Byla 2A-25-186/2016
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bei trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3026-345/2014 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (toliau – ir bankas), prašydama pripažinti 2011 m. liepos 30 d. tarp jos ir banko sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir obligacijų pasirašymo sutartis) negaliojančia; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės už obligacijas sumokėtus 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) į jos akcinės bendrovės banko SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę perduoti trečiajam asmeniui duomenis apie ieškovę ir jos turėtas 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) lėšas mokėjimo sąskaitoje draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tikslu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo darbuotoja įkalbino ieškovę už turimas lėšas įgyti banko platinamų obligacijų, kurioms taikoma tokia pati draudimo apsauga kaip ir indėliams. Šį faktą patvirtino ir ieškovei pateiktos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatos. Bankas apgavo / suklaidino ieškovę, bankas veikė nesąžiningai. Jei bankas būtų suteikęs teisingą informaciją, ieškovė obligacijų sutarties nebūtų pasirašiusi.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia tarp ieškovės ir banko 2011 m. liepos 30 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį ir grąžino 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

8Teismas nustatė, kad ieškovė su banku 2011 m. liepos 30 d. pasirašė obligacijų sutartį, kuria ieškovė už 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) įsigijo 140 vnt. banko platintų obligacijų. Ieškovė yra senyvo amžiaus (gim. 1928 m. vasario 8 d.), iki obligacijų sutarčių pasirašymo neturėjusi realios investavimo patirties – į obligacijas investuotas lėšas iki tol laikiusi terminuoto indėlio sąskaitose. Neprofesionalaus kliento sutartį bankas su ieškove sudarė 2011 m. liepos 30 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta obligacijų sutartis. Ieškovė investavimo patirties neturėjo, yra senyvo amžiaus, todėl teismas sprendė, kad yra tikėtina, jog jai nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės tuo pačiu metu, kai sudarė obligacijų sutartį, įgijo ir bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) Ūkio banko platintų obligacijų, tačiau ši faktinė aplinkybė per se nereiškia, kad ieškovė (atsižvelgiant į jos amžių, išsilavinimą, anksčiau sudarytų taupymo sandorių istoriją) obligacijų sutarties pasirašymo metu galėjo būti vertinama kaip reikšmingos patirties turinti investuotoja, suvokianti obligacijų, kaip vertybinių popierių, ypatumus. Teismo nuomone, ieškovės ir BAB Ūkio banko susiklostę teisiniai santykiai jokiu ryšiu nėra susiję su šioje byloje ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybėmis, įskaitant ir tas, ar ieškovei buvo tinkamai atskleista informacija būtent apie banko platintoms obligacijoms taikytą draudimo apsaugą. Šiuo atveju ieškovei pagal jos amžių, socialinę padėtį, kuri jautri dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą. Tą patvirtina ir ieškovės veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnio 2, 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, sprendė, kad banko teiginiai neva ieškovė turėjo pati susirasti informaciją apie jo platintas obligacijas – ypač įvertinus ieškovės amžių, išsilavinimą, obligacijom taikomą draudimo apsaugą aiškiai prieštarauja įstatyme bankui nustatytų pareigų turiniui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės amžius, išsilavinimas bei žinios apie investavimą įpareigojo banką veikti itin atidžiai, užtikrinti, kad ieškovei būtų visapusiškai išaiškinta ir atskleista sudaromo sandorio ir įgyjamų investavimo priemonių esmė.

10Nei obligacijų, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra sąlygos, kad ieškovės įgytos obligacijos nėra draudžiamos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 dalyje įrašyta: „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismo nuomone, tokios sąlygos formuluotė neabejotinai galėjo suklaidinti ieškovę, kad jos įsigytoms obligacijoms taikoma draudimo apsauga pagal IĮIDĮ. Ieškovė yra neprofesionali investuotoja, vidurinio išsilavinimo, senyvo amžiaus, todėl bankas, siūlydamas investuoti į obligacijas, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti visą informaciją apie šios investavimo priemonės rizikingumą, jai taikomos draudimo apsaugos apimtį. Įrodymų, kad ieškovei buvo įteiktas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas, bazinis prospektas, išaiškintos jų sąlygos, byloje nebuvo pateikta. To nepatvirtina vien tik neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pasirašymas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012; 2013 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1869/2013).

11Šios byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad bankas aiškiai ir suprantamai neatskleidė ieškovei obligacijų sutarties rizikos bei fakto, kad jos įgytoms obligacijoms nėra taikoma analogiška draudimo apsauga pagal IĮIDĮ kaip ir indėliams. Tokį ieškovės suklydimą teismas laikė esminiu ir dėl to obligacijų sutartį pripažino negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio 3 dalis) bei taikė restituciją.

12Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti banką perduoti trečiajam asmeniui duomenis apie ieškovę ir jos turėtas 13 999,76 Lt (4 054,61 Eur) lėšas mokėjimo sąskaitoje draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tikslu. Tokia pareiga nurodyta įstatyme (IĮIDĮ 9 straipsnis), todėl ją nustatyti papildomai sprendimu nėra teisinio pagrindo.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

14Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovė neįrodė suklydimo sutarties sudarymo metu, o teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, vadovavosi ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis.
  2. Ieškovė neįrodė, kad indėlių draudimo taikymas ar netaikymas banko finansinėmis priemonėmis yra esminė sandorio sąlyga, dėl kurios ji suklydo.
  3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai motyvavo sprendimo dalį, kurioje pripažino ieškovės suklydimą esminiu, ieškovei net ir nenurodžius, kokias sutarties sąlygas, dėl kurių ji suklydo, ji laikė esminėmis.
  4. Pritaikytas restitucijos būdas iš esmės pažeidžia restituciją reglamentuojančias teisės normas bei kitų banko kreditorių teises ir teisėtus interesus.

16Atsakovė BAB bankas SNORAS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad būtent ieškovės asmeninės savybės (amžius, investavimo patirties neturėjimas ir pan.) galėjo lemti jos suklydimą sudarant ginčijamą sandorį. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas išvadas, t. y. kad ieškovė sąmoningai sudarė ginčijamą sandorį, nes siekė didžiausios finansinės grąžos, o ieškovės ieškinys yra tik bandymas susigrąžinti pagal ginčijamą sandorį sumokėtas lėšas, išvengiant dalyvavimo banko bankroto procese. Ieškovės elgesys patvirtina, kad ji kryptingai investavo į obligacijas, siekdama didžiausios finansinės naudos gavimo, tačiau ieškovės nesėkmingos investicijos atveju visi ieškovės patirti neigiami padariniai, bankui iškėlus bankroto bylą, yra perkeliami trečiajam asmeniui.
  2. Ieškovė patvirtino, kad ji neskaitė pasirašomų dokumentų teksto nei prieš pasirašant obligacijų ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, nei jų sudarymo metu, nei vėliau po jų sudarymo. Todėl asmens, kuris neskaitė sudaromos sutarties esminių sąlygų, valia negalėjo būti iškreipta ar jis laikomas suklaidintu dėl sudaromos sutarties esminių sąlygų teksto formuluotėmis. Ieškovė teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kas yra indėlių draudimas, kam, kokiomis sąlygomis jis taikomas, kokiai sumai ir kokie kredito įstaigų įsipareigojimai yra draudžiami. Dėl šios priežasties neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 dalyje įrašyta formuluotė negalėjo suklaidinti ieškovės dėl investavimo saugumo. Be to, tokia sąlyga nėra klaidinanti, nes yra blanketinė, konkrečiai neapibrėžianti nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipia į IĮIDĮ, kuris yra viešai prieinamas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis nėra obligacijų sutarties priedas ar sudedamoji dalis. Banko pareigos, susijusios su jo išleistais skolos vertybiniais popieriais, yra įsipareigojimų investuotojams (ne indėlių) draudimo objektas. IĮIDĮ nustato, kad banko obligacijoms netaikomas indėlių draudimas, tačiau įtvirtina jų, kaip investuotojų, draudimą.
  3. Ieškovė neįrodė, kad bankas nepateikė obligacijų bazinio prospekto ir finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo ir neišaiškino sąlygų. Šias aplinkybes, vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, turėjo įrodyti būtent ieškovė.
  4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo (restitucijos), neatsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką šio pobūdžio bylose suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turėjo nagrinėti klausimą dėl mišrios kaltės instituto taikymo, įvertinant ar paties ieškovės kaltės laipsnis, forma, apimtis ir panašiai nesudaro pagrindo sumažinti banko atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

18Bankas taip pat padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad prisideda prie trečiojo asmens skundo dalies, kuria ginčijama sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo.

19Ieškovė M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymi, kad ieškovė nuo 1984 metų yra pensininkė, turi nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimą, laisvės kovų dalyvio pažymėjimą, neįgaliojo pažymėjimą. Ji, būdama garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, po savo vyro mirties ir lėšų paveldėjimo tik pratęsinėjo banke vieneriems metams terminuoto indėlio sutartis, o obligacijų sutartį pasirašė tik suklaidinta banko. Teismas tinkamai įvertino ieškovės galimybes ir banko pareigą neprofesionaliems investuotojams aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti visą informaciją apie šios investavimo priemonės rizikingumą. Bankas nepateikė duomenų, kad jis tai padarė. Teismas taip pat pagrįstai ieškovės suklaidinimą laikė esminiu. Ieškovė buvo įtikinta, kad pasirašo sutartį, lygiaverčią indėliui. Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų suteikta teisinga informacija apie tai, kad banko įsipareigojimai pagal pasirašytą sutartį nėra apdrausti ir banko nemokumo atveju ieškovė praras savo pinigus, ieškovė nebūtų pasirašiusi tokios sutarties.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė, sudarydama su banku obligacijų įsigijimo sutartį, suklydo dėl obligacijoms taikomos apsaugos. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 30 d. su banku sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti pagal šią sutartį sumokėtas lėšas (13 999,76 Lt) ieškovei į jos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas obligacijų pasirašymo sutartį pripažino negaliojančia ir grąžino minėtas lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

23Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties bei šio vertybinio popieriaus teisinės prigimties

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems BAB banko SNORAS indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad obligacijoms netaikoma indėlių garantijų sistema. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

25Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

26Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose kriterijų

27Ieškovė nurodė, kad po vyro mirties 2008 m. spalio 20 d. paveldėjo lėšas, esančias banko sąskaitoje. Ieškovė yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, neturi žinių ir patirties investavimo srityje, todėl tik pratęsinėjo vieneriems metams terminuoto indėlio sutartis. 2011 m. liepos mėnesį, į banką atvykus pratęsti terminuoto indėlio sutartį, banko darbuotoja paaiškino, kad yra geriau sudaryti obligacijų sutartį, kuri yra lygiavertė indėlio sutarčiai ir gauti 5 procentų metines palūkanas, pinigai bus apdrausti taip pat, kaip ir sudarant indėlio sutartį. Ieškovė nurodė, kad banko darbuotoja parodė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatą, kad „siekiant užtikrinti kliento pinginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Bankas nesuteikė ieškovei išsamios ir teisingos informacijos apie sutarties sudarymo pasekmes, neatskleidė su tuo susijusios rizikos.

28Taigi obligacijų pasirašymo sutartį ieškovė ginčija kaip sudarytą jai iš esmės suklydus dėl to, kad jos įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga.

29Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia dėl suklydimo, vertindama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką).

30Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

31Dėl ieškovės suklydimo sudarant ginčijamą sandorį

32Teisėjų kolegija pažymi, kad vertikaliuoju požiūriu nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra reikšmingi prieš tai nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad BAB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.

33Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė, įgydama ginčo obligacijų, pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį, kurios 1.22 punkte ieškovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų padarinius, o sutarties sąlygos atitinka jos valią. Tą pačią dieną kai buvo sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis ieškovė su banku sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį pagal banko parengtas standartines sąlygas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi rizika, įskaitant ir banko, kaip emitento, nemokumo riziką. Tačiau šios aplinkybės banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui yra nereikšmingos. Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

34Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieškovei priimant sprendimą dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl sudaryto sandorio esmės. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Jos reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia ieškovę ginčo teisiniame santykyje prilyginti vidutiniam vartotojui.

35Ieškovė su banku sudarė obligacijų pasirašymo sutartį. Iki tol ieškovė lėšas banko sąskaitoje laikė pagal terminuotojo indėlio sutartį, ją kas metus pratęsinėdama. Pasirašydama neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje yra įrašytas su tuo susijęs įspėjimas. Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo išaiškinti. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti šios ieškovės kaip klientės investavimo poreikių. Ieškovė sandorio sudarymo metu buvo 83 metų amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo neveiksni ar kad jai buvo apribotas veiksnumas. Tai reiškia, kad nors ir būdama senyvo amžiaus, ieškovė galėjo prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose. Į bylą pateikti duomenys neleidžia teigti, kad ieškovė, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos.

36Be to, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovei ir nebuvo atskleistas pakankamai aiškiai, tačiau negalima ignoruoti šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, jog šis aspektas nebuvo ieškovei esminis, lemiantis apsisprendimą sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti. Ieškovė sandorį sudarė laisva valia, o jos sudarymo skubotumas ir neįsigilinimas į visą reikiamą informaciją, nepriklausomai nuo savo amžiaus ir išsilavinimo, fizinės sveikatos, apie sandorį reiškia nepakankamą atidumą ir rūpestingumą, bet dar nereiškia suklydimo dėl sandorio esmės. Ieškovė ieškinyje patvirtinto, kad banko darbuotoja nurodė, jog už obligacijas mokamos 5 proc. metinės palūkanos, kai pagal prieš tai pasirašytą terminuoto indėlio sutartį buvo mokamos 4,7 proc. palūkanos, o pagal 2009-2010 metais padėtą indėlį net 9,7-9,8 proc. metinės palūkanos (b. l. 12). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės valia buvo gauti didesnę finansinę grąžą palūkanų forma. Be to, ieškovė 2011 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau po obligacijų pasirašymo sutarties, su banku buvo sudariusi ir terminuotojo indėlio sutartį, kurios suma 5 000 Lt (1 448,10 Eur), už iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. padėtą indėlį bankas įsipareigojo mokėti 2,90 proc. dydžio metines palūkanas (b. l. 50). Toks ryškus palūkanų dydžio skirtumas, mokamas obligacijų ir indėlių sutarčių atveju tik patvirtina, kad už obligacijas buvo mokamos žymiai didesnės palūkanos ir kad palūkanų dydis buvo aktualus ieškovei, taip pat tai, kad ieškovė nerizikavo visomis savo turimomis lėšomis nesėkmingo investavimo atveju, o rinkosi skirtingus banko siūlytus finansinius produktus.

37Obligacija vidutiniam vartotojui nelaikytina sudėtinga, nesuprantamo pobūdžio finansine priemone, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad ji netapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Todėl riziką dėl emitento nemokumo patirti nuostolius prisiima pats asmuo, tapęs vertybinių popierių sutartinių teisinių santykių dalyviu, o įstatymų galimas nežinojimas ar nesidomėjimas jais neleidžia išvengti įstatymų reglamentuojamų pasekmių. Tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovė tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad ji, sudarydama sandorį, klydo arba buvo suklaidinta dėl sandorio esmės.

38Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esminė informacija, susijusi su ieškovės įsigyjama finansine priemone, jai buvo pateikta ir, nors draudžiamumo aspektas neatskleistas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, tai nebuvo esminė ieškovei aplinkybė, lėmusi jos apsisprendimą sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad obligacijų pasirašymo sutartis ieškovės buvo sudaryta dėl suklydimo ir dėl to pripažinta negaliojančia, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.90 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes pagal suklydimą apibūdinančius reikšmingus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetamas.

39Dėl papildomai į bylą pateiktų paaiškinimų ir bylinėjimosi išlaidų

402016 m. vasario 9 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gauti apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ papildomi paaiškinimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaudamasi CPK 323 straipsniu, kuriame nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, teisėjų kolegija grąžina apeliantei jos pateiktą dokumentą – papildomus paaiškinimus – ir nepasisako dėl jame nurodytų teisinių argumentų. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priimamas, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis gali pateikti teismui tokį prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41Patenkinus atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovei iš atsakovo jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

43Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1 588,13 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 129-132) ir 1 482,25 Lt (429,29 Eur) apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos priteisiamos remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2., 8.10 ir 8.18 punktais. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo yra dalyvavęs ne vienoje analogiško pobūdžio byloje ir buvo atstovaujamas tų pačių advokatų, civilinėse bylose teikė tokią pat teisinę poziciją pagrindžiančius procesinius dokumentus. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiamas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (už advokato atstovimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

46Ieškovės M. P. ieškinį atmesti.

47Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) iš ieškovės M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutavusiai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas nustatė, kad ieškovė su banku 2011 m. liepos 30 d. pasirašė... 9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų... 10. Nei obligacijų, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra... 11. Šios byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti labiau tikėtiną... 12. Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti banką perduoti... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    16. Atsakovė BAB bankas SNORAS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 18. Bankas taip pat padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens... 19. Ieškovė M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 22. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė, sudarydama su banku obligacijų... 23. Dėl draudimo apsaugos obligacijoms apimties bei šio vertybinio popieriaus... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 25. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip... 26. Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose... 27. Ieškovė nurodė, kad po vyro mirties 2008 m. spalio 20 d. paveldėjo lėšas,... 28. Taigi obligacijų pasirašymo sutartį ieškovė ginčija kaip sudarytą jai... 29. Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia dėl suklydimo, vertindama, ar bylos... 30. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą... 31. Dėl ieškovės suklydimo sudarant ginčijamą sandorį... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertikaliuoju požiūriu nagrinėjamoje byloje... 33. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė, įgydama ginčo obligacijų, pasirašė... 34. Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieškovei priimant... 35. Ieškovė su banku sudarė obligacijų pasirašymo sutartį. Iki tol ieškovė... 36. Be to, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovei ir nebuvo atskleistas... 37. Obligacija vidutiniam vartotojui nelaikytina sudėtinga, nesuprantamo... 38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 39. Dėl papildomai į bylą pateiktų paaiškinimų ir bylinėjimosi išlaidų ... 40. 2016 m. vasario 9 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gauti apeliantės VĮ... 41. Patenkinus atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą ir panaikinus... 42. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovei iš atsakovo jos turėtos... 43. Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir... 46. Ieškovės M. P. ieškinį atmesti.... 47. Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų...