Byla e2A-237-544/2019
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ir atsakovo T. V. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo ir 2018 m. lapkričio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5516-731/2018 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui T. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovė I. V. prašė pakeisti 2010 m. lapkričio 29 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-260-310/2010, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisti iš atsakovo T. V. vaikų V. V. ir M. V. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2010 m. lapkričio 29 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nustatyta, jog atsakovas teiks išlaikymą dviem nepilnamečiams sūnums po 400 Lt (arba 115,84 Eur) mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas buvo priteistas prieš aštuonerius metus, per kuriuos vaikai paaugo, padidėjo jų poreikiai. Iš atsakovo teikiamo išlaikymo neįmanoma užtikrinti pastovaus ir normalaus vaikų išlaikymo. Šiuo metu atsakovo mokama 253,40 Eur (po 126,70 Eur kiekvienam vaikui) mėnesinė periodinė išmoka yra tik 4,70 Eur didesnė nei valstybės remiamos minimalios pajamos. Siekdama aprūpinti vaikus finansiškai, dirba dviejose darbovietėse: ( - ). Finansiškai šeimą paremia ir jos gyvenimo draugas. Nepaisant to, jai vienai tenka didesnė vaikų auklėjimo, auginimo ir priežiūros našta. Atsakovas neprisideda prie maisto ruošimo, namų tvarkymo ir priežiūros, skalbimo bei kitų buities darbų. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, turi darbą ir pastovias pajams. Pastaruoju metu atsakovo turtinė padėtis galėjo pagerėti, nes jis galimai paveldėjo nekilnojamąjį turtą Vilniuje.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

53. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-310/2010 nustatytą nepilnamečių vaikų V. V., gim. ( - ), ir M. V., gim. ( - ), išlaikymo dydį, nustatydamas, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų turto administratoriumi paskyrė jų motiną I. V.. Nurodė periodinius mokėjimus pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą nutraukti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo 300 Eur ieškovei jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai priteisė iš atsakovo 400 Eur ieškovei jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 5. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus. Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteista 400 Lt (115,84 Eur) mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės bei 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė jų priežiūra, rūpinasi, kad atitinkamai pagal sūnų gebėjimus jie būtų lavinami, todėl neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Be to, ji dirba dvejose darbovietėse, turi gyvenimo draugą, kuris prisideda prie jos gyvenimo, buities pagerinimo. Abu sūnūs lanko būrelius, turi papildomų išlaidų dėl odontologo paslaugų, sveikatos problemų, lankantis pas gydytojus. 6. Teismas įvertino, kad šalių vaikams augant jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja, taip pat padidėja išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei, be to, jos padidėjo ir dėl pasikeitusios ekonominės situacijos. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaikų išlaikymui mėnesiui nepakanka sutartos mokėti 115,84 Eur per mėnesį sumos. 7. Pažymėjo, jog atsakovas šiuo metu nedirba, moka išlaikymą sūnums, turi įsipareigojimų dėl būsto išlaikymo, jam reikalingos lėšos asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau yra darbingas, turintis išsilavinimą, neturintis jokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pastovias pajamas, todėl, teismo manymu, jis gali mokėti didesnį išlaikymą vaikams.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

78. Apeliaciniu skundu ieškovė I. V. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl laikotarpio, nuo kurio skaičiuojamas padidintas išlaikymas, ir padidintą išlaikymą nepilnamečiams sūnums priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. 9. Nurodo, kad ji nuosekliai įrodinėjo ir teismas pripažino, jog nepilnamečių sūnų poreikiai jau buvo padidėję ieškinio pareiškimo momentu, todėl padidintą išlaikymą skaičiuoti ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebuvo faktinių ir teisinių prielaidų. 10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas T. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. 11. Nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, išlaikymo padidinimas nuo ieškinio pateikimo dienos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisinio stabilumo, šalių lūkesčių įsiteisėjus teismo sprendimui bei prognozavimo principams. Teismo sprendimas teisinius padarinius sukelia nuo įsiteisėjimo momento, o jis įsiteisėja tik pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas. 12. Apeliaciniais skundais atsakovas T. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešingu atveju – sumažinti vaikams skirtą išlaikymo sumą iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. 13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes bei aiškino civilinės teisės materialines normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika tokiose bylose. Teismo sprendimo motyvai yra pernelyg formalūs bei neatitinkantys byloje nustatytų konkrečių teisiškai reikšmingų aplinkybių. O būtent: ieškovė, nurodydama, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y. visiškai nepagrindė savo ieškinio, apsiribojo tik išlaidų išvardinimu; tuo pačiu ir teismas formaliai nurodė, bet nemotyvavo, kokie konkretūs vaikų poreikiai padidėjo. 14. Teigia, jog, priešingai nei ieškovės, jo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, pablogėjo. Iki 2018 m. dirbo ( - ), gaudavo apie 1000 Eur darbo užmokestį, tačiau darbo sutartis nuo 2018 m. spalio 8 d. buvo nutraukta šalių susitarimu. Jau du mėnesius ieško darbo, atitinkančio jo specializaciją, tačiau konkrečių pasiūlymų negauna, todėl pragyvena tik iš santaupų. Be to, pablogėjusią turtinę padėtį įrodo kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal 2017 m. liepos 7 d. kredito kortelės sutartį su 550 Eur dydžio limitu, kurį turi kiekvieną mėnesį sumokėti kartu su palūkanomis. Taip pat kiekvieną mėnesį turi mokėti už gyvenamajam būstui suteiktas komunalines paslaugas. Nors po motinos mirties paveldėjo butą, esantį ( - ), bei du žemės sklypus, iš kurių viename yra sodo namas, tačiau iš šio nekilnojamojo turto jokių pajamų ir pelno neturi. Priešingai, turtas reikalauja papildomų išlaidų apmokant už jį komunalinius mokesčius, o dėl turto prastos būklės jo išnuomoti yra neįmanoma. 15. Pažymi, kad teismas privalėjo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokie vaikų poreikiai ir kiek padidėjo. Ieškovė, įrodinėdama, jog po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, apsiribojo tik išlaidų išvardinimu. Tai, kad ieškovė nepateikė teismui prašomos priteisti sumos įrodančių išlaidų kvitų, patvirtina jos nurodytos sumos nepagrįstumą, siekį kuo didesnės materialinės naudos sau. 16. Teigia, jog tik po teismo sprendimo priėmimo ieškovė pateikė įrodymus dėl papildomų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl netinkamai laikėsi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimų principų, nes turėjo galimybę pateikti prašymą su bylinėjimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų priteisimas priimant papildomą teismo sprendimą po bylos išnagrinėjimo pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu neatitinka papildomo sprendimo instituto tikslo ištaisyti priimto sprendimo klaidas. 17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė I. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. 18. Nurodo, kad apeliacinį skundą ruošė ne jį pasirašiusi advokatė, bet jos padėjėjas, t. y. pasirašė ne tas asmuo, kuris jį rengė, nes matyti, jog kartu su 2018 m. gruodžio 15 d. apeliaciniu skundu yra pateikta ir 2018 m. lapkričio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurią yra išrašęs ir gavėju nurodytas advokato padėjėjas J. Z., taip pat pateiktas 2018 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo advokato padėjėjui J. Z. yra sumokėta 500 Eur už teisines paslaugas. 19. Ieškovės teigimu, ieškinio dalykas prašant pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas. Būtent dėl to vienas iš pagrindų, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą, buvo vaikų poreikių esminis padidėjimas. Ieškinyje buvo detaliai nurodytos išlaidos, reikalingos būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, kurios yra didesnės, nei 2010 m. lapkričio 29 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

920. Ieškovės I. V. apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo T. V. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas laikotarpis, nuo kurio skaičiuojamas padidintas išlaikymas, keičiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). 23. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). 24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pateiktą teisinį įvertinimą, taip pat vadovaudamasi 24 punkte nurodytais aktualiais šiai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog apeliantas yra neteisus, teigdamas, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas ir be pagrindo pakeitė išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams (CK 3.201 straipsnis). 26. Byloje nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu patvirtinta I. V. ir T. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria T. V. įsipareigojo nepilnamečių sūnų V. V., gim. ( - ), ir M. V., gim. ( - ), išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 400 Lt (115,84 Eur) nuo 2010 m gruodžio 1 d. iki sūnų pilnametystės. Ieškovė byloje tvirtina, kad nuo 2010 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimo priėmimo per aštuonerius metus pasikeitė vaikų poreikiai, todėl gaunamo išlaikymo neužtenka vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti, be to, galimai pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad per aštuonerius metus nuo išlaikymo priteisimo vien dėl vaikų amžiaus iš esmės pasikeitė jų poreikiai, nes išaugo poreikis maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, išsilavinimo gavimui ir kitų būtinų reikmių tenkinimui. Byloje paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šalių nepilnametis sūnus V. V. turi papildomų išlaidų dėl odontologų paslaugų, o M. V. turi sveikatos problemų. Be to, pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteisto išlaikymo būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti nebepakanka ir yra faktinis bei teisinis pagrindas jį padidinti. 28. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). 29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad jo turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, pablogėjo. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, nors atsakovas šiuo metu nedirba, moka išlaikymą sūnums, turi įsipareigojimų dėl būsto išlaikymo, jam reikalingos lėšos asmeninėms poreikiams tenkinti, tačiau jis yra darbingas, turintis išsilavinimą, neturintis jokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pastovias pajamas. 30. Byloje pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, jog apeliantas T. V. 2018 m. rugsėjo 4 d. paveldėjo vertingą turtą: du žemės sklypus, iš kurių viename yra sodo namas, 2 kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ) teritorijoje. Nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad, nors paveldėtas butas nėra naujos statybos daugiabučiame name, tačiau jis yra suremontuotas ir įrengtas. Taigi, neabejotina, jog tokį nekilnojamąjį turtą, esant reikalui, galima panaudoti pajamų gavimui. Be to, vertinant apelianto tikrąją turtinę padėtį, svarbu tai, kad jis neatskleidė tikros paveldėto turto masės ir vertės, nes nepateikė į bylą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Todėl daroma išvada, kad jis savo turtinės padėties pablogėjimo po sprendimo priėmimo, dėl ko jis negalėtų teikti padidinto išlaikymo vaikams, neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). 31. Atsakovas savo sunkią turtinę padėtį įrodinėja ir tuo, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 23 d., o apeliantas darbo sutartį nutraukė 2018 m. spalio 8 d., t. y. jau po civilinės bylos iškėlimo, žinant, jog jo paties dviem nepilnamečiam vaikams 2010 m. sprendimu priteisto išlaikymo nepakanka. Kaip matyti, darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, laisva valia sutikus su darbdavio pasiūlymu ją nutraukti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti sumažinti (nepadidinti) išlaikymą. Pats atsakovas pripažįsta, jog dirbo solidžioje bendrovėje projektų vadovu, pajamos buvo apie 1000 Eur. Taigi, apeliantas pagal savo patirtį realiai gali pretenduoti į analogišką gerai apmokamą darbą, o jo pajamų sumažėjimas yra laikinojo pobūdžio. Jokių esminių aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, ribota galimybė ateityje įsidarbinti dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių, kitų išlaikytinių atsiradimas ir pan., apeliantas neįrodė, todėl tai, kad šiuo metu jis laikinai nedirba, nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. 32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto pripažintas faktas, kad jis šiuo metu gyvena iš santaupų leidžia spręsti, jog jo anksčiau gautos pajamos buvo pakankamos ne tik pragyvenimui, bet ir leido sutaupyti. Dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos apeliantas nesikreipė. Nors jis sutinka vaikų išlaikymui teikti po 150 Eur kas mėnesį, tačiau nepagrindžia, iš kur tokias ir kodėl tik tokio dydžio pajamas jis gaus, jei, kaip tvirtina šiuo metu nedirba ir pajamų negauna. Nors apeliantas yra sudaręs 2017 m. liepos 7 d. kortelės sutartį (kredito limitas – 2 200 Eur, grąžinimo įmoka – 550 Eur) su „Swedbank“, AB, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti ir nebūtinai reiškia turtinės padėties pablogėjimą, nes už gautą kreditą asmuo paprastai įgyja tam tikrą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas kredito sutartį sudarė jau tada, kai turėjo nepilnamečius išlaikymo reikalaujančius vaikus, todėl neabejotinai privalėjo įvertinti prisiimamą riziką. Priešingai apelianto teiginiams, kolegija sprendžia, kad naudojimasis kreditu suponuoja išvadą, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų. 33. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010). Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). 34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto turtinė padėtis leidžia padidinti išlaikymo dydį iki šiuo metu atitinkančio vaikų poreikius išlaikymo dydžio. Būtent nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama tai, jog išlaikymas, visų pirma, privalo užtikrinti vaikams vystytis būtinas sąlygas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų poreikių suma atitinka šalių nepilnamečių sūnų poreikius ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove liko gyventi abu vaikai, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). 35. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog 400 Eur pinigų priėmimo kvitą ieškovė pateikė po 2018 m. lapkričio 15 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimo priėmimo. Kaip matyti, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateiktame ieškinyje kaip vienas iš pridedamų priedų yra nurodytas kvitas už teisines paslaugas. Pats 2018 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 895981 yra nuskanuotas ir įkeltas kartu su ieškiniu. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Vadovaudamasis tuo pagrindu bei ieškovės atstovės advokatės prašymu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė papildomą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apelianto skundo argumentai šiuo aspektu atmestini. 36. Teismas, pakeisdamas Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, nustatė, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismui nebuvo faktinių ir teisinių prielaidų padidintą išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes vaikams padidinto išlaikymo reikėjo jau kreipimosi į teismą dieną. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta mokėtino padidinto išlaikymo pradžia pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į padidintą išlaikymą nuo to momento, kai padidinto išlaikymo poreikis yra nustatomas. 37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, jog jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3. 200 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnį, anksčiau priteistas išlaikymas vaikui padidinamas dėl tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo ar būtinų papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimo. Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytų CK straipsnių teisės normas, darytina išvada, kad teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja (pripažįsta) ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį, negu jam buvo priteistas, išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3. 200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ,02005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 37 punkte nurodytais kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisė į padidintą išlaikymą šalių sūnums atsirado nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimo teismui dienos, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo dienos. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės skundo argumentus dėl padidinto išlaikymo išieškojimo pradžios nustatymo momento pagrįstais, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keičiama, nustatant atsakovo išlaikymo mokėjimą nepilnamečiams sūnums po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) (CK 3.201 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 39. Ieškovė atsiliepime į 2018 m. gruodžio 15 d. atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinį skundą ruošė ne jį pasirašiusi advokatė, bet jos padėjėjas, ką neva patvirtina pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2019, Nr. 2019-03464) pripažinta, jog CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tuo pačiu pažymėtina, kad advokato padėjėjui nedraudžiama teikti teisinių paslaugų, konsultacijų, taigi, ieškovės keliamos abejonės dėl atsakovo skundo teisėtumo yra nepagrįstos. 40. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 41. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė pagrįstai, procesinės teisės normų nepažeidė. Nors teismo sprendimo dalis keičiama, tačiau tai neįtakoja šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų. 42. Kadangi atsakovo T. V. apeliacinis skundas atmetamas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme lieka atsakovui. Už apeliacinio skundo paruošimą ieškovė I. V. advokatei sumokėjo 400 Eur, o už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą – 350 Eur. Šių išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei I. V. priteistinos iš atsakovo T. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl laikotarpio, nuo kurio skaičiuojamas padidintas išlaikymas, pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas T. V., a. k. ( - ) teikia išlaikymą nepilnamečiams sūnums V. V., a. k. ( - ) ir M. V., a. k. ( - ) po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

12Periodinį mokėjimą pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-260-310/2010 nutraukti nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d.

13Kitą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo dalį ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

14Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. ( - ) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovės I. V., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai