Byla 2K-15/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui, gynėjui advokatui R. Mikliušui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. p. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pagal 1961 m. BK 104 straipsnį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4V. M. buvo kaltinamas tuo, kad 1998 m. spalio 18 d., apie 2 val. 40 min., pramogų centro „MAX”, esančio Šiauliuose, Aušros alėjos 31 namo kieme, tarpusavio kivirčo metu tyčia sudavė aštriu durtiniu–pjautiniu įrankiu A. N. du smūgius į pilvą, vieną smūgį į krūtinę, vieną smūgį į kairės rankos plaštaką, taip padarė jam pilvo durtinę–pjautinę žaizdą ir skrandžio, kepenų, kasos, apatinės tuščiosios venos sužalojimą, pjautinę–durtinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, paviršutinę pjautinę žaizdą pilvo sienelės dešinėje pusėje, pjautinę žaizdą kairės plaštakos nykštyje – dėl to A. N. 1998 m. spalio 18 d. 3 val. 52 min. mirė.

5Šiaulių apygardos teismas 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių V. M. kaltę dėl A. N. nužudymo, ir V. M. dėl veikos, numatytos 1961 m. BK 104 straipsnyje, išteisino.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė apeliacinį skundą ir nurodė, kad byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių V. M. kaltę dėl tyčinio A. N. nužudymo, o pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

7Kasaciniame skunde kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 29 d. nutartį V. M. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir įvertino ne visus įrodymus, savo išvadų neparėmė nuoseklia įrodymų analize, o aprašomojoje nuosprendžio dalyje tik lakoniškai citavo asmenų parodymus, tačiau nepasisakė, kodėl kai kuriais įrodymais nesiremia ar jų nevertina. Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir atliko papildomą įrodymų tyrimą šioje byloje, tačiau vertindamas įrodymus pažeidė esminį įstatyme įtvirtintą principą, kad įrodymai turi būti vertinami ir analizuojami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

9Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad nėra duomenų, paneigiančių neva nuoseklius išteisintojo parodymus. Atmesdamas liudytojų A. B. ir D. B. parodymus, teismas nurodė šių liudytojų parodymų, gautų ikiteisminio tyrimo metu atlikus jų apklausas, prieštaravimus, tačiau neatsižvelgė į A. B. parodymų keitimo priežastis, taip pat į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo veikos padarymo momento iki jo apklausų; D. B. parodymai, nors ir duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, nes šis liudytojas buvo apklaustas tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo teisėjų visai nebuvo, o bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme jo buvimo vieta nebuvo nustatyta; 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. IX-1162 dėl naujų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos numatyta, kad pagal senąjį BPK surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis BPK numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ir atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles, taigi D. B. parodymais teismai turėjo remtis kaip savarankišku įrodymų šaltiniu.

10Kasatorius akcentuoja, kad abejonės dėl liudytojo parodymų patikimumo, jei byloje yra duomenų apie jo piktnaudžiavimą lakiosiomis medžiagomis, negali būti priežastis laikyti tokius parodymus niekiniais, nes tik BPK 79 straipsnyje imperatyviai nurodomos asmenų, negalinčių būti liudytojais, kategorijos, vadinasi, šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas negalėjo atmesti A. B. ir D. B. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. B. parodymuose yra tokių juridinių posakių, kurie nebūdingi panašaus amžiaus, išsilavinimo ir intelekto žmogui, nenurodo, kokie posakiai taip vertintini ir kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojo parodymų patikimumo. Liudytojų parodymai turėjo būti vertinami ne atsietai sureikšminant neesminius prieštaravimus, o kaip visuma, kartu su kitais įrodymais.

11Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, negalima laikyti savarankiškais, nes šis liudytojas nepatvirtino jų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, neatsižvelgė į tai, jog tokiais parodymais gali būti patikrinti kiti įrodymai. Kadangi BPK 95 straipsnyje numatyta, kad įrodymais gali būti dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte toks dokumentas įvardijamas parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojo, kuris savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti naudojami šiam ir kitiems įrodymams byloje patikrinti.

12Kasatorius pažymi, jog teismai nepagrįstai atmetė liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, remdamiesi tuo, kad įvykio metu jam buvo 14 metų ir jis buvo linkęs svaigintis klijais, be to, netinkamai taikė BPK 301 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, nes šiuo atveju liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina kiti įrodymai byloje.

13Kasacinis skundas netenkintinas.

14Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių V. M. kaltę dėl A. N. nužudymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymai iš nauji netiriami. Kasacinės instancijos teismas taip pat negali žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo pakeisti savu įrodymų vertinimu. Kasacinės instancijos teismas pagal gautą kasacinį skundą tik patikrina, ar byloje tinkamai taikytos teisės normos. Tuo atveju, kai traukto baudžiamojon atsakomybėn asmens padėtį bloginančiais pagrindais paduotame kasaciniame skunde nesutinkama su apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse atliktu įrodymų vertinimu, kasacinės instancijos teismas apskųstus teismų sprendimus gali panaikinti ar pakeisti tik nustatęs, kad įrodinėjimo procese buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Reikalavimas išsamiai ir nešališkai nagrinėti bylą šiame procese nebuvo pažeistas.

15Kasaciniame skunde teigiama, kad pažeidimai padaryti įrodymų nevertinant kaip visumos, netinkamai įvertinant liudytojų A. B., D. B. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus. Šie liudytojų parodymai yra vieninteliai informacijos šaltiniai, kuriuose tiesiogiai teigiama, kad V. M. padarė kaltinamajame akte nurodytą veiką. Tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į šių parodymų gavimo aplinkybes, kitus byloje surinktus įrodymus, padarytos įstatymo reikalavimus atitinkančios išvados, jog nepakanka įrodymų V. M. pripažinti kaltu.

16Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai, pagal BPK 20 straipsnyje numatytus kriterijus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys turi būti nustatyta tvarka tiriami teismo posėdyje. Teismo posėdyje patikrinus bylos nagrinėjimo teisme dalyvių surinktus, pateiktus ar paties teismo išreikalautus duomenis, pasitarimų kambaryje priimant nuosprendį pirmiausia atsakoma į klausimą, kurie iš jų gali būti pripažinti įrodymais, ir tik po to, įvertinus įrodymais pripažintų duomenų visumą, daromos teismo išvados.

17Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino apeliacinio skundo argumentus dėl V. M. kaltinančių duomenų vertinimo: A. B. ir D. B. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip kaltinančių duomenų visumą byloje, tiek siejant su V. M. teisinančiais įrodymais.

18Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai žymiai lemia asmens pripažinimą kaltu. Analogišką išvadą Europos Žmogaus Teisių Teismas daro ir tais atvejais, kai tokia reikšmė suteikiama anonimiškai liudijusio asmens parodymams (žr. 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Unterpertinger prieš Austriją, 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kostovski prieš Nyderlandus, 1990 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Delta prieš Prancūziją, 1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimą byloje Saidi prieš Prancūziją, 1997 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Van Mechelen ir kt. prieš Nyderlandus, 2001 m. vasario 27 d sprendimą byloje Luca prieš Italiją, 2006 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Krasniki prieš Čekiją ir kt.). Proceso metu D. B. V. M. apskritai neturėjo galimybės užduoti klausimų, A. B. į teismo procesą buvo šaukiamas, tačiau teisme jis nepatvirtino ikiteisminio tyrimo stadijoje duotų parodymų, kuriais remiantis V. M. buvo kaltinamas. Tuo metu, kai A. B. davė V. M. kaltinančius parodymus, V. M. ar jo gynėjas užduoti klausimų A. B. ir taip dalyvauti sprendžiant apie duodamų parodymų patikimumą neturėjo galimybės. Dėl šių priežasčių remiantis A. B. ir D. B. parodymais negalėjo būti daroma išvada apie V. M. kaltumą. Tokia išvada negalėjo būti daroma ir remiantis liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nes daugelio šio liudytojo nurodomų aplinkybių nebuvo galimybės patvirtinti kitais duomenimis, atitinkančiais įrodymams baudžiamajame procese keliamus reikalavimus. Esant tokiai situacijai, kaltinamojo kaltės pagrindimas anonimiškai liudijusio asmens parodymais neatitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei BPK 44, 301 straipsnių nuostatų.

192002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1162 dėl naujų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pagal senąjį BPK surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis BPK numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ir atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles, negali būti aiškinama kaip leidžianti nesilaikyti pirmiau nurodytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK nuostatų. A. B. ir D. B. parodymai apeliacinės instancijos teisme buvo tirti laikantis BPK 276 straipsnio nuostatų. Remiantis 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1162 dėl naujų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 26 straipsniu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais gali būti nesilaikoma BPK 276 straipsnyje nustatytos apklausų protokolų perskaitymo tvarkos.

20Klausimas, kad tam tikri asmenys neatitinka BPK 79 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir dėl to proceso metu negali būti apklausiami kaip liudytojai, šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Polinkis svaigintis lakiosiomis medžiagomis, psichikos sutrikimai ir panašūs duomenys apie parodymus duodantį asmenį yra svarbūs faktoriai, į kuriuos būtina kreipti dėmesį vertinant asmens pateikiamos informacijos patikimumą. Vieno asmens skirtingu metu pateikiamos informacijos prieštaringumas, šios informacijos nesutapimas su kitų asmenų apie tas pačias aplinkybes pateikiama informacija taip pat yra požymiai, mažinantys galimybes tokia informacija kaip įrodymu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Čia paminėtų bei kitų informacijos patikimumo patikrinimo kriterijų nurodymas teismo sprendimuose tais atvejais, kai daroma išvada, jog tam tikra informacija negalima remtis, yra būtinas.

21Parodymų patikrinimas vietoje yra apklausos metu gautos informacijos patikrinimo būdas. Tuo atveju, kai apklausos metu gauta informacija nėra galimybės grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, tai ir šios informacijos patikrinimo metu užfiksuoti duomenys paprastai negali būti laikomi pakankamais išvadai apie asmens kaltumą pagrįsti.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23L. e. p. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 4. V. M. buvo kaltinamas tuo, kad 1998 m. spalio 18 d., apie 2 val. 40 min.,... 5. Šiaulių apygardos teismas 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatavo, kad... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė... 7. Kasaciniame skunde kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir... 9. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą... 10. Kasatorius akcentuoja, kad abejonės dėl liudytojo parodymų patikimumo, jei... 11. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad A. B.... 12. Kasatorius pažymi, jog teismai nepagrįstai atmetė liudytojo, kuriam taikomas... 13. Kasacinis skundas netenkintinas.... 14. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad byloje... 15. Kasaciniame skunde teigiama, kad pažeidimai padaryti įrodymų nevertinant... 16. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų... 17. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino apeliacinio skundo... 18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 19. 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1162 dėl naujų BK,... 20. Klausimas, kad tam tikri asmenys neatitinka BPK 79 straipsnyje nustatytų... 21. Parodymų patikrinimas vietoje yra apklausos metu gautos informacijos... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 23. L. e. p. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą atmesti....