Byla 2K-128/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Rover“ laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį už automobilio „Rover“ stiklo sunaikinimą areštu dvidešimčiai parų, 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Fiat Marea“ laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Seat Cordoba“ laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį už automobilio „Seat Cordoba“ stiklo sunaikinimą areštu dvidešimčiai parų, 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Toyota Corolla“ laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį už automobilio „Toyota Corolla“ stiklo sunaikinimo areštu dvidešimčiai parų, 178 straipsnio 1 dalį už 225–osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ turto vagystę laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.

3Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. M. (S. M.), V. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,

Nustatė

5G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., apie 5.00 val., turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, su S. M. vairuojamu jo išsinuomotu automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Vilniuje, Ukmergės g. esančio namo Nr. 300G, S. M. likus laukti automobilyje, išlipęs iš automobilio, metaliniu kaltuku išdaužė Ukmergės g. prie namo Nr. 300E stovėjusio B. S. automobilio „Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 160 Lt vertės dešinės pusės priekinių durelių stiklą ir, įsibrovęs į automobilį, iš jo salono pagrobė B. S. 464 Lt vertės turtą.

6G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., apie 5.00 val., turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, su S. M. vairuojamu jo išsinuomotu automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Vilniuje, Ukmergės g. esančio namo Nr. 300G, S. M. likus laukti automobilyje, išlipęs iš automobilio, metaliniu kaltuku išdaužė Ukmergės g. prie namo Nr. 300B stovėjusio L. B.–A. automobilio „Fiat Marea“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą ir, įsibrovęs į automobilį, iš jo salono pagrobė L. B.–A. 100 Lt vertės turtą. G. S. pavogtus daiktus atnešė į automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jo laukė S. M., ir nuvažiavo prie Ukmergės g. 300D namo.

7G. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., apie 5.00 val., turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, su S. M. vairuojamu jo išsinuomotu automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Vilniuje, Ukmergės g. esančio namo Nr. 300D, S. M. likus laukti automobilyje, išlipęs iš automobilio, metaliniu kaltuku išdaužė Ukmergės g. prie namo Nr. 300D stovėjusio UAB „Lakaja“ automobilio „Seat Cordoba“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 171,07 Lt vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą ir, įsibrovęs į automobilį, iš jo salono pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

8G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30 d., apie 5.00 val., turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, su S. M. vairuojamu jo išsinuomotu automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Vilniuje, Ukmergės g. esančio namo Nr. 300D, S. M. likus laukti automobilyje, išlipęs iš automobilio, metaliniu kaltuku išdaužė prie Ukmergės g. namo Nr. 300G stovėjusio M. A. automobilio „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės dešinės pusės priekinių durelių stiklą ir, įsibrovęs į automobilį, iš jo salono pagrobė M. A. 200 Lt vertės turtą.

9G. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 225–osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ turto vagystę, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

10Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo jo padarytas nusikalstamas veikas, pripažintas pavieniais nusikaltimais ir kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Rover“ ir šio automobilio stiklo sunaikinimą, 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Fiat Marea“, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Seat Cordoba“ ir šio automobilio stiklo sunaikinimą, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Toyota Corolla“ ir šio automobilio stiklo sunaikinimą, pripažinti vienu tęstiniu nusikaltimu ir sumažinti jam paskirtą bausmę tiek, kiek tai padaryti leidžia įstatymas.

11Kasatorius nurodo, kad, jam atvažiavus prie Ukmergės g. 300G namo, jis jau buvo apsisprendęs nusikalstamu būdu įgyti daiktų tokiai pinigų sumai, kurios užtektų susimokėti už uždelstą būsto nuomą; namai, prie kurių stovėjo jo apvogti automobiliai, priklauso vienam kiemui ir vienai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Pasak kasatoriaus, atvažiavęs jis apėjo kiemą, apžiūrėjo automobilius ir, atsirinkęs tuos, kuriuose yra automagnetolų skydeliai, juos apvogė. Kasatoriaus tvirtinimu, jis pavogtus daiktus į automobilį, kuriuo atvažiavo, atskirai nešiojo tik todėl, kad jam taip buvo patogiau. Visa tai, kasatoriaus teigimu, patvirtina tai, kad jis padarė ne kelis atskirus nusikaltimus, o vieną tęstinį nusikaltimą.

12Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

13Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad teismai, kvalifikuodami nuteistojo G. S. padarytas vagystes iš automobilių, turto sunaikinimą, pasikėsinimą padaryti vagystę kaip atskiras nusikalstamas veikas, teisingai įvertino ir pasisakė tiek dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (2011 m. kovo 30 d. padarytų vagysčių, turto sunaikinimo ir pasikėsinimo padaryti vagystę) sudėčių objektyviųjų požymių bei jų nustatymo, tiek dėl šių nusikalstamų veikų subjektyviųjų požymių (tyčios) ir, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, motyvuotai konstatavo, kad nuteistasis G. S., 2011 m. kovo 30 d. veikdamas nusikalstamai, nors ir turėjo vienarūšį tikslą užvaldyti svetimą turtą, tačiau veikė spontaniškai, neturėdamas susiformavusios vieningos tyčios. Prokuroro nuomone, nėra pagrindo nesutikti su teismų išvadomis dėl nuteistojo G. S. 2011 m. kovo 30 d. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

14Atsižvelgus į argumentus dėl nuteistajam G. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo, įvertinus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų išvadas, motyvus dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio, prokuroro nuomone, konstatuotina, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta tinkamai. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog kasatorius buvo registravęsis darbo biržoje ir nusikalto norėdamas susitvarkyti savo gyvenimo sąlygas, nėra esminis motyvas bei argumentas, kuriuo remiantis būtų galima kvestionuoti jam paskirtos bausmės dydį, jos griežtumą.

15Nuteistojo G. S. kasacinis skundas atmestinas.

16Esminis kasatoriaus argumentas yra tas, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Rover“ ir šio automobilio stiklo sunaikinimą, 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Fiat Marea“, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Seat Cordoba“ ir šio automobilio stiklo sunaikinimą, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už svetimo turto vagystę iš automobilio „Toyota Corolla“ ir šio automobilio stiklo sunaikinimą, turi būti vertinamos ne kaip atskiri (pavieniai) nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika kartu sumažinant jam paskirtą bausmę tiek, kiek tai padaryti leidžia įstatymas.

17Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pavienė tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika esant vieningai tyčiai, nevienkartiniam neteisėtam svetimo turto grobimui iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės bylos Nr. 2K-649/2006, 2K-P-412/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-319/2008).

18Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai, išsamiai bei nešališkai išnagrinėję ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nenustatė, jog nuteistasis G. S. iš anksto buvo sumanęs išdaužiant priekinių automobilių durelių stiklus įsibrauti į kelis automobilius ir iš jų pagrobti ten esantį svetimą turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistojo G. S. sumanymas daryti naują nusikaltimą kiekvieną kartą kildavo iš naujo: apvogus vieną automobilį ir jame neradus reikalingo kiekio vertingų daiktų, jam iš naujo susiformuodavo nauja tyčia apvogti dar vieną automobilį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi nuteistojo G. S. apvogti automobiliai priklauso skirtingiems savininkams. Taigi žala padaryta skirtingiems nukentėjusiesiems. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, jog G. S. ne padarė ne pavienę tęstinę nusikalstamą veiką, bet atskiras nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jas realiąja sutaptimi.

19Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms teismai G. S. padarytų nusikalstamų veikų (svetimo turto vagystės iš automobilio B. S. „Rover“ ir jo stiklo sunaikinimo, svetimo turto vagystės iš automobilio L. B.–A. „Fiat Marea“, pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš automobilio UAB „Lakaja“ „Seat Cordoba“ ir jo stiklo sunaikinimo, svetimo turto vagystės iš automobilio M. A. „Toyota Corolla“ ir jo stiklo sunaikinimo) pagrįstai nepripažino viena tęstine nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, jog konstatavus, kad kvalifikuojant nuteistojo G. S. nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nebelieka ir teisinio pagrindo pasisakyti dėl bausmės skyrimo taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą nusikalstamų veikų realiosios sutapties atvejais.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. M. (S. M.), V.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 5. G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 6. G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 30... 7. G. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3... 8. G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 9. G. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 178... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo jo padarytas nusikalstamas veikas,... 11. Kasatorius nurodo, kad, jam atvažiavus prie Ukmergės g. 300G namo, jis jau... 12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas... 13. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad teismai, kvalifikuodami... 14. Atsižvelgus į argumentus dėl nuteistajam G. S. inkriminuotų nusikalstamų... 15. Nuteistojo G. S. kasacinis skundas atmestinas.... 16. Esminis kasatoriaus argumentas yra tas, kad jo padarytos nusikalstamos veikos,... 17. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų... 18. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 19. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti....