Byla 2-803-196/2015
Dėl dalies kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tenkinti kreditorių pareiškimai dėl dalies kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės darbuotojų, atleistų iš darbo dėl įmonės bankroto, teisės gauti didesnę, negu numatyta ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalyje dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, remiantis kolektyvinės sutarties nuostatomis, nustatančiomis kitokį išmokos dydį.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Kalvarijų turgus“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. spalio 10 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. sausio 2 d., 2013 m. vasario 11 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. balandžio 26 d., 2013 m. lapkričio 12, 2014 m. liepos 1 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Kreditoriai A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. kreipėsi į atsakovo BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto administratorių, prašydami įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą: A. Š. su 15 124,59 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; V. R. su 11 033,13 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; R. R. su 5 546,54 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; T. P. su 6 069,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; E. G. su 6 968,54 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; M. P. su 5 151,68 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Administratorius, patikrinęs buvusių darbuotojų pateiktus tvirtinti finansinius reikalavimus, dalinai sutiko su buvusių darbuotojų prašymu dėl finansinių reikalavimų įtraukimo į kreditorių sąrašą ir prašė teismo patvirtinti buvusių darbuotojų finansinius reikalavimus ir netvirtinti ginčijamos finansinių reikalavimų dalies.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą A. Š. su 9 771,93 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; V. R. su 5 834,12 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; R. R. su 3 198,40 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; T. P. su 3 721,57 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; E. G. su 4 555,69 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; M. P. su 3 302,74 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Kreditoriai A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir tenkinti kreditorių pareiškimą įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą: A. Š. su 15 124,59 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; V. R. su 11 033,13 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; R. R. su 5 546,54 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; T. P. su 6 069,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; E. G. su 6 968,54 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; M. P. su 5 151,68 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalį bei Darbo kodekso nuostatas. Kolektyvinės sutarties 4.24 punktas numato darbuotojams, nutraukus darbo santykius ne dėl jų kaltės, papildomas garantijas, o kadangi Darbo kodeksas turi aukštesnę galią nei ĮBĮ, tai išeitinė išmoka darbuotojams turi būti mokama pagal kolektyvinės sutarties nuostatas.

11Atsakovas BUAB „Kalvarijų turgus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato ribotą išeitinės išmokos dydį. Kai darbdavys tampa nemokus, garantijų darbuotojams nustatymas bei taikymas yra specifinis ir susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojų nepakanka, nes tampa svarbūs turtiniai kitų kreditorių interesai. Siekiant kreditorių ir bankrutuojančios įmonės darbuotojų interesų pusiausvyros, dėl įmonės bankroto atleistam iš darbo darbuotojui mokėtina jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

12IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

15Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą, pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, atlieka ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme - bankrutuojančios įmonės administratorius. Tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

16Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą: A. Š. su 9 771,93 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; V. R. su 5 834,12 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; R. R. su 3 198,40 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; T. P. su 3 721,57 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; E. G. su 4 555,69 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; M. P. su 3 302,74 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kuriuos sudaro dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···> finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

18Šiuo atveju, apeliantų manymu, teismas spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, neįsitikino įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei realumu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantams ir daro išvadą, jog šiuo atveju skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, klausimo ar apeliantų prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas (visa apimtimi) yra realus nenagrinėjo, nevertino jo egzistavimo fakto, apsiribodamas tuo, jog bankroto administratorius sutinka tik su dalimi kreditorių reikalavimo, bei pažymėdamas, kad kreditoriai, nenurodė kaip apskaičiavo savo reikalavimo sumas, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui vertinant kreditorių A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. reikalavimų BUAB „Kalvarijų turgus“ realumą, negalima apsiriboti tik administratoriaus prašymu dėl neginčytinos kreditorinio reikalavimo dalies ĮBĮ 19 str. 2 d. pagrindu.

19Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog byloje keliant klausimą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti reikalavimų pagrįstumą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nebuvo imtasi.

20Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

21Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas tik administratoriaus neginčijamą apeliantų kreditorinio reikalavimo dalį UAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje, nevertino administratoriaus nurodomų aplinkybių ir netyrė įrodymų, kurių pagrindu kildinami kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytą skundžiama nutartis naikintina ir vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreditorių A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. UAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

23Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinis teismas nepasisako.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį dėl kreditorių A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. finansinių reikalavimų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje patvirtinimo panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės darbuotojų, atleistų iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Kalvarijų... 6. Kreditoriai A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. kreipėsi į atsakovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi tenkino bankroto... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Kreditoriai A. Š., V. R., R. R., T. P., E. G. ir M. P. atskirajame skunde... 11. Atsakovas BUAB „Kalvarijų turgus“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 15. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus... 16. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios... 18. Šiuo atveju, apeliantų manymu, teismas spręsdamas dėl kreditorių... 19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 20. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 21. Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo... 23. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį dėl kreditorių A. Š.,...