jokie apgaulės faktai.

60Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM į valstybės biudžetą, panaudojama prieš asmenį (valstybės instituciją), turintį teisę spręsti dėl šio mokesčio mokėjimo ar nemokėjimo. Šiuo atveju apgaulė gali reikštis minėto asmens suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir t. t., kurių pagrindu priimamas atitinkamas sprendimas dėl PVM mokėjimo ar nemokėjimo. Šioje byloje nustatyta, kad G. P. ir F. A., vykdydami bendrą susitarimą, siekdami apgaulės būdu panaikinti dalį turtinės prievolė valstybės biudžetui, organizavo netikrų dokumentų PVM sąskaitų–faktūrų AVA Nr. 200406928, AVA Nr. 200407030, AVA Nr. 200407079 pagaminimą, į kurias įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „RRRRRR“ ir UAB „AAAAAAA ir ko“, įtraukė jas į UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas už 2007 m. kovo, birželio ir liepos mėnesius, kurias vėliau pateikė Vilniaus apskrities VMI, ir taip panaikino dalį turtinės prievolės mokėti valstybės biudžetui PVM (28 635,41 Lt).

61Esant tokioms aplinkybėms, apgaulės požymis nuteistųjų F. A. ir G. P. veiksmuose nustatytas pagrįstai, todėl jų veika, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

62Dėl bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas ir bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 ir 63 straipsniai)

63Kasatoriai mano, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai nuteistiesiems G. P. ir F. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas vertino kaip sudarančias realią, o ne idealią, nusikalstamų veikų sutaptį. Nors kasatoriai nusikalstamų veikų sutapties klausimą kelia BK 40 straipsnio taikymo kontekste, tačiau pažymėtina, kad šis klausimas aktualus ir sprendžiant dėl bausmių skyrimo bei bendrinimo.

64Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikalstamos veikos sudėtis. Šis nusikalstamų veikų sutapties bendriausias vertinimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu.

65Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Pažymėtina, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.).

66Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad F. A. ir G. P. veikdami bendrininkų grupe, panaudodami UAB „RRRRRR“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, veikdami apgaule, panaikino dalį turtinės prievolės mokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM. Vykdant bendrą susitarimą, siekiant apgaule panaikinti dalį prievolės sumokėti valstybės biudžetui PVM, buvo organizuojamas UAB „RRRRRR“ PVM sąskaitų–faktūrų bei UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM deklaracijų klastojimas ir šie suklastoti dokumentai panaudoti, vykdoma apgaulinga pastarosios bendrovės buhalterinė apskaita, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „AAAAAAA ir ko“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

67Šiuo atveju tiek G. P., tiek F. A. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui pasiekti bendrą tikslą – apgaule panaikinti dalį turtinės prievolės sumokėti valstybės biudžetui PVM. Taigi abiejų nuteistųjų organizuotas dokumentų klastojimas, suklastotų dokumentų panaudojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) bei F. A. apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas (BK 222 straipsnio 1 dalis) nebuvo savitikslės nusikalstamos veikos. Tai buvo tik tam tikri etapai siekiant konkretaus tikslo – apgaule panaikinti dalį turtinės prievolės mokėti PVM (BK 182 straipsnio 1 dalis). Be abejonės, nuteistieji, organizuodami dokumentų klastojimą, panaudodami suklastotus dokumentus, o F. A. dar ir apgaulingai vesdamas buhalterinę apskaitą, suvokė pavojingą šių jų daromų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. jie veikė tiesiogine tyčia. Todėl F. A. ir G. P. veikos pagrįstai kvalifikuotos ne tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (F. A. atveju dvi veikos, G. P. atveju viena veika), o F. A. veika dar ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau šios nusikalstamos veikos buvo sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo įgyvendinama vieninga tyčia apgaule panaikinti dalį turtinės prievolės mokėti valstybės biudžetui PVM, todėl visi tiek G. P., tiek F. A. atlikti nusikalstami veiksmai vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

68Pažymėtina, kad aptartas sutapties klausimas nagrinėjamu atveju itin reikšmingas skiriant nuteistiesiems bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei šias bausmes bendrinant. BK 54 straipsnis reglamentuoja bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatoma, kad, skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, be kitų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei motyvus ir tikslus. Nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes, nuteistųjų F. A. ir G. P. tikslas buvo sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos jų padarytos nusikalstamos veikos buvo tik tam tikri etapai siekiant šio konkretaus tikslo, t. y. dokumentų klastojimas buvo tik priemonė padaryti sukčiavimą, o F. A. padarytas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tik padaryto sukčiavimo pasekmė. Taigi iš nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų objektyviai pavojingiausia buvo sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), todėl teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistiesiems turėjo skirti griežtesnes bausmes nei už kitas jiems kiekvienam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu nuteistajam F. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta griežtesnė bausmė nei už jo padarytą objektyviai pavojingesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad teismas neatsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai) ir nuteistajam F. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrė per švelnią bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama tik pagal nuteistųjų kasacinius skundus, kasacinės instancijos teismas neturi teisinės galimybės bloginti nuteistojo F. A. padėties (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nuteistajam švelnintina bausmė paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Analogiškais argumentais švelnintina ir nuteistajai G. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė.

69Pirmosios instancijos teismas, paskyręs F. A. bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, o G. P. paskyręs bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir skirdamas jiems galutines subendrintas bausmes, taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, tokiam bausmių bendrinimui iš esmės pritarė. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas patikslino, kad F. A. inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vis tik sudaro idealią sutaptį, tačiau nesudaro idealios sutapties su veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui šia nutartimi konstatavus, kad F. A. ir G. P. visos inkriminuotos nusikalstamos veikos vis tik sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, taikytina kita bausmių bendrinimo taisyklė. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, F. A. ir G. P. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

70Dėl BK 72 straipsnio2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatų taikymo

71Nuteistoji G. P. ir jos gynėjas nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas ir konfiskavo nuteistosios turtą nustatę, kad ji nusikalstamu būdu įgijo (pasisavino) 159 085,59 Lt vertės turto (pinigus), kurio nebeliko.

72Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija galiojusi nuo 2007 m sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d.) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai.

73Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM ir pan.), teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

74Šioje byloje teismai nustatė, kad, UAB „AAAAAAA ir ko“ įtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą neįvykusį sandorį su UAB „RRRRRR“, šiai įmonei nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos (159 085.59 Lt), kurios išgrynintos ir perduotos G. P.. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistoji G. P. pripažino, jog šiuos pinigus ji išleido savo verslo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai iš esmės pritarė. Todėl teismai sprendė, kad taip G. P. užvaldė iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, ir konstatavo, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą tokie iš nusikalstamos veikos gauti pinigai konfiskuotini. Atsižvelgę į tai, kad minima pinigų suma išleista ir jos paimti nėra galimybių, teismai, vadovaudamiesi BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė iš nuteistosios G. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (159 085,59 Lt). Atsižvelgdamas į tai, kad iš nusikalstamos veikos gautą 159 085,59 Lt sumą G. P. panaudojo savo reikmėms, teismas, konfiskuodamas iš jos šį turtą, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 5 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.

75Atmetami kasatorių argumentai, kad nuteistoji G. P., gaudama pinigus iš UAB „RRRRRR", kai jie buvo grąžinti UAB „GGGGGG", negavo jokios papildomos turtinės naudos ir niekaip nepraturtėjo, nes atgavo savo pinigus, už kuriuos nebuvo atlikti jokie darbai. Su tokiu kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog bendrovei UAB „RRRRRR“ pinigus pervedė bendrovė UAB „AAAAAAA ir ko“, šiuos pinigus nuteistoji išgrynino ir išleido savo reikmėms. Byloje nustatyta, kad tai ne juridinio asmens UAB „GGGGGG“ piniginės lėšos.

76Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

77Kasatorių nuomone, teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai jų neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuodami, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pavienės, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistieji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

78Su tokiu kasacinių skundų argumentu sutiktina tik iš dalies.

79Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

80Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų F. A. ir G. P. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavę, kad byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, nes nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavienės, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jie nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Pažymėtina, kad šiuo atveju toks BK 40 straipsnio netaikymo argumentavimas nelaikytinas teisingu. Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Šioje nutartyje pirmiau išdėstytais motyvais kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog išties kasatoriai teisūs teigdami, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes jų padarytos nusikalstamos veikos nebuvo savitikslės, tai buvo tik tam tikri etapai siekiant konkretaus tikslo – apgaule panaikinti dalį turtinės prievolės mokėti PVM, t. y. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taigi teismai suklydo nenustatydami BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sąlygos. Vis dėlto konstatuotina, kad faktas, jog nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, šiuo atveju negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jiems BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

81Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Antra, pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens visiškas pripažinimas savo kaltės ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Šioje byloje teismai pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nekvestionuojamas. Tačiau pažymėtina, kad teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2010). Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistieji G. P. ir F. A. visiškai prisipažino padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistoji G. P. nuolat teikė įvairias versijas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nepripažino savo kaltės, neigė apgaulę, kaip būtiną sukčiavimo elementą; nuteistasis F. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas jo neteisėtus veiksmus neva pateisinančius pašalinius veiksnius (G. P. ir nenustatyto asmens neteisėtą poveikį); kasaciniame skunde nuteistieji vėl kelia savo įvykio versijas ir visiško prisipažinimo nepateikia.

82Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad žemesnieji teismai pagrįstai nuteistiesiems F. A. ir G. P. netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

84Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti.

85Nuteistajam F. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sušvelninti, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.

86Nuteistajai G. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sušvelninti, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

87Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nuteistajam F. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir G. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

88Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, F. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes – baudas subendrinti apėmimo būdu ir F. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.

89Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes – baudas subendrinti apėmimo būdu ir G. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.

90Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. F. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 5. G. P. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista 40 MGL... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 5 punktu, iš G. P. konfiskuota 159... 8. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą ir... 10. F. A. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su... 11. Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, F. A. pateikė G. P. UAB „AAAAAAA ir... 12. Taip F. A. veikdamas kartu su G. P., panaudodami UAB „RRRRRR“ – bendrovę... 13. F. A., nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. P., 2007 m. kovo mėn. –... 14. G. P. iš F. A. gautus duomenis perdavė UAB „RRRRRR“ direktoriui, kurio... 15. Taip pat F. A. nuteistas už tai, kad organizavo UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM... 16. Taip F. A. organizavo UAB „AAAAAAA ir ko“ PVM deklaracijų už 2007 m.... 17. F. A. nuteistas ir už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „AAAAAAA ir ko“... 18. Taip F. A. būdamas atsakingas už UAB „AAAAAAA ir ko“ buhalterinės... 19. G. P. nuteista už tai, kad veikdama vieninga tyčia, kartu su F. A.,... 20. Įgyvendindama nusikalstamą sumanymą, G. P. iš F. A. gautus UAB „AAAAAAA... 21. Taip G. P., veikdama bendrininkų grupe su F. A., panaudodami UAB... 22. Kasaciniu skundu nuteistoji G. P. ir jos gynėjas prašo panaikinti Vilniaus... 23. Remdamiesi kasacine nutartimi Nr. 2K-P-82/2010, kasatoriai teigia, kad... 24. Kasatoriai mano, kad G. G. P. veiksmuose nėra nei BK 182 straipsnio 1 dalyje,... 25. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad valstybinės mokesčių... 26. Kasatoriai remdamiesi kasacine nutartimi Nr. 2K-387/2008 teigia, kad... 27. Kasatoriai mano, kad teismai byloje be pagrindo netaikė BK 40 straipsnio... 28. Nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, kad nuteistajai inkriminuotos veikos,... 29. Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3... 30. Kartu kasatoriai mano, kad byloje taikant turto konfiskavimą, buvo pažeistas... 31. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais siekiama... 32. Kasaciniu skundu nuteistasis F. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto antrojo... 33. Nuteistojo manymu, nuosprendis prieštaringas ir nenuoseklus, priimtas... 34. Nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nepatvirtina jame nurodyti įrodymai, t.... 35. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320... 36. Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis neatitinka... 37. Kasatorius teigia, kad pripažįsta dalį nuteistosios G. P. nurodytų faktų... 38. Kartu kasatorius mano, kad teismai jam inkriminuodami nusikalstamas veikas,... 39. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuteistasis nurodo,... 40. Nuteistojo nuomone, teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1... 41. Kasatorius mano, kad jam jo elgesys ir teismų sprendimais inkriminuotų... 42. Kartu nuteistasis nurodo, kad objektyviai jis atliko tik vieną faktinį... 43. Kasatoriaus teigimu, įvertinus aukščiau paminėtus skundo argumentus ir iš... 44. Atsiliepimu į nuteistojo F. A. ir G. P. bei jos gynėjo kasacinius skundus... 45. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo kodėl... 46. Atsiliepime nurodoma kad byloje pagrįstai taikytos ir BK 72 straipsnio... 47. Prokuroro manymu, nepagrįstas ir nuteistojo F. A. kasacinis skundas.... 48. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog jis... 49. Nuteistojo F. A. bei nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Č.... 50. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ir įrodymų vertinimo... 51. Kasatoriai nesutinka su byloje teismų atliktu įrodymų vertinimu. Nuteistoji... 52. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.... 53. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 54. Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3, 4... 55. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad F. A. ir G.... 56. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamajame nuosprendyje... 57. Kartu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK... 58. Dėl būtinojo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 59. Nuteistoji G. P. ir jos gynėjas teigia, kad inkriminuojant sukčiavimą (BK... 60. Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės... 61. Esant tokioms aplinkybėms, apgaulės požymis nuteistųjų F. A. ir G. P.... 62. Dėl bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas ir bendrųjų bausmių... 63. Kasatoriai mano, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai nuteistiesiems... 64. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir... 65. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena... 66. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad F. A. ir G. P.... 67. Šiuo atveju tiek G. P., tiek F. A. atliko kelis veiksmus, atitinkančius... 68. Pažymėtina, kad aptartas sutapties klausimas nagrinėjamu atveju itin... 69. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs F. A. bausmes pagal BK 182 straipsnio... 70. Dėl BK 72 straipsnio2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatų taikymo... 71. Nuteistoji G. P. ir jos gynėjas nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė BK 72... 72. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija... 73. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo... 74. Šioje byloje teismai nustatė, kad, UAB „AAAAAAA ir ko“ įtraukus į... 75. Atmetami kasatorių argumentai, kad nuteistoji G. P., gaudama pinigus iš UAB... 76. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 77. Kasatorių nuomone, teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1... 78. Su tokiu kasacinių skundų argumentu sutiktina tik iš dalies.... 79. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 80. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 81. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio taikymas yra... 82. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad žemesnieji teismai pagrįstai... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 84. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir... 85. Nuteistajam F. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę... 86. Nuteistajai G. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę... 87. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nuteistajam F. A. pagal BK 182... 88. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, F. A. pagal BK 182 straipsnio... 89. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. P. pagal BK 182 straipsnio... 90. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....