Byla e2A-650-450/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, M. N. ir antstoliui V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. N., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir Anglijos DK Lloyd‘s of London.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė sodininkų bendrija „Žaluma“ (toliau – SB „Žaluma“, Bendrija) iš Lietuvos valstybės nusipirko žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )); 2) panaikinti 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ), kuriuo žemės sklypas parduotas atsakovui M. N.; 3) taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovo M. N. žemės sklypą; 4) taikyti restituciją – priteisti SB „Žaluma“ iš valstybės 833,52 Eur; 5) taikyti restituciją – atsakovui M. N. priteisti iš atsakovės SB „Žaluma“ 11 585 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėta medžiaga pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pareiškimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įgyjant iš valstybės, atstovaujamos NŽT, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus ir perparduodant juos fiziniams asmenims. Išnagrinėjus medžiagą, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes buvo nepagrįstai pasinaudota lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė). Sodininkų bendrijos gali įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui – bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bendrijoms taip pat yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Atsakovė SB „Žaluma“ nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5, 6 punktuose nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims ir sumažinti bendrijos finansinius įsipareigojimus, taip pat įsigijo didesnį nei maksimalus leistinas – 0,32 ha ploto žemės sklypą. Ieškovo manymu, 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, t. y., kaip sudaryta dėl apgaulės, o taip pat kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 2 straipsnio 3 dalis). Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas (toliau ir – Aktas) turėtų būti pripažintas negaliojančiu ne tik, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bet taip pat pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CK 4.48 straipsnio 1 dalį.

103.

11Atsakovė SB „Žaluma“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 0,12 ha ploto apribojimas nustatytas tik iš valstybės įsigyjant sodų sklypus, o ne žemę, reikalingą bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Ieškovas nepagrįstai plečiamai aiškina ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalies dispozicijoje esančią nuorodą. Sodininkų bendrijoms mėgėjų sodo teritorijoje valstybinės žemės sklypai bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai parduodami ne aukciono tvarka, parduodamo žemės sklypo plotas nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą (nagrinėjamu atveju formavimo–pertvarkymo projektą). Sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia. Sodininkų bendrijoms nedraudžiama parduoti bendro naudojimo turtą, bendrijos turtas yra bendra dalinė nuosavybė, sprendimą dėl turto pardavimo priima bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalį bendro naudojimo sklypų parduoti ir toks sprendimas neprieštarauja įstatymui. Pajamos, gautos iš turto dalies pardavimo, yra teisėtos. Sklypas buvo parduotas M. N. nuosavybėn antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą iš SB „Žaluma“ pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nežinojo, kad į šį sklypą bus nukreiptas išieškojimas.

124.

13Atsakovė NŽT su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos iš valstybės įgyja lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai). NŽT nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo parduotas ginčo sklypas, jei būtų žinojusi tikruosius SB „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas žemės sklypas nebus naudojamas SB „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas privačiam asmeniui, siekiant iš to pasipelnyti.

145.

15Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad antstolis vykdė išieškojimą iš SB „Žaluma“ vykdomojoje byloje pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą; žemės sklypas buvo nupirktas priverstinio vykdymo procese. SB „Žaluma“ veiklą reglamentuoja SBĮ ir jame nėra numatytas negalimumas vykdyti išieškojimą iš bendrijos turto. Įsigydamas ginčo žemės sklypą iš antstolio, jis buvo sąžiningas ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad priverstinis išieškojimas negali būti nukreiptas į ginčo žemės sklypą. Ieškovas reikalavimuose dėl restitucijos nepagristai prašo iš SB „Žaluma“ priteisti M. N. naudai 11 585 Eur, nes atsakovas mokėjo už perkamą ginčo sklypo dalį į antstolio depozitinę sąskaitą ir pinigai buvo pervedami ne SB „Žaluma“, o kreditorei – Vilniaus rajono savivaldybei, todėl ieškinio patenkinimo atveju jo naudai 11 585 Eur suma turėtų būti priteista iš pastarosios.

166.

17Atsakovas antstolis V. M. nurodė, kad jis neturėjo teisės atsisakyti realizuoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Antstolis taip pat negalėjo žinoti apie sklypui taikomus apribojimus, kadangi jie nebuvo įregistruoti. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes pardavimo be varžytynių akto pripažinimui negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Turtas buvo realiai parduotas 2015 m. kovo 4 d., todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CPK 602 straipsnio 3 dalis).

187.

19Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmetė.

208.

21Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

239.

24Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmetė; iš ieškovo priteisė SB „Žaluma“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui M. N. – 1 625 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui Anglijos kompanijai Lloyd’s of London – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2510.

26Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė SB „Žaluma“ įsigijo iš valstybės ginčo 8 568 kv. m žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Ginčo sklypas 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas skolininkės SB „Žaluma“ pasiūlytam pirkėjui M. N. už 11 585 Eur sumą.

2711.

28Teismas sutiko su ieškovu, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisės aktai labai aiškiai nustato, jog būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ne pati SB „Žaluma“, o valstybės pareigūnas – antstolis, priverstinai vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš SB „Žaluma“, areštavo ir pradėjo išieškojimo procesą vykdomojoje byloje būtent iš Bendrijai priklausančio lengvatine tvarka įsigyto žemės sklypo. Todėl teismas sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 išaiškinimai šiuo atveju negali būti taikomi besąlygiškai.

2912.

30Teismo vertinimu, aplinkybė, kad SB „Žaluma“ pirmininkas kreipėsi į NŽT dar nesant priimto Bendrijos narių susirinkimo nutarimo dėl sklypų pardavimo bendrijos nariams, leidžia daryti išvadą, kad SB „Žaluma“ nepiktnaudžiavo NŽT, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir nesudarė sąlygų atsakovui M. N. lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Teismas taip pat sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ginčo sklypas nebūtų buvęs naudojamas bendriems bendrijos tikslams ar, kad ginčo sklypą bendrija iš valstybės pirko specialiai tam, jog antstolis galėtų parduoti jį priverstine tvarka.

3113.

32Teismas konstatavo, kad, įsigydama ginčo žemės sklypą iš valstybės, SB „Žaluma“ turėjo poreikį ir tikslą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, todėl ginčijamas sandoris buvo sudarytas teisėtai, esant teisės aktuose nustatytai sąlygai – poreikiui naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, dėl ko sandorio nepripažino negaliojančiu šiuo pagrindu.

3314.

34Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. raštu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-327-381/2018 nurodytais išaiškinimais, sprendė, kad reikalavimas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jis parduotas didesnis nei maksimalus leistinas (0,12 ha), netenkintinas.

3515.

36Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė apgaulės (CK 1.91 straipsnis) aplinkybių, nes NŽT sklypo įgijimo situacija neabejotinai buvo žinoma, be to, jokių apgaulingų veiksmų (nutylėjimų ir pan.) Bendrija, įsigydama žemės sklypą, neatliko.

3716.

38Pasak teismo, nėra draudimo išieškoti iš bendrijai priklausančio nekilnojamojo turto, atsižvelgiant į jo paskirtį. Juo labiau, kad į ginčijamą sutartį NŽT neįrašė jokių daiktinių teisių suvaržymų ar kitų ribojimų. Byloje įrodyta, jog turtas realizuotas už tinkamą rinkos kainą, t. y. ginčo sandoris ir jo kaina nepažeidė nei vieno suinteresuoto asmens teisių ar interesų, o su kreditoriumi buvo pilnai atsiskaityta. Antstolio neteisėto veikimo taip pat nenustatyta (netgi neįrodinėjama), todėl teismas reikalavimą panaikinti 2015 m. kovo 4 d. aktą atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

3917.

40Išieškojimas iš ginčo žemės sklypo vyko priverstine tvarka ir pirmiausia antstolis privalėjo įvertinti, ar ginčo sklypas, kurio naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, gali būti perleistas bendrijos skolinių įsipareigojimų vykdymui. Tačiau, pasak teismo, prokuroras antstolio teisės aktų žinojimo nevertino, jo veiksmų teisėtumo neginčijo ir nenurodė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė jokių atsakovo M. N. nesąžiningumą liudijančių faktinių aplinkybių: M. N. nebuvo SB „Žaluma“ nariu, atitinkamai nedalyvavo susirinkimuose, juose nebalsavo, neturėjo teisės dalyvauti bendrijos veikloje. Teismas M. N. laikė sąžiningu įgijėju – ginčo sklypą jis įgijo vykdymo procese per valstybės įgaliotą pareigūną, kuris sukūrė turto pardavimo teisėtumo prezumpciją, o pats atsakovas nėra teisininkas. Nei antstoliui, nei vietos savivaldos institucijai nekilo abejonių dėl teisės išieškoti iš Bendrijos turto skolą.

4118.

42Teismas sprendė, kad nuo NŽT 2015 m. liepos 13 d. rašto, kai buvo informuota apie sklypų perleidimo faktą, NŽT privalėjo veikti pagal bendrą rūpestingumo standartą, ir turėjo sužinoti apie įrodinėjamą valstybės teisių pažeidimą, nes NŽT valdo patikėjimo teise valstybei priklausančią žemę. Į teismą buvo kreiptasi 2017 m. liepos 18 d., todėl teismas sutiko su atsakovų argumentu, jog pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties terminas pasibaigė iki ieškinio pareiškimo ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį.

4319.

44Teismas, atmetęs ieškinį ir nustatęs, kad SB „Žaluma“, M. N. bei trečiojo asmens Anglijos kompanijos Lloyd’s of London prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijas bei yra pagrįstos, jas priteisė iš ieškovo.

45III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4620.

47Apeliaciniame skunde ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4820.1.

49Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, per didelę naštą priskirdamas ieškovui, ir pritaikė pernelyg aukštus įrodinėjimo standartus, tuo padarydamas esminius CPK 178, 185 straipsnių pažeidimus.

5020.2.

51Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl ginčo sklypo naudojimo tikslo ir poreikio. Kad SB „Žaluma“ neturėjo tikslo ir poreikio ginčo sklypo naudoti bendriems poreikiams įrodo: 2016 m. gruodžio 22 d. NŽT raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovė lengvatinėmis sąlygomis įgijusi 31 sklypą, iš jų 21 perleido nariams ir kitiems asmenims, t. y. žemės sklypus perpardavinėjo sistemingai; atsakovės valdybos nario P. E., trečiojo asmens E. N. paaiškinimai; byloje nėra duomenų, kad SB „Žaluma“ būtų turėjusi bent kokių konkrečių planų ginčo sklypą naudoti bendriems poreikiams, tokių įrodymų pateikimo pareiga kilo atsakovei.

5220.3.

53Teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir padarė esminius CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų pažeidimus, nes skundžiamu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo realizuotas SB „Žaluma“ turtas, kurį ji įgijo imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio pagrindu, t. y. teisėtai neįgijo. Žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – sodininkų bendrijos bendro naudojimo – perleidimas privačiam asmeniui, sąlygojo kitų bendrijos narių teisių pažeidimą. Skundžiamame sprendime teismas padarė tą pačią CPK 602 straipsnio 7 punkto taikymo klaidą, kurią buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą ir kurią aiškiai įvardijo apeliacinės instancijos teismas.

5421.

55Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis V. M. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

5621.1.

57Nesant nustatytai nė vienai CK 6.67 str. numatytai aplinkybei dėl ko atsakovai galėtų būti laikomi nesąžiningais, būtent apeliantui kilo pareiga įrodyti atsakovų galimą nesąžiningumą, neteisėtą ginčo sklypo įsigijimo tikslą ir pan. Tačiau į bylą tokie duomenys nepateikti, todėl pats apeliantas nesilaikė įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje.

5821.2.

59Apeliantas neįrodinėjo ginčo turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto neteisėtumo, kadangi tik įrodžius turto perdavimo akto neteisėtumą, būtų pagrindas reikalauti iš atsakovo M. N. perduoti nuosavybės teisę į ginčo sklypą, t. y. taikyti restituciją. Taigi, nesant pagrindo panaikinti pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo Bendrija žemės sklypą įsigijo iš valstybės, nėra pagrindo laikyti, kad turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas savininkui nepriklausantis turtas ir tuo pagrindu jį panaikinti.

6021.3.

61Byloje nėra duomenų, jog antstolis, parduodamas neva ne skolininkei priklausantį turtą, veikė neteisėtai ar pažeidė kitas imperatyviąsias teisės aktų nuostatas. Teisės aktuose nėra draudimo antstoliui vykdyti išieškojimą iš turto, kuris savo esme turi tam tikrų apsunkinimų, pvz. sodininkų bendrijos turto, kurio nuosavybės teise negali įgyti bendrijos narys. Tuo atveju, jei būtų užkirsta galimybė atlikti išieškojimo veiksmus iš tokio pobūdžio turto, savaime būtų paneigtas priverstinio išieškojimo institutas.

6221.4.

63Antstolis 2015 m. kovo 4 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė ginčo sklypą atsakovui M. N., ieškinys byloje pateiktas 2017 m. liepos 14 d., praėjus beveik 2,5 metų po turto perleidimo, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas.

6422.

65Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6622.1.

67NŽT apie ginčo sklypo pardavimą žinojo dar iki 2015 m. rugsėjo 30 d., šias aplinkybes patvirtina NŽT svetainėje publikuotas straipsnis bei atliktas SB „Žaluma“ patikrinimas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Bendrija ir toliau sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sutartis iki 2017 m. vidurio. NŽT, turėdama įstatyme įtvirtintus įgaliojimus ginti viešąjį interesą bei atitinkamų sričių specialistus, nepagrįstai kreipėsi į prokurorą jau suėjus ieškinio senaties terminui, todėl turi būti atsakinga už atsiradusias tokio neveikimo teisines pasekmes. Aplinkybė, kada apie pažeidimą sužinojo prokuroras, neturi jokios teisinės reikšmės.

6822.2.

69Teisės aktai nenumato draudimų sodininkų bendrijoms disponuoti savo turtu, tačiau šiuo atveju Bendrija ginčo sklypu ir nedisponavo – sklypą pardavė antstolis. Nei CPK 668 straipsnyje, nei SBĮ nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl išieškojimo iš sodininkų bendrijų turto pagal jo paskirtį. Be to, apie sklypo pardavimą žinojo viešosios valdžios subjektai – NŽT, antstolis bei kreditorė Vilniaus rajono savivaldybė.

7022.3.

71NŽT į sutartį neįrašė jokių daiktinių teisių suvaržymų ar kitų ribojimų, nenumatė jokių papildomų sąlygų, pvz., draudimo disponuoti sklypu ar jo dalimis ir nenurodė jokio kito tikslo, išskyrus perleidimo bendrijos nuosavybėn. NŽT Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistravo ginčo sklypui jokių daiktinių teisių suvaržymų ar juridinių faktų.

7222.4.

73Bendrijos turto praradimą ir jos narių interesų pažeidimą, jei toks būtų nustatytas, o dėl to – Akto neteisėtumą, pirmiausia turėjo lemti valstybės pareigūno – antstolio atlikti veiksmai, kurių neteisėtumą prokuroras atsisakė pagrįsti kokiais nors argumentais ar įrodymais, teigdamas, kad antstolis jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė.

7422.5.

75Prokuroras nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovas, įgydamas žemės sklypą, buvo nesąžiningas. Priešingai, atsakovas nebuvo bendrijos nariu ir nežinojo apie bendrijoje vykstančius privatizavimo procesus, apie ginčo sklypo pardavimą sužinojo iš viešo skelbimo; už sklypą sumokėjo teisingą kainą; atsakovo atžvilgiu galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 4.96 straipsnio 4 dalis).

7622.6.

772011 m. gegužės 14 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bendrijos nariai dar 2011 m. svarstė klausimą ir balsavo už ginčo sklypo išpirkimą bendrijos reikmėms. Bendrija kur kas ankščiau pradėjo ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nei Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. priėmė procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1123-115/2012, o išieškotoja Vilniaus rajono savivaldybė kreipėsi į antstolį. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog sklypą Bendrija iš valstybės išpirko vien tam, kad galėtų perparduoti ir sumažinti savo finansinius įsipareigojimus.

7822.7.

79Sklype yra Bendrijos planas, informacinis stendas su nuorodomis į viešąsias erdves, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasikeitė sklypo paskirtis.

8022.8.

812015 m. birželio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad Bendrijos nariai tik 2015 m. birželio mėn. iškėlė klausimą, jį apsvarstė ir priėmė sprendimą dėl dalies jai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų pardavimo nariams, t. y. šis susirinkimas įvyko ženkliai vėliau po to, kai atsakovas įmokėjo pinigus už ginčo sklypą į antstolio sąskaitą.

8222.9.

83Nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, nes nagrinėjamu atveju Bendrija nedisponavo ginčo sklypu, jį prieš jos valią realizavo antstolis dar iki 2015 m. birželio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, kurio metu sodininkai nusprendė dėl dalies žemės sklypų pardavimo Bendrijos nariams. Ginčo sklypas antstolio parduotas už rinkos kainą.

8422.10.

85Prokuroras, įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą, rėmėsi 2017 m. kovo 7 d. P. E. rašytiniais paaiškinimais, kurie yra išimtinai susiję vien su pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp Bendrijos ir jos narių – fizinių asmenų jau po ginčijamo Akto surašymo.

8623.

87Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. N. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atsiliepime savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais pagrindiniais atsikirtimais, kuriuos nurodė atsakovas M. N. savo atsiliepime. Papildomai nurodo:

8823.1.

89CPK 602 straipsnio 3 dalis ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su subjektyviu kriterijumi, t. y. nuo tada kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, o su konkrečiu įvykiu – turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu. Tai yra specialioji ieškinio senatį reglamentuojanti norma.

9023.2.

91NŽT, gavusi duomenų apie Bendrijos sklypų pardavimą ir patikrinusi viešus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis (ar turėjusi ir galėjusi tai padaryti), turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savarankiškai reikšti ieškinį teismui kaip nukentėjusioji, apgaulės įtakoje veikusi sandorio šalis. Priešingas aiškinimas, kad ši institucija savo teises gali ginti tik prokuroro atstovaujama, pažeistų protingumo reikalavimą ir susiaurintų NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisių ir pareigų apimtį.

9223.3.

93Žemės sklypo naudojimo būdu apsprendžiamos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, o ne įtvirtinamas leidimas ar draudimas šią žemę perleisti privačios nuosavybės teise.

9424.

95Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė SB „Žaluma“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9624.1.

97Bendrijos narių susirinkimas 2011 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą pirkti ginčo sklypą iš Lietuvos valstybės ir apibrėžė tikslą – Bendrijos narių poreikiams. Šio susirinkimo metu buvo spręstas klausimas dėl Vilniaus rajono savivaldybei susidariusios skolos padengimo, kiekvienam sodininkui priskiriant skolos dalį, kas paneigia argumentus, kad Bendrija ginčo sklypą įsigijo turėdama tikslą jį parduoti ir sumažinti savo finansinius įsipareigojimus. Aplinkybės, kad antstolis areštavo ir vėliau realizavo ginčo sklypą, tik patvirtina, kad Bendrija neturėjo tikslo parduoti sklypo, nes sprendimas priverstine tvarka parduoti sklypą nepriklausė nuo Bendrijos valios.

9824.2.

99M. N. niekada nebuvo ir nėra Bendrijos nariu, niekada nedalyvavo Bendrijos susirinkimuose ir Bendrijai nebuvo žinomas kaip toks asmuo, kol nesikreipė į antstolį dėl areštuotos žemės pirkimo.

10024.3.

101Aplinkybė, kad Bendrija turėjo skolinių įsipareigojimų ir, kad yra tikimybė, jog jos turtas ateityje gali būti panaudotas skolinio įsipareigojimo įvykdymui, NŽT buvo žinoma, kadangi jis dalyvavo trečiuoju asmeniu byloje dėl skolos priteisimo.

10224.4.

103Bendrija su NŽT Vilniaus rajono skyriumi 2019 m. lapkričio 26 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį ir išsinuomojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 iš Bendrijos nuosavybės atimtą žemės sklypą Nr. 1G, tokiam pat tikslui, dėl kurio šis žemės sklypas buvo įsigytas iš Lietuvos valstybės.

10424.5.

105Šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 nurodytos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šioje byloje žemės sklypą pardavė ne Bendrija, o antstolis, žemės sklypas realizuotas už rinkos kainą.

10624.6.

107P. E. 2017 m. kovo 7 d. paaiškinimai neturi nieko bendro su nagrinėjamos bylos turiniu, jie išimtinai susiję su pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu tarp Bendrijos ir jos narių (fizinių asmenų) po 2015 m. birželio 20 d.

108Teisėjų kolegija

konstatuoja:

109IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1101.

111Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių

1122.

113Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 20 d. atsakovė SB „Žaluma“ pakartotinai kreipėsi į atsakovę NŽT, prašydama leisti išsipirkti suformuotą valstybinės žemės sklypą 4 F bendriems sodininkų poreikiams, t. y. rekreacijai ir statybai. Ginčijama 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė SB „Žaluma“ įsigijo iš valstybės 8 568 kv. m žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu minėtas žemės sklypas buvo parduotas skolininkės SB „Žaluma“ pasiūlytam pirkėjui atsakovui M. N..

1143.

115NŽT kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, motyvuodama tuo, kad SB „Žaluma“ apgaulės būdu įgijo žemės sklypus: kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro ( - ), kadastro ( - ). Tarp minėtų žemės sklypų yra ir ginčo sklypas, kadastro Nr. ( - ). Prokuroras, gavęs informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, įstatymų nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir 2017 m. liepos 18 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.

1164.

117Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) iš valstybės išpirkto ir turto pardavimo aktu skolininko pasiūlytam pirkėjui perleisto sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo. Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties

1185.

119Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įsigydama ginčo žemės sklypą iš valstybės, SB „Žaluma“ turėjo poreikį ir tikslą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, todėl ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudarytas teisėtai, esant teisės aktuose nustatytai sąlygai – poreikiui naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

1206.

121Vienas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų yra viešosios teisės principas, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

1227.

123Vadovaujantis SBĮ 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

1248.

125ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

1269.

127ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

12810.

129Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), detalizuoja valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarką. Pagal Taisyklių 3 punktą, mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas). Taigi, šis poįstatyminis teisės aktas detaliai apibrėžia, kokius sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti sodininkų bendrija. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad šių Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti, parduodami be aukciono.

13011.

131Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

13212.

133Taigi, bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai esminė sąlyga yra ta, kad perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams.

13413.

135Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad atsakovė SB „Žaluma“, įsigydama ginčo žemės sklypą, neturėjo poreikio ir tikslo jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Iš byloje esančio 2014 m. sausio 20 d. atsakovės SB „Žaluma“ pakartotinio prašymo, kuriuo ji kreipėsi į atsakovę NŽT, prašydama leisti išsipirkti ginčo sklypą, matyti, kad atsakovė jo naudojimą būdą nurodė rekreacijai ir statybai, tačiau įvertinus aptariamo prašymo turinį, matyti, jog jis stokoja turinio, t. y. prašyme, apart deklaratyvaus teiginio, kad sklypas reikalingas sodininkų poreikiams – rekreacijai ir statybai, nėra nurodoma kaip tokio dydžio (8 568 kv. m) žemės sklypas konkrečiai bus naudojamas sodininkų bendrijos narių poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegijos išvadas, kad SB „Žaluma“ neketino ginčo sklypo naudoti statyboms ir / ar rekreacijai, taip pat pagrindžia ir 2011 m. gegužės 14 d. SB „Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas. Susirinkimo metu, be kitų klausimų, buvo svarstyta ir nutarta išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus Bendrijos reikmėms, tarp kurių ir ginčo sklypą, pažymėtą 4F (6.5 papunktis). Bendrijos nariai taip pat sprendė ir dėl ketinamų išpirkti sklypų panaudojimo, tačiau ginčo sklypo, pažymėto 4F, nebuvo numatyta naudoti nei Bendrijos bendriems poreikiams (šiukšlių konteinerių aikštelėms, kelių remontui reikalingų medžiagų sandėliavimui, statybinės technikos laikinam parkavimui, vandeniui ir kitoms ūkinėms reikmėms), nei rekreacijai (6.6 ir 6.7 papunkčiai).

13614.

137Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas lemia ne tik jo įsigijimo tikslą, tačiau taip pat ir naudojimą įsigijus. 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovė SB „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko žemės sklypą, 5 ir 6 punktuose numatyta, kad pirkėja įsipareigoja naudoti žemės sklypą pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį (sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai). Taigi, Bendrija, siekdama užtikrinti sodininkų bendrijos narių poreikius, įgytą žemės sklypą privalėjo naudoti būtent šiam tikslui. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, teko pareiga įrodyti, kad Bendrija nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5, 6 punktuose nurodytą sklypo paskirtį. Tačiau nors prokuroras nepateikė faktinių duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų jo įrodinėjamą faktinę aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, kad kitiems dalyvaujantiems procese asmenims taip pat išlieka pozityvi pareiga pagrįsti savo atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo, ginančio viešąjį interesą ir nedisponuojančio Bendrijos vidiniais dokumentais, galimybės įrodyti aptariamą aplinkybę yra ribotos, o atsakovei SB „Žaluma“ nepateikus visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo sklypo laikotarpiu nuo jo įsigijimo iki realizavimo vykdymo procese naudojimą ar bent jau siekį jį naudoti bendrijos narių poreikiams tenkinti, sprendžia, kad Bendrija ginčo sklypo neketino naudoti ir nenaudojo pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį.

13815.

139Minėta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Bendrija, įgijusi ginčo žemės sklypą, neturėdama tikslo jo naudoti sodininkų bendrijos narių poreikių tenkinimui, nepagrįstai pasinaudojo teisės normose nustatytomis išskirtinėmis valstybinės žemės įgijimo sąlygomis, kurios skirtos tam, kad sodininkų bendrijos įsigytų ir bendriems sodininkų poreikiams tenkinti naudotų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Pardavus lengvatinėmis sąlygomis ginčo žemę Bendrijai, kuri neketino naudoti ir nenaudojo ginčo žemės sklypo pagal jo naudojimo būdą, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Imperatyvių valstybinės žemės pardavimą (nuomą) reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NŽT sudarant 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove SB „Žaluma“ buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, todėl pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti.

14016.

141Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sandoris, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes teisės aktai neleidžia perleisti sodininkų bendrijoms valstybinės bendrojo naudojimo žemės kitais tikslais, nei bendroms reikmėms ir rekreacijai, todėl yra pagrindas 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine (CK 1.80 straipsnis). Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados suponuoja pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant ginčo 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14217.

143Pažymėtina, kad ieškinyje ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas grindė ir CK 1.91 straipsniu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės, tačiau apeliaciniame skunde prokuroras šio pagrindo nenurodė. Kaip nurodyta nutarties 25 punkte, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribose, todėl teisėjų kolegija pripažinusi 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), dėl šio ieškinyje nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo – apgaulės – sąlygomis, nepasisako. Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo

14418.

145Apeliantas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto neteisėtumą įrodinėjo dviem pagrindais, t. y. atsakovui M. N. buvo parduotas SB „Žaluma“ nepriklausantis turtas (CK 4.48 straipsnio 1 dalis, CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, kad pardavus ginčo sklypą, buvo pažeisti sodininkų bendrijos narių interesai (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto neteisėtumo, nes teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo išieškoti iš Bendrijai priklausančio nekilnojamojo turto, atsižvelgiant į jo paskirtį, bei nesant pagrindo naikinti pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo Bendrija žemės sklypą įsigijo iš valstybės, nėra pagrindo naikinti ir Akto. Teisėjų kolegija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis.

14619.

147Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

14820.

149Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai pripažinus 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), Bendrija netapo ginčo sklypo teisėta savininke, todėl 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. ( - ) atsakovui M. N. buvo perleistas SB „Žaluma“ nepriklausantis turtas – žemės sklypas. Taigi, yra CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ) pripažinti negaliojančiu.

15021.

151Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

15222.

153Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas, įgytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, yra skirtas būtent SB „Žaluma“ narių bendrų poreikių tenkinimui, todėl negali priklausyti atskiriems sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pardavus lengvatinėmis sąlygomis ginčo žemę Bendrijai, kuri, kaip jau nustatyta, neketino naudoti ir nenaudojo ginčo žemės sklypo pagal jo naudojimo būdą, o vėliau antstoliui jį areštavus ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu perleidus fiziniam asmeniui atsakovui M. N., kuriam sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė negalėjo būti perleidžiama, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendrojo naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios ją įsigyti privatiems asmenims. Aplinkybė, kad šiuo atveju valstybinės bendrojo naudojimo žemės įsigijimas fizinio asmens nuosavybėn buvo įvykdytas ne per Bendriją, o per antstolį vykdymo procese, teisėjų kolegijos vertinimu, esmės nekeičia, nes bendrojo naudojimo žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) privatiems asmenims. Nors atsakovas M. N. nurodo, kad jis apie ginčo sklypo pardavimą sužinojo Bendrijos skelbimų lentoje perskaitęs skelbimą, tačiau byloje nėra ginčo, kad Bendrijos areštuotas sklypas buvo realizuotas, surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kas savaime suponuoja išvadą, jog tokia speciali priverstinio turto realizavimo forma yra įmanoma tik skolininkui sutikus. Tokie Bendrijos veiksmai, neprieštaraujant ir neginčijant iš valstybės įgyto lengvatinėmis sąlygomis ginčo žemės sklypo pardavimo, kuris yra skirtas būtent tik SB „Žaluma“ narių bendrų poreikių tenkinimui, savo esme laikytini neteisėtais.

15423.

155Nors atsakovas M. N. teigia, kad ginčo žemės sklypo paskirtis nėra pasikeitusi, nes sklype tebestovi Bendrijos turtas – planas, informacinis stendas ir t. t., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo nurodomų aplinkybių, ar net nuo to, jei ginčo sklypo paskirtis ir / ar naudojimo būdas nebūtų pakeistas ir jis būtų naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, tačiau sklypui, esant perleistam privačiam asmeniui, Bendrija iš esmės yra praradusi galimybę užtikrinti, jog visas ginčo žemės sklypas ateityje būtų naudojamas išimtinai bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.

15624.

157Ieškinio reikalavimą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo ieškovas grindė ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. kaip pažeidžiantį sodininkų bendrijos narių teises. Nors šalių argumentai, susiję su akto panaikinimu nurodytu pagrindu, jį panaikinus CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nebeturi teisinės reikšmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad realizavus ginčo žemės sklypą vykdymo procese ir išieškojimą įvykdžius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos naudai, buvo padengtas visų sodininkų bendrijos narių įsiskolinimas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai už valstybinės žemės nuomą.

15825.

159Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra teisėtas, nes pripažinus ab initio negaliojančia 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Bendrija įgyvendino nuosavybės jai priklausančiu turtu disponavimo teisę, todėl vykdymo procese buvo realizuotas atsakovei SB „Žaluma“ nepriklausantis turtas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl galimumo išieškoti iš Bendrijai priklausančio nekilnojamojo turto, atsižvelgiant į jo paskirtį. Vykdymo procese realizavus sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemę buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendrojo naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios ją įsigyti privatiems asmenims. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados suponuoja pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir panaikinti 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl ieškinio senaties ginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą

16026.

161Šioje byloje atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta norma ir laikydamas, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo NŽT 2015 m. liepos 13 d. rašto Nr. 1PA-14-(9.8), kuriame nurodyta, kad NŽT pranešta, jog žemės sklypai gali priklausyti ne tik Bendrijos nariams, konstatavo, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui pareikšti. Taigi, teismas ieškinį atmetė ir dėl praleisto senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

16227.

163Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

16428.

165Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 41 punktas, ir nutartyje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

16629.

167Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT gavo pranešimą pasitikėjimo linija dėl parduodamų žemės sklypų Bendrijoje. NŽT 2015 m. liepos 13 d. rašte Nr. 1PA-14-(9.8) nurodė, kad jiems pranešta, jog žemės sklypai gali priklausyti ne tik Bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, tačiau, įvertinusi pranešimą, sprendė, kad nurodytos aplinkybės nėra patikimos, todėl pranešimo nenagrinėjo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją ir patvirtinančius dokumentus, ar be ginčo žemės sklypo, dar buvo įgyta valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis. NŽT, patikrinusi valstybinės įstaigos Registrų centro duomenis, ir nustačiusi, kad SB „Žaluma“ iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis įgijusi 31 žemės sklypą, iš jų 21 (visą ar dalį) perleido fiziniams asmenims, 2016 m. gruodžio 23 d. raštu apie tai informavo ieškovą. Ieškovas, išnagrinėjęs pareiškime nurodytą informaciją bei surinktus papildomus duomenis, 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

16830.

169Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kurioje prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas apginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. prokuroras siekia ginti viešąjį interesą, kurį galbūt netinkamai įgyvendino valstybės institucijos.

17031.

171Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios sprendžiama pagal tai, kada apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, nepaisant to, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas (CPK 51, 54, 59 straipsniai), arba įstatymų nustatytais atvejais – asmenys, ginantys viešąjį interesą (CPK 49, 50 straipsniai). Prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).

17232.

173Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 53 punkte nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prokuroras ėmėsi veiksmų ginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, kuriuos galbūt netinkamai įgyvendino valstybės institucijos, jo atliktas tyrimas ir ieškinys pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą. Atsakovų nurodomas faktas, kad NŽT, įgaliota įgyvendinti ir ginti valstybės nuosavybės teisę, nevykdė savo pareigų bei pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nei antstoliui, nei vietos savivaldos institucijai nekilo abejonių dėl teisės išieškoti iš Bendrijos turto skolą, nesudaro pagrindo atmesti pareikštą ieškinį, praleidus ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes Vilniaus apygardos prokuratūra apie galbūt pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2016 m. gruodžio 23 d., gavusi NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštą, būtiną informaciją, kurios pagrindu galėjo teikti ieškinį teismui, surinko 2017 m. sausio 10 d. – 2017 m. liepos 13 d., į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 18 d. Dėl restitucijos taikymo

17433.

175Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo žemės sklypą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei, iš valstybės atsakovei SB „Žaluma“ priteisti 833,52 Eur, o iš SB „Žaluma“ M. N. priteisti 11 585 Eur.

17634.

177Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

17835.

179Kasacinis teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 64 punktas).

18036.

181Taikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Taigi, taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančia 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei panaikinus 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ), šalys turėtų būti grąžinamos į tą padėtį, kokia būtų iki nurodytos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia esant pagrindui taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą M. N. grąžinti žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Lietuvos Respublikos valstybei; atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įpareigotina grąžinti atsakovei SB „Žaluma“ už žemės sklypą sumokėtą sumą pagal 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš pirkėjo M. N. 11 585 Eur gauta suma pagal 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą yra išmokėta išieškotojai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, todėl pirkėjui M. N., kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ši suma priteistina iš skolininkės SB „Žaluma“, kaip buvusios be varžytynių parduoto turto savininkės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18237.

183Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

18438.

185Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

18639.

187CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad prokuroras, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų SB „Žaluma“ ir M. N. lygiomis dalimis valstybei priteistina po 279 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

18840.

189Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

190Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

191Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. N., antstoliui V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š., E. N., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Anglijos draudimo kompanijai Lloyd‘s of London, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tenkinti.

192Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir sodininkų bendrijos „Žaluma“ dėl 8 568 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo (notarinio registro Nr. ( - )).

193Panaikinti 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ), kuriuo 8 568 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), parduotas M. N..

194Taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 8 568 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

195Taikyti restituciją – įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžinti atsakovei sodininkų bendrijai „Žaluma“ pagal 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą 833,52 Eur (aštuonių šimtų trisdešimti trijų eurų 52 centų) sumą.

196Taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Žaluma“ grąžinti atsakovui M. N. 11 585 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) sumą, sumokėtą pagal 2015 m. kovo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ) už žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

197Priteisti valstybės naudai iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir M. N. iš kiekvieno po 279 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.