Byla 2-2018/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1692-611/2013 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutavusiam AB bankui SNORAS, kurį patikslinęs, prašė pripažinti su atsakovu sudarytą 2011 m. spalio 28 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381 negaliojančia, taikyti restituciją ir pripažinti, kad liko galioti 2011 m. rugsėjo 27 d. sudaryta terminuoto indėlio sutartis Nr. DE20110927L990085 51 040,99 Lt sumai, o 2119,01 Lt suma liko ieškovui priklausančioje einamojoje banko sąskaitoje, taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2011 m. spalio 28 d. pasibaigus terminuotai indėlio sutarčiai

6Nr. DE20110927L990085, jis atvyko į AB banko SNORAS skyrių šią sutartį pratęsti, tačiau banko vadybininkė paaiškino, jog jam yra naudingiau sudaryti indėlio sertifikato sutartį. Ji nurodė, kad indėlio sertifikato sutartis yra beveik identiška terminuoto indėlio sutarčiai, jos nereikia kiekvieną kartą pratęsti, be to, pinigus galima atsiimti bet kada ir nebus prarastos palūkanos. Jis buvo patikintas, kad minėtas indėlio sertifikatas yra apdraustas indėlių draudimu, jokios rizikos nėra. Todėl jis 2011 m. spalio 28 d. pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381. Tačiau prasidėjus banko bankroto procedūrai, jis sužinojo, jog indėlio sertifikatai nėra apdrausti, nors sutarties skirsnyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra nurodyta, jog „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kas leido jam tikėtis, jog jo indėlio sertifikatas yra apdraustas. Ieškovas pažymėjo, kad indėlio sertifikato pavadinimas klaidino banko klientus. Jis, kaip neprofesionalus klientas, buvo tyčia ir sąmoningai klaidinamas, apgaudinėjamas, nes nebuvo įspėtas apie gręsiančias rizikas, jam nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos. Todėl, ieškovo nuomone, tarp jo ir AB banko SNORAS 2011 m. spalio 28 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. S008381 turi būti pripažinta negaliojančia.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui bankrutavusiam AB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė šios bylos dalimi, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 542,11 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. spalio 28 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant šią sutartį šalys sudarė 2011 m. spalio 28 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 53 160 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo.

9Teismas nurodė, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga, todėl jis yra finansų įmonė ir jos finansinių paslaugų teikimui taikomas Finansų įstaigų įstatymas, o ieškovas yra neprofesionalus rinkos dalyvis, taigi, santykyje su ieškovu - neprofesionalus klientas. Taip pat nurodė, kad atsakovui, kaip kredito įstaigai, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalis atsakovą įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 d. įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Atsižvelgęs į CK 1.6 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpciją, teismas sprendė, kad FPRĮ 22 straipsnyje nurodytos atsakovo pareigos labiau sietinos su ekonominių rizikų atskleidimu, o ne su teisės aktų normų aiškinimu. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas bandė surinkti informaciją apie ieškovo patirtį investuojant, jo finansinę padėtį, tačiau ieškovas tokią informaciją pateikti atsisakė.

10Nors ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieškovas patvirtino, kad jis yra susipažinęs su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu, teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ieškovą tinkamai supažindino su aprašu. Kita vertus, teismas sprendė, kad tai nėra pakankamas argumentas pripažinti ieškovo ginčijamą sutartį negaliojančia. Nurodė, kad paprastai teisės akto nežinojimas negali būti pagrindas pripažinti esant valios trūkumą dėl sandorio sudarymo, o Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal šį įstatymą. Be to, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovas savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Tai, kad nėra ieškovo parašų ant sutarties priedų, teismo vertinimu, nepaneigia jų įteikimo fakto.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad nei indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, nei apraše, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal IĮIDĮ nuostatas. Tuo tarpu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas. Be to, nors atsakovas neįrodė, kad žodžiu aiškiai ir suprantamai išaiškino, kad indėlio sertifikatas nėra draudžiamas pagal IĮIDĮ, tačiau įstatymo nuostatos nepaaiškinimas, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas nuginčyti šalių sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, tuo labiau, kad dėl visų kitų rizikų tinkamo išaiškinimo ginčo byloje nėra. Ieškovas, teigdamas, kad būtent tikėjimasis, jog indėlio sertifikatui taikomas indėlių draudimas, lėmė jo apsisprendimą sudaryti ginčijamą sutartį, taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

12Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad draudžiamumas pagal IĮIDĮ buvo jam esminė sąlyga. Pažymėjo, kad atsakovo ieškovui pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika, kas ieškovui, kaip vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui, nesudarė pagrindo tikėtis, kad indėlio sertifikatas yra draudžiamas ir taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jam tai buvo esminė sandorio sudarymo aplinkybė. Todėl teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, kad ieškovas suklydo dėl sudarytos sutarties esmės (esminių sąlygų). Anot teismo, ieškovas, sudarydamas indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir neįsigilindamas į galimas rizikas ir sutarties sąlygas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir išsilavinimo. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovas tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama aplinkybė pripažinti, kad jis buvo suklaidintas dėl sandorio esmės. Pažymėjo ir tai, kad teiginys „saugi“ investicija nesudarė pagrindo daryti išvadą apie draudimo taikymą, nes saugumas gali būti užtikrinamas ir emitento patikimumu, mokumu. Todėl teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieškovą, o jo klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų supratimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo atsakovo apgautas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu apeliantas S. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti ir pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir pripažinti ginčo sandorio sumą ieškovo lėšomis jo mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, kurioms taikoma indėlių ir investicijų draudiminė apsauga. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išmokant jas iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareigą surinkti apie klientą informaciją, pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 5 dalies normą. Anot apelianto, atsakovas minėtoje teisės normoje numatytos pareigos nevykdė, nes atsakovas ne tik suprantamai ir aiškiai nepateikė apeliantui informacijos apie įsigyjamą finansinį produktą ir galimas rizikas, bet ir nesistengė surinkti informacijos apie apelianto žinias ir patirtį investavimo srityje, pagal kurią galėtų įvertinti kliento gebėjimus priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Apeliantas pažymi, kad prie sutarties punkto apie tariamą atsisakymą suteikti informaciją jis pasirašė tik dėl to, kad pasitikėjo banko darbuotoja ir, šiai nurodžius pasirašytinas vietas, jis tiesiog vykdė jos nurodymus, o ne išreiškė aiškią savo poziciją apie atsisakymą teikti informaciją. Be to, apeliantas banko klientu buvo jau aštuonerius metus, nuolat sudarinėjo terminuotųjų indėlių sutartis, todėl būdamas profesionalus verslininkas, atsakovas turėjo galimybę susirinkti informaciją apie jį.
  2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto ir atsakovo pareigų balansą supažindinant apeliantą su indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu, finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei kitais dokumentais, pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 2-4 dalių normas. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad nors atsakovas neįrodė, jog apeliantą tinkamai supažindino su aprašu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Kaip vieninteliu įrodymu, jog apeliantui buvo tinkamai įteiktas aprašas, atsakovas rėmėsi būtent standartine indėlio sutarties sąlyga, išreiškiančia indėlio sertifikato savininko patvirtinimą dėl jo susipažinimo su aprašu, tačiau pagal suformuotą praktiką, toks patvirtinimas negali būti laikomas pakankamu, siekiant įrodyti apelianto supažindinimo su aprašu aplinkybę. Be to, aprašyme nėra atskleistos indėlių sertifikatų rizikos, t. y. aprašyme klientas nėra tiesiogiai informuojamas, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Apeliantas pažymi, kad atsakovas atsiliepimu pats pripažino, kad visus klientui pateikiamus dokumentus jis reikalaudavo pasirašyti, o dokumentai ir informacija, kuriais atsakovas rėmėsi teisminiame ginče (aprašas ir aprašymas), apeliantui įstatymų nustatyta privaloma tvarka pateikti nebuvo.
  3. Nepagrįsta teismo išvada, jog indėlio sertifikatą apeliantas įsigijo dėl šio finansinio produkto patogumo. Apeliantas pažymi, kad jį suklaidino ir įsigyti indėlio sertifikatą paskatino melagingas atsakovo darbuotojos teiginys, jog indėlio sertifikatas yra tas pats indėlis, tačiau pastaruoju atveju nereikia kas mėnesį pratęsti terminuotos sutarties. Atkreipia dėmesį, kad 2011 m. spalio 28 d. indėlio sertifikate nurodyta metinė palūkanų norma – 2,7 proc., o tuo pačiu metu galiojusi terminuoto indėlio metinė palūkanų norma siekė 2,5 proc., taigi, skirtumas itin menkas. Todėl teismui nebuvo pagrindo teigti, jog apeliantas sąmoningai rizikavo siekdamas sau finansinės naudos.
  4. Nepagrįstai teismas padarė išvadą, jog sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda apie banko įsipareigojimų klientui draudimą tėra blanketinė norma, kuri visiškai neduoda pagrindo manyti, jog apdraustas yra būtent indėlio sertifikatas. Apelianto nuomone, bet kuris apdairus ir rūpestingas asmuo, perskaitęs sutarties nuostatą: „siekiant užtikrinti Kliento piniginiu lėšų ir vertybiniu popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; ją vertintų kaip nuorodą būtent į indėlio sertifikato draudimą.
  5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar apelianto suklydimas, sudarant ginčo sandorį, buvo esminis, pažeidė CK 1.90 straipsnio normą. Nepagrįstai teismas nurodė, jog apeliantas neįrodė, jog indėlio sertifikato draudžiamumas buvo jam esminė sąlyga, be to, šios išvados teismas nemotyvavo. Apelianto teigimu, jis buvo suklaidintas ne tik dėl įsigyto finansinio produkto draudžiamumo, bet apskritai dėl sutarties pobūdžio ir jos objekto, o tai, anot jo, neabejotinai yra esminės sutarties sąlygos. Pasak jo, atsakovo aktyvus ir pasyvus klaidinimas bei apgaudinėjimas šiuo atveju nulėmė jo valios sudaryti ginčo sandorį susiformavimą. Aktyvūs klaidinimo veiksmai pasireiškė pateikiant informaciją apie banko įsipareigojimų klientui draudimą Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, taip pat įtikinėjant žodžiu, kad indėlio sertifikatas yra terminuotam indėliui lygiavertis produktas, ką patvirtina pats žodis „indėlis“. Be to, apeliantui nebuvo pateikta jokia su indėlio sertifikato įsigijimu susijusią riziką apibūdinanti informacija, nors ji privalėjo būti pateikta. Tiek atsakovo veiksmai, tiek neveikimas akivaizdžiai buvo tyčiniai, siekiant išplatinti kuo daugiau indėlių sertifikatų. Būtent paveiktas tokių atsakovo veiksmų, apeliantas sudarė ginčijamą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, užuot eilinį kartą pratęsęs terminuotąjį indėlį, kas būtų garantavęs iš esmės ta pačią ekonominę naudą, tačiau nesukėlęs rizikos prarasti visas savo gyvenimo santaupas.
  6. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvada, kad apeliantas buvo nerūpestingas ir neapdairus, sudarydamas ginčo sutartį, todėl jam tenka visa atsakomybė už neigiamas sandorio pasekmes, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio nuostatas. Anot apelianto, teismas nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė jam, nors visos pareigos suteikti išsamią, aiškią ir suprantamą informaciją, įsitikinti, kad klientas, priimdamas atitinkamus sprendimus, ją suprato, įstatymo yra numatytos būtent atsakovui – bankui. Be to, nepagrįstai teismas paneigė atsakovo atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą ieškovo įstatymo nežinojimu. Apeliantas pažymi, kad galimybių susipažinti su teisės aktais, detalizuojančiais atskirus indėlio sertifikato, kaip finansinės priemonės, bruožus, apeliantas sutarties sudarymo metu neturėjo, kaip ir su atsakovo minimais sutarties papildomais dokumentais.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo ieškovo S. G. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovas neįrodė, jog jis suklydo dėl sutarties esmės. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo esminį suklydimą, jam sudarant ginčijamą sutartį.
  2. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, sudarydamas indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir neįsigilindamas į galimas rizikas bei sutarties sąlygas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.
  3. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog šalys siekė sudaryti indėlio sutartį, o ne indėlio sertifikato įsigijimo sutartį.
  4. Ieškovas neįrodė esant nors vienai aplinkybei, leidžiančiai pripažinti, jog ieškovas dėl atsakovo apgaulės nesuvokė esminių sandorių aplinkybių.
  5. Apraše buvo aiškiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas.
  6. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nurodytus dokumentus, taip pat nustatyta, kad jo parašas minėtoje sutarties dalyje patvirtina šių dokumentų įteikimą, o šį faktą paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė.
  7. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog atsakovas turėjo pareigą aprašą ir dokumentus ieškovui įteikti ginčijamos sutarties sudarymo metu, nes FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostata nenustato konkretaus supažindinimo būdo ir formos. Todėl, atsakovo nuomone, informacija galėjo būti pateikiama ir žodžiu.
  8. Ieškovui, būnant tokio amžiaus (ginčijamo sandorio sudarymo metu jam buvo 37 metai) ir nesant aplinkybių, mažinančių suvokimo gebėjimus, turėjo būti suprantamos nesudėtingos finansinės priemonės, indėlio sertifikato įsigijimo sutarties esminės sąlygos
  9. Ieškovas banke pasirašytuose dokumentuose buvo nurodęs, jog jis turi galimybę naudotis internetu, o banko internetiniame puslapyje buvo nurodyta informacija apie indėlio draudimo netaikymą indėlio sertifikatams.
  10. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes byloje nenustatyta, kad atsakovas savo nuožiūra valdytų ieškovo finansines priemones ar teiktų asmeninio pobūdžio rekomendacijas dėl sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.
  11. Ieškovas niekada neįrodinėjo ir ieškinio pagrindu nenurodė tos aplinkybės, kad atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pareigas. Ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė, kad atsakovas nerinko ir nesurinko įrodymų apie ieškovo finansinę padėtį, jo tikslus sudarant ginčijamą sutartį, jo patirtį investavimo srityje.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkinamas.

16Nagrinėjamu atveju ieškovas S. G. pareikštu ieškiniu ginčija tarp jo ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. spalio 28 d. sudarytos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties Nr. S008381 galiojimą, prašydamas ją pripažinti negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Reikalavimą grindžia tuo, kad jis, kaip neprofesionalus klientas, buvo tyčia ir sąmoningai atsakovo klaidinamas, apgaudinėjamas, nes nebuvo įspėtas apie gręsiančias rizikas, sudarant ginčijamą sandorį, jam nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos.

17Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba ji būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

18Byloje nėra ginčo, kad ieškovas buvo atsakovo klientas, kad jis su atsakovu buvo sudaręs terminuotojo indėlio sutartis, kurias baigiantis galiojimo terminui vis pratęsdavo. Ieškovo teigimu, jis 2011 m. spalio 28 d. atvyko į banką, siekdamas pratęsti terminuoto indėlio sutartį

19Nr. DE20110927L990085, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti indėlio sertifikato sutartį, aiškindama, kad tai tas pats terminuotas indėlis, tik jo nereikės kas mėnesį pratęsinėti, be to, bus galima bet kada atsiimti pinigus ir nebus prarastos palūkanos. Taip pat banko darbuotoja patikino, jog indėlio sertifikatas taip pat apdraustas ir nėra jokios rizkos (18 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tą pačią dieną (2011 m. spalio 28 d.) pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (73 b. l.) ir Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381 (83 b. l.), kuria ieškovas įsigijo 53 160 Lt vertės indėlio sertifikatą.

20Pagal Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ieškovui buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategoriją (73 b. l.). Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti paslaugų tiekėjui pareigą prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, taip pat, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Bankas prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 str. 3 d.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankas, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė prievolę pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.).

21Atsižvelgiant į tai, kad būtent bankui įstatymai nustato informavimo pareigą, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas suabsoliutino CK 1.6 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpciją, ją aiškindamas apelianto nenaudai.

22Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog bankas netinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie siūlomą finansinę priemonę (indėlio sertifikatą), jos riziką.

23Vertinant, ar atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje numatytą informavimo pareigą, yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013. Šioje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtraukos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Taigi, skirtingai nei teigia atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pagrįstai apeliantas teigia, jog bankas turėjo pareigą visus dokumentus jam įteikti ginčijamos sutarties sudarymo metu.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas minėtą iš įstatymo kylančią pareigą įvykdė tinkamai. Pažymėtina, kad nei ginčo sutartyje, nei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatas nėra draudžiamas. Priešingai, aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą apeliantui, kaip neprofesionaliam klientui, manyti, jog jo įsigytas indėlio sertifikatas yra apdraustas, ką iš esmės ir patvirtino pats apeliantas pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde.

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, pasirašydamas ginčijamą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, patvirtino, jog yra susipažinęs su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 114(LTL) (83 b. l.). Apraše pažymėta, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas (65 b. l.).

26Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog jam nebuvo pateikta jokia su indėlio sertifikato įsigijimu susijusią riziką apibūdinanti informacija, nors ji privalėjo būti pateikta. Tos pačios pozicijos apeliantas laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Anot jo, nepagrįsta teismo išvada, kad nors atsakovas neįrodė, jog apeliantą tinkamai supažindino su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu (toliau – Aprašas), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Kaip vieninteliu įrodymu, jog apeliantui buvo tinkamai įteiktas Aprašas, atsakovas rėmėsi būtent standartine indėlio sutarties sąlyga, išreiškiančia indėlio sertifikato savininko patvirtinimą dėl jo susipažinimo su aprašu, tačiau, apelianto nuomone, toks patvirtinimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, siekiant įrodyti susipažinimo su Aprašu aplinkybę (186-187 b. l.).

27Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog minimas indėlių sertifikato savininko patvirtinimas ginčo sutartyje yra įtrauktas tik kaip standartinė jos sąlyga. Minėta sąlyga nėra individualizuota atskirai indėlių sertifikato savininko raštiškai išreikštu patvirtinimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esanti standartinė sąlyga, išreiškianti indėlio sertifikato savininko patvirtinimą dėl jo susipažinimo su Aprašu, yra vienintelis atsakovo pateiktas ieškovo susipažinimą su Aprašu patvirtinantis įrodymas, ieškovui, neigiant, jog jis buvo susipažinęs su Aprašu, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas patvirtinimas nėra pakankamas siekiant įrodyti ieškovo susipažinimo su Aprašu aplinkybę. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012; 2013 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1869/2013). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog bankas neįrodė, jog ieškovą tinkamai supažindino su Aprašu.

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovas savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – Aprašymas) ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką (74 b. l.). Kaip jau minėta, ieškovas atskiruoju skundu neigia kokių nors dokumentų gavimą. Taip pat pažymi, kad Aprašyme nėra atskleistos indėlių sertifikatų rizikos, t. y. Aprašyme klientas nėra tiesiogiai informuojamas, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu (186-187 b. l.). Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo nesutikti.

29Iš Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymo matyti, kad jis skirtas tiek neprofesionaliam, tiek profesionaliam klientui (Aprašymo 3 p., 84 b. l.). Remiantis Aprašymo 9 punktu, indėlio sertifikatai yra priskirti pinigų rinkos priemonėms. Šio Aprašymo 10 punkte, aptariant galimas investavimo į pinigų rinkos priemones rizikas, nurodyta, jog „valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos. Kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką“. Taigi, Aprašyme bankas neatskleidė indėlio sertifikatų, kaip savarankiškos finansinės priemonės, rizikos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, toks rizikos aprašymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame pateikta informacija neatitinka jai keliamų aiškumo, suprantamumo ir išsamumo reikalavimų (FPRĮ 22 str. 2 d.). Ją gavęs klientas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimu ir kad banko bankroto atveju jis neįgytų teisės į pinigų sumą, kuri numatyta LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012)

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Aprašymo turinys nepatvirtina, jog bankas tinkamai atliko savo pareigą informuoti apeliantą apie galimas indėlio sertifikato rizikas, sprendžia, jog šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar apeliantas realiai gavo minėtą dokumentą, nes jo turinys nepatvirtina banko pareigų, susijusių su ieškovo informavimu apie galimas indėlio sertifikato rizikas, tinkamo atlikimo.

31Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovui ginčo sutarties sudarymo rizikos ir aplinkybės, kad indėlio sertifikatas, kurį bankas pasiūlė įsigyti ieškovui, nėra apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185 str.).

32Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą įrodinėja, jog ieškovui, būnant tokio amžiaus (ginčijamo sandorio sudarymo metu jam buvo 37 metai) ir nesant aplinkybių, mažinančių suvokimo gebėjimus, turėjo būti suprantamos nesudėtingos finansinės priemonės, Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties esminės sąlygos (198 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo amžius, turima maitinimo vadybininko kvalifikacija (141 b. l.), darbo patirtis (nuo 2011 m. sausio 1 d. dirba

33UAB „Autopasaulis ir KO“ pardavimų vadybininku; 142 b. l.) nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo žinių, susijusių su konkrečia banko siūloma finansine priemone, t. y. indėlio sertifikatu, ir galimomis investavimo rizikomis. Taigi, šiuo atveju nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovui taikė didesnius apdairumo ir atidumo standartus.

34Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atsisakymas (kliento aptarnavimo sutarties priedas Nr. 1-F; 81 b. l.) suteikti informaciją apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, atleidžia banką nuo pareigos įvertinti finansinių priemonių ir siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui, tačiau neturi įtakos banko informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte (FPRĮ 22 str. 7, 9 d.). (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1866/2013)

35Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovo elgesiui, sudarant Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pritaikius apdairaus, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standartą, kitas žmogus, būdamas panašioje situacijoje, būtų taip pat sudaręs tokį patį sandorį. Tuo labiau, kad dėl aptarnavimo sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas, ieškovui galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl indėlio sertifikato draudimo.

36Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, remiantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, kaip sudarytą dėl esminio ieškovo suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.), nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą.

37Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomas CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti su atsakovu sudarytą 2011 m. spalio 28 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381 negaliojančia, taikyti restituciją ir pripažinti, kad liko galioti 2011 m. rugsėjo 27 d. sudaryta terminuoto indėlio sutartis Nr. DE20110927L990085 51 040,99 Lt sumai, o 2119,01 Lt suma liko ieškovui priklausančioje einamojoje AB banko SNORAS sąskaitoje (18-19 b. l.). Tačiau prieš civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės pirmosios instancijos teisme (168 b. l.), taip pat atskirajame skunde (192 b. l.) ieškovas pareiškė prašymą, pripažinus ginčo sandorį negaliojančia, taikyti restituciją, pripažįstant ginčo sandorio sumą jo lėšomis jo mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, kurioms taikoma indėlių ir investicijų draudiminė apsauga, todėl apeliacine tvarka yra sprendžiamas būtent tokios restitucijos taikymo pagrįstumo klausimas.

39Sprendžiant restitucijos klausimą, pažymėtina, kad atsakovas BAB bankas SNORAS pripažintas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovui lėšas, nes tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sutarties, jo teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Todėl pagrįstas ieškovo reikalaujamas restitucijos būdas – t. y. pinigus (53 160 Lt) grąžinti į jo mokėjimo sąskaitą BAB banke SNORAS (CK 6.145, 6.147 str.).

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, ieškinį patenkinant, atsižvelgiant į minėtus restitucijos ypatumus (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovą (CK 1.91 str.), tačiau ginčo sutartį pripažinus negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį.

42Priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo naudai priėmus sprendimą, jo pirmosios teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

43Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovui teisines paslaugas teikė du advokatai: E. J. (145 b. l.) ir H. C. (149 b. l.). Ieškovas advokatei E. J. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2000 Lt (155 b. l.), o advokatui H. C. – 484 Lt (159, 160 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi teisines paslaugas, kurias ieškovui suteikė kiekvienas advokatas atskirai (158, 161 b. l.), sprendžia, jog šios ieškovo išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteisiamos iš atsakovo ieškovui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas patyrė ir kitokių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, t. y. jis už notaro suteiktas paslaugas sumokėjo 60 Lt (20-21 b. l.). Todėl iš atsakovo ieškovui yra pagrindas priteisti iš viso 2544 Lt (2000 Lt + 484 Lt + 60 Lt) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93, 98 str.).

44Ieškovas atskiruoju skundu prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl šio prašymo teisėjų kolegija netenkina (CPK 98 str. 1 d.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

46panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo S. G. ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išspręsti klausimą iš esmės.

47Ieškovo S. G. ieškinį tenkinti.

48Pripažinti negaliojančia ieškovo S. G. ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. spalio 28 d. sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381, taikyti restituciją ir grąžinti 53 160 Lt (penkiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų) sumą į ieškovo S. G., a. k. ( - ) AB banke SNORAS esančią mokėjimo sąskaitą, kuriai taikoma indėlių ir investicijų draudiminė apsauga.

49Priteisti ieškovui S. G. iš atsakovo BAB banko SNORAS 2544 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų.

50Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutavusiam AB... 5. Nurodė, kad 2011 m. spalio 28 d. pasibaigus terminuotai indėlio sutarčiai... 6. Nr. DE20110927L990085, jis atvyko į AB banko SNORAS skyrių šią sutartį... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. spalio 28 d. sudarė... 9. Teismas nurodė, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga,... 10. Nors ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieškovas patvirtino,... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje,... 12. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė,... 13. Atskiruoju skundu apeliantas S. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo ieškovo... 15. Atskirasis skundas tenkinamas.... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas S. G. pareikštu ieškiniu ginčija tarp jo ir... 17. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie... 18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas buvo atsakovo klientas, kad jis su atsakovu... 19. Nr. DE20110927L990085, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti indėlio... 20. Pagal Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ieškovui buvo suteikta... 21. Atsižvelgiant į tai, kad būtent bankui įstatymai nustato informavimo... 22. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog bankas netinkamai... 23. Vertinant, ar atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje numatytą... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, pasirašydamas ginčijamą... 26. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog jam nebuvo pateikta jokia su indėlio... 27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog minimas indėlių sertifikato... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo... 29. Iš Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymo... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Aprašymo turinys nepatvirtina,... 31. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tinkamai... 32. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą įrodinėja, jog ieškovui,... 33. UAB „Autopasaulis ir KO“ pardavimų vadybininku; 142 b. l.) nesudaro... 34. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atsisakymas (kliento... 35. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti... 36. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 37. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas patikslintu ieškiniu... 39. Sprendžiant restitucijos klausimą, pažymėtina, kad atsakovas BAB bankas... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus,... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 42. Priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų... 43. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 44. Ieškovas atskiruoju skundu prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties dalį,... 47. Ieškovo S. G. ieškinį tenkinti.... 48. Pripažinti negaliojančia ieškovo S. G. ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m.... 49. Priteisti ieškovui S. G. iš atsakovo BAB banko SNORAS 2544 Lt (du... 50. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....