Byla 2A-13-357/2014
Dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-440/2013 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, Z. R. dėl piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė K. V. pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo S. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais ( - ), Naujoji Akmenė, bendra ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką - atsisakė reikalavimo dėl bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 20000 Lt piniginę kompensaciją bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu S. M. pradėjo kartu gyventi 2002 metų gruodžio mėnesį. Su atsakovu vedė bendrą ūkį, susilaukė dukters. Atsakovui įsigijus gyvenamąjį namą su žemės sklypu, savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie atsakovui priklausančio turto pagerinimo. Būsto pagerinimui atlikti pinigų davė ieškovės artimieji - močiutė Z. R., motina V. J., gavo pinigų pardavusi po tėvo mirties paveldėtą butą. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė panaudos santykiai, nes pagal žodinį šalių susitarimą atsakovas leido ieškovei su nepilnametėmis dukromis ir močiute gyventi jo vardu įsigytoje namų valdoje neterminuotą laiką be jokio nuomos mokesčio, su sąlyga, kad ieškovė naudos turtą pagal paskirtį, rūpinsis bei jį išlaikys.

4Atsakovas S. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nuo 2002 m. iki 2009 m. su ieškove gyveno faktiniuose šeimyniniuose santykiuose, bendrai tvarkė šeimos ūkio reikalus. Nurodė, kad ieškovė į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį ( - ), Naujoji Akmenė, savo lėšų nėra investavusi. Visus turto pagerinimo darbus atsakovas vykdė savo asmeninėmis lėšomis, kurias užsidirbo dirbdamas užsienyje. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

5Tretysis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovei iš atsakovo būtų priteista piniginė kompensacija už atsakovui priklausančio turto pagerinimą ir prašė teismo ieškovės ieškinį nagrinėti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Naujoji Akmenė, ieškovės ir atsakovo bendrąja nuosavybe.

6Tretysis asmuo Z. R. nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, su juo sutinka. Nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Byloje esančiais duomenimis, šalių bei liudytojų paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2002 m. iki 2009 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė šeimos ūkio reikalus, rūpinosi turto įsigijimu, abu turėjo pajamų, abu investavo į nekilnojamojo turto gerinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl patirtų išlaidų rašytinių įrodymų nepateikė, padarė išvadą, kad gerinant nekilnojamąjį turtą konkretaus kiekvienos iš šalies indėlio nustatyti negalima. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Naujoji Akmenė, pripažino bendru, t. y. nuosavybės teise priklausančiu ne tik atsakovui bet ir ieškovei. Nesant rašytinių duomenų apie gautų lėšų dydį, jų panaudojimą remonto darbams, medžiagoms, teismas nenustatė kiek viena ar kita šalis asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės kūrimo, gerinimo, kiek panaudota trečiųjų asmenų lėšų. Ieškovės argumentus, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai teismas laikė nepagrįstais, nes panaudos gavėjas naudojasi turtu, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, o nagrinėjamu atveju ieškovė naudojosi bendru jai su ieškovu priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas leido trečiajam asmeniui Z. R. neatlygintinai gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens Z. R. galėjo susiklostyti panaudos santykiai, o ji, kaip panaudos gavėja turėjo teisę daryti nuomojamo daikto pagerinimus, nes remiantis Teismas pažymėjo, kad Z. R. nereiškė reikalavimų atsakovui dėl panaudotų savo asmeninių lėšų nekilnojamojo turto pagerinimui. Teismas konstatavo, kad šalių gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė panaudos santykiai. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, todėl teismas įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įstatymo nuostatas, ieškovės ieškinį atmetė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė K. V. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), Naujoje Akmenėje, yra apeliantės ir atsakovo bendroji nuosavybė, kadangi nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo už banko suteiktą paskolą ir per visą kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį įmokas mokėjo ir moka tik atsakovas.
  2. Apeliantė iš sukauptos 37000 Lt sumos, nuo 2006 m. spalio 11 d. iki 2009 metų į gyvenamojo namo vidaus remontui reikalingas medžiagas investavo 22437,80 Lt, į gyvenamojo namo išorės remontui reikalingas medžiagas – 7249 Lt, į žemės sklypo pagerinimą – 744 Lt, į namų apyvokos daiktų įsigijimą – 5928 Lt. Dėl atliktų pagerinimų turto vertė išaugo, nekilnojamojo turto vertė padidėjo iki 110000 Lt (skirtumas 37000 Lt). Be to, pagal žodinį šalių susitarimą atsakovas leido apeliantei su nepilnametėmis dukromis, močiute gyventi jo vardu įsigytoje namų valdoje neterminuotą laiką be jokio nuomos mokesčio, su sąlygą, kad naudos turtą pagal paskirtį, rūpinsis bei jį išlaikys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės nuomone, ginčo santykiui taikytinos panaudos santykius reglamentuojančios normos.

11Teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad palaiko pirminį ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais ( - ), Naujoji Akmenė, pripažinimo bendra daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, neprašo priteisti turto natūra, bet palaiko papildomą ieškinio reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už ieškovės įdėtas lėšas į ginčo turtą ar jai priklausančią dalį.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog tarp jos ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai, laikytini nepagrįstais, nes byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kaip šeima ir bendrai vedė ūkį. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, jos vertinimu panaudos sutarties iki šiol nėra nutraukusi, toliau kartu su trečiuoju asmeniu naudojasi turtu ir jį dėvi. Atsakovo nuomone, pats reikalavimas dėl išlaidų priteisimo yra negalimas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kokiai sumai atlikti turto pagerinimai, kokia jų vertė ir koks šiai dienai nusidėvėjimas, nustatyti nėra galimybės.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DNB bankas nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Mano, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo S. M. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas, esantis ( - ), Naujoji Akmenė, yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kadangi ginčo turtas buvo įgytas už AB DNB banko atsakovui suteiktą paskolą, kurią moka vienas atsakovas. Pažymėjo, kad neprieštarautų, jog ieškovei iš atsakovo būtų priteista piniginė kompensacija už atsakovui priklausančio turto pagerinimą.

14Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

18Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo susitariant dėl bendros veiklos (partnerystės) ir sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, teisėtumo bei pagrįstumo, ginčas dėl teisinio pagrindo ieškovei gauti iš atsakovo piniginę kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas, įdėtas į nekilnojamąjį turtą.

19Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

20Dėl ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės

21Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ir atsakovo gyvenimas drauge nesusituokus, bendro ūkio tvarkymas ir bendro turto kūrimas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, įrodo buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir įsigyjant nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Naujoji Akmenė. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami faktiniuose šeimyniniuose santykiuose abu investavo į nekilnojamojo turto gerinimą. Apeliantė nurodė, kad ji prisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo, įmokėjo kreditoriui vieną kredito įnašą, su vaikais ir močiute gyveno pas atsakovą, todėl prašo kompensuoti apeliantei nekilnojamo turto pagerinimo išlaidas 20000 Lt suma.

22Teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo šalys buvo susitarusios ir bendrai įsigijo nekilnojamąjį turtą, jį remontavo, todėl nagrinėjamu atveju šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Pirmos instancijos teismo išvadas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir iš dalies atsakovo parodymai bei išreikšta pozicija, kad sutinka su ginčo pastatų ½ nuosavybės dalies pripažinimu ieškovei. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškovės įdėtos asmeninės lėšos pastatų pagerinimui (remontui) galėtų būti ne didesnės kaip 10 000 Lt, taip pat pripažino, kad vieną kredito įmoką už pastatus apmokėjo ieškovė.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą, o jų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų šalių iš bendrų lėšų ir bendrai naudojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-410/2011 yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (LR CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik LR CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi, nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įrodymais.

24Bylos faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2002 iki 2009 metų, vedė bendrą šeimos gyvenimą, turėjo bendrą biudžetą, kūrė planus ateičiai, rūpinosi bendra buitimi, gyvenimo sąlygų gerinimu (1 t. 1, 41-42, 122, 158-159 b.l; 2 t. 26-27, 29-30 b.l.), 2004 m. susilaukė dukters B. M. (1 t. 16 b.l.). Ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti šalių liudytojai I. J. (2 t. 31 b.l.), G. R. (2 t. 32 b.l.), R. M. (2 t. 32 b.l.), V. J. (2 t. 32 b.l.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vardu 2006 m. buvo paimtas 58400 Lt kreditas iš AB DNB banko nekilnojamo turto pirkimui ir remontui (1 t. 44-46 b.l.), įmokas kreditoriui iki šiol moka atsakovas (1 t. 94 b.l.). Kitus mokesčius, susijusius su buitimi, komunalinėmis paslaugomis (už elektrą, vandenį, Internetą, vaikų darželį, rinkliavą už komunalines atliekas) mokėjo apeliantė. Atsakovo prašymas dėl leidimo įkeisti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su statiniais išdavimo bei 2006 m. spalio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. S2-1348-440/2006 patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), Naujoji Akmenė, yra šeimos turtas dukters B. M. atžvilgiu (1 t. 13 b.l.; 2 t. 4-5 b.l.). Turto pardavimo sutartys, pažymos apie pajamas iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos, VSDFV ir kt. patvirtina, kad bendro gyvenimo metu tiek viena, tiek kita šalis gavo pajamų ( 1 t. 9-10, 12, 73-75, 77, 161-175 b.l.; 2 t. 46A-48 b.l.). Šalių pateikti paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad bendro gyvenimo metu įsigytas nekilnojamas turtas, adresu ( - ), Naujoji Akmenė, buvo remontuojamas, tvarkoma lauko aplinka. Gyvenimo sąlygų gerinimui šalys įsigijo buitinės technikos, baldų. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patvirtino, kad apeliantė savo lėšomis prisidėjo prie remonto darbų (2 t. 44-45 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tarp šalių buvus žodinį susitarimą bendrais veiksmais, bendru darbu, panaudojant asmenines ir bendras pinigines lėšas įgyti ir remontuoti nekilnojamąjį turtą kaip bendrą nuosavybę.

25Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių dalies bendrojoje veikloje ištyrė byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių pajamas, turto pagerinimo išlaidas ir kt. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas– teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš turinčių reikšmės bylai aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

26Apeliantė rėmėsi LR CK 6.233 straipsniu, reikalaudama pagerinimo išlaidų ar nuostolių kompensavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad apeliantė nepagrįstai remiasi panaudos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kadangi tarp jos ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai neatitinka LR CK įtvirtintos panaudos sutarties sampratos, ieškinį atmetė visiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalies suklydimas dėl faktinių santykių kvalifikavimo ir teisinio pagrindo nustatymo, nedaro nepagrįstu ieškovo materialinio reikalavimo t.y. šiuo atveju prašymo priteisti piniginę kompensaciją, todėl teismas turėjo nustatyti šalių civiliniams teisiniams santykiams taikytiną teisinį pagrindą ir tik tada spręsti dėl jo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tikruosius šalių jungtinės veiklos teisinius santykius, todėl turėjo išspręsti ginčą, nustatyti ieškovei tenkančią nuosavybės dalį ir išspręsti jos pareikštą reikalavimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo.

27Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pirmos instancijos teismo motyvuotomis išvadomis, apeliantės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją jos nurodomu panaudos ar nuomos teisinių santykių pagrindu nėra teisiškai pagrįstas. Tačiau ieškovei reikalaujant priteisti piniginę kompensaciją ir palaikant reikalavimą dėl bendrosios nuosavybės atidalinimo, teismas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, ieškinio reikalavimų ir faktinio pagrindo ribose turėjo nustatyti teisinį pagrindą, taikytiną šalių teisiniams santykiams.

28Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

29Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinėje instancijoje nustatant teisinį pagrindą, taikytiną šalių teisiniams santykiams, nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos ir nepažeistas CPK 320 straipsnio reikalavimas.

30CK 4.80 str. bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui kiekvienam bendraturčiui nustato teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalijant daiktą natūra ar atidalijant iš bendrosios nuosavybės ir už tenkančią dalį gaunant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis ir nesant galimybės atidalyti daikto natūra gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

31Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003).

32Byloje yra pateiktas ieškovės paskaičiavimas apie jos įdėtas lėšas į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą (b.l. 59, t.2), tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kas ir kieno lėšomis atliko remonto darbus, pirko medžiagas. Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad apeliantę su atsakovu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, pripažintina tarp šalių buvus susitarimui bendrai įsigyti ir remontuoti gyvenamąjį būstą, todėl ieškovei pripažintina teisė į bendrą dalinę nuosavybę, taip pat pripažintina ieškovės teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 176-185 straipsnio normomis reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, atsižvelgdama į įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo ribas, apeliantės išdėstytus reikalavimus apeliaciniame teismo posėdyje, atsakovo pripažintas faktines aplinkybes sprendžia, kad ieškovei už priklausančią žemės ir pastatų bendrosios nuosavybės dalį turi būti priteisiama piniginė kompensacija. Apeliantė yra pateikusi remonto darbų sąrašą bei paskaičiavusi darbų bei medžiagų vertes; abi šalys pripažįsta, kad apeliantė yra apmokėjusi vieną kredito įnašą 420 Lt; atsakovas apeliacinio teismo posėdžio metu iš dalies sutiko, kad ieškovės dalis pinigine išraiška galėtų būti apie 10 000 Lt; iš AB DNB banko nekilnojamo turto pirkimui ir remontui paimtas 58.400 Lt kreditas, nekilnojamasis turtas įvertintas 50.000 Lt, negrąžinta kredito dalis sudaro 34.300 Lt, taigi, nekilnojamasis turtas likusia 15.700 Lt verte (0.3184 dalys) gali būti dalintinas (atidalintinas) lygiomis dalimis kaip šalių bendroji dalinė nuosavybė. Atsižvelgus į aptartą atsakovo įsipareigojimų kreditoriui apimtį t.y. nekilnojamojo turto vertės ir įsipareigojimų balansą, ieškovei pripažintina teisė į 0,637 nuosavybės dalių kompensaciją, kurią sudaro 7.850.00 Lt (15.700 Lt :2).

34Todėl tenkinant ieškinį iš dalies, atidalintina ieškovės K. V. nuosavybės 0,637 dalis iš pastatų su žemės sklypu, esančių ( - ), Naujoji Akmenė, bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisiama iš atsakovo S. M. ieškovei K. V. 7.850.00 Lt kompensacija.

35Bylinėjimosi išlaidos

36Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos LR CPK 93 - 98 str. pagrindais. Ieškovės reikalavimai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti kompensaciją pinigais yra tenkinti, tik mažesne apimtimi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės reikalavimus patenkintais 66 proc.(50 proc. sudaro reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir 16 proc. reikalavimas priteisti kompensaciją sumine išraiška). Šia proporcija paskirstytinos šalių atstovavimo išlaidos pirmojoje instancijoje ir apeliacijoje. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos ( be žyminio mokesčio) sudaro: 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai (2 tomas, 90,91 b. l.), 9,50 Lt kitos bylinėjimosi išlaidos (1 tomas, 153, 154 b. l.), 500 Lt išlaidų už turto vertinimą ( 2 tomas, 100 b.l.), apeliacinėje instancijoje ieškovės išlaidos sudaro 850 Lt atstovavimo bei dokumentų rengimo išlaidos, iš kurių atlygintina 1557.27 Lt. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 4500 Lt už advokato suteiktas paslaugas pirmojoje instancijoje, 1530 Lt, apeliacinėje instancijoje išlaidos 1080 Lt, iš kurių atlygintina 1897 Lt.

37Žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieškinio sumos ir atlygintinas proporcingai nuo patenkintų reikalavimų dydžio. Šiuo atveju, ieškovės neturtinis reikalavimas yra patenkintas, tačiau atskiru žyminiu mokesčiu neapmokestintas, turtinis reikalavimas už kurį mokamas žyminis mokestis patenkintas 39 proc. Žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 1200 Lt, ieškovė yra apmokėjusi 439 Lt. Taigi, ieškovei tektų mokėti 732 Lt, tačiau nuo likusios neapmokėtos žyminio mokesčio dalies ieškovė yra atleista, todėl iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis (39 proc.) valstybei 468 Lt.

38Šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstant ( 1557.27 ir 1897), atsakovui yra priteisiamas skirtumas iš ieškovės – 339.73 Lt ir valstybei yra priteisiamas iš atsakovo žyminio mokesčio skirtumas - 468 Lt. Iš šalių priteisiama 66.93 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip. Ieškinį tenkinti iš dalies.

41Priteisti iš atsakovo S. M. ieškovei K. V. 7.850.00 Lt kompensaciją.

42Priteisti iš ieškovės K. V., atsakovui S. M. 339.73 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 22.76 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

43Priteisti iš atsakovo S. M. 468 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 44.17 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

44Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė K. V. pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti... 4. Atsakovas S. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti visas... 5. Tretysis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas nurodė, kad... 6. Tretysis asmuo Z. R. nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, su juo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė K. V. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės... 11. Teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ieškovė ir jos atstovas... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. M. prašo ieškovės... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DNB bankas nurodo, kad su... 14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių susiklosčiusių santykių... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais... 20. Dėl ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės... 21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ir atsakovo gyvenimas... 22. Teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų... 24. Bylos faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 26. Apeliantė rėmėsi LR CK 6.233 straipsniu, reikalaudama pagerinimo išlaidų... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir... 28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio... 29. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinėje instancijoje... 30. CK 4.80 str. bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui kiekvienam... 31. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam... 32. Byloje yra pateiktas ieškovės paskaičiavimas apie jos įdėtas lėšas į... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 176-185 straipsnio normomis... 34. Todėl tenkinant ieškinį iš dalies, atidalintina ieškovės K. V.... 35. Bylinėjimosi išlaidos... 36. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos LR CPK 93 - 98 str. pagrindais. Ieškovės... 37. Žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieškinio... 38. Šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstant ( 1557.27 ir 1897), atsakovui yra... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 40. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti... 41. Priteisti iš atsakovo S. M. ieškovei K. V. 7.850.00 Lt kompensaciją.... 42. Priteisti iš ieškovės K. V., atsakovui S. M. 339.73 Lt bylinėjimosi... 43. Priteisti iš atsakovo S. M. 468 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 44.17 Lt... 44. Likusioje dalyje ieškinį atmesti....