Byla e2-490-467/2019
Dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija – LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovų atstovui T. M., atsakovo atstovui advokatui Valentui Mitrauskui, išvadą teikiančios institucijos atstovams L. O. ir R. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui OÜ „First Opportunity“ dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija – LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

41.

5Ieškovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018-10-24 pareiškimu patikslino, ir prašo Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisti iš atsakovo OÜ „First Opportunity” 3 858 384,44 EUR nuostolius, kurių dydis yra lygus aikštelės, esančios Liepkalnio g. 172B, Vilniuje, apskaičiuotai sutvarkymo kainai, ir 302 814,74 EUR negautų pajamų pagal šalių sutarties 9 punktą.

62.

7Ieškovai nurodo, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo OÜ „First Opportunity” 2002-04-22 buvo sudaryta sutartis Nr. 9, pagal kurią savivaldybė suteikė atsakovui teisę savivaldybei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - )) įrengti ir eksploatuoti statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo aikštelę. Sutartis galiojo iki 2016-04-22.

83.

9Pasibaigus sutarties terminui, atsakovas pagal sutarties nuostatas buvo įsipareigojęs rekultivuoti (sutvarkyti) aikštelę (sutarties 5.5, 12 punktai). Aikštelė privalėjo būti sutvarkyta per 60 dienų terminą nuo sutarties galiojimo pabaigos momento ir per tą patį 60 dienų terminą Vilniaus miesto savivaldybei (iki 2016-06-21) turėjo būti grąžinta tiek rekultivuota aikštelė, tiek už likutinę balansinę vertę perduodami statiniai, įrenginiai, kuriuos joje sukūrė atsakovas, vystydamas savo veiklą. Kartu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn privalėjo būti perduodama žemė, kuri pagal sutarties 6 punktą buvo papildomai išpirkta, už sumą, kurią atsakovas sumokėjo privačiam asmeniui ją išpirkdamas (sutarties 8 punktas).

104.

11Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka sutvarkytos aikštelės negrąžino, taigi, akivaizdžiai buvo pažeisti sutarties 5.5 ir 12 punktai. Be to, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nesuderino aikštelės sutvarkymo techninio darbo projekto su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – VRAAD) bei nėra atlikęs aikštelės sutvarkymo darbų. Dėl to ieškovai, įvertinę sutarties pažeidimo pobūdį ir neįvykdymo riziką, teikia ieškinį, prašydami priteisti savivaldybei nuostolius, kurie yra lygūs apskaičiuotoms aikštelės rekultivavimo (sutvarkymo) išlaidoms kartu su negautomis pajamomis.

125.

13Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Pagal šalių sutarties sąlygas, pagal kurias savivaldybė suteikė atsakovui teisę eksploatuoti aikštelę, visi šalių tarpusavio įsipareigojimai, pasibaigus sutarčiai, turėjo būti įvykdyti per 60 dienų, t. y. aikštelė privalėjo būti rekultivuota vėliausiai per 60 dienų nuo sutarties pabaigos momento. Atsakovas šios savo prievolės neįvykdė, pažeidė sutarties 5.5, 8 ir 12 punktų reikalavimus ir dėl šios priežasties savivaldybė pasinaudojo vienu iš savigynos būdų - priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu - nesudarė aikštelės priėmimo-perdavimo akto ir neapmokėjo atsakovui už kitą perduodamą turtą.

146.

15Aikštelę sudarantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, todėl šis turtas sutarties galiojimo metu buvo naudojamas viešiesiems gėriams užtikrinti - sudaryti sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims teisėtai atsikratyti statybinėmis (griovimo) atliekomis ir savivaldybei gauti papildomas įplaukas į biudžetą už minėtų žemės sklypų perdavimą naudotis privačiam ūkio subjektui. Aikštelėje likusios atliekos turi būti tvarkomos kaip numatyta aikštelės rekultivavimo techniniame darbo projekte. Tam, kad atsakovas galėtų atlikti pagal suderintą projektą aikštelės sutvarkymo darbus, privalo ją (aikštelę) valdyti. Dėl to savivaldybė negalėjo iš atsakovo priimti nesutvarkytos aikštelės, kadangi bendrovė, perdavusi turtą pagal sutarties 8 punktą bei gavusi iš savivaldybės apmokėjimą, nebeturėtų pagrindo vykdyti atliekų kaupo sutvarkymo darbų sklype, kuriame esantį turtą yra jau grąžinusi savivaldybei. Taip pat bendrovė turto priėmimą būtų galėjusi traktuoti kaip sutarties įsipareigojimų tinkamo įvykdymo pripažinimą ir toliau vengti atlikti bet kokius su aikštelės sutvarkymu susijusius darbus.

167.

17UAB „Betono demontavimo technika“ 2016-09-09 pateikė savivaldybei atsakymą, kuriame, preliminariai įvertinusi susidariusius ir nesutvarkytus atliekų kiekius aikštelėje Liepkalnio g. 172B, Vilniuje esančiuose kaupuose, nurodė, kad aikštelės sutvarkymas galėtų kainuoti 5 115 880 EUR (su PVM). Be to, minėtame atsakyme nurodyta, kad aikštelėje yra apie 560 000 m3 nesutvarkytų atliekų. 2018 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akte Nr. 18/0914 teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad investicijų poreikis sąvartyno (atliekų kaupo), esančio žemės sklype Liepkalnio g. 172B, Vilniuje, uždarymui (rekultivavimui) sudaro 3 858 384,44 EUR su PVM, taigi, šiuo pagrindu ieškovai prašo priteisti eksperto nustatytą kainą.

188.

19Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų savivaldybė taip pat negavo pajamų pagal sutarties 9 punktą. Atsakovas piktnaudžiavo savo padėtimi ir realizuodamas sandėliuojamas antrines žaliavas, gavo didesnes pajamas (pelną), nuo kurių savivaldybei įmokos skaičiuojamos nebuvo. Pagal sutarties 9 punktą atsakovas kasmet sutarties galiojimo laikotarpiu privalėjo mokėti savivaldybei atitinkamą procentą nuo pajamų, gautų vykdant veiklą aikštelėje. Šis mokestis turėjo būti sumokamas ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1 d. Savivaldybės turimais duomenimis, bendrovė skaičiavo įmokas savivaldybei ne nuo visų gautų pajamų (pelno) už aikštelėje vykdytą veiklą, o tik nuo dalies, gautos priėmus atliekas į aikštelę (fiziniams ir juridiniams asmenims mokant atliekų įvežimo mokestį).

209.

21Atsakovo savivaldybei pateiktose atliekų priėmimo ataskaitose duomenys apie realizuotas antrines žaliavas atsispindi tik nuo 2007 m. III ketvirčio, kai atliekas priiminėti bendrovė pradėjo 2003 m. sausio mėn., taigi, ir realizavimui tinkamos antrinės žaliavos atsirado nuo 2003 m. sausio mėn. Iš bendrovės savivaldybei pateiktų priimtų atliekų tvarkymo ataskaitų, kurių pagrindu sudaryta prie ieškinio pateikiama suvestinė lentelė, matyti, kad bendrovė buvo susandėliavusi 633131,86 t ir 250753,90 t realizuotinų ir neperdirbtų atliekų, tačiau už jų realizavimą gautos pajamos bendrovės savivaldybei teiktose ataskaitose neatsispindi ir nėra atskleidžiamos, bendrovė nuo šių pajamų savivaldybei priklausančios dalies nėra sumokėjusi. Tokiu būdu buvo pažeisti sutarties 9 punkto reikalavimai.

2210.

23Per sutarties galiojimo laikotarpį bendrovė priėmė 1256952,48 t statybos ir griovimo atliekų ir vien iš šių atliekų priėmimo gavo mažiausiai 9 782 338,08 EUR pajamų. Šios pajamos galimai yra didesnės, kadangi bendrovė nuo 2007-05-15 pradėjo priimti ne tik grynas statybos (griovimo) atliekas, bet ir maišytas su komunalinėm atliekom statybos (griovimo) atliekas, kurių priėmimui buvo taikomi žymiai didesni tarifai. Be to, atsakovas sutarties galiojimo metu gavo pajamas ne tik priimdamas atliekas į aikštelę, bet ir parduodamas tinkamas realizuoti žaliavas po atliekų išrūšiavimo. Visgi, atsakovo savivaldybei teiktose ataskaitose šios pajamos nebuvo nurodomos, todėl savivaldybė negali žinoti, kokio dydžio tikslias pajamas dėl žaliavų realizavimo gavo bendrovė. Kadangi savivaldybė neturi jokiu duomenų apie bendrovės pelną, darytina prielaida, kad bendrovė privalėjo sumokėti mažiausiai 5 arba 5,5 proc, proc. nuo gautų papildomų pajamų, realizavus sandėliuojamas žaliavas, ir minimalūs savivaldybės nuostoliai negautų pajamų forma dėl sutarties 9 punkto pažeidimo siekia iš viso už 2003-2016 m. laikotarpį 302 814,74 EUR.

2411.

25Atsakovo neteisėti veiksmai - sutarties 5.5 ir 12 punktų pažeidimas yra akivaizdūs ir paties atsakovo pripažįstami. Be to, atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, privalėjo numatyti galimus trikdžius tinkamam ir savalaikiam sutarties vykdymui savivaldybės atžvilgiu, todėl ženkliai praleistas sutvarkytos aikštelės grąžinimo savivaldybei terminas ir bendrovės veiksmai (savivaldybės paklausimų ignoravimas, ieškinio padavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme, aikštelės sutvarkymo projekto trūkumų netaisymas, aikštelės nesutvarkymas) žymi priežastinio ryšio tarp sutarties pažeidimo ir savivaldybės nuostolių buvimą. Nesutvarkyta aikštelė ne tik užkerta savivaldybei galimybę ją perduoti eksploatuoti kitiems asmenims ir taip gauti papildomas pajamas į biudžetą, bet ir sudaro sąlygas kilti ekologinei žalai aikštelę sudarantiems žemės sklypams. Tokiu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama.

2612.

27Atsakovas OÜ „First Opportunity“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinys paremtas tik subjektyviais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (prielaidomis), neturinčiais nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovai nepateikia nė vieno įrodymo ir objektyvaus argumento, kuris atitiktų tikrovę ir galėtų pagrįsti ieškinį.

2813.

29Atsakovas, vykdydamas sutartį, įrengė aikštelę ir ženkliai pagerino su ja susijusią infrastruktūrą – buvo pastatyti reikalingi statiniai, įrenginiai, sukurta reikiama inžinerinė, susisiekimo bei kita infrastruktūra, taip pat atlikti su tuo susiję darbai. Taigi, atsakovas nuo sutarties sudarymo momento į aikštelę ir jos veiklą bei jai skirtą infrastruktūrą investavo beveik 2 000 000 EUR. Be to, vadovaudamasis sutarties 6 punktu, atsakovas 2008-12-30 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir savo lėšomis už 868 860,06 EUR (3 000 000 Lt su PVM) įsigijo papildomą žemės sklypą aikštelei eksploatuoti bei sutartyje numatytai veiklai vykdyti. Visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas tinkamai vykdė sutartį ir ieškovai jam neturėjo jokių pretenzijų.

3014.

31Nuo 2013 m. sutarties vykdymas tapo apsunkintas dėl su aikštelės eksploatavimu susijusių civilinių ir administracinių ginčų. Dėl šios priežasties atsakovas 2015-09-15 pateikė savivaldybei raštą, kuriuo siūlė laikyti sutartį nutraukta abiejų šalių sutarimu; ne vėliau kaip per 20 darbo dienų perimti sutarties pagrindu atsakovo valdytą ir (ar) sukurtą turtą; ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos sumokėti atsakovui 1 843 977,45 EUR, kompensuojant atliktas investicijas į sutartyje numatyta tvarka savivaldybei perduotiną turtą. Tačiau su tokiu atsakovo pasiūlymu ieškovai nesutiko ir sutartis šalių susitarimu nebuvo nutraukta. Sutarties galiojimas pasibaigė 2016-04-22, pasibaigus sutarties 3 punkte nustatytam terminui.

3215.

33Remiantis sutarties 8 ir 12 punktų nuostatomis, pasibaigus sutarties galiojimui, savivaldybei atsirado pareiga per 60 dienų perimti aikštelę, statinius, įrenginius, žemės darbus ir sumokėti atsakovui šių objektų likutinę balansinę vertę, taip pat pareiga perimti atsakovo pagal sutarties 6 punktą papildomai išpirktą žemės sklypą ir sumokėti atsakovui sumą, kurią šis sumokėjo pagal įsigyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, 2016-05-17 kreipėsi į savivaldybę dėl aikštelės ir turto perdavimo (priėmimo). Tačiau savivaldybė iš pradžių pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius išlaidas ir darbų atlikimo faktą. Vėliau, gavusi visus dokumentus, nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė perimti aikštelę ir turtą iki tol, kol nebus baigti aikštelės rekultivacijos darbai, nors, atsakovo teigimu, sutarties 8 ir 12 punktuose nustatytų pareigų vykdymas nėra priklausomas nuo aikštelės rekultivacijos darbų atlikimo. Iki šiol sutarties 8 ir 12 punktuose nustatytų pareigų savivaldybė nėra įvykdžiusi, dėl ko atsakovas ieškovų atžvilgiu yra pareiškęs ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme.

3416.

35Taigi, savivaldybė tinkamai nevykdo sutartyje nustatytų pareigų ir reikalauja pirmiau užbaigti aikštelės rekultivacijos darbus ir net atlyginti žalą dėl rekultivacijos neužbaigimo. Tačiau sutarties 8 ir 12 punktuose nustatytos pareigos ir pareiga rekultivuoti aikštelę yra visiškai savarankiškos, o jų vykdymui yra taikomi skirtingi terminai. Nėra jokio pagrindo teigti, jog aikštelės rekultivacijos darbai turi būti užbaigti iki sutarties 8 ir 12 punktuose nustatytų pareigų įvykdymo ir kad atsakovas pažeidžia (pažeidė) pareigą rekultivuoti aikštelę. Sutartis nustatė tik pareigą atsakovui rekultivuoti aikštelę, kuri turi būti vykdoma, baigus aikštelės eksploataciją. Tuo tarpu konkretus terminas, per kurį turi būti užbaigta aikštelės rekultivacija, sutartyje nėra nustatytas. Atsakovas yra atlikęs parengiamuosius rekultivacijos darbus ir juos užbaigs, kai tik VRAAD suderins aikštelės rekultivacijos projektą. Atsakovo teigimu, nepaisant to, aikštelės teritorija yra sutvarkyta ir iš esmės rekultivuota, ką patvirtina atsakovo 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas ir 2016-06-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 18-16-8.

3617.

37Ieškinys yra grindžiamas netinkamu ir nesąžiningu sutarties aiškinimu. Ieškovai iškreiptai aiškina sutarties sąlygas ir tokiu būdu nesąžiningai bando primesti atsakovui tokias iš sutarties kylančias pareigas bei jų vykdymo sąlygas, dėl kurių, sudarant sutartį, susitarta nebuvo ir kurių sutartis net nenumato. Ieškovai nesąžiningai ir netinkamai aiškina sutarties nuostatas, įtvirtinančias rekultivavimo pareigą. Sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta ir (ar) patikslinta sutarties 5.5 punkte minima atsakovo pareiga rekultivuoti aikštelę ir (ar) jos vykdymo tvarka. Nė viena sutarties nuostata nesudaro pagrindo teigti, jog sutarties 8 ir 12 punktuose numatytas 60 dienų terminas yra taikytinas sutarties 5.5 punkte įtvirtintos pareigos rekultivuoti aikštelę atveju. Tinkamai įvertinus sutarties turinį, akivaizdu, kad sutarties 8 ir 12 punktuose numatytas 60 dienų terminas gali būti taikomas tik pareigų perduoti (perimti) aikštelę ir kitą turtą vykdymui, taip pat savivaldybės pareigai sumokėti sutarties 8 punkte numatytas sumas, bet negali būti taikomas atsakovo pareigai rekultivuoti aikštelę.

3818.

39Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas yra visiškai nepagrįstas, nes sutarties 9 punkte nėra įtvirtinta pareiga apskaičiuoti bei mokėti minimą mokestį nuo antrinių žaliavų pardavimo pajamų (pelno). Ieškinyje deklaratyviai teigiama, esą atsakovas turėjo apskaičiuoti ir mokėti sutarties 9 punkte numatytas įmokas tiek nuo pajamų, gaunamų priėmus atliekas į aikštelę, tiek ir nuo pajamų, gaunamų už realizuotas antrines žaliavas. Sutarties 9 punktas turėtų būti aiškinamas kartu su sutarties 15.1 punktu, nustatančiu, kokius su pajamomis susijusius dokumentus, atsakovas privalo teikti savivaldybei. Remiantis sutarties 15.1 punktu, atsakovas įsipareigojo teikti savivaldybei ataskaitas tik apie pajamas, gautas iš statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo.

4019.

41Be to, įmokas pagal sutarties 9 punktą atsakovas mokėjo nuo pat 2003 metų. Visą šį laikotarpį ieškovai nereikalavo, kad atsakovas pateiktų informaciją, ar jis kaip nors realizuoja dėl aikštelėje vykdomos veiklos susidarančias antrines žaliavas ir ar gauna kokias nors pajamas už tokių antrinių žaliavų realizavimą. Tokiu būdu tarp sutarties šalių buvo susiklosčiusi sutarties vykdymo praktika, kuri patvirtina, kad neegzistavo ir neegzistuoja pareiga apskaičiuoti bei mokėti mokestį nuo antrinių žaliavų pardavimo pajamų (pelno).

4220.

43Atsakovo teigimu, ieškovai ieškinyje neįrodė nei fakto, kad ieškovai patyrė kokią nors žalą, nei atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) fakto, nei atsakovo kaltės. Ieškovai neįrodė, kad jiems atsirado ar ateityje neišvengiamai atsiras kokia nors žala, susijusi su aikštelės rekultivacija. Ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo nuostolius, kurie yra lygūs apskaičiuotoms aikštelės rekultivavimo (sutvarkymo) išlaidoms, tačiau toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovai nėra patyrę ir ateityje tikrai nepatirs nurodyto dydžio nuostolių, susijusių su aikštelės rekultivavimu, kadangi ieškinyje nurodomi nesutvarkytų atliekų kiekiai apskritai neegzistuoja, o pagrindo manyti, kad atsakovas neįvykdys pareigos rekultivuoti aikštelę, nėra. Atsakovas yra pateikęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pažymėta, jog aikštelėje esantis rekultivuotų atliekų kaupas yra tvarkingas, atliekos užpiltos vientiso grunto sluoksniu; pašalinių daiktų (buitinių, komunalinių, stambiagabaričių atliekų ir pan.) teritorijoje nėra; atliekų aikštelės yra tuščios, statybinių atliekų nėra.

4421.

45Atsakovas teigia, kad tokiu atveju, kai ieškovas prašo priteisti ne realiai patirtų išlaidų atlyginimą, o tik tikėtinus galimus nuostolius, jis turi pagrįsti, kad jo turtinė padėtis neleidžia atlikti atitinkamų darbų savo lėšomis. Tuo tarpu ieškovai neįrodo ir net neįrodinėja, jog jų finansinė padėtis neleistų atitinkamų darbų atlikti savo lėšomis.

4622.

47Ieškovai pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad sutarties 5.5 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė atsakovui prievolę rekultivuoti aikštelę vos tik ją pabaigus eksploatuoti. Šio įsipareigojimo vykdymo privalomumo atsakovas atsiliepime neneigia. Tuo tarpu sutarties 12 punktas papildo aukščiau minimą atsakovo prievolę ir nustato, kad aikštelė, pasibaigus sutarčiai ir jos nepratęsus (2016-04-22), grąžinama savivaldybei per 60 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos (iki 2016-06-21). Sutarties 8 punkte yra nurodyta, kad aikštelė kartu su kitu šiame punkte minimu turtu per tą patį 60 dienų terminą nuo sutarties pabaigos momento yra perduodama savivaldybei, o ši atsiskaito už bendrovės sukurtą nekilnojamąjį turtą ir papildomai iš fizinių asmenų įsigytą žemės sklypą.

4823.

49Atsakovas klaidingai nurodo, kad jo pareiga rekultivuoti aikštelę ir sutarties 8 punkte numatytos savivaldybės pareigos nėra priešpriešinės, bet savarankiškos prievolės. Ieškinyje ne kartą buvo nurodyta, kad savivaldybė neprivalo prisiimti rizikos dėl bendrovės neveikimo rekultivuojant aikštelę ir atsakovo pareiga rekultivuoti aikštelę negali būti aiškinama atsietai nuo pareigos savivaldybei perduoti aikštelę per 60 dienų terminą. Kadangi atsakovo veiksmai (pasiruošimas aikštelės rekultivavimui prasidėjo dar 2014 m. pabaigoje) įrodo, kad atsakovas suvokė privalantis pagal sutarties 8 punktą perduoti savivaldybei rekultivuotą aikštelę. Savivaldybė, sudarydama sutartį, siekė gauti papildomas įplaukas į biudžetą, o ne prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus, jei dėl kokių nors priežasčių bendrovė nesugebėtų sutvarkyti aikštelės, kurią sudarančius žemės sklypus bendrovė pati ir užteršė. Sutartis privalo būti aiškinama sistemiškai, nustatant tikrąją sutarties šalių valią.

5024.

51Atsakovo pozicija, kad atsakovas aikštelę gali tvarkyti neribotą laiko tarpą po sutarties pabaigos, žymi atsakovo, kaip sutarties šalies, nesąžiningumą ir nenorą prisiimti bet kokią atsakomybę dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepaaiškino, kodėl ir kokiu pagrindu nėra taisomi VRAAD nurodyti aikštelės rekultivavimo projekto trūkumai, kas tik didina aikštelės sutvarkymo perspektyvų miglotumą ir iš esmės trukdo savivaldybei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, užtikrinant jo panaudojimą viešųjų interesų tenkinimui.

5225.

53Atsakovas savivaldybei privalėjo mokėti įmokas nuo pajamų (pelno), gautų vykdant veiklą aikštelėje. Kokia veikla buvo galima aikštelėje, konkretizuoja sutarties 17 punktas, iš kurio matyti, kad, atsakovui iš trečiųjų asmenų priėmus mišrias statybines ir griovimo atliekas, jas išrūšiavus ir atskyrus realizuotinas atliekas, už jų pardavimą gauta nauda yra nauda pagal sutarties 9 ir 17 punktus, ir nuo realizuotų atliekų pajamų (pelno) privalėjo būti mokamos atitinkamos įmokos savivaldybei, kas daroma nebuvo ir to neginčija atsakovas. Būtent atsakovas savarankiškai ir tinkamai privalėjo apskaičiuoti mokėtinas įmokas ir tai, kad sutarties galiojimo metu savivaldybė atsakovui dėl to nereiškė pretenzijų, pasitikėdama atsakovo atliekamų mokėjimų apskaičiavimo pagrįstumu, nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti su savivaldybe visa apimtimi.

5426.

55Sutarties 15.1 punktas, priešingai nei nurodoma atsiliepime, įpareigojo atsakovą teikti savivaldybei ataskaitas apie visas pajamas, gaunamas vykdant veiklą aikštelėje, atskirai išskiriant pajamų, gautų iš statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutarties 9 punktą aiškina pernelyg siaurai, be jokio pagrindo iš pajamų (pelno), gautų vykdant veiklą aikštelėje, išskirdamas pajamas (pelną), gautas realizavus išrūšiuotas atliekas.

5627.

57Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Betono demontavimo technika“ 2016-09-09 rašte nurodytą darbų sąmatos neteisingumą. Aikštelėje atliekų kaupuose galimai esamą atliekų kiekį patvirtina ne tik nurodytas raštas, bet ir su ieškiniu pateiktas VRAAD užsakytos ir UAB „GJ Magma“ 2015-02-05 atliktos Vilniaus miesto Liepkalnio g. sąvartų markšeiderinių apmatavimų aiškinamasis raštas kartu su grafiniais planais.

5828.

59Kaip nurodyta ieškinyje, savivaldybės nuostoliai (žala), nors jie dar nėra patirti, atsižvelgiant į bendrovės padarytus sutarties pažeidimus ir elgesį pasibaigus sutarčiai, yra egzistuojantys ir neišvengiami. Toks bendrovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu, kadangi savivaldybė yra verčiama prisiimti papildomų įsipareigojimų dėl sutarties vykdymo. Dėl to ieškovai tinkamai pagrindė galimus nuostolius, kurių dydis yra lygus aikštelės sutvarkymo kaštams rinkos kainomis ir dėl kurių atsiradimo yra atsakinga sutarties pažeidėja.

6029.

61Atsakovo pateikiamas 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas parodo tik 2016-04-22 atliekų tvarkymo suvestinius duomenis ir nepaneigia aplinkybės, kad aikštelėje sutarties galiojimo metu yra susidarę ir yra likę didžiuliai palaidotų atliekų kaupai. 2016-06-22 antstolio protokole, kuriuo taip pat remiasi atsakovas, vizualiai yra užfiksuoti ieškinyje minimi atliekų kaupai, kurių aukštis gali siekti dešimtis metrų. Aplinkybė, kad minėti kaupai yra užpilti grunto sluoksniu, neleidžia teigti, kad aikštelėje stūksantys atliekų kaupai yra sutvarkyti (rekultivuoti) pagal teisės aktų reikalavimus. Byloje esantis VRAAD ir atsakovo susirašinėjimas aiškiai parodo, kad atsakovas be jokio objektyvaus pagrindo yra nelinkęs šalinti VRAAD nurodytus trūkumus ir aikštelės rekultivavimo projekto derinimas su minėta institucija nebevyksta nuo 2016 m. birželio mėn. Tai, kad VRAAD savo raštuose nurodo nepagrįstus reikalavimus aikšteles rekultivavimo projektui, duomenų byloje nėra.

6230.

63Aplinkybė, kad ieškovų finansinė padėtis neleistų jiems savo lėšomis atlikti aikštelės rekultivavimo darbų, yra patvirtinama viešai prieinamais duomenimis apie Vilniaus miesto savivaldybės skolą.

6431.

65Atsakovas pateikė tripliką, kuriame laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra pareikštas nepagrįstai. Akcentavo, kad atsakovo pareiga rekultivuoti aikštelę yra numatyta tik sutarties 5.5 punkte ir sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta ir (ar) patikslinta ši atsakovo pareiga rekultivuoti aikštelę ir (ar) jos vykdymo tvarka. Tinkamai įvertinus sutarties turinį, sutarties 8 ir 12 punktuose numatytas 60 dienų terminas gali būti taikomas tik pareigų perduoti (perimti) aikštelę ir kitą turtą vykdymui, taip pat savivaldybės pareigai sumokėti sutarties 8 punkte numatytas sumas, bet negali būti (nėra) taikomas atsakovo pareigai rekultivuoti aikštelę. Sutarties 12 punkte taip pat nėra įtvirtinta, kad savivaldybei perduodama aikštelė turi būti jau rekultivuota.

6632.

67Tai, jog sutarties šalys nenustatė konkretaus termino aikštelei rekultivuoti, yra visiškai pagrįsta, pateisinama ir sąžininga, nes aikštelės rekultivavimas priklauso ne vien tik nuo atsakovo valios ir jo atliekamų veiksmų. Prieš įvykdant sutarties 5.5 punkte numatytą pareigą, turi būti patvirtintas rekultivacijos darbų techninis projektas. Šis dokumentas, be kita ko, turi būti suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis, įskaitant ir VRAAD. Be to, ieškovai nepagrįstai ir nesąžiningai ignoruoja faktą, jog aikštelės teritorija yra sutvarkyta, šiuo metu belikę atlikti nedaug ir nesudėtingų aikštelės rekultivavimo darbų, kuriuos atsakovas atliks iškart, kai tik VRAAD suderins aikštelės rekultivacijos projektą.

6833.

69Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2016-04-22, todėl visiškai pagrįstai pateikiami ir remiamasi būtent 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenimis. Po šios datos jokių naujų statybos atliekų kiekių aikštelėje neatsirado ir negalėjo atsirasti. Be to, atliekų tvarkymo apskaitos dokumentai yra sudaromi griežtai pagal teisės aktų reikalavimus ir tikslesnio atliekų kiekį nustatančio dokumento nėra ir negali būti. Ieškovai nepateikė nė vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenų teisingumą. Ieškovai nepagrįstai sutapatina aikštelės rekultivavimą (uždarymą) su sutvarkytų atliekų pašalinimu iš aikštelės, nes tai yra du visiškai skirtingi dalykai.

7034.

71Atsakovas, laikydamasis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų, tvarkė ir šalino atliekas aikštelės teritorijoje. Todėl konstatuotina, kad aikštelės eksploatavimo metu susidarę sutvarkytų atliekų kaupai jos teritorijoje yra teisėtai ir iš aikštelės nebus bei neturi būti šalinami. Atsakovas neteigė ir neteigia, jog jis turi teisę tvarkyti aikštelę neribotą laiko tarpą pasibaigus sutarties terminui. Atsakovas tik įrodinėjo (įrodinėja), kad sutartyje nėra nustatytas koks nors konkretus terminas aikštelės rekultivavimo darbams atlikti. Taip pat pagrindė, kodėl tokio turinio sutarties 5.5 punktas laikytinas pagrįstu ir pateisinamu bei neiškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

7235.

73Atsakovas pabrėžė, kad dublike nėra nepateikta įtikinamų argumentų, kurie paneigtų atsakovo poziciją, jog sutarties 9 punkte neįtvirtinta pareiga atsakovui apskaičiuoti bei mokėti mokestį savivaldybei ir nuo pajamų (pelno), gautų realizavus antrines žaliavas. Sutarties 9 punktas turėtų būti aiškinamas kartu su sutarties 15.1 punktu. Atsakovas neturėjo ir neturi pareigos informuoti (pateikdamas atitinkamas ataskaitas) ieškovų apie pajamas, gaunamas iš antrinių žaliavų realizavimo. Atsakovas įmokas pagal sutarties 9 punktą mokėjo nuo 2003 m. ir visą šį laikotarpį ieškovai nereikalavo, kad atsakovas pateiktų informaciją, ar jis kaip nors realizuoja dėl aikštelėje vykdomos veiklos susidarančias antrines žaliavas, ir ar gauna kokias nors pajamas už tokių antrinių žaliavų realizavimą.

7436.

75Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškiniu nebuvo įrodyti ir net neegzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai, taip pat neįrodyta, kad savivaldybei padaryta žala. Nagrinėjamu atveju apskritai jokia žala ieškovams (jų turtui) nėra padaryta.

7637.

77Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, palaikė taip pat visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovų procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad atsakovas sutartyje prisiėmė pareigą sutvarkyti aikštelę, baigus eksploataciją, ir šios pareigos akivaizdžiai nevykdo. Atsakovas neginčija savivaldybės sudarytos suvestinės lentelės ir ją patvirtina eksperto išvada. Atsakovas savo pareigos sutvarkyti aikštelę kaip ir neneigia, bet dėl įvairių priežasčių to nedaro. VRAAD nurodė atsakovo parengto projekto trūkumus, bet nei trūkumų, nei klaidų atsakovas neištaisė. Prašo, priimant sprendimą, vadovautis eksperto S. Valiukonio išvadomis, kaip objektyviu įrodymu.

7838.

79Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, subjektyviais ieškovų teiginiais. Sutarties pabaigoje atsakovas ėmėsi veiksmų aikštelės rekultivavimui, beliko suderinti projektą su VRAAD, kuris projekto nederino, o ieškovai nebendradarbiavo. Kilo tarpusavio konfliktas, nes savivaldybė nepriima turto ir už jį nemoka. Ieškovai, žinodami, kad projektas nederinamas, teigia, jog savo įsipareigojimus įvykdys, kai projektas bus suderintas ir užbaigta rekultivacija. Nesutinka, kad rekultivacijai sutartyje numatytas 60 dienų terminas, nes to sutartyje nėra. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir nepadarė jokio sutarties pažeidimo. Ieškovai netinkamai ir nesąžiningai aiškina sutarties 9 punktą dėl negautų pajamų. Taip pat prašo nesiremti eksperto S. Valiukonio išvadomis, nes jos yra prieštaringos, tyrimas atliktas eksperto pasirinkimu, o ne pagal teisės aktų reikalavimus.

8039.

81Išvadą byloje teikianti institucija – LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) 2017-03-30 rašte teismui „Dėl išvados pateikimo“ nurodė, kad su šia civiline byla institucijos kompetencijos klausimai yra susiję tiek, kiek apibrėžta LR aplinkos ministro 2000-10-18 įsakymu Nr. 444 patvirtintose Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse. Vadovaujantis šių taisyklių 70 punktu, sąvartynas uždaromas pagal parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą. Vilniaus RAAD iki šiol nėra gavęs iš atsakovo tinkamai parengto statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo ( - ) uždarymo (rekultivacijos) projekto ir dėl šios priežasties nėra jo suderinęs. Pateikė detalią informaciją apie susirašinėjimo su atsakovu dėl techninio projekto suderinimo eigą.

8240.

83Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovai raštu duotą išvadą palaikė, papildomai nurodė, kad atsakovui buvo nurodytos jo parengto projekto klaidos, šių sprendimų jis neskundė, tačiau projektas iki šiol nėra suderintas. Institucija nesutinka su eksperto išvada dėl atliekų svorio, taip pat dėl to, kad, eksperto teigimu, paviršinių nuotėkų įrengimui nėra būtinybės. Institucija vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, kurio privalo laikytis ir atsakovas.

8441.

85Teismo posėdžiuose apklaustas ekspertas Sigitas Valiukonis palaikė tiek pradinės ekspertizės, tiek patikslintos ekspertizės raštu pateiktas išvadas, atsakė į šalių jam pateiktus klausimus. Pažymėjo, kad atliktos ekspertizės klaida buvo tik pirmuoju klausimu – klaida įsivėlė dėl netiksliai nustatytos iškastų duobių apimties ir atsakymas į šį klausimą buvo 2019-03-22 patikslintas, klaida ištaisyta. Ekspertas pažymėjo, kad jo darbas yra susijęs su sąvartynų ir statybų projektavimu, jo darbo praktika – daugiau kaip 10 metų.

86Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8742.

88Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 394 „Dėl konkurso statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir šalinimo aikštelei ( - ) įrengti ir eksploatuoti paskelbimo“, ir UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ (jo teisių ir pareigų perėmėjas - OŪ „First Opportunity”, buvę pav. - UAB „Pirmojo galimybė“, UAB „Bionovus“, UAB „Aviridis“), 2002 m. balandžio 22 d. sudarė sutartį Nr. 9, kuria savivaldybė suteikė atsakovui teisę savivaldybei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - )) įrengti ir eksploatuoti statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo aikštelę.

8943.

90Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 1-1482 „Dėl susitarimo dėl 2002-04-22 sutarties Nr. 9 papildymo“ aukščiau minėtos sutarties 10 punktas buvo papildytas ir išdėstytas taip: „Įmonė garantuoja teikiamų paslaugų kokybę. Aikštelė privalo būti įrengiama ir eksploatuojama laikantis Vilniaus miesto tarybos 1999 m. birželio 9 d. sprendime Nr. 372 „Dėl Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo taisyklių ir Komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelių, konteinerių tvarkymo ir priežiūros taisyklių tvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. 2019 V „Dėl sąvartynų tvarkymo ir priežiūros ir racionalaus atliekų tvarkymo mieste“, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. 444 „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, LR atliekų tvarkymo įstatyme ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų.

9144.

922002 m. balandžio 22 d. sutartis Nr. 9 galiojo iki 2016 m. balandžio 22 d. Pasibaigus jos terminui, atsakovas įpareigojo rekultivuoti (sutvarkyti) aikštelę (sutarties 5.5, 12 punktai) ir grąžinti ją Vilniaus miesto savivaldybei. Aikštelė ir už likutinę balansinę vertę perduodami statiniai, įrenginiai, kuriuos joje sukūrė atsakovas, vystydamas savo veiklą, pasibaigus sutarčiai pereina savivaldybės nuosavybėn (sutarties 8 punktas).

9345.

94Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo OŪ „First Opportunity” ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo įvykdyti 2002 m. balandžio 22 d. sutartyje Nr. 9 numatytas prievoles natūra, išvadą teikianti institucija – LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, civilinėje byloje Nr. e2-1587-872/2017 priėmė 2017 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 3 d. ir nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), dėl to teismas juo remiasi.

9546.

96Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs iš nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės su atsakovu 2002 m. balandžio 22 d. sudarytos sutarties Nr. 9, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė savivaldybei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose įrengti ir eksploatuoti statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo aikštelę, o būtent - ginčas kilęs dėl to, kad, ieškovų teigimu, atsakovas nevykdo pareigos rekultivuoti aikštelę. Dėl nurodytos priežasties ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti nuostolius - žemės sklypų rekultivavimo išlaidas ir negautas pajamas - pajamas, kurias ieškovai gautų, jeigu aikštelė būtų sutvarkyta ir atlygintinai perduota naudotis tretiesiems asmenims.

9747.

98Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK, 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus kitos šalies veiksmus, vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis), patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis), neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

9948.

100Bendrosios prievolių teisės normos taip pat numato skolininko pareigą atlyginti nuostolius kreditoriui dėl netinkamo prievolių vykdymo. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.61 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis).

10149.

102CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18- 378/2015; CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

10350.

104Nagrinėjamu atveju ieškovai tvirtina, kad, pasibaigus sutarties terminui, atsakovas įsipareigojo rekultivuoti (sutvarkyti) aikštelę (sutarties 5.5, 12 punktai) ir tai turėjo būti padaryta bei perduota savivaldybei per 60 dienų terminą nuo sutarties galiojimo pabaigos momento. Per tą patį 60 dienų terminą Vilniaus miesto savivaldybei (iki 2016-06-21) turėjo būti grąžinama tiek rekultivuota aikštelė, tiek už likutinę balansinę vertę perduodami statiniai, įrenginiai, kuriuos joje sukūrė atsakovas, vystydamas savo veiklą. Kartu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn privalėjo būti perduodama žemė, kuri pagal sutarties 6 punktą buvo papildomai išpirkta, už sumą, kurią atsakovas sumokėjo privačiam asmeniui ją išpirkdamas (pagal pirkimo-pardavimo sutartį) (sutarties 8 punktas). Tik įvykdžius sutarties 5.5 ir 12 punktų reikalavimus, atsakovas galėjo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei aikštelę ir kitą turtą pagal sutarties 8 punktą, o savivaldybė šį turtą priimti ir sumokėti atsakovui balansinę perimamų statinių, įrenginių, kuriuos pagal sutartį sukūrė atsakovas, vertę bei atlyginti už atsakovo papildomai iš fizinių asmenų įsigytą žemės sklypą. Visgi atsakovas per 60 dienų terminą nuo sutarties termino pabaigos sutvarkytos aikštelės negrąžino, t. y. akivaizdžiai pažeidė sutarties 5.5 ir 12 punktus, todėl savivaldybė, reaguodama į susiklosčiusią situaciją, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakovo atžvilgiu ir savo raštuose atsakovui aiškiai nurodė, kad aikštelę ir kitą sutarties 8 punkte nurodytą perduotiną turtą priims tik tada, kai atsakovas sutvarkys (rekultivuos) aikštelę.

10551.

106Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad sutarties 8 ir 12 punktuose nustatytos pareigos ir pareiga rekultivuoti aikštelę yra visiškai savarankiškos ir viena nuo kitos nepriklausančios. Atsakovo teigimu, jo pareiga rekultivuoti aikštelę yra numatyta tik sutarties 5.5 punkte, bet sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta ir (ar) patikslinta ši atsakovo pareiga rekultivuoti aikštelę ir (ar) jos vykdymo tvarka. Atitinkamai sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kuri nustatytų, jog savivaldybei per 60 dienų nuo sutarties termino pabaigos turėjo būti perduota jau rekultivuota aikštelė. Minimas 60 dienų terminas yra įtvirtintas tik sutarties 8 ir 12 punktuose, tačiau šie sutarties punktai neturi visiškai jokio ryšio su sutarties 5.5 punktu ir jame įtvirtinta rekultivavimo pareiga. Dėl to, atsakovo įsitikinimu, tinkamai įvertinus sutarties turinį, yra akivaizdu, kad sutarties 8 ir 12 punktuose numatytas 60 dienų terminas gali būti taikomas tik pareigų perduoti (perimti) aikštelę ir kitą turtą vykdymui, taip pat savivaldybės pareigai sumokėti sutarties 8 punkte numatytas sumas, bet negali būti taikomas atsakovo pareigai rekultivuoti aikštelę.

10752.

108Taigi, nagrinėjamu atveju šalys nesutaria, kaip turi būti aiškinamos jų pačių sudarytos sutarties sąlygos. Tokiu atveju taikytinos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, remiamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnyje numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmiu ir šalių aiškiai patvirtintu sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-01 nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-1150/2003; 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014; kt.).

10953.

110Iš ginčo sutarties turinio ir sąlygų matyti, kad žemės sklypai, kuriuose atsakovui suteikta teisė vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakovui nėra išnuomoti, parduoti ar kitaip suteikiami, tačiau atsakovas turi teisę aikštelėje įrengti statinius, įrenginius ir kitus objektus, reikalingus atliekų tvarkymo veiklai vykdyti (sutarties 8 punktas). Atsakovas taip pat turi teisę savo lėšomis išsipirkti papildomų teritorijų, reikalingų atliekų tvarkymo veiklos vystymui (sutarties 6 punktas). Sutartyje taip pat numatyta, kad, pasibaigus sutarties terminui, savivaldybei grąžinama ne tik aikštelė, bet ir už likutinę balansinę vertę perduodami statiniai, įrenginiai, kuriuos sukūrė atsakovas, vystydamas atliekų tvarkymo veiklą, ir savivaldybės nuosavybėn privalo būti perduodama žemė, kuri pagal sutarties 6 punktą buvo papildomai išpirkta, už sumą, kurią atsakovas sumokėjo privačiam asmeniui ją išpirkdamas pagal pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 8 punktas). Likutinę balansinę vertę savivaldybė atsakovui sumoka per 60 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos (sutarties 8 punktas). Pradedant 2003 metais (praėjus 9 mėnesiams nuo sutarties pasirašymo) kasmet atsakovas moka savivaldybei atitinkamą procentą nuo pajamų, gautų vykdant veiklą aikštelėje, o 6-13-aisiais metais ir 10 procentų nuo pelno, gautų vykdant veiklą aikštelėje (sutarties 9 punktas). Atsakovas įsipareigojo, baigus eksploataciją, rekultivuoti aikštelę (sutarties 5.5 punktas) ir aikštelė, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, savivaldybei, akivaizdu, grąžinama per 60 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos (sutarties 12 punktas).

11154.

112Sutarties 5.5 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė atsakovui prievolę rekultivuoti aikštelę, ją pabaigus eksploatuoti. Šio įsipareigojimo vykdymo privalomumo atsakovas neneigia. Sutarties 12 punktas papildo minimą atsakovo prievolę ir nustato, kad aikštelė, pasibaigus sutarčiai ir jos nepratęsus (šiuo atveju - 2016-04-22), grąžinama savivaldybei per 60 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos (šiuo atveju - iki 2016-06-21). Sutarties 8 punkto nuoroda, kad aikštelė kartu su kitu šiame punkte minimu turtu per tą patį 60 dienų terminą nuo sutarties pabaigos momento yra perduodama savivaldybei, o ši atsiskaito už atsakovo sukurtą nekilnojamąjį turtą ir papildomai iš fizinių asmenų įsigytą žemės sklypą. Tai, kad sutarties 8 ir 12 punktuose nėra nurodytas žodis ..rekultivuota“ nereiškia, kad atsakovo 5.5 punkte numatyta prievolė savo lėšomis ir jėgomis sutvarkyti aikštelę po sutarties pasibaigimo gali būti vykdoma neapibrėžtą laiko tarpą, kadangi toks sutarties aiškinimas būtų akivaizdžiai nesąžiningas ir pažeidžiantis sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad visi šalių tarpusavio įsipareigojimai, pasibaigus sutarčiai, turėjo būti įvykdyti per 60 dienų (atsakovas turėjo perduoti visą sutarties 8 punkte nurodytą turtą, įskaitant tvarkingą aikštelę, o savivaldybė jį priimti ir atsiskaityti), darytina vienareikšmiška išvada, kad aikštelė privalėjo būti rekultivuota vėliausiai per 60 dienų nuo sutarties pabaigos momento ir perduota ieškovams.

11355.

114Aiškinant nurodytas sutarties sąlygas, konstatuotina, kad per 60 dienų nuo sutarties galiojimo termino pabaigos atsakovas privalėjo perduoti savivaldybės nuosavybėn už likutinę balansinę vertę statinius, įrenginius, žemės darbus ir už įsigijimo vertę (sumokėtą kainą) iš privataus asmens išpirktą žemės sklypą kartu su rekultivuota aikštele, o savivaldybė (taip pat per 60 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos) - sumokėti likutinę balansinę vertę už minėtus statinius, įrenginius, žemės darbus. Atsakovui neperdavus savivaldybei rekultivuotos aikštelės per 60 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos, atsakovui privaloma sumokėti bendra suma (likutinė vertė už aikštelės statinius, įrenginius ir žemės darbus ir įsigijimo vertė už atsakovo iš privataus asmens išpirktą žemės sklypą) mažinama 0,06 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną (sutarties 29.2 punktas). Taigi, akivaizdu, kad rekultivuota aikštelė savivaldybei turėjo būti perduodama vienu metu kartu su sutarties 8 punkte nurodytu turtu, kas reiškia, kad sutarties 8 punktas nustatė priešpriešines sutarties šalių prievoles. Pažymėtina, kad sutarties 8 punkte yra sprendžiamas tinkamas ir sutarties sąlygas atitinkantis aikštelės grąžinimo savivaldybei klausimas, todėl šis punktas negali būti aiškinamas atsietai nuo kitų sutarties sąlygų – sutarties 5.5 ir 12 punktų. Toks šalių sutarties aiškinimas yra konstatuotas ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1587-872/2017.

11556.

116Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčijami duomenys, įskaitant jau minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1587-872/2017 bei išvadą byloje teikiančios institucijos išvadą, kad atsakovas iki šiol nėra sutvarkęs aikštelės pagal teisės aktų reikalavimus, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą sutartį - jos 5.5, 8 ir 12 punktų reikalavimus. Priešingas šalių sutarties aiškinimas - kad atsakovas gali grąžinti savivaldybei nesutvarkytą aikštelę ar kad aikštelės sutvarkymo terminas sutartyje nenustatytas, būtų nesąžiningas, neproporcingas ir pažeidžiantis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kadangi aikštelės sutvarkymas iš esmės taptų priklausomas tik nuo atsakovo geros valios, neribojant jos jokiais terminais, kas akivaizdžiai neatitiktų sutarties esmės ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 122/2005).

11757.

118Pažymėtina ir tai, kad atsakovas vienu metu teigia, kad aikštelės rekultivacijai pradėjo rengtis iš anksto, aikštelės teritorija yra sutvarkyta ir aikštelės rekultivavimo procedūros bus užbaigtos iškart, kai tik VRAAD suderins aikštelės rekultivacijos projektą, bet tuo pačiu nurodo ir viena kitai prieštaraujančias faktines aplinkybes - kad techninis aikštelės rekultivavimo projektas su VRAAD iki šiol nėra suderintas, tačiau, pasak atsakovo, aikštelė yra rekultivuota. Tai rodo, kad pats atsakovas neturi aiškios pozicijos nagrinėjamu klausimu ir visi jo argumentai vertintini tik kaip bandymas išskirti aikštelės rekultivavimo pareigą, kaip neturinčią konkretaus vykdymo termino, kas pateisintų jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir nesugebėjimą suderinti aikštelės rekultivacijos projekto su atitinkama institucija.

11958.

120Taigi, atsižvelgiant į tai, kad visi šalių tarpusavio įsipareigojimai, pasibaigus sutarčiai, turėjo būti įvykdyti per 60 dienų (atsakovas turėjo perduoti visą sutarties 8 punkte nurodytą turtą, įskaitant rekultivuotą aikštelę, o savivaldybė jį priimti ir atsiskaityti), tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė ir taip pažeidė sutarties 5.5, 8 ir 12 punktų reikalavimus, dėl ko savivaldybė pagrįstai pasinaudojo priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu (CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 ir kt. straipsniai), kas neginčijamai yra konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1587-872/2017. Tai paneigia atsakovo teiginį, jog faktą, kad aikštelės teritorija yra sutvarkyta (iš esmės rekultivuota), įrodo 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas ir 2016-06-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 18-16-8. Pažymėtina, kad šį atsakovo teiginį paneigia ir teismo paskirtos ekspertizės išvados, be to, iš atsakovo minimo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti didžiuliai atliekų kaupai.

12159.

122Pats atsakovas savo raštuose teigia, kad aikštelės uždarymui pradėjo rengtis dar 2014 m. pabaigoje ir, nors nurodo, kad aikštelės teritorija yra sutvarkyta, šiuo metu belikę atlikti nedaug ir nesudėtingų aikštelės rekultivavimo darbų, šios aplinkybės, kaip minėta, yra paneigtos bylos duomenimis. Be to, atsakovas teigia, kad likusius aikštelės rekultivacijos darbus atliks iš karto, kai tik VRAAD suderins aikštelės rekultivacijos projektą, todėl laiko atlikęs visas nuo jo valios priklausančias sutartines pareigas. Tačiau sutikti su tokia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo, kadangi institucijos atstovai (VRAAD) ir jų pateikti įrodymai (priedai prie Vilniaus RAAD 2017-03-30 rašto „Dėl išvados pateikimo“) tvirtina priešingai – atsakovas neteikia institucijai derinimui tinkamai paruošto (atsižvelgiant į pastabas ir nurodymus) techninio projekto.

12360.

124Taigi, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus ir institucijos teikiančios išvadą byloje išvadą ir pastebėjimus teismui, konstatuotina, kad aikštelės rekultivavimo projekto derinimas ir realizavimas yra sudėtingas procesas, kurio vykdymas ir su juo susijusi finansinė našta pagal sutarties reikalavimus negali būti perkeliami savivaldybei. Priešingai, sutartyje nėra numatyta jokių 5.5 punkto vykdymo išimčių - aikštelę savo lėšomis privalo rekultivuoti atsakovas ir tai, kad atsakovas delsia ištaisyti konkrečius valstybės institucijos (VRAAD) nurodymu aikštelės sutvarkymo techninio projekto trūkumus, yra atsakovo atsakomybė sutartinių įsipareigojimų savivaldybei vykdymo kontekste.

12561.

126Kaip jau minėta, iš sutarties sisteminės ir lingvistinės sąlygų analizės, darytina vienareikšmiška išvada, kad, pasibaigus sutarčiai, pirmiausia privalėjo būti atlikti aikštelės (ją sudarančių žemės sklypų) rekultivacijos darbai ir tik tada yra sprendžiami klausimai dėl aikštelės grąžinimo savivaldybei ir aikštelėje esančių įrenginių, statinių, žemės darbų bei iš fizinio asmens papildomai įsigyto žemės sklypo išpirkimo klausimai. Bylos duomenys tvirtina, kad savivaldybė ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją, kada atsakovas įvykdys iš sutarties kylančius įsipareigojimus savivaldybės atžvilgiu (savivaldybės 2016-04-01 raštas Nr. A51-23479/16 „Dėl statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštelės ( - ) (( - )) uždarymo“ ir atsakovo 2016-04-15 atsakymas Nr. 16-R-26; atsakovo 2016-05-17 raštas Nr. 16-R-37 ir savivaldybės 2016-06-22 raštas Nr. A51-48027/16 „Dėl statybos ir griovimo atliekų aikštelės perdavimo savivaldybei“; savivaldybės 2016-06-29 raštas Nr. A51-48964/16 „Dėl statybos ir griovimo atliekų aikštelės perdavimo savivaldybei“; savivaldybės 2016-07-27 raštas Nr. A51-48027/16), tačiau atsakovas su savivaldybe praktiškai nebendradarbiavo ir sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė.

12762.

128Paminėtos aplinkybės ir įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas, prisidengdamas aikštelės sutvarkymo projektą derinančio VRAAD veiksmais, vengė nurodyti konkretų terminą, kada aikštelė bus sutvarkyta (tokio konkretaus termino atsakovo atstovas nenurodė ir nagrinėjamoje byloje), ignoravo ir toliau ignoruoja savivaldybės teikiamus prašymus, pareiškė nepagrįstą ieškinį savivaldybei, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017-03-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1587-872/2017, buvo atmestas. Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesiekia tinkamo ir savalaikio savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokie atsakovo neteisėti veiksmai, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, yra įrodyti – atsakovas neįvykdė iš sutarties kylančios prievolės savo jėgomis ir lėšomis rekultivuoti aikštelę, prievolės įvykdymo terminas yra ženkliai praleistas, atsakovas iki šiol nededa maksimalių pastangų ištaisyti VRAAD nurodomus aikštelės sutvarkymo techninio projekto trūkumus ir atlikti aikštelės sutvarkymo darbus.

12963.

130Tarp šalių nėra ginčo, kad sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 22 d. Kadangi atsakovas nevykdė iš sutarties kylančių įsipareigojimų ir pasibaigus sutarčiai per 60 dienų terminą nesutvarkė (nerekultivavo) aikštelės, kurią sudaro savivaldybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, o būtent - viename iš aikštelę sudarančių sklypų (unikalus Nr. ( - )), ieškovo teigimu, yra likę daugybė nesutvarkytų atliekų kaupų, atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas savivaldybei kainuotų atitinkamą lėšų sumą, kurią savivaldybė laiko nuostoliais, ir prašo priteisti iš atsakovo savivaldybės naudai nuostolius, lygius aikštelės rekultivavimo teisės aktų nustatyta tvarka kainai. Atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, kad šių nuostolių ieškovai nepatyrė ir ateityje nepatirs.

13164.

132Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė - žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

13365.

134Nagrinėjamu atveju savivaldybės nuostoliai (žala) dar nėra patirti (to neneigia ir ieškovai), tačiau, atsižvelgiant į atsakovo padarytus sutarties pažeidimus ir elgesį, pasibaigus sutarčiai, teismo vertinimu, yra realūs ir neišvengiami, t. y. tiek sutartis, tiek joje numatytas įsipareigojimų vykdymo terminas yra jau pasibaigęs, o nesutvarkytos atliekos vis dar yra aikštelėje, atsakovas nebendradarbiauja su ieškovais ir nesiima jokių aktyvių veiksmų aikštelės techniniam sutvarkymo projektui tinkamai parengti ir atlikti aikštelės sutvarkymo darbus. Taigi, toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu (CK 6.158 str.) ir neteisėtu, nes ieškovai tokiu būdu yra verčiami prisiimti papildomų įsipareigojimų dėl sutarties vykdymo (dėl žemės sklype esančių atliekų jis negali būti išnuomotas ar kitaip perduotas kitiems asmenims, siekiantiems vykdyti statybinių, griovimo ir kitokių atliekų priėmimo, tvarkymo ir pan. veiklą), nors sutartinė pareiga sutvarkyti aikštelę po sutarties galiojimo pabaigos vienareikšmiškai buvo nustatyta atsakovui.

13566.

136Savivaldybė, siekdama įvertinti kiek kainuotų aikštelės sutvarkymas, 2016-08-11 raštu Nr. A51-61254/16 kreipėsi į statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo veiklą vykdančią įmonę UAB „Betono demontavimo technika“ su prašymu nurodyti informaciją, koks yra likusių žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), atliekų kiekis kubiniais metrais bei pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai minėtų atliekų sutvarkymo sąmatą, kurioje būtų nurodyti kaštai, reikalingi nustatyto kiekio ir pobūdžio atliekų sutvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „Betono demontavimo technika“ 2016-09-09 pateikė savivaldybei atsakymą, kuriame, preliminariai įvertinusi susidariusius ir nesutvarkytus atliekų kiekius aikštelėje, esančiuose kaupuose, nurodė, kad aikštelės sutvarkymas galėtų kainuoti 5 115 880 EUR (su PVM), nes aikštelėje yra apie 560 000 m3 nesutvarkytų atliekų. Nurodytą sumą pradiniame ieškinyje ieškovai ir prašė priteisti iš atsakovo.

13767.

138Ieškovų prašymu Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje skyrė mišrią statybos-aplinkosaugos ekspertizę, kurios metu turėjo būti nustatyta aikštelės (savivaldybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), ir jame esančio atliekų kaupo) rekultivavimo pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus kaina. 2018 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akte Nr. 18/0914 teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad investicijų poreikis sąvartyno (atliekų kaupo), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ), uždarymui (rekultivavimui) sudaro 3 858 384,44 EUR su PVM. Dėl to ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo 3 858 384,44 EUR nuostolių pagal sutarties 9 punktą.

13968.

140Pagal CK 6.61 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai, apskaičiuodami būsimų nuostolių dydį, remiasi teismo paskirtos ekspertizės 2018 m. rugsėjo 14 d. akto Nr. 18/0914 išvadomis. Pažymėtina, kad ekspertizę atlikęs ekspertas Sigitas Valiukonis 2019-01-22 teismo posėdyje pripažino, kad atsakymas į pirmąjį klausimą ekspertizės akte yra netikslus ir jį patikslino, pateikdamas 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės aktą Nr. 19/0322, kuriuo ir prašė vadovautis. Atsakovas prašė apskritai eksperto išvadą vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ji atlikta eksperto nuožiūra, o ne remiantis galiojančiais teisės aktais.

14169.

142Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir motyvus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad teismo ekspertas Sigitas Valiukonis atliko didelės apimties ekspertinį tyrimą ir nepadarė CPK nuostatų taikymo ir aiškinimo klaidų, nepažeidė šalių lygiateisiškumo, nešališkumo ir kitų civilinio proceso principų. Teismo eksperto Sigito Valiukonio pateiktas teismo ekspertizės aktas iš esmės yra pakankamai išsamus ir nuoseklus, išskyrus atsakymą į pirmąjį klausimą, kuris eksperto buvo patikslintas 2019-03-22 akte, išdėstytos išvados yra pagrįstos bei padarytos nešališkai ištyrus teismo ekspertui pateiktus duomenis. Atsakovas, kritikuodamas eksperto veiksmus ir išvadas, iš esmės nepateikia jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, o taip pat įrodymų, paneigiančių eksperto išvados pagrįstumą. Todėl teismas atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad, nors teismas abiems šalims pasiūlė pateikti ekspertų, galinčių atsakyti į teismo formuluojamus klausimus, kandidatūras, pateikti jų sutikimus ir pan., atsakovas šia galimybe nepasinaudojo, nušalinimo ekspertui S. Valiukoniui nereiškė. Ekspertas Sigitas Valiukonis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti atitinkamas (kaip ir atliko konkrečiu atveju) ekspertizes. Prieštaravimų dėl šio eksperto kandidatūros ar kvalifikacijos atsakovas nereiškė, duomenų, kad Sigitas Valiukonis būtų nešališkas, neobjektyvus ar nekompetentingas, nėra.

14370.

144Atsakovas taip pat nurodo, kad ekspertizės aktas yra prieštaringas, tyrimas atliktas eksperto nuožiūra, o ne pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau teismas neturi pagrindo eksperto išvadą vertinti kritiškai, juo labiau, kad į bet kokius prieštaravimus ir/ar šalims kilusius klausimus teismo ekspertas S. Valiukonis atsakė žodžiu teismo posėdžiuose. Be to, pagal civilinio proceso įrodinėjimo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Dėl to teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi 2018-09-14 ekspertizės akte ir 2019-03-22 ekspertizės akto patikslinime esančiomis išvadomis kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14571.

146CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį- oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose (rašytiniuose įrodymuose) esančius duomenis, teismas juos vertina kaip labiau patikimus ir objektyvius, nei tuos, kurie gauti atsakovų užsakymu. Juo labiau, kad būtent teismo paskirtas ekspertas Sigitas Valiukonis detaliai analizavo tyrimui reikšmingas aplinkybes, atliko ne tik teorinį, bet praktinį tyrimą, reikalaujantį specialių žinių, teismas neturi pagrindo šia išvada nesiremti.

14772.

148Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai tinkamai pagrindė ir įrodė galimų nuostolių, kurių dydis yra lygus aikštelės sutvarkymo kaštams rinkos kainomis ir dėl kurių atsiradimo yra atsakingas sutartį pažeidęs atsakovas, dėl to ieškinys dalyje dėl 3 858 384,44 EUR nuostolių priteisimo tenkinamas.

14973.

150Atsakovo teigimu, nėra įmanoma, kad ieškovai apskritai patirtų nuostolius ateityje dėl aikšteles nesutvarkymo, kadangi ieškinyje nurodomi neva nesutvarkyti atliekų kiekiai neegzistuoja. Atsakovas šį teiginį grindžia 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir 2016-06-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis. Tačiau, kaip jau minėta, šiuos duomenis paneigia byloje atliktos teismo ekspertizės išvados. Be to, 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas parodo tik 2016- 04-22 atliekų tvarkymo suvestinius duomenis (lentelės viršuje nurodytas laikotarpis) ir nepaneigia aplinkybės, kad aikštelėje sutarties galiojimo metu yra susidarę ir yra likę dideli palaidotų atliekų kaupai. Šis žurnalas, be kita ko, vertintinas kritiškai, nes jis (jo turinys, įrašyti duomenys) priklauso išimtinai nuo atsakovo. 2016-06-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo taip pat remiasi atsakovas, vizualiai yra užfiksuoti ieškinyje minimi atliekų kaupai, kurių aukštis gali siekti dešimtis metrų. Aplinkybė, kad minėti kaupai yra užpilti grunto sluoksniu, neleidžia teigti, kad aikštelėje stūksantys atliekų kaupai yra sutvarkyti (rekultivuoti) pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų atliekų sąvartynų uždarymo taisyklių reikalavimus ir kt.), kadangi atsakovas nėra suderinęs aikštelės rekultivavimo projekto ir pagal tokį projektą negalėjo atlikti ir nėra atlikęs aikštelės tvarkymo darbų. Taigi, faktinė situacija aiškiai rodo, kad aikštelė per sutartyje nustatytą terminą sutvarkyta ir grąžinta savivaldybei nebuvo.

15174.

152Pažymėtina ir tai, kad iš UAB „Betono demontavimo technika“ 2016-09-09 rašto savivaldybei taip pat matyti, kad aikštelėje yra apie 560 000 m3 nesutvarkytų atliekų. Šiame rašte pateiktą aikštelėje galimai atliekų kaupuose esamą atliekų kiekį patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktas VRAAD užsakytos ir UAB „GJ Magma“ 2015-02-05 atliktos Vilniaus miesto Liepkalnio g. sąvartų markšeiderinių apmatavimų aiškinamasis raštas kartu su grafiniais planais, kuriame yra nurodoma, kad aikštelės (žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - )) atliekų šalinimo zonoje buvo 548 593 m3 atliekų. Atsakovo minimoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-247-819/2015, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015-12-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A- 3267-661/2015, UAB „GJ Magma“ aiškinamojo rašto turinys nebuvo pripažintas nepagrįstu. Taigi, įvertinus minimuose įrodymuose aikštelės atliekų kaupuose galimai esamą atliekų kiekį, matyti, kad aikštelėje yra sukauptas ir nesutvarkytas atitinkamas atliekų kiekis, kurio sutvarkymui, tikėtina, bus reikalinga ekspertizės išvadoje nurodyta suma.

15375.

154Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas jokiais leistinais ir objektyviais įrodymais nepagrindžia, jog apskritai, nesant suderinto aikštelės rekultivavimo projekto, jau yra atlikta dauguma svarbiausių aikštelės rekultivavimo darbų. Tai, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą rekultivuoti aikštelę ir visus darbus užbaigs vos tik gavęs VRAAD suderinimą, paneigia VRAAD išvada Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1587- 872/2017, kurioje atsakovo ieškinys savivaldybei dėl įpareigojimo priimti nesutvarkytą aikštelę buvo atmestas. Paskutinį kartą atsakovas aikštelės rekultivavimo projektą VRAAD derinimui teikė su 2016-05-19 raštu Nr. 16-R-40, nurodydamas, kad negali ištaisyti VRAAD 2015-12-07 rašte Nr. (38-18)-VR-1.7-2067 nurodytų pastabų, kurias VRAAD pakartotinai nurodė 2016-06-17 atsakyme Nr. (38- 18)-VR-1.7-1147. Tokiu būdu nuo 2016 m. birželio mėn. aikštelės rekultivavimo projektas tarp atsakovo ir VRAAD nebėra derinamas, kadangi atsakovas neištaiso VRAAD nurodytų projekto pastabų, ką nagrinėjamoje byloje patvirtino institucijos teikiančios išvadą byloje atstovai teismo posėdyje. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad nagrinėjamam ginčui taikyti CK 6.61 straipsnio 1 dalį nėra galima.

15576.

156Pagal sutarties 9 punktą atsakovas kasmet sutarties galiojimo laikotarpiu privalėjo mokėti savivaldybei atitinkamą procentą nuo pajamų, gautų vykdant veiklą aikštelėje, o 6-13-aisiais metais ir 10 procentų nuo pelno, gautų vykdant veiklą aikštelėje. Šis mokestis turėjo būti sumokamas ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1 d. Ieškovų teigimu, atsakovas skaičiavo įmokas savivaldybei ne nuo visų gautų pajamų (pelno) už aikštelėje vykdytą veiklą, o tik nuo dalies, gautos priėmus atliekas į aikštelę. Atsakovo pateiktose savivaldybei atliekų priėmimo ataskaitose duomenys apie realizuotas antrines žaliavas atsispindi nuo 2007 m. III ketvirčio, nors atliekas priiminėti atsakovas pradėjo 2003 m. sausio mėn.

15777.

158Ieškovų teigimu, iš atsakovo savivaldybei pateiktų priimtų atliekų tvarkymo ataskaitų, kurių duomenų pagrindu sudaryta prie ieškinio pateikiama suvestinė lentelė, matyti, kad atsakovas buvo susandėliavęs 633 131,86 t ir 250 753,90 t realizuotinų ir neperdirbtų atliekų, tačiau už jų realizavimą gautos pajamos atsakovo savivaldybei teiktose ataskaitose neatsispindi ir nėra atskleidžiamos, atsakovas nuo šių pajamų (pelno) savivaldybei priklausančios dalies nėra sumokėjęs. Tokiu būdu ieškovai laiko, kad buvo pažeisti sutarties 9 punkto reikalavimai, kurie vienareikšmiškai nustatė prievolę atsakovui skaičiuoti įmokas savivaldybei nuo visų iš aikštelės eksploatavimo gautų pajamų (pelno).

15978.

160Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad sutarties 9 punkte nebuvo įtvirtinta pareiga apskaičiuoti bei mokėti atitinkamą mokestį nuo antrinių žaliavų pardavimo pajamų (pelno). Tokią išvadą suponuoja kitų sutarties nuostatų turinys ir tarp šalių susiklosčiusi praktika po sutarties sudarymo, o būtent: sutarties 9 punktas aiškintinas kartu su sutarties 15.1 punktu, nustatančiu, kokius su pajamomis susijusius dokumentus atsakovas privalo teikti savivaldybei, t. y. sutarties 15.1 punkte atsakovas įsipareigojo teikti savivaldybei ataskaitas apie pajamas, gautas iš statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo. Vadinasi, atsakovas neturėjo pareigos informuoti (pateikdamas atitinkamas ataskaitas) ieškovų apie pajamas, gaunamas iš antrinių žaliavų realizavimo. Taigi, akivaizdu, kad pareiga apskaičiuoti bei mokėti sutarties 9 punkte įtvirtintą mokestį nuo šių pajamų sutartyje įtvirtinta nebuvo. Ieškovai šiuo atveju nepagrįstai teigia, kad sutarties nuostatos netapatina informavimo ir mokėjimo pareigų, nes, kaip jau buvo aptarta anksčiau, sutarties atskiros sąlygos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai viena nuo kitos.

16179.

162Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia ieškovai, pagal sutarties 15.1 punktą, atsakovas įsipareigojo teikti savivaldybei ataskaitas apie pajamas, gaunamas iš veiklos aikštelėje, pagal savivaldybės reikalavimą. Ieškovai neneigia, kad sutarties galiojimo metu savivaldybė nereiškė pretenzijų atsakovui dėl jo atliekamų mokėjimų apskaičiavimo ir/ar pagrįstumo, nors, kaip tvirtina bylos duomenys, įmokas pagal sutarties 9 punktą atsakovas mokėjo nuo 2003 metų. Taigi, visą šį laikotarpį (daugiau nei 10 m.) savivaldybė nereikalavo, kad atsakovas pateiktų informaciją, ar jis kaip nors realizuoja dėl aikštelėje vykdomos veiklos susidarančias antrines žaliavas, ir ar gauna kokias nors pajamas už tokių antrinių žaliavas realizavimą. Vadinasi, pagal sutarties nuostatas ir tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovai nereikalavo atskirai skaičiuoti sutarties 9 punkte numatytas įmokas nuo antrinių žaliavų realizavimo pajamų ir (ar) pelno, kas leidžia daryti išvadą, kad neegzistavo ir neegzistuoja pareiga apskaičiuoti bei mokėti sutarties 9 punkte įtvirtintą mokestį nuo antrinių žaliavų pardavimo pajamų (pelno).

16380.

164Aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovai neneigia ir pripažįsta, kad nustatyti tikslų dydį, kiek savivaldybė negavo pajamų pagal sutarties 9 punktą, neturi objektyvių galimybių, kadangi tokių duomenų atsakovas neteikė, nes ieškovai jų nereikalavo. Iš ieškovų su ieškiniu pateiktos suvestinės atliekų priėmimo ir realizavimo lentelės, kaip teigia ieškovai, matyti, kad atsakovas, realizuodamas sandėliuojamas antrines žaliavas, gavo didesnes pajamas (pelną), nuo kurių savivaldybei įmokos skaičiuojamos nebuvo. Šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovai papildomų duomenų nepateikė, o atsakovas jų neteikė, todėl remtis vienašališkai ieškovų sudaryta suvestinės atliekų priėmimo ir realizavimo lentele, nėra pagrindo. Be to, kaip jau minėta, atsakovo pareiga apskaičiuoti bei mokėti sutarties 9 punkte įtvirtintą mokestį nuo antrinių žaliavų pardavimo pajamų (pelno), nebuvo numatyta ir pagrįstai nebuvo vykdoma, todėl reikalauti iš atsakovo papildomų duomenų, nors ieškovai to ir prašė, nebuvo teisinio pagrindo. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas sutarties 9 punkto pareigą vykdė netinkamai. Dėl to tenkinti ieškinį dalyje dėl negautų pajamų priteisimo nėra pagrindo.

16581.

166Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

16782.

168Kaip jau buvo minėta, atsakovo neteisėti veiksmai - sutarties 5.5 ir 12 punktų pažeidimas yra akivaizdūs ir paties atsakovo iš esmės pripažįstami. Be to, atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, privalėjo numatyti galimus trikdžius tinkamam ir savalaikiam sutarties vykdymui, todėl ženkliai praleistas sutvarkytos aikštelės grąžinimo savivaldybei terminas ir atsakovo veiksmai (nebendradarbiavimas su ieškovais, aikštelės sutvarkymo projekto trūkumų netaisymas, aikštelės nesutvarkymas), sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinio ryšio tarp sutarties pažeidimo ir savivaldybės nuostolių egzistavimą. Kaip tvirtina bylos duomenys, nesutvarkyta aikštelė ne tik užkerta galimybę savivaldybei perduoti ją eksploatuoti kitiems asmenims ir taip gauti papildomas pajamas į biudžetą, bet ir sudaro sąlygas kilti ekologinei žalai, o teisės aktai numato griežtą atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Dėl to aikštelė privalo būti kuo greičiau sutvarkyta ir grąžinta savivaldybei.

16983.

170Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014). Atsakovas yra atsakingas už sutarties 5.5 ir 12 punktų neįvykdymą, lėmusį ne tik savivaldybės priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo pagal sutarties 8 punktą sustabdymą, bet ir savivaldybės nuostolių atsiradimą.

17184.

172Paduodant ieškinį, ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleisti pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktai). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 15 000 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 ir 96 straipsniai).

173Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

174Ieškinį tenkinti iš dalies.

175Priteisti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovo OÜ „First Opportunity” (įmonės kodas 12281107) 3 858 384,44 EUR (tris milijonus aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 44 euro centus) nuostolių atlyginimą.

176Priteisti valstybei iš atsakovo OÜ „First Opportunity” 15 000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) žyminio mokesčio.

177Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. 1.... 5. Ieškovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto... 6. 2.... 7. Ieškovai nurodo, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo OÜ... 8. 3.... 9. Pasibaigus sutarties terminui, atsakovas pagal sutarties nuostatas buvo... 10. 4.... 11. Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka sutvarkytos aikštelės negrąžino,... 12. 5.... 13. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai... 14. 6.... 15. Aikštelę sudarantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso savivaldybei,... 16. 7.... 17. UAB „Betono demontavimo technika“ 2016-09-09 pateikė savivaldybei... 18. 8.... 19. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų savivaldybė taip pat negavo pajamų pagal... 20. 9.... 21. Atsakovo savivaldybei pateiktose atliekų priėmimo ataskaitose duomenys apie... 22. 10.... 23. Per sutarties galiojimo laikotarpį bendrovė priėmė 1256952,48 t statybos ir... 24. 11.... 25. Atsakovo neteisėti veiksmai - sutarties 5.5 ir 12 punktų pažeidimas yra... 26. 12.... 27. Atsakovas OÜ „First Opportunity“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti... 28. 13.... 29. Atsakovas, vykdydamas sutartį, įrengė aikštelę ir ženkliai pagerino su ja... 30. 14.... 31. Nuo 2013 m. sutarties vykdymas tapo apsunkintas dėl su aikštelės... 32. 15.... 33. Remiantis sutarties 8 ir 12 punktų nuostatomis, pasibaigus sutarties... 34. 16.... 35. Taigi, savivaldybė tinkamai nevykdo sutartyje nustatytų pareigų ir... 36. 17.... 37. Ieškinys yra grindžiamas netinkamu ir nesąžiningu sutarties aiškinimu.... 38. 18.... 39. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas yra visiškai... 40. 19.... 41. Be to, įmokas pagal sutarties 9 punktą atsakovas mokėjo nuo pat 2003 metų.... 42. 20.... 43. Atsakovo teigimu, ieškovai ieškinyje neįrodė nei fakto, kad ieškovai... 44. 21.... 45. Atsakovas teigia, kad tokiu atveju, kai ieškovas prašo priteisti ne realiai... 46. 22.... 47. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus,... 48. 23.... 49. Atsakovas klaidingai nurodo, kad jo pareiga rekultivuoti aikštelę ir... 50. 24.... 51. Atsakovo pozicija, kad atsakovas aikštelę gali tvarkyti neribotą laiko... 52. 25.... 53. Atsakovas savivaldybei privalėjo mokėti įmokas nuo pajamų (pelno), gautų... 54. 26.... 55. Sutarties 15.1 punktas, priešingai nei nurodoma atsiliepime, įpareigojo... 56. 27.... 57. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų,... 58. 28.... 59. Kaip nurodyta ieškinyje, savivaldybės nuostoliai (žala), nors jie dar nėra... 60. 29.... 61. Atsakovo pateikiamas 2016-04-22 atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas parodo... 62. 30.... 63. Aplinkybė, kad ieškovų finansinė padėtis neleistų jiems savo lėšomis... 64. 31.... 65. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra... 66. 32.... 67. Tai, jog sutarties šalys nenustatė konkretaus termino aikštelei... 68. 33.... 69. Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2016-04-22, todėl visiškai pagrįstai... 70. 34.... 71. Atsakovas, laikydamasis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės... 72. 35.... 73. Atsakovas pabrėžė, kad dublike nėra nepateikta įtikinamų argumentų,... 74. 36.... 75. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškiniu nebuvo įrodyti ir net neegzistuoja... 76. 37.... 77. Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus... 78. 38.... 79. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 80. 39.... 81. Išvadą byloje teikianti institucija – LR aplinkos ministerijos Vilniaus... 82. 40.... 83. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovai raštu duotą... 84. 41.... 85. Teismo posėdžiuose apklaustas ekspertas Sigitas Valiukonis palaikė tiek... 86. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 87. 42.... 88. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Vilniaus... 89. 43.... 90. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 1-1482... 91. 44.... 92. 2002 m. balandžio 22 d. sutartis Nr. 9 galiojo iki 2016 m. balandžio 22 d.... 93. 45.... 94. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas,... 95. 46.... 96. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs iš nurodytos Vilniaus miesto... 97. 47.... 98. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl... 99. 48.... 100. Bendrosios prievolių teisės normos taip pat numato skolininko pareigą... 101. 49.... 102. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 103. 50.... 104. Nagrinėjamu atveju ieškovai tvirtina, kad, pasibaigus sutarties terminui,... 105. 51.... 106. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad sutarties 8 ir 12 punktuose nustatytos... 107. 52.... 108. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys nesutaria, kaip turi būti aiškinamos jų... 109. 53.... 110. Iš ginčo sutarties turinio ir sąlygų matyti, kad žemės sklypai, kuriuose... 111. 54.... 112. Sutarties 5.5 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė atsakovui prievolę... 113. 55.... 114. Aiškinant nurodytas sutarties sąlygas, konstatuotina, kad per 60 dienų nuo... 115. 56.... 116. Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčijami duomenys, įskaitant jau minėtą... 117. 57.... 118. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas vienu metu teigia, kad aikštelės... 119. 58.... 120. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad visi šalių tarpusavio įsipareigojimai,... 121. 59.... 122. Pats atsakovas savo raštuose teigia, kad aikštelės uždarymui pradėjo... 123. 60.... 124. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus ir institucijos teikiančios... 125. 61.... 126. Kaip jau minėta, iš sutarties sisteminės ir lingvistinės sąlygų... 127. 62.... 128. Paminėtos aplinkybės ir įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad... 129. 63.... 130. Tarp šalių nėra ginčo, kad sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 22 d.... 131. 64.... 132. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 133. 65.... 134. Nagrinėjamu atveju savivaldybės nuostoliai (žala) dar nėra patirti (to... 135. 66.... 136. Savivaldybė, siekdama įvertinti kiek kainuotų aikštelės sutvarkymas,... 137. 67.... 138. Ieškovų prašymu Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi... 139. 68.... 140. Pagal CK 6.61 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti... 141. 69.... 142. Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir motyvus bei pateiktus... 143. 70.... 144. Atsakovas taip pat nurodo, kad ekspertizės aktas yra prieštaringas, tyrimas... 145. 71.... 146. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi... 147. 72.... 148. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai tinkamai... 149. 73.... 150. Atsakovo teigimu, nėra įmanoma, kad ieškovai apskritai patirtų nuostolius... 151. 74.... 152. Pažymėtina ir tai, kad iš UAB „Betono demontavimo technika“ 2016-09-09... 153. 75.... 154. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas jokiais leistinais ir objektyviais... 155. 76.... 156. Pagal sutarties 9 punktą atsakovas kasmet sutarties galiojimo laikotarpiu... 157. 77.... 158. Ieškovų teigimu, iš atsakovo savivaldybei pateiktų priimtų atliekų... 159. 78.... 160. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad sutarties 9... 161. 79.... 162. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia ieškovai, pagal sutarties 15.1... 163. 80.... 164. Aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovai neneigia ir pripažįsta, kad... 165. 81.... 166. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 167. 82.... 168. Kaip jau buvo minėta, atsakovo neteisėti veiksmai - sutarties 5.5 ir 12... 169. 83.... 170. Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248... 171. 84.... 172. Paduodant ieškinį, ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleisti... 173. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 174. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 175. Priteisti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovo OÜ... 176. Priteisti valstybei iš atsakovo OÜ „First Opportunity” 15 000 EUR... 177. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...