Byla e2-4056-769/2016
Dėl skolos iš laiduotojo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atstovei E. B., atsakovei D. J., trečiajam asmeniui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank AB ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos iš laiduotojo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės mokėjimo prievolių, kylančių iš sutartinių laidavimo teisinių santykių priverstinio įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė skolos geranoriškai nepadengė. Ieškovas teigia, kad su atsakove 2006-08-08 sudarė laidavimo sutartį Nr. ( - ), laidavimo sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už visišką ir tinkamą kredito gavėjo suinteresuoto asmens J. J. mokėjimo prievolių pagal 2006-08-08 kreditavimo sutartį įvykdymą. Kredito sutarties specialiojoje dalyje bankas ir kredito gavėjas susitarė dėl mokėjimų grafiko, pagal kurį kredito gavėjas kiekvieno mėnesio 15 dieną turėjo atlikti mokėjimus. Kredito gavėjas, už kurio prievolių visišką ir tinkamą įvykdymą solidariai laidavo atsakovė, nevykdė mokėjimo prievolių pagal grafiką, todėl ieškovas 2008-02-26 pranešimu informavo kredito gavėją ir atsakovę, kad jie daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės nevykdo mokėjimo prievolių pagal grafiką, nurodė, kad bendra pradelsta mokėti suma buvo 4.662,63 Lt (1350,39 Eur) ir iki 2008-03-12 nustatė terminą pašalinti pažeidimus. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, ieškovas 2008-03-12 kredito sutartį nutraukė. Atitinkamai atsakovei, kaip solidariai skolininkei, kilo pareiga padengti visą skolą, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė. Nutraukus sutartį skola nebuvo padengta, bankas kreipėsi į hipotekos skyrių dėl skolos priteisimo. 2008-08-12 Klaipėdos mieto apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomojo rašto pagrindu buvo pradėtas išieškojimas iš kredito gavėjo; įkeistas turtas buvo parduotas, tačiau iš jo pardavimo gautų lėšų visa skola nebuvo padengta, todėl likusios skolos ieškovas reikalauja iš solidaraus skolininko. Kadangi atsakovė po kredito sutarties nutraukimo praėjus beveik 8 metams skolos nesumažino, nereagavo į ieškovo reikalavimus, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 27.612,50 Eur skolos sumą ir 16 % sutartines metines palūkanas už priteistą skolą (nuo 4.516,51 Eur sumos), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2016-06-28 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo civilinėje byloje, nurodydamas, kad po ieškinio pateikimo ieškovas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas perskaičiavo už 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos (nuo 23095,99 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanas sumažino iki 8770,36 Eur), prašo priteisti 4516,51 Eur negrąžinto kredito ir 8770,36 Eur nepadengtų, už 5 (penkis) paskutinius metus iki ieškinio pateikimo paskaičiuotų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 13286,87 Eur. Nurodo, kad sumažinus ieškinio reikalavimus, atitinkamai nuo sumažintos sumos yra grąžintinas permokėtas žyminis mokestis (sumokėta 622,00 Eur nuo 13286,87 Eur ieškinio sumos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 299,00 Eur, todėl, ieškovo teigimu, grąžintina suma yra 323,00 Eur.

3Ieškovo atstovė E. B. teismo posėdyje nurodė, kad pardavus įkeistą turtą, sumokėjus vykdymo išlaidas buvo gauta 108063,78 Lt (31297,43 Eur) ir ši suma buvo panaudota padengti kreditą, tačiau kredito suma buvo didesnė. Nurodo, kad skola susidaro iš trijų dalių: negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą ir vėlavimo palūkanų. Nurodo, kad laidavimo sutartis nėra nuginčyta, ji nėra pasibaigusi ar nutraukta, taigi ji galiojanti. Šios sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti už J. J. prievolę pagal kreditavimo sutartį, nurodo, kad šis solidarumas nėra panaikintas. Dėl palūkanų ieškovo atstovė nurodo, kad jos yra pagrįstos, nes kredito sutarties sąlygos nebuvo nuginčytos. Ieškovo atstovė teigė, kad antstolio paskaičiuota skolos suma yra netiksli. Teismas turi vadovautis ieškinyje nurodytais skaičiais.

4Atsakovė D. J. 2016-04-13 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodyta, jog ieškovo teiginys, kad atsakovė yra solidari skolininkė ir jai kyla pareiga sumokėti visą skolą, yra visiškai nepagrįstas; J. J. ir laiduotoja D. J. buvo sutuoktiniai, santuoka buvo sudaryta ( - ); kredito bei laidavimo sutartys tarp šalių buvo pasirašytos (banko, kredito gavėjo ir laiduotojos) šalims esant santuokoje, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-661-328/2009 nutraukta D. J. ir J. J. santuoka. Nutraukdamas santuoką minėtu sprendimu teismas taip pat padalino šalių piniginę prievolę pagal 2006-08-08 sutartį 127354,08 Lt (36884,29 Eur) lygiomis dalimis, priteisiant D. J. 63677,04 Lt (18442,14 Eur), J. J. 63677,04 Lt (18442,14 Eur) sumą. Nurodo, kad minėtu teismo procesiniu sprendimu solidarioji prievolė buvo padalyta, todėl buvę sutuoktiniai nebeišliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės, kurios nepriskirtos prie solidariųjų, laikomos dalinėmis, o tokia šių prievolių teisinė prigimtis lemia ir atsakomybės ribas – esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį. Nurodo, kad teismas 2006-04-09 sprendimu nustatė, kad skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, t.y. teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigojo įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį, šiuo konkrečiu atveju priteisė iš atsakovės D. J. 63677,04 Lt (18442,14 Eur) ir nurodo, kad ieškovui apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimą buvo žinoma, kadangi ieškovas, kaip kreditorius, buvo įtraukas į bylos nagrinėjimą. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog turi būti taikoma ne dalinė, o solidarioji atsakomybė. Nurodo, kad 2010-10-26 turto pardavimo iš varžytinių aktu parduotas D. J. ir J. J. priklausęs butas už 116000,00 Lt (33595,92 Eur) sumą. Minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimu buvo nustatyta, jog santuokoje įgytas butas šalims padalintas lygiomis dalimis – po ½ buto dalį. Tokiu būdu pardavus šalims priklausantį butą ir padalinus gautas lėšas po lygiai, D. J. prievolė turėjo sumažėti 58000,00 Lt (16797,96 Eur) suma. Todėl ieškinyje nurodoma negrąžinta panaudoto kredito, kurį prašoma priteisti iš atsakovės suma 4516,51 Eur neatitinka realios situacijos. Atsakovė nurodo, kad ieškovo prašomos priteisti 23095,99 Eur palūkanos neteisingai apskaičiuotos, be to, ieškovo reikalaujamos palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl teismui nusprendus priteisti palūkanas, jos turėtų būti sumažintos iki protingos sumos. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 2016-06-28 teisme gautas ieškovės atstovės D. J. atstovo advokato raštas dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo, jog yra skolinga bankui, nes nebuvo kredito gavėja, o tik laiduotoja, po buto pardavimo dar 4 metus gyveno nuomodama iš varžytinių parduotą butą, tačiau jokio pranešimo apie likusią skolą negavo, bankas anksčiau jokių pažymų dėl skolos jai neteikė. Atsakovė paaiškino, kad ji mokėjo skolą bankui, sumokėjo virš 13000 litų, todėl buvo įsitikinusi, kad nėra skolinga bankui. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino reikalavimą dėl 4516,51 Eur skolos, kaip nesumokėto kredito.

6Trečiasis asmuo J. J. 2016-04-22 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, mano, kad solidarioji atsakovės, kaip laiduotojos, ir trečiojo asmens civilinė atsakomybė baigėsi nutraukus atsakovės ir trečiojo asmens santuoką ir padalinus prievolę lygiomis dalimis, todėl ieškinys vien dėl šio pagrindo yra atmestinas. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas už 8 metų laikotarpį, kai tuo tarpu senaties terminas dėl palūkanų priteisimo yra 5 metai, be to, akvaizdu, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepropocingai didelės, todėl yra pagrindas palūkanų sumą sumažinti. Trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovės ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta 2009-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-661-328/2009 ir prievolė buvo padalinta lygiomis dalimis, todėl laikytina, kad laidavimas padalinus prievolę lygiomis dalimis baigėsi. Trečiasis asmuo prašo atmesti ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą, teismui nenustačius teisinio pagrindo atmesti ieškinį, prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo bei sumažinti prašomas priteisti palūkanas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Teismo posėdyje J. J. nurodė, kad pripažįsta 4516,51 Eur skolos sumą; butas buvo parduotas, vėliau jam nebuvo reiškiamos pretenzijos, todėl apie likusią skolą nežinojo, jokių duomenų apie vykdomą išieškojimą neturėjo; banke jam pranešė, kad yra skolingas tik 31,28 Eur, šią sumą sumokėjo.

8Byla dalyje nutrauktina.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-08 tarp ieškovo ir J. J. sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią suteiktas 130000 Lt kreditas (T.I, e.b.l. 40-54); 2006-08-08 ieškovas su atsakove sudarė Laidavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovė D. J. įsipareigojo, kaip solidari skolininkė, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių ir / arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį (T.I, e.b.l. 36-39). 2006-08-08 Kreditavimo sutarties vykdymas užtikrintas hipoteka – 2006-08-22 hipotekos lakštu Nr. ( - ) įkeistas turtas – butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis J. J. ir D. J. (T.I, e.b.l. 54-57). Ieškovas vadovaudamasis kreditavimo sutarties 10.1 punktu nuo 2008-03-12 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pranešė apie tai J. J. (T.I, e.b.l. 68,69). Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-08-12 išdavė vykdomąjį raštą Nr ( - ) dėl įkeisto turto - buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavimo iš varžytinių, vykdomajame rašte nurodytas skolinio įsipareigojimo dydis: „129668,90 Lt (Vienas šimtas dvidešimt septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt keturi litai, 08 centai), iš jų panaudotas ir negrąžintas kreditas 123658,56 Lt, nesumokėtos palūkanos – 3374,47 Lt, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos – 2635,87 Lt, 118,20 Lt žyminis mokestis ir 10,00 Lt už įspėjimo skolininkui įteikimą, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų“ (T.I, e.b.l. 70-71, vykd. byla Nr. ( - ). 2010-10-26 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S1-31440, turtas - butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), parduotas už 116000,00 Lt (vykd. b. T.II, l. 2), pardavus butą gautos lėšos paskirstytos 2011-08-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi c.b. Nr. 2-9459-144/2011, kreditoriui (ieškovui) atlyginta 108063,78 Lt, antstoliui A. Selezniovui 7936,22 Lt vykdymo išlaidų (T.I, e.b.l. 58). Nustatyta, kad 2009-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. N2-661-328/2009 nutraukta J. J. ir D. J. santuoka, padalintas šalių santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – butas, esantis adresu ( - ), po ½ buto dalį, piniginė prievolė pagal 2006-08-08 sutartį 127354,08 Lt sumai padalinta šalims lygiomis dalimis po 63677,04 Lt (T.I, e.b.l. 124-126, 127). Iš ieškovo pateiktos 2016-07-14 pažymos nustatyta, kad atsakovė pagal 2006-08-08 Laidavimo sutartį Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-09-01 yra sumokėjusi 12 784,68 Lt (T.I, e.b.l. 199).

12Sumažinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4516,51 Eur negrąžinto kredito ir 8770,36 Eur palūkanų už 5 paskutinius metus (T.I, e.b.l. 168-169, 170). Vykdomosios bylos Nr. ( - ) duomenimis nustatyta, kad antstoliui A. Selezniovui buvo pateiktas vykdyti Klaipėdos miesto teismo hipotekos skyriaus 2008-08-12 vykdomasis raštas Nr. ( - ) dėl įkeisto turto - buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavimo iš varžytinių, kuriame nurodytas skolinio įsipareigojimo dydis: „129668,90 Lt (Vienas šimtas dvidešimt septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt keturi litai, 08 centai“. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis vykdo 37591,84 Eur skolos ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimą, likusi neišeškota skola 6294,41 Eur ir 16 proc. metinių palūkanų.

13Ieškovas, įvertinęs LR Civilinio kodekso nuostatas dėl senaties termino palūkanoms, sumažino priskaičiuotų palūkanų sumą 14325,63 eurais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bylos dalis dėl 14325,63 Eur skolos priteisimo nutrauktina. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

14Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra pasirašiusi su banku laidavimo sutartį, kad ji liko skolinga bankui, nes trečiasis asmuo J. J., kredito gavėjas, tinkamai su banku neatsiskaitė. Atsakovė neneigė ieškovo paskaičiuotos negrąžinto kredito sumos,- 4516,51 Eur. Įstatyme įtvirtinti šalių dispozityvumo ir rungimosi principai leidžia šaliai pasirinkti jai priimtiniausią savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. CPK 42 straipsnyje nustatyta, jog atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį, todėl įvertinus atsakovės D. J. pareiškimą, kad ji pripažįsta reikalavimą dėl 4516,51 Eur skolos priteisimo, ieškinys dalyje dėl negrąžintos kredito dalies tenkintinas pilnai ir iš atsakovės ieškovui priteistina 4516,51 Eur likusio nesumokėto bankui kredito.

15Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 8770,36 Eur nevykdymo palūkanų už paskutinius 5 metus iki ieškinio teismui pateikimo. Šioje dalyje ieškinys atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

16Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kreditavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atsakovė, buvusi J. J. sutuoktinė, laidavo bankui visu savo turtu ir lėšomis; 2009-04-09 sprendimu teismas D. J. ir J. J. santuoką nutraukė bei padalino šalių piniginę prievolę pagal 2006-08-08 sutartį 127354,08 Lt (36884,29 Eur) lygiomis dalimis, priteisiant D. J. 63677,04 Lt (18442,14 Eur) negrąžintos skolos bankui. Ieškovo teigimu, atsakovė bankui yra sumokėjusi 12 784,68 Lt, lėšos pagrinde panaudotos palūkanoms dengti, butas parduotas už 116000,00 Lt (1/2 buto dalis už -58000 Lt), ieškovui buvo pervesta apie 108000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė bankui mokėjo 2008 metais, po buto pardavimo jokių įmokų bankui nebuvo padaryta. Ieškovo atstovė teigė, kad iš atsakovės priteistinos palūkanos už 8 metus, vėliau perskaičiuotos palūkanos už 5 metus, nes atsakovė visą laiką žinodama apie likusią skolą bankui, paimto kredito negrąžino. Ieškovo atstovės advokatės teigimu, atsakovė turėjo žinoti, kad nors teismas prievolę ir padalino, bet prieš banką D. J. išliko solidari skolininkė. Su tokiais argumentais teismas sutikti negali. Atsakovė nurodė, kad ji, kaip laiduotoja, bankui sumokėjo apie 13000 litų, įkeistas butas buvo parduotas už 118000 litų, todėl atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad jos prievolės dalis bankui pagal 2009-04-09 teismo sprendimą yra pilnai įvykdyta. D. J. nebuvo pranešta, kad jos įmokomis dengiamos palūkanos, todėl kredito suma nesumažėjo, ar kad ji išlieka solidari skolininkė, nors teismas sprendimu prievolę padalino, ar kad jos skola 2011 metais buvo 4516,51 Eur, ir pan. Teismas nesutinka su ieškovo atstovės teiginiais, kad atsakovė, nepaisant teismo sprendimo dėl įpareigojimų bankui padalijimo, privalėjo pati žinoti, kad jos ir buvusio sutuoktinio prievolė bankui išlieka solidari. Ieškovas, nesutikdamas su 2009-04-09 teismo nustatytu prievolės bankui padalinimu, turėjo teisę sprendimą skųsti, prašyti jį pakeisti, nustatant, kad prievolė bankui nedalinama, tačiau to nepadarė,- sprendimo neskundė. Įsiteisėję teismo sprendimai nekvescionuojami, bet vykdomi. Be to, iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, kad pardavus iš varžytinių butą vykdymo veiksmai dėl likusios skolos išieškojimo iš J. J. nebuvo atliekami, nes nebuvo gautas ieškovo prašymas tęsti likusios skolos išieškojimą iš kito skolininko turto (35 b.l., II t.). Tokį prašymą Nordea bankas antstoliui pateikė tik 2016-02-10. Atsižvelgiant į nurodytą laikytina, jog pats ieškovas nuo 2010 metais atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausiusio buto pardavimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų tęsiamas likusios skolos išieškojimas iš kredito gavėjo J. J., nepranešė apie likusią neapmokėtą skolą laiduotojai atsakovei D. J. ir nereikalavo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl darytina išvada, kad tokiu būdu pats ieškovas prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių susidarymo. Be to, iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad buvo priimtas vykdymui teismo vykdomasis raštas, kuriame nurodyta skolos suma skaičiais ir žodžiais skiriasi: skolinio įsipareigojimo dydis skaičiais nurodytas „129668,90 Lt“, o žodžiais „Vienas šimtas dvidešimt septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt keturi litai, 08 centai“. Be to, vykdomojoje byloje nurodyta, kad likęs įsiskolinimas 6294,41 Eur, kai tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė teigė, jog įsiskolinimas yra 4516,51 Eur, ir prašė teismo nesivadovauti antstolio paskaičiavimais. Įvertinus nurodytą laikytina, kad net antstoliui nėra žinoma likusi išieškotina skola iš skolininko J. J., todėl ieškovo teiginys, kad atsakovė turėjo žinoti apie likusią 4516,51 Eur skolą, o jos 8 metus nemokėdama privalo mokėti bankui už delsimą banko paskaičiuotas palūkanas, du kartus viršijančias pačios skolos dydį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, reikalavimas iš atsakovės D. J. priteisti bankui 8770,36 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų netenkintinas.

17LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovės priteistinos Kredito sutartyje numatytos 16 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4516,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-03-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

18Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis patvirtinančius, jog patyrė 1548,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų (T.I, e.b.l.75-77, 171-177). Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.I, e.b.l. 178-179). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šių išlaidų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Pagal 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintų “Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog byla nebuvo itin sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, todėl įvertinus advokato laiko sąnaudas ir kitus pagrindus, nurodytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už ieškovo atstovo advokato paslaugas byloje yra 1000 Eur, už atsakovės atstovo advokato paslaugas 600 Eur. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikant, kad patenkinta apie 20 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 200 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų, 60 Eur sumokėto žyminio mokesčio ( 0,2*299), iš ieškovo atsakovei 480 Eur (80 proc.) atstovavimo išlaidų. Įskaičius vienarūšius mokėjimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 280 Eur atstovavimo išlaidų.

19Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs iš viso 622,00 Eur žyminio mokesčio (T.I, e.b.l. 6, 86), prašo grąžinti 323,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio reikalavimus, nuo kurių buvo atsisakyta. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, įvertinus tai, jog ieškinio sumažinimui įtakos neturėjo atsakovės elgesys, nes sprendimas dėl ginčo esmės ieškinio dalyje dėl palūkanų priteisimo buvo nepriimtas dėl ieškovo kaltės, ieškovo atstovei įvertinus įstatymo nuostatas dėl senaties termino, prašymas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo netenkintinas ( CPK 87 str.1d.8p.).

20Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268- 270 straipsniais,

Nutarė

22bylą dalyje dėl 14325,63 eurų skolos priteisimo nutraukti.

23Ieškinį tenkinti iš dalies.

24Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, adresu ( - ), iš atsakovės D. J., a.k( - ) gyv. ( - ), 4516,51 Eur ( keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika eurų 51 ct) skolos, 16 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-08 iki sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur ( šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

25Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

26Priteisti atsakovei D. J., a.k( - ) gyv. ( - ), iš ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, adresu ( - ), 280 Eur ( du šimtai aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės mokėjimo... 3. Ieškovo atstovė E. B. teismo posėdyje nurodė, kad pardavus įkeistą... 4. Atsakovė D. J. 2016-04-13 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime... 5. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo, jog yra skolinga... 6. Trečiasis asmuo J. J. 2016-04-22 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur... 7. Teismo posėdyje J. J. nurodė, kad pripažįsta 4516,51 Eur skolos sumą;... 8. Byla dalyje nutrauktina.... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-08 tarp ieškovo ir J. J. sudaryta... 12. Sumažinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašo priteisti iš atsakovės... 13. Ieškovas, įvertinęs LR Civilinio kodekso nuostatas dėl senaties termino... 14. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra pasirašiusi su banku laidavimo... 15. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 8770,36... 16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kreditavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo... 17. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti... 18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 19. Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs iš viso 622,00 Eur žyminio mokesčio... 20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268- 270... 22. bylą dalyje dėl 14325,63 eurų skolos priteisimo nutraukti.... 23. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB... 25. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 26. Priteisti atsakovei D. J., a.k( - ) gyv. ( - ), iš ieškovo Nordea Bank AB,... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...