Byla 2-1869/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1069-611/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V. G. pareiškė ieškinį atsakovui BAB ,,Snoras“, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. sausio 17 d. su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. ( - ) negaliojančia, taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti pagal minėtą sutartį sumokėtą 300 000 Lt sumą į terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą einamąją sąskaitą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, banko vadybininkė A. B. pateikė ieškovui pasiūlymą įsigyti su infliacija susietą indėlio sertifikatą, už kurį mokamos didesnės palūkanos ir nurodė, kad jis yra apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir terminuotas indėlis. Pažymėjo, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo nedviprasmiškai nurodyta, kad įsigyti indėlių sertifikatai yra apdrausti, todėl ieškovas buvo įsitikęs, kad jo įsigytas produktas yra lygiavertis indėliui ir yra apdraustas. Tiek remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl indėlių garantijų sistemų, tiek Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nuostatomis, kredito įstaiga privalo aiškiai ir suprantamai informuoti indėlininką apie finansinių priemonių esmę ir riziką. Atsakovas to nepadarė ir ieškovą tyčia nesąžiningai suklaidino, todėl sutartis yra negaliojanti CK 1.90 ir CK 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Pasak ieškovo, indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu jis nebuvo supažindintas nei su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu ir jame esančia sąlyga, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, nei su Apibendrintu finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu. Ieškovas manė, kad didesnės palūkanos už indėlio sertifikatą yra pateiktos jam kaip ilgamečiam banko klientui. Ieškovo teigimu, jam kaip teisininkui ir vadovui, negali būti taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai investavimo santykiuose.

7Atsakovas BAB ,,Snoras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas siekė investuoti lėšas į su infliacija susietą indėlio sertifikatą, tikėdamasis gauti žymiai didesnę piniginę grąžą ir jam tai buvo neabejotinai suprantama. Pasak atsakovo, pasirašydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ieškovas patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su juo aptartos ir jam paaiškintos, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia jo valią, jis yra susipažinęs su Aprašu ir visiškai sutinka su jo sąlygomis. Atsakovas iš anksto pateikė ieškovui „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“, o ieškovas patvirtino, kad šią informaciją gavo; šiuose dokumentuose buvo nurodyta indėlių sertifikatų rizika banko bankroto atveju. Pažymėjo, kad „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendro pobūdžio Aptarnavimo sutarties dalis, o joje esanti blanketinė nuostata dėl įsipareigojimų apdraudimo įstatymų nustatyta tvarka tik nukreipia į IĮIDĮ nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovo gautame Apraše didelėmis raidėmis nurodoma, jog su infliacija susietas indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas. Be to, tiek indėlio sertifikatų reklaminėse skrajutėse, tiek atsakovo interneto svetainėje, banko skyriuose buvo skelbiama informacija apie finansinius produktus ir jų riziką. Pasak atsakovo, ieškovas siekė investuoti lėšas, kadangi pagal ginčijamą sandorį minimali metinė palūkanų norma buvo 5 proc., maksimali – 8 proc., tuo tarpu už terminuotus indėlius atsakovas mokėjo 3,50 proc. metinių palūkanų, todėl ieškovas privalėjo prisiimti su tokio sandorio sudarymu susijusią didesnę riziką. Be to, ieškovas yra teisininkas, todėl jam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai nei paprastam fiziniam asmeniui.

8Trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo sutartyje nebuvo nuostatos, kad indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlių draudimu. Sutartyje ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su Aprašu ir sutinka su jo sąlygomis, kuriame nurodyta, kad su infliacija susietas indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas. Ieškovas yra UAB „Paslauga ir grožis“ vadovas, yra bendrovės akcininkas, kasdieninėje veikloje sudaro daug sandorių bendrovės vardu ir negali teigti, kad netinkamai suprato sudaromos sutarties sąlygas ir riziką.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui BAB bankas ,,Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė minėtos bylos dalimi, ieškovo V. G. ieškinį atmetė.

11Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės tinkamai įvykdė FPRĮ įtvirtintas pareigas - rinko informaciją apie ieškovo patirtį investuojant, jo finansinę padėtį, ieškovas nurodė ir savo parašu patvirtino, kad jo pajamų šaltinis yra investavimas ir jam priimtinas mažas rizikos laipsnis, turi pradines žinias apie investavimą ir vertybinius popierius (FPRĮ 22 str. 3 d., 5 d.). Pažymėjo, kad ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieškovas patvirtino, kad jis yra susipažinęs su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu ir tik dublike pradėjo neigti, kad jis yra susipažinęs su Aprašu, nurodydamas, kad Aprašo negavo ir neskaitė. Teismo vertinimu, ieškovas 2011 m. sausio 17 d. po terminuoto indėlio pasibaigimo diversifikavo savo riziką dalį lėšų investuodamas į indėlio sertifikatą (300 000 Lt), o dėl dalies lėšų sudarydamas terminuoto indėlio sutartį (60 000 Lt). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas 2011 m. balandžio 18 d. sudarė kitą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl likusios atsakovo banke laikomų lėšų dalies (60 000 Lt) ir dalį 2011 m. balandžio 18 d. indėlio sertifikato (50 000 Lt) 2011 m. liepos 29 d. pardavė atsakovui ir likusios sertifikato dalies neginčija, teismas laikė, jog labiau tikėtina, kad ieškovui buvo žinoma apie indėlio draudimo garantijų netaikymą indėlio sertifikatui. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, teigdamas, kad banko darbuotoja jam nurodžiusi, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlio draudimu, nepateikė savo tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, įskaitant ir šalių sudarytą neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį bei jos priedus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovui teigė, jog indėlio sertifikatui taikomas IĮIDĮ numatytas draudimas, ir kad atsakovas tyčia ar nesąmoningai suklaidino ieškovą dėl sandorio esmės. Be to, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovas savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus.

12Teismo vertinimu, ieškovas išreiškė valią gauti didesnę grąžą, nes banko darbuotojai nurodžius, kad už indėlio sertifikatą mokamos didesnės palūkanos nei už terminuotus indėlius ir kad galima jį parduoti atsakovui iš esmės neprarandant palūkanų, būtent ši aplinkybė lėmė valią sudaryti ginčijamą sutartį. Pažymėjo, kad nei ginčijamoje sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal IĮIDĮ nuostatas, priešingai, Apraše aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad indėlio sertifikatui netaikomas indėlio draudimas. Nesant informacijos, jog indėlio sertifikatai yra draudžiami, ieškovas kaip vidutiniškai rūpestingas ir atidus asmuo, būdamas verslininkas ir turintis teisinį išsilavinimą, bent jau prieš sudarydamas vėlesnę 2011 m. balandžio 18 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, galėjo ir turėjo pasidomėti dėl sutartyje minimo aprašo sąlygų bei ar indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal IĮIDĮ nuostatas. Pasak teismo, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir indėlio sertifikatus, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas, o minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nurodo, kad draudėjo (banko) išleisti skolos vertybiniai popieriai nėra draudimo objektas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad atsakovas ne tik kad nevykdė teisės aktų nuostatų, įpareigojančių kredito įstaigą tinkamai, aiškiai ir suprantama forma informuoti neprofesionalų klientą apie jo įsigyto indėlio sertifikato draudimo rizikas (FPRĮ 22 str., 24 str., 25 str.; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl indėlių garantijų sistemų), bet ieškovą kaip klientą suklaidino ir apgavo, Aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ įrašęs tikrovės neatitinkančius faktus apie indėlio sertifikato draudžiamumą. Kadangi ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, ši nuostata sudarė pagrindą susiformuoti ieškovo įsitikinimui, kad jam siūlomai finansinei priemonei (indėlių sertifikatui) yra taikoma indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams apsauga. Šiuo pagrindu konstatuotinas ieškovo suklydimas, kuris laikytinas esminiu, nes buvo suklysta dėl su sandorio dalyku susijusių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu.

162) Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas iš esmės tinkamai vykdė FPRĮ įtvirtintas pareigas. Aptarnavimo sutartimi atsakovas suteikė ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, tuo pačiu prisiimdamas pareigą jo atžvilgiu laikytis FPRĮ 22, 24 straipsnių ir 25 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintų apsaugos priemonių, tame tarpe aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją. Atsakovas su ieškovu sudarytoje Aptarnavimo sutartyje nurodė visiškai priešingą informaciją apie indėlio sertifikato rizikingumą, nei ji yra paties atsakovo sudarytame Apraše. Be to, teismas netinkamai individualizavo ieškovo asmenį, kadangi atsakovo pajamų šaltinis niekada nebuvo investavimas; ieškovas neturėjo patirties investavime, o kaip terminuotą indėlį jis laikė lėšas, gautas už parduotą nekilnojamąjį turtą – sodą. Todėl normalu, kad banko darbuotojai patvirtinus ir Aptarnavimo sutartyje nurodžius apie indėlio sertifikato apdraudimą įstatymo nustatyta tvarka, ieškovui nekilo abejonių apie indėlio sertifikato draudžiamumą.

173) Teismas nurodė, kad ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu. Tačiau minėtas patvirtinimas į ginčo sutartį yra įtrauktas kaip standartinė sąlyga, todėl ieškovui neigiant jo susipažinimą su minėtu aprašu, pareiga įrodyti susipažinimą su šiuo dokumentu tenka atsakovui, o ne ieškovui. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Aplinkybę, kad kita šalis buvo supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis.

184) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas po 2011 m. sausio 17 d. terminuoto indėlio pasibaigimo diversifikavo savo riziką. Aplinkybė, jog ieškovas pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, už dalį lėšų įsigijo indėlio sertifikatą už 300 000 Lt sumą, o dėl kitos dalies piniginių lėšų sudarė terminuoto indėlio sutartį, negalima vertinti kaip rizikos paskirstymo, kadangi išskaidyti pinigus jam pasiūlė pati banko darbuotoja, kad ieškovas galėtų pinigus bet kada išsiimti.

19Atsiliepimu atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Snoras“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie indėlio sertifikatui būdingą emitento bankroto riziką. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 9-10 punktuose glaustai ir aiškiai nurodoma, kad tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės yra nerizikingos, kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką. Aptarnavimo sutartis yra bendrojo pobūdžio sutartis, kurios specialiojoje dalyje nėra kalbama apie jokias konkrečias atsakovo finansines operacijas ar investicijas, konkreti finansinė prievolė aprašoma tik ginčo sutartyje, todėl Aptarnavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai yra apdrausti. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas netinkamai individualizavo jo asmenį, kadangi pats ieškovas Aptarnavimo sutarties priede ,,Duomenys apie klientą“ savo parašu patvirtino, kad jo nuolatinių pajamų šaltinis yra būtent investavimas. Pasak atsakovo, CK įtvirtina teisės aktų žinojimo prezumpciją, todėl teisės akto nežinojimas negali būti pagrindas pripažinti valios trūkumą. Atsakovo nuomone, Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo, kitų Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte nurodytų dokumentų parengimas ir paskelbimas visiškai atitinka vertybinių popierių platinimui taikomus teisės aktų reikalavimus ir laikytini tinkamu išleidžiamų indėlių sertifikato sąlygų atskleidimu, juo labiau, kad FPRĮ leidžia investuotojui reikalingą informaciją atskleisti standartizuota forma (FPRĮ 22 str. 3 d.).

20Atsiliepimu atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo sutartyje kuria ieškovas įsigijo indėlio sertifikatą, nėra nurodyta, kad indėlių sertifikatai yra draudžiami. Ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, eina juridinio asmens vadovo pareigas, todėl negali teisintis nesupratęs sudaromo sandorio rizikingumo ar nežinojęs teisė aktų nuostatų, reglamentuojančių indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą. Pasak trečiojo asmens, tikrieji ieškinio pateikimo teismui motyvai – siekti dirbtina įgyti draudiminę apsaugą. Nurodo, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas/netaikymas indėlių sertifikatų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamų sandorių elementu, kuris lėmė ieškovo valią sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad indėlio sertifikatams netaikomas indėlių draudimas tapo svarbi tik tada, kai buvo sustabdyta atsakovo veikla, t. y. ši aplinkybė neegzistavo sutarties sudarymo metu.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas tenkinamas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

24Ieškovas įrodinėja, kad 2011 m. sausio 17 d. su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. ( - ) pasirašė iš esmės suklydęs, t. y. manydamas, kad indėlio sertifikatas, kaip ir terminuotas indėlis, yra apdraustas, taip pat atsakovui apgavus ieškovą, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas (CK 1.90 str., 1.91 str.).

25Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

26Byloje neginčijama, kad ieškovas nuo 2001 metų buvo atsakovo klientas ir turėjo 15 terminuotų indėlių sutarčių (b. l. 112-126), didžiąją dalį jų kasmet pratęsdavo. Nustatyta, kad tarp šalių 2010 m. sausio 14 d. buvo sudaryta terminuotojo indėlio sutartis Nr. ( - ), kuri galiojo iki 2011 m. sausio 13 d. (b. l. 126).

27Ieškovo teigimu, jis 2011 m. sausio 17 d. atvyko į banką su tikslu pratęsti minėtą terminuoto indėlio sutartį, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, už kurį bankas mokėjo didesnes palūkanas, nei už terminuotą indėlį, patvirtindama, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas įstatymų nustatyta tvarka ir kad ieškovui nėra rizikos prarasti indėlio sertifikato vertę atitinkančias pinigų sumas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tą pačią dieną pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (b. l. 8-9) ir su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovas įsigijo 300 000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą (b. l. 7).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankui pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį kaip paslaugų teikėjui kyla pareiga prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiima prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

29Vertinant, ar atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, aktualus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas minėtą pareigą vykdė tinkamai. Nei ginčo sutartyje, nei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad su infliacija susietas indėlio sertifikatas nėra draudžiamas; priešingai – Aptarnavimo sutartyje įtvirtinta nuostata jog ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą apeliantui, kaip neprofesionaliam klientui, manyti, kad jo įsigytas indėlio sertifikatas yra apdraustas (CPK 185 str.).

31Atsakovo teigimu, ieškovas buvo tinkamai informuotas, jog indėlių sertifikatas nėra apdraustas, kadangi ieškovui pateiktame Apraše yra nurodyta, kad su infliacija susietas indėlio sertifikatas nėra draudimo objektas (b. l. 30), o aplinkybę, kad su minėto aprašo sąlygomis ieškovas yra susipažinęs ir sutinka su jo sąlygomis, patvirtino pasirašydamas su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (b. l. 7).

32Pagrįstas ieškovo teiginys, kad minimas indėlių sertifikato savininko patvirtinimas į 2011 m. sausio 17 d. su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį yra įtrauktas kaip standartinė jos sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad tiek su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, tiek Aprašas yra standartines sąlygas įtvirtinantys objektai, todėl bylos nagrinėjimo metu neigiant minėto Aprašo pateikimą, pareiga įrodyti jo pateikimą ieškovui tenka atsakovui.

33Atsižvelgiant į tai, jog su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esanti standartinė sąlyga, išreiškianti indėlio sertifikato savininko patvirtinimą dėl jo susipažinimo su Aprašu, yra vienintelis atsakovo pateiktas ieškovo susipažinimą su Aprašu patvirtinantis įrodymas, ieškovui, neigiant, jog jis buvo susipažinęs su Aprašu, minėtas patvirtinimas nėra pakankamas siekiant įrodyti ieškovo supažindinimo su Aprašu aplinkybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012).

34Be to, atsakovo teigimu, aplinkybė, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektas patvirtina ir Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas (b. l. 74-75). Remiantis Aprašymo 9 punktu, indėlio sertifikatai yra priskirti pinigų rinkos priemonėms. Šio Aprašymo 10 punkte, aptariant galimas investavimo į pinigų rinkos priemones rizikas, nurodyta, jog „valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos. Kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką“. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks rizikos aprašymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame pateikta informacija neatitinka jai keliamų aiškumo, suprantamumo ir išsamumo reikalavimų (FPRĮ 22 str. 2 d.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012).

35Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovui ginčo sutarties sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad su infliacija susieto indėlio sertifikatas, kurį bankas pasiūlė įsigyti ieškovui, nėra apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185 str.). Šios aplinkybės nepaneigia faktas, kad ieškovas yra teisininkas ir nurodė gaunantis pajamas iš investavimo (b. l. 67-73), kadangi iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas neturėjo patirties investavimo srityje, susijusios su indėlio sertifikatu, kaip konkrečia finansine priemone. Be to, ieškovas, nors ir būdamas teisininku bei uždarosios akcinės bendrovės vadovu nedirbo investavimo srityje, todėl yra pagrindo teigti, kad neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, jog būtų galėjęs savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarties sudarymo rizikos. Juo labiau, kad dėl Aptarnavimo sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovui galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl su infliacija susieto indėlio sertifikato draudimo.

36Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutarties, kaip sudarytos dėl esminio ieškovo suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.).

37Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

38Atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovui lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sutarties, jo teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, yra pagrindas spręsti, jog, taikant restituciją, ieškovo už su infliacija susieto indėlio įsigijimo sutartį sumokėtos lėšos – 300 000 Lt grąžinamos į terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą sąskaitą (CK 6.145, 6.147 str.).

39Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės ieškinį patenkinant.

40Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovą (CK 1.91 str.), tačiau ginčo sutartį pripažinus negaliojančia 1.90 straipsnio pagrindu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį.

41Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

44Ieškinį tenkinti.

45Pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 17 d. su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovo V. G. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 300 000 Lt į ieškovo terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą sąskaitą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. G. pareiškė ieškinį atsakovui BAB ,,Snoras“, kuriuo prašė... 6. Nurodė, kad pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, banko vadybininkė A.... 7. Atsakovas BAB ,,Snoras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinę bylą... 11. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės tinkamai įvykdė FPRĮ įtvirtintas... 12. Teismo vertinimu, ieškovas išreiškė valią gauti didesnę grąžą, nes... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6... 15. 1) Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad atsakovas ne tik kad nevykdė... 16. 2) Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas iš esmės tinkamai vykdė... 17. 3) Teismas nurodė, kad ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi... 18. 4) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas po 2011 m. sausio 17 d. terminuoto... 19. Atsiliepimu atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Snoras“ prašo jį atmesti, o... 20. Atsiliepimu atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirasis skundas tenkinamas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Ieškovas įrodinėja, kad 2011 m. sausio 17 d. su infliacija susieto indėlio... 25. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie... 26. Byloje neginčijama, kad ieškovas nuo 2001 metų buvo atsakovo klientas ir... 27. Ieškovo teigimu, jis 2011 m. sausio 17 d. atvyko į banką su tikslu pratęsti... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankui pagal CK 6.719... 29. Vertinant, ar atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, tinkamai įvykdė... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad... 31. Atsakovo teigimu, ieškovas buvo tinkamai informuotas, jog indėlių... 32. Pagrįstas ieškovo teiginys, kad minimas indėlių sertifikato savininko... 33. Atsižvelgiant į tai, jog su infliacija susieto indėlio sertifikato... 34. Be to, atsakovo teigimu, aplinkybė, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo... 35. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tinkamai neišaiškino... 36. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 37. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 38. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu... 39. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 41. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir... 44. Ieškinį tenkinti.... 45. Pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 17 d. su infliacija susieto indėlio...