Byla 2S-1230-392/2012
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vaidora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nau“ ieškinį atsakovui UAB „Vaidora“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Nau“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ 81 148,49 Lt skolą, 5 399,95 Lt delspinigių, 1 239,92 Lt palūkanų, 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 4 044 Lt. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bei piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose, areštą 87 788,36 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus atsakovui, ieškovo reiškiamo ieškinio suma yra didelė, tuo tarpu atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu ir turi finansinių sunkumų, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises 87 788,36 Lt sumai. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, atsakovas prievolės nevykdo, į raginimus išspręsti ginčą taikiai nereaguoja, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Atsakovas UAB „Vaidora“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą, kadangi ieškovas neįrodė prašymo pagrįstumo, t. y. nepateikė įrodymų, kad atsakovas neturi turto arba esamo turto nepakaks būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Pažymėjo, kad atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, turintis laisvo bei nesuvaržyto turto ir vykdantis pelningą veiklą. Tuo tarpu teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė. Ieškinio suma, palyginus su atsakovo turimu turtu ir įsipareigojimais yra nedidelė, todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir pavėluoto darbų perdavimo, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų.

6Ieškovas UAB „Nau“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos taikymo prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis finansiškai stiprus juridinis asmuo, turintis laisvo bei nesuvaržyto turto, tačiau atsakovas nutylėjo tą faktą, jog iš esmės jis neturi likvidaus nekilnojamojo turto, kurį realizavus vykdymo proceso nustatyta tvarka būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimą. Vienintelis vertingas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Pažymėjo, kad absoliučią dalį balanse nurodyto turto sudaro žaliavos bei debitoriniai įsiskolinimai, t. y. iš trečiųjų asmenų gautinos sumos. Be to, atsakovo turimos transporto priemonės yra areštuotos. Todėl išlieka reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Be to, atsakovo planuojamos ateityje gauti sumos, tiek planuojamos vykdyti sutartys nepaneigia grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi atsakovas šių sumų gali negauti arba jos gali būti panaudotos visai kitiems tikslams. Taip pat, nurodė, kad atsakovas yra nuostolingai dirbanti įmonė – ji tiek 2010 m., tiek 2011 m. patyrė nuostolių. Nors jo nuostolis 2011 m. ir sumažėjo, tačiau tai nereiškia, jog atsakovo nuostoliai per 2012 m. vėl neišaugs.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pritaikė siekdamas užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, grėsmę sprendimo įvykdymui objektyviai kelia didelė ieškinio suma.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1300/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1140/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 87 788,36 Lt skolos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu laikė didele. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras bazėje patalpinto 2011 m. UAB „Vaidora“ balanso matyti, kad atsakovas turto turėjo už 4 580 615 Lt, tuo tarpu jo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 322 033 Lt. Taigi, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į jo balanso įtraukto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo ilgalaikį materialųjį turtą sudaro tik 387 703 Lt, iš kurių 156 013 Lt sudaro pastatai ir statiniai, 107 850 Lt transporto priemonės, 123 206 Lt įrankiai bei įrenginiai. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas bei areštuotas (b. l. 49 – 54), taip pat yra areštuotos ir atsakovui priklausančios transporto priemonės (b. l. 55 – 58). Įvertinęs auksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog didžiąją atsakovo į balansą įtraukto ilgalaikio turto dalį sudaro nelikvidus turtas, kurį nebūtų galima realizuoti vykdymo proceso tvarka ir iš jo nebūtų galima patenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą. Be to, iš VĮ Registrų centras bazėje patalpintos 2011 m. UAB „Vaidora“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas per 2011 m. patyrė 134 159 Lt nuostolių. Taigi, iš šių aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog atsakovas yra finansiškai stiprus bei pelningai veikiantis juridinis asmuo. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas savo veikloje patiria nemažų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas – 87 788,36 Lt, yra ženklus atsakovui. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas – 87 788,36 Lt sumai atsakovo atžvilgiu yra didelis, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba net taptų negalimas.

13Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tais atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovas neįrodė prašymo pagrįstumo, t. y. nepateikė įrodymų, kad atsakovas neturi turto arba esamo turto nepakaks būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį, t. y., į tai, kad ginčas kilęs dėl piniginio pobūdžio reikalavimo, į ieškovo pateiktus įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžiančia ieškinio reikalavimus bei į reiškiamo ieškinio reikalavimo sumą, kuri yra ženkli atsakovui, net ir neturėdamas atitinkamų įrodymų apie atsakovo turimą turtą ir jų turtinę padėtį, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančiui turtui.

14Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.)

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Nutarė

16Atsakovo UAB „Vaidora“ atskirąjį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai