Byla 1A-624-211/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2Sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei,

3dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

4gynėjui adv. V. B.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo adv. V. B. (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal:

6- Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto įgijimo) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7- Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl V. A. turto įgijimo) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8- Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9- Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10- Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir S. G. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

12Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2017 m. liepos 28 d.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d.

14Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2d., 178 str. 2d., 187 str. 1d. , 258 str. 2d. nuteistas ir A. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

15Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

16S. G. nuteistas už tai, kad, nusipirkdamas iš nenustatyto asmens svetimą turtą, kuris buvo pagrobtas 2016 m. lapkričio 13 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val. iš namo, ( - ), požeminio garažo, tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą K. A. priklausantį dviratį „PEGASUS“ – 200 eurų vertės.

17Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad, nusipirkdamas iš nenustatyto asmens svetimą turtą, kuris buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. 21.00 val. iki 2016 m. lapkričio 19 d. 18.00 val. iš namo ( - ) laiptinės 4-to aukšto nukirpus dviračių spynas, tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą V. A. priklausančius dviratį „PEGASUS“, 300 eurų vertės, ir dviratį „FOCUS MARACAS“, 300 eurų vertės.

18Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 20.00 val. iki 2016 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. pateko į namo ( - ), neužrakintą požeminį garažą ir iš parkavimo vietos Nr. 5, nupjovę dviračių spynas, pagrobė Š. G. priklausančius moterišką dviratį GODA – 200 eurų vertės ir vyrišką dviratį SHARAS – 200 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą – Š. G. viso 400 eurų vertės turtą.

19Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. lapkričio 24 d. apie 03.24 val., išlaužę įėjimo duris įsibrovė į D. B. priklausantį statomą namą, ( - ), ir pasikėsino pagrobti name esančius daiktus, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suveikus apsaugos signalizacijai abu pasišalino, tokiu būdu įsibraudami į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

20Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R., 2016 m. lapkričio 24 d. apie 03.24 val., pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu iš D. B. priklausančio statomo namo, esančio ( - ), tyčia atsuktuvu išlaužė namo duris HORMANN – 300 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydami D. B. 300 eurų vertės žalą.

21Apeliaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėjas prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje, kurioje S. G. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje S. G. išteisinti; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalis, kuriose S. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir šiose dalyse taikyti S. G. atžvilgiu BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas dėl tęstinės nusikalstamos veikos padarymo; 3) sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį S. G. atžvilgiu.

22Gynėjas nurodo su apeliantu nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir, kad pasikėsino ir padarė dvi nusikalstamas veikas – du apysunkius nusikaltimus (Š. G. turto vagystė ir pasikėsinimas įvykdyti D. B. turto vagystę).

23Dėl S. G. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį: gynėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju tokį apelianto veiksmų kvalifikavimą lėmė nukentėjusiojo D. B. apytiksliai nurodyta sugadinto turto vertė – 300 eurų, tačiau teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl šios 300 eurų turtinės žalos atlyginimo, padarė priešingą išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog D. B. buvo padaryta nurodyto dydžio turtinė žala, nes apklaustas teisme civilinis ieškovas D. B. nurodė, kad sugadintų durų jis nekeitė, realių sugadinimo pašalinimo išlaidų nepatyrė, t.y. pirmosios instancijos teismas atmetė D. B. civilinį ieškinį tuo pagrindu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti ir pripažinti neginčijamai patirtą prašomą atlyginti žalos dydį. Gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje D. B. priklausančio sugadinto turto vertė liko nenustatyta, o nenustačius tikrosios sugadinto turto (durų) vertės, šiuo atveju nėra jokios galimybės tinkamai kvalifikuoti tiek S. G., tiek ir A. R. veiksmus pagal BK 187 straipsnio atitinkamą dalį. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų dėl faktiškai sugadinto turto vertės, S. G. iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

24Dėl S. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį: gynėjas nurodo, kad jo manymu teismas nepagrįstai sprendė, kad S. G. pasikėsino ir padarė dvi nusikalstamas veikas – du apysunkius nusikaltimus (Š. G. turto vagystė ir pasikėsinimas įvykdyti D. B. turto vagystę). Teigia, kad iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamos veikos – turto pagrobimas iš Š. G. ir pasikėsinimas pagrobti turtą iš D. B. – buvo padarytos 2016 m. lapkričio 24 d., vieną po kitos, veikiant pagal vieną braižą, sistemingai, vagystės buvo organizuotos pagal vienodą schemą, vykdomos tapačiais veiksmais, įgyvendinant vieną sumanymą, S. G. veiksmai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – nuosavybę, jis siekė to paties rezultato – neteisėtai užvaldyti svetimą turtą ir taip, šį turtą realizavus Gariūnų turguje, gauti pajamų iš per vieną naktį pagrobto turto. Gynėjo teigimu, šiuo konkrečiu atveju S. G. laikotarpiu nuo 2016-11-23 d. 20.00 val. iki 2016-11-24 d. 03.24 val. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir už jas skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Gynėjas nurodo, kad dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, neatsižvelgė į BK 63 straipsnio 10 dalį, ir nuteisė S. G. pernelyg griežtai.

25Teismo posėdžio metu nuteistasis S. G. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

26Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

27Dėl apelianto nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 d.:

28Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes:

29S. G. ir A. R., veikdami kartu 2016 m. lapkričio 24 d. apie 03.24 val., pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu iš D. B. priklausančio statomo namo, esančio ( - ), tyčia atsuktuvu išlaužė namo duris HORMANN – 300 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydami D. B. 300 eurų vertės žalą.

30Apeliaciniame skunde toks faktinių aplinkybių įvertinimas neigiamas ir prašoma S. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nurodant, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti ir pripažinti neginčijamai patirtą prašomą atlyginti žalos dydį.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė prieštaringą nuosprendį šioje dalyje, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

32BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turto sugadinimas tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia, tiesiogine ar netiesiogine. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba sąmoningai leidžia joms kilti.

33Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. G. ir A. R., veikdami kartu, pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu iš D. B. priklausančio statomo namo, tyčia atsuktuvu išlaužė namo duris, pateko į vidų, tačiau pradėjus veikti signalizacijai, iš namo pasišalino. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamaisiais apklausti S. G. ir A. R. (t. 3, b. l. 33-34).

34Byloje taip pat yra pateiktas nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti 300 eurų padarytą žalą (t. 1, b. l. 34, 35).

35Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad buvo rastos išlaužtos pagrindinės įėjimo durys, buvo žymės, jas palygino, tai nekainavo, durys stovi tokios pat (t. 3, b. l. 21).

36Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio priteisimo klausimą, nenustatė, kad civiliniam ieškovui D. B. buvo padaryta nurodyto dydžio turtinė žala, nurodė, kad apklaustas teisme pastarasis nurodė sugadintų durų nekeitęs, realių sugadinimų pašalinimo išlaidų nepatyręs, todėl padarė išvadą, kad, nesant įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti ir pripažinti neginčijamai patirtą prašomą atlyginti žalos dydį, civilinį ieškinį atmetė.

37Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas dėl S. G. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį priėmė prieštaringą nuosprendį, nuteisdamas jį pagal minėtą straipsnį, nenustatęs, kad civiliniam ieškovui D. B. buvo padaryta turtinė žala, ir tuo pačiu klausimu, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pripažino, kad žala nebuvo padaryta.

38Esant tokioms aplinkybėms, nenustačius visų objektyviųjų nusikaltimo požymių, skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje S. G. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kolegijai pripažinus , kad nuteistasis S. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymius.

39Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas ir A. R., dėl kurio apeliacinių skundų nėra pateikta.

40Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs apeliacinis skundas, tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

41Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nuteisdamas S. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių , negali būti pripažintas šis nuosprendis teisėtu ir pagrįstu ir dėl nuteistojo A. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendis dalyje dėl A. R. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį taip pat naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Dėl apelianto nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 d., 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį:

43Apeliaciniame skunde keliamas tęstinės veikos klausimas, apeliantas tvirtina, kad S. G. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Š. G. turto vagystė) ir 22 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti D. B. turto vagystę) turi būti vertinamos ne kaip atskiri (pavieniai) nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

44Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios nuomonės, jog pavienė tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. G. veiksmai padaryti 2016 m. lapkričio 24 d., vieni po kitų, veikiant pagal vieną braižą, sistemingai, vykdomi tapačiais veiksmais, įgyvendinant vieną sumanymą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika esant vieningai tyčiai, nevienkartiniam neteisėtam svetimo turto grobimui iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės bylos Nr. 2K-128/2013, 2K-174/2014, 2K-649/2006, 2K-P-412/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-319/2008 ir kt.).

45Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, jog nuteistasis S. G. iš anksto buvo sumanęs pagrobti jam inkriminuotą turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltininkų sumanymas daryti naują nusikaltimą kiekvieną kartą kildavo iš naujo, jie važinėjo po įvairias vietas, žiūrėjo, kur mažiau saugoma teritorija, įsilaužus į D. B. priklausantį namą, tačiau nepavykus sumanymui pagrobti turto, jiems iš naujo susiformavo nauja tyčia nuvažiavus į ( - ) ir pamačius atidarytus garažo vartus, kuriame buvo nukentėjusiajam Š. G. priklausantys dviračiai, juos iš ten pagrobti.

46Taigi apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad turto pagrobimas iš Š. G. ir pasikėsinimas pagrobti turtą iš D. B. buvo padarytos 2016 m. lapkričio 24 d., viena po kitos, veikiant pagal vieną braižą, sistemingai, vagystės buvo organizuotos pagal vienodą schemą, vykdomos tapačiais veiksmais, įgyvendinant vieną sumanymą, nėra lemiamos sprendžiant, ar apeliantas įvykdė 2 pavienius nusikaltimus ar vieną tęstinę veiką. Kaip akivaizdžiai patvirtina byloje surinkti įrodymai ir tai nėra ginčijama, kad nukentėjusieji šiuo atveju yra skirtingi. Įvertinus šias šiuo atveju esmines aplinkybes, taip pat ir pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus, kuriais analizuota nuteistųjų tyčios apimtis ir kryptingumas, nusikalstamų veikų eiga, ir kuriems apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria, taip pat vadovaujantis minėta teismų praktika spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nuteistieji padarė ne pavienę tęstinę nusikalstamą veiką, bet 2 atskiras nusikalstamas veikas, teisės normų nepažeidė.

47Dėl bausmės:

48Apeliaciniame skunde taip pat prašoma švelninti nuteistajam S. G. paskirtą bausmę, kuri, jo gynėjo manymu, yra aiškiai per griežta.

49Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pripažindamas nuteistąjį S. G. kaltu padarius šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, ką įrodė atsiprašydamas nukentėjusiųjų, sutikdamas jiems atlyginti padarytą žalą. Sunkinančias S. G. atsakomybę aplinkybes teismas nustatė dvi – veikas dėl pasikėsinimo pagrobti turtą iš Š. B. ir turto grobimo iš Š. G. jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei, kad nusikalto, būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmes S. G., teismas atsižvelgė į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadijas, sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad apeliantas būdamas teistas 14 kartų, teistumui neišnykus, pasikėsino ir padarė nusikalstamas veikas, veikė savanaudiškais tikslais, tiesiogine tyčia, taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, pripažino nusikalstamas veikas daręs pragyvenimo tikslais, oficialiai nevedęs, teigė su partnere auginantis nepilnametį sūnų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai vadovaudamasis BK 54 ir 56 straipsnių nuostatomis, apeliantui S. G. už padarytus nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Kita vertus, apeliantą išteisinus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taip pat atsižvelgus į jo sveikatos būklę ( t.3 b.l. 80,VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas) , švelninama subendrinta bausmė , sumažinus jos trukmę. Toje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

50Nuteistajam A. R. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė nekeičiama, nenustačius baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant jam bausmę.

51Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52nuteistojo S. G. gynėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl S. G. ir A. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalies panaikinti ir priimti šioje dalyje naują išteisinamąjį nuosprendį, dalyje dėl subendrintos bausmės paskyrimo S. G. pakeisti.

54S. G. ir A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jiems veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

55S. G. paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 3 mėnesių.

56Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

57Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei,... 3. dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,... 4. gynėjui adv. V. B.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. - Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto įgijimo) 8... 7. - Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl V. A. turto įgijimo) 9... 8. - Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo... 9. - Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1... 10. - Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5... 12. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y.... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką... 14. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 178 str.... 15. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė : ... 16. S. G. nuteistas už tai, kad, nusipirkdamas iš nenustatyto asmens svetimą... 17. Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad, nusipirkdamas iš nenustatyto asmens... 18. Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R., turėdami... 19. Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R., turėdami... 20. Taip pat S. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. R., 2016 m.... 21. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėjas prašo 1) panaikinti Vilniaus... 22. Gynėjas nurodo su apeliantu nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo... 23. Dėl S. G. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį: gynėjas nurodo, kad... 24. Dėl S. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1... 25. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. G. ir jo gynėjas skundą palaikė,... 26. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 27. Dėl apelianto nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 d.:... 28. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė... 29. S. G. ir A. R., veikdami kartu 2016 m. lapkričio 24 d. apie 03.24 val.,... 30. Apeliaciniame skunde toks faktinių aplinkybių įvertinimas neigiamas ir... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad... 32. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino... 33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. G. ir A. R., veikdami kartu,... 34. Byloje taip pat yra pateiktas nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys, kuriuo... 35. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. B.... 36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio priteisimo... 37. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad... 38. Esant tokioms aplinkybėms, nenustačius visų objektyviųjų nusikaltimo... 39. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį... 40. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jeigu byloje nuteisti keli... 41. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu... 42. Dėl apelianto nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 d., 22 straipsnio 1 dalį... 43. Apeliaciniame skunde keliamas tęstinės veikos klausimas, apeliantas tvirtina,... 44. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Pažymėtina, kad... 45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai,... 46. Taigi apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad turto pagrobimas iš Š.... 47. Dėl bausmės:... 48. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma švelninti nuteistajam S. G. paskirtą... 49. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 50. Nuteistajam A. R. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė nekeičiama,... 51. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3... 52. nuteistojo S. G. gynėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl... 54. S. G. ir A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį... 55. S. G. paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2... 56. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio... 57. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....