Byla 2K-326/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Leono E. Š., G. K. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovo advokato Dominyko Varno kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

2L. E. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

3G. K. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Priteista iš UAB „Kauno gelžbetonis“ (šis atsakovas nurodytas 2011 m. gegužės 25 d. to paties teismo nutartyje) nukentėjusiajai J. Č. 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria nuteistųjų L. E. Š. ir G. K. apeliaciniai skundai atmesti; civilinio atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio (ir 2011 m. gegužės 25 d. nutarties) dalys pakeistos: iš UAB „Kauno gelžbetonis“ priteistas civilinis ieškinys nukentėjusiajai J. Č. neturtinei žalai atlyginti sumažintas iki 32 000 Lt; civilinio atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovo skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties atmestas; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Nustatė

7L. E. Š. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, sukėlęs sunkių padarinių, t. y. 1995 m. gruodžio 15 d. darbo sutartimi Nr. 171 (su vėlesniais papildymais) priimtas dirbti į AB „Kauno gelžbetonis“ ir paskirtas į mechaninės tarnybos viršininko pareigas, perimant dalį direktoriaus (darbdavio) teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, pagal darbo sutarties priedą Nr. l būdamas atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugų darbą jam priskirtuose padaliniuose, darbo vietose bei 2006 m. lapkričio 12 d. atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal padalinio vadovo programą, supažindintas su darbdaviui atstovaujančio asmens 2004 m. lapkričio 24 d. patvirtintais Mechanikos tarnybos viršininko pareiginiais nuostatais, 2008 m. gegužės 13 d., apie 8.30 val., jam pavaldžiam vairuotojui G. K., neturinčiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymėjimo ir neapmokytam vykdyti krovinių kėlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, nurodęs autokrautuvu M4014 M nuvežti į dirbtuves nurašytą autokrautuvą „Rekord“, neįformino paskyros–užduoties, neinstruktavo G. K. darbo vietoje, nesupažindino jo su rizikos veiksniais bei nekontroliavo, kaip jis vykdo pavojingus darbus, taip pažeidė: 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 3 punkto, 20 straipsnio l punkto, 25 straipsnio nuostatas, taip pat Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 su pakeitimais, 2 priedo (privalomo) 2.1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius; UAB „Kauno gelžbetonis“ autokrautuvo mašinisto darbo saugos instrukcijos Nr. 396 1.1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos autokrautuvo mašinistu turi dirbti automobilio vairuotojas, išlaikęs egzaminus ir gavęs darbui autokrautuvu teisių pažymėjimą; autokrautuvo 4014 M Eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.1 punktą, pagal kurį dirbti autokrautuvu gali būti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninę būklę; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo (patvirtinto 2005 m. balandžio 20 d. Nr. 1-107) „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 32.1 punktą, pagal kurį tikslinį instruktavimą privalo išlaikyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras–leidimus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali būti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iškrovimas); dėl šių pažeidimų 2008 m. gegužės 13 d., apie 8.45 val., UAB „Kauno gelžbetonis“ teritorijoje, esančioje Kaune, Pramonės pr. 8, vairuotojui G. K. autokrautuvu M 4014M transportuojant nepritvirtintą krovinį (autokrautuvą „Rekord“) per geležinkelio atšakos pervažą, kroviniui nukritus nuo šakių ir autokrautuvui grįžtant į stabilią padėtį, atgal važiuojantis autokrautuvas prispaudė ir mirtinai sužalojo įmonės kranų šaltkalvį P. Č.

8G. K. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. nuo 1995 m. gruodžio 15 d. pagal darbo sutartį Nr. 90 dirbdamas AB „Kauno gelžbetonis“ IV kategorijos traktorininku (nuo 2004 m. gegužės 13 d. darbo santykius pratęsus UAB „Kauno gelžbetonis“), nuo 2002 m. sausio 7 d. (Įsakymas 3-K) paskirtas dirbti į mechaninę tarnybą traktorininku, šaltkalviu, vairuotoju, būdamas 2008 m. balandžio 10 d. instruktuotas darbo vietoje pagal AB „Kauno gelžbetonis“ patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas (Nr. 5, 9, 12, 17, 19, 431) bei 2007 m. spalio 3 d. ir 2008 balandžio 10 d. instruktuotas pagal AB „Kauno gelžbetonis“ autokrautuvo mašinisto darbo saugos instrukciją Nr. 396, patvirtintą 1995 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 37, 2008 m. gegužės 13 d., apie 8.30 val., gavęs mechanikos tarnybos viršininko L. E. Š. nurodymą autokrautuvu M 4014 M į dirbtuves nuvežti nurašytą autokrautuvą „Rekord“, neturėdamas autokrautuvo vairuotojo atestacijos, suvokdamas, kad veikia rizikingai, sąmoningai nesilaikė atsargumo taisyklių ir nevykdė: 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų, pagal kuriuos darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais), 2 priedo (privalomo) 2.1, 2.4 punktų reikalavimų, pagal kuriuos savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius, mašininiais vairuojamais mobiliaisiais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sąlygos; autokrautuvo 4014 M Eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.1, 2.6.5 punktų, kuriuose nustatyta, kad dirbti autokrautuvu gali būti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninę būklę, kad kelti ir vežti žmones ant krautuvo šakių, strėlės, kaušo, be to, žmonėms stovėti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriškai draudžiama; AB „Kauno gelžbetonis“ Autokrautuvo mašinisto darbo saugos instrukcijos Nr. 396, patvirtintos 1995 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 37, 1.1, 3.9, 3.14, 3.24 punktų reikalavimų, kad autokrautuvo mašinistu turi dirbti automobilio vairuotojas, išlaikęs egzaminus ir gavęs darbui autokrautuvu teisių pažymėjimą, kad draudžiama vežti autokrautuvu krovininėje aikštelėje žmones, lipti ant keliamo krovinio, balansuoti krūvį savo kūno svoriu, kelti žmones į aukštį, kad prieš transportuojant sunkiasvorius ir didelių gabaritų krovinius, juos gerai pritvirtinti ant šakių, kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliukais; taip G. K. 2008 m. gegužės 13 d. apie 8.45 val., UAB „Kauno gelžbetonis“ teritorijoje, esančioje Kaune, Pramonės pr. 8, autokrautuvu M 4014M transportuodamas nepritvirtintą krovinį (autokrautuvą „Rekord“) per geležinkelio atšakos pervažą, kroviniui pradėjus slysti nuo autokrautuvo šakių ir pakilus autokrautuvo užpakalinei daliai, leido P. Č. užlipti ant pakilusios autokrautuvo dalies, dėl to, kroviniui nukritus ir autokrautuvui grįžtant į stabilią padėtį, P. Č. nukrito ir buvo prispaustas atgal važiuojančio autokrautuvo ir nuo padarytų sužalojimų mirė.

9Kasaciniu skundu nuteistųjų L. E. Š., G. K. gynėjas ir civilinio atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovas advokatas D. Varnas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį ir L. E. Š. bei G. K. išteisinti, nukentėjusiosios J. Č. civilinį ieškinį atmesti. Kasatoriaus manymu, teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10Kasatorius nurodo, kad teismai L. E. Š. pripažino kaltu vien tik konstatuodami formalius darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus, tačiau visiškai neanalizavo, ar tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra realus priežastinis ryšys. Kasatorius pažymi, kad, sprendžiant nelaimingo atsitikimo priežasties klausimą, svarbu įvertinti faktinę situaciją, t. y. realius G. K. gebėjimus valdyti keltuvą. Byloje nustatyta, kad G. K. yra profesionalus vairuotojas, darbą su krautuvu dirbęs ir anksčiau, be to, jis buvo supažindintas su krovinių tvirtinimo bei autokrautuvo mašinisto darbo saugos instrukcijomis (tai patvirtino pats G. K. ir liudytoja I. G.).

11Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto nuostatas išvadas dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką grįsti tik neginčijamai tai patvirtinančiais įrodymais, savo išvadas grindė prielaidomis, tikėtinais įrodymais. Tokie įrodymai – 2009 m. birželio 26 d. specialisto išvada, eksperto V. Leipaus paaiškinimai apie įvykio mechanizmą, nukentėjusiojo P. Č. padėtį atsitrenkiant į autokrautuvą ir apie tai, kaip jam galėjo būti padaryti sužalojimai – yra tik tikėtini, nevienareikšmiai. Pasak kasatoriaus, tai reiškia, kad neaišku, kaip tiksliai buvo sužalotas P. Č., ką jis veikė prie autokrautuvo tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas – ar vykdė pavedimą, ar veikė savavališkai. Pasak kasatoriaus, nuteistųjų parodymai apie tai, kad jie nežinoję apie nukentėjusiojo buvimą įvykio vietoje prie autokrautuvo ir to nesitikėję, nepagrįstai įvertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės; priešingai, šie parodymai yra teisingi, nes nei 2008 m. liepos 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02, nei specialisto išvadose toks įvykio mechanizmas, kaip konstatuotas nuosprendyje, nenustatytas. Kasatorius pažymi, kad anoniminis laiškas, kuriame rašoma, kad P. Č. ir anksčiau buvo duodami nurodymai lydėti krautuvą ir, kuriuo taip pat rėmėsi teismas (kaip paneigiančiu konkrečių liudytojų parodymus) apskritai negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jis nepasirašytas, neaišku, ar tai UAB „Kauno gelžbetonis“ darbuotojų, ar kokio kito, nukentėjusiajai, tikėtina, palankaus asmens surašytas raštas, juolab kad jį tyrimui pateikė pati nukentėjusioji. Toks anoniminis laiškas neturi įrodomosios galios, jeigu jo nepatvirtina kiti įrodymai ir jei jame nurodytų aplinkybių negalima patikrinti. Kasatoriaus įsitikinimu, šiuo atveju teismas, neobjektyviai vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų patikimumo principą bei suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises į gynybą (jie neturėjo galimybės pateikti klausimų minėto laiško autoriui). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-15/2006, 2K-111/2006 ir 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).

12Kasatorius nurodo, kad liudytojai V. N. ir A. G. teigė, jog nukentėjusysis jokio nurodymo iš L. E. Š. ar kitų asmenų dėl autokrautuvo lydėjimo nebuvo gavęs, tačiau teismas šiuos parodymus atmetė, remdamasis nesuprantamais argumentais, t. y. tuo, kad minėti liudytojai galėjo duoti neteisingus parodymus, nes yra UAB „Kauno gelžbetonis“ darbuotojai. Kasatoriaus manymu, liudytojų darbo santykiai su civiliniu atsakovu savaime nėra priežastis jų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Šiuo atveju teismas turėjo ne daryti prielaidas, o nurodyti, kokia konkreti įtaka liudytojams buvo padaryta, bei pagrįsti minėtų liudytojų parodymų melagingumą, nenuoseklumą. Kasatorius pabrėžia, kad bylos teisme turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistiesiems palankūs liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip neteisingi vien dėl šių palankumo kuriai nors proceso šaliai.

13Kasatorius teigia, kad byloje nenustatyta, jog P. Č. iš L. E. Š. būtų gavęs užduotį eiti dirbti į krautuvo zoną. Krautuvą vairavęs G. K. nurodė, kad, prieš pradėdamas dirbti, jis buvo atidus ir rūpestingas – įsitikino, kad krautuvo darbo zonoje nėra žmonių, transportuodamas krovinį dairėsi, ar nėra kitų kliūčių šiam darbui atlikti, o dirbdamas P. Č. nepastebėjo ir nežino, kaip šis atsirado teritorijoje. Taigi, jei G. K. būtų žinojęs, kad krautuvo darbo zonoje yra P. Č., būtų ėmęsis visų įmanomų atsargumo priemonių nelaimingam atsitikimui išvengti. To nepaisydami, teismai vis tiek laikėsi nuomonės, kad P. Č. buvo užlipęs ant krautuvo galinės dalies ir vėliau po juo buvo prispaustas. Kasatoriaus teigimu, teismai nepaaiškino, kuo remdamiesi padarė išvadą, kad P. Č. betikslis atsiradimas įvykio vietoje yra neįtikėtinas.

14Kasatorius pažymi, kad netgi tuo atveju, jei P. Č. būtų gavęs kieno nors nurodymą lydėti krautuvą krovinio pervežimo metu, jis, žinodamas, jog tai nėra jo darbo funkcija, bei suvokdamas tokios užduoties pavojingumą sveikatai ir gyvybei, privalėjo atsisakyti tokį darbą atlikti. Tačiau teismai be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad būtent paties P. Č. neteisėti veiksmai tapo nelaimingo atsitikimo priežastimi, nes jis, būdamas teritorijoje, kurioje būti neturėjo, pažeidė įmonės darbo tvarkos taisykles, draudžiančias palikti savo darbo vietą ar imtis užduočių, nesusijusių su tiesioginių pareigų vykdymu. Šie P. Č. padaryti pažeidimai nurodyti ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akte; tai, kad P. Č. pažeidė darbų saugos reikalavimus, patvirtino ir specialistas A. G., nurodęs, jog nukentėjusysis neturėjo teisės išeiti iš darbo vietos, įmonės teritorijoje turėjo laikytis nustatytų taisyklių.

15Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors L. E. Š. buvo atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų saugą darbe, tačiau tai visiškai nereiškia įpareigojimo bet kuriuo metu stebėti kiekvieno iš pavaldžių darbuotojų veiklą, to neįmanoma įgyvendinti fiziškai. L. E. Š. pagrįstai pasitikėjo P. Č. sąmoningumu ir tuo, kad jis vykdys tik jam pavestas darbo užduotis, o ne savavališkai dirbs tai, kas jam nepavesta, arba pasitraukęs iš darbo vietos eis į tam neskirtą įmonės teritorijos dalį. Kasatoriaus manymu, nei L. E. Š., nei G. K. nėra ir negalėjo būti atsakingi už P. Č. neteisėtus veiksmus ar jų padarinius (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pasak kasatoriaus, minėtas nukentėjusiojo elgesys, padaryti šiurkštūs Darbų saugos instrukcijos 1.2.2 punkto ir Autokrautuvo eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.6.5 punkto pažeidimai lėmė nelaimingo atsitikimo padarinius, todėl jis ir pripažintinas įvykio kaltininku. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai P. Č. padarytus pažeidimus įvertino tik iš dalies (nustatė 20 proc. kaltės) ir, pritaikęs mišrios kaltės institutą, sumažino civiliniu ieškiniu reikalaujamą priteistinos žalos dydį iki 32 000 Lt. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis buvo ilgametis UAB „Kauno gelžbetonis“ darbuotojas, laikytina, jog per savo darbo laikotarpį jis tikrai buvo susipažinęs, kokie darbai atliekami autokrautuvu, ir galėjo realiai įvertinti pavojaus laipsnį, kylantį vaikščiojant jo darbo teritorijoje. Kasatorius daro išvadą, kad P. Č. pats prisiėmė savo neatsargių, pavojingų bei neteisėtų veiksmų, kurie tapo pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi, sukeliamą riziką, todėl už tokį jo elgesį atsakomybė UAB „Kauno gelžbetonis“ nekyla ir negali kilti.

16Be to, kasaciniame skunde remiamasi CK 6.264 straipsnio 1 dalies, 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011) ir nurodoma, kad nukentėjusiojo kaltė, didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti, turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui; neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas įvertinus ir kitus kriterijus, išvardytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

17Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18Prokurorė nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimas; 2) pavojingi sunkūs padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

19Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo darbų saugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė L. B. Š. ir G. K., ir savo išvadas grindė 2008 m. liepos 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, 2009 m. birželio 26 d. darbų saugos objektų tyrimo specialisto išvada Nr. 11-3105 (08). Buvo nustatyta, jog viena nelaimingo atsitikimo priežasčių – netinkamas pavojingų darbų organizavimas bei vykdymas. Teismo nustatytų L. E. Š. ir G. K. padarytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimų kasatorius iš esmės neginčija. Byloje įrodyta, kad mechanikos tarnybos viršininkas L. K. Š., nurodydamas autokrautuvo vairuotojo atestacijos neturinčiam G. K. nuvežti į dirbtuves nurašytą autokrautuvą „Rekord“, o šis, suvokdamas, kad tai darydamas veikia rizikingai, sąmoningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, sunkiasvorio didelių gabaritų krovinio nepritvirtinęs ant krautuvo šakių, pažeidė nuosprendyje nurodytų norminių aktų reikalavimus. Nėra ginčijamas ir faktas, kad P. Č. žuvo nuo traumos, padarytos G. K. vairuojamu autokrautuvu. Esminis kasatorių argumentas šioje byloje (toks buvo ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose) yra siejamas su priežastinio ryšio nustatymu, t. y. ar dėl L. E. Š. padarytų darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir dėl to, kad G. K. nesilaikė atsargumo taisyklių, kilo negrįžtami padariniai – P. Č. mirtis. Prokurorė nurodo, kad, apeliacine tvarka skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašydamas jį panaikinti, nuteistasis G. K. teigė, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių; skunde nuteistasis akcentavo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog jis leido P. Č. užlipti ant autokrautuvo, nepagrįsta faktiniais duomenimis, prieštarauja liudytojų parodymams bei kitai bylos medžiagai. Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, vadovavosi specialistų parodymais, 2009 m. birželio 26 d. Darbų saugos objektų tyrimo specialisto išvada Nr. 11-3105(08), tačiau kartu pripažino, kad joje nėra vienareikšmiai nustatyta, jog P. Č. įvykio metu buvo užlipęs ant autokrautuvo, ar buvo ant žemės prie autokrautuvo užpakalinės dalies. Šioje byloje nukentėjusiojo padėtis prieš sužalojimą, jo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybės yra esminės. Nustatydamas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą teismas privalėjo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti visus duomenis: specialistų išvadas, jų paaiškinimus teisme, liudytojų parodymus, eksperimento rezultatus ir pašalinti visus prieštaravimus. G. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 16 d. atlikto eksperimento nevertino, tačiau dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje apeliantas ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nesilaikė BPK reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos). Atsiliepime nurodoma, kad liudytojai V. N. ir A. G. buvo P. Č. bendradarbiai ir jų parodymai svarbūs nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, t. y. kokius nurodymus tarnybos viršininkas L. E. Š. davė pavaldiems darbuotojams 2008 m. gegužės 13 d. ir kaip P. Č. galėjo atsirasti krautuvo darbo zonoje. Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo kartu su P. Č. ir jiems nebuvo duotas nurodymas padėti pervežti krautuvo. V. N. parodė, kad 2008 m. gegužės 13 d. 7.00 val. ryte viršininkas paskirstė darbus ir P. Č. su A. G. išėjo remontuoti krano, suremontavę grįžo, po to P. Č. išėjo į lauką, po penkių minučių išgirdo triukšmą ir, nuėję pamatė jį gulintį sužalotą. Apeliacinis teismas atmetė šių liudytojų parodymus motyvuodamas tuo, kad jie, būdami UAB „Kauno gelžbetonis“ darbuotojai, dėl šios priežasties galėjo duoti nevisiškai teisingus ir darbovietės atsakingiems asmenims palankius parodymus. Prokurorės nuomone, kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad toks liudytojų V. N. ir A. G. parodymų patikimumo vertinimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir iš dalies netgi prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, nes pagal A. G. parodymus UAB „Kauno gelžbetonis“ jis dirbo tik iki 2009 m. liepos 30 d. (išėjo iš darbo savo noru), taigi apklausos teisme metu jis su buvusiu vadovu L. E. Š. darbo santykiais nebebuvo saistomas. Be to, apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl liudytojų V. N. ir A. G. parodymų nepatikimumo iš dalies argumentavo nukentėjusiosios J. Č. 2008 m. birželio 10 d. gautu anoniminiu UAB „Kauno gelžbetonis“ darbuotojų laišku, kuriame nurodyta, kad jos žuvusiam sutuoktiniui ir anksčiau buvo duodami nurodymai lydėti autokrautuvą. Pasak prokurorės, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismo nutarties pagrindimas anoniminio laiško duomenimis prieštarauja BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes įrodymais pripažįstami tik tie duomenys, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Prokurorė pažymi, kad tik išsamiai ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ištyrus byloje surinktus įrodymus galima daryti išvadą apie įvykyje dalyvavusių asmenų kaltę bei nukentėjusio asmens buvusį (ar nebuvusį) didelį neatsargumą.

20Prokurorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to šio teismo priimta nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21Kasacinis skundas atmestinas.

22Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

23Dėl L. E. Š. ir G. K. nuteisimo

24Teismai, spręsdami nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimus, nustatė, kad dėl L. E. Š., kaip atsakingo asmens, padarytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų (reglamentuotų įstatymais, norminiais aktais, nustatytų darbo sutartimi) pažeidimų ir dėl G. K., vykdžiusio L. E. Š. nurodymą, neatsargumo, taip pat padarytų norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, darbe įvyko nelaimingas atsitikimas – žuvo nukentėjusysis P. Č. K. skunde iš esmės neginčijami nuteistųjų padaryti pažeidimai, kuriuos konstatavo teismai, bei tai, kad P. Č. žuvo G. K. transportuojant nepritvirtintą krovinį, kuriam nukritus, nukentėjusysis patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatytas ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistųjų veikų ir kilusių padarinių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo sprendimuose konstatavo, kad būtent L. E. Š. padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe pažeidimai ir G. K. neatsargus elgesys bei atitinkami pažeidimai buvo pagrindinė priežastis, lėmusi P. Č. mirtį, ir šis žuvo dėl to, kad buvo prispaustas atgal važiuojančio autokrautuvo, kurį L. E. Š. neteisėtu nurodymu vairavo neturintis tam teisės, atitinkamai neapmokytas G. K. Be to, G. K., atlikdamas darbą, kuris priskiriamas prie pavojingų, t. y. transportuodamas nepritvirtintą sunkų krovinį, kuris pagal taisykles turėjo būti pritvirtintas, važiuodamas atbuline eiga ir privalėdamas įsitikinti, ar nėra kliūčių, to nepadarė, nors, turėdamas darbo su transporto priemonėmis patirtį, privalėjo žinoti elementarius saugumo reikalavimus. Nagrinėjamoje situacijoje G. K. elgėsi akivaizdžiai neatsargiai. Teismų sprendimuose nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, atskleidžiančios tiek L. E. Š., tiek G. K. padarytų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Taigi nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, esą nuteistųjų padaryti pažeidimai yra tik formalūs ir kad L. E. Š. atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tai, jog jis negalėjo fiziškai sukontroliuoti visų pavaldžių darbuotojų (šiuo atveju – P. Č.) elgesio, o G. K. buvęs pakankamai atsargus ir dėmesingas. Darytina išvada, kad L. E. Š. pripažintas kaltu padaręs BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, G. K. – BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nustačius šiuose BK specialiosios dalies straipsniuose (ir jų dalyse) numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

25Nustatydami teisiškai reikšmingus faktus, teismai vertino visus bylos įrodymus, tuo tarpu kasaciniame skunde akcentuojamos 2009 m. birželio 26 d. specialisto išvados dėl tikėtino P. Č. sužalojimo mechanizmo ir eksperto V. Leipaus paaiškinimai dėl to, kaip galėjo būti sužalotas nukentėjusysis (ar jo smakras sužalotas krentant nuo krautuvo ar kitu būdu). Minėta, kad P. Č. mirtinai sužalotas suspaudus (prispaudus) jį autokrautuvui; jam konstatuoti sužalojimai: šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, pleuros pažeidimai, kepenų, blužnies ir šlapimo pūslės plyšimai, įvairūs kiti lūžiai, kraujosruvos ir pan.; tai komplikavosi vidiniu kraujavimu ir sukėlė mirtį. Pažymėtina, kad, aiškinantis P. Č. mirtį sukėlusias aplinkybes, be kita ko, byloje atlikti tyrimai ir teisiamajame posėdyje ištirtos teismo medicinos specialisto išvados (2008 m. gegužės 14 d.), eismo įvykio–transporto trasologo ir medicinos specialistų išvados (2009 m. balandžio 15 d.), techninio įvykio tyrimo specialisto išvados (2009 m. birželio 26 d.), taip pat nelaimingo atsitikimo darbe tyrimų aktai, atlikto eksperimento protokolas, apklausti tyrimus atlikę ekspertai, specialistas. Taigi kasaciniame skunde ginčijamų faktų nustatymas grindžiamas įrodymais, išnagrinėjus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nuteistųjų gynėjo (ir civilinio atsakovo atstovo) apeliacinį skundą, dar kartą vertino bylos įrodymus ir motyvuotai konstatavo, kad, juos sugretinus, specialisto išvadoje nurodytas tikėtinas įvykio mechanizmas neprieštarauja išvadai, jog P. Č. mirtis įvyko būtent dėl L. E. Š. (tyčinės) ir G. K. (neatsargios) kaltės, padarius jiems inkriminuotas veikas. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog tokias teismų išvadas lėmė kasaciniame skunde nurodytas anoniminis laiškas ir liudytojų V. N. ir A. G. parodymai (šie liudytojai negalėjo patvirtinti, dėl kokių priežasčių P. Č. atsirado įvykio teritorijoje ir kad jam būti prie autokrautuvo nurodė L. E. Š.). Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad P. Č. savavališkai (ne L. E. Š. nurodymu) paliko savo darbo vietą, vaikščiojo po įmonės teritoriją, todėl šie jo veiksmai, nors ir nelėmė (nebuvo pagrindinė priežastis), tačiau turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertino P. Č. elgesį ir kartu argumentavo išvadas dėl L. E. Š. bei G. K. baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio ar kitų normų pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Tai, kad teismas atmetė nuteistųjų argumentus ir, vertindamas įrodymus padarė jiems nepalankias išvadas, dar nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

26Dėl civilinio ieškinio

27Šioje baudžiamojoje byloje dėl atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ darbuotojų, ėjusių darbines pareigas, kaltės padaryta žala priteista iš už jų veikas materialiai atsakingo asmens (BPK 109 straipsnis, CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

28Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo 20 proc. paties žuvusiojo P. Č. kaltės (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), sumažino nukentėjusiajai J. Č. priteistos iš UAB „Kauno gelžbetonis“ 80 000 Lt neturtinės žalos dydį iki 32 000 Lt. Pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, dar labiau sumažinti žalos dydį ar jos iš atsakovo nepriteisti (atsižvelgiant į padarinius sukėlusio asmens kaltę), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

29Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Atmesti nuteistųjų L. E. Š., G. K. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovo advokato Dominyko Varno kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. L. E. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176... 3. G. K. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.... 4. Priteista iš UAB „Kauno gelžbetonis“ (šis atsakovas nurodytas 2011 m.... 5. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,... 7. L. E. Š. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė... 8. G. K. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį už tai, kad dėl neatsargumo... 9. Kasaciniu skundu nuteistųjų L. E. Š., G. K. gynėjas ir civilinio atsakovo... 10. Kasatorius nurodo, kad teismai L. E. Š. pripažino kaltu vien tik... 11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos... 12. Kasatorius nurodo, kad liudytojai V. N. ir A. G. teigė, jog nukentėjusysis... 13. Kasatorius teigia, kad byloje nenustatyta, jog P. Č. iš L. E. Š. būtų... 14. Kasatorius pažymi, kad netgi tuo atveju, jei P. Č. būtų gavęs kieno nors... 15. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors L. E. Š. buvo atsakingas už... 16. Be to, kasaciniame skunde remiamasi CK 6.264 straipsnio 1 dalies, 6.282... 17. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 18. Prokurorė nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje,... 19. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo... 20. Prokurorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK... 21. Kasacinis skundas atmestinas.... 22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 23. Dėl L. E. Š. ir G. K. nuteisimo... 24. Teismai, spręsdami nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimus,... 25. Nustatydami teisiškai reikšmingus faktus, teismai vertino visus bylos... 26. Dėl civilinio ieškinio... 27. Šioje baudžiamojoje byloje dėl atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“... 28. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl nelaimingo atsitikimo... 29. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Atmesti nuteistųjų L. E. Š., G. K. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB...