Byla 1A-14-449/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Nėrijui Puškoriui, nuteistiesiems N. N., S. K., V. P., A. P., J. Č., G. G., R. L., G. K., D. K., D. G., J. J., E. B., Z. J., M. J., A. B., A. R., M. S., L. B., J. B., V. K., A. K., A. J., R. Š., A. T., L. U., G. S., S. B., J. D., A. D., gynėjams Loretai Guižauskienei, Laurynui Pakštaičiui, Albinui Januičiui, Artūrui Šukevičiui, S. Š., G. R., Aidui Mažeikai, Dariui Katauskui, Egidijui Losiui, Mariui Zabitai, G. V., V. M., Sigitui Židoniui, J. S., Marinai Gušauskienei, Jonui Leikauskui, Alfredai Pūkienei, Arvydui Montrimui, Vidmantui Martyšiui, Sauliui Zakarevičiui, Rūtai Danutei Paltarokaitei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. N., J. J., M. J., J. D., R. Š., J. B., G. K., S. B., A. P., S. K., A. B., L. B., A. J. (A. J.), G. S., D. G., E. B., nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Albino Januičio, nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo Egidijaus Losio, nuteistosios D. K. ir jos gynėjo Egidijaus Losio, nuteistojo Z. J. ir jo gynėjo Egidijaus Losio, nuteistosios L. U. ir jos gynėjo Egidijaus Losio, nuteistojo A. T. gynėjo Aido Mažeikos, nuteistojo R. L. gynėjo Aido Mažeikos, nuteistojo V. K. gynėjo Aido Mažeikos, nuteistojo M. S. (M. S.) gynėjos Alfredos Pūkienės, nuteistojo G. G. gynėjo Mariaus Zabitos, nuteistojo A. D. gynėjo G. V., nuteistojo A. K. gynėjo Sauliaus Zakarevičiaus, nuteistosios A. R. gynėjo Jono Leikausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

3N. N. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, N. N. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš N. N. konfiskuota 43,38 Lt.

4S. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, S. K. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš S. K. konfiskuota 60,63 Lt.

5V. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, V. P. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš V. P. konfiskuota 30 Lt.

6S. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, S. B. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 199 MGL dydžio (7494 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš S. B. konfiskuota 17,18 Lt.

7A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. P. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. P. konfiskuota 30 Lt.

8R. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš R. Š. konfiskuota 30 Lt.

9A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. K. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. K. konfiskuota 30 Lt.

10A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. J. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. J. konfiskuota 44,50 Lt.

11J. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 600 MGL (22596 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, J. D. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 599 MGL dydžio (22558 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš J. D. konfiskuota 62,57 Lt.

12G. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. K. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš G. S. konfiskuota 70 Lt.

13J. Č. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, J. Č. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš J. Č. konfiskuota 50 Lt.

14G. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 600 MGL (22596 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, G. G. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 599 MGL dydžio (22558 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš G. G. konfiskuota 71,13 Lt.

15A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 600 MGL (22596 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. D. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 599 MGL dydžio (22558 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. D. konfiskuota 80 Lt.

16R. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, R. L. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 299 MGL dydžio (11260 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš R. L. konfiskuota 20 Lt.

17G. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, G. K. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš G. K. konfiskuota 47,25 Lt.

18A. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. T. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 299 MGL dydžio (11260 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. T. konfiskuota 20 Lt.

19L. U. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, L. U. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš L. U. konfiskuota 80 Lt bei cigarečių pakelis „W. B.“.

20D. K. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 600 MGL (22596 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, D. K. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 599 MGL dydžio (22558 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš D. K. konfiskuota 70,36 Lt.

21D. G. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 600 MGL (22596 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, D. G. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 599 MGL dydžio (22558 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš D. G. konfiskuota 84,14 Lt.

22J. J. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš J. J. konfiskuota 50 Lt.

23E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 600 MGL (22596 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, E. B. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 599 MGL dydžio (22558 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš E. B. konfiskuota 116,84 Lt.

24Z. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, Z. J. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 299 MGL dydžio (11260 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš Z. J. konfiskuota 18,24 Lt.

25M. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, M. J. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš M. J. konfiskuota 45,47 Lt.

26A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. B. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. B. konfiskuota 35,77 Lt.

27A. R. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. R. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. R. konfiskuota 74,50 Lt.

28M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, M. S. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš M. S. konfiskuota 20 Lt.

29L. B. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteista 500 MGL (18830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, L. B. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 499 MGL dydžio (18792 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš L. B. konfiskuota 64,09 Lt.

30J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, J. B. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 199 MGL dydžio (7494 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš J. B. konfiskuota 10 Lt.

31V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, V. K. išbūtas sulaikyme, ir paskirta bauda sumažinta 1 MGL. Galutinė bausmė skirta 399 MGL dydžio (15026 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš V. K. konfiskuota 20 Lt.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

33N. N. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: N. N., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniosios inspektorės pareigas, ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p., pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus, II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3. p., 2012-10-29 apie 20.54 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš jai tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius) , 2012-10-29 apie 20.59 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš jai tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-29 apie 21.28 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš jai tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė nenustatytą JAV dolerių kiekį, kas atitiktų ne mažesnei, kaip 10 Lt sumai. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, N. N. ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-11-10 apie 18.48 val. įformindama tranzitinę muitinės deklaraciją ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. D., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 JAV dolerių nominalo kupiūrą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 13 litų 38 cnt. Dėl tokių N. N. nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

34S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: S. K., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p., pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus, II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3. p., vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-30 apie 02.12 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį Scania valst. Nr. ( - ) su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. D. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 JAV dolerių nominalo kupiūrą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 13 litų 38 cnt; 2012-10-30 apie 02.28 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį MAN valst. Nr. ( - )su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. S. G., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurų nominalo kupiūrą , kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt; 2012-10-30 apie 02.53 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę, siekdamas turtinės naudos, iš jam tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-30 apie 03.04 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę, siekdamas turtinės naudos, iš jam tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-30 apie 03.13 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę, siekdamas turtinės naudos, iš jam tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

35V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: V. P., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p., pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus, II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3. p., vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2012-10-18 apie 00.20 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos pil. Y. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 01.14 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. V. G., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 01.50 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos pil. H. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

36S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: S. B., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas, ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2012-10-22 apie 05.25 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. I. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 2 Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūras , kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 18 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

37A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. P., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas, ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-21 apie 11.47 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos respublikos piliečio A. K., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų nominalo kupiūrą; 2012-10-21 apie 12.43 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN NR. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. T., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-21 apie 16.43 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio I. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

38R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: R. Š., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-21 apie 09.50 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. K. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 20 litų nominalo kupiūrą; 2012-10-21 apie 10.22 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. I. L., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

39A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. K., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas, ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-18 apie 03.18 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį M. B. valst. Nr. ( - ) su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. Ž. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 03.19 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį Renault valst. Nr. ( - ) su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. S. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-11-14 apie 09.16 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos piliečio J. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

40A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. J., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas, ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2012-10-17 apie 23.22 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. V. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-11-15 apie 07.47 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio U. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 eurų , kas pagal Lietuvos banko valiutų kursą sudaro 34.50 Lt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

41J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: J. D., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas, ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-21 apie 19.24 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. R. F., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-21 apie 23.05 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį Scania valst. Nr. ( - )su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. V. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų, 2012-10-21 apie 23.57 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį DAF valst. Nr. ( - )su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lenkijos Respublikos pil. D. K., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurus, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt; 2012-10-22 apie 00.31 val. tikrindamas atvykusią tuščią transporto priemonę krovininį automobilį Volvo valst. Nr. ( - )su puspriekabe valst. Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Lenkijos Respublikos pil. Petr B. E., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-22 apie 01.48 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos pil. S. K., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. D. 2012-11-23 apie 06.05 val., atlikdamas transporto priemonės registraciją atvykstančių tuščių transporto priemonių registravimo žurnale, siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

42G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: G. S., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2012-09-23 apie 13.53 val. įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. V. K., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-23 apie 19.06 val., įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos iš Baltarusijos Respublikos piliečio S. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-23 apie 19.36 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos iš Rusijos Federacijos piliečio V. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-23 apie 19.53 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio R. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-23 apie 21.35 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio A. L., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-23 apie 22.25 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos federacijos piliečio E. P., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-23 apie 22.55 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos iš Rusijos Federacijos piliečio R. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

43J. Č. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: J. Č., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-10-18 apie 19.28 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdama turtinė naudos, iš Lenkijos Respublikos piliečio S. Z., gim. ( - ), jai pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 20.19 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. I., gim. ( - ), jai pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 20.46 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdama turtinės naudos, iš Moldavijos piliečio M. C., gim. ( - ), jai pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 21.09 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. K., gim. ( - ), jai pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 22.13 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos piliečio J. B., gim. ( - ), jai pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

44G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: G. G., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-09-25 apie 00.10 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio A. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau nei vieną Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo banknotą , kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-10-31 apie 01.38 val. įformindamas muitinės deklaraciją, siekdamas turtinės naudos, iš jam tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė nenustatytą pinigų sumą, tačiau ne mažesnę nei 10 lt sumą, 2012-10-31 apie 01.53 val. įformindamas muitinės deklaraciją, siekdamas turtinės naudos, iš jam tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė nenustatytą pinigų sumą, tačiau ne mažesnę nei 10 lt sumą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-11-20 apie 07.31 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) iš Baltarusijos Respublikos pil. A. N., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų –paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 200 Rusijos rublių, po ko pakvietęs vairuotoją į tarnybines patalpas, iš pastarojo paėmė dar 300 Rusijos rublių, bendroje sumoje paėmė 500 Rusijos rublių, kas pagal Lietuvos banko valiutų kursą sudaro 42 litus 71 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

45A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. D., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-19 apie 00.20 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio Y. K., gim. ( - ), iš jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-19 apie 00.36 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos iš Baltarusijos Respublikos piliečio S. S., gim. ( - )jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-19 apie 02.07 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos iš Rusijos Federacijos piliečio P. S., gim. ( - )jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-19 apie 02.28 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio V. B., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-19 apie 02.41 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. H., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-19 apie 02.46 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio S. M., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-19 apie 02.53 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio D. S., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-11-23 apie 09.09 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN. Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. S. U., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų –piliečio paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

46R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: R. L., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto , vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-27 apie 01.37 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos pil. V. H., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-27 apie 02.02 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio R. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė nenustatytą kiekį JAV dolerių kas atitiktų ne mažesnei nei 10 litų sumai. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

47G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: G. K., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-18 apie 13.58 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio Y. K., gim. ( - )pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 14.12 val. įformindamas muitinės deklaraciją, siekdamas turtinės naudos, iš jam tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė nenustatytą pinigų sumą, bet ne mažesnę nei 10 lt sumą, 2012-10-18 apie 14.23 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio V. T., gim. ( - )pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-11-19 apie 10.10 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio S. D., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurus, kas pagal Lietuvos banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

48A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. T., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio vyriausiojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-22 apie 16.09 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. V. Z., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-22 apie 16.21 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. A. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

49L. U. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: L. U., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-10-18 apie 09.17 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio Y. K., gim. ( - )pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 09.52 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos iš Lietuvos Respublikos piliečio A. V., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 10.16 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio A. S., gim. ( - ) pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 10.39 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos piliečio S. M., gim. ( - ) pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-18 apie 11.06 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Kazachstano piliečio A. D., gim. ( - )pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), bei pakelį cigarečių „W. B.“, kurių vertė 7 litai 10 cnt.; 2012-10-18 apie 12.15 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio O. R., gim. ( - )pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-18 apie 17.01 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio Y. K., gim. ( - )pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų, po ko pasikvietė Y. K. į tarnybines patalpas ir grąžinusi jam 10 litų, paėmė iš jo 20 litų. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

50D. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: D. K., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-10-27 apie 06.26 val. įformindama muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. T. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė nenustatytą kiekį JAV dolerių, kas sudaro ne mažesnę, kaip 10 lt sumą, 2012-10-27 apie 06.36 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos piliečio G. D., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau nei vieną 5 JAV dolerių nominalo kupiūrą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 13 Lt 21 cnt; 2012-10-27 apie 06.50 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudo, iš Rusijos Federacijos piliečio V. T., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-27 apie 07.57 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio S. A., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 20 litų nominalo banknotą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-11-15 apie 13.26 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. R. P., gim. ( - ), jai pateiktų dokumentų –paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurus, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro17 litų 25 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

51D. G. pripažinta kaltu ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: D. G., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas, 2012-10-30 apie 21.30 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio V. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau kaip 100 Rusijos Federacijos rublių nominalo banknotą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt, 2012-10-30 apie 22.41 val., įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio Y. H., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau kaip 100 Rusijos Federacijos rublių nominalo banknotą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt; 2012-10-31 apie 04.14 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio M. L., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 20 litų nominalo banknotą bei neteisėtai pasiėmė ne mažiau kaip 100 Rusijos Federacijos rublių nominalo banknotą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt, 2012-10-31 apie 06.02 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos piliečio A. T., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 JAV dolerių nominalo banknotą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 13 Lt 21 cnt; 2012-10-31 apie 07.25 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio V. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūrą, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-11-19 apie 13.07 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos pil. V. B., gim. ( - )jai pateiktų dokumentų –paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurus, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

52J. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdamas valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: J. J. būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, sulaužydama duotą Lietuvos muitinės tarnautojo priesaiką vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti pavestas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-10-16 apie 04.45 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Baltarusijos Respublikos pil. D. H., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-16 apie 05.07 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Baltarusijos Respublikos pil. A. I., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-16 apie 05.52 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. O. T., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-16 apie 06.05 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Baltarusijos Respublikos pil. V. P., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-10-16 apie 06.31 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Baltarusijos Respublikos pil. A. V., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

53E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: E. B., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, sulaužydamas duotą Lietuvos muitinės tarnautojo priesaiką vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti pavestas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-09-21 apie 21.26 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. V. B. , gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-09-21 apie 23.18 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. S. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-21 apie 23.36 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. V. K., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-21 apie 23.42 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. S. L., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-22 apie 00.04 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Slovakijos Respublikos pil. T. L., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-22 apie 00.11 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Slovakijos Respublikos pil. P. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-22 apie 00.16 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Baltarusijos Respublikos pil. A. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-22 apie 00.56 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. A. P., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 200 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 16 litų 84 cnt, 2012-09-22 apie 01.05 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. D. Z., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius), 2012-09-22 apie 01.46 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. I. S., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. B. ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-16 apie 01.03 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Rusijos Federacijos pil. A. V., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių E. B. nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

54Z. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: Z. J., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, sulaužydamas duotą Lietuvos muitinės tarnautojo priesaiką vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti pavestas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-27 apie 13.37 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - )siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. V. K., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 100 Rusijos Federacijos rublių nominalo kupiūrą , kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt; 2012-10-27 apie 13.46 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - )siekdamas turtinės naudos, iš Lietuvos Respublikos pil. V. G., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių Z. J. nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

55M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: M. J. būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, sulaužydamas duotą Lietuvos muitinės tarnautojo priesaiką vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti pavestas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-27 apie 09.24 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - )siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. S. S., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-27 apie 10.01 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos pil. S. A., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-27 apie 10.27 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. V. C., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė tris Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūras, kas pagal Lietuvos banko valiutų kursą sudaro 25.47 Lt. Dėl tokių M. J. nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

56A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. B., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-11-05 apie 16.03 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. O. S., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų –paso Nr. ( - )neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt. sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-11-21 apie 09.39 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio S. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 300 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 25 litus 77 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

57A. R. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoju, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: A. R., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-10-20 apie 09.27 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Lenkijos piliečio R. K., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų nominalo kupiūrą; 2012-10-20 apie 11.29 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė du 10 litų nominalo banknotus; 2012-10-20 apie 12.03 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio A. R., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurų nominalo banknotą kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt; 2012-10-20 apie 13.04 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Tęsdama savo nusikalstamą veiką, būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, vykdydama savo tarnybines pareigas 2012-11-26 apie 08.26 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos piliečio A. B., gim. 1( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 Eurus, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

58M. S. ir V. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, būdami valstybės tarnautojais, siekdami turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: M. S., būdamas valstybės tarnautoju, susitaręs ir veikdamas bendrai su V. K., eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-11-01 apie 11.33 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio A. G., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-11-01 apie 11.57 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio M. D., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-11-01 apie 12.13 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio N. A., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-11-01 apie 12.57 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Turkijos piliečio A. I., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Po to V. K., veikdamas bendrai grupėje su M. S., visus neteisėtai pastarojo paimtus pinigus, M. S. pakėlus klaviatūrą 2012 11 01 12.57 val. paėmė. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

59L. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: L. B., būdama valstybės tarnautoja, eidama ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyriausiosios inspektorės pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdama 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, 2012-10-28 apie 11.43 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio I. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-28 apie 12.35 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio S. R. gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažiau nei 100 Rusijos Federacijos rublių kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt; 2012-10-28 apie 13.56 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio V. P., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius); 2012-10-28 apie 14.09 val. įformindama muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdama turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. B., gim. ( - ), pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 5 eurus, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 17 litų 25 cnt; 2012-10-28 apie 15.51 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš jai tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažiau nei 100 Rusijos Federacijos rublių kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 8 litus 42 cnt; 2012-10-28 apie 16.08 val. įformindama muitinės deklaraciją, siekdama turtinės naudos, iš jai tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso, neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

60J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, o būtent: J. B., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigas ( - ) muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., ( - ), dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare grubiai pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, tai yra, pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtinto LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3.p. ir 7.4.3.p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, vykdydamas savo tarnybines pareigas 2012-10-16 apie 18.36 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos pil. K. L., gim. ( - ), jam pateiktų dokumentų – paso Nr. ( - )neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Dėl tokių nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos muitinės autoritetas, iškraipytos valstybės institucijos - ( - ) muitinės funkcijos, veiklos principai ir iškraipant valstybės tarnybos veiklos esmę ir turinį diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

61Nuteistoji N. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, paremtas prielaidomis. Teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė proceso pažeidimus, kurie įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą, taip pat netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, lėmęs aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą.

62( - ) muitinės 2012-12-27 raštas, patvirtina tik faktą, kad N. N. buvo suteiktas identifikavimo ženklo numeris ( - ). Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta versija apie galimybę kitam pareigūnui per klaidą ar neapdairumą apsirengti svetimu tarnybinės uniformos švarku nebuvo paneigta, o nuosprendyje visiškai neaptarta. Todėl nuteistosios nuomone, teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir tendencingai, remdamasis tik kaltinimo pateiktais duomenimis.

63Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad slaptų veiksmų atlikimo protokolas yra tinkamas įrodymų šaltinis. 2012-10-15 - 2012-11-02 slapto sekimo protokolą surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, remdamasis subjektyviu supratimu apie peržiūrėtą vaizdo įrašą. Todėl slapto sekimo protokolas pats savaime negali būti tinkamu įrodymų šaltiniu BPK 20 str. prasme. Protokolą surašęs pareigūnas nusprendė, kad vaizdo įraše matoma pareigūnė paima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą. Tačiau tokių prielaidų nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Nuteistoji nurodo, kad dėl 2012-10-29 20:59:00 val. tariamų jos veiksmų yra gauta specialisto išvada, tačiau joje nurodyta, kad negalima nustatyti, kokį objektą tirti pateiktame vaizdo įraše paima pareigūnė, nes matomi objekto fragmentai yra netinkami objekto identifikavimui. 2012-10-29 21.28 val. slapto sekimo protokole pareigūnas nurodo, kad N. N. pasiima iš paso popierėlius, panašius į Rusijos rublius, tačiau 2013-04-05 specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad slapto sekimo vaizdo įraše matyti tikėtina JAV dolerių banknotas, kurio nominalo kupiūros nustatyti negalima dėl vaizdų kokybės. Teismas pripažino slapto sekimo protokolą tinkamu įrodymų šaltiniu, tačiau savo išvadas grindė prielaidomis ir tikėtina specialisto išvada, kuri prieštarauja slapto sekimo protokole nurodytiems duomenims. Prieštaravimai tarp šių dviejų skirtingų įrodymų šaltinių teisminio nagrinėjimo metu pašalinti nebuvo. Nenurodydamas motyvų, kodėl remiasi tikėtina specialisto išvada, o ne slapto sekimo protokolu, nors jį pripažįsta tinkamu įrodymu, teismas padarė BPK 305 str. 1 d. 2 p. pažeidimą, kuris daro nuosprendį neteisėtu. Teismas, grįsdamas N. N. kaltę tikėtina specialisto išvada, pažeidė teismų praktikoje suformuotą teisės principą, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 40).

64Teismas nuosprendyje remiasi ir kitu įrodymų šaltiniu, t. y. vaizdo įrašais, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo perkelti į kompaktinę plokštelę, o teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėti. Analizuodamas vaizdo įrašus, teismas konstatuoja, kad matosi kaip pareigūnė ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą. Taigi, remdamasis prielaidomis, teismas daro išvadą, kad N. N. 2012-10-29 20.54 val., 20.59 val., 21.28 val. piktnaudžiavo tarnyba. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašas, perkeltas į kompaktinę plokštelę, nebuvo ištisas. Jis pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą ir, anot nuteistosios, suinteresuotų bylos baigtimi, nuožiūra “sukarpytas” į kelių minučių vaizdus, todėl negali objektyviai atskleisti visos realios tiesos. Nagrinėjant byla teisme iškelta versija apie galimus atvejus, kai pareigūnai, pastebėję dokumentuose pinigus, juos gražina vairuotojams, paneigta nebuvo, o nuosprendyje apie ją nepasisakyta. Nei kaltinamiesiems, nei jų gynėjams, nei teismui galimybės peržiūrėti ištisus vaizdo įrašus nebuvo. Todėl teismo teiginys, kad vaizdo įrašai yra trumpi ir “baigtiniai”, neatitinka tikrovės, o pats vaizdo įrašas taip pat negali būti leistinu ir tinkamu įrodymų šaltiniu BPK 20 str. prasme.

65Teismas nuosprendyje nurodė, kad Muitinės kriminalinė tarnyba turėjo informacijos apie galimai neteisėtas muitinės pareigūnų atliekamas rinkliavas iš vairuotojų ir ši informacija leido inicijuoti slaptuosius veiksmus, numatytus tuometiniame Operatyvinės veiklos įstatyme. Teismas konstatavo, kad esant iš įvairių šaltinių gautai informacijai, buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus. Nuteistoji nurodo, kad jokios informacijos konkrečiai apie jos galimai daromas nusikalstamas veikas, nebuvo. Pagal byloje esančius duomenis operatyvinis tyrimas buvo pradėtas anksčiau, nei N. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Byloje yra Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria sankcionuotas slaptas patalpų ( - )kelio poste nuo 2012-08-09 iki 2012-11-09 stebėjimas ir fiksavimas, tačiau iš jos neaišku, kokio asmens ar asmenų atžvilgiu buvo vykdomas slaptas sekimas. 2012-10-15 teismas sankcionavo nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 slaptus veiksmus prieš pareigūnus, tarp kurių N. N. nėra paminėta. 2012-11-06 teismas priėmė nutartį leisti slapta sekti ir fiksuoti N. N. nuo 2012-11-06 iki 2013-01-15. Tačiau N. N. pripažinta kalta už nusikalstamas veikas, padarytas 2012-10-29, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi slapto sekimo duomenimis, t. y. duomenimis, gautais neteisėtais būdais.

66Nuteistoji skunde taip pat nurodo, jog ji buvo kaltinama tuo, kad prisijungusi prie NCTS (naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos) kito muitinės pareigūno vardu, įformino muitinės deklaracijas (2012-10-29 inkriminuojamų veikų epizodai). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, liudijančių nurodytas aplinkybes, todėl jas iš kaltinimo pašalino. Pasak nuteistosios, neatmetama tikimybė, kad šias muitinės deklaracijas galėjo įforminti kitas muitinės pareigūnas, kuris prie sistemos jungėsi savo slaptažodžiu. Ši versija nebuvo tikrinama. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuosprendyje nurodytomis valandomis muitinės procedūras formino būtent N. N., taip pat nėra nustatyta, kokios muitinės deklaracijos buvo forminamos, todėl teismo išvados dėl N. N. kaltės yra nepagrįstos.

67Skunde nurodoma ir tai, kad vairuotajai, N. N. inkriminuojamo kaltinimo momentu, neva į dokumentus įdėję pinigus, nėra nustatyti ir apklausti, todėl ir ši aplinkybė, pasak nuteistosios, nepatvirtina teismo išvadų. Nenustatyta kas nurodytu laiku formino muitinės procedūrą, kokios deklaracijos buvo forminamos ir neapklausti vairuotojai, tariamai įdėję pinigus į dokumentus, todėl teismo išvados pagrįstos prielaidomis.

68Taip pat remdamasis prielaidomis, teismas konstatuoja, kad N. N. kaskart paėmė ne mažesnę kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta. Nusprendęs, kad ji trim atvejais paėmė ne mažesnę kaip 10 Lt sumą, o vienu - 5 JAV dolerius, kas pagal Lietuvos Banko valiutų kursą sudaro 13 litų 38 cnt., vadovaudamasis BK 72 str. 2 d. 3 p., nutarė konfiskuoti 43,38 Lt. Nuteistosios manymu, tokia teismo išvada paremta prielaida, nes teismas sau prieštaraudamas pripažįsta, kad nenustatė tikslios sumos, todėl ją apibrėžė teiginiu „ne mažesnę kaip“.

69Teismas nepagrįstai sumenkino ( - )kelio poste galiojusią kontrolės talonėlių tvarką ir pačių talonėlių realų naudojimą atliekant muitinės procedūras. Duomenys apie kontrolės talonėlius nurodomi G. P., R. J., A. R., D. R. ir kitų liudytojų parodymuose, tačiau nuosprendyje jie neįvertinti vaizdo įrašų kontekste. Neįvertinti ir liudytojų parodymai, jog kontrolės talonėlių laikymo tvarka nebuvo reglamentuota, kas, anot nuteistosios, paaiškina vaizdo įrašuose matomus pareigūnų veiksmus, kuomet kažkokie daiktai įdedami į stalčių ar tarnybinių uniformų kišenes. Teismo išvada, kad „... kaltinamieji naudojosi susiformavusia „tradicija“, kad į pateikiamus muitinės patikrinimui dokumentus yra įdedamos nedidelės pinigų sumos, kurias kiekvienas kaltinamasis .... slapčia pasiimdavo“, nepagrįsta konkrečiais duomenimis, paremta prielaida, neatsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie kontrolės talonėlius, kuriuos vairuotojai taip pat dėdavo į dokumentus, o pareigūnai paimdavo.

70Kaltinimo epizode (2012-11-10 apie 18.48 val.) teismas N. N. kaltę grindė 2012-11-06 - 2012-11-29 slapto sekimo protokolu. Teismas šį protokolą laikė tinkamu ir leistinu įrodymų šaltiniu, nes jis buvo surašytas peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuris gautas atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotus slaptuosius veiksmus. Taip pat įrodymu laiko patį vaizdo įrašą, kuriame, teismo nuomone, užfiksuota prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ), iš galimai Baltarusijos Respublikos piliečio paso paima perlenktą piniginę kupiūrą, panašią į 5 JAV dolerių kupiūrą ir slepia ją uniformos kelnių dešinėje kišenėje. Teismo nuomone, vaizdo įraše ir slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis patvirtina 2013-04-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), 2013-04-09 apžiūros protokolas, bei 2013-01-31 tarnybinis pranešimas, tačiau teismas neatkreipė dėmesio ir nuosprendyje nepasisakė, kad muitinės procedūros forminimo laikas nesutampa su laiku, kuriuo N. N. dirbo 5-oje darbo vietoje. Bylos dokumentai rodo, kad dokumentų forminimą pradėjo kitas pareigūnas, o N. N. jį tik užbaigė, ji su deklaracija pradėjo dirbti tik 19.09 val. Dokumentų forminimas truko 21 minutę. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus sk. vyr. tyrėjo G. M. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad Baltarusijos piliečio A. D. deklaracija pradedama forminti 18.48 val. vyr. inspektoriaus V. P., todėl teismo išvada, kad 18.48 val. N. N. paėmė 5 JAV dolerių kupiūrą iš A. D. prieštarauja aukščiau paminėtiems duomenims. Teismo nustatytos aplinkybės įvykti fiziškai negalėjo, nes N. N. tuo metu buvo kitoje darbo vietoje ir neturėjo kontakto su Baltarusijos piliečiu A. D., kuris byloje apklaustas nebuvo, todėl ir jis nepatvirtina teismo išvadų.

71Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nusikalstamas veikas N. N. padarė siekdama sau turtinės naudos. N. N. nurodo, kad ji buvo sulaikyta iš karto po pamainos. Atliktos asmens kratos metu buvo rasta apie 100 Lt, t. y. suma, kurią muitinės pareigūnui leidžiama turėti tarnybos metu. VMI patikrino nuteistosios šeimos turtą ir pajamas. VMI pažymoje 2013-07-24 Nr( - )nebuvo konstatuotas neteisėtas praturtėjimas, tai rodo, visas nuteistosios šeimos turtas pagrįstas oficialiomis pajamomis, todėl teismas nusikalstamos veikos tikslą grindė prielaidomis.

72Skunde nurodoma ir tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 228 str., sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtini padariniai - didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamieji pažemino ir sumenkino valstybės tarnautojo vardą, nes nusižengdami nustatytai tvarkai sumenkino ne tik Lietuvos Muitinės, bet ir visos valstybės autoritetą. Pasak nuteistosios, tokio konstatavimo didelei žalai pagrįsti nepakanka. Teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų konstatuotas aplinkybes. Nei vienas apklaustas liudytoju vairuotojas nenurodė patyręs žalą ar įgijęs netikrumo jausmą, kaip teigiama nuosprendyje. Nuosprendyje nurodyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų Muitinės veikla nesutriko, tačiau neabejotinai apie Lietuvos Muitinę buvo suformuotas neigiamas įvaizdis, dėl ko nukentėjo šios institucijos prestižas visuomenės akyse, tačiau šis teiginys yra preziumuojamas, jis nepagrįstas konkrečiais faktais ar kitais įrodymais, todėl vertintinas kaip teismo prielaida.

73Nuteistoji prašo ją dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., išteisinti, tačiau atkreipia dėmesį ir į paskirtą bausmę, kuri yra per griežta. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė N. N. pripažinti kalta dėl visų pareikštų kaltinimų ir siūlė teismui paskirti jai 400 MGL dydžio baudą, tačiau teismas iš kaltinimo pašalinęs veikimą organizuota grupe bei 2012-10-22 ir 2012-11-14 epizodus kaip neįrodytus, taip pat, iš 2012-10-29 kaltinimo epizodo pašalinęs aplinkybę, jog prie kompiuterinės dokumentų forminimo sistemos N. N. prisijungė svetimo pareigūno vardu, be to, pašalinta ir aplinkybė, jog pamainos pabaigoje lygiomis dalimis su kitais pareigūnais N. N. pasidalino ne mažiau kaip po 200 Lt ir ne daugiau kaip po 300 Lt, t. y. teismas gerokai susiaurino kaltinimo apimtį, tačiau nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl skiria gerokai didesnę bausmę, nei siūlė valstybinis kaltintojas. Svarstydamas N. N. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, teismas neįvertino duomenų apie tarnybos metu gautus paskatinimus, pablogėjusią sveikatos būklę, baudžiamojo persekiojimo metu nustatytą neįgalumą, gaunamą neįgaliojo pensiją (1080 Lt per mėnesį), VMI pažymą dėl turto ir pajamų vertinimo. Taip pat nuteistoji nurodo, kad teismui buvo žinomas faktas, jog iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos buvo išskirtos bylos kelių kaltinamųjų (B. G., S. L. ir kt.) atžvilgiu ir užbaigtos teismo baudžiamaisiais įsakymais, kuriais asmenys nuteisti už veikimą organizuota grupe bei 7-8 nusikalstamos veikos epizodus, tačiau jų atžvilgiu buvo paskirtos daugiau nei aštuonis kartus švelnesnės baudos. Toks bausmių neproporcingumas, anot apeliantės, daro nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu.

74Nuteistoji N. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismo nuomone pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra, nuteistoji prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtos baudos dydį.

75Nuteistoji J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai vertino duomenis surinktus atliekant ikiteisminį tyrimą.

76Vilniaus apygardos teismas nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi slapta darytais vaizdo įrašais, kurių įrodomoji vertė, pasak apeliantės, yra niekinė, nes jie yra neinformatyvūs. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais ir visiškai nevertino teisinančių įrodymų, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę. Teismo atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas, nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamosios parodymai teismo vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau tokio įrodymų rūšiavimo BPK nenumato. Apeliantės nuomone, teisėjas, priimdamas nuosprendį, galėjo būti šališkas. Byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie būtų neginčijamai pagrindę J. J. kaltę, nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Įvertindamas asmenų parodymus, teismas pranašesniais laikė kaltinimo liudytojų parodymus, nors baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės vienus įrodymus laikyti pranašesniais už kitus. Priešingai nei kaltinimo liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi, arba nebuvo vertinami visai. Nuosprendis surašytas pažeidus BPK 305 str. nuostatas, nustatančias, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Toks BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti J. J. atžvilgiu teisingą nuosprendį. Pažeidimai lėmė J. J. teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

77Nuteistoji skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, dėl kiekvieno nuteistojo asmens pasisako standartiškai, kad jo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais, atpažinimo protokolais, vaizdo įrašais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais dokumentais. Su tokiu masiniu įrodymų vertinimo būdu galima būtų sutikti tuo atveju, jeigu visi kaltinamieji butų įvykdę identišką nusikalstamą veiką, galimų nusikalstamų veikų kiekis, nusikaltimo dalykas, padarymo laikas ir padarymo būdas sutaptų. Išnagrinėtoje byloje tarp kaltinamųjų galimai padarytos nusikalstamos veikos yra tam tikrų panašumo požymių, tačiau tikrai nėra bent dviejų analogiškų veiksmų. Kolektyvinis įrodinėjimas galėtų būti teisėtas, jei teismas pripažintų, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos kaltinamiesiems bendrininkaujant. Tačiau pats teismas priimdamas nuosprendį pašalino iš kaltinimo organizuotos grupės požymius.

78Teismas konstatavo, kad J. J. padarė tęstinę nusikalstamą veiką susidedančią iš penkių epizodų: J. J., dirbdama ( - )PKP 2012-10-16 laikotarpyje nuo 04 val. 45 min. iki 06 val. 31 min. iš penkių vairuotojų: D. H., A. I., O. T., V. P. ir A. V. neteisėtai pasiėmė ne mažiau, kaip 10 litų litais ar kitokios valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Nuosprendyje nurodyta, kad šią nusikalstamą veiką įrodo liudytojo A. V. parodymai BPK 276 str. tvarka pagarsinti teisme. Liudytojas parodė, kad įvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per ( - )PKP su kroviniu kartais į pasą įdėdavo pinigų, tai buvo ne mažiau nei 10 litų. Liudytojas 2012-10-16 su kroviniu kirto ( - )PKP. Prisimena, kad dokumentus pateikė muitinės pareigūnei, kurios atpažinti negali, o vardo ir pavardės nežino. Jis neatmeta galimybės, kad šio reiso metu į pasą buvo įdėjęs pinigų. Nuteistosios nuomone, šie liudytojo parodymai neleidžia neabejotinai teigti, kad 2012-10-16, kertant valstybinę sieną, jis tikrai į pasą įdėjo pinigus. Jo parodymus patikslinti, užduoti papildomus klausimus, ar parodyti slaptai filmuotą medžiagą nebuvo įmanoma, nes jis nedalyvavo teisiamajame posėdyje.

79Skunde nurodoma, kad liudytojais apklaustų vairuotojų parodymai neturi įrodomosios reikšmės. Vairuotojai neatvyko savo noru ir nepranešė apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Jie tiesiog prievarta buvo atgabenti pas tyrėją. Apie toki vairuotojų pristatymą į MKT patalpas paaiškėjo, kai teisme buvo apklausti vairuotojas V. G., MKT žvalgybos skyriaus pareigūnai, vertėja ir tyrėjos. Prieštaravimai jų parodymuose patvirtina faktą, kad nei vienas vairuotojas neatvyko į MKT savo noru ir nepranešė apie papirkimą. Byloje nėra vairuotojų pareiškimų dėl kyšio reikalavimo ar pinigų įbrukimo. Taip pat, nėra prokuroro procesinio sprendimo - nutarimo atleisti papirkinėjančius vairuotojus nuo baudžiamosios atsakomybės. Nutiestosios nuomone, visų byloje esančių vairuotojų parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie liudijo apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas. Teismas negalėjo jų parodymų vertinti kaip patikimų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. J. pripažinta kalta neteisėtai paėmusi pinigus iš penkių vairuotojų, tačiau tyrėja, prokuroras ir teismas apsiribojo tik vieno vairuotojo apklausa. Tokia tyrimo ir bylos nagrinėjimo taktika akivaizdžiai siaurina kaltinamosios gynybinę poziciją.

80Nuosprendyje konstatuota, kad J. J. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir slapto sekimo protokolas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, slaptai darytus specialia technika ( - )KP administracinėje patalpoje, teismas visuose penkiuose epizoduose pasisako vienodai, “...matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, ji varto ant stalo gulinčius dokumentus, muitinės pareigūnei iš kairės pusės ant stalo guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą, muitinės pareigūnė kaire ranka iš paso išima, galimai piniginę kupiūrą...”. Teismas pripažįsta, kad nėra įsitikinęs, jog ant stalo tikrai buvo Baltarusijos Respublikos pasas, taip pat konstatuoja, kad iš paso išimama galimai piniginė kupiūra.

81Nuteistoji nurodo ir tai, kad jos gynėjas baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai įrengiant ( - )KP patalpose specialią filmavimo techniką, tikėtina buvo neteisėti. Tačiau teismas, analizuojant duomenų gavimo patikimumą ir teisėtumą, to nesvarstė.

82Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012-10-15 priėmė nutartį dėl procesinių priemonių taikymo, kurioje nurodyta, kad TTT vyr. inspektoriui B., S., M. bei kitiems pareigūnams leidžiama neatskleidžiant savo tapatybės atlikti tyrimą, tačiau BPK 158 str. įpareigoja teismą nutartyje įvardinti kiekvieną pareigūną asmeniškai. Skunde nurodoma ir tai, kad 2012-10-15 tyrėja surašė tarnybinį pranešimą ir procesiniu dokumentu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie tai raštu informavo prokurorą. Tą pačią dieną prokuroras surašo prašymus teismui dėl procesinių priemonių taikymo ir dėl slapto asmenų sekimo. Abu prašymus 2012-10-15 išnagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas ir tą pačią dieną 10 val. 03 min. jau buvo padarytas slaptas vaizdo įrašas. Pasak nuteistosios, akivaizdu, kad per dvi valandas (teismas pradeda darbą nuo 8 val. ryto) teisėjas negalėjo įsigilinti į prokuroro pateiktus prašymus, surašyti nutartis, perduoti jas prokurorui, o prokuroras - įteikti TTT pareigūnams, kad pastarieji, turėdami teisėtą pagrindą, neatskleidžiant savo tapatybės per dvi valandas nuvažiuotų į ( - )KP, kur maskuodami savo tapatybę, įrengtų specialią techniką. Apeliantės manymu, ( - )KP patalpose speciali vaizdo įrašymo technika buvo įrengta ankščiau, nei tai leido daryti teismas. Be to, apeliantė skunde nurodo, kad teismas nutartimi TTT pareigūnams leido užmaskuoti prieš ( - )KP dirbusius muitininkus savo priklausomybę Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybai, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas jiems neleido maskuoti atvykimo ir tarnybinėse patalpose apsilankymo tikslo. Atvykę į ( - )KP administracines patalpas jie nešifravo kas jie esantys, jie dirbančių muitininkų akivaizdoje tiesiog suklaidino atvykimo tikslą. Nurodyti procesiniai pažeidimai, kelia pagrįstų abejonių duomenų gavimo patikimumu ir teisėtumu. Duomenų gavimo tvarka neatitinka BPK 20 str. keliamų reikalavimų. Todėl, pasak apeliantės, jais negalima vadovautis svarstant asmens kaltumo klausimą.

83Teismas konstatavo, kad J. J. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir V. V. parodymai. Nuteistoji nurodo, kad šis liudytojas parodė apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Jis paliudijo, kad jam nėra žinoma ar J. J. iš vairuotojų neteisėtai ima pinigus, tačiau šio liudytojo parodymus teismas įvardina tarp kitų duomenų, kurie patvirtina J. J. kaltę. Nuteistosios nuomone, priešingai, V. V. parodymai jai yra palankūs.

84Teismo vertinimu, apeliantės kaltę patvirtina ir įtariamojo I. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas parodė, kad J. J. iš kertančių sieną vairuotojų neteisėtai imdavo pinigus, tačiau nenurodė konkrečiai iš ko, kiek, kada, kokiomis aplinkybėmis ir pan. Pasak apeliantės, įtariamojo D. parodymai yra neinformatyvūs ir nenuoseklūs. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis paviršutiniškai paminėjo, kad jis pats, po to kai suskaičiuodavo pinigus, paduodavo J. ir J.. Kitose apklausose jis neparodė nei vieno karto, kad būtent J. neteisėtai paimdavo ar dalindavo pinigus. Teismas, vertindamas I. D. parodymus, konstatavo: „kaltinamųjų parodymai yra specifinis įrodymų šaltinis, esant skirtingiems to paties asmens parodymams jie negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau yra svarbus konstatuojant aplinkybes, nustatytas kitų įrodymų pagalba“. Skunde nuteistoji nurodo, kad šis teismo teiginys neatitinka tikrovės, nes I. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus įtariamuoju ir nei karto kaltinamuoju, o teisme atsisakė duoti parodymus. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl iš keturių I. D. apklausų, kaip įrodymą priima tik vieną, o likusias apklausas, kuriose nieko neminima apie J. J., atmeta. Nuteistosios manymu, tokia duomenų selekcija yra ydinga ir neleistina. Įstatymas nurodo, kad teismas privalo motyvuotai pasisakyti dėl visų teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų. Be to, nustatant ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertę ir atskleidžiant BPK 276 str. 4 d. turinį teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti įstatyme numatytais atvejais gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Remiantis šia nuostata, tai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl jų svarba įvertinama kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

85Skunde nurodoma ir tai, kad J. J. kaltinimo epizoduose, nebuvo atliktas nei vienas slapto sekimo vaizdo įrašo objekto tyrimas, taigi byloje nėra neabejotinų specialisto ar eksperto išvadų, kad paimti iš dokumentų materialūs objektai tikrai yra piniginės kupiūros.

86Nuteistosios nuomone, Vilniaus apygardos teismas netinkamai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų, bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, tiesiogiai paneigiančių nusikalstamos veikos sudėtį J. J. veiksmuose buvimą, nepašalino abejonių dėl kaltinime išvardintų aplinkybių, ir tokiu būdu padarė esminį BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistoji prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžio dalį J. J. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį - J. J. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos. Tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą, padarys išvadą, kad J. J. pateikti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti ir nutars, kad ji padarė veiką, aprašytą kaltinamajame akte, tuomet apeliantė prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 225 str. 4 d., t. y. į kyšininkavimą.

87Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai vertino duomenis surinktus atliekant ikiteisminį tyrimą.

88Vilniaus apygardos teismas nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi slapta darytais vaizdo įrašais, kurių įrodomoji vertė yra niekinė, nes jie yra neinformatyvūs. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais ir visiškai nevertino teisinančių įrodymų, tai yra pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas, nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo parodymai teismo vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau tokio įrodymų rūšiavimo BPK nenumato. Pasak nuteistojo, teisėjas, priimdamas nuosprendį, galėjo būti šališkas. Byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie būtų neginčijamai pagrindę M. J. kaltę, nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Vertindamas asmenų parodymus, teismas pranašesniais laikė kaltinimo liudytojų parodymus, nors baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės vienus įrodymus laikyti pranašesniais už kitus. Priešingai nei kaltinimo liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi, arba nebuvo vertinami visai. Toks BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimas yra esminis, jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti M. J. atžvilgiu teisingą nuosprendį. Pažeidimai lėmė M. J. teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

89Apkaltinamajame nuosprendyje dėl kiekvieno nuteistojo asmens pasisakyta standartiškai, t. y., kad jo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais, atpažinimo protokolais, vaizdo įrašais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais dokumentais. Su tokiu masiniu įrodymų vertinimo būdu galima būtų sutikti tuo atveju, jeigu visi kaltinamieji butų įvykdę identišką nusikalstamą veiką, galimų nusikalstamų veikų kiekis, nusikaltimo dalykas, padarymo laikas ir padarymo būdas sutaptų. Išnagrinėtoje byloje tarp kaltinamųjų galimai padarytos nusikalstamos veikos yra tam tikrų panašumo požymių, tačiau tikrai nėra bent dviejų analogiškų veikų. Kolektyvinis įrodinėjimas galėtų būti teisėtu, jei teismas pripažintų, kad nusikalstamos veikos padarytos kaltinamiesiems bendrininkaujant, tačiau pats teismas priimdamas nuosprendį pašalino iš kaltinimo organizuotos grupės požymius.

90Teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. J. padarė tęstinę nusikalstamą veiką susidedančią iš trijų epizodų, kurią įrodo slapto sekimo metu padarytas vaizdo įrašas, peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Peržiūrėjęs specialia technika slaptai ( - )KP administracinėje patalpoje darytus vaizdo įrašus, teismas dėl visų trijų epizodų konstatuoja, “...matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo guli dokumentai, kuriuos jis varto, prie kompiuterio klaviatūros guli pasas... Muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą ir dešine ranka iš paso išima perlenktą, galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu”. Antras epizodas teismo aprašytas analogiškai. Trečiajame epizode teismas pažymi, kad muitinės pareigūnas iš Rusijos Federacijos piliečio paso išima tris pinigines kupiūras panašias į Rusijos rublius. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nurodydamas nusikalstamos veikos dalyką, negali nė kiek abejoti. Svarstant ar trauktinas baudžiamojon atsakomybės asmuo yra kaltas, būtina neabejotinai nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baigiamojoje kalboje jo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai įrengiant ( - )KP patalpose specialią filmavimo techniką, labai tikėtina buvo neteisėti, tačiau teismas, analizuodamas duomenų gavimo patikimumą ir teisėtumą, šios aplinkybės nesvarstė.

91Skunde nurodom, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012-10-15 priėmė nutartį dėl procesinių priemonių taikymo, kurioje nurodyta, kad TTT vyr. inspektoriui B., S., M. bei kitiems pareigūnams leidžiama neatskleidžiant savo tapatybės atlikti tyrimą, tačiau BPK 158 str. įpareigoja teismą nutartyje įvardinti kiekvieną pareigūną asmeniškai. Skunde nurodoma ir tai, kad 2012-10-15 tyrėja surašė tarnybinį pranešimą ir procesiniu dokumentu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie tai raštu informavo prokurorą. Tą pačią dieną prokuroras surašo prašymus teismui dėl procesinių priemonių taikymo ir dėl slapto asmenų sekimo. Abu prašymus 2012-10-15 išnagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas ir tą pačią dieną 10 val. 03 min. jau buvo padarytas slaptas vaizdo įrašas. Pasak nuteistosios, akivaizdu, kad per dvi valandas (teismas pradeda darbą nuo 8 val. ryto) teisėjas negalėjo įsigilinti į prokuroro pateiktus prašymus, surašyti nutartis, perduoti jas prokurorui, o prokuroras - įteikti TTT pareigūnams, kad pastarieji, turėdami teisėtą pagrindą, neatskleidžiant savo tapatybės per dvi valandas nuvažiuotų į ( - )KP, kur maskuodami savo tapatybę, įrengtų specialią techniką. Apeliantės manymu, ( - )KP patalpose speciali vaizdo įrašymo technika buvo įrengta ankščiau, nei tai leido daryti teismas. Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas nutartimi TTT pareigūnams leido užmaskuoti prieš ( - )KP dirbusius muitininkus savo priklausomybę Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybai, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas jiems neleido maskuoti atvykimo ir tarnybinėse patalpose apsilankymo tikslo. Atvykę į ( - )KP administracines patalpas jie nešifravo kas jie esantys, jie dirbančių muitininkų akivaizdoje tiesiog suklaidino atvykimo tikslą. Nurodyti procesiniai pažeidimai, kelia pagrįstų abejonių duomenų gavimo patikimumu ir teisėtumu. Duomenų gavimo tvarka neatitinka BPK 20 str. keliamų reikalavimų, dėl to, jais negalima vadovautis svarstant asmens kaltumo klausimą.

92Nuosprendyje nurodyta, kad M. J. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje specialistas nurodo, kad tirti pateiktame M. J. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-27 Nr. 10.27.05. avi“ matomi objektai, kuriuos jis paima iš dokumento, yra Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūros. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tai yra naujas kriminalistinis tyrimas, kuris plačiai netaikomas. Išvadoje surašyti techniniai terminai ir išsireiškimai neleidžia suprasti, kokia mokslinė metodika buvo pritaikyta atliekant tyrimą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. J. paėmė tris 100 Rusijos Federacijos rublių kupiūras. Tyrimą atliko du ekspertai, tame tarpe ir dokumentų rekvizitų ekspertė. Tačiau, pasak apelianto, nesuprantama, kokiu būdu ekspertė nustatė, kad tai yra pinigai, ne klastotė. Patikrinti specialisto išvadą buvo galima apklausiant vairuotojus, kurie muitinės pareigūnui pateikė dokumentus, tačiau tai nebuvo padaryta. Nuteistojo nuomone, esant nurodytoms abejonėms, specialisto išvada negali būti pripažinta įrodymu, nes abejonių kelia jos tyrimo metodikos leistinumas ir patikimumas.

93M. J. kaltė nuosprendyje grindžiama ir liudytojo V. V. parodymais. Nuteistasis nurodo, kad šis liudytojas parodė apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, paliudijo, kad jam nėra žinoma ar M. J. iš vairuotojų neteisėtai ėmė pinigus, tačiau šio liudytojo parodymus teismas įvardina tarp kitų duomenų, kurie patvirtina M. J. kaltę. Nuteistojo manymu, yra priešingai, V. V. parodymai apeliantui palankūs.

94Taip pat M. J. kaltė grindžiama ir įtariamojo I. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis teigė, kad M. J. iš kertančių sieną vairuotojų neteisėtai imdavo pinigus, nenurodydamas konkrečiai iš ko, kiek, kada, kokiomis aplinkybėmis ir pan. Apelianto manymu, įtariamojo I. D. parodymai yra neinformatyvūs ir nenuoseklūs. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, I. D. paminėjo, kad jis pats, po to kai suskaičiuodavo pinigus, paduodavo J. ir J.. Kitose apklausose jis neparodė, kad būtent M. J. neteisėtai paimdavo ar dalindavo pinigus. Teismas, vertindamas I. D. parodymus, konstatavo: „kaltinamųjų parodymai yra specifinis įrodymų šaltinis, esant skirtingiems to paties asmens parodymams jie negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau yra svarbus konstatuojant aplinkybes, nustatytas kitų įrodymų pagalba“. Šis teismo teiginys neatitinka tikrovės, nes I. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus kaip įtariamasis ir nė karto kaip kaltinamasis, o teisme jis atsisakė duoti parodymus. Teismas nemotyvavo, kodėl iš keturių I. D. apklausų kaip įrodymą priimą tik vieną, o likusias apklausas, kuriose nieko neminima apie M. J., atmeta. Nuteistojo nuomone, tokia duomenų selekcija yra ydinga ir neleistina. Įstatymas nurodo, kad teismas privalo motyvuotai pasisakyti dėl visų teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų. Be to, nustatant ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertę ir atskleidžiant BPK 276 str. 4 d. turinį teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti įstatyme numatytais atvejais gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Remiantis šia nuostata, tai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl jų svarba įvertinama kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

95Skunde nurodoma ir tai, kad dėl kaltinimų M. J., nebuvo apklaustas nė vienas vairuotojas, kuris galimai, įteikiant muitinės pareigūnui dokumentus, į juos įdėjo pinigus. Apeliantas teisiamojo posėdžio metu prašė teismo kviesti apklausai vairuotojus: S. S., S. A., V. C., kurie patvirtintų ar paneigtų faktą dėl pinigų perdavimo muitinės pareigūnui kertant valstybinę sieną ( - )KP, tačiau teismas nesiėmė pakankamai veiksmų tenkinti minėtą prašymą. Apelianto nuomone, buvo šiurkščiai pažeista kaltinamojo teisė užduoti liudytojams klausimus, taip pat buvo pažeista galimybė tinkamai gintis.

96Apeliantas pabrėžia, kad apkaltinamas nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apkaltinamas nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai. Vilniaus apygardos teismas netinkamai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neapklausė liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su M. J., nevertino dalies įrodymų bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, tiesiogiai paneigiančių nusikalstamos veikos sudėties M. J. veiksmuose buvimą, nepašalino abejonių dėl kaltinime išvardintų aplinkybių, ir tokiu būdu padarė esminį BPK 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

97Nuteistasis M. J. paršo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžio dalį M. J. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį: M. J. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos. Tuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, padarys išvadas, kad M. J. pateikti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, ir nutars, kad jis padarė veiką aprašytą kaltinamajame akte, tuomet apeliantas prašo M. J. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 225 str. 4 d., t. y. į kyšininkavimą.

98Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžiu, kuris jo nuomone yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 str. 2 d. bei BK 72 str.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

99Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad J. D. siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d.

100Pirmos instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad J. D. grubiai pažeidė 2004-04- 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. 1X-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, t. y. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 d. įsakymu Nr. 1B-888, patvirtintus LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus, II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3 p., tačiau nenurodė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių ir kaip pažeidžiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas didelės žalos valstybei padarymą, apsiribojo ne konkrečiai J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir joje nustatytų aplinkybių konstatavimu, o rėmėsi kitų bylos kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų nurodymu, kaip bendra tendencija, ir tuo pagrindu konstatuojant didelės žalos padarymą valstybei, tačiau nedetalizavo nei tokiais veiksmais valstybei padarytos žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kaip ji pasireiškė, nemotyvavo, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkai, reputacijai, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.), laikytina didele. Teismas objektyviai neišanalizavo būtent ar J. D. savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertino aplinkybės, kad dėl jo veikos niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Teismas tik bendrai ir deklaratyviai nurodė, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas reprezentuoja tiek pačią mūsų valstybę, tiek ir Lietuvos Respublikos pareigūną apskritai Lietuvos ir užsienio piliečių akyse, todėl kaltinamųjų einamos pareigos pripažintinos svarbiomis, kas taip pat įgalina kalbėti apie didelės žalos padarymą, remiantis tik šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad tiek apelianto, tiek ir kitų kaltinamųjų veikos, kuriomis buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, padarė didelės žalos valstybei, nors kokie konkretūs nuteistojo veiksmai įtakojo žalos valstybei atsiradimą ir koks jos dydis - nenurodoma. Apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog būtent dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos.

101Taip pat nuteistasis nurodo, kad byloje nėra nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje nėra pasisakyta dėl priežastinio ryšio, t. y. tarp J. D. tariamai padarytos veikos ir kilusių padarinių. Apeliantas nurodo, kad jo veikoje nėra BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismas bylos nagrinėjimo metu jų nenustatė ir nenurodė nuosprendyje, todėl netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino J. D. kaltu, todėl apkaltinamasis nuosprendis, jo atžvilgiu, turėtų būti panaikintas.

102Apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. iš jo nutarta konfiskuoti 67,25 Lt. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame kodekse tokios normos (BK 72 str. 2 d. 3 p.) nėra, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-395/2008). Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Tokių duomenų, pasak apelianto, nuosprendyje teismas nepateikė, todėl nurodytą pinigų sumą konfiskavo nepagrįstai.

103Skunde nuteistasis nurodo, jog esmines bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas J. D., Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nuosprendį iš esmės grindė ne konkrečiais ir teisėtomis priemonėmis surinktais įrodymais, o tik abstrakčiai byloje nustatytais, ne J. D., o kitų asmenų galimai atliktais nusikalstamais veiksmais, kurie nepatvirtina jam inkriminuojamos veikos.

104Nuteistasis nurodo, kad visa bylos medžiaga - įrodymai apie tariamai apelianto nusikalstamą veiką, išskyrus paskutinį jam inkriminuota epizodą – 2012-11-23 apie 06.05 val., yra surinkti neteisėtomis priemonėmis, todėl laikytina neteisėta ir negali būti laikoma įrodymais sprendžiant jo kaltės klausimą (BPK 20 str. 4 d.).

105Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl paskutinio 2012-11-23 nusikalstamos veikos epizodo, kuomet 2012-11-06 buvo gauta teismo sankcija, nuteistajam J. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nepatvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuris nėra tęstinis, o pateiktas tik kaip atskiras fragmentas, todėl šališkai ir nepilnai atspindintis realią situaciją, o tai neleidžia išsamiai, tiksliai ir objektyviai įvertinti esamų aplinkybių. Dėl šio vaizdo įrašo nebuvo pateikta specialisto išvada ir tai patvirtina, kad jame esanti informacija yra neinformatyvi. Byloje pateiktame vaizdo įraše ir slapto sekimo protokole, kur iš liudytojo A. S. pateikto paso paimama galimai piniginė kupiūra, po to ji įsidedama į dešinę išorinę kišenę, nesimato kas toliau buvo daroma su galimai pinigine kupiūra. Be to, ir liudytojas A. S. nėra nurodęs, kad yra davęs J. D. pinigus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis tik bendrais bruožais nurodė, kad važiuojant per sieną muitininkams mokami pinigai įdedant juos į paduodamus dokumentus, tačiau jis negali nurodyti ir apibūdinti pareigūnų, kuriems davė pasą su pinigais. Apelianto nuomone, šio liudytojo apklausos protokolas negali būti pripažintas savarankišku įrodymų šaltiniu ir turi būti vertinamas kritiškai, kadangi jame nenurodomas konkretus pareigūnas, nepatvirtinamas pinigų paėmimo faktas, nėra galimybės išsiaiškinti apklausos aplinkybių, t. y, ar minėtas asmuo iš viso galėjo būti apklaustas kaip liudytojas, nes jis davė parodymus prieš save ar nebuvo jam daromas spaudimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos galimybės apklausti minėtą liudytoją nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, tuo buvo pažeistos apelianto teisės (BPK 22 str.) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatos.

106Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vieną po kito išdėstė tik įrodymus, tačiau nepateikė jokių objektyvių išvadų ir motyvų. Liudytojų R. J., A. R., D. R. duoti parodymai apie ( - )kelio poste nustatytą vykimo tvarką ir kontrolės talonėlių sistemą nebuvo išsamiai analizuoti ir įvertinti su pateiktais kitais įrodymais (vaizdo įrašuose užfiksuotais popierėliais). Procesinį sprendimą dėl vaizdo įrašų, kaip įrodymų, ir jų apimties priėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pasak apelianto, suinteresuotas ikiteisminio tyrimo baigtimi. Pateikti vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios situacijos ir nesant vientiso įrašo ar įrašo, iš kurio galima būtų matyti visa įvykių seka, neleidžia pilnai, išsamiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos ir asmenų atliktų veiksmų. Teismas bylos nagrinėjimo metu ne tik, kad tinkamai nevertino įrodymų, bet ir nepašalino prieštaravimų tarp jų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių J. D. nurodytas aplinkybes, kad paduotus pinigus su dokumentais jis visada grąžindavo vairuotojams, kad prie dokumentų priėmimo langelio būdavo pateikiami vienu metu ir daugiau pasų ir kartais vairuotojai pasiimdavo ne savo dokumentus ir tik vėliau supratę grįždavo juos pasikeisti. Apeliantas nurodo, kad teismo išvadų dalis, kurioje jis yra kaltinamas BK 228 str. 2 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretūs ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Vilniaus apygardos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, laikė įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios nėra įrodytos. Teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl apelianto atžvilgiu priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris turėtų būti panaikintas.

107Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad teismas skirdamas bausmę nevertino aplinkybių, kad jis nėra baustas administracine tvarka, neturi tarnybinių nuobaudų, todėl nepagrįstai skyrė didelę 600 MGL (22596 Eurų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokia bausmė, apelianto nuomone, yra per griežta ir jam nepakeliama finansiškai.

108Nuteistasis J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimt išteisinamąjį nuosprendį arba skirti švelnesnę bausmę.

109Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžiu, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 str. 2 d. bei BK 72 str.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį

110Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad R. Š. siekdamas turtinės naudos sau piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. Teismas tik formaliai nurodė, kad R. Š. grubiai pažeidė 2004-04- 27 d. LR muitinės įstatymo Nr. 1X-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, t. y. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 d. įsakymu Nr. 1B-888, patvirtintus LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3 p., tačiau nenurodė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių ir kaip nuteistasis pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas didelės žalos valstybei padarymą, apsiribojo ne konkrečiai apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos ir joje nustatytų aplinkybių konstatavimu, o rėmėsi kitų bylos kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų nurodymu, kaip bendra tendencija, ir tuo pagrindu konstatuojant didelės žalos padarymą valstybei, tačiau nedetalizavo nei tokiais veiksmais valstybei padarytos žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kaip ji pasireiškė, nemotyvavo, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (nusikalstamų veiksmų pobūdį jų poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkai, reputacijai, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.), laikytina didele. Teismas objektyviai neišanalizavo, ar apeliantas savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertino aplinkybės, kad dėl jo veikos niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nepareikštas ieškinys. Teismas tik bendrai ir deklaratyviai nurodė, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas reprezentuoja tiek pačią mūsų valstybę, tiek ir Lietuvos Respublikos pareigūną apskritai Lietuvos ir užsienio piliečių akyse, todėl kaltinamųjų einamos pareigos pripažintinos svarbiomis, kas taip pat įgalina kalbėti apie didelės žalos padarymą. Remiantis tik šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad tiek apelianto, tiek ir kitų kaltinamųjų veikos, kuriomis buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, padarė didelės žalos valstybei, nors būtent kokie konkretūs jo veiksmai įtakojo žalos valstybei atsiradimą ir koks jos dydis - nenurodoma. Be to, teismas pažymėjo, kad Muitinės veikla dėl tokių kaltinamųjų veikų nesutriko. Apelianto manymu, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog būtent dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos. Taip pat byloje nėra nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje nėra pasisakyta dėl priežastinio ryšio, t. y. tarp apelianto tariamai padarytos veikos ir kilusių padarinių, todėl akivaizdu, kad jo veikoje nėra BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismas bylos nagrinėjimo metu jų nenustatė ir nenurodė nuosprendyje, todėl netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino R. Š. kaltu, todėl apkaltinamasis nuosprendis, jo atžvilgiu, turėtų būti panaikintas.

111Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. iš R. Š. nutarta konfiskuoti 30 Lt. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame kodekse tokios normos (BK 72 str. 2 d. 3 p.) nėra, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-395/2008). Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Tokių duomenų, pasak apelianto, nuosprendyje teismas nepateikė, todėl nurodytą pinigų sumą konfiskavo nepagrįstai.

112Nuteistojo nuomone, esmines bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

113Teismas rėmėsi neišsamia, tik tikėtina specialisto išvada Nr. ( - ), kuri nepatvirtina fakto, jog iš LR piliečio K. M. pateikto dokumento - paso Nr. ( - ) buvo paimti pinigai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad „tikėtina, kad tai yra 20 litų nominalo kupiūra”. Teismas visiškai nevertino apelianto duotų parodymų dėl nurodytų aplinkybių, o būtent, kad jam yra žinoma, jog vairuotojai deda į pasą pinigus, tačiau jis niekada jų nėra paėmęs. Tokiais atvejais pinigus visada grąžindavo kartu su dokumentais juos padavusiam asmeniui, toks apelianto teiginys nėra paneigtas. Apeliantui inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių nepatvirtina ir į bylą pateikti vaizdo įrašų fragmentai. Vaizdo įrašas nėra tęstinis, jis šališkai ir nepilnai atspindi realią situaciją. Vaizdo įraše, kur iš liudytojo K. M. pateikto paso išimamas į 20 Lt panašus popierėlis ir padedamas ant stalo, nesimato kas toliau su juo buvo daroma - nėra užfiksuota kur jis buvo padėtas, t. y. ar apeliantas jį paėmė, ar grąžino vairuotojui. Pats liudytojas K. M. konkrečiai nėra nurodęs, kad yra davęs apeliantui pinigus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis tik bendrai nurodė, kad važiuojant per sieną mokama muitininkams, pinigus įdedant į paduodamus dokumentus, tačiau kokiomis dienomis ir kokią konkrečią valandą vyko per ( - )kelio postą jis negali nurodyti, taip pat negali nurodyti ir apibūdinti pareigūnų, kuriems davė pinigus. Nuosprendyje konstatuojama, kad šio liudytojo apklausos protokolas nepripažįstamas savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau jis yra reikšmingas tikrinant kitus byloje esančius įrodymus ir juos patvirtina. Nagrinėjamu atveju nėra aišku kokie „kiti byloje esantys įrodymai” patvirtina apelianto, o ne kitų asmenų nusikalstamos veikos buvimo faktą. Byloje nėra apklaustas Rusijos Federacijos pilietis I. L., kuris 2012-10-21 apie 10.22 val. įforminant muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) pateikė dokumentus ir neva iš kurio, apeliantas paėmė pinigus neaiškia valiuta - rubliais, eurais ar JAV doleriais. Jokių neginčijamų duomenų, kad minėtas pilietis su dokumentais apeliantui perdavė pinigus, byloje nėra pateikta. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, tačiau nepateikė jokių objektyvių išvadų ir motyvų. Liudytojų R. J.. A. R., D. R. duoti parodymai apie ( - )kelio poste nustatytą vykimo tvarką ir kontrolės talonėlių sistemą nebuvo išsamiai analizuoti ir įvertinti su pateiktais kitais įrodymais (vaizdo įrašuose užfiksuotais popierėliais). Pateikti vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios situacijos ir nesant vientiso įrašo ar įrašo, iš kurio galima būtų matyti visa įvykių seka, neleidžia pilnai, išsamiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos ir asmenų atliktų veiksmų. Teismas bylos nagrinėjimo metu tinkamai nevertino įrodymų, bet ir nepašalino prieštaravimų tarp jų (nėra duomenų, paneigiančių apelianto nurodytas aplinkybes, kad paduotus pinigus su dokumentais jis visada grąžindavo vairuotojams).

114Apelianto nuomone, teismo išvadų dalis, kurioje jis kaltinamas BK 228 str. 2 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, neginčijamais įrodymais, o jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretūs ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Vilniaus apygardos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, laikė įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios nėra įrodytos. Teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl apelianto atžvilgiu priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo išvados nepagrįstos išsamiu Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų duomenų įvertinimu (BPK 20 straipsnis). Nesant neginčijamų apelianto kaltės įrodymų, teismas galbūt surinktus įrodymus vertino ir pagal savo vidinį įsitikinimą, bet šis teismo įsitikinimas akivaizdžiai nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Baudžiamojoje teisėje ypač svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

115Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad skirdamas bausmę, teismas nevertino, kad apeliantas keletą kartų buvo skatintas padėkos raštais, piniginėmis išmokomis, apdovanotas 11 laipsnio atminimo medaliu, todėl nepagrįstai skyrė gana didelę 300 MGL (11298 Eurų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Apelianto nuomone, jam skirta bausmė yra per griežta ir nepakeliama finansiškai. Nuteistasis nurodo, kad jei nagrinėjamu atveju ir būtų tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, t. y. tinkamai kvalifikuota nusikalstama veika, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. būtų pasiekti ir skiriant jam ženkliai mažesnę baudą.

116Nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba skirti švelnesnę bausmę.

117Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. P. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 228 str. 2 d. ir nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, tarp jų, esančius esminius prieštaravimus, laikė nepagrįstų (neegzistuojančių) aplinkybių patvirtinimu, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas neįvykdė pareigos - nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo ir teisingos bausmės paskyrimas V. P..

118Teismo nuomone, V. P. kaltė įrodyta 2012-10-15 / 2012-11-02 slapto sekimo protokolu ir liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau teismas pripažino, jog V. G. parodymai nėra detalūs.

119Byloje nustatyta, kad 2012-08-07 Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patenkino generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento teikimą ir priimta nutartimi sankcionavo slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ( - ) muitinės ( - )kelio poste nuo 2012-08-09 iki 2012-11-09, neindividualizuojant konkrečių pareigūnų. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad šiuo atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau teismas nuosprendyje neužsimena apie duomenų (dėl V. P.) rinkimo būdą. Apeliantų nuomone, duomenų apie V. P. rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar tyrimo veiksmai V. P. atžvilgiu atlikti nepažeidžiant operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą - slaptą sekimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

120Byloje esantys 2013-02-14 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūno G. M. pranešimai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rinkdami informaciją apie V. P., 2012-10-18 slaptą sekimą bei vaizdo ir garso įrašymo technines priemones naudojo nesant teismo nutarties leidžiančios taikyti šias priemones. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, siekdami surinkti patikimų duomenų, kad konkretūs muitinės pareigūnai daro nusikalstamą veiką, kreipėsi į teismą, leisti jų atžvilgiu operatyvinių - techninių priemonių naudojimą specialia tvarka. Teismo priimtoje nutartyje į tikrinamųjų asmenų sąrašą V. P. nėra įrašytas, tai rodo, kad jog jo atžvilgiu nebuvo galima taikyti slapto sekimo. Tik 2012-11-06 prokuroras pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui priimti nutartį dėl jame nurodytų prievartos veiksmų taikymo V. P. atžvilgiu. 2012-11-06 ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prokuroro prašymą. Apeliantai pabrėžia, kad V. P. nuo 2012-11-06 nebuvo inkriminuotas nė vienas epizodas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rinkdami duomenis apie V. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė BPK 20 str. 4 d. nuostatą, reikalaujančią, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas šių BPK pažeidimų neįvertino ir V. P. nuteisė, remdamasis duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, kurie nepagrįsti kitais objektyviais bylos įrodymais.

121Teismas, vertindamas tik kaltinamajame akte išdėstytus teiginius, padarė nemotyvuotas ir vieną kitai prieštaraujančias išvadas, grindžiamas ne įrodymais, bet prielaidomis: skundžiamo nuosprendžio 7 lape nurodomas iššifruotas užrašas, kuris rodo, kad 2012-10-18 00:20:33 val. V. P., budėjimo metu atliko iš Baltarusijos Respublikos atvykusio vairuotojo J. B. pateiktų dokumentų tikrinimą. Iššifruotame vaizdo įraše fiksuojama V. P. darbų seka. Apeliantų nuomone, prie slapto sekimo protokolo esanti filmuota medžiaga nepavirtino aplinkybės, kad V. P. paėmė ne mažesnę kaip 10 Lt sumą arba pinigines kupiūras kitų valstybių valiuta. Be to, užrašas nemažesnę, kaip 10 Lt kupiūrą yra neapibrėžtas ir nesuprantamas. Jeigu tai 10 Lt kupiūra, kodėl nenurodyta kupiūros spalva, dydis ir kiti požymiai, be to neaiškus teiginys „ar kitos valstybės valiuta“, tačiau neaišku kokios valstybės. Šie faktai nebuvo tikrinti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Toliau nuosprendyje nurodoma, jog 2012-10-18 01:50:28 val. V. P., atlikdamas pateiktų dokumentų tikrinimą, įformino vairuotojo iš Baltarusijos respublikos H. B. pateiktus dokumentus. Pateikiamas šio epizodo slapto sekimo protokolo iššifravimas. Pasak apeliantų, filmuotoje medžiagoje nebuvo užfiksuota V. P. veiksmų, susijusių su pinigų ėmimu iš vairuotojų. Teismo išvada, kad V. P. iš vairuotojų paėmė pinigines kupiūras, paremta tik spėlionėmis. Liudytojai Y. B. ir H. B. nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, taigi nėra nustatyta, ar jie dėjo į savo dokumentus pinigus, ar jie yra nukentėję nuo pareigūno V. P. veiksmų. Teismas nesiėmė jokių priemonių apklausti šiuos asmenis. Teismo nuosprendyje aprašomas ir 2012-10-18 01:14:13 val. nusikalstamos veikos epizodas. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl šio epizodo, neatsižvelgęs į tai, jog V. G., apklausiamas 2013-12-06 teisme parodė, jog pinigų 2012-10-18, įforminant muitinės deklaraciją ( - )kelio poste, muitinės pareigūnui nedavė ir pinigų į dokumentus nedėjo. Paaiškindamas teismui, kodėl jo parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo pareigūno užrašytais 2013-01-08 apklausos protokole, o taip pat kaltinamajame akte nurodytais parodymais, liudytojas V. G. teisme, pareiškė, kad kaltinamajame akte užrašyti „... ne mano žodžiai, nežinau kas juos pasakė, tai turbūt sukurta. Ką perskaičiau pasirašiau, tačiau tai iškreipta, į pasą pinigų nebuvo dėta”, „... Aš patikslinau, kad gal kada ir buvau įdėjęs (pinigų), bet ( - ) muitinės ( - )kelio poste niekada pinigų nedėjau...“. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad liudytoju tapo ne savo iniciatyva, o apklausiant jam buvo daromas „spaudimas“.

122Apeliantai skunde nurodo, kad teismas pripažindamas V. P. kaltu, neatskleidė ištirtų įrodymų tarpusavio ryšio, nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina ar paneigia surinktus įrodymus, gautus V. P. atžvilgiu neteisėtai taikant operatyvinės veiklos technines priemones - slaptą sekimą. Be to, teismas, vertindamas nurodytus įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

123BK 228 str. 2 d. numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, šios nusikalstamos veikos padariniai, kaip nurodyta dispozicijoje, yra didelės žalos padarymas valstybei, be to, žala turi būti įrodyta, nes pagal didelės žalos požymius piktnaudžiavimo nusikaltimas atribojamas nuo tarnybinio nusižengimo. Šioje byloje nėra nustatyta ir teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, ar V. P. savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, žalos dydis nebuvo nustatinėjamas. Byloje nėra duomenų, kad V. P. būtų naudojęsis tarnybine padėtimi ir reikalavęs rinkliavos iš nurodytų krovininio transporto vairuotojų.

124Apeliantai remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 2K-325/2014, kurioje pažymėta, jog piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi baudžiamajai atsakomybei atsirasti nepakanka deklaratyviai nurodyti priešingų tarnybos interesams veikų padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, jog visais atvejais, didelės žalos požymis turi būti įrodytas. Nagrinėjamoje byloje teismas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų dėl V. P. veiksmų atsiradusią didelę žalą valstybei. Dėl jo veiksmų niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo, šiuo atveju V. P. poelgio sutriko normali ( - )posto veikla, buvo pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka. Tokios pasekmės byloje nėra nustatytos. Nuosprendyje nurodomas vienintelis didelės žalos valstybei požymis - ( - ) muitinės autoriteto diskreditavimas, tačiau teismas nenurodė, kaip šios institucijos autoritetas buvo sumenkintas, vertinant V. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

125Skunde apeliantai nurodo ir tai, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. P. atžvilgiu, neapklausęs liudytojų vairuotojų J. B., H. B., kurie galimai V. P. 2012-10-18 neteisėtai davė piniginę rinkliavą ne mažiau kaip po 10 Lt sumą kiekvienas litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, Eurus, JAV dolerius). Informaciją, kad V. P. iš nurodytų asmenų 2012-10-18 galimai paėmė neteisėtą piniginę rinkliavą pateikė muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnas G. M., tačiau jis taip pat nebuvo teisme apklaustas liudytoju. Nei nuteistasis V. P., nei jo gynėjas jokioje bylos proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti J. B. ir H. B., ginčyti jų parodymų teisingumą. Apeliantų manymu, teismo nuosprendžio išvados dėl V. P. pripažinimo kaltu pagal BK 228 str. 2 d. yra prieštaringos, todėl nurodytų asmenų parodymai apie piniginių kupiūrų davimą ar nedavimą V. P. yra labai svarbūs, kadangi, atmetus J. B. ir H. B. parodymus apie pinigų davimą V. P., jokių kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo dalyvavimą renkant nenustatytas rinkliavas ir tuo pačiu piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, byloje nėra surinkta. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu lemiamai grindžiamas parodymais liudytojų, tokių kaip J. B. ir H. B., kuriems nuteistasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 3 dalies d. punkto pažeidimą. Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju buvo suvaržyta V. P. teisė, laikantis rungimosi principo, išnagrinėti visus svarbiausius kaltinančius įrodymus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, be to, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes.

126Nuteistasis V. P. ir jo gynėjas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

127Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendis yra neteisėtas, neteisingas ir pagrįstas abejonėmis bei spėjimu. Nuteistasis prašo atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir J. B. išteisinti.

128Apeliantas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas eliminavo kaltinimus dėl ( - )kelio posto muitininkų organizuotos grupės, tačiau nepašalino - visų surinktų (objektyvių) įrodymų - prieštaravimų. Byloje liko nutylėtos ir nenustatytos visos aplinkybės, nepatikrinti duomenys ir nesurinkti įrodymai, turintys svarbią reikšmę sprendžiant apelianto ir kitų nuteistųjų kaltės klausimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl liudytojų parodymų patikimumo, nors jų parodymuose yra akivaizdžių apkalbėjimo elementų ir prieštaravimų, o 2015-01-05 teismo nuosprendyje apsiribota tik šių parodymų turinio išdėstymu. Savo išvadas dėl apelianto - tariamai nusikalstamos - veikos kvalifikavimo Vilniaus apygardos teismas padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, bet apsiribojo kaltinamojo akto išvadų atkartojimu. Nuteistojo nuomone, rezonansinę bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvo suinteresuotas tokia bylos baigtimi ir šališkas (29 muitininkai dvejiems metams buvo nušalinti nuo pareigų, o jų gražinimas į darbą būtų sukėlęs sumaištį bei finansines pasekmes), todėl apelianto atžvilgiu buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Baudžiamojoje byloje buvo taikomos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ir kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir nepatikrino, ar buvo teisinis bei faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams darbo vietose atlikti. Nuteistojo manymu, Vilniaus apygardos teismas jo atžvilgiu pažeidė ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes nesiekė nustatyti tiesos byloje, padarė eilę BPK pažeidimų, neatsižvelgė į apelianto ir jo gynybos argumentus išsakytus teisme.

129Nuteistasis skunde nurodo, kad aplinkybė, kad jis iš Rusijos Federacijos piliečio K. L. paso, 2012-10-16 18.36 val. paėmė pinigine kupiūrą, o ne kontrolinį taloną yra nustatyta ne baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais patikimais įrodymais, o paties pirmosios instancijos teismo abejonėmis ir prieštaringomis prielaidomis. Sunkvežimio vairuotojas K. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai ištirti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus kaltinančius bei teisinančius apeliantą ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, kaip numatyta baudžiamojo proceso įstatyme. Viso to, pirmos instancijos teismas nepadarė, todėl šie BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitų BPK straipsnių pažeidimai yra pripažintini esminiais, nes jie lėmė apelianto konstitucinių teisių pažeidimus į teisingą teismo procesą. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad dėl J. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. Teismas tik konstatavo, kad apeliantas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, pažemino Lietuvos muitinės, kaip institucijos ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą ir dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Tačiau teismas nesigilino į kiekvieno pareigūno padarytus veiksmus: J. B. 2012-10-16 18:13:45 val. galimai iš paso paėmė piniginę kupiūrą, o gal būt - kontrolinį taloną. Teismas ignoravo faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu grubiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai iš esmės turėjo įtakos teismo išvadai dėl J. B. kaltės turinio.

130Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose yra pasakyta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, etc.). Be to, Konstitucinis teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje.

131Nuteistojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nesurinko, neištyrė ir neišnagrinėjo visų baudžiamojoje byloje apeliantą teisinančių įrodymų, o nuosprendyje nurodytos baudžiamosios bylos aplinkybės apelianto atžvilgiu visiškai neatitinka tikrovės, nes Vilniaus apygardos teismas - atmesdamas J. B. parodymus dėl esminio pareikšto kaltinimo klausimo (piniginės kupiūros ar kontrolinio talono paėmimo iš užsieniečio paso aplinkybių) - pats iškėlė tik prielaidas, aiškindamas esmines įvykio aplinkybes, o po to jas pateikė kaip šioje baudžiamojoje byloje nustatytą faktą. Apelianto įsitikinimu, įrodymų visuma, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad J. B. nedalyvavo jokių, tame tarpe BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padaryme ir todėl išteisintinas. Nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį (nuteistojo J. B. atžvilgiu) padarius išvadą, kad tinkamai neįrodyta, kad J. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nuteistasis prašo atnaujinti (atlikti) įrodymų tyrimą baudžiamosios bylos dalyje dėl nuteistojo J. B..

132Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžiu. Apelianto nuomone, teismas nevertino jo duotų parodymų. Neatsižvelgė į tai, kad per 16 darbo muitinėje metų jis nėra gavęs nei vieno skundo iš vairuotojų ir kitų piliečių, kertančių Lietuvos sieną, nėra gavęs nė vienos drausminės nuobaudos dėl netinkamai atliekamų ir jam priskirtų darbinių funkcijų. Priešingai, jis tris kartus skatintas piniginėmis premijomis už gerai atliktą darbą, iš jų vieną kartą už kontrabandos sulaikymą stambiu mastu. Šešis kartus dalyvavo atrankose dirbti Europos Sąjungos misijose Ukrainoje, Moldovoje, Kosove, Izraelyje. Prieš kiekvieną konkursą buvo tikrinamas Valstybės saugumo departamento, kuris jokių pastabų neturėjo. Yra gavęs leidimą dirbti su slaptais dokumentais bei įtrauktas į Valstybės tarnautojų rezervą. Apeliantas tvirtina, kad visada sąžiningai vykdė savo pareigas ir nesiekė jokios asmeninės turtinės naudos. Tokios asmeninės turtinės naudos gavimas nebuvo nustatytas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apelianto gaunamas darbo užmokestis buvo pakankamas jo poreikiams tenkinti. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2013-10-28 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. ( - ).

133Teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi tik vaizdo medžiaga ir liudytojo S. D. parodymais. Teismui nebuvo pateikta ištisinė, t. y. originali, visa vaizdo medžiaga, o tik tam tikri vaizdo fragmentai. Vaizdo medžiagos originalo byloje nėra. Vaizdo medžiaga pateikta teismui nekokybiška. Medžiagoje rodomas filmavimo laikas neatitinka tuo metu buvusio tikrojo laiko, t. y. pereinant iš vasaros laiko į žiemos laiką. Vaizdo įrašuose nematyti jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog buvo paimti pinigai, tačiau teismas tokią vaizdo medžiagą pripažino tinkamu apelianto kaltės įrodymu ir juo vadovavosi. Be to, apelianto kaltė grindžiama 2013-04-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ). G. K. atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu nebuvo atliekamas joks specialisto tyrimas ir išvadoje jis nėra nurodomas. Apeliantas tvirtina, kad teismas vadovavosi tik prielaidomis, įrodymų, pagrindžiančių G. K. kaltę, jog iš paso išimama būtent piniginė kupiūra, nėra. Vaizdo medžiagoje girdima frazė “nu penki žali netiks” yra ne G. K. pasakyti žodžiai. Pasakytų žodžių ekspertizė nebuvo atlikta.

134Apelianto nuomone, liudytojo S. D. parodymai yra subjektyvūs. G. K., šio liudytojo parodymų davimo metu, neturėjo galimybės dalyvauti procese, taip pat nebuvo galimybės patikrinti liudytojo duotus parodymus teismo posėdžio metu. Liudininkas yra Rusijos Federacijos pilietis ir nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą. Apelianto manymu, S. D. pametė turėtus pinigus arba po kurio laiko juos rado automobilio kabinoje. Liudytojas patvirtino, jog pinigus į pasą pasidėdavo iš įpročio, tiesiog nieko nesitikėdamas, taip pat nenurodė, jog kažkas konkrečiai reikalavo sumokėti būtent tuos jo turėtus 5 eurus. Apeliantas taip pat nurodo, kad visų vairuotojų klausdavo „ar viską pasiėmė“, nes šie palikdavo ar pamesdavo krovinio ar net savo asmeninius dokumentus.

135BPK 301 str. 2 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų parodymais. Įstatymas numato išimtį, tačiau tik tokiu atveju, kai tokius parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas priimdamas nuosprendį G. K. atžvilgiu vadovavosi tik vaizdo medžiaga, kurioje nėra G. K. kaltę patvirtinančių faktų, ir liudytojo parodymais. Neginčytinų įrodymų, patvirtinančių G. K. kaltę byloje nėra, todėl, pasak apelianto, darytina išvada, jog trūkstant kitų įrodymų, teismas negali vadovautis tik liudytojo parodymais.

136Įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Tokią pareigą numato ir BPK 301 str. 1 d. Asmenų - kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo - parodymai įrodymais yra tik tuo atveju, kai šie parodymai yra duoti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo dalyviams tyrėjui duodant tuos parodymus kiti įtariamieji ar jų gynėjai neturi galimybės užduoti jiems klausimų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte - teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai akivaizdžiai lemia asmens pripažinimą kaltu. Apelianto nuomone, analizuojant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad teismas vadovavosi tik liudytojo parodymais, kurių patikrinti nebuvo įmanoma, todėl buvo pažeistas rungimosi principas.

137Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nuteistasis nurodo, kad teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog buvo jog buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, pagrindžiančios G. K. kaltę, todėl skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra paremtas tik prielaidomis.

138Apeliantas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį dalyje dėl G. K. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. išteisinant ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

139Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kadangi jis yra nepagrįstas. Teismas neobjektyviai ir šališkai vertino byloje ištirtus įrodymus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas tirdamas įrodymus nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo kriterijų.

140Nuteistasis nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad jo kaltė yra pilnai įrodyta. Nuosprendyje nurodytose, jo kaltumą patvirtinančios aplinkybėse, vadovaujamasi tik prielaidomis: <…paima popierėlius, panašius į kupiūras ir galimai pakiša po palange...>; <...matosi, kad pase guli perlenktos galimai piniginės kupiūros...>; <...matomi objektai, kuriuos jis pasiima iš dokumento, tikėtina yra 2 Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūros.>. Nuosprendyje nurodyti duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes tai nėra neginčijami faktai. Apeliantas tvirtina, kad visais šiais atvejais buvo paimti kontrolės talonėliai. Teismas nė viename iš pateiktų teiginių nesugebėjo nustatyti, kad paimami popierėliai buvo piniginės kupiūros, o tai reiškia, kad neįrodyta nusikalstamos veikos objektyvioji pusė, ko pasėkoje turi būti konstatuota, kad S. B. nepadarė BK 228 str. 2 d. nustatytos veikos.

141Taip pat apeliantas nurodo, kad procesinį sprendimą dėl vaizdo įrašų, kaip įrodymų, ir jų apimties priėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suinteresuotas ikiteisminio tyrimo baigtimi, todėl pateikti vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios situacijos ir nesant vientiso įrašo ar įrašo, iš kurio galima būtų matyti visa įvykių seka, neįmanoma pilnai, išsamiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos ir asmenų atliktų veiksmų. Nuteistojo nuomone, teismas bylos nagrinėjimo metu ne tik, kad tinkamai nevertino įrodymų, bet ir nepašalino prieštaravimų tarp jų. Neįrodytas vienas iš svarbiausių nusikalstamos veikos sudėties elementų – objektyviosios pusės, t. y., kad S. B. paėmė pinigus.

142Skunde nurodoma ir tai, kad teismas pasisakydamas dėl S. B. kaltės tik bendrai nurodė, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau kaltės neindividualizavo, nuosprendyje yra nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir kaltinamajame akte. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų įrodymų visumos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kiti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais pilnai patvirtina S. B. kaltę, nors, pasak apelianto, apskritai nėra aišku kokie kiti įrodymai byloje gali patvirtinti jo kaltę. Nevertindamas ir nepasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą.

143Pirmos instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad S. B. grubiai pažeidė 2004-04-27 d. LR muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, t.y. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 d. įsakymu Nr. 1B-888, patvirtintus LR muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3 p., tačiau nenurodė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių ir kaip S. B. pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatuodamas didelės žalos valstybei padarymą, apsiribojo ne konkrečiai S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir joje nustatytų aplinkybių konstatavimu, o rėmėsi kitų bylos kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų nurodymu, kaip bendra tendencija, ir tuo pagrindu konstatuojant didelės žalos padarymą valstybei, tačiau nedetalizavo nei tokiais veiksmais valstybei padarytos žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kaip ji pasireiškė, nemotyvavo, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkai, reputacijai, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.), laikytina didele. Didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Šios aplinkybės dėl S. B. padarytos veikos nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Priešingai, pirmos instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad Muitinės veikla dėl tokių kaltinamųjų veikų nesutriko. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog būtent dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos.

144Be to, byloje nėra nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje nėra pasisakyta dėl priežastinio ryšio, t. y. tarp S. B. tariamai padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nuteistojo įsitikinimu, jo veikoje nėra BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismas bylos nagrinėjimo metu jų nenustatė ir nenurodė nuosprendyje, todėl netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

145Teismo išvados nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o S. B. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Vilniaus apygardos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, laikė įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios nėra įrodytos. Teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl S. B. atžvilgiu priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, 301 straipsnio reikalavimus ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kuriuos, tikėtina, įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, bet kuris nepagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalinus visų prieštaravimų ir visas abejones vertindamas ne S. B., kaip kaltinamojo, bet kaltinimo naudai, o tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Be to, Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje nenustatė kaltės formos, priežastinio ryšio, kas turi reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką, taip pat skiriant bausmę, todėl apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkami pritaikius tiek baudžiamojo, tiek ir baudžiamojo proceso normas, nesivadovauta teismų suformuota praktika, todėl turi būti panaikintas.

146Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad jam skirta bausmė yra per griežta ir nepakeliama finansiškai. Jei nagrinėjamu atveju ir būtų tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, t. y. tinkamai kvalifikuota nusikalstama veika, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. būtų pasiekti ir skiriant jam ženkliai mažesnę baudą.

147Nuteistasis S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir jį išteisinti.

148Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltės jis nepripažįsta, nes nusikaltimo, dėl kurio yra nuteistas, nepadarė. Vilniaus apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė, netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

149Apeliantas nurodo, kad kaltinamojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismo nuosprendyje cituojami jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pagarsino BPK 276 str. tvarka. Šiais A. P. parodymais teismas remtis negalėjo ne tik dėl to, kad juos apeliantas paneigė 2013-06-07 apklausiamas kaip įtariamasis, bet ir duodamas parodymus teisme. Apeliantas tvirtina, kad pirminiai jo parodymai buvo išgauti ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudojant neteisėtą psichologinį spaudimą ir grasinimus, todėl jis 2012 m. gruodžio 11 d. pateikė prokuratūrai skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

150Nuteistasis nurodo, kad kuomet jis buvo laikomas Muitinės kriminalinės tarnybos patalpose, visą laiką su juo buvo, bendravo ir darė poveikį Muitinės departamento tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiasis inspektorius V. B.. Šis pareigūnas grasino, kad neprisipažinus ar atsisakius duoti parodymus, apeliantas bus sulaikytas dviems paroms po to suimtas mėnesiui. B. kolega žadėjo, kad prisipažinęs galėsiu išeiti į pensiją, tą patį pakartojo ir V. B.. Tuo metu apeliantas buvo nemiegojęs 1,5 paros, todėl būdamas pavargęs, psichologiškai spaudžiamas pareigūnų, sutiko prisipažinti, kad nebūtų sulaikytas ir galėtų vykti namo. Tik tuomet jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Dėl patirto neteisėto pareigūno poveikio, nuovargio ir streso, norėdamas išvengti sulaikymo ir suėmimo, apeliantas davė tikrovės neatitinkančius parodymus, apkalbėjo save bei kitus asmenis. Nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad neteisėtas poveikis, siekiant prisipažinimo, buvo daromas ne tik apeliantui, bet ir kitiems asmenims, kaltinamiesiems A. D., D. K., E. B., M. S., L. B.. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu negali būti remiamasi, ne tik dėl to, kad juos jis ne kartą paneigė, bet ir dėl, kad jie buvo išgauti neteisėtai, o BPK 20 str. 4 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

151Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas turėjo nustatyti, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, jog A. P. įvykdė visas jam inkriminuotas veikas. Nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas 2012-10-21 apie 11.47 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), iš Baltarusijos respublikos piliečio A. K., pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 litų nominalo kupiūrą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nuosprendyje išvardinti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. 2012-10-15 / 2012-11-02 slapto sekimo protokole daroma tik prielaida, kad popierėlis panašus į piniginę kupiūrą. Nekategoriška ir specialisto išvada, tačiau teismas sugebėjo įžvelgti įraše daugiau nei specialistas ir nurodė, kad įraše matyti, kaip pareigūnas išima iš paso kaire ranka piniginę kupiūrą. Pasak apelianto, kelia abejonių objektyvios galimybės iš vaizdo įrašo nustatyti, kad jame fiksuotas objektas yra piniginė kupiūra, o ne jos kopija ar kitas spalvoto popieriaus lapelis savo dydžiu ir išvaizda panašus į piniginę kupiūrą. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neapklaustas A. K., iš kurio paso A. P. neva paėmė 10 litų kupiūrą. Šį asmenį apklausus paaiškėtų, kad apeliantas jokių pinigų iš jo dokumentų neėmė, iš dokumentų jis paėmė ir į kišenę įsidėjo talonėlį, kuris naudojamas sieną kirtusių transporto priemonių apskaitai. Taigi, nesant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių prielaidas, kad įraše matoma piniginė 10 litų kupiūra, apelianto parodymai apie tai, kad vaizdo įraše matomas talonėlis, yra nepaneigti.

152Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad 2012-10-21 apie 12.43 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRV Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio A. T. pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), A. P. neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad nuosprendyje išvardinti įrodymai pakankami konstatuoti, kad jis įvykdė inkriminuotą nusikalstamą veiką. 2012-10-15 / 2012-11-02 slapto sekimo protokole yra tik prielaida, kad popierėlis panašus į piniginę kupiūrą. Iš vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados apie jame matomą objektą. Be to, šis vaizdo įrašas specialistui tirti nebuvo pateiktas. Teismas rėmėsi ir BPK 276 str. tvarka pagarsintais liudytojo A. T. parodymais, tačiau liudytojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytojas A. T. teisme apklaustas nebuvo, todėl jo parodymais remtis negalima. Nuteistasis nurodo ir tai, kad liudytojas nebuvo kategoriškas, jis nenurodė, kad davė muitinės pareigūnui pinigus, tik neatmetė galimybės ir tuokart įdėjęs 20 Lt. Šio liudytojo parodymai nepasirodė patikimi dar ikiteisminio tyrimo metu, nes apeliantui nebuvo inkriminuota šio liudytojo nurodyta suma ir valiuta (20 Lt). A. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad neva iš šio asmens paėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Apelianto manymu, BPK 276 str. tvarka pagarsintuose liudytojo parodymuose yra tik A. P. pareikštame kaltinime ir nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių neatitinkančios aplinkybės bei prielaidos. Teismas neturėjo jokio pagrindo šių parodymų vertinti, kaip tinkamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

153Apeliantas nuteistas už tai, kad 2012-10-21 apie 16.43 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio I. B. pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius). Teismo išvados, kad A. P. padarė šiame epizode nurodytą veiką, padarytos remiantis tik peržiūrėjus vaizdo įrašą padarytomis prielaidomis. Įrašas nebuvo tirtas specialisto. Asmuo, iš kurio A. P. neva paėmė pinigus, I. B. neapklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Šį asmenį apklausus paaiškėtų, kad A. P. jokių pinigų iš jo dokumentų neėmė.

154Nuteistasis taip pat nurodo, kad abejonių kelia įrodymų leistinumas, nes vaizdo įrašo originalas neišsaugotas, neišsaugota net vientiso įrašo kopija, yra tik atskiri trumpi fragmentai, kurių autentiškumo patikrinti neįmanoma. Be to, atsižvelgiant į įrašo fragmentų trumpumą, juos peržiūrėjus, neįmanoma prisiminti bei labai sunku pakomentuoti juose užfiksuotas aplinkybes. Nei slapto sekimo protokole, nei teismo nuosprendyje aprašant vaizdo įrašus niekur nėra nurodyta, kad šiuose įrašuose matomas būtent A. P.. Įrašuose matomas asmuo įvardinamas tik kaip „muitinės pareigūnas“.

155Apelianto nuomone, kituose teismo nuosprendyje išvardintuose įrodymuose: 2012-12-27 ( - ) muitinės raštas, apie tai, kad A. P. ženklo numeris yra ( - ); ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartis, kuria buvo leista įrengti posto patalpose technines priemones; 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas vaizdo ir garso stebėjimo kamerų įrengimas poste; 2013-04-09 apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad A. P. 5-oje darbo vietoje dirbo nuo 2012-10-21 09.00 val. iki 2012-10-22 09.00 val.; 2013-01-23 tarnybiniai pranešimai dėl A. P. įformintų tranzitinių deklaracijų, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų teismo padarytas išvadas, jog A. P. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. piktnaudžiavo tarnyba. Apeliantas neneigia, kad teismo nuosprendyje nurodytą dieną dirbo poste, kad jo ženklo numeris buvo ( - ), tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad A. P. piktnaudžiavo tarnyba.

156Nuteistasis nurodo ir tai, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala. Sumos, kurias neva A. P. paėmė iš vairuotojų yra nedidelės. Iš bylos medžiagos matyti, kad vairuotojams, iš kurių neva jis paėmė pinigus, iš viso jokia žala nepadaryta, nes jie nepripažinti nukentėjusiaisiais, net ne visi iš jų apklausti.

157Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad teisinės situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad dėl apklaustų liudytojų (pinigus davusių vairuotojų) byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (jie nebuvo nuteisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės). Tokia teismo pozicija, apelianto manymu, yra nepagrįsta. Bet koks apklaustų vairuotojų teisinio statuso pasikeitimas turėtų betarpiškos įtakos ne tik jų teisėms bei pareigoms, tačiau ir tiesiogiai įtakotų apelianto bei kitų nuteistųjų padėtį, t. y. skirtingai nei nurodyta nuosprendyje, teisinė situacija keistųsi iš esmės. Dalis vairuotojų savo parodymuose nurodė, kad pinigus dėjo ne šiaip sau, o tikėdamiesi tam tikrų veiksmų iš kaltinamųjų. Liudytojas A. T. nurodė, kad visada dėdavo į pasą 20 litų, nes pinigų neįdėjus, tenka ilgiau užgaišti muitinėje, sveriamas krovinys, atliekamas fizinis krovinio patikrinimas. Šis vairuotojas į pasą dėjo pinigus būdamas įsitikinęs, kad juos duoda valstybės tarnautojui už pageidaujamą pastarojo teisėtą veikimą, tokiu būdu šio asmens veikoje, atsižvelgiant į tai, kad į pasą jis dėjo 20 Lt, t. y. mažiau nei 1 MGL, yra požymiai baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d., tačiau, šis asmuo nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn, apklaustas kaip liudytojas neįspėjus, kad jis duoda parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kai nusikalstamos veikos požymiai akivaizdūs. Dalis vairuotojų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai teisme, taip pat parodė, kad duodavo pinigus, kad nereikėtų rodyti krovinio, kad greičiau atlikti procedūrą. Jei šiuos asmenis apklausę pareigūnai būtų įspėję apie tai, kad jie duoda parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, šie asmenys galimai būtų atsisakę duoti parodymus ar juos davę kitokius. Tačiau, net sutinkant su teismo pozicija, kad pinigus davusių vairuotojų atžvilgiu nėra pagrindo pradėti ikiteisminius tyrimus, kyla kitas klausimas dėl šių asmenų statuso šioje byloje. Liudytojas A. T. nurodė, kad pareigūnams mokėjo iš savo asmeninių pinigų ir patyrė nuostolių, taigi šiam asmeniui, jo teigimu, nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir moralinė žala, dėl ko šis asmuo dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju (BPK 28 str. 1 d.). Nepripažinus šių asmenų nukentėjusiaisiais, nėra galimybių sužinoti šių asmenų pozicijos dėl padarytos žalos dydžio ir reikšmingumo jiems, nesudaryta galimybė šiems asmenimis pareikšti byloje civilinius ieškinius. Tuo pačiu nesudaryta galimybė kaltinamiesiems atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

158Nuteistasis nurodo, kad teismo išvados, kuriomis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, gali būti daromos tik jei joms pakanka įrodymų - neabejotinai patikimos ir teisėtais būdais gautos informacijos. Teisėjo vidinis įsitikinimas kaltinamojo kalte turi būti absoliutus ir nekvestionuojamas. Tam, kad būtų pasiektas toks įsitikinimas, teismas privalo laikytis visų BPK 20 str. nuostatų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu remdamasis vien tik prielaidomis. Buvo pažeistas Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTK 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d. įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas.

159Nuteistasis A. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

160Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 apkaltinamąjį nuosprendį padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

161Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teisingai ir pagrįstai pašalino kaltinimo inkriminuotas aplinkybes, esą S. K. veiksmai buvo padaryti veikiant organizuota grupe; teismas konstatavo, kad nebuvo ir kitų trijų organizuotų grupių, suburtų ir vadovaujamų nenustatyto muitinės pareigūno. Šioje dalyje apeliantas nuosprendžiui pritaria. Su nuosprendžio dalimi, kuria apeliantas pripažintas kaltu ir paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, S. K. nesutinka ir nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, o apelianto atžvilgiu priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, be to, priimant nuosprendį padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, sukliudę priimti teisingą nuosprendį. Neteisingai nustatytos bylos faktinės aplinkybės, tariamai padarytų veikų laikas ir padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino šališkai, pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Veikos kvalifikavimas kelia abejones dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisingumo. Teismo paskirta bausmė neatitinka teismų praktikos, ir bausmei keliamų principų.

162Nuosprendžio dalyje, aprašančioje S. K. tariamai nusikalstamus veiksmus, nurodyti penki epizodai, grindžiami filmuota medžiaga ir kitais įrodymais. Lyginant skundžiamo nuosprendžio teiginius apie 2012-10-30 skirtingu laiku apelianto neva padarytus nusikalstamus veiksmus su vaido įrašais, esančiais byloje aiškiai matyti, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad įrašo kampe esantis kameros laikas ir pareigūno, tikrinančio asmens dokumentus rankinis laikrodis rodo skirtingą laiką besiskiriantį daugiau kaip viena valanda. Šis faktas yra esminis, dėl kurio turi būti peržiūrėtas visų S. K. tariamai nusikalstamų veiksmų laikas ir mechanizmas.

163Nuteistasis nurodo, kad visi įvykiai užfiksuoti 2012-10-30 naktį, o jo tarnybos laikas prasidėjo 2012-10-29. Byloje aktualu tai, kad 2012 spalio 28 d. keitėsi laikas - iš vasaros laiko į žiemos, tačiau nors apie tai užsiminta teismo posėdžio metu, teismo liko tinkamai neįvertinta. Ši aplinkybė aktuali todėl, kad slaptas sekimas sankcionuotas ir vaizdo įrašymo priemonės, rodančios laiką sumontuotos vasaros laiku, o jais užfiksuoti įvykiai - jau žiemos laiku. Pagal kameros rodomą laiką priskirti visi S. K. inkriminuoti įvykiai ir su jais susiję asmenys bei transporto priemonės. Skirtingai nei pažymėta teismo nuosprendyje, perrašant liudytojo V. K. parodymus „...Realus laikas ir laikas kompiuteryje gali skirtis sekundėmis. Galima teigti, kad tai realus laikas, su nedidele, kelių sekundžių paklaida. Kai lapkričio 1 d. laikas pasikeitė iš vasaros į žiemos, įrenginyje laikas nebuvo pakeistas“. Apeliantas atkreipia dėmesį į, jo nuomone, padarytas klaidas: realus laikas ir kameros laikas skiriasi apie vieną valandą; laikas iš vasaros į žiemos laiką keitėsi ne lapkričio 1 d., o spalio 28 d. Liudytojas V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad laikas įrašymo įrenginyje automatiškai nepasikeitė, ir nebuvo pakeistas pareigūnų, atliekančių slaptą sekimą. Laiko neatitikimas, nors ir buvo aptariamas teisiamajame posėdyje, nuosprendyje liko tinkamai neįvertintas, dėl šio neatitikimo akivaizdu, kad vairuotojai – G, M. tariamai į dokumentus įdėję pinigus ir juos padavę galimai S. K. važiavo visiškai kitu laiku, besiskiriančiu apie vieną valandą ką patvirtina ir „Iš/į ES išvykstančių krovininių transporto priemonių (TTP) registravimo žurnalas, kurio 3 puslapyje pateikti duomenys apie kitokias transporto priemones (sunkvežimį RENAULT, v. n. ( - ), priekabos ( - ); sunkvežimį MAN v.n. ( - ), priekabos ( - ), o ne Scania valst. Nr. ( - )ir MAN). Kaltinime buvo nurodyta, kad S. K. pinigus paėmė iš Rusijos piliečių M. ir G., nors pagal vaizdo įrašus matyti, kad dokumentai - asmens pasai yra ne Rusijos, o visiškai kitų šalių: galimai Lenkijos (įrašas KAM 2 2012-10-30 02:12:53), galimai Serbijos (pavadinimu „PASOŠ“ slaviškomis raidėmis, įrašas KAM 2 2012-10-30 02:53:04). Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad S. K. buvo „prisijungęs prie Tuščių transporto priemonių registravimo žurnalo kito muitinės pareigūno vardu“, teismo paneigta, nustačius, kad kito pareigūno vardu prisijungti negalima, tačiau su ja susijusios aplinkybės liko ne tik nepaneigtos, bet klaidingai patvirtintos, taigi teismas išnagrinėjęs įrodymus susidarė klaidingą vidinį įsitikinimą, susijusį su S. K. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, ir juo remdamasis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. Šios svarbios aplinkybės ir akivaizdžios kaltinimo klaidos, neva S. K. deklaracijas pildė kito pareigūno vardu, neištaisytos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, dėl ko jis neteisėtas. Tai, kad prie bylos nepridėtas, neišsaugotas iki teismo ir teisminiam nagrinėjimui nepateiktas visas neiškarpytas vaizdo įrašas daro neįmanoma nustatyti veiksmų seką ir aplinkybes. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vaizdo įrašais ir į bylą pateiktais dokumentais, šias aplinkybes nustatyti būtina, todėl būtina atlikti įrodymų tyrimą ir išaiškinti - kokiu metu iš kokio asmens buvo tariamai paimti pinigai, kokia kupiūra buvo įdėta jo dokumentuose, ar tas asmuo šiuos pinigus davė, ar juos paliko atsitiktinai. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų dėl jų trumpumo (po kelias sekundes) nesimato visos aplinkybės, įvykio kontekstas. Įrašai iškarpyti, nesimato vietos, kur muitinės pareigūnas atsistoja paėmęs pasus bei išeina iš patalpos. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti ištisiniai tuščių transporto priemonių registravimo žurnalai, tačiau teismas rėmėsi kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis, nepatikrino, ar tos transporto priemonės konkrečiu laiku buvo įforminamos, o apsiribojo tik tuo, kad įsitikino, kad pagal sąrašą žurnale tokios transporto priemonės buvo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti tarnybiniai pranešimai „Dėl informacijos pateikimo“ (2013-02-14 Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) su priedais - išrašais iš muitinės informacinės sistemos ir VSAT duomenys kaip tik ir parodo šiuos neatitikimus, kurių teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino. Be to, kai kuriuose iš šių tarnybinių pranešimų (Nr. ( - ), ( - ), ( - )) pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, kad „Analizuojant Muitinės administruojamo Tuščių transporto priemonių (toliau - TTP) registracijos žurnalo duomenis nenustatyta, kad minėtas inspektorius suvedė pateiktos transporto priemonės duomenis į TTP registravimo žurnalą“. Nesuvesti patikrintos transporto priemonės duomenų į žurnalą neįmanoma dėl sukurtos nuolatinės patikros sistemos ir nuolatinės, tęstinės apelianto, kaip muitinės pareigūno darbo kontrolės ir vaizdo fiksavimo. Nuteistasis nurodo, kad šie neaiškumai liko neišaiškinti ir nepašalinti, todėl apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis ir abejotinais teiginiais. Teisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, neišsiaiškinus kokie asmenys matomi vaizdo įraše, kokių asmenų dokumentai forminami, todėl nebuvo galima apklausti M. ir G., o apeliantas jiems negalėjo užduoti klausimų ir taip įgyvendinti teisę į gynybą.

164Iš įrašų matyti ir kitos aplinkybės, kurios teismo laikomos įrodytomis, tačiau vertinant jas iš esmės matyti, kad teismo konstatavimas nuosprendyje yra netikslus, paviršutiniškas, paremtas tendencingu kaltinimu. Tai pasakytina apie momentą, kai tariamai S. K. paimti pinigai „dedami į kairės pusės kelnių kišenę“. Stebint įrašus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad sėdintis asmuo susilenktų taip, kad sugebėtų piniginę kupiūrą jei tokia buvo, įsidėti į kelnių kišenę, nes asmens, užfiksuoto įraše veiksmai rodo ką kita - pinigai nededami į kelnių kišenę. Jei šis motyvas teismui pasirodytų nereikšmingas vertinant, kur padėti pinigai - į kišenę ar į kitą vietą, ši aplinkybė parodo kaltinimo ir ikiteisminio tyrimo nenuoseklumą ir paviršutiniškumą pagrindžiant kaltinimus. Tai, kad pinigai negalėjo būti įdėti į kišenę byloja ir tai, kad šis momentas yra viena iš prielaidų, kuriomis grindžiamas kaltinimas ir kuriomis pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, dalyje vaizdo įrašų, kai kurių tariamų piniginių kupiūrų nesimato, todėl neaišku, ar ten piniginės kupiūros, ar kokie nors kiti objektai, pavyzdžiui kontroliniai talonai.

165Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 str. 2 d., kaip piktnaudžiavimas, siekiant turinės ar asmeninės naudos, kuris padarė didelę žalą valstybei. Vertinant veiksmus pagal jų pobūdį liko nepaneigta abejonė, kad šie veiksmai turėjo būti vertinti kitaip - kaip kyšininkavimas, t. y. kaip mažos vertės kyšio paėmimas už teisėtą veikimą tarnyboje, pagal BK 225 str. 4 d. Vertinant šių materialiųjų normų konkurenciją dėl įstatymo neaiškumo, dviprasmiškumo, neapibrėžtumo ir galimybės jį taikyti skirtingai, priklausomai nuo taikytojo nuožiūros, egzistuojanti alternatyva pasirinkti BK normą panaudota kaltinamajam nepalankia linkme - abejones aiškinant kaltinamojo nenaudai, o ne jo naudai - pagal sunkesnę atsakomybę numatantį straipsnį, kuris leistų padarytą veiką laikyti sunkiu nusikaltimu, o ne baudžiamuoju nusižengimu. BK 228 str. 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, kuriuos apima šio straipsnio pirmoji dalis, o taip pat ir veiksmus, kuriuos pilnai apima specialioji norma - BK 225 straipsnis (kyšininkavimas).

166Pagal faktines veikos aplinkybes, jas vertinant kaltinimo požiūriu, apelianto ir kitų nuteistųjų muitininkų veiksmuose kaip tik tariamai buvo kyšininkavimo požymiai - paimti pinigai už tai, kad muitinės procedūros būtų atliekamos greičiau, nesudarant dirbtinių trukdžių. Tai, kad pinigai paimti iš atskirų vairuotojų, skirtingu laiku, neabejotinai neparodo sistemingumo fakto. Toks faktas byloje nenustatytas, galima manyti, kad kiekvieną tokio kyšininkavimo faktą apėmė savarankiška tyčia. Nuteistojo nuomone, veiksmų, už kuriuos jis nuteistas vertinimas kaip kyšininkavimas šiuo atveju būtų labiau pagrįstas, adekvatus, atitinkantis situaciją. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl jo veiksmų normali valstybės tarnybos, valstybės institucijų veikla nesutriko, nenutrūko, valstybės prestižas nenukentėjo, vieno muitinės pareigūno abejotini veiksmai, užfiksuoti vienos nakties metu neturėtų būti laikomi valstybės tarnybos, atskiros valstybės institucijos – muitinės, veiklos pažeidimu. Per daugiau kaip pusantro mėnesio trukusį laikotarpį, atliekant slaptus veiksmus, kurie apėmė daug S, K. darbo pamainų, užfiksuoti ne daugiau kaip du faktai neturi būti vertinami kaip didelė žala valstybei, nes jo konkrečiais veiksmais žala nepadaryta, bylos „rezonansas visuomenėje“ buvo sukeltas prokuroro ir muitinės vadovybės nuo pat pirmųjų tyrimo valandų teikiant žiniasklaidai informaciją, o kaltinimo prielaidos, esą visos muitinės pamainos veikė kaip organizuotos grupės teisme nepasitvirtino. Kaip prielaida atmestas ir kaltinimo tvirtinimas, kad pareigūnai pinigus rinko žinodami vieni apie kitų veiksmus, o po pamainos lygiomis dalimis pasidalindavo. Be to, vertinant konkretaus asmens piktnaudžiavimo veiksmus neatmestina tariamai paimtų pinigų - itin mažos vertės išraiška, panaši į mažareikšmiškumą. Apeliantas remiasi kasacinės instancijos teismo nutartimi byloje Nr. 2K-325/2014, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, turi būti svarstoma ir drausminės atsakomybės taikymo galimybė dėl veiksmų, užfiksuotų apkaltinamajame nuosprendyje. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl S. K. veiksmų būtų į Lietuvą būtų patekusi kontrabanda, pavojingos ar uždraustos prekės, būtų kilęs tikras ir realus pavojus visuomenei.

167Apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltės nepagrindžia kiti duomenys, kaip tik vaizdo įrašai, kurie yra padaryti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, neinformatyvūs, neatitinka aprašymo, juose matomi dokumentai yra aiškiai ne tų šalių piliečių, iš kurių S. K. tariamai ėmė pinigus. Nustatant ir įrodant asmens kaltę, būtina surinkti objektyvius, patikimus, įrodymus, juos surinkti teisėtais būdais, ištirti teisiamajame teismo posėdyje. Tokių įrodymų teismas nepateikia. Byloje neapklausti asmenys, S. K. neva davę pinigus. Slapto sekimo protokolas ir jame esanti duomenų analizė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jos nenustatytos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

168Teismas nurodo, kad vaizdo įrašas buvo tiriamas ir specialistų. 2013-04-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), nustatyta, kad tirti pateiktame S. K. slapto sekimo vaizdo įraše "2012-10-30 02-12.54.avi" matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra JAV dolerių banknotas, tikėtina, kad tai yra 2006 metų serijos 5 JAV dolerių nominalo kupiūra; tirti pateiktame S. K. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-30 02.28.37.avi“ matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra 5 eurų nominalo kupiūra“. Tokia specialisto išvada turi būti vertinama kontekste su kitais paminėtais duomenimis - tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kokių asmenų S. K. galėjo paimti pinigus, jų apklausa. Be to, anot apelianto, tokia specialisto išvada kelia abejonių dėl jos patikimumo. Kreipiantis dėl specialisto išvados buvo suformuluoti menami klausimai, su galimai numatytais atsakymais.

169Skunde nurodoma ir tai, kad S. K. kaip muitinės pareigūnas muitinės sistemoje dirba nuo ( - ) ( - )kelio poste pradėjo dirbti ( - )Jis Lietuvos muitinės veteranas, pradėjęs dirbti valstybei sunkiu laikotarpiu, kai darbas muitinėje buvo pavojingas, taigi jis prisidėjo prie muitinės sistemos kūrimo ir veiklos. S. K. teisinė padėtis dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo komplikuota: virš dviejų metų nušalintas nuo tarnybos, neturi jokio padoraus pragyvenimo šaltinio, dėl nuteisimo kyla grėsmė negauti pareigūno pensijos. Jo, kaip muitinės pareigūno mėnesinė alga sudarė 2200 - 2300 Lt per mėnesį, buvo mokama piniginė kompensacija už vykimo į darbą išlaidas. Vidutinis darbo užmokestis, įskaitant darbo stažą, sudarė apytikriai nuo 26000 iki 28000 Lt per metus.

170Prokuroras pasiūlė nubausti S. K. 400 MGL dydžio bauda, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pašalindamas iš kaltinimo organizuotos grupės požymius bei kaltinimo aplinkybes, kad pinigus rinkau aš su kitais muitinės pareigūnais susitaręs, ir surinktus pinigus dalindavomės kiekvieną pamainą paskyrė jam 500 MGL, paskirtą baudą sumažinat 1 MGL dėl laiko praleisto sulaikyme, t. y. 499 MGL.

171Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė neteisinga, pažeidžia bausmės individualizavimo principus, bausmės tikslus ir paskirtį, yra socialinio susidorojimo priemonė, kuri finansiškai dėl jo padėties yra nepakeliama, ja negalima pasiekti bausmei keliamų tikslų: nors baudos mokėjimas numatytas dviejų metų laikotarpiui iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiuo metu apeliantas neuždirba jokių pajamų. Bausmė neturi būti kerštas. Įvertinus apelianto finansines galimybes ir socialinę padėtį, tai, kad jis prisideda prie namų ūkio išlaikymo, kad baudos mokėjimas yra jo asmeninė prievolė, realią galimybę, įskaitant būtinąsias pragyvenimo išlaidas, sumokėti paskirtą baudą S. K. turi labai menką - iš asmeninių santaupų ir galimybės paimti paskolą kurios neturėtų galimybių grąžinti. Tokiu atveju namų ūkio padėtis būtų skurdi, atimtų galimybę įgyvendinti Konstitucijos garantuotas teises užsiimti norima veikla, susilaukti vaikų, juos auginti ir auklėti, nes finansiniu požiūriu dėl paskirtos baudos mokėjimo tai būtų neįmanoma.

172Apeliantas atkreipi dėmesį, kad teismo baudžiamaisiais įsakymais nubaustiems asmenims (S. L., B. G.) skirtos 60 MGL (2259 eurai, arba 7800 litai) dydžio baudos. S. K. atveju, toje pačioje byloje paskirta septynis kartus didesnė bauda, o tai nepaaiškinama nei teisingumo, nei tikslingumo, nei proporcingumo, nei įstatymo griežtumo, baudžiamosios politikos, nei kitais principais. Teismas bausmės neindividualizavo, ją paskyrė visiškai formaliais pagrindais, tinkamai nemotyvavo, ir taip pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Teismui padarius išvadą, kad S. K. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, teismas turėtų sumažinti apeliantui paskirtą bausmę, kad ją būtų galima vertinti kaip atitinkančią teisingumo, protingumo, racionalumo kriterijus, ir ji nesužlugdytų finansiškai, socialiai ir morališkai nuteisto asmens.

173Skunde nurodoma ir tai, kad teismo išvada, jog tai buvo sisteminis piktnaudžiavimas siekiant asmeninės naudos yra neteisinga, nes tyrimas vyko nuo 2012-10-15 iki 2012 gruodžio pradžios - per tą laiką užfiksuoti tik du epizodai su tariamomis pinginėmis kupiūromis, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys.

174Nuteistasis S. K. prašo tinkamai ištirti įrodymus. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir apelianto atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, arba nuosprendį pakeisti švelninančiais pagrindais.

175Nuteistosios A. R. gynėjas Jonas Leikauskas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl nuosprendis A. R. atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

176Teismo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad teismas gali kalbėti tik apie faktus, duomenis, pagrįstus gautos asmeninės naudos dydžiais, tačiau gautos naudos dydis (teismo nuomone) teisiškai nėra reikšmingas. Nustačius, kad ir nedidelių pinigų sumų paėmimus, to pakanka išvadai, kad buvo piktnaudžiaujama siekiant asmeninės naudos, ir tuo padaryta didžiulė žala valstybei, tačiau teismas realiai nenustatė turtinės žalos padarymo valstybei. Jeigu reali žala nenustatyta, bet piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktai buvo, veika turėjo būti vertinama kaip pasikėsinimas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir laikytinas drausminiu nusižengimu. Nukentėjusieji dėl padarytos žalos nuosprendyje taip pat neįvardinti. A. R. pagal BK 228 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai, neįrodžius jos padarytos žalos.

177Nuteistajai A. R. inkriminuotas 2012-10-20 9.27 val. epizodas grindžiamas slaptai darytu vaizdo įrašu ir jo pagrindu surašyta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad paimtas banknotas, tikėtina 10 Lt nominalo kupiūra, tačiau daryti kategoriškos išvados negalima dėl vaizdo įrašo kokybės. Kitų įrodymų dėl šio kaltinimo epizodo nenustatyta. Šis epizodas priskiriamas A. R., tačiau jos asmenybė iš vaizdo įrašo nėra nustatyta, tik spėjama, kad tai galėjo būti būtent ši pareigūnė. A. R. nuteista neidentifikavus įrašuose jos asmenybės, taip pat nenustatyta, kurioje darbo vietoje buvo atliktas vaizdo įrašas. A. R. pripažinta kalta ir dėl to, kad 2012-10-20 11.29 val. įformindama muitinės deklaraciją, iš tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų krovinio dokumentų ir paso pasiėmė du 10 Lt nominalo banknotus. Šis nusikalstamos veikos epizodas grindžiamas tik slapto sekimo metu padarytu vaizdo įrašu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad banknoto fragmentas nepakankamas kategoriškai išvadai formuluoti. Byloje esantis tyrėjo G. M. 2013-02-28 tarnybinis pranešimas, kuriuo informuojama, kad 2012-10-20 11.29 val. vaizdo įraše matyti, kad inspektorei A. R. forminimui pateikti dokumentai, tarp kurių ir Baltarusijos piliečio A. R. pasas, tačiau išanalizavus Lietuvos muitinės saugyklos bazę, nustatyta, kad A. R. tuo laiku neformino jokių muitinės procedūrų, o teismo nuosprendyje konstatuota, kad prisijungimas kito pareigūno vardu prie kompiuterinės dokumentų forminimo sistemos faktiškai nėra galimas. Teismas neįvertino tyrėjo G. M. tarnybinio pranešimo, kaltinimą dėl nurodyto epizodo paliko, nors A. R. jokių muitinės procedūrų neatliko. Be to, A. R. nuteista ir dėl trečio nusikalstamos veikos epizodo. 2012-10-20 slapto sekimo vaizdo įraše užfiksuota, kad 12.03 ji įformindama muitinės deklaraciją iš R. dokumentų pasiėmė 5 eurus. Tyrėjas G. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad inspektorė A. R. 2012-10-20 11.48 val. įformino tranzitinę deklaraciją. Pranešime nurodytas laikas nesutampa su nuosprendyje nurodytu laiku – 12.03 val. Faktinis forminimas ir laikas, nurodytas nuosprendyje nesutampa, o tai leidžia teigti, kad vaizdo įrašas buvo sumontuotas. Nuosprendyje nurodytu laiku A. R. jokių muitinės procedūrų neatliko. A. R. nuteista ir už tai, kad 2012-10-20 13.04 val. įformindama muitinės deklaraciją iš nenustatyto asmens dokumentų pasiėmė ne mažiau kaip 10 Lt. Tyrėjas G. M. 2013-02-28 tarnybiniame pranešime Nr. ( - )nurodė, kad tuo laiku nuteistoji neformino jokių muitinės procedūrų. Galimai ji formino deklaraciją prisijungusi kito pareigūno ID numeriu, tačiau kaip nustatė teismas, atlikti muitinės procedūras kito asmens vardu nėra įmanoma.

178Taip pat skunde gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui 2012-08-07 nutartimi sankcionavus slaptą asmenų sekimą, tačiau A. R. tarp jų nebuvo nurodyta. 2012-10-15 prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas leidimo slapta sekti dar 15 asmenų, tačiau A. R. tarp jų taip pat nebuvo. Jos atžvilgiu buvo taikomos nesankcionuotos slapto sekimo priemonės. Teismas A. R. nuteisė remdamasis neteisėtais būdais gautų įrodymų pagrindu. Dėl 2012-10-20 9.27 val., 11.29 val., 12.03 val. nusikalstamų veikų nuosprendis pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.

1792012-11-15 prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu leisti slapta sekti A. R.. Teismas šį prašymą patenkino. Dėl nusikalstamos veikos epizodo 2012-11-26 8.24.55 val. vaizdo įrašas nebuvo pateiktas specialistams, išvada nėra pateikta. Teismas nuteistosios kaltę pripažino remdamasis A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šio liudytojo nurodytas laikas ir kaltinime nurodytas laikas nesutampa. Prielaida, kad buvo paimti pinigai, kurią įvardijo liudytojas, kitais įrodymais nepatvirtinta. Liudytojas A. B. nebuvo apklaustas teisme, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis vieninteliu liudytojo parodymu dėl neteisėtų nuteistosios veiksmų.

180Gynėjas skunde nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat nagrinėjant bylą teisme, nesurinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų A. R. kaltę. Teismo nuosprendyje A. R. kaltė grindžiama vaizdo įrašais, gautais atliekant slaptą sekimą negavus įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo. A. R. sekimas buvo atliktas pažeidžiant BPK 154 str. ir 160 str. išdėstytas nuostatas. Šiuo atveju taip pat yra pažeista BPK 20 str. 4 d. nuostata. Neteisėtais būdais gauta informacija negali būti pripažinta įrodymais baudžiamojoje byloje. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi jokių pagrįstų ir neginčijamų A. R. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, byloje nenustatyta. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais.

181Nuteistosios gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžio dalį, kuria A. R. nuteista pagal BK 228 str. 2 d. ir dėl A. R. priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. R. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą.

182Nuteistojo M. S. gynėja Alfreda Pūkienė apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka. Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir įrodymų leistinumo principą, tai įtakojo neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir neparemtos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas, priimdamas nuosprendį, peržengė kaltinimo ribas, kuo pažeidė teisę į gynybą. Priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi savo samprotavimais bei prielaidomis.

183Gynėjos nuomone, byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai gali būti priskiriami dviem grupėms, t. y. pirma grupė yra duomenys apie tai, kad M. S. yra muitinės pareigūnas, turi ženklą su numeriu, savo prisijungimo prie kompiuterinės sistemos kodą, yra dirbęs krovininių transporto priemonių terminale darbo vietoje Nr. ( - ), taip pat yra pildęs muitinės deklaracijas nurodytas nuosprendyje ir šios deklaracijos yra užpildytos transporto priemonėms, kurias vairavo nuosprendyje nurodyti asmenys. Antrą nuosprendyje nurodomą įrodymų grupę sudaro įrodymai, kurie galėtų patvirtinti nusikalstamos veikos buvimą, tai ekspertizės išvados, liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolai, kaltinamųjų parodymai, kratos protokolai.

184Kaltinime M. S. kaip vienas iš galimų įrodymų buvo nurodomos dvi 2013-04- 30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. ( - ). Teismas nuosprendyje šių ekspertizių nevertino ir nelaikė, kad jos pagrindžia M. S. kaltę. Gynėja nurodo, kad dėl 4 pamainos buvo atliktos trys ekspertizės, bet M. S. kaltė buvo grindžiama tik dviejų ekspertizių aktais. Ekspertizės aktas dėl K. veiksmų, nebuvo laikomas pagrindžiančiu M. S. kaltę, nors jis yra atliktas dėl tų aplinkybių kurios įvyko 2012-11-01 kuomet M. S. tariamai ėmė pinigus ir dalinosi jais su K..

185Teismas bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių niekaip neįspėjo apie tai, kad įrodomoji bazė gali pasikeisti. Dėl šios priežasties 2013-05-30 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nustatyta tikimybė, kad tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotas asmuo yra V. K. ginant M. S. nebuvo analizuojama, nes nebuvo inkriminuota. Tuo tarpu 2013-05-30 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nustatyta tikimybė, kad tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotas asmuo yra V. K., teismo nuosprendyje yra nurodoma kaip vienas iš M. S. kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžiančių įrodymų. Tokiu būdu, teismas priimdamas nuosprendį išėjo už kaltinimo ribų ir pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą, kuri yra viena iš pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

186Gynėja skunde nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio praėjus daug laiko kaip liudytojas buvo apklaustas Rusijos pilietis A. G., kurio parodymai teisme buvo pagarsinti. Teismas nuosprendyje remiasi šiais parodymais. Gynėja nurodo, kad A. G. yra apklaustas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, nesilaikant tokių apklausų reglamentuojančių taisyklių. Šiuo atveju asmuo turėjo būti apklaustas kaip specialus liudytojas arba įtariamasis, taip pat byloje turėjo būti duomenys apie jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą. Liudytojo parodymų analizė, pasak gynėjos, rodo, kad jis kalba apie savo paties daromas veikas, jas teisiškai vertina, motyvuoja. Tai rodo, kad minėtas asmuo negali būti toje stadijoje laikomas liudytoju ir šie duomenys negali būti laikomi įrodymais byloje, nes neatitinka įrodymų leistinumo principų. Šio liudytojo parodymai negali būti laikomi įrodymais, dar ir dėl to, kad jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o taip pat ir dėl to, kad jo parodymai yra abstraktūs, prieštaringi, nes paties įvykio kaip kirto sieną 2012-11-01 dieną jis net neprisimena.

187Teismas nuosprendyje remiamasi ir įrodymais gautais vykdant procesinės prievartos priemones, t. y. vaizdo įrašais gautais vykdant slaptą sekimą. Gynėjos nuomone, šie duomenys taip pat negali būti pripažinti įrodymais byloje, nes neatitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo principų. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad žvalgybinė veikla buvo vykdoma nuo 2012 m. vasaros, tačiau kitų asmenų, bet ne M. S. atžvilgiu. Įrašai dėl M. S. padaryti 2012-11-01 dieną, o sankcija vykdyti jo atžvilgiu slaptą sekimą yra gauta tik 2012-11-06 dieną. Gynėja pastebi ir tai, kad byloje yra protokolas, kuriame nurodoma, kad nuo šio laikotarpio jokių reikšmingų bylai duomenų apie M. S. negauta. Ši situacija, pasak gynėjos, leidžia teigti, kad procesinių prievartos priemonių taikymas M. S. atžvilgiu nuo 2012-11-06 dienos iki 2013-01-15 dienos patvirtina jo nekaltumą. 2012-11-01 dieną surinkti žvalgybiniai duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes nebuvo tinkamai sankcionuoti.

188Gynėja atkreipia dėmesį į 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietoje, esančioje ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros.

1892013-02-19 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė „Verbatim DVD+R“, kurioje yra aplankalas pavadinimu „( - )“, jame yra 6 vaizdo įrašai pavadinimais „2012-11-01 11.16.45 ženklas ( - )“, „2012-11-01 11.33.55“, „2012-11-01 11.57.13“, „2012-11-01 11.57.53“, „2012-11-01 12.13.20“, „2012-11-01 12.57.35“. Nustatyta, kad vaizdo įraše „2012-11-01 11.16.45 ženklas ( - )“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas ( - ). Gynėja atkreipia dėmesį, kad kituose įrašuose identifikavimo ženklo nebus matomas. Darbo vieta Nr. ( - ) yra ne vienas darbo stalas, o keli stalai, prie kurių sėdi keli pareigūnai ir keli kompiuteriai, prie kurių dirba keli pareigūnai vienu metu. Gynėja kelia klausimą, kas teismui leido manyti, kad šis įrašas ir visi kiti įrašai yra padaryti prie to paties stalo ir prie to paties kompiuterio, o ne prie kitų stalų ir kompiuterių. Byloje nėra penktos darbo vietos darbo stalų ir kompiuterių išdėstymo schemos, nėra ir slapta įmontuotų vaizdo kamerų išdėstymo schemos, kas leistų jas palyginti ir įsitikinti, kad visuose įrašuose yra filmuojamas tas pats stalas ir tas pats kompiuteris. Tik teismo prielaidos sieja ši įrašą su kitais ir būtent toks įrašų išdėstymas lemia įsivaizdavimą, kad matome to paties pareigūno veiksmus iškarpytame laike. Bet tai nėra faktas, tik teismo samprotavimas besiremiantis kaltinimo logika.

190„2012-11-01 11.33.55“ vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, jam iš kairės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis apsirengęs juoda ir balta spalva margintu džemperiu. Priešais muitinės pareigūną ant stalo guli dokumentai ant kurių padėtas pasas. 2012-11-01 11.34.03 fiksuojama kaip muitinės pareigūnas paima nuo stalo pasą jį varto, ištraukia iš paso baltos spalvos popierėlį ir dešine ranka deda jį ant stalo, tuo metu muitinės pareigūnas laiko atverstą pasą kairėje rankoje, pase matosi perlenkta galimai piniginė kupiūra, po to dešine ranka pakelia kompiuterio klaviatūrą ir kairėje rankoje laikydamas pasą, pakiša kairę ranką po klaviatūra ir atlieka judesį, galimai iš paso išima piniginę kupiūrą ir ją paslepia po kompiuterio klaviatūra, nes po to kai muitinės pareigūnas ištraukia pasą iš po klaviatūros, pase jau nėra piniginės kupiūros, kuri matėsi prieš pakišant pasą po klaviatūra.

191„2012-11-01 11.57.13“ vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris pakelia kompiuterio klaviatūrą, kaire ranka iš po kompiuterio klaviatūros paima galimai piniginę kupiūrą, ją suglamžo dedasi š uniformą ir išeina.

192„2012-11-01 11.57.53“ vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kairėje rankoje laiko pasą ant jo priklijuotas lipdukas, dešine ranka paduoda per langelį dokumentus, po to abejomis rankomis varto pasą, dešine ranka iš paso išima popierėlį ir deda ant stalo. 2012-11-01 11.58.00 vai., fiksuojama kaip muitinės pareigūnas kairėje rankoje laiko atverstą pasą, kuriame yra perlenkta galimai piniginė kupiūra, dešine ranka pakelia kompiuterio klaviatūrą ir kiša po ją pasą, kur paslepia galimai piniginę kupiūrą.

193„2012-11-01 12.13.20“ vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, ant stalo guli dokumentai, dešinėje rankoje muitinės pareigūnas laiko pasą panašų į Rusijos Federacijos pasą, muitinės pareigūnas abejomis rankomis praverčia pasą ir jo dešine ranka išima du vienetus baltos spalvos lapelių ir padeda ant stalo, kairės rankos pirštu pase laiko prispaudęs galimai piniginę kupiūrą, po to dešine ranka pakelia kompiuterio klaviatūrą ir pakiša po ja ranką su pasu kur galimai paslepia piniginę kupiūrą;

194„2012-11-01 12.57.35“ vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas priešais jį ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnas varto pasą. 2012-11-01 12.57.39 val., fiksuojama kaip muitinės pareigūnas pakelia kompiuterio klaviatūrą, 2012-11-01 12.57.44 val., fiksuojama kaip prieina kitas muitinės pareigūnas, kuris kiša dešinę ranką po klaviatūra ir paima iš po klaviatūros galimai pinigines kupiūras.

195Pasak gynėjos, visa tai leidžia daryti išvadą, kad minėti duomenys yra ne tik surinkti neleistinu būdu, bet yra visai neinformatyvūs. Vaizdo įrašuose nesimato jokių piniginių vienetų, gal dėl šios priežasties jie nebuvo parodyti ekspertams. Manipuliacijos rankomis galbūt ir kelia kokių nors minčių, tačiau tai yra tik teismo fantazija.

196Teismui buvo pateiktos muitinės deklaracijos su istorija, kurias palyginus su pateiktais kaltinimais ir vaizdo įrašais matosi esminių neatitikimų, inkriminuojamu pinigų paėmimo laiku - 2012-11-01 apie 11.33 val., tyrimo užfiksuotas tariamas pinigų paėmimas yra atliktas dar transporto priemonei net neįvažiavus muitiniam patikrinimui, o pinigų paėmimo laiku - 2012-11-01 apie 12.57 val. transporto priemonė yra nusiųsta detaliam tikrinimui.

197Gynėja nurodo ir tai, kad slaptas sekimas buvo pradėtas galiojant vasaros laikui , o 2012-11-01 įrašai daryti galiojant yra žiemos laikui. Teisiamojo posėdžio metu apklausti slaptą sekimą vykdę pareigūnai parodė, kad laikas nebuvo keičiamas. Tai, anot gynėjos, kelia pagrįstų abejonių dėl ištirtų įrašų sąsajumo su pateiktais kaltinimais. Abejotinos yra ir priemonės, kuriomis buvo įrašytas vaizdas. Teismo nutartyse, kuriomis sankcionuotas procesinės prievartos priemonės taikymas, nėra nurodyta kokiomis techninėmis priemonėmis tai bus daroma. Byloje nėra atlikta ekspertizė, patvirtinanti, kad naudoti prietaisai yra teisėti. Gynėja nurodo V. A. Teismo nutartį (administracinė byla Nr. N3-1679-07), kurioje pasakyta, kad duomenys, tapę pagrindiniais įrodymais byloje, negali būti laikomi teisėtais, jeigu jie užfiksuoti techninėmis priemonėmis - įranga, kurių panaudojimas nėra reglamentuotas, arba įrangos techninės charakteristikos kelią abejonių, arba įstatymas reglamentuoja kitokios įrangos panaudojimą. Taigi įrodymų patikimumui yra svarbus įrodinėjimo priemonės teisėtumas.

198Įrangos veikimo patikimumas sietinas su aparatų atitikimu jiems taikomiems darniesiems Europos arba Lietuvos standartams. Šis klausimas, pasak gynėjos, yra itin svarbus vertinant kokiu laiku buvo padaryti įrašai - vasaros laiku, kaip teigė liudytojai ar žiemos, kuris keičiasi automatiškai, be to, nėra žinoma, ar tikrai taip yra programuojamas prietaisas, nes tokių duomenų byloje nėra.

199Gynėja nurodo ir tai, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nuo 2012 metu vasaros, taigi, kaip vertintini pareigūnų veiksmai, kuomet asmenys yra stebimi kurį laiką, pareigūnai žino apie tariamai rengiamus ir daromus nusikaltimus ir vietoj to, kad juos užkardyti ir nutraukti nusikalstamą veiklą, toliau stebi ir leidžia daryti vis naujas nusikalstamas veikas, ar tokie veiksmai negalėtų būti vertinami kaip provokacija.

2002012-12-05 apklaustas kaip įtariamasis M. S. parodė, kad buvo paskirtas į atvykstančių į LR transporto krovininių priemonių tikrinimo darbo vietą. Jam pradėjus dirbti minėtame krovininių transporto priemonių tikrinimo darbo bare, kažkuris iš kolegų, tiksliai neprisimena, pasakė, nesibaiminti dokumentuose randamo priedo. Tai reiškia, kad iš vairuotojų paimtuose dokumentuose yra randami pinigai. Po to, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, formindamas transporto priemonių ir krovinių dokumentus, pastebėjo, kad vairuotojai paduodami dokumentus forminimui dažnai į pasą įdeda 10 Lt, 5-10 eurų, 5-10 JAV dolerių, 100-200 Rusijos rublių. Tais atvejais, kai rasdavo dokumentuose įdėtus pinigus jis juos iš paso ištraukdavo ir padėdavo dažniausiai po klaviatūra. Po to, kai baigdavosi darbas minėtoje darbo vietoje jis surinktus pinigus paduodavo kitam pareigūnui, arba pareigūnas prieidavo pats ir iš po klaviatūros paimdavo surinktą mano pinigų sumą. Po to, kai vyresnysis susirinkdavo pinigus, ir visą per pamainos darbo laiką surinktą pinigų sumą padalindavo dalimis ir ją išdalindavo tą pamainą dirbusiems pareigūnams. Pinigus po pamainos yra gavęs nepriklausomai nuo to ar dirbo importo kanale ar ne. Matė, kad kitiems pareigūnams yra kažkas paduodama, todėl gali tik spėti, kad jiems taip pat buvo perduodami pinigai, tačiau pačių piniginių kupiūrų jis nematė. Gynėjos nuomone, M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo informatyvūs, bet ir prieštarauja bylos medžiagai. Jų negalima laikyti teisingais ir jais remtis, nes juose nėra nieko pasakyta apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o yra prisipažinta dėl tų veikų, dėl kurių kaltinimai jam nepateikti ir teigta, kad jis vykdė šias veikas su asmenimis, kurie nebus dėl to kaltinami, taip pat dėstomos aplinkybės, dėl kurių jis nėra nuteistas ir teismo nuosprendyje yra pasisakyta, kad kaltinimai šioje dalyje nepasitvirtino.

201Gynėja daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog M. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

202Skunde gynėja nesutinka ir teismo išvada, kad „įgudę“ muitinės pareigūnų rankų judesiai vienareikšmiškai patvirtina, kad muitinės pareigūnai, tarp jų ir M. S., ne kartą piktnaudžiavo tarnyba imdami savo naudai pinigus iš vairuotojų pasų. Gynėjos nurodo, kad tiriant konkrečią nusikalstamą veiką yra būtina vienareikšmiškai nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius. Taip pat yra būtina nustatyti konkretaus pareigūno – M. S. veiksmus.

203Teismas konstatuodamas, kad M. S. įvykdė keturias piktnaudžiavimo tarnyba veikas, kuomet iš kiekvieno vairuotojo paėmė po 10 Lt, spręsdamas nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo klausimą, nurodo konfiskuoti 20 Lt. Ši teismo išvada neišplaukia iš nustatytų faktinių aplinkybių ir tik dar labiau kelia abejonių teismo nuosprendžio pagrįstumu.

204Taip pat gynėja nurodo, kad teismo nuosprendyje nepakankamai dėmesio skirta nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nepasisakyta ar veikoje nėra kyšio arba vagystės požymių, o apibūdinant piktnaudžiavimo tarnyba mastą, išeita už kaltinimo ribų. Nuosprendyje motyvuodamas žymios žalos aplinkybes, teismas rėmėsi išvadomis, kurias padarė pats, bet jos nebuvo inkriminuotos M. S., taip buvo pažeista teisė į gynybą.

205Nuteistojo M. S. gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį M. S. atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nenustatyta, kad M. S. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

206Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžiu nesutinka. Nuosprendyje nurodytų nusikaltimų jis nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Išvadą dėl A. B. kaltės teismas padarė netinkamai vertindamas įrodymus.

2072012-11-05 epizode apelianto kaltė grindžiama vieninteliu įrodymu - slapto sekimo metu darytu vaizdo įrašu. Šis įrašas, BPK 20 str. 3 p. įrodymų vertinimo prasme, negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis A. B. kaltę. Šis įrašas nėra originalas, nebaigtinis, sudarytas iš „sukarpytos“ medžiagos, t. y. sumontuotas. Be to, pareigūnas, kuris paima sulankstytą popierėlį ar galimai piniginę kupiūrą, netapatinamas su apeliantu, taigi neįrodo būtent jo kaltes. O taip pat nenustatyta, kad paimtas popierėlis buvo piniginė kupiūra, o jei tai galimai ir buvo kupiūra - kokio nominalo ar valstybės buvo galimai kupiūra paimta. Vairuotojas, kuris galėtų paaiškinti, kokie popierėliai ar kupiūros buvo pase, neapklaustas.

208Teismas A. B. kaltės įrodymu 2012-11-21 epizode laiko slapto sekimo metu darytą vaizdo įrašą ir vairuotojo parodymus. Kaip ir pirmojo epizodo atveju, apeliantas su minimu vaizdo įrašu pirmą kartą buvo supažindintas tik praėjus daugiau nei pusei metų po įforminimo momento ir kadangi per pamainą paprastai įformina virš 100 deklaracijų, šio atvejo, kaip nieko neišsiskiriančio iš kitų, jis konkretizuoti negali. Nagrinėjant deklaracijos MRN Nr. ( - )įforminimo elektroninį įrašą išaiškėja akivaizdūs kaltinimo neatitikimai: pagal vairuotojo S. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2012-11-21Vilniaus miesto II apylinkės teisme), jis stojo į eilę apie 9:00 val., pareigūnui deklaracijos dokumentus, pasą ir 300 Rusijos rubliu jame padavė per langelį apie 10 val., forminimas truko 10 min. Kai gavęs dokumentus atgal patikrino pasą, pinigų jame nebuvo. Apeliantas tvirtina, kad vairuotojas sako netiesą, nes dokumentus muitinei jis įteikė 7.31 val., jų įforminimas truko daugiau kaip 2 val. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad vairuotojas dokumentus ir pasą padavė ne A. B., o kitam pareigūnui. Teismas, vertindamas slapto sekimo protokolą, įvardina ne konkretų asmenį, t. y. ne A. B.. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad buvo paimta 300 Rusijos Federacijos rublių kupiūra, nes Rusijos Federacijos pinigų sistemoje nėra 300 rublių kupiūros.

209Nuosprendyje paminėti duomenys, kurie teismo pripažįstami tinkamais įrodymais įrodančiais apelianto kaltę, yra neteisingi, prieštarauja bylos medžiagai dėl ko nuosprendis naikintinas.

210Nuteistasis A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 228 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį - A. B. išteisinti.

211Nuteistoji L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje jos kaltė grindžiama tuo, jog ji nuo 2012-10-28 9.00 val. iki 2012-10-29 9.00 val. dirbo 5-oje darbo vietoje, jos ženklo Nr. buvo 0164, o taip pat 2012-10-15/2012-11-02 slapto sekimo protokolu bei jo metu darytu vaizdo įrašu ir 2013-04-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ). Apeliantė nurodo, kad ( - )-oje darbo vietoje, t. y. atvykstančių į LR krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, kaip ji įvardijama nuosprendyje, faktiškai yra šešios atskiros darbo vietos, kuriose dirba muitinės pareigūnai. Nuosprendyje teigiama, kad teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, padarytą atliekant slaptus, ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotus veiksmus, visais apeliantei inkriminuojamais atvejais yra užfiksuota muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ), susipažinus su minėtu vaizdo įrašu, matosi, kad muitinės pareigūno ženklas Nr. ( - )yra matomas tik epizode, kuris yra fiksuotas 2012-10-28 15.51 val. Apeliantės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ir kitais atvejais vaizdo įraše yra užfiksuota muitinės pareigūnė, kurios ženklas Nr. ( - ), nes įraše faktiškai to nesimato, todėl teigti, jog įraše užfiksuota būtent L. B. teismas neturėjo jokio pagrindo.

212Teismas nuosprendyje konstatavo, kad prisijungimas prie kompiuterinės dokumentų forminimo sistemos kito pareigūno vardu nėra galimas ir dėl šios priežasties, nesant kitų duomenų, liudijančių priešingas aplinkybes, teismas pasisakė ir pašalino iš atskirų kaltinamųjų kaltinimo formuluotės, kad pareigūnai tam tikras operacijas atliko prisijungę prie sistemos kito pareigūno vardu. Apeliantei taip pat buvo inkriminuoti du atvejai (2012-10-28 15.51 val. ir 2012-10-28 16.08 val.) neva ji iš nenustatytų asmenų paėmė pinigus, prisijungusi prie sistemos kito pareigūno vardu. Apeliantė nurodo, kad ji negalėjo paimti pinigų, kadangi muitinės procedūrų šiais atvejais ji neformino, o tai darė kitas pareigūnas, kuris ir buvo prisijungęs prie kompiuterinės dokumentų forminimo sistemos.

213Skunde taip pat nurodoma, kad slapto sekimo protokole iš esmės yra kalbama apie „popierėlius, panašius į pinigines kupiūras“. Apeliantės nuomone, slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, slapto sekimo metu padarytas vaizdo įrašas, tiek specialisto išvada šiuo atveju negali būti vertinami objektyviais, neginčijamais ir pakankamais įrodymais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

214Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti Rusijos Federacijos piliečiai Y. M., S. R., Baltarusijos Respublikos piliečiai A. B., V. P. iš kurių apeliantė neva paėmė pinigus. Tai yra esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos apeliantės galimybės gintis nuo jai pareikšto kaltinimo.

215Vieninteliu apeliantės kaltės įrodymu yra minėtas vaizdo įrašas, padarytas slapto sekimo metu, teismas privalėjo tinkamai įvertinti šio įrodymo leistinumą. Teismui nebuvo pateiktas ištisinis vaizdo įrašas ir jo nėra galimybės pateikti, kadangi jo originalas nebuvo saugomas dėl techninių priežasčių ir pareigūnų, vykdžiusių slaptą sekimą nuožiūra reikšminga informacija buvo perkeliama į išorines laikmenas, o ištisinio įrašo kopija nebuvo daroma, automatiškai ištrinant pareigūnų nuomone nereikšmingą informaciją ir ant jos įrašant kitą informaciją. Teismui pateiktas fragmentinis vaizdo įrašas, kurio reikšmingumas buvo nustatytas subjektyvia slaptą sekimą atlikusių pareigūnų nuomone, nėra įrodymas, kurį galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir jis neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytos įrodymų leistinumo sąvokos.

216Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas I. S., kuris parodė, kad apiforminant dokumentus muitinės poste, galėdavo atsirasti priežastys dėl kurių dokumentų neapiformins, todėl pinigai muitinės pareigūnui būdavo duodami tam, kad sklandžiai pravažiuotum sieną. Tai rodo, kad jai inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 2 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kadangi iš aukščiau nurodyto liudytojo parodymų seka, kad pinigai muitinės pareigūnams būdavo duodami už sklandų sienos pravažiavimą, tokia veika iš esmės atitiktų BK 225 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju atitinkamas proceso sprendimas turėjo būti priimtas ir kyšį davusių vairuotojų atžvilgiu, tačiau to padaryta nebuvo, kadangi minėti asmenys netgi nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

217Taip pat nuteistoji mano, kad teismas skyrė bausmę, iš esmės neatitinkančią nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kitų aplinkybių, taip pat jos asmenybės. Paskirta bausmė - 500 MGL dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė. Be to, visiškai neaiškūs teismo motyvai diferencijuojant paskirtas baudas nuo 200 iki 500 MGL už iš esmės identiškas veikas.

218Nuteistoji L. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, kad ji padarė nusikalstamą veiką.

219Nuteistojo G. G. gynėjas Marius Zabita apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai, pažeistos įrodymų rinkimo, vertinimo ir pripažinimo įrodymais nuostatos. Teismas remdamasis bylos duomenimis ir pripažindamas juos įrodymais turėjo ir privalėjo įvertinti juos objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti - vertinti juos kaltinamojo naudai, neteisėtai gautus duomenis arba keliančius pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo bei teisėtumo nepašalinus abejonių, juos atmesti ir pripažinti niekiniais. Nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 str. pažeidimas, ko pasėkoje, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir neteisėtai paskirta bausmė - bauda, kurios paskyrimas nesuderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, juolab paskirtos baudos dydis nėra motyvuotas. Taip pat, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų.

220BK 228 str. 2 d. nustatyta atsakomybė Valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjungą tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ir siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. O pagrindinis kriterijus atribojant nuo kyšininkavimo: jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda, ar suteikia už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus. Gynėjas nurodo, kad šioje byloje didelė žala net nebuvo įrodinėjama. Tokia kaltinimo strategija buvo tikslinga, kadangi esant įrodytai organizuotai grupei galima daryti prielaidą ir didelės žalos buvimui, kadangi viešąsias funkcijas neva vykdė nusikalstama grupuotė, todėl didelės žalos įrodinėjimo niekas nevykdė. Tai už kaltinimą palaikantį prokurorą atliko teismas, kas kelia pagrįstų abejonių teismo nešališkumu ir objektyvumu, kadangi BPK 9 str. įtvirtintas rungtyniškumo principas, rungimąsi baudžiamajame procese reglamentuoja tik tarp gynybos ir kaltinimo, o ne gynybos rungimąsi su teismu.

221Pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. objektyvųjį požymį - didelę žalą nustatė pats, nesant įrodinėjimo iš kaltinimo pusės, nurodydamas, kad muitinės pareigūnų veiksmai neabejotinai laikytini piktnaudžiavimu, nes „taip elgdamiesi kaltinamieji pažemino ir sumenkino valstybės tarnautojo vardą nes nusižengdami nustatytai tvarkai sumenkino ne tik Lietuvos Muitinės, bet ir visos valstybės autoritetą. Apklausti liudytojai - vairuotojai, tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių piliečiai, tokius muitinės pareigūnų veiksmus laikė kaip nusistovėjusius, tradicinius, t. y. buvo suformuotas ilgalaikis įvaizdis, kad Europos sąjungos valstybėje klesti korupcija, renkamos įstatymu nenustatytos rinkliavos. Paminėtina ir tai, kad Muitinės veikla dėl tokių kaltinamųjų veikų nesutriko, tačiau neabejotinai apie Lietuvos Muitinę buvo suformuotas neigiamas įvaizdis, dėl ko nukentėjo šios institucijos prestižas visuomenės akyse.“ Teismas tokią prielaidą padarė neindividualizuodamas kiekvieno kaltinamojo veiksmų, nors nenustačius organizuotos grupės ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nustatydamas ir vertindamas didelės žalos padarymo faktą jį turėjo individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmų apimtyje. Pagal nuosprendyje nurodytą didelės žalos formuluotę galima suprasti, kad ji yra taikoma kolektyviai, kaip organizuotai grupei, o ne individualiai. Byloje civiliniai ieškiniai nėra pareikšti, tokiu atveju, darytina išvada, kad žala šioje byloje apskritai nebuvo padaryta. Byloje buvo apklausti vairuotojai, kurie nurodė davę tariamas rinkliavas, kas iš esmės turėtų būti pripažinti kyšiais, tačiau šioje byloje jie nėra pripažinti nukentėjusiais, nors pripažinus, kad iš jų buvo paimti pinigai, logiška, kad jie juos prarado.

222Teismas nurodė, kad apklausti liudytojai - vairuotojai, tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių piliečiai, tokius muitinės pareigūnų veiksmus laikė kaip nusistovėjusius, tradicinius, t.y. buvo suformuotas ilgalaikis įvaizdis, kad Europos sąjungos valstybėje klesti korupciją, renkamos įstatymu nenustatytos rinkliavos. Bylą nagrinėjant teisme liudytojais buvo apklausti tik du vairuotojai, kurių vienas pripažino davęs kyšį pareigūnui, o kitas, nors ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju ir pripažino, kad neva mokėjęs neteisėtas rinkliavas, teisme neigė tokias aplinkybes. Iš jo parodymų galima buvo suprasti, kad visa tai buvo tik MKT pareigūnų provokacija ir reikalavimai duoti tokius parodymus, kadangi jo atžvilgiu pradės ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių aukščiau nurodytą teismo prielaidą, nes byloje nėra pateikta jokių visuomenės apklausų duomenų ar kitokių duomenų, kurie tai pagrįstų. Tai yra tik subjektyvus vertinimas, neturintis jokio pagrįstumo.

223Byloje nenustatyta, kad pareigūnai reikalavo duoti kyšius, arba taip vadinamas „rinkliavas“, jeigu kyšiai buvo ir duodami, tai jie galimai buvo duodami arba už veikimą arba už neveikimą, tačiau juos galimai duodavo tie patys vairuotojai, kurių žodžiais teismas remiasi nustatydamas neturtinės didelės žalos dydį. Gynėjas tvirtina, kad byloje nėra nustatyta jokios objektyvios žalos.

224Gynėjas nurodo ir tai, kad nuosprendyje nėra nustatyta, ar pareigūnai rinko rinkliavas, ar imdavo kyšius, nėra teisiškai įvertinti vairuotojų veiksmai. Šie klausimai yra vieni reikšmingiausių tinkamai kvalifikuojant nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims.

225Ikiteisminiame tyrime apklausti vairuotojai teigė, o taip pat ir kaltinime suformuluota, kad pinigus vairuotojai dėdavo tam, kad nebūtų vilkinamos muitinės procedūros, dokumentų forminimo procedūros, arba jų įsitikinimu, nebūtų atliekamos detalios patikros, kas reiškią kad pinigai buvo duodami už kažką. Taigi, tai reiškia, kad vairuotojai davė kyšius, o ne rinkliavas.

226Viename G. G. inkriminuotame epizode pas ikiteisminio tyrimo pareigūną 2012-11-20 kaip liudytojas apklaustas A. N., (pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas taip pat 2012- 11-20), tačiau gynybai nepavyko išreikalauti šį liudytoją iškviesti į teismą apklausai, kurio parodymus galėtų patikrinti teismas BPK nustatyta tvarka bei gynyba turėtų galimybę užduoti liudytojui, kurio parodymais remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apklausoje A. N. pripažino, kad buvo įdėjęs pinigus į dokumentus tikslu papirkti pareigūną, tai yra, kad greičiau būtų atliekami veiksmai. Gynėjo nuomone, ši baudžiamoji byla turi būti grąžinta ikiteisminio tyrimo papildymui, kadangi neištirtos visos aplinkybės bei baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti vairuotojai davę kyšius. Vairuotojų nepatraukimas baudžiamojon atsakomybėn, turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę šią bylą tyrusiems ir kontroliavusiems pareigūnais, kadangi tai buvo daroma tikslingai. Kaip liudytojai apklausti vairuotojai, bent jau privalėjo būti apklausti specialiaisiais liudytojais kaip tai nustato BPK 82 str. 3 d. Gynėjas nurodo ir tai, kad A. N. ir kitų rusakalbių vairuotojų apklausose dalyvavo vertėja V. K., kuri buvo apklausta ir teisiamajame posėdyje kaip liudytoja. Ji patvirtino gynybos iškeltą argumentą, kad vairuotojams buvo daromas spaudimas.

227Nuosprendyje G. G. kaltė yra grindžiama ir vaizdine medžiaga, kuri, pasak apelianto, iš esmės yra ne tik neinformatyvi kaip įrodymas, bet ir niekinė įrodymo vertinimo prasme (BPK 20 str.). G. G. kaltei pagrįsti, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateikė 6 video failus, kuriuose negalima identifikuoti asmens pagal fiziologinius požymius, kadangi nei viename iš jų nematyti nei veido, nei kitų asmenį identifikuojančių fiziologinių požymių. Video medžiagoje matyti tik kūno dalis nuo liemens, iki kaklo, taip pat rankos. Nematyti, kad yra paimami pinigai, o versiją kad iš dokumentų buvo paimami talonai su atžymomis apie įvažiavimą į pasienio postą bei atliktas procedūras (FITO ir t. t.) liko nepaneigta.

228G. G. pirmosios instancijos teismas kaltu pripažino keturiuose epizoduose, o būtent: 1) 2012-09-25 00.10 val. A. B. epizode; 2) 2012-10-31 01.38 val. nenustatyto asmens epizode; 3) 2012-10-31 apie 01.53 val. nenustatyto asmens epizode; 4) 2012-11-20 07.31 val. A. N. epizode. Visi šie epizodai inkriminuoti remiantis filmuota medžiaga daryta MKT subjektų, atliekant neteisėtą sekimą G. G. ginamojo atžvilgiu. Inkriminavus pirmąjį - 2012-09-25 00.10 val. A. B. epizodą, šis asmuo specialiuoju liudytoju šioje baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, o G. G. inkriminuota veika yra, tik filmuotos video medžiagos pagrindu, kurioje matyti, kad prie stalo sėdi asmuo be galvos ir 2011-09-25 nuo 00:09:50 val. iki 00:10:48 val. atlieka kažkokius veiksmus. 2012-09-25 epizodas grindžiamas nekategoriška specialisto išvada 2013-04-26 Nr. ( - ). Šališka ir netgi nusikalstama specialisto išvada, kadangi tokia išvada, kad „iš paso pasiimamas mažiausiai vienas banknotas" yra visiškai neteisinga akivaizdžiai vaizdo įraše matomiems faktams. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad prie stalo sėdi uniformuotas kūnas be galvos, varto, čiupinėja dokumentus, šalia guli panašus į raudonos spalvos pasą dokumentas - knygelė, kurio viduje yra perlenktas popierius, kaip specialistai teigia, galimai yra 100 Rusijos rublių kupiūra, tačiau kategoriškai to teigti negalima, todėl neapklausus liudytoju dokumento savininko, kas buvo įdėta į vidų nustatyti negalima. Nepašalinus šio prieštaravimo taikytinas In Dubio pro Reo principas. Pasak gynėjo, šis epizodas yra pagrįstas tik neinformatyviu vaizdo įrašu, kuriame net nesimato ar kažkas iš dokumentų paimama. O dokumentų savininkas A. B. neapklaustas nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, todėl apskritai kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų priklausomumo šiam asmeniui, net nekalbant apie pinigų paėmimo faktą.

2292012-10-31 01.38 val. epizode, anot gynėjo, visai nieko nustatyta. Iš vaizdo medžiagos matyti tik, kad ateina pareigūnas, padeda ant stalo dokumentus, atsisėda, ką paima ir ar paima apskritai ką nors, ir ar įdeda į kišenę, iš viso nematyti (gal žmogui niežti koją). Taip pat net nenustatyta ir tai, iš ko galima ką nors paimti. Analogiška situacija ir su 2012-10-31 apie 01.53 val. epizodu - nėra objekto, nėra objektyviosios pusės. Net ir remiantis prielaidom, kad kažkas buvo paimta kaip, tarkim, 100 Rusijos Federacijos rublių, kas lygu 8,42 lito, o tai yra ne mažiau kaip 10 litų, filmuotoje medžiagoje nematoma ar atiduodami dokumentai ir, ar atiduodant pinigai nėra vėl sudedami į dokumentus.

230Kaltinimo formuluotė buvo kiek konkretesnė dėl 2012-11-20 07.31 val. A. N. epizodo. Gynėjas nurodo, kad A. N. iš ( - )PP buvo atvykęs „MAN" vilkiku su puspriekabe. Ginčas šiame epizode yra dėl to, kad MAN krovininio transporto specifikacijų ir jų kuro bakų tūrio negalima patikrinti sistemoje. Ikiteisminio tyrimo subjektai analizuojant medžiagą ir darant išrašą, o prokuroras pasirašydamas kaltinamąjį aktą, neatskleidė pilnai šio pokalbio turinio, to nepadarė ir teismas, kuris šią situaciją interpretuoja pagal kaltinamąjį aktą ir slapto sekimo protokolą, kurio objektyvumu abejotina. Teismo nurodytos aplinkybės yra visiškai iškraipančios situaciją. Nuosprendyje tai pateikia kaip pokalbį apie kyšį, o G. G. nurodomą versiją apie gamintojo „MAN“ duomenų bazę, kadangi A. N. atvyko į ( - )PP vairuodamas vilkiką „MAN“ be transporto ir kuro bakų sertifikatų iš gamintojų. Liudytojas A. N. nepatvirtino, kad 200 RFR pareigūnas išėmė, nepatvirtino ir kada išėmė dar 300 RFR, ir ar išėmė atskirais etapais, ar išėmė vienu metu. Taip pat nėra nustatyta kada ir kur gera valia ir draugiškai palydėtas A. N. galimai prarado pinigus. Nesudarius galimybės gynybai ir teismui apklausti šio liudytojo, prieš tai, išaiškinus jam jo teises pagal BK 82 str. 3 d., šios abejonės nebus panaikintos.

231Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad G. G. atveju sankcija slaptam sekimui buvo gauta tik 2012-10-15, tai reiškia, kad slapto sekimo metu 2011-09-25 užfiksuotas A. B. epizodas yra neteisėtas, o likusieji įrašai gauti slapto sekimo metu neteisėti, dėl savo kilmės, kadangi iš neteisės, negali gimti teisė, nes sankcija sekti G. G. gauta pažeidžiant susižinojimo slaptumą. Be to, vaizdo įrašai yra iškarpyti ir jų turinio autentiškumo patikrinti negalima. Datą ir laiką ant įrašų galima pažymėti net ne specialistui, todėl teismo teiginys, kad įrašai nesuklastoti, vertintinas kritiškai. Tai, kad buvo atsisakyta atlikti vaizdo medžiagoje užfiksuotos informacijos ekspertizę autentiškumui nustatyti bei pačios filmuotos medžiagos analizę, verčia abejoti šių įrašų, kaip duomenų pripažinimo įrodymais BPK 20 str. prasme, teisėtumu.

232Skunde gynėjas nurodo, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kiekvienam iš kaltinamųjų skirtina analogiška 400 MGL dydžio bauda. Teismas atkreipė dėmesį į gynybos kritiką dėl valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro prašomų bausmių ir bausmių dydžius diferencijavo nuo 200 MGL iki 600 MGL. G. G. bausmės dydis buvo padidintas iki 600 MGL. Jam buvo inkriminuotos 6 epizodų tęstinės veikos, tačiau nepaisant, kad nustatyta, jog jis tariamai padarė nusikalstamą tęstinę veiką 4 epizoduose, jam paskyrė 600 MGL dydžio bausmę. Tokia teismo pozicija grubiai pažeidžia BK 41 str., 54 str. reikalavimus. Gynėjas nurodo ir tai, kad be darbo, t. y. be pajamų G. G. yra jau dvejus metus, be to, augina mažametį sūnų. Net ir manant, kad tokia bausmės rūšis yra tinkama, vis tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad iš be pajamų palikto asmens reikalauti įvykdyti 600 MGL dydžio bausmę būtų ne tik neteisinga, bet ir neproporcinga. Bausmės dydis turi būti proporcingas ne tik inkriminuotos padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, bet ir proporcingas jos įvykdymo galimumui. Teismo taikyta 71,13 Lt konfiskacija yra neteisėta ir nepagrįsta.

233Nuteistojo G. G. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 228 str. 2 d. nutraukti. Panaikinti nuosprendžiu paskirtą konfiskaciją ir baudą, o apeliacinį skundą atmetus iš dalies ar visiškai, bausmės dydį ženkliai sumažinti.

234Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, neteisingai paskirtos, aiškiai per griežtos bausmės, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tiesioginių apelianto kaltės įrodymų byloje nenustatyta. Priimant nuosprendį padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, sukliudę priimti teisingą nuosprendį; pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino šališkai, pažeisdamas jų vertinimo taisykles; veikos kvalifikavimas palieka abejonių dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisingumo; teismo paskirta bausmė neatitinka teismų praktikos ir bausmei keliamų principų.

235Nuteistojo nuomone, teismo išvada, kad 2012-10-17, apie 23.22 val., įformindamas muitinės deklaraciją, MRN Nr. ( - ), siekdamas turtinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio V. M., gim. ( - ), pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), A. J. neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta, grindžiama prielaidomis bei neleistinais įrodinėjimo būdais gautais duomenimis.

236Nuteistasis pažymi, kad pilietis V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklaustas nebuvo. Nuteistajam neaišku iš kur paimti jo asmens duomenys - ar iš muitinės, ar iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazės, sutikrinus vaizdo įraše matomą laiką su įformintos deklaracijos laiku, ar su automobilio numeriu deklaracijoje. Teismo išvada šioje dalyje grindžiama tik neinformatyviu vaizdo įrašu. Neaišku, kuo grindžiama teismo išvada, kad pateiktuose dokumentuose buvo pinigų kupiūra - vaizdo įrašo, kuriuo remiasi teismas, protokole nurodoma: „iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą“. Apelianto manymu, nepaneigti jo parodymai, kad tai buvo kontrolinis talonas, apie kurio buvimą bei pateikimą su pasu, nurodė tiek nuteistieji, tiek ir liudytojai G. P., R. J., A. R.. Abejonės dėl vaizdo įraše matomo, su dokumentais paduodamo talonėlio liko nepaneigtos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatuodamas, kad šioje dalyje buvo padarytas nusikaltimas, remiasi tik prielaidomis, kai teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Ypatingai svarbus baudžiamojoje teisėje in dubio pro reo principas. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

237Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad 2012-10-17 23.22 val. darytame vaizdo įraše yra A. J.. Fiksuojant veiksmus ir juos sutapatinant su A. J. asmeniu, remiamasi A. J. tarnybiniu ženklu, segamu ant uniformos - Nr. ( - ). Tačiau tarp apeliantui priskirto ženklo nufilmavimo 2012-10-17 22.59 val. ir minėto įrašo, kuriame jau jokio ženkliuko numerio nesimato, yra 23 minučių skirtumas, o tai paneigia teismo nuosprendyje įtvirtintą poziciją, kad įrašai yra patikimi, baigtiniai, ištisiniai, nesumontuoti. Pasak nuteistojo, nepaneigta abejonė, kad laiko tarpu, padarytu tarp šių dviejų vaizdo įrašų, jis galėjo būti priėjęs prie kito spausdintuvo ar nuėjęs tikrinti transporto priemonių. Tokias aplinkybes nurodė ir teisme apklausti liudytojai R. J. bei A. R.. Penktoje darbo vietoje buvo daug kompiuterių, galėjo dirbti iki 11 pareigūnų, vienu metu - net 7 pareigūnai. Šioje darbo vietoje slapto sekimo metu sumontuotomis vaizdo kameromis fiksuojamas vaizdas buvo filmuojamas iš spausdintuvo, prie kurio galėjo prisėsti bet kuris iš septynių pareigūnų. Paprastai veikdavo tik 1-2 spausdintuvai, todėl keli pareigūnai buvo priversti naudotis tuo pačiu spausdintuvu. Prisėdę prie šio spausdintuvo esančio kompiuterio jie galėdavo atspausdinti reikalingus dokumentus net ir be prisijungimo kodo.

238Nuteistojo nuomone, teismo išvada, kad 2012-11-15 apie 07.47 val., įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), A. J. siekdamas turtinės naudos, iš Baltarusijos Respublikos piliečio U. S. pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė 10 eurų, taip pat grindžiama prielaidomis bei neleistinais įrodinėjimo būdais gautais duomenimis. U. S. nebuvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, apeliantas ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimus šiam asmeniui. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vaizdo įraše matomas aplinkybes patvirtino ir liudytojas U. S.. Tačiau, pasak nuteistojo, šio liudytojo parodymai neatitinka nei vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, nei realių muitinės procedūrų, o tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šį liudytoją apklausė neišsamiai ir tendencingai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas nurodo vyriškiui užpildyti talonėlį ir šis, užpildęs talonėlį, išeina iš tarnybinių patalpų. U. S. apklausoje apie talonėlio pildymą nieko nenurodo, teigia, kad pareigūnas pakvietė užeiti į patalpas, klausinėjo apie plombą, patikrino dokumentus, įformino ir apžiūrėjęs transporto priemonę užkabino plombą bei grąžino visus dokumentus.

239Nuteistasis taip pat nurodo, kad visi vairuotojai atvykę į muitinę, atlikdami dokumentų forminimą, pateikia dokumentus (tarp jų ir pasą) keliems pareigūnams - iš pradžių muitinės pareigūnui, kuris užregistruoja jo atvykimą į postą ir nukreipia jį pas muitinės tarpininkus, kuriems jie taip pat pateikia visus dokumentus kartu su pasu. Po to vairuotojai nueina pas muitinės pareigūną, atliekantį garantijos įforminimą. Po to jie vėl grįžta pas muitinės tarpininkus, kurie užbaigia muitinės deklaracijos rengimą, po to grįžta pas pirmą muitinės pareigūną, paduoda visus dokumentus ir šis pareigūnas įveda jų duomenis į kompiuterinę programą. Tuomet vairuotojai laukia, kad juos iškvies deklaracijos forminimui. Tuo metu jie gali nueiti į fitosanitarinę arba veterinarinę tarnybą, kur vėl pateikia visus dokumentus pareigūnams ir gauna talonėlį su atžyma. Sulaukę savo eilės vairuotojai nuvažiuoja į muitinio forminimo vietą. Atvažiavę į šią vietą, nueina pas valstybinės sienos apsaugos pareigūnus ir praeina pasienio kontrolę vėl pateikdami visus dokumentus kartu su pasu bei gauna talonėlį. Po visų šių būtinų veiksmų, jie nueina pas muitinės pareigūną, dirbantį penktoje vietoje, kur pateikia visus iki tol surinktus dokumentus, taip pat pasą su talonėliais muitiniam forminimui. Jei būna neužpildytų talonėlių, vairuotojas paprašomas juos užpildyti vietoje. Talonėlių būna nuo vieno iki trijų. Visų procedūrų atlikimas gali užtrukti daugiau nei valandą laiko. Visi minėti pareigūnai, išskyrus muitinės tarpininkus, vilki žalios spalvos uniforma. Pasak apelianto, neaišku, kuriam iš visų šitų pareigūnų minėtas liudytojas galėjo paduoti savo pasą su įdėtais pinigais. Atpažinimo procedūra ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta. Liudytojas nematė pinigų paėmimo fakto, jis nurodė, kad tik vėliau, išvažiavęs iš posto, pastebėjo, jog pase nėra pinigų. Tai rodo, kad pinigus jis galėjo tiesiog pamesti, ar nerasti jų po to, kai lankėsi kitose pasienio teritorijoje esančiose tarnybose. Liudytojo U. S. apklausos protokole užfiksuota, kad minėtas liudytojas nurodė apsilankęs tik pas vieną pareigūną, o tai jokiu būdu negalėjo atitikti tikrovės. Tai rodo, kad minėtas liudytojas apklaustas neišsamiai, tik kaltinimui palankia linkme, nesiaiškinant svarbių bylos aplinkybių. Be neišsamių, neatitinkančių tikrovės, pažeidžiant proceso rungtyniškumą atliktos apklausos metu duotų minėto liudytojo parodymų, jokių kitų A. J. kaltę įrodančių duomenų byloje nesurinkta.

240Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis prieštaringas ir dėl teisinio vertinimo. Aprašomojoje dalyje teismas nurodė esant įrodyta, kad A. J. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau nuosprendyje konstatuojama, kad nusikalstama veika tęstinė. Tokia apkaltinamojo nuosprendžio formuluotė neteisinga, todėl Apeliacinis teismas turi ją ištaisyti.

241Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neteisėtu būdu gautais žvalgybiniais (operatyviniais) duomenimis. A. J. atžvilgiu žvalgybiniai (operatyviniai) veiksmai iki 2012-11-06 nebuvo sankcionuoti. Nuosprendyje nurodoma, kad A. J. vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2012-10-17 apie 23.22 val. įformindamas muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), siekdamas turinės naudos, iš Rusijos Federacijos piliečio V. M. pateiktų dokumentų - paso Nr. ( - ), neteisėtai pasiėmė ne mažesnę kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta. A. J. atžvilgiu slapto sekimo veiksmai sankcionuoti nuo 2012-11-06. Visi iki tol atlikti operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti kitų pareigūnų atžvilgiu. Slaptas sekimas buvo sankcionuotas esant duomenų apie penkiolikos pareigūnų veiksmus, tarp kurių A. J. nebuvo nurodytas. Negalima teigti, kad slaptas sekimas buvo taikomas „patalpos atžvilgiu“, todėl apima ir visus joje esančius asmenis, nes nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodyta: 1) asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus; 2) asmuo, prieš kuri veiksmai turi būti atlikti; 3) duomenys apie asmens nusikalstamą veiką (BPK 158 str. 3d.). Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarime paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyta: 1) asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas; 2) duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę; 3) slapto sekimo trukmė (160 str. 1 d.).

242Pagal veikos metu ir ikiteisminio tyrimo metu taikytą Operatyvinės veiklos įstatymą, „Slaptas sekimas - operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama slaptai, tiesiogiai stebint objektą“ (3 str. 16 d.); „Operatyvinės veiklos objektai - rengiami, daromi ar padaryti nusikaltimai, juos rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą...“ (3 str. 2 d.). „Operatyvinės veiklos metodai - būdai gauti operatyvinę informaciją: operatyvinė apklausa, operatyvinė apžiūra, operatyvinis patikrinimas, slaptas sekimas, agentūrinis metodas, elektroninė žvalgyba“ (3 str. 12 d.). Šie metodai taikomi tik teisėtais būdais, t. y. tik tinkamai sankcionavus ir nepažeidžiant žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių (6 str.) Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka.

243Įrodymais, grindžiančiais A. J. kaltę, prokuroras nurodo 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolą, 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokolą, tačiau 2012 m. spalio mėnesį savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo sankcionuoti penkiolikos asmenų atžvilgiu, tarp kurių A. J. nėra. A. J. pavardė nenurodyta nei Tarnybinių tyrimų tarnybos rašte dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo 15 pareigūnų atžvilgiu 2012-05-16 (t. l, b. l. 9), nei 2012-08-07 nutartyje (t. l, b. l. 26), nei 2012 spalio 2 d. nutartyje dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka Nr. ( - ), ( - ) (t. l, b. l. 27-28). Slapto sekimo protokole užfiksuota: 2012-10-15 nuo 10.00 val., 2012-11-02 nuo 9.00 val. „<...matosi pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ), paėmė popierėlį, galimai piniginę kupiūrą>“ (t. l, b. l. 66), „<...( - )išima galimai piniginę kupiūrą>“. Kadangi tyrimas sankcionuotas kitų pareigūnu atžvilgiu, remtis tokio tyrimo metu gautais duomenimis A. J. atžvilgiu teismas negalėjo. 2012-10-15 teismo nutartyje „Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo“ išvardinti 15 pareigūnų ir konkretūs veiksmai: „penkis kartus slapta patekti į jų darbo vietą - ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių (tuščių ir krautų patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias ( - ), ( - )k. ( - ) (kelias A3, Vilniaus r., ( - )sen.) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos peržiūra. Paskirti ( - )kelio posto atvykimo <...> slapta sekimą nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. sausio 15 d.“. Tačiau teismas A. J. kaltę grindžia ir 2012-10-17 vaizdo įrašu (t. l, b. l. 50), kuriame užfiksuota „<...Vykdant slaptą sekimą nustatyta, kad 2012-10-17 23:22:40 val. muitinės pareigūnas iš paso kaire raka pasiėmė sulankstytą popierėlį, galimai piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę>“. Neteisėtu būdu gauti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais. Teismas dėl 2012-10-15 pradėto slapto A. J. veiksmų fiksavimo nuosprendyje nepasisakė.

244Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, negali būti prižįstami įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika, Nr. 27).

245Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas muitinės kriminalinėje tarnyboje buvo pradėtas 2012-10-15 pagal Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos 2012-10-08 raštą, kuriame nurodoma, kad tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai disponuoja informacija apie tai, kad ( - ) muitinės pareigūnai, atliekantys pareigas ( - )kelio poste, galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi siekdami turinės ir kitokios naudos. Nebuvo jokių konkrečių duomenų apie faktinį ir teisinį pagrindą teigti, kad A. J. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Prie Tarnybinių tyrimų tarnybos pateikto 2013-05-16 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ priede „Dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo“ nurodyta, kad „( - )Muitinės departamento TTT pradėta operatyvinio tyrimo byla <....> dėl ( - )TM ( - )KP <...>“. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu, savo išvadas grįsdamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalėjo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys gauti BPK numatytais veiksmais.

246Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neišreikalavo operatyvinės bylos, nors posėdžio metu to buvo reikalaujama gynybos advokatų prašymais. Operatyvinio tyrimo medžiagos neišreikalavimas atėmė galimybes apeliantui ir gynybai įvertinti operatyvinio tyrimo teisėtumą. Prašymuose dėl operatyvinių priemonių sankcionavimo ir nutartyse sankcionuojančiose minėtus veiksmus nebuvo leista minėtų veiksmų atlikti A. J. atžvilgiu. Todėl nėra aišku, koks faktinis pagrindas buvo atlikti slaptą sekimą ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus apelianto atžvilgiu. Operatyvinio tyrimo medžiagos baudžiamojoje byloje nėra, taigi negalima įvertinti operatyvinio tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo pagrindu gautų duomenų leistinumo. Tokiais veiksmais pažeisti rungimosi, teisingo teismo principai ir tokie pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė apelianto teisę į gynybą, susipažinus ne su visa bylos medžiaga, buvo apsunkintos galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo. Susipažinus su operatyvinio tyrimo medžiaga, būtų galima nustatyti tikslią tokio tyrimo pradėjimo datą - ar jis buvo pradėtas 2012 metų spalį, ar dar anksčiau - 2012 m. liepos 23 d. Jei būtų nustatyta, kad operatyvinis tyrimas pradėtas neteisėtai, o visa surinkta informacija nebūtų laikoma įrodymu, visa surinkta informacija neturėtų įrodomosios vertės.

247Teismas padarė ir kitą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą – teismo apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi liudytojais, kurių parodymai neišklausyti teisiamojo posėdžio metu ir kuriems nei apeliantas, nei jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimus. Tokiu būdu buvo pažeista kaltinamojo teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tiriant įrodymus, tokios galimybės nei jis, nei gynyba, nei teismas, nei kiti gynėjai neturėjo. Gynyba reikalavo iškviesti visus, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustus liudytojus, tačiau teismas konstatavo, kad jų iškviesti galimybės nėra ir apsiribojo tik jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimu, taip buvo suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą.

248Teismo nuosprendyje teigiama: „<...Teismo nustatytas bylos aplinkybes patvirtino ir liudytojas U. S., kurio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo pagarsinti BPK 276 str. tvarka, nesant galimybės jį apklausti teismo posėdyje>“. Kaltinamojo teisė užduoti klausimus yra fundamentali, susijusi su rungtyniškumu, sąžiningu (teisingu) procesu, jos niekuo pakeisti negalima. Tokią teisę garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis. Tai, kad šis liudytojas parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui tyrimo metu, neatima apelianto ir jo gynėjo teisės užduoti klausimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šis liudytojas į teismą nebuvo iškviestas ir apklaustas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad kaltinamasis turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę reikalauti, kad tie liudytojai būtų apklausti; iš tokios kaltinamojo teisės kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad kaltinimui pagrįsti reikalingus parodymus duodantis asmuo būtų iškviestas į teismo posėdį.

249Jei liudytojas yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, apklausoje nedalyvaujant įtariamajam, apklausos metu gautos informacijos panaudojimas apkaltinamajame nuosprendyje gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, tai patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtos bylos: Rachdad v. France, Application No. 71846/01, judgement of 13 November 2003.; Al-Khavaja and Thery v. UK, Application No. 26766/05, No. 22228/06, judgement of 20 January 2009, Edwards and Lewis v.United Kingdom; Morael v. France. BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies pažeidimais, kai teisme neapklausiami liudytojai, o apsiribojama jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimu, pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-4/2007, Nr. 2K-102/2009). Įvertinus tai, kad šio liudytojo parodymai turi lemiamą reikšmę pagrindžiant apelianto nuteisimą, negalėjimas užduoti klausimų apie įvykio aplinkybes, yra esminis proceso pažeidimas, atimantis galimybę nustatyti tiesą byloje. Nei A. J., nei jo gynėjas neturėjo teisės jokioje proceso stadijoje užduoti klausimų kaltinimo liudytojui, liudytojo parodymai liko nepatikrinti, jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio (BPK 301 str. 1 d. pažeidimas). Be šio liudytojo parodymų apelianto kaltę byloje grindžia, tik vienas teisėtu būdu padarytas vaizdo įrašas, kuris yra neinformatyvus ir iš kurio negalima padaryti vienareikšmės išvados apie pinigų paėmimą iš vairuotojo dokumentų.

250Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, bei, kas akivaizdu nagrinėjamu atveju, dėl to buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, įrodymais nepripažįstami.

251Skundžiamame nuosprendyje dėl liudytojų parodymų pagarsinimo nurodoma <...Teismas šiuos duomenis vertino visų surinktų įrodymų kontekste, o pagarsintais liudytojų parodymais rėmėsi tiek, kiek tai numato BPK 276 str. Tam tikros liudytojų apklausos aplinkybės buvo išsiaiškintos apklausus liudytojas D. B., D. S., V. K.. Pabrėžtina, jog liudytojų suradimo, jų iškvietimo į apklausą būdas nesietinas su liudytojų parodymų turiniu ir jų patikimumu. Teismo manymu teisinės situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad dėl apklausiamų liudytojų byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (jie nebuvo nuteisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės)>“. Apelianto manymu, tokie teismo motyvai neteisingi ir netikslūs - liudytojos tyrėjos D. B., D. S., vertėja V. K. nepaaiškino kiekvieno liudytojo, tame tarpe ir U. S. apklausos aplinkybių. Priešingai nei nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad liudytojams, apklaustiems ikiteisminio tyrimo teisėjo (tame tarpe ir U. S.) buvo daromas spaudimas, jie faktiškai buvo laikinai sulaikomi, prieš savo valią, muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų nurodymu ir jiems prižiūrint iš ( - )posto pristatomi į ( - )prospektą ( - ). Apklausose dalyvavo daugiau pareigūnų, nei nurodyta procesinio veiksmo atlikimo protokole. Jie buvo apklausiami apie savo pačių padarytą nusikalstamą veiką (apie tai, kad davė pinigus muitinės pareigūnams), tačiau dėl to nebuvo įsėjami, taip nebuvo įspėjami apie galimybę atsisakyti duoti parodymus (BPK 80 str. 1 p.). Apelianto manymu jų atžvilgiu buvo daromas tam tikras, BPK neleidžiamas spaudimas, ignoruojami proceso reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šių kaltinimui prieštaraujančių įrodymų nenurodė, jų neanalizavo ir neaptarė, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, todėl pažeidė ne tik nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus (BPK 305 str. l d. 2 p.), bet ir BPK 20 str. 5 d. suformuluotus įrodymų vertinimo nuostatas, nes nėra pagrindo teigti, jog teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nurodyti pažeidimai tiek dėl nuosprendžio surašymo, tiek dėl reikalavimų nesilaikymo vertinant įrodymus laikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

252Dar vieną baudžiamojo proceso pažeidimą sudaro ir tai, kad į bylą pateiktas ne ištisinis vaizdo įrašas, o tik tam tikros iškarpytos, galimai sumontuotos vaizdo dalys, taip pažeidžiant BPK 179 str. l d., 5 d. Nuosprendyje dėl to pasisakyta, kad „<...byloje duomenų patikimumo klausimas nekyla. Pateikti įrašai yra trumpi ir baigtiniai, t. y. šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas pareigūnas, atliekantis tam tikrus veiksmus, kuriuos teismas pripažino nusikalstamais. Vaizdo įrašai nėra sumontuoti ar kitaip pakeisti>“. Tokia teismo išvada padaryta remiantis vien liudytojų R. S. ir V. K. parodymais. Apelianto manymu, iš vaizdo įrašo nematyti kokius veiksmus pareigūnas atlieka, kokia jų seka, kaip jis atsistoja, eina fiziškai tikrinti transporto priemonių.

253Visi bylos kaltinamieji buvo nuteisti pagal BK 228 str. 2 d., tačiau vertinant veiksmus pagal jų pobūdį, liko nepaneigta abejonė, kad šie veiksmai turėjo būti vertinti kitaip, t. y. kaip kyšininkavimas - mažos vertės kyšio paėmimas už teisėtą veikimą tarnyboje (BK 225 str. 4 d.). Vertinant šių normų konkurenciją, dėl įstatymo neaiškumo, dviprasmiškumo, neapibrėžtumo ir galimybės jį taikyti skirtingai, priklausomai nuo taikytojo nuožiūros, egzistuojanti alternatyva pasirinkti BK normą, panaudota kaltinamiesiems nepalankia linkme - abejones aiškinant kaltinamojo nenaudai. BK 228 str. 2 d. taikyta nepagrįstai. Apklausti liudytojai (vairuotojai) nurodė davę pinigus tam, kad muitinės procedūros būtų atliekamos greičiau, nesudarant dirbtinių trukdžių, o tai kaip tik ir sudaro kyšininkavimo požymius ir kiekvieną tokio kyšininkavimo faktą apėmė savarankiška tyčia. Nors teismų praktikoje dėl šios normų konkurencijos paprastai pasisakoma kaltinimui palankia linkme, apelianto nuomone, teismo konstatuotų veiksmų vertinimas kaip kyšininkavimas, šiuo atveju būtų labiau pagrįstas, adekvatus, atitinkantis situaciją. Nors teismas valstybės patirtos didelės žalos požymį laikė įrodytu, nuteistojo nuomone, jis pagrįstas prielaidomis. Šios bylos „rezonansas visuomenėje“ buvo sukeltas dirbtinai. Prokuroras ir muitinės vadovybė nuo pat pirmųjų tyrimo valandų teikė informaciją žiniasklaidai. Kaltinimo prielaidos, esą visos muitinės pamainos veikė kaip organizuotos grupės, teisme nepasitvirtino, apelianto atžvilgiu teismo konstatuoti du epizodai. nevertintini kaip didelė žala valstybei, nes apelianto konkrečiais veiksmais jokia žala nepadaryta. Vertinant konkretaus asmens veiksmus neatmestina drausminės atsakomybės taikymo galimybė (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K- 325/2014).

254Apeliantas taip pat nurodo, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. A. J. muitinės pareigūnu dirba nuo ( - )m., ( - )kelio poste pradėjo dirbti ( - ) ir dirbo iki jo nušalinimo nuo pareigų 2012 m. gruodį. Mėnesinė alga sudarė 2100-2300 Lt, buvo mokama 125 Lt piniginė kompensacija už kurą, per metus jo darbo užmokestis sudarė iki 28000 Lt.

255Teismas paskyrė apeliantui bausmę - 400 MGL dydžio baudą, ją sumažino 1 MGL dėl laiko praleisto laikinajame sulaikyme. Nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra neteisinga, pažeidžianti bausmės individualizavimo principus (BK 54 str. 2, 3 d.), bausmės tikslus ir paskirtį (BK 41 str.), bei vertintina kaip socialinio susidorojimo priemonė, kuri finansiškai dėl jo padėties yra nepakeliama. Nors baudos mokėjimas numatytas dvejų metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiuo metu jo uždirbamos pajamos sudaro ne daugiau kaip 434 eurus per mėnesį. Nuteistojo finansinės galimybės ir socialinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jis yra paėmęs paskolą būstui, prisideda prie namų ūkio išlaikymo, rodo, kad jam paskirtą baudą turėtų sumokėti ne mažiau kaip per trejus su puse arba ketverius metus. Tačiau tokiu atveju jo šeimos ir viso namų ūkio padėtis būtų skurdi, būtų atimta galimybė įgyvendinti Konstitucijos garantuotas teises užsiimti norima veikla, susilaukti vaikų, juos auginti ir auklėti, nes finansiniu požiūriu dėl paskirtos baudos mokėjimo tai būtų neįmanoma. Šias aplinkybes teismas turėtų įvertinti ne tik teisingumo požiūriu, tačiau ir ydingo baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 47 str. 2, 3 d.).

256Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog tyrimas atskleidė sisteminį veiklos pobūdį iš bylos duomenų matosi, kad „<...kaltinami pareigūnai nusikalstamus veiksmus atlieka „išlavintais“ judesiais, t. y. įgijo neteisėtų rinkliavų paėmimo įgūdžius ir metodus. Šios aplinkybės leidžia teismui teigti, jog kaltinamųjų veiksmai turi būti vertinami kaip sunkus pareiginis nusikaltimas“. Tyrimas vyko nuo 2012-10-15 iki 2012 m. gruodžio mėn. pradžios, apeliantui inkriminuoti du per šį laikotarpį padaryti nusikalstamos veikos epizodai. Daryti išvadą apie A. J. inkriminuotų veiksmų pobūdį pagal kitų pareigūnų veiksmus, atsižvelgiant į asmeninės atsakomybės principą, neteisinga. Apibendrinta išvada, kad kiekvieno pareigūno veiksmai yra sisteminis piktnaudžiavimas siekiant asmeninės naudos, yra neteisinga.

257Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo baudžiamaisiais įsakymais nubaustiems asmenims (S. L., B. G., b. l. 49-53, 143-151) paskirtos 60 MGL (2259 eurų, arba 7800 litų) dydžio baudos, pripažinus, kad jų veikos padarytos organizuotoje grupėje. Tačiau A. J. atveju, iš kaltinimo pašalinus organizuotos grupės požymį bei daugybę veikos epizodų, paskirta septynis kartus didesnė bauda. Teismas bausmės neindividualizavo, ją paskyrė neaiškiais pagrindais, tinkamai nemotyvavo ir taip pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Bausmei ir baudžiamajai atsakomybei turi būti taikomi ir humanizmo, teisėtų lūkesčių principas, šanso principas, teismas, galimybę skirti bausmę sankcijos ribose turėtų taikyti lanksčiau, neapsiribodamas formuluote, kad bausmė yra mažesnė negu sankcijoje numatytas jos vidurkis. Teismas turėtų atsižvelgti ir į teismų praktikoje skiriamas bausmes už piktnaudžiavimą bei konstatavęs, kad yra įrodyta, jog padariau nusikalstamą veiką, sumažinti man paskirtą bausmę.

258Nuteistasis A. J. skunde prašo atlikti byloje įrodymų tyrimą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

259Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendžiu, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 str. 2 d.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

260Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad G. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, siekdamas turtinės naudos sau ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d.

261BK 2 str. 4 d. įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

262Pirmos instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad G. S. grubiai pažeidė 2004-04-27 Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 6 p. - laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, t. y. G. S. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, patvirtintus Muitinės pareigūnų etikos kodekse numatytus pareigūnų etikos principus II skirsnio 7 d. 7.1.3. p. ir 7.4.3 p. pagarbos žmogui, valstybei ir padorumo principus - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, elgtis nepriekaištingai, nepriimti pinigų <...> išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Tačiau, pasak apelianto, teismas nenurodė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių ir kaip G. S. pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus.

263Teismas, konstatuodamas didelės žalos valstybei padarymą, apsiribojo ne konkrečiai apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos ir joje nustatytų aplinkybių konstatavimu, o rėmėsi kitų bylos kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų nurodymu, kaip bendra tendencija, ir tuo pagrindu konstatuojant didelės žalos padarymą valstybei, tačiau nedetalizavo nei tokiais veiksmais valstybei padarytos žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kaip ji pasireiškė, nemotyvavo, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkai, reputacijai, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.), laikytina didele.

264Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neišanalizavo būtent ar G. S. savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertino aplinkybės, kad dėl jo veikos niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nepareikštas ieškinys. Teismas tik bendrai ir deklaratyviai nurodė, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas reprezentuoja tiek pačią mūsų valstybę, tiek ir Lietuvos Respublikos pareigūną apskritai Lietuvos ir užsienio piliečių akyse, todėl kaltinamųjų einamos pareigos pripažintinos svarbiomis, kas taip pat įgalina kalbėti apie didelės žalos padarymą. Todėl remiantis tik šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad tiek G. S., tiek ir kitų kaltinamųjų veikos, kuriomis buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, padarė didelės žalos valstybei, nors būtent kokie konkretūs mano veiksmai įtakojo žalos valstybei atsiradimą ir koks jos dydis - nenurodoma.

265Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą buvo nurodoma, kad valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą. Tačiau ne visada pažeminat valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Didelės žalos požymis reikalauja pagrįsti, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Šios aplinkybės dėl apelianto padarytos veikos nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Priešingai, pirmos instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad Muitinės veikla dėl tokių kaltinamųjų veikų nesutriko. Šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog būtent dėl G. S. veiksmų valstybė patyrė didelės žalos.

266Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad byloje nėra nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl priežastinio ryšio, t. y. tarp G. S. tariamai padarytos veikos ir kilusių padarinių. G. S. veikoje nėra BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismas bylos nagrinėjimo metu jų nenustatė ir nenurodė nuosprendyje, todėl netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino apeliantą kaltu.

267Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 str.) bei BPK normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d. ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Esmines bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas G. S., Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka ir BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį dėl G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės grindė ne konkrečiais įrodymais, o tik abstrakčiai byloje nustatytais, ne apelianto, o kitų asmenų galimai atliktais nusikalstamais veiksmais, kurie nepatvirtina G. S. inkriminuojamos veikos.

268Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis.

269Teismo nuomone, nors G. S. ir neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė šioje byloje pilnai įrodyta. Vaizdo įrašas, teismo manymu, neabejotinai patvirtina, kad G. S. paimdavo pinigus, kuriuos vairuotojai įdėdavo į muitinės patikrinimui pateikiamus dokumentus. Teismas taip pat mano, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad G. S. tai daro išlavintais judesiais, slėpdamasis, kas paneigia apelianto aiškinimą apie legaliai egzistuojančių talonėlių paėmimą iš dokumentų. Tačiau tai yra tik kitais įrodymais neparemta teismo prielaida. Atliktos kratos metu pas apeliantą nebuvo rasta piniginių kupiūrų, kas (nors ir netiesiogiai) patvirtina, kad piniginių lėšų ir pravažiuojančių vairuotojų G. S. nerinkdavo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nė viename iš vaizdo įrašų nesimato, kad jis būtų paėmęs bet kokią piniginę kupiūrą, juose taip pat nesimato jo veido. Be to, nė vienas iš apklaustų sunkvežimių vairuotojų nepatvirtino, kad G. S. davė kokią nors sumą pinigų už greitesnį dokumentų įforminimą. Teismas padarė bendrą išvadą, kad visi per sieną važiuojantys sunkvežimių vairuotojai į pasą įdeda ne mažesnę kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta - Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius ir G. S., kaip muitinės darbuojas, neabejotinai juos paėmė. Tai rodo, kad teismas remiasi bendrais įrodymais ir neindividualizuoja kaltinimo.

270Teismas rėmėsi neišsamia, tik tikėtina specialisto išvada Nr. ( - ), kuri nepatvirtina fakto, kad buvo paimti pinigai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad „pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt sumą litais ar kitos valstybės valiuta (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius).

271Nuteistojo nuomone, jam inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių nepatvirtina ir į bylą pateikti vaizdo įrašų fragmentai. Be to, vaizdo įrašas nėra tęstinis, o pateiktas tik kaip atskiri fragmentai, kurie šališkai ir nepilnai atspindi realią situaciją ir neleidžia išsamiai, tiksliai ir objektyviai įvertinti esamų aplinkybių.

2722013-02-19 kaip liudytojas apklaustas sunkvežimio vairuotojas R. Š. tik bendrai nurodė, kad važiuojant per valstybės sieną mokama muitininkams pinigus įdedant į paduodamus dokumentus, tačiau kokiomis dienomis ir kokią konkrečią valandą vyko per ( - )kelio postą jis negalėjo nurodyti, negalėjo nurodyti ir apibūdinti pareigūnų, kuriems davė pinigus. Konkrečiu G. S. atveju liudytojas R. Š. nurodė - „tiksliai nepamenu, ar dėjau pinigus į pasą“. Nuosprendyje konstatuota, kad šio liudytojo parodymai nepripažįstami savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau jis reikšmingas tikrinant kitus byloje esančius įrodymus ir juos patvirtina. Byloje neapklausti kiti nuosprendyje nurodyti vairuotojai, iš kurių neva apeliantas paėmė pinigus (rubliais, eurais ar JAV doleriais). Nuteistojo manymu, teismas neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų įrodymų visumos. Nepaisant to, kad teismas konstatavo, jog liudytojo K. M. parodymai dėl apeliantui inkriminuojamos veikos nepripažįstami savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau nepagrįstai nurodė, kad kiti duomenys, teismo pripažįstami tinkamais įrodymais, pilnai patvirtina G. S. padarytą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nevertindamas ir nepasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą.

273Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

274Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė tik įrodymus, tačiau nepateikė objektyvių išvadų ir motyvų. Liudytojų R. J., A. R., D. R. parodymai apie ( - )kelio poste nustatytą vykimo tvarką ir kontrolės talonėlių sistemą nebuvo išsamiai analizuoti ir įvertinti kartu su kitais įrodymais (vaizdo įrašuose užfiksuotais popierėliais).

275Procesinį sprendimą dėl vaizdo įrašų ir jų apimties priėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suinteresuotas ikiteisminio tyrimo baigtimi. Byloje esantys vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios situacijos ir nesant vientiso įrašo ar įrašo, iš kurio galima būtų matyti visą įvykių seką, neleidžia pilnai, išsamiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos ir asmenų atliktų veiksmų.

276Nuteistojo manymu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 228 str. 2 d., nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatyme numatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, grindžiamas prielaidomis. Teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl dėl G. S. priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nuosprendyje nenustatė ir kaltės formos, priežastinio ryšio, kas turi reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką, taip pat skiriant bausmę. Todėl apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkami pritaikius tiek baudžiamojo, tiek ir baudžiamojo proceso normas, nesivadovauta teismų suformuota praktika.

277Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 3.1.12 punkte akcentuojama, kad motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Nuteistojo nuomone, Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nėra tinkamai įvertintos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Teismas, nors ir nepripažino G. S. pareikšto kaltinimo, kad jis veikė organizuota grupe, tačiau paskyrė didesnę bausmę nei prašė valstybinis kaltintojas. Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė (499 MGL (18792 Eurų) dydžio bauda) yra per griežta ir jam nepakeliama finansiškai.

278Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir dėl jo priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba skirti ženkliai švelnesnę bausmę.

279Nuteistoji D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu buvo priimtas iš esmės remiantis tik spėlionėmis.

280Teismui dėl 2012-10-15 / 2012-11-28 slapto sekimo protokolo bei Specialisto išvados Nr. ( - ) patikimumo klausimas nekyla. Nuosprendyje teigiama, kad vaizdo įrašai nėra sumontuoti ar kitaip pakeisti. Tačiau liudytojas R. S., Tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiasis inspektorius, pripažino, jog jis peržiūrėdamas nenutrūkstamą vaizdo įrašą vienasmeniškai subjektyviai sprendė, kurie apeliantės veiksmai, tiksliau rankų judesiai forminant muitinės dokumentus, turėtų būti traktuojami kaip nusikalstami, o kurie - ne, ir tuo remdamasis sumontavo trumpą „baigtinį", kaip įvardijama skundžiamame nuosprendyje, vaizdo įrašą. Iš tokio vaizdo įrašo neįmanoma suprasti, nei kaip prasidėjo apeliantės bendravimas su konkrečiu vairuotoju, nei apie ką mes kalbėjomės, nei kaip baigėsi tas bendravimas. Iš teismui pateiktų tokio pobūdžio įrodymų galima padaryti ir dar labiau šokiruojančią išvadą, negu padarė teismas - kad apeliantė ne piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o tiesiog pavogė vairuotojų pasuose įdėtus pinigus, jiems to net nepastebint, nes pagal nurodytą slapto sekimo protokolą, aš pinigus iš pateiktų pasų „išimu", „pasiimu", „ištraukiu".

281Pripažindamas apeliantę kalta pagal BK 228 str. 2d., teismas rėmėsi ir BPK 276 str. tvarka teisme pagarsintais liudytojo V. B. parodymais, kad D. G. iš jo 5 EUR pareikalavo be priežasties, t. y. tik todėl, kad aš greičiau sutvarkyčiau muitinės formalumus. Tai reiškia, kad jis pinigus apeliantei perdavė už konkrečių veiksmų atlikimą - greitesnį muitinės patikrinimui pateiktų dokumentų įforminimą. Beje, ir kai kurie kiti apklausti liudytojais vairuotojai taip pat parodė, kad jie pinigus muitininkams neva duodavo už tai, kad arba atliktų konkrečius veiksmus, arba neatliktų tam tikrų veiksmų. Tokiu atveju, esant pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, kad muitininkas pinigus iš vairuotojo priėmė už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant jam savo įgaliojimus, būtų pagrindas svarstyti, ar jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. l d.

282Apeliantė nurodo ir tai, kad dėl jos veiksmų, daugelio kitų asmenų teisės tikrai nebuvo pažeistos, muitinės veikla tikrai nesutriko, ji tikrai nesudarė sąlygų kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, jos veika nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme valstybei neva padarytos žalos dydis nebuvo nustatinėjamas, o iš esmės apsiribota vienintelio didelės žalos valstybei požymio konstatavimu - esą neabejotinai apie Lietuvos Muitinę buvo suformuotas neigiamas įvaizdis, dėl ko nukentėjo šios institucijos prestižas visuomenės akyse.

283Skiriant bausmę, t. y. parenkant jos dydį, buvo pažeisti proporcingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai. Teismas nusprendė, kad ji iš neva nusikalstamos veikos gavo tik 84,14 Lt arba 24,36 EUR tačiau už tai paskyrė net 22 596 EUR arba 78 019 Lt. dydžio baudą. Nei per nustatytą dvejų metų terminą, nei ir per ilgesnį terminą, ji tikrai neturėtų galimybių sumokėti tokią didžiulę pinigų sumą ir būtų priversta atlikti arešto bausmę.

284Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis tik sutiks su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė per kelis kartus iš vairuotojų paėmė 84,14 Lt., tuomet ji prašo apsvarstyti iš apeliacinio skundo kylančius klausimus: Ar apeliantės veiksmai neturėtų būti laikomi tarnybiniu - drausminiu nusižengimu, kadangi jais nebuvo padaryta didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui? Ar pinigų paėmimas iš vairuotojų už konkrečių teisėtų veiksmų atlikimą (neatlikimą) neturėtų būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 225 str. 1 d.? Jeigu apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 str. 2d., ar paskirtos bausmės dydis atitinka proporcingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principus?

285Nuteistoji D. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 228 str. 2d. ir paskirta 600 MGL ( 22596 EUR) dydžio bauda bei remiantis BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuota 84,14 Lt suma, panaikinti, priimti naują nuosprendį ir D. G. išteisinti arba tą nuosprendžio dalį pakeisti, perkvalifikuojant jos veiką į BK 225 str. 1 d. , paskiriant atitinkamą bausmę arba sumažinant baudos dydį, paskirtą pripažinus ją kalta pagal BK 228 str. 2d.

286Nuteistojo A. D. gynėjas G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso normų ir netinkamai vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas padarė esminius BPK pažeidimus: kaltinamojo, liudytojų parodymus ir kitus bylos įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, neišnagrinėjęs bylos aplinkybių viseto (BPK 20 str.). Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas, šioje byloję buvo atliktas paviršutiniškai ir akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus suformuotas išsamiai neįsitikinus ir nepatikrinus visų byloje esančių reikšmingų duomenų nepalyginus jų tarpusavyje, bei nepašalinus prieštaravimų.

287Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad A. D. būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, siekdamas turtinės naudos sau. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino tinkamais įrodymais liudininkų parodymus, kad A. D., būdamas tarnybinėse patalpose, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir įformindamas muitinės deklaracijas Baltarusijos Respublikos piliečiams Y. K., S. S., A. H., S. M., D. S., bei Rusijos Federacijos piliečiams P. S., V. B., S. U., iš minėtų asmenų pasų neteisėtai pasiima galimai piniginę kupiūrą, ne mažesnę kaip 10 litų, ar kitos valstybės valiuta, ir ją. slepia uniformoje. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu (pirminės apklausos 2012-12-05) paties apelianto duotais parodymais, bei kaltinamųjų D. K., B. G., S. L. parodymais, patvirtinančiais, kad muitinės pareigūnai galimai neteisėtai rinko pinigus iš vairuotojų. A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2013-06-13 apklausos metu ir teisme savo kaltę neigė. Tačiau, teismas kaip patikimais vadovavosi tik pirminės apklausos 2012-12-05 ikiteisminiame tyrime duotais A. D. parodymais.

288Pirmos instancijos teismas pripažindamas A. D. kaltu, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 228 straipsnyje 2 dalyje, tik abstrakčiomis frazėmis vertina A. D. padarytas veikas, t. y. visiškai neatsižvelgia į tai, ar A. D. atliktos veikos atitinka nusikaltimo materialiąją sudėtį. Pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse, t. y. vadovavosi nepatikimai surinktais įrodymais (ikiteisminio tyrimo pareigūnų sumontuota vaizdajuoste bei liudininkų parodymais apklaustais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų). Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojų, kurių ikiteisminiame tyrime duotų parodymų pagrindu buvo nuteistas A. D., teismas nematė tikslo. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad šis teismas neišanalizavo atskirai kiekvienos veikos faktinių aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, vadovavosi ne įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais, tai pat įrodymais kurių negalima patikrinti BPK kodekse numatytais procesiniais veiksmais, todėl pateikė klaidingą įrodymų vertinimo analizę.

289Nors A. D. 2012-12-05 duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino, tačiau 2013-06-13 duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme savo kaltę neigė. A. D. teisme motyvuotai ir suprantamai paaiškino, kodėl būtent pirminės apklausos metu pripažino savo kaltę ir nurodė priežastis kas lėmė jo tokius pirminius parodymus.

290Teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino tinkamais įrodymais, pilnai patvirtinančiais A. D. kaltę, vairuotojų davusių parodymus ikiteisminiame tyrime paaiškinimus, kad jis būdamas tarnybinėse patalpose, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, ir įformindamas muitinės deklaracijas Baltarusijos Respublikos piliečiams Y. K., S. S., A. H., S. M., D. S., bei Rusijos Federacijos piliečiams P. S., V. B., S. U., iš minėtų asmenų pasų neteisėtai pasiima galimai piniginę kupiūrą, ne mažesnę kaip 10 Lt, ar kitos valstybės valiuta, ir ją slepia uniformoje. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas vertindamas A. D. veikas vadovavosi ne baudžiamojoje teisėje visuotinai pripažįstama nekaltumo prezumpcija, įrodymų patikimumu, bei abejonių vertinimo kaltinamojo naudai, o nekaltumo prezumpcijai oponuojančia abstrakcija, kad bylas reikia nagrinėti greitai, teisingumo ir patikimumo kriterijui nesuteikiant ypatingos svarbos.

291Nei vienas iš paminėtų vairuotojų, kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Nei prokuroras, nei teismas, tinkamų pastangų minėtus asmenis iškvieti liudyti teisme neparodė. Nors, nei vienas iš paminėtų liudininkų nepatvirtino, kad matė kaip A. D. išėmė iš jų pateikto paso (ar dokumentų) pinigus, tačiau teismas minėtų liudytojų parodymus vertina, kaip A. D. kaltės neginčijamą įrodymą. Kad A. D. iš minėtų asmenų būtų paėmęs pinigus neužfiksavo ir slaptos sekimo kameros. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2013-04-26 savo išvadoje Nr. ( - )nurodė, kad negalima nustatyti ką A. D. paima iš dokumento 2012-10-19. Minėta specialisto išvada patvirtina, kad nesurinkta objektyvių ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad būtent A. D. iš nurodytų liudytojų būtų ėmęs pinigus ir taip piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos.

292Minėti liudytojai tiksliai nepaaiškino ir kokiu tikslu jie dėdavo pinigus į A. D. pateikiamus muitiniam patikrinimui dokumentus. Viena iš tokių versijų, kad pinigus dėdavo procedūros paspartinimui, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad A. D. kada nors būtų vilkinęs muitinės procedūras ir tinkamai nevykdęs savo darbinių funkcijų. Bylos nagrinėjimo metu teisme A. D. paaiškino ir tai, kad realiai paspartinti tvarkant dokumentus praktiškai neįmanomas, t. y. muitinės pareigūnams yra nustatytas pravažiuojančių automobilių praleidimo per 1 valandą planas (apie 30 automobilių), todėl pareigūnui turi laikytis šio reikalavimo, o vilkinti dokumentų forminimo neturi realios galimybės, net jeigu ir norėtų tai padaryti.

293Pirmos instancijos teismas nuosprendyje įvertino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus liudytojo S. U. parodymus, kuriuos laikė neginčijamu A. D. kaltės įrodymu.

294Gynėjo nuomone, liudytojo S. U. parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi jis atvykęs į ( - )kelio postą atlikinėjo muitinio patikrinimo procedūras ir dokumentus teikė ne vienai tarnybai, todėl tiksliai pasakyti kada būtent iš paso dingo 10 Lt jis nurodyti negali, todėl daro prielaidą, kad tai galėjo padaryti muitinės darbuotojai, šiuo atveju, teismo nuomone, A. D.. Tačiau teismas vertindamas liudytojo S. U. parodymus kaip patikimus, neįvertino tos aplinkybės, kad muitinės procedūrų patikrinimas prasidėjo tuomet, kai A. D. dar nebuvo pradėjęs dirbti. Liudytojo S. U. muitinės patikrinimo procedūrą pradėjo prieš tai dirbusi pamaina, o A. D. tik pabaigė tvarkyti muitinės patikrinimo procedūrą, todėl teismas vertindamas, kad 10 Lt iš liudytojo paso galėjo paimti A. D. akivaizdžiai rėmėsi prielaidomis.

295Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nei viename iš vaizdo įrašų: 2013-02-19 apžiūros protokolas su vaizdo įrašais, 2013-02-01 apžiūros protokolas su vaizdo įrašais, 2013-04-09 apžiūros protokolas su vaizdo įrašais, nėra užfiksuota, kad A. D. paimtų pinigines kupiūras. Slaptas sekimas apima ne vieną A. D. darbinės veiklos epizodą, tačiau nė viename nėra užfiksuota, kad jis paimtų pinigines kupiūras, todėl teismo padaryta išvada, kad iš vairuotojų pateiktų dokumentų buvo paimamos piniginės kupiūros, yra tik prielaida.

296Nuteistojo A. D. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti, t. y. A. D. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 dalimi, gynėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį A. D. atžvilgiu ir paskirti švelnesnę bausmę, kadangi tokio dydžio (599 MGL (22 558 Eurų)) baudos paskyrimas prieštarauja BPK 11 straipsnio ir BK 41 straipsnio nuostatoms.

297Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas vertindamas įrodymus, buvo nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos imperatyvų bei nesilaikoma reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžiui, nagrinėjant baudžiamąją bylą bei priimant nuosprendį buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

298Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 str.) apibendrinimo apžvalgoje yra pažymėjęs, kad piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius - didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 str. netaikomas. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Teismų praktika rodo, kad paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti (Teismų praktika 2007, Nr. 26).

299Skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas ( - ) muitinės ( - )kelio posto inspektoriaus pareigas Vilniaus teritorijos muitinės ( - )kelio poste, ( - ), ( - )k., dirbdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, neva grubiai pažeisdamas teisės aktus bei sulaužydamas Lietuvos muitinės tarnautojo priesaiką vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti pavestas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui, vykdydamas savo tarnybines pareigas, įformindamas muitinės deklaracijas, neteisėtai pasiėmiau pinigus (įvairia valiuta). Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai (neišsamiai) išanalizavo apelianto nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka jų teisinio vertinimo.

300Skunde cituojami liudytojo A. P. parodymai, kad patys vairuotojai, kertantys ( - )kelio postą deda pinigus („<...> visi vairuotojai važiuodami per postą deda pinigus <...>, <...> Noriu pasakyti, kad pinigai nėra dedami dėl to, kad kas nors yra negerai su dokumentais, ar kad vairuotojai norėtų ką nors nuslėpti, tiesiog yra tokia tradicija. Noriu pasakyti, kad tais atvejais, jei kas nors būna negerai su kroviniu ar dokumentais, muitininkai nepraleidžia ir liepia juos susitvarkyti <...>“). Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad „<...> į pasą reikia dėti 200 Rusijos rublių <...>“. Apelianto manymu, įvertinus šiuos liudytojo parodymus akivaizdu, kad muitinės pareigūnų, galimai ėmusių pinigus, veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip kyšininkavimas (BK 225 str.) su sąlyga, jog bus įrodytas reikalavimas duoti kyšį, o vairuotojų, davusių pinigus, - kaip papirkimas (BK 227 str.).

301Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad nei vienas vairuotojas, kirtęs ( - )kelio postą nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminis tyrimas dėl galimo muitinės pareigūnų papirkimo nebuvo pradėtas. Tai leidžia daryti išvadą, kad pinigų įdėjimo į dokumentus faktas nėra įrodytas.

302Nuteistasis nurodo ir tai, kad liudytojo A. P. parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymu, nes liudytojas fakto neprisimena, jis daro tikėtiną išvadą, kad taip galėjo būti. Be to, apelianto manymu, šio liudytojo parodymai buvo koreguojami tyrimą atlikusių pareigūnų arba buvo fiksuojama tik tai, kas tyrimą atlikusių pareigūnų manymu buvo „naudinga“ šioje byloje. Nuteistasis taip pat nurodo, kad minėtas liudytojas buvo apklaustas praėjus 5 mėnesiams po įvykio. Liudytojas A. P. parodė, kad „<...> Negaliu pasakyti, kaip yra su kitais vairuotojas, bet manau, kad visi deda pinigus, kadangi apie tai, kad poste pareigūnams reikia duoti pinigų už pravažiavimą aš pirmus kartus važiuodamas pro Medininkus sužinojau iš kitų vairuotojų <...>“. Liudytojo apklausą atlikusi tyrėja D. B., uždavė menamą klausimą ,,<...> ar Jūs 2012-09-22 apie 00:56 val. įvažiavote į Lietuvą per ( - )kelio postą ir jei taip ar buvote į pasą įdėjęs pinigų ? <...>“, tokiu būdu versdama liudytoją duoti tik teigiamą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad tyrėjos veiksmai užduodant menamą klausimą buvo neteisėti, liudytojo parodymai gauti neteisėtu būdu ir negali būti naudojami procese, nes neatitinka BPK 20 str. nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

303Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojas A. P. neparodė, kad būtent E. B. imdavo iš jo pinigus. Šis liudytojas taip pat parodė, kad jis nematė kaip iš paduotų dokumentų buvo paimami pinigai, tačiau kai jam grąžindavo dokumentus, pinigų juose nebebūdavo.

304Pinigai, kurie buvo nusikalstamos veikos dalykas, pas apeliantą nebuvo rasti. Byloje nėra įrodytas faktas, kad jis (E. B.) iš vairuotojų būtų paėmęs pinigus.

305Skunde pažymima, kad iš skundžiamame nuosprendyje išvardintų vairuotojų, kurie neva perdavė apeliantui pinigus, apklaustas kaip liudytojas buvo tik vienas – A. P..

306Apelianto kaltė grindžiama ir V. V. parodymais, kuris nurodė „<...> taip mačiau imant iš vairuotojų pinigus, visus įtarime nurodytus asmenis, t. y. I. D., M. J., E. B., J. J., Z. J. <...>. 2012 m. gruodžio 12 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. V. nurodė ir kitas aplinkybes, iš esmės prieštaraujančias 2012 m. gruodžio 5 d. duotiems parodymams: „<...> padalintus pinigus gaudavau iš I. D. arba iš kitų įtarime nurodytų pareigūnų, išskyrus J. J., nes moterys dalinant pinigus nedalyvaudavo <...>. V. V. 2012 m. gruodžio 5 d. apklausos metu nurodė, kad pinigus dalinti galėjo tik vyresnysis arba vyriausiasis inspektorius. Apklaustas 2013 m. balandžio 25 d. V. V. patvirtino, kad aikštelės atsakingu gali būti tik asmuo, turintis vyriausiojo arba vyresniojo inspektoriaus laipsnį, jis taip pat patvirtino 2012 m. gruodžio 5 d., 2012 m. gruodžio 12 d. duotus parodymus. Apelianto nuomone, prieštaravimai V. V. parodymuose nebuvo pašalinti, o kaltė negali būti grindžiama prieštaringais parodymais.

307Nuteistasis nurodo, jog faktą, kad jis nėra paėmęs pinigų patvirtina I. D. parodymai, duoti 2013 m. sausio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui: „<...> Ar E. B. esu davęs pinigų, negaliu pasakyti, nes jis nemėgo popierinio darbo, daugiau užsiėmė fiziniais detaliais automobilių ir krovinių patikrinimais, yra daug sulaikęs kontrabandinių krovinių. <...> Ar E. B. žinojo apie tokį maišelį, negaliu pasakyti. Pinigus padalindavau po lygiai tik tiems muitinės pareigūnams, kurie dėdavo pinigus į minėtą maišelį <...>“.

308Apelianto nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jam (E. B.) būtų siūlomas piniginis atlygis ir, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnyba, siekė turtinės naudos sau.

309Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „<...> Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini <...>.

310Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad dorai ir sąžiningai vykdė savo tarnybines funkcijas.

311Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad pinigai galimai buvo mokami ne tam, kad pareigūnai suteiktų kam kokių nors privilegijų dėl netinkamo krovinio ar dokumentų įforminimo arba ne tam, kad pareigūnai neatliktų savo funkcijų – netikrintų krovinio, o tam, kad vairuotojai greičiau važiuotų.

312Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo įvertinta, jog nėra nustatyta dar vieno būtino nusikalstamos veikos sudėties elemento – didelės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 228 str. numatytų veikų padarymą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

313Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014). Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014) <...>“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328/2014).

314Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, vairuotojai, galimai nukentėję nuo nesąžiningų muitinės pareigūnų veiksmų, nėra pripažinti nukentėjusiaisiais. Liudytojas A. P. parodė, kad važiuodamas pro ( - )postą jis patirdavo nuostolius, tačiau jų nekonkretizavo. Be to, tai negali būti laikoma nuostoliais, nes neaišku kokiam asmeniui ir kodėl liudytojas laisva valia atiduoda pinigus. Nuosprendyje nėra nurodytas apelianto nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis. Nėra nustatytas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir atsiradusios didelės žalos. Be to, teismo nuosprendyje, konstatuojant pinigų paėmimo faktą, nėra tiksliai nustatytos paimtų pinigų sumos. Tikslios pinigų sumos nenustatymas paneigia didelės žalos požymį. Teismas nenustatė kokią konkrečią žalą neteisėtais veiksmais padarė apeliantas, nuosprendyje nepagrindė išvados, kodėl tiksliai nenustatyta žala laikoma didele. Taip pat nepagrindė teiginių, jog buvo sumenkintas valstybės įstaigos autoritetas bei valstybės tarnautojo vardas, nes buvo pažeistos Konstitucijos, įstatymų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos principus ir valstybės tarnautojų pareigas. Nėra nurodoma, kokiais konkrečiais apelianto veiksmais ir kaip buvo pažeisti valstybės deklaruojami principai. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota didelė žala nėra individualizuojama. Be to, Vilniaus apygardos teismas neišsprendė asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str., ar dėl kurių priimti teismo baudžiamieji įsakymai, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. Didelės žalos požymio apelianto veiksmuose teismas negalėjo konstatuoti ir dėl to, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad jis paėmė kažkokią pinigų sumą, nevykdė savo tarnybinių funkcijų ar siekė asmeninės naudos.

315Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose pasakyta, jog „<...> nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (byla Nr. 2K-325/2014), „<...> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

316Kasacinio teismo praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija, ne kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės ribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 073/2012). (cituotą pagal kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

3172011 metų rugsėjo 20 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui pažymėta, kad „<...> baudžiamoji teisė visada turi išlikti kraštutine priemone. Į tai atsižvelgiama bendruoju proporcingumo principu (kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje ir - baudžiamųjų sankcijų atveju - ES pagrindinių teisių chartijoje). Prieš priimant baudžiamosios teisės priemones, <...> reikalaujama patikrinti, ar baudžiamosios teisės priemonės būtinos veiksmingo politikos įgyvendinimo tikslui pasiekti <...>. Atitinkama pozicija formuojama ir baudžiamojo proceso doktrinoje bei Lietuvos teismų praktikoje.

318Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad „<...> tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės - bausmės. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) <...>“ (kasacinė byla Nr. 2K-P-183/2012).

319Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nesivadovavo BPK 20 str. nuostatomis, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką.

320Liudytojų A. P., I. D. bei V. V. parodymus vertino netinkamai. Teismas nepašalino paminėtų liudytojų parodymų prieštaringumo. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 str. numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Šiuo atveju, tokių liudytojų parodymams teismas suteikė prioritetinę reikšmę.

321Teismas neįvertino aplinkybės, jog iš pateiktų vaizdo įrašų negalima spręsti, kad juose užfiksuotas pinigų paėmimo iš vairuotojų faktas. Taip pat negalima teigti, kad vaizdo įrašai paneigia apelianto parodymus, jog jis iš vairuotojų pateiktų dokumentų paimdavo talonėlį. Iš pateiktų vaizdo įrašų neįmanoma identifikuoti konkretaus asmens. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra E. B.. Liudytojo V. K. parodymai patvirtina, kad informacija buvo renkama ir kaupiama selektyviai, teismui pateikti vaizdo įrašai nėra autentiški, t. y. ištisinė vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma. Taigi, tokie duomenys neatitinka BPK 20 str. 4 d. įtvirtinto leistinumo kriterijaus.

322Kadangi vaizdo įrašas neautentiškas, negalima teigti, kad pinigai buvo imami iš konkrečių kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų Rusijos ar kitų valstybių piliečių. Be to, šie vaizdo įrašai paneigia liudytojo V. V. parodymus, jog jis galėjo matyti kitus muitinės pareigūnus imant kyšį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, „galėjimas matyti pareigūnus imant pinigus“ a priori neįmanomas, nes kiekvienas pareigūnas dirba atskirame izoliuotame kambaryje.

323Apygardos teismas taip pat nevertino ir liudytojo R. J. parodymų, duotų 2013 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje. Liudytojas paneigė versiją, jog muitinės pareigūnai specialiai vilkina patikrinimus, jei jiems nėra duodami pinigai. Teismas nevertino ir liudytojo V. G. parodymų, kuris teismo posėdyje parodė, kad „<...> nėra tekę susidurti su faktu, kad muitininkai rinktų pinigus iš vairuotojų <...>“.

324Grįsdamas apelianto kaltę liudytojo V. V. parodymais, teismas juos vertino selektyviai ir neįvertino fakto, kad minėtas liudytojas, kalbėdamas apie pinigų ėmimo faktą, kalbėjo tik apie save: „<...> Aš kalbu tik apie save, būdavo taip, kad vairuotojas pateikia dokumentus, pasą, kuriame įdėta kupiūra įvairia valiuta. <...> Dėdavo ne visada ir ne visi <...>“.

325Vilniaus apygardos teismas nevertino ir nepatikrino fakto, jog apeliantui iš karto po sulaikymo buvo daromas spaudimas, siūlymas duoti parodymus prieš kolegas. Pasak apelianto, šiuos teiginius patvirtina ir byloje atlikti procesiniai veiksmai: priverstinis vairuotojų vežimas į apklausą praėjus keliems mėnesiams po tariamo nusikaltimo; teismui pateikti vaizdo įrašai, iš kurių nieko negalima nustatyti. Kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl E. B. pradėti rugpjūčio mėnesį, tačiau teismui pateiktas tik vienos paros vaizdo įrašas.

326Skundžiamame nuosprendyje E. B. kaltė grindžiama prielaidomis. Nėra tiksliai nustatyti E. B. veiksmai, kurie sudaro nusikaltimo objektyviąją pusę. Nebuvo nustatyta, ar vaizdo įrašuose matomuose dokumentuose buvo pinigai. Teismas konstatavo faktus, kurių objektyviai neįmanoma nustatyti.

327Kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys yra gauti neleistinu būdu. Teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė sankcionuoti apelianto ir kitų pareigūnų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka, tačiau apeliantui inkriminuojamas nusikaltimas neva buvo padarytas 2012 m. rugsėjo 21 - 22 d. Be to, priimant sprendimą dėl neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo nebuvo žinoma, kokio konkretaus nusikaltimo padarymu E. B. yra įtariamas, t. y. nebuvo nurodytas nei faktinis pagrindas, nei šios priemonės taikymo būtinumas, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms.

328Šališką, tendencingai atliktą baudžiamąjį persekiojimą bei šališką teismą patvirtina ir ta aplinkybė, kad apie galimą muitinės pareigūnų nusikaltimų darymą buvo žinoma dar 2012 m. kovo mėnesį. ( - )pradėta operatyvinio tyrimo byla, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2012 m. spalio 15 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikoma selektyvi atranka: vieniems muitinės pareigūnams, t. y. E. B., buvo padėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kitų pareigūnų - apsiribota tik tarnybiniu patikrinimu. Tarnybinės išvados turinys leidžia teigti, kad informacijos gavimas buvo neteisėtas, vairuotojų pokalbių pasiklausymas ir jų įrašymas buvo neteisėtas.

329Operatyviniai veiksmai buvo atliekami siekiant nustatyti asmenų ryšius su kitais galimai nusikalstamas veikas vykdančiais pareigūnais. Asmenų ryšių nustatymas savaime nėra pagrindas operatyviniam tyrimui pradėti.

330Subjektyvią kaltinamųjų atranką patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro tarnybinis pranešimas Nr. ( - ), kuriame prašoma leisti vykdyti slaptą sekimą konkretiems asmenims (tame tarpe ir apeliantui) priskirtose tarnybinėse patalpose. Patalpų priskyrimas konkretiems asmenims parodo tyrimą atliekančių pareigūnų tendencingumą, bei pirmosios instancijos teismo šališkumą, nes ši aplinkybė buvo ignoruojama.

331Laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, kitais nei BPK numatytais būdais gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, jei buvo patikrinti atliekant BPK numatytus veiksmus. Tačiau šiuo atveju, operatyviniai veiksmai, atlikti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, BPK numatytais veiksmais nebuvo patikrinti ir patvirtinti. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, sankcionuotus BPK nustatyta tvarka, duomenų, patvirtinančių E. B. kaltę, nėra.

332Neišsamus, paviršutiniškas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, 109 straipsnio, BPK 1, 2, 3, straipsnių, 44 straipsnio 5 punkto, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vilniaus apygardos teismas neišsamiai tyrė bylos aplinkybes. Šališkai vertinęs įrodymus nepagrįstai pripažino E. B. kaltu padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skyrė baudą.

333Apeliantas taip pat nurodo, jog nagrinėjant jam pareikštą kaltinimą ir priimant nuosprendį, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti įrodytas, jo buvimas konstatuojamas vienareikšmiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymų patvirtinančių E. B. tyčinį dalyvavimą vykdant inkriminuojamą nusikaltimą veiką byloje nėra. Apeliantas nuteistas įrodymais nepagrįstų prielaidų pagrindu, tuo pažeidžiant teisę į sąžiningą procesą.

334Byloje esant abejonių dėl E. B. inkriminuojamo nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ir nesant galimybės joms pašalinti, apeliantas negalėjo būti nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybą. Be to, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vien netiesioginių įrodymų pagrindu.

335Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

336Nuteistojo manymu, baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pvz. 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. ( - )Dėl slaptos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo bei dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas sankcionavimo, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas A. Valantinas buvo Vilniaus apygardos teismo ( - )komisijos pirmininku. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas disponavo didesniu kiekiu operatyvinės informacijos, kuri nebuvo atskleista kitiems proceso dalyviams, turėjo išankstinį nusistatymą, susiformavusią poziciją dėl kaltinamųjų kaltumo.

337Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padarytas dar vienas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BPK 276 straipsnio nuostatas ir perskaitė liudytojo vairuotojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu suvaržydamas apelianto teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Apelianto manymu, nebuvo jokių procesinių galimybių, remiantis BPK 276 straipsnyje nustatytais pagrindais minėto liudytojo parodymus perskaityti, o vėliau jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas pažeidė tiesioginio ir betarpiško įrodymų ištyrimo principą.

338Apelianto manymu, padarytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus nuosprendyje bandoma sumenkinti tyrimą atlikusių pareigūnų apklausomis. Tačiau nusikalstamos veikos tyrimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, tam tikrų faktinių duomenų kryptingas gavimas ir sužinojimas yra jų darbinės funkcijos, todėl tyrimą atlikę pareigūnai negali būti apklausti kaip liudytojai. Sprendžiant klausimą ir tikrinant parodymus dėl tyrimą atliekančių pareigūnų galimos savivalės ir neteisėtų veiksmų, tikslų šiuos faktus paneigti, negali būti apklausiami galimi potencialūs pažeidėjai, tokie faktai nustatomi atliekant tarnybinius patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, tyrimą atlikusių pareigūnų duoti parodymai vertintini kritiškai ir negali būti įrodymais.

339Pirmos instancijos teismas nuosprendyje neįvardino kokius konkrečius nuteistojo E. B. veiksmus vertino kaip įrodančius jo tyčios kryptingumą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso įžeidimu.

340Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacinėje byloje pažymėjo, kad „<...> motyvuoto teismo sprendimo būtinumą nulemia ir vieno pagrindinių teismo proceso principų – teisės į tinkamą procesą – turinys, kurio sudėtinė dalis yra šalių teisė į motyvuotą teismo sprendimą <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2000).

341Apeliantas nurodo ir tai, jog nuosprendyje konstatuotas kaltinimo alogiškumas (nuosprendžio 67 l.), tačiau tai nesutrukdė teismui išnagrinėti bylą ir priimti apkaltinamąją nuosprendį.

342Prokuroro suformuluotas kaltinimas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, teismas ex officio negali keisti kaltinimo, kaip buvo padaryta šiuo konkrečiu atveju - Vilniaus apygardos teismas iš kaltinimo pašalino veikos epizodą. Procesinis įstatymas nenumato teismui teisės koreguoti kaltinimą, kad jis būtų logiškas, tinkamas ar pan. Atitinkama pozicija formuoja konstitucinėje doktrinoje (2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, i.26 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai").

343Nuteistasis E. B. nesutinka ir su jam paskirta bausme. Nurodo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 7 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Taip pat teisinis reglamentavimas negali būti taikomas taip, kad jo rezultatas sudarytų pagrindą nesąžiningumui, t. y. vienai iš šalių praturtėti. Apelianto manymu, priėmus skundžiamą nuosprendį, valstybė nepagrįstai praturtės nuteistojo sąskaita, nes jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Be to, nuteistojo nuomone, skiriant bausmę nebuvo tinkamai pritaikytas BK 54 straipsnis, bausmė nebuvo individualizuota, teismas skyrė nepagrįstai didelę baudą. Mokėtina bauda žymiai pablogins apelianto šeimos, kuria sudaro nedirbanti sutuoktinė bei mažamečiai vaikai, finansinę padėtį.

344Apeliantas nesutinka ir su teismo skirtu turto konfiskavimu. Nurodo, jog turto konfiskavimas netekęs bausmės savybių, savo esme priartėja prie civilinio poveikio priemonių, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta, tačiau, kita vertus, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, o taikant civilinės atsakomybės priemones - nukentėjusiajam. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo nėra, valstybei žala nepadaryta, nėra nustatyta kokia pinigų suma buvo paimta, nėra įrodymų, jog konfiskuoti pinigai yra nusikaltimo įrankis ar dalykas. Be to, nuosprendyje nurodytas neegzistuojantis turto konfiskavimo pagrindas.

345Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nes nenustatyta, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., požymių.

346Nuteistojo A. K. gynėjas Saulius Zakarevičus apeliaciniame skunde nurodo, kad BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pasak gynėjo, vertinant skundžiamą nuosprendį, ši įstatymo nuostata buvo pažeista. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, teismas rėmėsi savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolais, 2012-10-15 / 2012-11-02 slapto sekimo protokolu, liudytojo parodymais. Abejonę dėl išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo kelia tai, jog kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje identiškai aprašyti duomenys, kurie gauti atliekant savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir atliekant slaptą sekimą. Palyginus kaltinamąjį aktą ir teismo nuosprendį, aplinkybės, kuriomis grindžiama A. K. kaltė, surašytos tiksliai žodis žodin.

347Vaizdo-garso įrašai vienareikšmiai nepatvirtina, jog A. K. iš Ž. S., S. B., J. B. paėmė pinigus, nei viename įraše nesimato nei paties pinigų priėmimo fakto, nei piniginių kupiūrų. Tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje vartojamos frazės „dešine ranka iš paso kažką pasiėmė ir ta pačia ranka įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę...“, „dešine ranka iš paso galimai išima piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu, „A. K. dešine ranka paima nuo stalo pasą ir pakiša j į po stalu...“, „po stalu galimai dešine ranka išima iš paso piniginę kupiūrą, po to laikydamas kairėje rankoje pasą ištrauktąjį iš po stalo, pakėlęs virš stalo iškrato iš paso baltos spalvos popierėlį, o dešinę ranką laikydamas po stalu galimai paslepia piniginę kupiūrą uniformoje ir baigia tvarkyti dokumentus...". Įvertinant kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pinigų priėmimą nebuvimą, A. K. nuteistas vadovaujantis prielaidomis, apibendrinant paminėtas aplinkybes - už „galimą" piniginės kupiūros išėmimą, paso pakišimą (t. y. jo apžiūrėjimą) po stalu (kas vyko po stalu - vaizdas nefiksuotas), dešinės rankos įkišimą į kišenę.

348Liudytojas J. B., kurio parodymais vadovavosi teismas apkaltinant A. K., nenurodė jokių aiškių aplinkybių. Jis A. K. neatpažino, A. K. (t.y. muitinės pareigūno) nelaikė vieninteliu, su kuriuo teko bendrauti kertant valstybės sieną, apskritai tiksliai nenurodė, jog pinigus davė būtent muitinės pareigūnui. Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, taip pat nelaikė jų visiškai teisingais - nors liudytojas A. B. teigė apie muitinės pareigūnui duotus 20 litų, tačiau teismas nuosprendyje tiesiog visas aplinkybes vertino bendrai ir nusprendė, jog A. K. „pakaks“ ir inkriminuotų 10 Lt. Toks vertinimas yra šališkas, nes liudytojo parodymų patikimumas vertinamas tik vienu aspektu - dėl pinigų sumos, tačiau ar šis liudytojas pinigus įteikė būtent A. K., ar kitam pareigūnui, faktiškai neaptarta. Visos abejonės turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis negalima, todėl nenustačius konkretaus pinigų priėmimo fakto, apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu yra nepagrįstas.

349Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad J. B., apklaustas neteisėtai, t. y. pažeidžiant BPK 80 straipsnį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme J. B. apklaustas įspėjant jį dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. Jei faktines aplinkybes laikyti teisingomis, Ž. S., S. B., J. B. duodami pinigus valstybės tarnautojui patys atliko neteisėtus veiksmus. Tokie asmenys turėjo teisę turėti įgaliotą atstovą, turėjo teisę būti pripažinti įtariamaisiais ir negalėjo būti įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Visi šie reikalavimai pažeisti. Liudytojas paprastai apklausiamas apie kitų asmenų veiksmus. Apie savo elgesį asmuo privalo liudyti tiek, kiek tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklausiamajam asmeniui gali sukelti pavojų būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Reikalavimas duoti teisingus parodymus, atsakomybė už melagingus parodymus yra prievartos elementai. Tokia liudytojo apklausa prieštarauja ir Konstitucijai, ir BPK, suvaržo jo teises ir yra neteisėta. Asmuo, kuris gali duoti ar duoda parodymus apie savo paties padarytą nusikaltimą, turi būti apklaustas arba kaip įtariamasis, arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. Gynėjo nuomone, J. B. parodymai nelaikytini gautais teisėtu būdu ir jais neleistina grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

350Taip pat gynėjas nurodo, kad A. K. savo įgalinimais nepasinaudojo ir nesudarė sąlygų valstybės sieną kirsti nepatikrintiems asmenis ir transporto priemonėms. Piktnaudžiavimu tarnyboje negali būti pripažįstamas tiesioginis pinigų priėmimas už pareigų atlikimą ir neatlikimą. Priešingu atveju, BK 225 str. praranda prasmę. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tai atsiranda ir kyšio priėmimo atveju, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju akivaizdžios tokios aplinkybės: A. K. buvo žemiausios grandies muitinės pareigūnas. Lietuvos muitinės pareigūnai pagal savo veiklos pobūdį nelaikytini tais, kuriems taikytini ypatingi etikos reikalavimai. Nenustatyta, jog A. K. būtų pažeidęs muitinio tikrinimo tvarką reglamentuojančius aktus, išskyrus LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimus. Net ir galimai pinigus perdavę vairuotojai šios situacijos nelaiko kažkokių jų svarbių interesų ar teisių pažeidimu, netvirtina jog įteikta pinigų suma jiems žymi. Jokie aktyvūs A. K. veiksmai (provokuojant, reikalaujant, grasinant detaliai tikrinti transporto priemones ir pan.) nenustatyti, t.y. jis nepasinaudojo savo teisėmis, pareigomis ir įgaliojimais priešingai tarnybos interesams. A. K. inkriminuojamas galimas nusikalstamas veikas padarė per neilgą laikotarpį, joks galimai neteisėtų veiksmų sistemiškumas neįžvelgiamas. Gynėjo nuomone, didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 228 str. 2 d., nenustatytas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje A. K. nurodomos faktinės aplinkybės pagal nusikaltimo sudėties požymius atitinka BK 225 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, todėl nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos nebent pagal BK 225 str. 4 d., o ne pagal BK 228 str. 2 d. Pripažįstant, jog A. K. padarė nusikalstamas veikas, nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 328 str., A. K. inkriminuojamas veikas kvalifikuojant pagal 225 str. 4 d.

351Nuteistojo A. K. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nuosprendį nuteistojo A. K. atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d.

352Nuteistoji J. Č. ir gynėjas Egidijus Losis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės paskirtį ir prasmę (BK 228 str. aspektu); ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Bylos duomenų analizė rodo, kad operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) ir ikiteisminio tyrimo institucijos tariamų nusikalstamų veikų tyrimui pasirinko su teisinės valstybės siekiu, žmogaus teisėmis į sąžiningą procesą nesuderinamus metodus.

353Apeliantai skunde pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, jog nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmu pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktu reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K- 205/2012, 2k-98/2014). Pasak gynėjo, Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant ir taikant piktnaudžiavimą tarnybą (BK 228 str.).

354Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškindamas ir įrodinėdamas BK 228 str. didelės žalos požymį pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytus didelės žalos kriterijų neatitinkančius argumentus. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji veiktų bendrininkaujant, todėl sisteminis pobūdis, ar konkretaus kaltinamojo atliktos veikos traktavimas, kaip kitų kaltinamųjų padarytos veikos sudedamoji dalis, negalimas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmai vertintini atskirai, turi sukelti didelę žalą valstybei, tai turi motyvuotai atsispindėti nuosprendyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendyje didelės žalos kriterijus pagal LAT nustatytus kriterijus neanalizuotas, neindividualizuota, kaip J. Č. veiksmai sukėlė didelę žalą, bei kam ta žala buvo sukelta.

355Teismas nuosprendyje nenustatė, o kaltinimas byloje nepateikė jokių duomenų apie padarytą žalą.

356Byloje nėra duomenų apie žalos dydį ir kokią žalos dalį atlygino nuteisti baudžiamuoju įsakymu B. G., S. L.. Nė vienas iš vairuotojų ar transporto priemonės savininkas, Europos Sąjunga, kitas fizinis ar juridinis asmuo nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju - tai yra aplinkybės itin reikšmingos nustatant dispozicijoje numatyto piktnaudžiavimo požymio - didelės žalos buvimą / nebuvimą, konstatuojant teismo ir ikiteisminio tyrimo subjektų šališkumą, diskriminacinį požiūrį į kaltinamuosius.

357Prokuroro teiginiai, esą dėl tariamai nusikalstamos J. Č. veikos, žalos patyrė valstybė, yrą niekuo nepagrįsti, hipotetiniai samprotavimai. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žala yra neturtinė, nes buvo didelis rezonansas. Tačiau jokių duomenų apie neturtinę žalą byloje nėra. Nebuvo atlikti tyrimai kiek tariamai nukentėjo muitininko, muitinės reputacija ir pan., nei nustatyti aiškūs atribojimo kriterijai, kada žala yra didelė, o kada ne.

358Bylos duomenų, kasacinės praktikos ir skundžiamo nuosprendžio analizė rodo, kad J. Č. inkriminuota veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 228 str., nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos BK 225 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - kyšio gavimas už konkrečių veiksmų neatlikimą nesudaro BK 228 str. 2 d. numatytų sudėties požymių visumos.

359Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas, neteisėtai sumontuotos įrangos fiksuotais, nesąsajais su byla vaizdo įrašais, ir teisminiame bylos nagrinėjime neapklausto liudytojo A. K. parodymais ir kitais duomenimis. Konkrečių duomenų apie faktinį ir teisinį pagrindą teigti, kad J. Č. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi nėra, t.y. operatyvinio tyrimo pagrindai nepateikti. Prie šios baudžiamosios bylos medžiagos nėra išreikalauta ir prijungta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus.

360Gynybos pateikta ir teismo prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvada, kurios tyrimo objektas tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti nuteistajai J. Č., dalyku. Ši išvada galimai atskleidžia kodėl prašymai išreikalauti ir prijungti Operatyvinio tyrimo bylą buvo atmetami.

361Gynybos manymu, šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti veiksmai, kadangi apie juos duomenų nėra baudžiamosios bylos medžiagoje, yra nesankcionuoti ir neįforminti (neprotokoluoti), minimi tariamai nusikalstamai veikę asmenys baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Iš šios tarnybinio patikrinimo išvados seka, jog susipažinus su asmeniniais vairuotojų tarpusavio radijo ryšiu vykstančiais pokalbiais, buvo nuspręsta, kad kyšiai tariamai renkami muitinės patikrų metu. Išvadoje deklaruojamas jų viešumas niekinis, kadangi asmenys turėjo būti perspėti, kad jų yra klausomasi arba toks klausymasis turėjo būti sankcionuotas įstatymo numatyta tvarka, tokių duomenų byloje nėra. Iš to daroma išvada, kad faktiniu operatyvinės veiklos pagrindu galimai (operatyvinė byla neprijungta prie baudžiamosios) tapo neteisėtu būdu gauta informacija iš vairuotojų pokalbių ar galimai kitų veiksmų metu, todėl operatyvinis tyrimas negali būti laikomas teisėtu - iš neteisės negimsta teisė.

362Ikiteisminio tyrimo subjektai pažeisdami pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeisdami teisę į gynybą, sunkinant kaltinamųjų atsakomybę (ko pasakoje paskirta nepagrįstai griežta bausmė) gavę informacijos apie tariamai egzistuojantį sisteminį kyšininkavimą, ar apie Tarnybinių yrimų tarnyboje gautus pranešimus apie N. M. ir kitų tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų asmenų nusikalstamas veikas, ar užfiksavę tariamai konkrečius šioje byloje nuteistus asmenis imančius kyšius (pirmuosius epizodus), nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tęsė operatyvinę veiklą, vėliau slaptą filmavimą (tiražavo tęstinės veikos epizodus). Gynėjas pabrėžia, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti. Galima teigti, kad slapti veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas.

363Pagal teismų praktiką slaptų veiksmų atlikimas ilgesnį laikotarpį nei būtina yra neteisėtas, laikytinas provokacija.

364Nustačius, kad operatyvinis tyrimas pradėtas neteisėtai, visa surinkta informacija nelaikytina įrodymu. Jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008).

365Apeliantų nuomone, svarbus argumentas dėl kurio nagrinėjantis bylą teismas negalėjo remtis slaptų veiksmų atlikimo protokolais, yra bylos duomenys apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ( - )ir 2012-10-02 d. nutartis išslaptinta Vilniaus apygardos teismo ( - )pirmininko A. Valantino. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, dalyvavo kaip ekspertas byloje, bet kur kas svarbiau yra tai, kad teismas yra susipažinęs su operatyvinės bylos medžiagos dalimi, tikėtina ta, kuri nebuvo pateikta kitiems proceso dalyviams ir kurie neturi galimybės įvertinti jos teisėtumo ir pagrįstumo, kitaip sakant gintis. Dėl to, remtis medžiaga, kuri nebuvo pilnai pateikta proceso dalyviams, negalima.

366Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnai veiksmus atlikto neteisėtai. Teismo argumentai, kad slapti veiksmai, tame tarpe ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimas galėjo būti atliekamas 2012-10-15 - neteisingi. Minėti veiksmai atlikti neteisėtai, pažeidžiant BPK 99, 100 str. 2 d., kadangi pagal terminų skaičiavimo taisykles minėti veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012 m. spalio 16 d.. Šių veiksmų gautų duomenų pagrindu negalėjo būti grįstas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nenustatyta, kad analizuojami veiksmai atlikti skubos tvarka. Taip pat ir kiti savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmai išmontuojant kameras apskritai nesuforminti protokole atlikti po termino, t. y. pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno R. S. 2013-01-16 raštą.

367Atkreipiamas dėmesys ir į šių veiksmų sankcionavimo ir veiksmų atlikimo „operatyvumą“, kuris sunkiai paaiškinamas laiko prasme. Valstybinės institucijos, tame tarpe ir teismai dirba nuo 8.00 val., 9.00 val. jau pradėta montuoti įranga, t.y. per valandą laiko teismas išnagrinėjo faktinį ir teisinį slaptų veiksmų atlikimo pagrindą, priėmė nutartį, po ko pareigūnai sukomplektavo vaizdo įrašymo įrangą, nuvyko į ( - )muitinės postą esantį apie ( - )km nuo Vilniaus. Gynybai kyla pagrįstų abejonių dėl to ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tinkamai atliko savo funkcijas, t. y. kad prokuroro prašymo pagrindai net nebuvo analizuoti, prašymas tenkintas formaliai arba įranga buvo sumontuota anksčiau, o įrangos sumontavimas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo tik „legalizuotas".

368Šioje baudžiamojoje byloje vaizdo įrašai skundžiamame teismo nuosprendyje pateikiamai ir vertinami kaip vieninteliai objektyvūs (patikimi) duomenys. Tačiau pateiktuose įrašuose esanti informacija nesusijusi su kaltinimu, nepatvirtina arba nepaneigia nei vienos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Teismas vertindamas įrašus ir grįsdamas jais apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne pačių įrašų turiniu ir savo vidiniu įsitikinimu (BPK 20 str. 5 d.), o subjektyvia prokuroro nuomone apie įrašuose užfiksuotą informaciją. Byloje nenustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti popieriai yra pinigai, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje aiškiai nustatyta, kad skirtingų formų ir spalvų popieriukai - „talonėliai" buvo dedami į pasus ir legitimiai naudoti muitinės pareigūnų veikloje, t.y. nėra vienareikšmių duomenų. Be to, vaizdo įrašai ištraukti iš konteksto, kiekvieno jų trukmė tesiekia 10-15 sekundžių. Pagal BPK 179 str. 5 d. tokie įrašai turi būti saugomi laikmenoje, kaip protokolo priedas. Tuo tarpu šiuo metu tai yra atskiros ištraukos, viso ištisinio įrašo nėra. Taip pažeista minėta BPK nuostata.

369Teismas nuosprendį grindė ir neleistinais liudytojo A. K. parodymais. A. K. apklausa užfiksuota 2013 m. balandžio 11 d. liudytojo apklausos protokole, apklausa buvo vykdoma pagal BPK 78-83, 178-179, 183 str. Šioje apklausoje užfiksuotais duomenimis negalėjo būti grindžiamas nuosprendis, nes jie nebuvo ištirti betarpiškai teismo posėdyje; gynyba neturėjo galimybės ginčyti parodymus; nebuvo pagrindų perskaityti parodymų BPK 276 str. numatyta tvarka; laikotarpis tarp veikos ir apklausos, nenustatyti liudytojo iškvietimo į apklausą būdai - leidžia konstatuoti procesinio veiksmo liudytojo apklausos neteisėtumą. Byloje nėra duomenų kad buvo išnaudotos galimybės iškviesti liudytoją ir ar buvo bandoma bendradarbiauti su Baltarusija siekiant iškviesti liudininką į apklausą. Taip pat, nesuprantama kokius įrodymus teismas tikrino skaitydamas šio liudytojo parodymus. Kaip minėta kaltinimas faktiškai grindžiamas tik vaizdo įrašais, kuriuose nežinomas asmuo iš pasų dėlioja spalvotus popieriukus (kaip nurodė teismas, kitų kaltinamųjų parodymus galima naudoti tik kitų įrodymų patikrinimui), o liudytojas parodymuose nurodo: ,,dokumentus pateikė muitinės pareigūnei, kurios vardo ir pavardės nežino ". Gynyba neturėjo galimybės ginčyti A. K. parodymų. J. Č. neturėjo galimybės užduoti klausimus dėl jo nurodytų faktinių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagarsinti liudytojo A. K. parodymai nevertintini kaip ištirti teisminio nagrinėjimo metu, tuo suvaržytos J. Č. teisės užduoti minėtiems liudytojams klausimus, kas rodo, kad jais negalima grįsti nuosprendžio (BPK 301 str.).

370Kaltinimo fiktyvumą ir skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą, aiškiai parodo, tai, jog ketvirtame epizode teismas nurodė, kad: „neteisėtai pasiėmė ne mažesnę, kaip 10 Lt", tuo tarpu liudytojas nurodo, kad į pasą įdėjo pinigų, tiksliai negali pasakyti kokią sumą pinigų įdėjo, tačiau tikrai ne daugiau 20 litų." Nesuprantama kodėl teismas pasirinko 10 Lt, ne 20 Lt ar kokią kitą sumą.

371Teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kad vairuotojai neteisėtai byloje apklausti liudytojais, prieš juos galimai vartojant BPK 11 str. 2 d. draudžiamą psichinį spaudimą (smurtą). Be to, liudytojo A. K. apklausoje nedalyvavo vertėjas.

372J. Č. laikiną sulaikymą, gynybą traktuoja, kaip psichinį spaudimą siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus.

373Nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodyti argumentai ir aplinkybės, jog filmuotoje medžiagoje yra ne J. Č., liko nepaneigta.

374Teismas skirdamas J. Č. bausmę nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose taikant BK 228 str. 2 d.. Skirdamas bausmę J. Č. neįvertino, kad paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta, prieštarauja teisingumo bendrosioms bausmių skyrimo nuostatoms ir teisingumo principui (BK 54 str.). Teismas neindividualizavo bausmės, neatsižvelgė į J. Č. asmenybę, pasekmes, kurias gali sukelti tokios griežtos bausmės paskyrimas J. Č. ir jos šeimai. Teismas neįvertino, kad J. Č. sunki materialinė padėtis. Nuo laikino nušalinimo nuo pareigų iki 2014-10-14 ji nedirbo, šiuo metu jos atlyginimas tesiekia 1000 Lt /289 Eur. Ji yra našlė, neturi kas prisidėtų prie namų ūkio išlaikymo. Šiuo metu J. Č. yra atsakinga ir visokeriopai prisideda prie savo pensijinio amžiaus mamos ir neveiksnaus pirmos grupės invalido brolio priežiūros.

375Nuteistoji J. Č. ir jos gynėjas E. Losis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį skundžiamoje dalyje dėl J. Č. pripažinimo kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jeigu teismas nesutiks su išdėstytais argumentais dėl J. Č. išteisinimo, prašoma sumažinti paskirtą baudą.

376Nuteistoji D. K. ir jos gynėjas Egidijus Losis apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis nepagrįstas ir neteisingas. Nuosprendžio ydingumas pasireiškia tuo, kad teismas priimdamas nuosprendį netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės paskirtį ir prasmę (BK 228 str. aspektu); teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Bylos duomenų analizė rodo, kad operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) ir ikiteisminio tyrimo institucijos tariamų nusikalstamų veikų tyrimui pasirinko su teisinės valstybės siekiu, žmogaus teisėmis į sąžiningą procesą nesuderinamus metodus.

377Vilniaus apygardos teismas nuteisdamas D. K. bei ikiteisminio tyrimo subjektai pradėdami baudžiamąjį persekiojimą ignoravo baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį nustatančią ultima ratio (kraštutinės priemonės) doktriną. Ši doktrina išplėtota ne tik baudžiamosios teisės, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje.

378Pasak kaltinimo ir nuosprendžio D. K. piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 str.) pasireiškė tuo, kad dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje iš atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių vairuotojų, rinko teisės aktais nenumatytas rinkliavas t.y. ne mažiau, kaip po 10 litų, arba pakeitus kitos valstybės valiutą (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius) atitinkamu ekvivalentu, kaip už neva greitą muitinės procedūrų įforminimą.

379Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

380Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą. nevertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K- 205/2012, 2k-98/2014).

381Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant ir taikant BK 228 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014 nurodyta, kad piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė, žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.

382Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-16/2010, 2k-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K- 190/2013, 2K-7-335/2013).

383Nuosprendyje ir bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. K. savo funkcijas būtų atlikusi netinkamai (pavyzdžiui, suformintų netvarkingus dokumentus, neatliktų pateiktų dokumentų (krovinio) patikrinimo ar kt.).

384Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškindamas ir įrodinėdamas BK 228 str. didelės žalos požymį pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytus didelės žalos kriterijų neatitinkančius argumentus. Teismas didelę neturtinę žalą valstybei grindė prielaidomis, kolektyvine atsakomybe, nenustačius bendrininkavimo ir gandais apie Lietuvos Respublikos pasienį. O būtent: vairuotoju įgautu netikrumo jausmu. Apie netikrumo jausmą vairuotojai nebuvo tiesiogiai apklausti, byloje vairuotojų netikrumo jausmas nebuvo įrodinėjamas. Byloje nėra jokių duomenų teismo išvadai, kad „net ir esant tvarkingiems dokumentams gali užvilkinti muitinės procedūras“ pagrįsti. Tai deklaratyvūs teismo teiginiai, kurie nėra nustatyti, jų neįmanoma patikrinti dar ir dėl to, kad operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo subjektai naikino įrašus pasilikdami tik jų ištraukas. Ilgą laiko tarpą, apie pusę metų atliekant slaptus veiksmus OVĮ ir BPK tvarka, nenustatytas nė vienas atvejis, kad pareigūnai asmens atžvilgiu atliktų kažkokius nepagrįstus ar neteisėtus veiksmus, susijusius su muitinės procedūros įforminimu. Antras, pasak teismo, didelės žalos kriterijaus aspektas - tariamai esant pakankamai muitinės pareigūnų atliekamo darbo kontrolei, nesąžiningi pareigūnai slapčia sugeba atlikti tokius veiksmus, kurie jiems atneša asmeninę nauda. Byloje nėra duomenų apie nuteistosios D. K. atžvilgiu taikytą kokią nors „kontrolę“, jos efektyvumą. Šios teismo išvados nepagrįstumą patvirtina jos alogiškumas, t. y. ar analogiški veiksmai, padaryti asmenų, neturinčių „įgūdžių“, jau nebūtų vertinami kaip sukėlę „didelę žalą“ ? Trečias aspektas - pareigūnai nusikalstamus veiksmus atlieka „ išlavintais“ judesiais, t. y. įgijo neteisėtų rinkliavų paėmimo įgūdžius ir metodus. Teismas nepaaiškina, kas jo nuomone yra „išlavinti“ judesiai, kokie yra neteisėtų rinkliavų paėmimo metodai, kokie konkretūs pareigūnai tuos įgūdžius ir metodus įvaldę. Ketvirta, teismas nurodė, kad didelę žalą sudaro tai, kad pareigūnai, nusistovėjusiais tradiciniais korupciniais santykiais, gadinantys Europos Sąjungos įvaizdį. Vienetinio neteisėtos rinkliavos paėmimo fakto nustatymas įgalino teismą teigti, kad toks veikimas buvo sudėtinė dalis, formuojanti pašalinių asmenų neigiamą nuomonę apie Lietuvos Muitinę. Taigi visų kaltinamųjų veikos, padarė didelės žalos valstybei. Gynėjo nuomone, vertinant šį argumentą reikėtų vertinti aukščiau pateiktą LAT praktiką, pagal kurią kiekvienas drausminis nusižengimas žemina pareigūno vardą, bet ne kiekvienas sukelia didelę žalą. Tai reiškia, kad kiekvienu drausminiu nusižengimu gadinamas Europos Sąjungos įvaizdis, tačiau tai negali būti vertinama kaip nusikaltimas BK 228 str. prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad palyginus nusikalstamos veikos epizodus su per ( - )pasienio kontrolės postą pravažiuojančių krovininių automobilių srautu (apie 500 per parą) bei operatyvinės veiklos ir slaptų veiksmų taikymo laikotarpio trukmę (apie pusę metų) - paneigiami visi teismo argumentai dėl „nusistovėjusios sisteminės korupcijos“. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkaujant, todėl sisteminis pobūdis, ar konkretaus kaltinamojo atliktos veikos vertinimas, kaip kitų kaltinamųjų padarytos veikos sudedamoji dalis, negalimas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmai vertintini atskirai, turi sukelti didelę žalą valstybei, tai turi motyvuotai atsispindėti nuosprendyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendyje didelės žalos kriterijus pagal LAT nustatytus kriterijus neanalizuotas, neindividualizuotas.

385Teismas nuosprendyje nenustatė, o kaltinimas byloje nepateikė jokių duomenų apie padarytą žalą. R. J. teismo posėdyje nurodė, kad ,<...nepastebėjau, kad 2012 m. dėl kaltinimuose pareikštų epizodų būtų padaryta žala Muitinei.“ Analogiškus parodymus davė ir kiti postui vadovaujantys pareigūnai. Nebuvo atlikti tyrimai kiek nukentėjo muitininko, muitinės reputacija ir pan., nebuvo nustatyti aiškūs atribojimo kriterijai, kada žala yra didelė, o kada ne. Nėra aišku kam buvo padaryta teismo nurodyta didelė žala. Teismo mėginimas apibrėžti didelę žalą per Europos Sąjungos įvaizdžio, reputacijos, pareigūno vardo pažeminimą iš esmės reiškia, kad nuosprendyje kalbama apie neturtinę žalą, tačiau ieškinių patvirtinančių neturtinę žalą pareikšta nebuvo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas atsisakė tenkinti kaltinamosios D. K. gynėjo prašymą įpareigoti prokurorą pateikti duomenis dėl padarytos žalos, nurodant kokią žalą patyrė valstybė ir kokią jos dalį atlygino teismo baudžiamuoju įsakymu nubausti asmenys (S. L., B. G. ir kiti). Pagal BPK 418 straipsnį „<...> Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padaryta žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Be to, nė vienas iš vairuotojų ar transporto priemonės savininkas, Europos Sąjunga, kitas fizinis ar juridinis asmuo nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šios aplinkybės itin reikšmingos nustatant dispozicijoje numatyto piktnaudžiavimo požymio - didelės žalos (ne)buvimą bei konstatuojant teismo ir ikiteisminio tyrimo subjektų šališkumą, diskriminacinį požiūrį į kaltinamuosius.

386Apeliantai pastebi, jog kaltinimą palaikiusio prokuroro požiūris į tai, kokiais veiksmais buvo padaryta „didelė žala“ nesutapo su teismo argumentais. Prokuroro teiginiai, esą dėl tariamai nusikalstamos D. K. veikos žalos patyrė valstybė, yra niekuo nepagrįsti, hipotetiniai samprotavimai. Dėl prokuroro išsakyto rezonanso visuomenėje, kuris iš dalies gali būti siejamas ir su teismo nuosprendyje nustatyta žala Muitinės įvaizdžiui, nuteistoji ir gynėjas nurodo, kad šis rezonansas yra pačių ikiteisminio tyrimo subjektų sukeltas, pateikiant duomenis žiniasklaidai. Peržiūrėjus internetinius portalus www.lrytas.lt, www.lrt.lt, www.delfi.lt, www.15min.lt pastebėta, kad informacija juose apie tariamą muitinės pareigūnų kyšininkavimą paskelbta 2012 m. gruodžio 5 d. 11 val. 30 min. (BNS). Muitinės departamentas išplatino raštišką pranešimą ir jau po valandos spaudos konferencijoje Muitinės departamento generalinis direktorius A. S., Tarnybinių tyrimų tarnybos viršininkas G. C., Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius M. K., ( - ) muitinės viršininkas J. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. J. aptarinėja situaciją su žurnalistais. Tokiu būdu buvo sukurtas rezonansas visuomenėje.

387Skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškinant ir taikant BK 228 straipsnį, D. K. pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už veiką, atitinkančią drausminį nusižengimą. D. K. inkriminuota veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnį, nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos BK 225 straipsnio prasme.

388BK 225 straipsnis ir 228 straipsnio 2 dalis sudaro subsidiarią baudžiamųjų normų konkurenciją. BK 228 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik „jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių“. Iš to seka, kad įstatymo leidėjo naudojama juridinė technika sąlygojo pareigą patikrinti, ar D. K. veikoje, nėra kyšininkavimo požymių ir jiems esant, padaryti išvadą, kad jos veikoje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos 228 straipsnio 2 dalyje, požymių.

389Apeliantai nurodo, jog pradinėje tyrimo stadijoje dokumentuose buvo nurodomas BK 225 straipsnis. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmų darytina išvada, kad šie nustatę, kad galimai D. K. gautų kyšių suma nesiekia 1 MGL, per se kriminalinės žvalgybos atlikti veiksmai neteisėti, nepagrįstai „pritempė“ kvalifikavimą prie BK 228 straipsnio 2 dalies. Be to, būtų reikėję vairuotojus traukti baudžiamojon atsakomybėn.

390Teismas konstatavo, kad kaltinamieji gaudavo pinigus už konkrečių veiksmų neatlikimą, priešingu atveju, patikrinimas buvo dirbtinai pratęsiamas. Liudytojas P. M. apklausiamas 2012 m. lapkričio 28 d. nurodė „anksčiau, jį tikrino rentgenu, duodavo, kad išvengti tikrinimo rentgenu“. Teisme apklausti liudytojai tai patvirtino. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2012 m. spalio 8 d. rašte Nr. ( - )nurodyta, kad „tais atvejais, kai dokumentų tikrinimo metu randami galimi trūkumai ar pažeidimai, iš vairuotojų papildomai reikalaujama duoti kyšį už neva sklandų ir greitą muitinės procedūros įforminimą, kurio dydis priklauso nuo galimo ar tariamo pažeidimo.“

391Apeliaciniame skunde cituojami BPK 276 str. tvarka pagarsinti liudytojo V. K. parodymai „<...> jis kaip visada į pasą pareigūnui įdėjo 10 litų, tačiau pareigūnas pasakė, kad reikia įdėti 20 litų. Tačiau jis atsisakė įdėti didesnę sumą pinigų, nes yra įpratęs dėti 10 litų arba 100 rublių, todėl daugiau nedėjo iš principo. Dėl to su pareigūnu kilo konfliktas, pareigūnas pradėjo reikalauti atidaryti puspriekabę. Jis atidengė puspriekabės galą ir parodė pareigūnui krovinį, tačiau jis pasakė, kad jam krovinys įtartinas, todėl liepė atitentuoti pilnai puspriekabę. Jis susiginčijo su pareigūnu, nes pareigūnas pamatė krovinį ir jis buvo tvarkingas, tačiau pareigūnas vis tiek reikalavo atitentuoti. Todėl jam nebuvo kitos išeities ir jis privalėjo atitentuoti puspriekabę. Dėl to poste jis sugaišo ne mažai laiko, t. y. apie 30-40 min., nors įprastai dokumentų forminimas užtrunka apie 10 min. Pareigūno reikalavusio 20 litų apibūdinti negali.“ BPK 276 str. tvarka buvo pagarsintas ir liudytojo R. S. apklausos protokolas. Šis liudytojas parodė, kad dirba vairuotoju ir vežioja krovinius iš Rusijos, Kaliningrado sr. į Maskvą, tranzitu per Lietuvą. „<...> Tais atvejais, kai į pasą įdedami pinigai, muitinis forminimas užtrukdavo apie 10 min., o jei į pasą neįdedi pinigų gali prastovėti nuo 30 min. iki 1,5 val. <...>“.

392Taigi pagal kasacinę praktiką, minėti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 225 straipsnį: „Už kyšininkavimą, numatytą BK 225 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), baudžiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.“ (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-369/2013). Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas, pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas.“ (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-207/2013). Taigi, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - kyšio gavimas už konkrečių veiksmų neatlikimą nesudaro BK 228 str. 2 d. numatytų sudėties požymių visumos.

393Apeliaciniame skunde išvardinti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nuteistosios ir jos gynėjo nuomone, kaltinimas pagrįstas įrodymų sampratai (BPK 20 straipsnis, 301 straipsnis) neatitinkančiais duomenimis.

394Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ vienareikšmiai nurodė, kad įrodymais nepripažįstami duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, nesvarbu, kad jų patikimumu neabejojama. Iš esmės nuosprendis grindžiamas neteisėtai sumontuota įranga fiksuotais, nesąsajais su byla vaizdo įrašais ir kitais BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Konkrečių duomenų apie faktinį ir teisinį pagrindą teigti, kad D. K. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi nėra, t. y. operatyvinio tyrimo pagrindai nepateikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Prie šios baudžiamosios bylos medžiagos nėra išreikalauta ir prijungta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Nuteistosios D. K. gynėjo prašymas, kuriam pritarė ir kiti kaltinamieji bei jų gynėjai, buvo nemotyvuotai atmestas. Operatyvinio tyrimo medžiagos neišreikalavimas ir neprijungimas prie baudžiamosios bylos medžiagos atima galimybes nuteistiesiems įvertinti operatyvinio tyrimo (ne)teisėtumą. Todėl nėra aiškus šios bylos teisėtumas ir pagrįstumas, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai. Neprijungiant operatyvinės bylos prie baudžiamosios, pažeistas rungimosi, teisingo teismo principai, apsunkinta D. K. teisė susipažinus su gynybai reikšmingais duomenimis gintis nuo reiškiamo kaltinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2K-716/2004 toks pažeidimas įvertintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu

395Gynybos pateikta ir teismo prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėta Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvada, kurios tyrimo objektas tiesiogiai susijęs su teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti nuteistajai D. K., dalyku. Ši išvada galimai atskleidžia, kodėl prašymai išreikalauti ir prijungti Operatyvinio tyrimo bylą buvo atmetami. Pagal bylos duomenis Operatyvinio tyrimo byla buvo pradėta ( - )Į tai nurodo 2012 m. spalio 1 d. Prašymas dėl operatyvinių priemonių sankcionavimo Nr. ( - ). Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. ( - )sudarytos komisijos 2013 m. sausio 10 d. Muitinės departamento generaliniam direktoriui pateiktą Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. ( - ) „Dėl ( - ) muitinės posto viršininko pavaduotojo R. J., posto pamainos viršininkų A. R., I. K., posto vyriausiojo inspektoriaus V. P. veiksmų bei G. P. ir D. R. veiksmų“ analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys dėl operatyvinio tyrimo pradžios, atliktų veiksmų, pirminės informacijos, galimai yra klastojami. Šią abejonę patvirtina šie išvadoje nustatyti ir išdėstyti faktai: „Padažnėjus gaunamiems skundams apie muitinės pareigūnų pažeidimus bei TTT ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams nustačius eilę muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos ir elgesio pažeidimų, VTM viršininkas 2012-03-08 raštu Nr. ( - ) „Dėl muitinės pareigūnų pažeidimų tarnybos metu“ kreipėsi į postų viršininkus ir atkreipė jų dėmesį į sisteminį muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir drausmės pažeidimų pobūdį, akivaizdų aukštą korupcijos pasireiškimo tikimybės lygį muitinės pareigūnų tarpe bei neatsakingą muitinės pareigūnų požiūrį į atliekamas pareigas. Rašte pažymima, kad su tokio pobūdžio pažeidimais ateityje bus griežtai kovojama, pažeidimai bus traktuojami kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas, už kurį numatyta sankcija - atleidimas iš tarnybos. Rašte postų viršininkų pareikalauta sustiprinti muitinės pareigūnų darbo vietų kontrolę, priemonių plano korupcijos apraiškoms Vilniaus teritorinėje muitinėje išgyvendinti vykdymą, pravesti su muitinės pareigūnais susirinkimus, aptariant Šalčininkų kelio poste nustatytus pažeidimus ir visus pareigūnus supažindinant su šiuo raštu pasirašytinai.

3962012 m. Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu gauti pranešimai bei skundai dėl ( - ) muitinės ( - )kelio poste pareigas atliekančių muitinės pareigūnų veiksmų sudarė pagrindą konstatuoti, kad kelio postuose egzistuoja neteisėtų rinkliavų sistema. Be to, TTT viršininko G. C. teigimu, TTT disponavo įvairaus pobūdžio informacija apie tai, kad VTM pareigūnai, atliekantys pareigas ( - )kelio poste, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Siekiant įvertinti problemos mastą ir rasti jos sprendimo būdą, TTT pareigūnai nuo 2012 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti ( - )ir kituose VTM kelio postuose, betarpiškai stebėdami muitinės pareigūnu darbą ir jų elgesį. TTT viršininko G. C. teigimu, pastebėta, kad muitinės pareigūnams kartu su pateikiamais krovinio dokumentais yra pateikiami asmens pasai, į kuriuos būna įdėta po 5-10 EUR arba ekvivalentai kita valiuta.

397Apeliantų manymu, šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti veiksmai, kadangi apie juos duomenų nėra baudžiamosios bylos medžiagoje yra nesankcionuoti ir neįforminti, minimi tariamai nusikalstamai veikę asmenys baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Faktiniu operatyvinės veiklos pagrindu galimai tapo neteisėtu būdu gauta informacija iš vairuotojų pokalbių, ar galimai kitų veiksmų metu, todėl operatyvinis tyrimas negali būti laikomas teisėtu.

398Ikiteisminio tyrimo subjektai pažeisdami pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeisdami teisę į gynybą, sunkinant kaltinamųjų atsakomybę, gavę informacijos apie tariamai egzistuojantį sisteminį kyšininkavimą, ar apie Tarnybinių tyrimų tarnyboje gautus pranešimus apie tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų asmenų nusikalstamas veikas, ar užfiksavę tariamai konkrečius šioje byloje nuteistus asmenis imančius kyšius, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tęsė operatyvinę veiklą, vėliau slaptą filmavimą. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinės veiklos ir slaptus veiksmų taikymo laikas turi būti optimalus. Pagal teismų praktiką slaptų veiksmų atlikimas ilgesnį laikotarpį nei būtina yra neteisėtas, laikytinas provokacija (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1 A-157/2011, Nr. 1A- 226/2011).

399Apeliantai atkreipia dėmesį ir į operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir jų atlikimo „operatyvumą“, kuris sunkiai paaiškinamas laiko prasme. Valstybinės institucijos, tame tarpe ir teismai dirba nuo 8.00 val., o 9.00 val. jau pradėta montuoti įranga, t.y. per valandą laiko teismas išnagrinėjo faktinį ir teisinį slaptų veiksmų atlikimo pagrindą, priėmė nutartį, po ko pareigūnai sukomplektavo vaizdo įrašymo įrangą, nuvyko į ( - )muitinės postą esantį apie 35 km nuo Vilniaus.

400Vaizdo įrašai skundžiamame teismo nuosprendyje pateikiamai ir vertinami kaip vieninteliai objektyvūs duomenys. Tačiau teismas neįvertino vaizdo įrašų teisėtumo, t. y. leistinumo BPK 20 str. prasme.

401Byloje nenustatyta, kad minėti popieriai yra pinigai, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje aiškiai nustatyta, kad skirtingų formų ir spalvų popieriukai - „talonėliai“ buvo dedami į pasus ir legitimiai naudoti muitinės pareigūnų veikloje.

402Vienas esminių nekaltumo prezumpcijos principo (Konstitucijos 31 str. 1 d;, EŽTK 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d.) turinio elementų - in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai, draudžiantis nuosprendį grįsti prielaidų pagrindu. Neaiškumai ir abejonės traktuotini nuteistosios naudai, todėl nesant nusikalstamos veikos dalyko - pinigų (net veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą), D. K. išteisintina.

403Byloje pateikti vaizdo įrašai ištraukti iš konteksto, kiekvieno jų trukmė tesiekia 10-15 sekundžių. Pagal BPK 179 str. 5 d., tokie įrašai turi būti saugomi laikmenoje, kaip protokolo priedas. Galimybė išsaugoti vaizdo įrašus buvo, bet ikiteisminio tyrimo subjektai sąmoningai sunaikino įrašų originalus. Be to, jokių vaizdo įrašų sunaikinimo protokolų bylos medžiagoje nėra.

404Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2013-02-27 užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, kad „Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė - slaptas sekimas, kurio metu buvo filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas. Apžiūrėjus visus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad ( - ) muitinės Medininku kelio posto II pamainoje dirbančių pareigūnų slapto sekimo vaizdo įrašuose <...> D. K. <...> matosi kaip pareigūnai iš dokumentų paima daiktus, panašius į pinigines kupiūras – litus, Rusijos Federacijos rublius. JAV dolerius, eurus.“ Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo subjektai ekspertams suformavo nuomonę apie tiriamus objektus ir tai, ką jie turėtų pamatyti.

405Teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kad vairuotojai neteisėtai byloje apklausti kaip liudytojai, prieš juos galimai vartojant BPK 11 str. 2 d. draudžiamą psichologinį spaudimą (smurtą). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Pabrėžtina, jog liudytojų suradimo, jų iškvietimo į apklausą būdas nesietinas su liudytojų parodymų turiniu ir jų patikimumu.“ Šiuo atveju, iškvietimo į apklausą būdas, galimai sąlygojo psichologinį spaudimą prieš liudytoją, siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus (BPK 11 str. 2 d.), kurių negalės ginčyti gynyba. Teismas neįvertino, kad apklaustas kaip liudytojas R. P., teisiamojo posėdžio metu parodė apie jam darytą neleistiną poveikį (šantažą, grasinimus).

406Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad ,,Teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. S. parodymais nustatyta, <...> kad vairuotojai į apklausas atvykdavo patys. Jų vesdinti nereikėjo. Atvykusiems liudytojams išaiškindavo teisę neduoti parodymų apie galimai savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Jiems buvo išaiškinamos visos teisės kurios yra numatytos. Jei asmuo apklausiamas kaip liudytojas, jis įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo.“ Tyrėjos parodymai abejotinai atitinka tikrovę. Prielaidą dėl pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų taip pat grindžia liudytojų parodymai, nes vairuotojai ne savo valia atvyko pas pareigūnus, o buvo neteisėtai sulaikyti. Šioje byloje nėra vairuotojų laikino sulaikymo protokolų. Vairuotojai nurodė, kad peržiūrint vaizdo įrašus, jiems buvo grasinama, kad jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o jei duos parodymus nuo baudžiamosios atsakomybė bus atleisti. Byloje nėra duomenų, kad minėtiems asmenims būtų išaiškinta teisė neduoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nėra procesinių dokumentų dėl vairuotojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 212 str. 8 p.).

407Teismas neįvertino ir liudytojų I. S., J. B. parodymų dėl atliktų veiksmų neteisėtumo. Minėti asmenys ir teismo posėdžio metu buvo apklausiami kaip liudytojai apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas, jie davė priesaiką.

408Bylos teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjo ir aplinkybė, kad liudytojo A. K. (nuosprendis D. K. šio liudytojo parodymais nebuvo grindžiamas) apklausoje nedalyvavo vertėjas, todėl daroma prielaida, kad siekiant jį priversti kalbėti galėjo būti naudotos minėtos neprocesinės priemonės. Darytina išvada, kad inspektorės V. K. parodymai galimai melagingi, o įrašai dėl vertėjo dalyvavimo ir vertimo buvo padaryti tik kaltinamojo akto rašymo metu ar vėliau. Visa tai tik patvirtina prielaidas, kad ir D. K. epizode liudijusiam R. P. galėjo būti daromas neleistinas poveikis. Teismas, paaiškėjus duomenims apie galimą bylos klastojimą, jokių veiksmų nesiėmė, juos ignoravo, kas dar kartą patvirtina teismo šališkumą.

409EŽTT yra nustatęs, kad teisingam (sąžiningam) procesui garantuoti būtina: garantuoti teisę į gynybą; teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams; teismo procesą vykdyti laikantis proceso šalių lygybės principo. Liudytojų S. L., B. G., I. D. parodymai, kuriais teismas rėmėsi apkaltindamas D. K., teisminio nagrinėjimo metu nepatikrinti. D. K. neturėjo galimybės šiems liudytojams užduoti klausimų, kadangi šie liudytojai atsisakė duoti parodymus. D. K. teisė užduoti kaltinimo liudytojams klausimus liko neįgyvendinta, todėl šių liudytojų parodymai neleistini priimant nuosprendį. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002-03-28 sprendime byloje Birutis, Janutėnas prieš Lietuvą, tapačioje situacijoje konstatuotas EŽTK 6 straipsnio 1 dalies (teisės į sąžiningą procesą) ir 3 dalies „d“ punkto (teisės užduoti klausimus kaltinimo liudytojams) pažeidimas, kadangi kaltinamiesiems nebuvo sudarytos galimybės apklausti kaltinimo liudytojus.

410Kaltinimas D. K. byloje vertina kaip bendrininkus su B. G., S. L. ir kitais asmenimis atleistais nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuteistais baudžiamaisiais įsakymais. Analogiška situacija buvo nagrinėjama byloje Balšan prieš Čekijos Respubliką, kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su 6 straipsnio 3 dalies d punktu, pažeidimą. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas, nuteistas remiantis vien tik jį kaltinančiais bendrininko parodymais, kurių negalėjo veiksmingai bei pakankamai ginčyti.

411Šioje byloje analogiška situacija yra dėl B. G., S. L. parodymų. Ištirti šių liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu užduodant liudytojams klausimus, nebuvo galimybės. Dėl šių priežasčių, negali būti remiamasi minėtų liudytojų parodymais ir negali būti daromos išvados apie D. K. kaltumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose Nr. 2K-15/2006, Nr. 2K-4/2007, Nr. 2K-102/2009).

412Sistemiškai aiškinant BPK 276 straipsnio normas, galima daryti išvadą, kad jeigu liudytojas atsisako duoti parodymus teisme, bet yra juos davęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, jo parodymai perskaitomi teismo posėdyje ir sprendžiamas klausimas dėl jų įrodomosios reikšmės. Tačiau atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, tokiais parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų.

413Skunde pažymima ir tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis davė parodymus tik apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, apie kitus asmenis jokių duomenų neturi, tik prielaidas. Apeliantų nuomone, V. V. neteisėtai atleistas nuo atsakomybės, kadangi nėra visų privalomų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Atleidus V. V. nuo atsakomybės buvo sudarytos sąlygos priversti jį duoti parodymus, t. y. apklausti jį ne kaip įtariamąjį, bet kaip liudytoją, kuris prisaikdinamas dėl melagingų parodymų davimo ir atsisakymo duoti parodymus. Visa tai yra piktnaudžiavimas procesu.

414Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir apeliantės D. K. parodymais, tačiau neįvertino jų gavimo aplinkybių. D. K. 2013-05-15 apklausta kaip įtariamoji paaiškino, kodėl jos 2012-12-05 apklausos metu duoti parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, t. y. tiek dėl patirto spaudimo prisipažinti, tiek dėl prastos sveikatos būklės ji pasirašė, parodymų neperskaičiusi. Neleistiną poveikį D. K. patvirtina ir nepagrįstas procesinės prievartos priemonės - sulaikymo taikymas, kuris gynybos vertinamas, kaip psichinis spaudimas siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus.

415Apeliantai nesutinka ir su D. K. paskirta bausme. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę D. K., pažeidė bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas (BK 54 str.), neindividualizavo bausmės, neatsižvelgė į kaltininko asmenybę, pasekmes, kurias gali sukelti tokios griežtos bausmės paskyrimas nuteistajai ir jos šeimai. D. K. atžvilgiu nuo sulaikymo 2012 m. gruodžio 5 d. iki šiol yra taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų. Dėl šios aplinkybės D. K. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo bedarbė, neturėjo jokių pajamų, o tai sąlygojo sunkią D. K. ir jos šeimos materialinę padėtį. Paskirta bausmė (bauda) yra sunkiai įvykdomo dydžio. Be to, teismas skirdamas D. K. bausmę nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose taikant BK 228 str. 2 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1A-274/2014, 1A-449/2013, Nr. 1A-425/2013, 1A-263/2013, Nr. 1A-313/2013, 1A-567/2013). Teismo paskirtos bausmės neteisingumą patvirtina ir teismo paskirtos bausmės disproporcija. Nubaustų baudžiamaisiais įsakymais B. G. ir S. L. paskirtos bausmės - 60 MGL dydžio baudos, nekonfiskuotas turtas ir t. t. Be to, pastebėtina, jog B. G. ir S. L. atveju taip pat nustatytos ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės.

416Nuteistoji bei jos gynėjas taip pat nurodo, jog be apeliaciniame skunde nurodytų eilės teismo šališkumo apraiškų, pažymėtina ir ta, kad bylą nagrinėjantis teismas neproporcingai ilgai (viso teisminio nagrinėjimo metu) tęsė laikiną nušalinimą nuo pareigų D. K., nurodydamas, kad ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo išankstinį teismo įsitikinimą dėl D. K. kaltumo.

417Nuteistoji D. K. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį dalyje dėl D. K. pripažinimo kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 228 str. 2 d. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jeigu teismas nesutiks su išdėstytais argumentais dėl D. K. išteisinimo, prašoma sumažinti paskirtą bausmę.

418Nuteistojo A. T. gynėjas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

419Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

420A. T. kaltė grindžiama slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais, teisme peržiūrėtais vaizdo įrašais, apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada ir iš dalies A. D., D. K., B. G. bei S. L. parodymais.

421Nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi buvo leista slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas ir čia įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones. Laikotarpyje nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. paminėtose patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros. 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-22 matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-22 16:09:20 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka paėmė sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pakišo po klaviatūra; 2012-10-22 16:21:15 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, dešine ranka paėmęs pasiėmė sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pakišo po klaviatūra.

422Gynėjas atkreipia dėmesį, kad byloje yra dvi 2012-10-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartys - dėl slapto sekimo, kuriomis nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 leista sekti 15 asmenų ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, kuria leista pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės atlikti tyrimą prieš tuos pačius 15 asmenų, tarp kurių A. T. nėra.

423BPK 158 str. 3 d. 2 ir 3 p. nurodyta, kad nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodytas asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti ir duomenys apie asmens nusikalstamą veiką. BPK 160 str. 1 d. 1 p. taip pat įtvirtintas reikalavimas nutartyje nurodyti sekamą asmenį.

424BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo reikalavimas. Apelianto nuomone, kadangi šioje byloje buvo grubiai pažeisti BPK 158 str. ir 160 str. reikalavimai, 2012-10-15 – 2012-11-02 A. T. atžvilgiu atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, jie nelaikytini įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

425Nuosprendyje nurodyta, kad atliekant slapto sekimo veiksmus ir naudojant techniką specialia tvarka buvo padaryti vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdžio metu, nuosprendis grindžiamas ir 2013-04-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), tačiau kaip skunde jau buvo nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas teismo leidimas sekti A. T. ir jo atžvilgiu atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, todėl apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti neteisėtai padarytų vaizdo įrašų peržiūromis ir jų tyrimais, nes tokiu atveju pažeidžiamas bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur. Taip pat gynėjas pažymi, kad liko neįrodyta, jog neteisėtai padarytuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent A. T..

426Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje visų nuteistųjų kaltė įrodinėjama ir apžiūros protokolais (apžiūrėti iš ( - ) muitinės gauti paskirstymo į darbo vietas grafikai). Apelianto nuomone, šie apžiūros protokolai yra netikslūs, ikiteisminio tyrimo pareigūnai teismui nepateikė konkrečių paskirstymo į darbo vietas grafikų, todėl negalima atmesti tikimybės, kad A. T. tuo metu, kai jis neva padarė nusikaltimą, dirbo kitoje darbo vietoje.

427Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad pareigūnai eidavo į lauką patikrinti ar uždėti plombų, grįžę atsisėsdavo į kitą darbo vietą arba darbo eigoje atsisėsdavo į darbo vietą, kurioje yra spausdintuvas, kurioje buvo įrengtos kameros, todėl tai, kad A. T. ženklas Nr. 1579 2012-10-22 15.12 val. buvo užfiksuotas darbo vietoje, kuri buvo sekama, nereiškia, kad jis ten buvo ir 16.09 val. ir 16.21 val., o vaizdo įrašuose nei ženklo, nei asmens veido nesimato.

428Ikiteisminio tyrimo metu apklausti A. D., D. K., B. G., S. L. buvo davę parodymus, kurie patvirtino, kad muitinės pareigūnai galimai neteisėtai rinko pinigus iš vairuotojų, tačiau teisiamojo posėdžio metu šie asmenys pakeitė parodymus. S. L. atsisakė duoti parodymus teisme. Nei kaltinamieji, nei jų gynėjai jokioje bylos proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti šiuos asmenis, ginčyti jų parodymų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu lemiamai grindžiamas parodymais liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, pažeidimą (Delta v. France, judgment of 19 December 1990, Series A no. 191-A, Mild and Virtanen v. Finland, judgment of 26 July 2005, no. 39481/98 and 40227/98, Saidi c. France, arret du 20 septembre 1993, sėrie A no261-C, Luca c. Italie, arret du 27 fėvrier 2001, no33354/96). Kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba prašyti, kad tokie liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti, įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalyse. Dėl nurodytų priežasčių paminėtų asmenų parodymų šioje byloje negalima pripažinti leistinais įrodymais

429Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra nurodęs, jog konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 str. 6 d., garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas (kasacinė byla Nr. 2K-49/2006).

430Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas - išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2008).

431Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu teismo išvados yra pagristos prielaidomis, jos, esant šiam esminiam BPK pažeidimui, negali būti laikomos teisingomis, o apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (kasacinė byla Nr. 2K-283/2008).

432Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spainjudgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

433Apeliantas nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Piktnaudžiavimas pagal BK 228 str. yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala nurodytiems subjektams. BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą.

434Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

435Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad muitinės pareigūnų veiksmai šioje byloje neabejotinai laikytini piktnaudžiavimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad taip elgdamiesi kaltinamieji pažemino ir sumenkino valstybės tarnautojo vardą, nes nusižengdami nustatytai tvarkai sumenkino ne tik Lietuvos Muitinės, bet ir visos valstybės autoritetą. Visų kaltinamųjų veikos, kuriomis buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, padarė didelės žalos valstybei. Gynėjas pastebi, kad pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014).

436Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

437Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

438Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 16/2010, 2K-98/2014, 2K-7-88/2014).

439Šioje byloje nėra nustatyta, kad muitinės pareigūnai būtų pažeidę muitinio tikrinimo tvarką reglamentuojančius aktus, tai žemiausios grandies pareigūnai, apklausti asmenys nemini, kad būtų pažeisti kažkokie jų svarbūs interesai ar teisės, netvirtina, jog įteikta pinigų suma jiems žymi, kad jų akyse būtų sumenkintas valstybės ar muitinės, kaip valstybės institucijos, prestižas. Nors ši byla ir sukėlė tam tikrą rezonansą visuomenėje, jis kilo ne dėl muitinės pareigūnų veiksmų, bet dėl tyrimą atliekančių institucijų pateikimo žiniasklaidai nepasitvirtinusios informacijos apie muitinėje neva veikusias organizuotas nusikaltėlių grupes.

440Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K- 108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-325/2014).

441Apelianto nuomone, šioje baudžiamojoje byloje didele neturtinio pobūdžio žala pripažinti pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, o tai prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Dėl atskirų muitinės pareigūnų veiksmų nepatyrė didelės žalos nei valstybė, nei tarptautinė viešoji organizacija, nei juridinis ar fizinis asmuo.

442Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo - valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens - įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. BK 225 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia viršydamas savo įgaliojimus. Nagrinėjant nurodytos kategorijos bylas, teismuose laikomasi šių nuostatų: jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas.

443Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu papildė BK 230 straipsnį ketvirtąja dalimi ir pateikė kyšio sąvokos išaiškinimą. Joje nurodyta, kad šiame (XXXIII) skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyšio davėjas (kasacinė nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-536/2013).

444Byloje apklausti krovininių automobilių vairuotojai parodė, kad pinigus muitinės pareigūnams mokėjo, nes pageidavo, kad šie greičiau suformintų muitinės dokumentus (t. 9, b. l. 178-179; t. 8, b .l. 117-118; t. 9, b. l. 105-106; t. 10, b. l. 23-24; t. 10 b. l. 175-176; t. 12 b. l. 120-121 ir t. t.). B. G., kurios atžvilgiu 2013-04-16 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigus vairuotojai į pasą deda tam, kad muitinės pareigūnas be reikalo nesikabinėtų prie dokumentų, gabenamo krovinio ir pan. bei muitinės formalumai būtų atlikti kuo greičiau (t. 3, b. l. 127-129). Taigi darytina išvada, kad tam tikri muitinės pareigūnai nedideles pinigų sumas ėmė už konkrečių veiksmų atlikimą - greitesnį muitinės dokumentų forminimą, kol jų negaudavo, delsė šiuos veiksmus atlikti, o jiems pinigus mokėję asmenys pageidavo būtent tokio veikimo, todėl atskirų nuteistųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 225 str. 4 d.

445Nuosprendžiai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jei yra priimti ir surašyti pažeidžiant baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendyje padarytos išvados dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, dėl jų kaltumo nėra pagrįstos teisingai įvertintais įrodymais.

446Nuteistojo A. T. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir A. T. atžvilgiu ir priimti naują - išteisinamąjį.

447Nuteistojo R. L. gynėjas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas

448Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

449R. L. kaltė grindžiama slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais, teisme peržiūrėtais vaizdo įrašais, specialisto išvada, liudytojo R. B. ir iš dalies A. D., D. K., B. G. bei S. L. parodymais.

450Nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46) buvo leista slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas ir čia įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones. Laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1 , b. l. 47-48). 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokolu nustatyta, kad 2012-10-27 muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso kažką pasiima ir nueina nuo darbo vietos; 2012-10-27 02:02:55 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį dešine ranka įsideda į dešinės pusės kišenę. (t. 1, b. l. 49-50). Šioje byloje yra dvi 2012-10-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartys - dėl slapto sekimo ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, tačiau tarp šiose nutartyse minimų 15-os asmenų, R. L. nėra. BPK 158 str. 3 d. 2 ir 3 p. nurodyta, kad nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodytas asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti ir duomenys apie asmens nusikalstamą veiką. BPK 160 str. 1 d. 1 p. taip pat įtvirtintas reikalavimas nutartyje nurodyti sekamą asmenį.

451BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo reikalavimas reiškia, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi tokie duomenys, kurie yra surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmams keliamų reikalavimų bei tinkamai juos užfiksuojant. Kadangi šioje byloje buvo grubiai pažeistas vieni iš pagrindinių BPK 158 str. ir 160 str. reikalavimų, 2012-10-15 – 2012-11-02 R. L. atžvilgiu atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, jie nelaikytini įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

452Nuosprendyje nurodyta, kad atliekant slapto sekimo veiksmus ir naudojant techniką, specialia tvarka buvo padaryti vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdžio metu. Nuosprendyje įvertinta ir 2013-04-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 12, b. l. 68-76). Gynėjas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas teismo leidimas sekti R. L. ir jo atžvilgiu atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, todėl apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti neteisėtai padarytų vaizdo įrašų peržiūromis ir jų tyrimais, nes tokiu atveju pažeidžiamas bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur. Kita vertus, pasak gynėjo, galima kategoriškai teigti, kad R. L. iš vairuotojų paimdavo ne pinigines kupiūras, bet kontrolės talonus.

453R. L. savo kaltės nepripažino. Apklausiamas dėl filmuotos medžiagos parodė, kad „<...> nufilmuotas pareigūnas su jo ženklo numeriu. Tas pareigūnas turbūt jis. Į kišenę deda taloną. Talonas reikalingas mašinų numerių sutikrinimui. Talonus spausdindavo ant įvairaus popieriaus. Tai galėjo būti senos sąskaitos, deklaracijos. Kai vairuotojai tuos talonus atiduodavo, ant jo būdavo tarnybų žymos.“ Apie kontrolinius talonus ir ( - )kelio poste galiojusią kontrolės talonų tvarką, parodė teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai G. P., R. J., A. R., D. R..

4542013-04-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - )nustatyta, kad tirti pateiktame R. L. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-27 02.02.55.avi" matomas iš paso pasiimamas vienas bendruosius JAV dolerių banknotų požymius turintis objektas. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas pasiima iš paso vieną objektą, turintį spalvinį apipavidalinimą, būdingą dolerių banknotams. Tačiau vaizdai labai tamsūs, centrinėje dalyje esančios apipavidalinimo detalės susiliejusios į vieną tamsią dėmę, neatspindi jokių piešinio elementų ir netinka identifikaciniam tyrimui.

455BPK 276 str. tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. B. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad per visą laiką kiek dirba, per ( - )kelio postą su kroviniais yra važiavęs ne mažiau kaip 15 kartų ir kiekvieną kartą į pasą dėjo pinigus. Tikslios dienos neprisimena, galimai 2012-10-27 apie 02.00 val., vyko iš Rusijos Federacijos į Europą, galimai vežė krovinį - statybines medžiagas. Kaip visada, norėdamas, kad kuo greičiau būtų sutvarkyti muitinės formalumai, į pasą įdėjo 5 Eurus ir 100 Rusijos Federacijos rublių. Kaip muitinės pareigūnas išėmė iš paso pinigus ir kur juos padėjo nematė. Šioje vietoje teismas konstatavo, kad kitų byloje ištirtų įrodymų pagrindu galima teigti, kad R. L. paėmė vairuotojų pasuose buvusius pinigus. Netikslumai dėl paimtos pinigų sumos bei šalies valiutos, nelaikytini esminiais, galinčiais paveikti veikos kvalifikavimą ar pažeisti kaltinamojo teises. Gynėjas nesutinka su tokia teismo išvada. Liudytojas kategoriškai nurodė, kad į pasą visą laiką deda ir tą kartą įdėjo 5 Eurus ir 100 Rusijos Federacijos rublių, t. y. dvi kupiūras, tačiau 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokolu nustatyta, kad 2012-10-27 02:02:55 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima vieną popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą. Teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, konstatavo, kad 2012-10-27 02.03.00 val. fiksuojama, kaip muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą ir dešine ranka išima iš paso vieną galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją kelnių kišenėje, kad tai kažkoks vienas objektas, turintis bendruosius JAV dolerių banknotų požymius. Tokie esminiai nesutapimai, pasak gynėjo, tik patvirtina, kad R. L. paėmė ne dvi pinigines kupiūras, o vieną kontrolės taloną, kuris galėjo turėti ir bendruosius JAV dolerių banknotų požymius. Gynėjui nesuprantama kuo grindžiama R. L. kaltė paėmus neaiškią pinigų sumą iš V. H.. Vienintelė užuomina - 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad vykdant slaptą sekimą nustatyta, jog 2012-10-27 01:37:00 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso kažką pasiima ir nueina nuo darbo vietos. Neaišku kodėl nuspręsta, kad tas kažkas yra ne kontrolės talonas ar kas nors kita, o pinigai. Tai laikytina spėlionėmis ir prielaidomis, o tuo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

456Teismas nuosprendyje paminėjo, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausti A. D., D. K., B. G., S. L. buvo davę parodymus, kurie patvirtino, kad muitinės pareigūnai galimai neteisėtai rinko pinigus iš vairuotojų. Teismo posėdžio metu paminėti kaltinamieji pakeitė savo parodymus. S. L. atsisakė duoti parodymus teisme. Gynėjas pabrėžia, kad šie asmenys apie R. L. neužsimena nė žodžiu. Taip pat gynėjas nurodo, jog šie asmenys, kaip įtariamieji, buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo, pirmosios instancijos teisme jie pakeitė ar atsisakė duoti parodymus, o tai liudija, jog nei kaltinamieji, nei jų gynėjai jokioje bylos proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti šiuos asmenis, ginčyti jų parodymų. Europos Žmogaus Teisių Teismas tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu lemiamai grindžiamas parodymais liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, be kita ko, garantuojančių kaltinamojo teisės į teisingą teismą ir teisės pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba turėti galimybę, kad tie liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti, pažeidimą. (Delta v. France, judgment of 19 December 1990, Series A no. 191-A, Mild and Virtanen v. Finland, judgment of 26 July 2005, no. 39481/98 and 40227/98, Saidi c. France, arret du 20 septembre 1993, sėrie A no261-C, Luca c. Italie, arret du 27 fėvrier 2001, no33354/96). Kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba prašyti, kad tokie liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti, įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalyse. Dėl šių priežasčių, šių asmenų parodymų šioje byloje negalima pripažinti leistinais įrodymais.

457Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra nurodęs, jog konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 str. 6 d., garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 str. nustato pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Minėto straipsnio 5 d. teigiama, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagrindinė sąlyga priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį - siekti, jog tiesa būtų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonės, tai yra teismas turi taip tirti ir vertinti byloje esančią įrodomąją informaciją, kad nebeliktų jokių abejonių dėl kaltinamojo asmens kaltės ar nekaltumo. Teismo vidinis įsitikinimas kaltinamojo kalte ar nekaltumu turi būti absoliutus ir nekvestionuojamas. Tam, kad būtų pasiektas toks įsitikinimas, teismas privalo laikytis visų BPK 20 str. nuostatų. Turi būti įrodytos visos tiriamo įvykio aplinkybės. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo (kasacinė byla Nr. 2K-49/2006). Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas - išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2008). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu teismo išvados yra pagristos prielaidomis, jos, esant šiam esminiam BPK pažeidimui, negali būti laikomos teisingomis, o apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (kasacinė byla Nr. 2K-283/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spainjudgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

458Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus įvertino R. L. nenaudai.

459Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

460Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atskiri pareigūnai pripažino, kad rinko pinigus iš vairuotojų, tam tikri pareigūnai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti teismo baudžiamaisiais įsakymais.

461Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad visuma teismo posėdyje ištirtų duomenų, leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal BK 228 str. 2 d.

462Apeliantas nurodo, jog nusikaltimo, numatyto BK 228 str. sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014).

463Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

464Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

465Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 16/2010, 2K-98/2014, 2K-7-88/2014).

466Apeliantas nurodo, jog šioje byloje nėra nustatyta, kad muitinės pareigūnai būtų pažeidę muitinio tikrinimo tvarką reglamentuojančius aktus, tai žemiausios grandies pareigūnai. Apklausti asmenys nemini, kad būtų pažeisti kažkokie jų svarbūs interesai ar teisės, netvirtina, jog įteikta pinigų suma jiems žymi, kad jų akyse būtų sumenkintas valstybės ar muitinės, kaip valstybės institucijos, prestižas. Nors ši byla ir sukėlė tam tikrą rezonansą visuomenėje, jis kilo ne dėl muitinės pareigūnų veiksmų, bet dėl tyrimą atliekančių institucijų pateikimo žiniasklaidai nepasitvirtinusios informacijos apie muitinėje neva veikusias organizuotas nusikaltėlių grupes.

467Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K- 108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-325/2014).

468Gynėjo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje didele neturtinio pobūdžio žala pripažinti pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, o tai prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad šioje byloje dėl atskirų muitinės pareigūnų veiksmų nepatyrė didelės žalos nei valstybė, nei tarptautinė viešoji organizacija, nei juridinis ar fizinis asmuo.

469Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo - valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens - įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. BK 225 straipsnis taikomas ir tais .atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia viršydamas savo įgaliojimus. Nagrinėjant nurodytos kategorijos bylas, teismuose laikomasi šių nuostatų: jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas.

470Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu papildė BK 230 straipsnį ketvirtąja dalimi ir pateikė kyšio sąvokos išaiškinimą. Joje nurodyta, kad šiame (XXXIII) skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyšio davėjas (kasacinė nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-536/2013). Šioje byloje apklausti krovininių automobilių vairuotojai parodė, kad pinigus muitinės pareigūnams mokėjo, nes pageidavo, kad šie greičiau suformintų muitinės dokumentus (t. 9, b. l. 178- 179; t. 8, b. l. 117-118; t. 9, b.l. 105-106; t. 10, b. l. 23-24; t. 10, b. l. 175-176; t. 12, b. l. 120-121 ir t. t.). B. G., kurios atžvilgiu 2013-04-16 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigus vairuotojai į pasą deda tam, kad muitinės pareigūnas be reikalo nesikabinėtų prie dokumentų, gabenamo krovinio ir pan. bei muitinės formalumai būtų atlikti kuo greičiau (t. 3, b. l. 127-129). Taigi, apelianto manymu, tam tikri muitinės pareigūnai nedideles pinigų sumas ėmė už konkrečių veiksmų atlikimą - greitesnį muitinės dokumentų forminimą, kol jų negaudavo delsė šiuos veiksmus atlikti, o jiems pinigus mokėję asmenys pageidavo būtent tokio veikimo, todėl atskirų nuteistųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 225 str. 4 d.

471Nuosprendžiai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jei yra priimti ir surašyti pažeidžiant baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendyje padarytos išvados dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, dėl jų kaltumo nėra pagrįstos teisingai įvertintais įrodymais.

472Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu ir priimti naują - išteisinamąjį.

473Nuteistojo V. K. gynėjas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

474Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

475V. K. kaltė grindžiama slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais, teisme peržiūrėtais vaizdo įrašais, apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada, iš dalies M. S. parodymais bei liudytojo A. G. parodymais.

476Nuosprendyje nurodyta, kad 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val., darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros. (t. 1, b. l. 47-48). 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokolu nustatyta, kad 2012-11-01 11:16:45 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-11-01 11:33:55 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, kaire ranka paima ir laikydamas kairės rankos pirštais pravertą pasą, dešine ranka pakelia kompiuterio klaviatūrą ir kairę ranką pakišęs po klaviatūra, iš paso, išima popierėlius, panašius į pinigines kupiūras; 2012-11-01 11:57:13 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose, kaire ranka pakėlė kompiuterio klaviatūrą ir dešine ranka surinko ten gulinčius visus popierėlius, panašius į pinigines kupiūras; 2012-11-01 12:13:20 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, išima popierėlius, panašius į pinigines kupiūras. Po klaviatūra matosi ir daugiau popierėlių, panašių į pinigines kupiūras; 2012-11-01 12:57:35 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, abiem rankomis pakelia kompiuterio klaviatūrą, po kuria matosi popierėliai, panašūs į pinigines kupiūras, o priėjęs kitas muitinės pareigūnas, pakišęs dešinę ranką po klaviatūra, paima popierėlius, panašius į pinigines kupiūras, kurias susirenka ir pasiima su savimi. (t. 1, b. l. 56-57).

477Byloje yra dvi 2012-10-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartys - dėl slapto sekimo ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, tačiau tarp šiose nutartyse minimų 15-os asmenų nei V. K., nei M. S. nėra. BPK 158 str. 3 d. 2 ir 3 p. nurodyta, kad nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodytas asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti ir duomenys apie asmens nusikalstamą veiką. BPK 160 str. 1 d. 1 p. taip pat įtvirtintas reikalavimas nutartyje nurodyti sekamą asmenį. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo reikalavimas reiškia, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi tokie duomenys, kurie yra surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmams keliamų reikalavimų bei tinkamai juos užfiksuojant. Kadangi šioje byloje buvo grubiai pažeisti vieni iš pagrindinių BPK 158 str. ir 160 str. reikalavimų, 2012-10-15 – 2012-11-02 V. K. ir M. S. atžvilgiu atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, jie nelaikytini įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

478Nuosprendyje nurodyta, kad slapto sekimo metu padarytas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teismo posėdžio metu, o taip pat nurodytos vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, įvertinta ir 2013- 05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nustatyta, kad yra tikimybės, kad tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotas asmuo yra tas pats asmuo (V. K.), kurio nuotraukos ir vaizdo įrašas pateikti lyginamajam tyrimui (t. 29, b. l. 131- 136). Pripažinta, kad ši specialisto išvada yra tikimybinė, tačiau duomenų visuma teismui leido neabejotinai teigti, kad pinigus iš po klaviatūros paimantis asmuo yra būtent V. K.. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas teismo leidimas sekti nei V. K., nei M. S. ir jų atžvilgiu atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas neteisėtai padarytų vaizdo įrašų peržiūromis ir jų tyrimais, nes tokiu atveju pažeidžiamas bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur. Gynėjas pažymi ir tai, kad liko neįrodyta, jog neteisėtai padarytame vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent V. K..

479V. K. savo kaltės nepripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad „<...> peržiūrėtame vaizdo įraše yra ne jis. Pagal tos paros darbo grafiką, jis dirbo prie krovininių tuščių automobilių, vykstančių į Lietuvos Respubliką. Niekur nėra nufilmuotas.“ Taip pat nurodė, kad ta vieta kurioje jis dirbo, nuo 5 darbo vietos yra nutolusi maždaug už 100 m. Filmavimo kamera buvo aptikta 5 darbo vietoje, prie 2 darbo stalo.

480Gynėjas akcentuoja, kad 2013-05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - )yra tikimybinė. Tyrimus atlikę du specialistai, turintys virš 10 metų ekspertinio darbo stažą, panaudoję specialią programinę įrangą, nesugebėjo kategoriškai patvirtinti, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra V. K., tačiau viso to neturintis pirmosios instancijos teismo teisėjas, teismo posėdžio metu įvertinęs buitinio televizoriaus ekrane esantį vaizdą, tai nustatė kategoriškai.

481Nuosprendyje nurodyta, kad 2013-04-12 apžiūros protokolu nustatyta, kad V. K. dirbo ( - )-je darbo vietoje, t. y. atvykstančių į LR krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, dirbdamas pamainose: nuo 2012-11-01 09.00 val. iki 2012-11-02 09.00 val. (t. 25, b. l. 66-69), tačiau teismui buvo pateiktas išrašas iš Muitinės informacinių sistemų centro darbo grafiko, iš kurio matyti, kad jis nuo 2012-11-01 09:00 val. iki 11:00 val. dirbo 5 darbo vietoje, nuo 11:00 val. iki 13:00 val. dirbo 4 darbo vietoje - atvykstančių į LR krovininių automobilių be krovinio muitinėje, nuo 13:00 val. iki 15:00 val. vėl 5 darbo vietoje, nuo 15:00 val. iki 16:00 val. pietavo, nuo 16:00 val. iki 17:00 val. 5 darbo vietoje, nuo 17:00 val. iki 19:00 val. 13 darbo vietoje - rekontrolės SDV, nuo 19:00 val. iki 2012-11-02 02:00 val. 5 darbo vietoje, nuo 02:00 val. iki 03:00 val. pietavo, nuo 03:00 val. iki 05:00 val. 5 darbo vietoje, nuo 05:00 val. iki 07:00 val. 4 darbo vietoje - atvykstančių į LR krovininių automobilių be krovinio muitinėje, nuo 07:00 val. iki 09:00 val. vėl 5 darbo vietoje. Gynėjas nurodo, jog apžiūros protokolai yra netikslūs, ikiteisminio tyrimo pareigūnai teismui nepateikė konkrečių paskirstymo į darbo vietas grafikų, o iš gynybos pateikto dokumento aiškiai matyti, kad 2011-11-01 nuo 11:00 val. iki 13:00 val. V. K. dirbo ( - ) darbo vietoje - atvykstančių į LR krovininių automobilių be krovinio muitinėje, kai tuo tarpu sekimo įranga buvo įmontuota darbo vietoje Nr. ( - ).

482Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad vaizdo įraše buvo užfiksuotas M. S..

483Kaltinamasis M. S. savo kaltės taip pat nepripažino. Apklaustas teismo posėdžio metu jis parodė, kad „<...> pinigų nerinko, grupėje nedalyvavo, pinigų su niekuo nesidalino.“ Apklausiamas dėl parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad „<...> gruodžio 5 d. buvo sulaikytas sporto salės persirengimo kambary. Buvo vežamas namo. Namuose buvo atliekama krata. Jis buvo labai susijaudinęs. Į muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrių buvo atvežtas apie 6 val. vakaro. Nuolat buvo daromas spaudimas, buvo sakoma, kad jam būtų naudinga duoti tyrimui naudingus parodymus. Jis priėmė sprendimą patvirtinti visiems žinomą legendą apie muitinėje vykstančius procesus. Konkrečiai nieko jis negalėjo papasakoti, tik tendencijas. Apklausiamas dėl vaizdo įrašų kaltinamasis nurodė, kad pirmame įraše yra užfiksuota striukė su ženklu 0499, kuris priklauso jam. Kiti įrašai padaryti iš kito kampo. Tuose įrašuose matosi pareigūno rankos. Jei daryti prielaidą, kad yra užfiksuota jo veikla, kai jis dirbo, tai po klaviatūra jis yra dėjęs tik kontrolės talonus“.

484Nuosprendyje nurodyta, kad 2013-04-12 apžiūros protokolu nustatyta, kad M. S. dirbo ( - )-je darbo vietoje, t. y. atvykstančių į LR krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Jis dirbo pamainoje nuo 2012-11-01 09.00 val. iki 2012-11-02 09.00 val. (t. 25, b. l. 66-69). Gynėjas tvirtina, jog šie apžiūros protokolai yra netikslūs, ikiteisminio tyrimo pareigūnai teismui nepateikė konkrečių paskirstymo į darbo vietas grafikų, todėl negalima atmesti tikimybės, kad M. S., tuo metu kai jis neva padarė nusikaltimą, dirbo kitoje darbo vietoje.

485Byloje apklausti asmenys parodė, jog pareigūnai visą pamainą vienoje vietoje nesėdėjo, eidavo į lauką patikrinti ar uždėti plombų, grįžę atsisėsdavo į kitą darbo vietą arba darbo eigoje atsisėsdavo į darbo vietą, kurioje yra spausdintuvas, kurioje buvo įrengtos kameros, tam, kad atsispausdinti vieną ar kitą dokumentą, todėl tai, kad M. S. ženklas Nr. ( - )2012-11-01 11:16:45 val. buvo užfiksuotas darbo vietoje, kuri buvo sekama, anaiptol nereiškia, kad jis ten buvo ir 11:33:55 val., 11:57:13 val., juolab 12:13:20 val., o šiuose vaizdo įrašuose nei ženklo, nei asmens veido nesimato.

486Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė apie kontrolinius talonus, pažymėdamas, kad ( - )poste galiojo kontrolės talonų tvarka. Apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad forminant dokumentus naudojami kontrolės talonėliai. Tas kontrolės talonėlis yra reglamentuotas posto vidaus tvarkoje. Teismo posėdyje liudytojas A. R. parodė apie kontrolės talonus parodė, kad kompiuteryje buvo sumaketuotas ruošinys, kurį atspausdindavo ant panaudoto popieriaus, susikarpydavo. Tai nebuvo griežtos atskaitomybės dokumentas. Taip buvo sugalvota prevenciniais tikslais, kad automobilis neišvyktų iš posto nepraėjęs patikros. Be talonėlio vairuotojas iš posto neišvažiuotų. Vairuotojas privalėjo jį saugoti iki išvažiavimo. Vairuotojai tuos talonėlius dažniausiai laikydavo pase, tarp dokumentų. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. R. taip pat nurodė apie apskaitoje naudojamus talonėlius, kuriuos darydavosi patys. Gynėjo nuomone, byloje nėra paneigta, kad M. S. po klaviatūra dėjo kontrolės talonus, o kažkas iš pamainos darbuotojų juos paėmė apskaitai. Byloje nebuvo paskirtas objektų tyrimas, todėl nėra specialistų išvadų, kurios patvirtintų, kad buvo renkami pinigai.

487Teisiamojo posėdžio metu, BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 28, b. l. 119-121). Nuosprendyje teismas nurodė, jog teisiamojo posėdžio metu M. S. pakeitė savo parodymus. Gynėjas pažymi, kad kaltinamojo parodymai yra specifinis įrodymų šaltinis, esant skirtingiems to paties asmens parodymams jie negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau yra svarbūs konstatuojant aplinkybes, nustatytas kitų įrodymų pagalba. M. S. savo parodymuose apie V. K. neužsiminė nė žodžiu. Taip pat, pasak gynėjo, yra keista, kad M. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodžius konkretų asmenį, kuriam jis atiduodavo surinktus pinigus, nebuvo paimti šio asmens lyginamieji pavyzdžiai ir duota užduotis specialistams, tačiau šios procedūros buvo atliktos su V. K..

488Byloje BPK 276 str. tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. G. parodymai, tačiau jo dokumentų tikrinimą atliko M. S. ir šio liudytojo parodymais V. K. kaltės grįsti negalima.

489Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra nurodęs, jog konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 str. 6 d., garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 str. 3 d. numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 str. nustato pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Minėto straipsnio 5 d. teigiama, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagrindinė sąlyga priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį - siekti, jog tiesa būtų nustatyta be jokios nepagrįstos abejonės, tai yra teismas turi taip tirti ir vertinti byloje esančią įrodomąją informaciją, kad nebeliktų jokių abejonių dėl kaltinamojo asmens kaltės ar nekaltumo. Teismo vidinis įsitikinimas kaltinamojo kalte ar nekaltumu turi būti absoliutus ir nekvestionuojamas. Tam, kad būtų pasiektas toks įsitikinimas, teismas privalo laikytis visų BPK 20 str. nuostatų: vertinti kiekvienos byloje esančios įrodomosios medžiagos galimybę būti pripažintai įrodymais, analizuoti, ar įrodomoji informacija atitinka visus įrodymams keliamus kriterijus: išsamumo, pakankamumo, kokybiškumo, ištyrimo visapusiškumo ir pan. Turi būti įrodytos visos tiriamo įvykio aplinkybės. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo (kasacinė byla Nr. 2K-49/2006). Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas - išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2008). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius-nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu teismo išvados yra pagristos prielaidomis, jos, esant šiam esminiam BPK pažeidimui, negali būti laikomos teisingomis, o apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (kasacinė byla Nr. 2K-283/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spainjudgment of & December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

490Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus įvertino nuteistojo V. K. nenaudai.

491Gynėjas nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

492Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu kai kurie pareigūnai pripažino, kad rinko pinigus iš vairuotojų, tam tikri pareigūnai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti teismo baudžiamaisiais įsakymais.

493Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad visuma teismo posėdyje ištirtų duomenų, leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal BK 228 str. 2 d.

494Apeliantas nurodo, jog nusikaltimo, numatyto BK 228 str. sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos įmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yrą-konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

495Taip pat gynėjas nurodo, jog kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

496Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 16/2010, 2K-98/2014, 2K-7-88/2014).

497Pasak gynėjo, šioje byloje nėra nustatyta, kad muitinės pareigūnai būtų pažeidę muitinio tikrinimo tvarką reglamentuojančius aktus, tai žemiausios grandies pareigūnai. Byloje apklausti asmenys nemini, kad būtų pažeisti kažkokie jų svarbūs interesai ar teisės, netvirtina jog įteikta pinigų suma jiems žymi, kad jų akyse būtų sumenkintas valstybės ar muitinės, kaip valstybės institucijos, prestižas. Nors ši byla ir sukėlė tam tikrą rezonansą visuomenėje, jis kilo ne dėl muitinės pareigūnų veiksmų, bet dėl tyrimą atliekančių institucijų pateikimo žiniasklaidai nepasitvirtinusios informacijos apie muitinėje neva veikusias organizuotas nusikaltėlių grupes.

498Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K- 108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-325/2014).

499Gynėjo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje didele neturtinio pobūdžio žala pripažinti pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, o tai prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Taigi šiuo atveju dėl atskirų muitinės pareigūnų veiksmų didelės žalos nepatyrė nei valstybė, nei tarptautinė viešoji organizacija, nei juridinis ar fizinis asmuo.

500Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo - valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens - įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. BK 225 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia viršydamas savo įgaliojimus. Nagrinėjant nurodytos kategorijos bylas, teismuose laikomasi šių nuostatų: jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu papildė BK 230 straipsnį ketvirtąja dalimi ir pateikė kyšio sąvokos išaiškinimą. Joje nurodyta, kad šiame (XXXIII) skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyšio davėjas (kasacinė nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-536/2013). Šioje byloje apklausti krovininių automobilių vairuotojai parodė, kad pinigus muitinės pareigūnams mokėjo, nes pageidavo, kad šie greičiau suformintų muitinės dokumentus (t. 9, b. l. 178- 179, t. 8, b. l. 117-118, t. 9, b. l. 105-106, t. 10, b. l. 23-24, t. 10, b. l. 175-176, t. 12, b. l. 120-121 ir t. t.).

501Gynėjas nurodo, jog B. G., kurios atžvilgiu 2013-04-16 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigus vairuotojai į pasą deda tam, kad muitinės pareigūnas be reikalo nesikabinėtų prie dokumentų, gabenamo krovinio ir pan. bei muitinės formalumai būtų atlikti kuo greičiau (t. 3, b. l. 127-129). Tai rodo, kad tam tikri muitinės pareigūnai nedideles pinigų sumas ėmė už konkrečių veiksmų atlikimą - greitesnį muitinės dokumentų forminimą, kol jų negaudavo delsė šiuos veiksmus atlikti, o jiems pinigus mokėję asmenys pageidavo būtent tokio veikimo, todėl atskirų nuteistųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 225 str. 4 d.

502Nuteistojo V. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį dėl V. K. ir priimti naują - išteisinamąjį.

503Nuteistasis Z. J. ir jo gynėjas E. Losis apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis nepagrįstas ir neteisingas. Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės paskirtį ir prasmę (BK 228 str. aspektu). Teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) ir ikiteisminio tyrimo institucijos tariamų nusikalstamų veikų tyrimui pasirinko su teisinės valstybės siekiu, žmogaus teisėmis į sąžiningą procesą nesuderinamus metodus.

504Vilniaus apygardos teismas nuteisdamas Z. J. bei ikiteisminio tyrimo subjektai pradėdami baudžiamąjį persekiojimą ignoravo baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį nustatančią ultima ratio doktriną.

505Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

506Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai, kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K- 05/2012,2k-98/2014).

507Pasak apeliantų, itin reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014, kurioje yra nurodyta, kad: „Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai. kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.

508Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014, Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K- 190/2013, 2K-7-335/2013).

509Nuosprendyje ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad Z. J. savo funkcijas būtų atlikęs netinkamai (pavyzdžiui, suformintų netvarkingus dokumentus, neatliktų pateiktų dokumentų (krovinio) patikrinimo ar kt.). Visą tai rodo, kad savo pareigas Z. J. vykdė tinkamai.

510Pasak apeliantų, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškindamas ir įrodinėdamas BK 228 str. didelės žalos požymį pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytus didelės žalos kriterijų neatitinkančius argumentus. Teismas didelę neturtinę žalą valstybei grindė prielaidomis, kolektyvine atsakomybe, nenustačius bendrininkavimo ir gandais apie Lietuvos Respublikos pasienį. O būtent: vairuotojų įgautu netikrumo jausmu, tačiau apie tai vairuotojai nebuvo tiesiogiai apklausti, byloje vairuotojų netikrumo jausmas nebuvo įrodinėjamas. Taip pat teismas konstatavo, kad esant pakankamai muitinės pareigūnų atliekamo darbo kontrolei, nesąžiningi pareigūnai slapčia sugeba atlikti tokius veiksmus, kurie jiems atneša asmeninę naudą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo Z. J. atžvilgiu taikytą „kontrolę“, jos efektyvumą. Teismas konstatavo ir tai, kad pareigūnai nusikalstamus veiksmus atlieka „išlavintais“ judesiais, t. y. įgijo neteisėtų rinkliavų paėmimo įgūdžius ir metodus. Tačiau teismas nepaaiškino, kas, jo nuomone, yra „išlavinti“ judesiai, kokie yra neteisėtų rinkliavų paėmimo metodai, kokie konkretūs pareigūnai tuos įgūdžius ir metodus įvaldę. Teismas taip pat nurodė, jog didelę žalą sudaro tai, kad pareigūnai nusistovėjusiais tradiciniais korupciniais santykiais, gadinantys Europos Sąjungos įvaizdį. Vienetinio neteisėtos rinkliavos paėmimo fakto nustatymas leido teismui teigti, kad toks veikimas buvo sudėtinė dalis, formuojanti pašalinių asmenų neigiamą nuomonę apie Lietuvos Muitinę. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji veiktų bendrininkaujant, todėl sisteminis pobūdis, ar konkretaus kaltinamojo atliktos veikos traktavimas, kaip kitų kaltinamųjų padarytos veikos sudedamoji dalis, negalimas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmai vertintini atskirai, turi sukelti didelę žalą valstybei, tai turi motyvuotai atsispindėti nuosprendyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendyje didelės žalos kriterijus pagal LAT nustatytus kriterijus neanalizuotas, neindividualizuota, kaip Z. J. veiksmai sukėlė didelę žalą, bei kam ta žala buvo sukelta.

511Apeliantai nurodo, jog teismas nuosprendyje nenustatė, kaltinimas byloje nepateikė jokių duomenų apie padarytą žalą. R. J. teismo posėdyje nurodė, kad ,,<...> nepastebėjau, kad 2012 m. dėl kaltinimuose pareikštų epizodų būtų padaryta žala Muitinei.“ Analogiškus parodymus davė ir kiti muitinės kelio postui vadovaujantys pareigūnai. Nebuvo atlikti tyrimai kiek nukentėjo muitininko, muitinės reputacija ir pan. Nėra aišku kam buvo padaryta teismo nurodyta didelė žala, be to, byloje nepareikšti ieškiniai dėl padarytos neturtinės žalos. Teismas atsisakė tenkinti D. K. gynėjo prašymą įpareigoti prokurorą pateikti duomenis dėl padarytos žalos, nurodant kokią žalą patyrė valstybė, kokią jos dalį atlygino teismo baudžiamuoju įsakymu nubausti asmenys. Pagal BK 418 straipsnį „<...> Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.“

512Byloje nė vienas iš vairuotojų ar transporto priemonės savininkas, Europos Sąjunga, kitas fizinis ar juridinis asmuo nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šios aplinkybės itin reikšmingos nustatant dispozicijoje numatyto piktnaudžiavimo požymio - didelės žalos (ne)buvimą.

513Apeliaciniame skunde išsakomas nesutikimas ir su kaltinimą palaikančio prokuroro pateiktais argumentais dėl didelės žalos kriterijaus, kurie, pasak apeliantų yra niekuo nepagrįsti, hipotetiniai samprotavimai.

514Kaltinamųjų veikose nėra BK 228 str. požymių, kadangi nepadaryta didelė žala. Skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškinant ir taikant BK 228 str., Z. J. pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už veiką atitinkančią drausminį nusižengimą. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Z. J. veiką. Apeliantų nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos BK 225 str. prasme.

515BK 225 str. ir 228 str. 2 d. sudaro subsidiarią baudžiamųjų normų konkurenciją. BK 228 str. 2 d. gali būti taikoma tik ,,jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių“. Iš ko seka, kad įstatymo leidėjo naudojama juridinė technika sąlygojo pareigą patikrinti ar Z. J. veikoje nėra kyšininkavimo požymių ir jiems esant, padaryti išvadą, kad jo veikoje nėra kaltinimo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. požymių. Pradinėje tyrimo stadijoje, dokumentuose buvo nurodomas BK 225 str., tačiau iš ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmų darytina išvada, kad pastarieji, nustatę, kad Z. J. gautų kyšių suma nesiekia 1 MGL, per se atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai neteisėti, nepagrįstai „pritempė“ kvalifikavimą prie BK 228 str. 2 d

516Teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji pinigus imdavo už konkrečių veiksmų neatlikimą, priešingu atveju patikrinimas buvo dirbtinai pratęsiamas.

517Liudytojas P. M. 2012-11-28 apklausoje nurodė, kad „<...> anksčiau jį tikrino rentgenu, duodavo, kad išvengti tikrinimo rentgenu.“ Tai patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2012-10-08 rašte Nr. ( - )nurodyta „<...> tais atvejais, kai dokumentų tikrinimo metu randami galimi trūkumai ar pažeidimai, iš vairuotojų papildomai reikalaujama duoti kyšį už neva sklandų ir greitą muitinės procedūros įforminimą, kurio dydis priklauso nuo galimo ar tariamo pažeidimo.“

518Teismas BPK 276 str. tvarka pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. K. parodymus, kuriuose jis nurodė „<...> jis kaip visada į pasą pareigūnui įdėjo 10 litų, tačiau pareigūnas pasakė, kad reikia įdėti 20 litų. Tačiau jis atsisakė įdėti didesnę sumą pinigų, nes yra įpratęs dėti 10 litų arba 100 rublių, todėl daugiau nedėjo iš principo. Dėl to su pareigūnu kilo konfliktas, pareigūnas pradėjo reikalauti atidaryti puspriekabę. Jis atidengė puspriekabės galą ir parodė pareigūnui krovinį, tačiau jis pasakė, kad jam krovinys įtartinas, todėl liepė atitentuoti pilnai puspriekabę. Jis susiginčijo su pareigūnu, nes pareigūnas pamatė krovinį ir jis buvo tvarkingas, tačiau pareigūnas vis tiek reikalavo atitentuoti. Todėl jam nebuvo kitos išeities ir jis privalėjo atitentuoti puspriekabę. Dėl to poste jis sugaišo ne mažai laiko, t. y. apie 30-40 min., nors įprastai dokumentų forminimas užtrunka apie 10 min. Pareigūno reikalavusio 20 litų apibūdinti negali.“ (t. 23, b. l. 29-30).

519BPK 276 str. tvarka buvo pagarsintas ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo R. S. apklausos protokolas. Šis liudytojas parodė, kad „<...> Tais atvejais, kai į pasą įdedami pinigai, muitinis forminimas užtrukdavo apie 10 min., o jei į pasą neįdedi pinigų, gali prastovėti nuo 30 min. iki 1,5 val.“ (t. 11, b. l. 144-145).

520Taigi remiantis kasacine praktika, minėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 225 str. Skunde cituojama LAT nutartis, kurioje nurodyta „<...> Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y., kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas.“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-207/2013).

521Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, kad savo naudai gautų lėšų suma (veika pagrįstai pripažinta tęstine) neviršijo 1 MGL, veika kvalifikuotina pagal 225 str. 4 d. Taigi pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atlygio gavimas už konkrečių veiksmų neatlikimą, nesudaro BK 228 str. 2 d. numatytų sudėties poėmių visumos.

522Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų. Skunde cituojami duomenys, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį Z. J. atžvilgiu ir tvirtinama, kaltinimas grindžiamas įrodymų sampratai neatitinkančiais duomenimis.

523Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ vienareikšmiai nurodyta „<...> duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos, ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės - tokie duomenys įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kad jų patikimumu neabejojama. Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo, negali būti laikomi įrodymais, jei atliekant šiuos veiksmus buvo nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas būtų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių. <...> Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalį kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.“

524Apeliantų nuomone, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas, neteisėtai sumontuotos įrangos fiksuotais ir teisminiame bylos nagrinėjime neapklausto liudininko V. K. parodymais, specialisto išvada ir kitais duomenimis.

525Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

526Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu nėra išreikalauta ir prie baudžiamosios bylos pridėta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Operatyvinio tyrimo medžiagos neišreikalavimas ir nepridėjimas prie baudžiamosios bylos, atima galimybes nuteistiesiems įvertinti operatyvinio tyrimo (ne)teisėtumą. Taigi, nėra aiškus ir šios bylos teisėtumas ir pagrįstumas, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai.

527Kasacinis teismas apžvalgoje yra nurodęs „<...> byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Teismas neturėtų tirti informacijos, su kurios turiniu negali būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai, o faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Svarbiu duomenų, gautų atliekant operatyvinį tyrimą, pripažinimo įrodymais aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta operatyvinio tyrimo veiksmų įgyvendinimo teisėtumą.“

528Neprijungiant operatyvinės bylos prie baudžiamosios, pažeisti rungimosi, teisingo teismo principai, apsunkinta Z. J. teisė, susipažinus su gynybai reikšmingais duomenimis, gintis nuo pareikšto kaltinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2K-716/2004 toks pažeidimas įvertintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

529Pagal bylos duomenis, operatyvinio tyrimo byla buvo pradėta 2012 m. liepos 23 d., apie tai liudija 2012 m. spalio 1 d. prašymas dėl operatyvinių priemonių sankcionavimo Nr. ( - ).

530Apeliantų manymu, 2013 m. sausio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. ( - )duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys dėl operatyvinio tyrimo pradžios, atliktų veiksmų, pirminės informacijos galimai yra klastojami. Šią abejonę patvirtina išvadoje nustatyti ir išdėstyti faktai: „Padažnėjus gaunamiems skundams apie muitinės pareigūnų pažeidimus bei TTT ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams nustačius eilę muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos ir elgesio pažeidimų, VTM viršininkas 2012-03-08 raštu Nr. ( - )kreipėsi į postų viršininkus ir atkreipė jų dėmesį į sisteminį muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir drausmės pažeidimų pobūdį, akivaizdų aukštą korupcijos pasireiškimo tikimybės lygį muitinės pareigūnų tarpe bei neatsakingą muitinės pareigūnų požiūrį į atliekamas pareigas. Muitinės departamente 2012-02-06 buvo gautas Rusijos Federacijos piliečio A. C. skundas dėl vyriausiojo inspektoriaus L. V., atliekančio pareigas ( - )kelio poste, veiksmų. 2012-03-16 Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu paskambinęs neprisistatęs asmuo pranešė, kad 2012-03-16 apie 08.15 val. jam vykstant iš Lietuvos Respublikos per VTM ( - )kelio postą, krovinine transporto priemone pravažiavus per svarstykles ir pateikus krovinio dokumentus muitinės pareigūnei, ši priėmusi dokumentus paklausė, kodėl nieko neįdėta į dokumentus. <...> Muitinės pareigūnė (informacijos tikrinimo metu pranešėjas iš pateiktų jam posto pareigūnų nuotraukų atpažino muitinės pareigūnę kaip N. M.) pasakė, kad tuomet įves jį į kompiuterį ir jis turės problemų, bei dar kartą liepė važiuoti per svarstykles. 2012-04-02 Muitinės departamente gautas Baltarusijos Respublikos piliečio N. K. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad jo sūnus 2012-03-24 Lietuvoje pirko lengvąjį automobilį ir 2012-03-24 apie 24 val. juo vyko į Baltarusijos Respubliką per ( - )kelio postą. Muitinės pareigūnas, patikrinęs išvežamo automobilio dokumentus, pakvietė automobilio vairuotoją į tarnybines patalpas ir paklausė, kodėl automobilio pirkimo dokumentuose nurodyta tokia maža kaina, į ką vairuotojas atsakė, kad dokumentuose nurodyta tokia kaina, už kurią buvo įsigytas automobilis. Tada muitinės pareigūnas apkaltino N. K. sūnų, kad jis padeda slėpti Lietuvos įmonėms mokesčius ir automobiliui neleis išvykti. Po kelių minučių tokių gąsdinimų inspektorius pasakė, kad leis toliau vykti, jeigu jam bus sumokėta 100 Lt. Kadangi N. K. sūnus buvo atvykęs į Lietuvą pirmą kartą, pirko automobilį savo reikmėm ir buvo stipriai prigąsdintas, todėl jis buvo priverstas sumokėti inspektoriui 100 Lt. Šie 2012 m. Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu gauti pranešimai bei skundai dėl VTM Medininku kelio poste pareigas atliekančiu muitinės pareigūnu veiksmų sudarė pagrindą konstatuoti, kad kelio postuose egzistuoja neteisėtų rinkliavų sistema. Be to, TTT viršininkas G. C. 2013-01-09 tarnybiniame pranešime Nr. ( - )nurodė, kad TTT disponavo įvairaus pobūdžio informacija apie tai, kad VTM pareigūnai, atliekantys pareigas ( - )kelio poste, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, o būtent: iš atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių vairuotojų renka 10-20 litų dydžio neteisėtas rinkliavas; pinigai muitinės pareigūnams yra pateikiami kartu su gabenamų krovinių ir asmens dokumentais, o tais atvejais, kai dokumentų tikrinimo metu randami galimi trūkumai ar pažeidimai, iš vairuotojų papildomai reikalaujama duoti kyšį už neva sklandų ir greitą muitinės procedūros įforminimą, kurio dydis priklauso nuo galimo ar tariamo pažeidimo. Siekiant įvertinti problemos mastą ir rasti jos sprendimo būdą, TTT pareigūnai pradėjo dirbti ( - )ir kituose VTM kelio postuose, betarpiškai stebėdami muitinės pareigūnų darbą ir jų elgęsi. TTT viršininko G. C. teigimu, pastebėta, kad muitinės pareigūnams kartu su pateikiamais krovinio dokumentais yra pateikiami asmens pasai, į kuriuos būna įdėta po 5-10 EUR arba ekvivalentai kita valiuta. Siekiant patikrinti šią versiją buvo įsigyta automobilinė radijo stotis ir perklausomi bei įrašomi poste esančių vairuotojų vieši tarpusavio pokalbiai. Jau pirmojo patikrinimo metu ( - )kelio poste buvo įrašyti bent 3 analogiški vairuotojų pokalbiai (2012-05-17 pokalbis1, 2012-05-17 pokalbis2 ir 2012-05-17 pokalbis3). iš kurių galima spręsti, kad neteisėtų rinkliavų sistema poste iš tikrųjų egzistuoja, ir kad tai yra masinis ir visiems vairuotojams savaime suprantamas reiškinys. Siekiant spręsti susidariusią situaciją, toliau buvo renkama informacija apie darbo organizavimą postuose, bendraujama su vairuotojais.

531Skunde cituojami ir Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu 2012-05-29 10.35 val. 2012-08-25 11.24 val. bei 2012-08-30 07.15 val. paskambinusių asmenų nurodytos aplinkybės apie ( - )kelio posto pareigūnų reikalautus duoti kyšius.

532Apeliantai nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti veiksmai, kadangi apie juos duomenų nėra baudžiamosios bylos medžiagoje yra nesankcionuoti ir neįforminti (neprotokoluoti), minimi tariamai nusikalstamai veikę asmenys baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Ši tarnybinio patikrinimo išvada rodo, kad susipažinus su asmeniniais vairuotojų tarpusavio radijo ryšiu vykstančiais pokalbiais, buvo nuspręsta, kad kyšiai tariamai renkami muitinės patikrų metu. Išvadoje deklaruojamas pokalbių viešumas yra niekinis, kadangi asmenys turėjo būti įspėti, kad jų yra klausomasi arba toks klausymasis turėjo būti sankcionuotas įstatymo numatyta tvarka. Taigi, faktiniu operatyvinės veiklos pagrindu galimai tapo neteisėtu būdu gauta informacija, todėl operatyvinis tyrimas negali būti laikomas teisėtu.

533Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pažeisdami pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, užfiksavę konkrečius asmenis imančius kyšius, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o tęsė slaptą filmavimą. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės seka, kad operatyvinės veiklos ir slaptų veiksmų taikymo laikas turi būti optimalus. Pagal teismų praktiką, slaptų veiksmų atlikimas ilgesnį laikotarpį nei būtina yra neteisėtas, laikytinas provokacija (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-157/2011, 1A- 226/2011, 1A-157/2014, kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86/2011).

534Apeliantų manymu, teisėtai (neatsižvelgiant į nurodytus operatyvinio tyrimo neteisėtumo argumentus) inkriminuotu tęstinio tariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos epizodu gali būti laikomas tik pirmasis. Jį užfiksavus privalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas konkretaus asmens atžvilgiu. Tolesni veiksmai nesuderinami su BPK 1, 2 str., laikytini pasyvia provokacija ir suponuoja esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

535Be to, teismas nagrinėjantis bylą negalėjo remtis slaptų veiksmų atlikimo protokolais, nes Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis Nr. ( - )ir 2012 m. spalio 2 d. nutartis išslaptinta Vilniaus apygardos teismo ( - )pirmininko A. Valantino. Tai reiškia, ne tik, kad teismas nagrinėjantis bylą dalyvavo byloje kaip ekspertas, bet ir tai, kad teismas yra susipažinęs su operatyvinės bylos medžiagos dalimi, tikėtina ta, kuri nebuvo pateikta kitiems proceso dalyviams. Taigi, remtis medžiaga, kuri nebuvo pilnai pateikta proceso dalyviams, negalima.

536Nustačius, kad operatyvinis tyrimas pradėtas neteisėtai, visa surinkta informacija nelaikytina įrodymu. Jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008).

537Apeliantai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma „<...> Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi buvo leista slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr.3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, <...> ir čia įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones. 2012-10-15 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10- 15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros.“

538BPK 99 str. nurodyta baudžiamojo proceso terminų paskirtis, BPK 100 str. imperatyviai apibrėžtos terminų skaičiavimo taisyklės. Teismo argumentai, kad slapti veiksmai, tame tarpe ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimas galėjo būti atliekamas 2012-10-15, neteisingi. Minėti veiksmai atlikti neteisėtai, pažeidžiant BPK 99, 100 str. 2 d., kadangi pagal terminų skaičiavimo taisykles minėti veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012 m. spalio 16 d. Šių veiksmų gautų duomenų pagrindu negalėjo būti grįstas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nenustatyta, kad analizuojami veiksmai atlikti skubos tvarka. Be to, savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmai išmontuojant kameras iš viso neįforminti protokole, atlikti po termino.

539Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir šių veiksmų sankcionavimo ir veiksmų atlikimo „operatyvumą“. Valstybinės institucijos, tame tarpe ir teismai dirba nuo 8-00 val., 9.00 val. jau pradėta montuoti įranga, t. y. per valandą laiko teismas išnagrinėjo faktinį ir teisinį slaptų veiksmų atlikimo pagrindą, priėmė nutartį, po ko pareigūnai sukomplektavo vaizdo įrašymo įrangą ir nuvyko į ( - )muitinės postą esantį apie ( - )km nuo Vilniaus.

540Vilniaus apygardos teismas neįvertino, kad slaptą Z. J. sekimą leista vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-11-06 nutartimi per laikotarpį nuo 2012-11-06 iki 2013-01-15, o tai reiškia, kad slaptas Z. J. sekimas vykdytas 2012-10-27 ir šios dienos vaizdo įrašai laikytini neteisėtais, atlikti neturint ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos. Jokių duomenų, apie galimai neteisėtus Z. J. veiksmus per ikiteisminio tyrimo teisėjos nustatytą slapto sekimo laikotarpį nuo 2012-11-06 iki 2013-01-15, byloje nenustatyta.

541Apeliantai nurodo, kad liudytojo V. K. apklausos, užfiksuotos 2013 m. vasario 6 d. liudytojo apklausos protokole, duomenimis negalėjo būti grindžiamas nuosprendis, nes jie nebuvo ištirti betarpiškai teismo posėdyje. Gynyba neturėjo galimybės ginčyti parodymus, nebuvo pagrindų perskaityti parodymus BPK 276 str. numatyta tvarka. Skunde nurodoma ir tai, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja teismo išvadoms: „<...>Taip pat noriu pasakyti, kad pareigūnas pinigų nepaėmė.“

542EŽTT yra nustatęs, kad teisingam (sąžiningam) procesui garantuoti būtina: garantuoti teisę į gynybą; teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams; teismo procesą vykdyti laikantis proceso šalių lygybės principo. Vienas veiksmingos teisinės gynybos elementų yra šalių rungimosi principo įgyvendinimas. EŽTT byloje Edwards and Lewis v. United Kingdom pasisakė: „<...> bet kuriuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimo, įskaitant ir procedūrinius elementus, šalių rungtyniškumas ir šalių lygybė yra fundamentalūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektai.“ Byloje Morael v. France tvirtinama, kad teisė į sąžiningą teismą apima „lygiateisiškumo principą, rungtyniškumo proceso užtikrinimą, trukdymą ex officio reformatio in pejus (savo nuožiūra bloginti padėtį) ir greitą procesą.“ Y. M. v. France, § 210. Kaltinamojo teisė apklausti liudytojus įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, taip pat neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti įgyvendinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ši teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (bylos Unterpertingeris prieš Austriją, Delta prieš Prancūziją; 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kostovski prieš Nyderlandus, 1990 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Delta prieš Prancūziją, 1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Saidi prieš Prancūziją, 1997 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje V. M. ir kt. prieš Nyderlandus, 2001 m. vasario 27 d sprendimas byloje Luca prieš Italiją, 2006 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Krasniki prieš Čekiją ir kt.)

543Nuteistojo teisė užduoti kaltinimo liudytojams klausimus liko neįgyvendinta, ko pasėkoje liudytojo V. K. parodymai neleistini priimant nuosprendį.

5442002-03-28 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, byloje Birutis ir kt. prieš Lietuvą, tapačioje situacijoje konstatuotas EŽTK 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies „d“ punkto pažeidimas, kadangi kaltinamiesiems nebuvo sudarytos galimybės apklausti kaltinimo liudytojus.

545Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, byloje Nr. 2K-4/2007, buvo tiriama analogiška situacija kaip ir Z. J. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kuomet į teismo posėdį nebuvo iškviesta dalis liudytojų ir apsiriboja jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimu. Kasacinis teismas nurodė: „<...> Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant R. R. kaip nukentėjusiąją ir V. O. kaip liudytoją, dalyvavo prokuroras, tačiau kaltinamasis N. K. ir jo gynėjas šioje apklausoje nedalyvavo. Taip jiems buvo atimta teisė užduoti nukentėjusiajai ir liudytojai klausimus. Tuo tarpu dalyvavęs apklausoje prokuroras tokia teise pasinaudojo. Dėl to galima pripažinti, kad buvo pažeistas BPK 7 straipsnio reikalavimas <...> Teisėjų kolegija cituojamoje byloje konstatavo „<...> BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimais buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.“

546Kadangi Z. J. neturėjo galimybės užduoti klausimus nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, negali būti remiamasi kaltinime nurodytų liudytojų parodymais, negali būti daromos išvados apie nuteistojo kaltumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2006 m. birželio 6 d. Nr. 2K-15/2006, 2007 m. sausio 16 d. Nr. 2K-4/2007).

547Sistemiškai aiškinant BPK 276 str., galima padaryti išvadą, kad jeigu liudytojas atsisako duoti parodymus teisme, bet yra juos davęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, jo parodymai perskaitomi teismo posėdyje (BPK 276 str. 4 d.) ir sprendžiamas klausimas dėl jų įrodomosios reikšmės. Tačiau atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio nuostatas bei EŽTT jurisprudenciją, tokiais parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų.

548Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo: <...> liudytojų suradimo, jų iškvietimo į apklausą būdas nesietinas su liudytojų parodymų turiniu ir jų patikimumu.“ Priešingai, iškvietimo į apklausą būdas, sąlygoja psichinį spaudimą prieš liudininką, siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus (BPK 11 str. 2 d.), kurių negalės ginčyti gynyba. Apeliantai abejoja ir liudytojos D. S. parodymų atitikimu tikrovei, kuomet ši liudytoja nurodė, jog vairuotojai patys atvykdavo į apklausas, jų atvesdinti nereikėjo. Liudytojams buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų apie galimai savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Jiems buvo išaiškinamos visos teisės, kurios yra numatytos. Bylos duomenys patvirtina, kad kai kurie vairuotojai ne savo valia atvyko pas pareigūnus, o buvo neteisėtai sulaikyti, tačiau byloje nėra laikino sulaikymo protokolų (BPK 140 str. 5 d.).

549Vairuotojams buvo rodomi vaizdo įrašai, tai patvirtino patys vairuotojai ir liudytoja apklausta vertėja. Vairuotojai nurodė, kad peržiūrint vaizdo įrašus, jiems buvo grasinama, kad jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o jei duos parodymus, nuo baudžiamosios atsakomybė bus atleisti. Byloje nėra procesinių dokumentų dėl vairuotojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

550Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė: „<...> šioje byloje mane apklausinėjo dėl konkretaus įvykio, dėl konkrečios dienos. Buvo operatyvinė informacija, kad aš daviau kyšį. Apie tai, kad buvo tokia informacija, man pasakė, kai mane sustabdė. Mane sustabdė muitinės policija, jau pravažiavus valstybės sieną, ant, kelio, ir pasiūlė važiuoti su jais į ( - )poskyrį. Apsisukau ir krovininiu automobiliu ten nuvažiavau, buvau lydimas. Su mane lydinčiu asmeniu nekalbėjau, jis prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu, dėl ko esu vežamas - nepasakė. Dėl ko mane atvežė, sužinojau tik tada, kai mane pradėjo tardyti. Mane tardė pareigūnai trys ar du pareigūnai, tiksliai nepamenu. Man pasakė, kad mane tardo, nes daviau kyšį. Aš patvirtinau, kad kyšį daviau. Tą dieną daviau 5 eurus moteriai. Pinigus įdėjau į TIR knygelę ar pasą. Su pareigūnais kalbos apie mano statusą byloje nebuvo nė kalbos. Man sakė, kad papirkimas irgi nusikaltimas, aš jau neprisimenu ką ten man aiškino, bet buvo kalbama apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Man jokių pažadų nebuvo, buvo paaiškinta, kad būsiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. <...> Man pasakė, kad yra operatyvinė informacija, t. y. kad yra nufilmuota medžiaga, jog daviau kyšį. Ar buvo išaiškinta teisė pasikviesti gynėją, neduoti parodymų – nepamenu.“ Liudytojas I. S. parodė: „<...> atėjau ,,apsiforminti“, ,,apiformino“ ir važiavau. Bevažiuojant mane sustabdė mašina kontrolei. Nežinojau nieko, kas atsitiko, klausiau, niekas nieko nesakė. Į mano automobilį įsėdo vyriškis ir nuvežė mane į apklausą Savanorių g.. Mašiną pastačiau, užrakinau, nuėjome į apklausą. Kur mane veža ir kodėl, iš pradžių niekas neaiškino, sakė, ten paaiškins. <...> Prieš duodant parodymus niekas neaiškino dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą. Iki apklausos aš net nežinojau, kodėl mane sulaikė <...> kai pradėjo apklausą man paaiškino, kad mane stebėjo. Man pasakė, kad kamera stebėjo. Moteris tik apklausinėjo, man paaiškino, kad sekimo kameromis buvau sekamas. <...>.“ Liudytojas J. B. parodė: „<...> Pravažiavus sieną sustabdė muitinės pareigūnai. Niekas nieko nesakė, tik kai nusivedė į pastatą, pasakė, kad muitininkui davėm pinigų, yra užfiksuota kamerų. Aš pasakiau, kad taip. Mane nuvežė kažkur Vilniuje, pareigūnas prisistatė muitinės departamento kriminalinės policijos pareigūnu <...> pinigus duodavau už tai, kad sklandžiau vyktų procesas, būtų žmonėms paskatinimas, kad greičiau suformintų, neitų gerti kavos. Suvokiau, kad tai yra nusikalstama veika. Kriminalinė policija sakė, kad mano duomenys nebus skelbiami, nebūsiu kviečiamas <...> Įrašų man nerodė, tik pasakė, kad yra užfiksuota. <...> kai sustabdė, pasiėmė dokumentus nusinešė į automobilį, pralaukiau gal pusę valandos. <...> Sulaikymo protokolo man neparodė. Tarnyboje mane apklausinėjo du, trys asmenys <...> Man nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų.“

551Apeliantų nuomone, Z. J. laikinas sulaikymas, vertintinas kaip psichologinis spaudimas, siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus. Iki Z. J. sulaikymo, vaizdo įraše jau buvo užfiksuoti, kaltinimo nuomone, 2 nusikalstamos veikos epizodai. Pirmasis 2012-10-27, taigi, jeigu kaltinimo tikslas būtų sulaikyti asmenį nuo daromos (ar tik padarytos) nusikalstamos veikos, Z. J. turėjo būti sulaikytas nedelsiant, tik peržiūrėjus įrašus, tuo tarpu jis buvo sulaikytas tik 2012-12-05, todėl kaltinimo veiksmai vertintini kaip psichologinis spaudimas (BPK 11 str. 2 d.).

552Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nepaneigti nuteistojo argumentai, pagrindžiantys jo nekaltumą. Nuteistasis nurodė, kad dėl 2012-10-27 apie 12.27 val. iš Rusijos piliečio V. K. paso neva neteisėtai paimtų 100 rublių, kaltu neprisipažįsta. Dėl tariamai paimtų pinigų 10 Lt iš V. G. paso jis taip pat neprisipažįsta.

553Apeliantai kritikuoja ir specialisto išvadą Nr. ( - ). Nurodo, jog specialistas nenustatė neabejotinų faktų, jis rėmėsi netinkamos kokybės jam pateiktais vaizdo įrašais, specialisto išvada prieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl paminėta specialisto išvada remtis negalima. Skundžiamo nuosprendžio 67 psl. padaryta techninė klaida - nurodytas klaidingas specialisto išvados numeris. (t. 21, b. l. 57-59, esančios specialisto išvados Nr. ( - )).

554Nepaisant vienareikšmės specialisto išvados, kad „2012-10-27 13.37.20, yra 100 Rusijos Federacijos rublių, kartu specialistas pažymi netinkamą vaizdo įrašo kokybę, dėl ko negalima buvo tinkamai išryškinti tiriamo objekto (popieriuko). Be to, ši specialisto išvada prieštarauja V. K. parodymams: „<...>Taip pat noriu pasakyti, kad pareigūnas pinigų nepaėmė.“

555Nuteistasis bei jo gynėjas nesutinka ir su Z. J. paskirta bausme ir nurodo, kad teismas skirdamas bausmę, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Skunde cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1A-274/2014, 1A-449/2013, 1A-425/2013, 1A-263/2013, 1A-313/2013, 1A-567/2013. Be to, teismo paskirtos bausmės neteisingumą patvirtina ir paskirtos bausmės disproporcija, lyginant su bausmėmis, paskirtomis asmenims, nubaustiems teismo baudžiamaisiais įsakymais. Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę Z. J. neįvertino, kad paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta, prieštarauja teisingumo, bendrosioms bausmių skyrimo nuostatoms ir teisingumo principui (BK 54 str.). Teismas neindividualizavo bausmės, neatsižvelgė į Z. J. asmenybę (gautus apdovanojimus, padėkas, paskatinimus už tarnybinių pareigų vykdymą), bei sunkias pasekmes, kurias gali sukelti tokios griežtos bausmės paskyrimas Z. J. (jo šeimai). Teismas neįvertino, kad dėl pritaikytos prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų Z. J. materialinė padėtis tapo sunki. Z. J. finansinės galimybės sumokėti paskirtą neproporcingai didelę baudą yra labai ribotos.

556Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas buvo šališkas. Be apeliaciniame skunde jau nurodytų teismo šališkumo apraiškų, pažymima ir ta, kad bylą nagrinėjantis teismas neproporcingai ilgai (viso teisminio nagrinėjimo metu) tęsė laikiną nušalinimą nuo pareigų Z. J., nurodydamas, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo išankstinį teismo įsitikinimą dėl Z. J. kaltumo. Teismas selektyviai, kaltinančia prasme tendencingai rėmėsi V. K. 2013- 02-06 apklausos protokole užfiksuotais parodymais ir apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė, jog liudytojas teigė: „Taip pat noriu pasakyti, kad pareigūnas pinigų nepaėmė.“

557Nuteistasis Z. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį skundžiamoje dalyje dėl Z. J. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 228 str. 2 d. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismui nesutikus su išdėstytais argumentais dėl Z. J. išteisinimo, prašoma sumažinti paskirtą bausmę.

558Nuteistoji L. U. ir jos gynėjas Egidijus Losis apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendis nepagrįstas, neteisingas. Nuosprendžio ydingumas pasireiškia tuo, kad teismas priimdamas nuosprendį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės paskirtį ir prasmę (BK 228 str. aspektu); teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais, neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu.

559Vilniaus apygardos teismas nuteisdamas L. U. bei ikiteisminio tyrimo subjektai pradėdami baudžiamąjį persekiojimą, ignoravo baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį nustatančią ultima ratio doktriną.

560Pasak kaltinimo ir nuosprendžio L. U. piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 str.) pasireiškė tuo, kad ji dirbdama atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje iš atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių vairuotojų, rinko teisės aktais nenumatytas rinkliavas t. y. ne mažiau, kaip po 10 litų, arba pakeitus kitos valstybės valiutą (Rusijos rublius, eurus, JAV dolerius) atitinkamu ekvivalentu, kaip už neva greitą muitinės procedūrų įforminimą.

561Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis. Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 n. sausio 16 d. nutarimai).

562Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, įvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K- 205/2012, 2K-98/2014).

563Apeliantai atkreipia dėmesį ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant ir taikant BK 228 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014 nurodyta, kad: „Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymi vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.

564Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-512/2004. 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-7-335/2013).

565Apeliantai nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje ir bylos medžiagoje nėra duomenų, kad L. U. savo funkcijas būtų atlikusi netinkamai.

566Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškindamas ir įrodinėdamas BK 228 str. didelės žalos požymį, pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytus didelės žalos kriterijų neatitinkančius argumentus. Teismas didelę neturtinę žalą valstybei grindė prielaidomis, kolektyvine atsakomybe, nenustačius bendrininkavimo ir gandais apie Lietuvos Respublikos pasienį, o būtent - vairuotojų įgautu netikrumo jausmu, tačiau apie netikrumo jausmą vairuotojai nebuvo tiesiogiai apklausti, ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama. Teismas nenustatė ir byloje nėra jokių duomenų išvadai, kad „net ir esant tvarkingiems dokumentams gali užvilkinti muitinės procedūras“ pagrįsti. Apeliantų nuomone, teismo teiginiai deklaratyvūs, jie nėra nustatyti, jų neįmanoma patikrinti dar ir dėl to, kad operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo subjektai naikino įrašus pasilikdami tik jų ištraukas. Ilgą laiko tarpą, apie pusę metų, atliekant bendrai slaptus veiksmus OVĮ ir BPK tvarka nenustatytas nė vienas atvejis, kad pareigūnai asmens atžvilgiu atliktų kažkokius nepagrįstus ar neteisėtus veiksmus, susijusius su muitinės procedūros įforminimu. Antras, pasak teismo, didelės žalos kriterijaus aspektas - esant pakankamai muitinės pareigūnų atliekamo darbo kontrolei, nesąžiningi pareigūnai slapčia sugeba atlikti tokius veiksmus, kurie jiems atneša asmeninę naudą. Pasak apeliantų, byloje nėra duomenų apie kaltinamosios L. U. atžvilgiu taikytą „kontrolę“ bei jos efektyvumą. Teismas nurodo, jog pareigūnai nusikalstamus veiksmus atlieka „išlavintais“ judesiais, t. y. įgijo neteisėtų rinkliavų paėmimo įgūdžius ir metodus, tačiau teismas nepaaiškina, kas jo nuomone yra „išlavinti“ judesiai, kokie yra neteisėtų rinkliavų paėmimo metodai, kokie konkretūs pareigūnai tuos įgūdžius ir metodus įvaldę. Nuosprendyje nurodoma, jog didelę žalą sudaro tai, kad pareigūnai nusistovėjusiais tradiciniais korupciniais santykiais, gadinantys Europos Sąjungos įvaizdį. Apeliantai pabrėžia, jog šiuo atveju svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, kiekvienas drausminis nusižengimas žemina pareigūno vardą, bet ne kiekvienas sukelia didelę žalą. Tai reiškia, kad kiekvienu drausminiu nusižengimu gadinamas Europos Sąjungos įvaizdis, tačiau tai negali būti vertinama kaip nusikaltimas BK 228 str. prasme. Be to, palyginus nusikalstamos veikos epizodus su per ( - )pasienio kontrolės postą pravažiuojančių krovininių automobilių srautu (apie 500 per parą) bei operatyvinės veiklos ir slaptų veiksmų taikymo laikotarpio trukmę (apie pusę metų), paneigiami teismo argumentai dėl „nusistovėjusios sisteminės korupcijos“. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkaudami, todėl sisteminis pobūdis, ar konkretaus kaltinamojo atliktos veikos vertinimas, kaip kitų kaltinamųjų padarytos veikos sudedamoji dalis, negalimas. Kiekvieno kaltinamojo veiksmai vertintini atskirai, turi kelti didelę žalą valstybei, tai turi motyvuotai atsispindėti nuosprendyje.

567Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje nenustatė, kaltinimas byloje nepateikė duomenų apie padarytą žalą. R. J. teismo posėdyje nurodė, kad: ,,nepastebėjau, kad 2012 m. dėl kaltinimuose pareikštų epizodų būtų padaryta žala muitinei“. Analogiškus parodymus davė ir kiti muitinės postui vadovaujantys pareigūnai.

568Byloje nenustatyta kiek nukentėjo muitininko, muitinės reputacija, nebuvo nustatyti aiškūs atribojimo kriterijai, kada žala yra didelė, o kada ne. Nėra aišku kam buvo padaryta teismo nurodyta didelė žala. Iš esmės nuosprendyje kalbama apie neturtinę žalą, tačiau byloje nepareikšti ieškiniai patvirtinantys neturtinę žalą.

569Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti D. K. gynėjo prašymą įpareigoti prokurorą pateikti duomenis dėl padarytos žalos, nurodant kokią žalą patyrė valstybė, kokią jos dalį atlygino teismo baudžiamuoju įsakymu nubausti asmenys (S. L., B. G.). Esant šioms aplinkybėms galimos dvi alternatyvios išvados: 1) dėl prejudicijos formavimo prokuroras siekė neteisėtais būdais, t. y. neišspręsdamas privalomo žalos atlyginimo klausimo, gauti įrodymus/duomenis - teismo baudžiamuosius įsakymus; 2) jokia žala nebuvo padaryta.

570Apeliantai nesutinka ir su kaltinimą palaikančio prokuroro pateiktais argumentais dėl „didelės žalos“ kriterijaus, kurie, kaip nurodoma skunde, yra niekuo nepagrįsti, hipotetiniai samprotavimai. Rezonansas visuomenėje buvo sukeltas pačių ikiteisminio tyrimo subjektų pateikiant duomenis žiniasklaidai ir tuo siekiant sukelti „didelės žalos“ fenomeną. Informacija internetiniuose portaluose www.lrytas.lt, www.lrt.lt, www.delfi.lt, www.15min.lt apie tariamą muitinės pareigūnų kyšininkavimą paskelbta 2012-12-05 11 val. 30 min. Muitinės departamentas per atstovę spaudai G. V. išplatino raštišką pranešimą, o po valandos buvo kviečiama žiniasklaida ir spaudos konferencijoje Muitinės departamento generalinis direktorius A. S., Tarnybinių tyrimų tarnybos viršininkas G. C., Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius M. K., ( - ) muitinės viršininkas J. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. J. aptarinėjo situaciją su žurnalistais. Tokiu būdu buvo sukurtas rezonansas visuomenėje.

571Apeliantų nuomone, L. U. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 228 str., nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos BK 225 str. prasme. BK 225 str. ir 228 str. 2 d. sudaro subsidiarią baudžiamųjų normų konkurenciją. BK 228 str. 2 d. gali būti taikoma tik „jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių“, iš to seka, kad įstatymo leidėjo naudojama juridinė technika sąlygoja pareigą patikrinti ar L. U. veikoje nėra kyšininkavimo požymių.

572Pradinėje tyrimo stadijoje, dokumentuose buvo nurodomas BK 225 str., tačiau ikiteisminio tyrimo subjektai, nustatę, kad L. U. gautų kyšių suma nesiekia 1 MGL, per se atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai neteisėti, nepagrįstai „pritempė“ kvalifikavimą prie BK 228 str. 2 d.

573Teismas konstatavo, kad kaltinamieji pinigus imdavo už konkrečių veiksmų neatlikimą, priešingu atveju, pagal bylos duomenis, patikrinimas buvo dirbtinai pratęsiamas. Liudytojas P. M. apklausoje (2012-11-28) nurodė, kad „<...>anksčiau jį tikrino rentgenu, duodavo, kad išvengti tikrinimo rentgenu“. Teisme apklausti liudytojai tai patvirtino. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2012-10-08 rašte Nr. ( - ), kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad tais atvejais, kai dokumentų tikrinimo metu randami galimi trūkumai ar pažeidimai, iš vairuotojų papildomai reikalaujama duoti kyšį už neva sklandų ir greitą muitinės procedūros įforminimą, kurio dydis priklauso nuo galimo ar tariamo pažeidimo. BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. K. parodymai. Šis liudytojas nurodė, kad dirba vairuotoju ir vežioja krovinius iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis. „<...> jis kaip visada į pasą pareigūnui įdėjo 10 litų, tačiau pareigūnas pasakė, kad reikia įdėti 20 litų. Tačiau jis atsisakė įdėti didesnę sumą pinigų, nes yra įpratęs dėti 10 litų arba 100 rublių, todėl daugiau nedėjo iš principo. Dėl to su pareigūnu kilo konfliktas, pareigūnas pradėjo reikalauti atidaryti puspriekabę. Jis atidengė puspriekabės galą ir parodė pareigūnui krovinį, tačiau jis pasakė, kad jam krovinys įtartinas, todėl liepė pilnai atitentuoti puspriekabę. Jis susiginčijo su pareigūnu, nes pareigūnas pamatė krovinį ir jis buvo tvarkingas, tačiau pareigūnas vis tiek reikalavo atitentuoti. <...> poste jis sugaišo ne mažai laiko, t. y. apie 30-40 min., nors įprastai dokumentų forminimas užtrunka apie 10 min. Pareigūno reikalavusio 20 litų apibūdinti negali“ (t. 23, b. l. 29-30). BPK 276 str. tvarka buvo pagarsintas liudytojo R. S. apklausos protokolas. Šis liudytojas parodė, kad dirba vairuotoju ir vežioja krovinius iš Rusijos, Kaliningrado sr. į Maskvą, tranzitu per Lietuvą. <...> Tais atvejais, kai į pasą įdedami pinigai, muitinis forminimas užtrukdavo apie 10 min., o jei į pasą neįdedi pinigų, gali prastovėti nuo 30 min. iki 1,5 val.“ (t. 11., b. l. 144-145 ).

574Pagal kasacinę praktiką, minėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 225 str. (kasacinės nutartys Nr. 2K-369/2013, 2K-207/2013). Teismas nurodo, kad pinigai tariamai buvo duodami, kad būtų greičiau atliekama patikra, o nedavus pinigų - kyšio, ji užtrukdavo nepagrįstai ilgai. Atsižvelgiant į tai, kad tariamai savo naudai gautų lėšų sumą (veika pagrįstai pripažinta tęstine) neviršijo 1 MGL, veika kvalifikuotina pagal 225 str. 4 d.

575Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kyšio gavimas už konkrečių veiksmų neatlikimą, nesudaro BK 228 str. 2 d. numatytų nusikaltimo sudėties požymių visumos.

576Apeliaciniame skunde nurodomi duomenys, kuriais Vilniaus apygardos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau, pasak apeliantų, bylos duomenų analizė ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu tirti duomenys rodo, kad kaltinimas grindžiamas įrodymų sampratai (BPK 20 str., 301 str.) neatitinkančiais duomenimis. Nuosprendžio nepagrįstumas grindžiamas šių byloje esančių duomenų kategorijų analize: operatyvinio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu taikant slaptus veiksmus surinktų duomenų (jų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas), susijusių su slaptų veiksmų taikymu; liudytojų parodymų; 3) kitų duomenų (specialisto išvadą ir kt.).

577Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje vienareikšmiai nurodyta, kad duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės - tokie duomenys įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kad jų patikimumu neabejojama. „Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo, negali būti laikomi įrodymais, jei atliekant šiuos veiksmus buvo nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas būtų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių. <...> Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalį kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.

578Apeliantų nuomone, nuosprendis iš esmės grindžiamas, neteisėtai sumontuotos įrangos fiksuotais, nesąsajais su byla vaizdo įrašais ir kitais duomenimis. Konkrečių duomenų apie faktinį ir teisinį pagrindą teigti, kad L. U. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi nėra, t. y. operatyvinio tyrimo pagrindai nepateikti. Prie Tarnybinių tyrimų tarnybos pateikto 2013-05-16 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ priede „Dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo“ yra nurodyta, kad „2012-07-23 d. MD TTT pradėta operatyvinio tyrimo byla <...> dėl ( - )TM ( - )KP <...>“. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas (teisėtumas) be kita ko, reiškia, jog bylose, kuriose pagal OVĮ buvo taikyti slapti veiksmai, teismams, vertinantiems, ar bylos duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai, yra suformuoti privalomi reikalavimai laikantis rungimosi principo patikrinti: ar buvo teisinis pagrindas juos atlikti, t. y., ar yra byloje prokuroro sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai, o jei šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, tai, ar yra byloje teikimo išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų; ar buvo faktinis pagrindas slaptiems veiksmams atlikti, t. y. ar egzistavo priežastys, dėl kurių nuspręsta juos taikyti; ar yra byloje informacija, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas esant OVĮ nurodytam pagrindui apie rengiamą, daromą ar padarytą atitinkamą nusikaltimą, leidžianti atlikti šį operatyvinį veiksmą. Jei tokios informacijos pagrindas yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija, tai teismai tikrina ir vertina tą informacijos dalį, su kuria gali būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai.

579Prie šios baudžiamosios bylos medžiagos nėra išreikalauta ir prijungta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Nuteistosios D. K. gynėjo prašymas, kuriam pritarė ir kiti kaltinamieji (tame tarpe ir L. U.) bei jų gynėjai, buvo nemotyvuotai atmestas. Operatyvinio tyrimo medžiagos neišreikalavimas ir neprijungimas prie baudžiamosios bylos medžiagos atima galimybes nuteistiesiems įvertinti operatyvinio tyrimo (ne)teisėtumą. Todėl nėra aiškus ir apskritai šios bylos teisėtumas ir pagrįstumas, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai.

580Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje yra nurodęs: „kad byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Teismas neturėtų tirti informacijos, su kurios turiniu negali būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai, o faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Svarbiu duomenų, gautų atliekant operatyvinį tyrimą, pripažinimo įrodymais aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta operatyvinio tyrimo veiksmų įgyvendinimo teisėtumą.“

581Neprijungiant operatyvinės bylos prie baudžiamosios, pažeistas rungimosi, teisingo teismo principai, apsunkinta L. U. teisė susipažinus su gynybai reikšmingais duomenimis gintis nuo reiškiamo kaltinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje Nr. 2K-716/2004 toks pažeidimas įvertintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

582Gynybos pateikta ir teismo prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvada, kurios tyrimo objektas tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti nuteistajai L. U., dalyku. Ši išvada galimai atskleidžią kodėl prašymai išreikalauti ir prijungti Operatyvinio tyrimo bylą buvo atmetami.

583Pagal bylos duomenis Operatyvinio tyrimo byla buvo pradėta 2012 m. liepos 23 d. Į tai nurodo 2012 m. spalio 1 d. prašymas dėl operatyvinių priemonių sankcionavimo Nr. ( - ).

584Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. ( - )sudarytos komisijos 2013 m. sausio 10 d. Muitinės departamento generaliniam direktoriui pateikto Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. ( - ) „Dėl ( - ) muitinės posto viršininko pavaduotojo R. J., posto pamainos viršininkų A. R., I. K., posto vyriausiojo inspektoriaus V. P. veiksmų bei G. P. ir D. R. veiksmų“ rodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys dėl operatyvinio tyrimo pradžios, atliktų veiksmų, pirminės informacijos galimai yra klastojami. Šią abejonę patvirtina šie išvadoje nustatyti ir išdėstyti faktai: „Padažnėjus gaunamiems skundams apie muitinės pareigūnų pažeidimus bei TTT ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams nustačius eilę muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos ir elgesio pažeidimų, VTM viršininkas 2012-03-08 raštu Nr. ( - )kreipėsi į postų viršininkus ir atkreipė jų dėmesį į sisteminį muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir drausmės pažeidimų pobūdį, akivaizdų aukštą korupcijos pasireiškimo tikimybės lygį muitinės pareigūnų tarpe bei neatsakingą muitinės pareigūnų požiūrį į atliekamas pareigas. Rašte pažymima, kad su tokio pobūdžio pažeidimais ateityje bus griežtai kovojama, pažeidimai bus traktuojami kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas, už kurį numatyta sankcija - atleidimas iš tarnybos. Rašte postų viršininkų pareikalauta sustiprinti muitinės pareigūnų darbo vietų kontrolę, priemonių plano korupcijos apraiškoms VTM išgyvendinti vykdymą, pravesti su muitinės pareigūnais susirinkimus, aptariant Šalčininkų kelio poste nustatytus pažeidimus ir visus pareigūnus supažindinant su šiuo raštu pasirašytinai.

585Muitinės departamente 2012-02-06 buvo gautas Rusijos Federacijos piliečio A. C. skundas dėl vyriausiojo inspektoriaus L. V., atliekančio pareigas ( - )kelio poste, veiksmu <...> 2012-03-16 Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu paskambinęs neprisistatęs asmuo pranešė, kad 2012-03-16 apie 08.15 val. jam vykstant iš Lietuvos Respublikos per VTM ( - )kelio postą, krovinine transporto priemone pravažiavus per svarstykles ir pateikus krovinio dokumentus muitinės pareigūnei, ši priėmusi dokumentus paklausė, kodėl nieko neįdėta į dokumentus. Pranešėjas pasakė, kad viršininkas jiems neskiria pinigų tokioms išlaidoms. Muitinės pareigūnė (informacijos tikrinimo metu pranešėjas iš pateiktų jam posto pareigūnų nuotraukų atpažino muitinės pareigūnę kaip N. M.) pasakė, kad tuomet įves jį į kompiuterį ir jis turės problemų, bei dar kartą liepė važiuoti per svarstykles. 2012-04-02 Muitinės departamente gautas Baltarusijos Respublikos piliečio N. K. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad jo sūnus 2012-03-24 Lietuvoje pirko lengvąjį automobilį ir 2012-03-24 apie 24 val. juo vyko į Baltarusijos Respubliką per ( - )kelio postą. Muitinės pareigūnas, patikrinęs išvežamo automobilio dokumentus, pakvietė automobilio vairuotoją į tarnybines patalpas ir paklausė, kodėl automobilio pirkimo dokumentuose nurodyta tokia maža kaina, į ką vairuotojas atsakė, kad dokumentuose nurodyta tokia kaina, už kurią buvo įsigytas automobilis. Tada muitinės pareigūnas apkaltino N. K. sūnų, kad jis padeda slėpti Lietuvos įmonėms mokesčius ir automobiliui neleis išvykti. Po kelių minučių tokių gąsdinimų inspektorius pasakė, kad leis toliau vykti, jeigu jam bus sumokėta 100 Lt. Kadangi N. K. sūnus buvo atvykęs į Lietuvą pirmą kartą, pirko automobilį savo reikmėm ir buvo stipriai prigąsdintas, todėl jis buvo priverstas sumokėti inspektoriui 100 Lt“.

586Šie 2012 m. Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu gauti pranešimai bei skundai dėl VTM Medininką kelio poste pareigas atliekančių muitinės pareigūnų veiksmų sudarė pagrindą konstatuoti, kad kelio postuose egzistuoja neteisėtų rinkliavų sistema. Be to, TTT viršininko G. C. teigimu (2013-01-09 G. C. tarnybinis pranešimas Nr. ( - )), TTT disponavo įvairaus pobūdžio informacija apie tai, kad VTM pareigūnai, atliekantys pareigas ( - )kelio poste, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, o būtent: iš atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių vairuotojų renka 10-20 Lt dydžio neteisėtas rinkliavas; pinigai muitinės pareigūnams yra pateikiami kartu su gabenamų krovinių ir asmens dokumentais, o tais atvejais, kai dokumentų tikrinimo metu randami galimi trūkumai ar pažeidimai, iš vairuotojų papildomai reikalaujama duoti kyšį už neva sklandų ir greitą muitinės procedūros įforminimą, kurio dydis priklauso nuo galimo ar tariamo pažeidimo. Siekiant įvertinti problemos mastą ir rasti jos sprendimo būdą, TTT pareigūnai nuo 2012 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti ( - )ir kituose VTM kelio postuose, betarpiškai stebėdami muitinės pareigūnų darbą ir jų elgesį. TTT viršininko G. C. teigimu, pastebėta, kad muitinės pareigūnams kartu su pateikiamais krovinio dokumentais yra pateikiami asmens pasai, į kuriuos būna įdėta po 5-10 Eur arba ekvivalentai kita valiuta. Siekiant patikrinti šią versiją buvo įsigyta automobilinė radijo stotis ir perklausomi bei įrašomi poste esančių vairuotojų vieši tarpusavio pokalbiai. Jau pirmojo patikrinimo metu ( - )kelio poste buvo įrašyti bent 3 analogiški vairuotojų pokalbiai, iš kurių galima spręsti, kad neteisėtų rinkliavų sistema poste iš tikrųjų egzistuoja, ir kad tai yra masinis ir visiems vairuotojams savaime suprantamas reiškinys. <...> Siekiant spręsti susidariusią situaciją, toliau buvo renkama informacija apie darbo organizavimą postuose, bendraujama su vairuotojais.

5872012-05-29 10.35 val. Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu paskambinęs neprisistatęs asmuo pranešė, kad 2012-05-28 apie 22-23 val. iš Rusijos Federacijos piliečio, krovininiu automobiliu vykusio į Lietuvos Respubliką per ( - )kelio postą, muitinės pareigūnas (identifikavimo ženklas Nr. ( - )) netiesiogiai reikalavo duoti kyšį - sakė, kad automobilį tikrins iki ryto, visą iškratys ir panašiai. To pasėkoje vairuotojas davė minėtam muitininkui 200 Rusijos Federacijos rublių, iš ko muitinės pareigūnas dar pasišaipė, kad už šiuos pinigus net butelio degtinės nenusipirks. 2012-08-25 11.24 val. Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu paskambinęs asmuo pranešė, kad 2012-08-25 apie 09 val. jam vykstant per ( - )kelio postą į Lietuvos Respubliką, tikrinimą atlikęs vyriausiasis inspektorius P. B. reikalavo 10 Eur už tai, kad dokumentų tikrinimas būtų atliktas greitai. 2012-08-30 07.15 val. Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu paskambinęs neprisistatęs asmuo skundėsi ( - )kelio poste dirbančiais muitinės pareigūnais, kurių identifikavimo ženklai Nr. ( - )ir Nr. ( - ), kurie dirbdami krovininių automobilių eksporto pusėje, reikalavo 10 Eur už greitą įforminimą, elgėsi šiurkščiai, vartojo necenzūrinius žodžius.

588Apeliantų nuomone, šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti veiksmai, nes apie juos duomenų nėra baudžiamosios bylos medžiagoje yra nesankcionuoti ir neįforminti (neprotokoluoti), minimi tariamai nusikalstamai veikę asmenys baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Iš šios tarnybinio patikrinimo išvados seka, jog susipažinus su asmeniniais vairuotojų tarpusavio radijo ryšiu vykstančiais pokalbiais, buvo nuspręsta, kad kyšiai tariamai renkami muitinės patikrų metu. Išvadoje deklaruojamas jų viešumas niekinis, kadangi asmenys turėjo būti perspėti, kad jų yra klausomasi arba toks klausymasis turėjo būti sankcionuotas įstatymo numatyta tvarka, tokių duomenų byloje nėra. Iš to daroma išvada, kad faktinių operatyvinės veiklos pagrindu galimai (operatyvinė byla neprijungta prie baudžiamosios) tapo neteisėtu būdu gauta informacija iš vairuotojų pokalbių ar galimai kitų veiksmų metu, todėl operatyvinis tyrimas negali būti laikomas teisėtu - iš neteisės negimsta teisė.

589Ikiteisminio tyrimo subjektai pažeisdami pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeisdami teisę į gynybą, sunkinant kaltinamųjų atsakomybę (ko pasakoje paskirta nepagrįstai griežta bausmė), gavę informacijos apie tariamai egzistuojantį sisteminį kyšininkavimą, ar apie Tarnybinių tyrimų tarnyboje gautus pranešimus apie N. M. ir kitų tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų asmenų nusikalstamas veikas, ar užfiksavę tariamai konkrečius šioje byloje nuteistus, asmenis imančius kyšius (pirmuosius epizodus), nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tęsė operatyvinę veiklą, vėliau slaptą filmavimą (tiražavo tęstinės veikos epizodus).

590Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinės veiklos ir slaptų veiksmų taikymo laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad slapti veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas.

591Pagal teismų praktiką slaptų veiksmų atlikimas ilgesnį laikotarpį nei būtina yra neteisėtas, laikytinas provokacija. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis bylose Nr. 1A-157/2011, 1A-226/2011, 1A-157/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-86/2011)

592,

593Taip pat apeliantų nuomone, svarbus argumentas dėl kurio teismas nagrinėjantis bylą negalėjo remtis slaptų veiksmų atlikimo protokolais yra bylos duomenys apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ( - )ir 2012-10-02 d. nutartis yra išslaptinta Vilniaus apygardos teismo ( - )pirmininko A. Valantino. Tai reiškia ne tik, kad teismas nagrinėjantis bylą dalyvavo kaip ekspertas byloje, bet kur kas svarbiau yra tai, kad teismas yra susipažinęs su operatyvinės bylos medžiagos dalimi, tikėtina ta, kuri nebuvo pateikta kitiems proceso dalyviams ir kurie neturi galimybės įvertinti jos teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, remtis medžiaga, kuri nebuvo pilnai pateikta proceso dalyviams, negalima.

594Nustačius, kad operatyvinis tyrimas pradėtas neteisėtai, visa surinkta informacija nelaikytina įrodymu. Jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008).

595Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma: „Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi buvo leista slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu ( - ) ( - )k., ( - ) (( - ), Vilniaus r., ( - )šen.) ir čia įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones.“ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo 2012-10-15 nutartimi leista atlikti slaptus Veiksmus nuo 2012 spalio 15 d. iki 2013 m sausio 15 d. BPK 99 str. nurodyta, kad baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką. Įstatymų numatytais atvejais terminus gali nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ir teismas. BPK 100 str. imperatyviai apibrėžtos terminų skaičiavimo taisyklės. Teismo argumentai, kad slapti veiksmai, tame tarpe ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimas galėjo būti atliekamas 2012-10-15 neteisingi. Minėti veiksmai atlikti neteisėtai, pažeidžiant BPK 99, 100 str. 2 d., kadangi pagal terminų skaičiavimo taisykles minėti veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012 m. spalio 16 d. Šių veiksmų gautų duomenų pagrindu negalėjo būti grįstas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nenustatyta, kad analizuojami veiksmai atlikti skubos tvarka. Atkreipiamas dėmesys ir į šių veiksmų sankcionavimo ir veiksmų atlikimo „operatyvumą“, kuris sunkiai paaiškinamas laiko prasme. Valstybinės institucijos, tame tarpe ir teismai dirba nuo 8.00 val., 9.00 val. jau pradėta montuoti įranga, t. y. per valandą laiko teismas išnagrinėjo faktinį ir teisinį slaptų veiksmų atlikimo pagrindą, priėmė nutartį, po ko pareigūnai sukomplektavo vaizdo įrašymo įrangą, nuvyko į ( - )muitinės postą esantį apie ( - )km nuo Vilniaus. Apeliantams kyla abejonių dėl to, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tinkamai atliko savo funkcijas, t. y., kad prokuroro prašymo pagrindai net nebuvo analizuoti, prašymas tenkintas formaliai arba įranga buvo sumontuota anksčiau, o įrangos sumontavimas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo tik „legalizuotas“.

596Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas neįvertino, kad slaptą L. U. sekimą leista vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-06 nutartimi per laikotarpį nuo 2012-11-06 iki 2013-01-15. Tai reiškia, kad slaptas L. U. sekimas vykdytas 2012-10-18 bei šios dienos vaizdo įrašai laikytini neteisėtais, atlikti neturint ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos. Vilniaus apygardos teismas šių duomenų, rodančių neteisėtą L. U. sekimą neįvertino ir įrodymais pripažino neteisėto sekimo 2012-10-18 metu padarytus vaizdo įrašus. Skunde pažymima, kad jokių duomenų apie galimai neteisėtus L. U. veiksmus per ikiteisminio tyrimo teisėjos nustatytą slapto sekimo laikotarpį nuo 2012-11-06 iki 2013-01-15 - nenustatyta. Be to, apeliantų nuomone, byloje pateikti vaizdo įrašai neatitinka įrodymams keliamo patikimumo kriterijaus. Šioje baudžiamojoje byloje vaizdo įrašai skundžiamame teismo nuosprendyje pateikiamai ir vertinami kaip vieninteliai objektyvūs (patikimi) duomenys. Tačiau pateiktuose įrašuose esančia informacija negali būti grindžiamas nuosprendis, kadangi kaltinimų esmė pinigų ėmimas, nesant specialisto išvados, kad esant prastos kokybės įrašui, nėra galimybės nustatyti ar vaizdo įrašuose vaizduojami popieriukai yra pinigai. Teismas vertindamas įrašus ir grįsdamas jais apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne pačių įrašų turiniu ir savo vidiniu įsitikinimu (BPK 20 str. 5 d.), o subjektyvia prokuroro nuomone apie įrašuose užfiksuotą informaciją. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad minėti popieriai yra pinigai, tuo tarpu byloje tame tarpe ir skundžiamame nuosprendyje aiškiai nustatyta, kad skirtingų formų ir spalvų popieriukai - „talonėliai“ buvo dedami į pasus ir legitimiai naudoti muitinės pareigūnų veikloje, t. y. nėra vienareikšmių duomenų. Apeliantai pažymi, kad „talonėliai“ buvo naudojami krovinių kontrolei. Jų naudojimo tvarką reglamentavo vidinės posto darbo tvarkos taisyklės. Apie tai savo parodymuose kalbėjo ir posto viršininkas G. P. ir viršininko pav. R. J.. Taip pat pamainų viršininkai A. R. ir D. R.. Ant talonėlių buvo dedamos visų poste esančių tarnybų antspaudų žymos. Muitinė buvo galutinė tarnyba, kurią praėjęs vairuotojas, atsakingas už krovinio gabenimą, galėjo netrukdomai įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Muitininkas paėmęs talonėlį patikrindavo, ar tikrai yra visos reikiamos atžymos, dėdavo savo spaudą. Talonėlis likdavo pas muitininką. Kas valandą atsakingas pareigūnas iš inspektorių surinkdavo atžymėtus talonėlius, juos suskaičiuodavo, sudėdavo į specialų voką. Po to užpildydavo specialias statistikos lenteles. Šiuos duomenis perduodavo į Muitinės departamentą. Voką su talonėliais pamainos pabaigoje perduodavo pamainos viršininkui. Talonėliai tam tikrą laiką būdavo saugomi posto archyve, kad iškilus reikalui, pvz. paaiškėjus, kad neatlikta veterinarinė kontrolė, galima būtų patikrinti ar tikrai nėra veterinarijos tarnybos spaudo.

597Vienas esminių nekaltumo prezumpcijos principo (Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTK 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d.) turinio elementų - in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą būtų vertinamos kaltinamojo naudai, draudžiantis nuosprendį grįsti prielaidų pagrindu. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain (judgment of 6 December 1988, Series A no 146) Telfner v. Austria (no. 33501/9620, 20 March 2001) ir eilėje kitų bylų nurodė, kad draudžiama nuosprendį grįsti prielaidomis, o visos abejonės dėl asmens kaltumo vadovaujantis EŽTK 6 str. 2 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

598Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-20 nutartyje byloje Nr. 2K-P-218/2009 nurodė: „Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas - išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).“

599Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie tavo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. <...> Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).„

600Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra vienareikšmiai nurodęs, kad draudžiama apkaltinamąjį nuosprendį priimti prielaidų pagrindu: ,,<...> in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.“

601Pasak apeliantų, nesant nusikalstamos veikos dalyko - pinigų (net veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, nuteistoji ir kaltinama tuo, kad ėmė pinigus ne įstatymo numatytais atvejais) L. U. išteisintina.

602Vaizdo įrašai ištraukti iš konteksto, kiekvieno jų trukmė tesiekia 10-15 sekundžių. Pagal BPK 179 str. 5 d. tokie įrašai turi būti saugomi laikmenoje, kaip protokolo priedas. Tuo tarpu šiuo metu tai yra atskiros ištraukos, viso ištisinio įrašo nėra. Liudytojas V. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad: „Originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Saugojimo įrenginys informaciją leidžia saugoti iki dviejų savaičių. Po to informacija automatiškai trinama, ant jos įsirašo kita informacija. Kitų šios bylos vaizdų gauti mes negalėtume <...> Funkcija, kad vaizdas nebūtų rašomas ant viršaus, yra galima. Įrangą suprogramavo mūsų padalinys.“ Visą tai rodo, kad galimybė išsaugoti vaizdo įrašus buvo, bet ikiteisminio tyrimo subjektai sąmoningai sunaikino bylos įrašų originalus. Pagal BPK 158 str. 8 dalį: „Dėl atliktų veiksmų fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis, prie bylos nepridedami ir nedelsiant prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus (įrangos sumontavimą ir filmavimą) atlikęs R. S., bei V. K. patvirtino, kad vaizdo įrašai buvo pilni, jie vėliau buvo sunaikinti pasiliekant tik iškarpas. Tuo tarpu jokių vaizdo įrašų sunaikinimo protokolų bylos medžiagoje nėra.

603Vaizdo įrašų nepatikimumą taip pat parodo 2013-02-18 Tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. ( - )ir MRN istorijoje Nr. ( - )nurodytų duomenų nesutapimas. Tarnybiniame pranešime nurodyta: „<...> nustatyta, kad vaizdo įraše 2012-10-18 11:06:34 val. matosi, kad TVM ( - )kelio posto vyr. inspektorei L. U. <...> muitiniam forminimui atvyko krovininis automobilis <...> vairuojamas Kazachstano piliečio A. D.“, tuo tarpu minėtoje MRN istorijos 25 p. nurodoma, kad „gabenti leista/18 OCT 2012 11:06:20“. Kas reiškia, jog muitinės forminimas užbaigtas, dokumentai grąžinti vairuotojui ir jam leista išvykti iš pasienio kontrolės posto 11:06:20. Iš ko daroma išvada, kad esantys nesutapimai laike, patvirtina, jog kažkuriam iš šių dokumentų nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Tuo tarpu nuosprendyje teismas padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, nurodydamas: „Teismas nuosprendį grindė atliekant slapto sekimo veiksmus ir naudojant techniką specialia tvarka buvo padaryti vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo peržiūrėti ir perklausyti teismo posėdžio metu. Peržiūros ir perklausos metu nustatyta, kad vaizdo įraše „2012-10-18 11:06:34 matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri paima forminimui dokumentus <...> nuo stalo pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą ir jį varto, išima popierėlį ir pasą bei popierėlį deda ant stalo.“ Pažymėtina, kad šiame vaizdo įraše nesimato pareigūno atliekančio dokumentų patikrinimą nei ženklas, nei veidas. Visa tai, pasak apeliantų, patvirtina, kad byloje pateikti duomenys yra nevienareikšmiai, nepatikimi, jais negali būti grindžiamas nuosprendis.

604Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad importo terminale yra keturi atskiri kabinetai, kuriuose įrengtos šešios kompiuterizuotos darbo vietos, o vaizdo stebėjimo kamerų pagal 2012-10-15 slapto sekimo protokolus buvo tik trys. Teismas nuosprendyje vertindamas 2012-10-18 apie 17.01 val. epizodą, neįvertino, kad epizode muitinį dokumentą tikrinantis pareigūnas neturi ženklo ir iš vaizdo įrašo nėra jokių kitų asmenį identifikuoti leidžiančių duomenų. Todėl teismo išvada, kad tai yra L. U. nepagrįsta. Byloje esantys duomenys, t. y. darbo grafikas rodo, kad L. U. nebuvo priskirta viena darbo vieta. L. U. darbo metu buvo paskiriama dirbti ir į kitas darbo vietas, t. y. į rekontrolę. Pagal darbo grafiką darbo vietoje Nr. 5 L. U. dirbo tik nuo 09 iki 13 val. ir nuo 16 iki 18 val.

605Nuteistoji ir jos gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas nė vienas liudytojas dėl L. U. inkriminuojamos veikos. Liudytojai neiškviesti ir neapklausti, nors iš bylos duomenų ir L. U. pateiktų kaltinimų akivaizdu, kad du vairuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai: A. V. ir S. M.. Jie nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo apklausti. Visa tai rodo, kad teisiamojo posėdžio metu paaiškėjus galimai neleistinam poveikiui liudytojams iš ikiteisminio tyrimo subjektų pusės, teismas nebuvo suinteresuotas jų apklausa.

606Apeliantų manymu, teismas nuosprendį L. U. atžvilgiu nepagrįstai grindžia B. G. ir L. parodymais. EŽTT yra nustatęs, kad teisingam (sąžiningam) procesui garantuoti būtina: garantuoti teisę į gynybą; teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams; teismo procesą vykdyti laikantis proceso šalių lygybės principo. B. G., S. L. parodymai negali būti pripažinti įrodymais, kadangi pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisė apklausti liudytojus. Liudytojų S. L., B. G. parodymai, kuriais teismas remiasi apkaltindamas L. U. padarius nusikalstamas veiką, teisminio nagrinėjimo metu nepatikrinti. L. U. neturėjo galimybės šiems liudytojams užduoti klausimų, kadangi šie liudytojai atsisakė duoti parodymus. Todėl L. U. teisė užduoti kaltinimo liudytojams klausimus liko neįgyvendinta, ko pasėkoje šių liudytojų parodymai neleistini priimant nuosprendį.

607Europos žmogaus teisių teismas 2002-03-28 sprendime byloje Birutis, Byla, Janutėnas prieš Lietuvą, tapačioje situacijoje konstatavo EŽTK 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies „d“ punkto pažeidimus, kadangi kaltinamiesiems nebuvo sudarytos galimybės apklausti kaltinimo liudytojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartyje byloje Nr. 2K-4/2007 nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės užduoti liudytojams klausimų, pažeistas BPK 7 straipsnio reikalavimas. Teisėjų kolegija konstatavo „<...> BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimais buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.“ 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009 nurodyta: „Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertinta ir kiekvienas įrodymas atskirai, ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte - teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti realizuota. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje' neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (Unterpertinger prieš Austriją (Unterpertinger v. Austria, no. 9120/80, judgement of 24 November 1986); Delta prieš Prancūziją (Delta v. France, no. 11444/85, judgement of 19 December 1990); Balšan prieš Čekijos Respubliką (Balšan c. Rėpubliąue tcheque, no. 1993/02, arret du 18 juillet 2006).“

608L. U. neturėjo galimybės užduoti klausimus dėl liudytojų nurodytų faktinių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu.

609Sistemiškai aiškinant BPK 276 straipsnio normas, galima padaryti išvadą, kad jeigu toks liudytojas atsisako duoti parodymus teisme, bet yra juos davęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, jo parodymai perskaitomi teismo posėdyje (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir sprendžiamas klausimas dėl jų įrodomosios reikšmės. Tačiau atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio nuostatas bei Teismo jurisprudenciją, tokiais parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Išdėstyta teisinė analizė patvirtina, kad liudytojų, kurių parodymai buvo pagarsinti, bei B. G. ir S. L., kurie atsisakė duoti parodymus, parodymai nevertinti kaip ištirti teisminio nagrinėjimo metu (BPK 301 str.).

610Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis davė parodymus tik apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, apie kitus jokių duomenų neturi, tik prielaidas: „Aš kalbu tik apie save, būdavo taip, kad vairuotojas pateikia dokumentus, pasą, kuriame įdėta kupiūra įvairia valiuta. < ...> nelaikiau savęs organizuotos grupės nariu“. Be to, V. V. 2012-12-05 įtariamojo parodymuose ir vėliau nurodė, kad „aš tiksliai pasakyti negaliu, bet mano nuomone tokia tvarka yra visame poste“. 2013-04-24 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam V. V., tariamai aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, neteisingai nurodyta: ,,apklaustas kaip įtariamasis V. V. davė išsamius parodymus apie kitų organizuotos grupės narių nusikalstamas veikas <...>“. 2013-04-25 liudytojo V. V. apklausos protokole taip pat nurodyta, kad „manau, tokia tvarka nusistovėjusi ne vienoje kurioje nors konkrečioje pamainoje, bet visame ( - ) muitinės ( - )kelio poste.“ Tai rodo, kad V. V. neteisėtai atleistas nuo atsakomybės, kadangi nėra visų privalomų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Tokiu būdu atleidus V. V. nuo atsakomybės buvo sudarytos sąlygos priversti jį duoti parodymus, t. y. apklausti jį jau ne kaip įtariamąjį, tačiau kaip liudytoją, kuris prisaikdinamas dėl melagingų parodymų davimo ir atsisakymo duoti parodymus. Visa tai yra piktnaudžiavimas procesu.

611Apeliantų nuomone, L. U. laikinas sulaikymas, laikytinas psichiniu spaudimu siekiant išgauti kaltinimui naudingus parodymus. Iki sulaikymo jau buvo užfiksuoti keli kaltinimo ir teismo nuomone nusikalstami epizodai, vaizdo įraše. Pirmasis - 2012-10-18, taigi, jeigu kaltinimo tikslas būtų sulaikyti asmenį nuo daromos (ar tik padarytos) nusikalstamos veikos, L. U. turėtų būti sulaikyta nedelsiant, kai tik būtų peržiūrėti įrašai, tuo tarpu L. U. buvo sulaikyta tik 2012-12-05, todėl kaltinimo veiksmai traktuotini, kaip psichinis spaudimas (BPK 11 str. 2 d.).

612Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad byloje nepaneigta nuteistosios versija. Apklausta teismo posėdyje ji parodė, kad „kaltinimai yra absurdiški. Lapkričio 11-12 d. ji dirbo tik iki 24 val., po to išvažiavo, nes ryte turėjo vykti į kursus. Tai yra užfiksuota žurnale ir darbo grafike, tačiau kaltinime nurodoma, kad su ja kažkas, kažką pasidalino. Ji pati nerinko jokių rinkliavų. Darbe neturėjo jokių pastabų, papeikimų, nuobaudų, tik padėkas. Vairuotojai ne visada ramiai reaguodavo į teisėtus reikalavimus. Dažnai skųsdavo. <...> Kaltinamoji taip pat nurodė, jog vairuotojų dokumentuose kartais būdavo pinigų, bet ji pinigus visada grąžindavo.“ Nuosprendyje (34 psl.) yra nurodyta, kad per apklausą L. U. pasakė: „Vairuotojai ne visada ramiai reaguodavo į teisėtus reikalavimus. Dažnai skųsdavo.“ Tačiau teismas neėmė domėn ir nuosprendyje nenurodė, tolimesnių L. U. nurodytų duomenų, kad „į visus skundus reaguodavo Muitinės departamentas, kitos tarnybos, viršininkai. Darbe esu ne kartą tikrinta.“

613Nuteistosios ir jos gynėjo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta per griežta bausmė. Teismas skirdamas L. U. bausmę nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose taikant BK 228 str. 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas skirdamas baudas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos laikosi tokios praktikos: V. P. nuteistas už tai, kad jis ir T. U., būdami statutiniai valstybės tarnautojai, dirbdami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės ( - ) kuopos ( - ) būrio vyresniaisiais patruliais, iš anksto susitarę ir verkdami bendrininkų grupe su P. K. ir J. K., siekdami asmeninės naudos, t. y. padėti J. K. ir E. V., išvengti baudžiamosios atsakomybės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. V. P. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda, jos sumokėjimą išdėstant dvylikai mėnesių (byla Nr. 1A-274/2014). V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant nuteistajam V. A. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, V. A. įpareigotas be priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (byla Nr. 1A-449/2013). V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Nr. 1A-425/2013). A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) - 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda (byla Nr. 1A-263/2013). V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (byla Nr. 1A-313/2013). L. K. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) <...> nubausta : <...> pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (veika, įvykdyta 2009 m. balandžio 10 d.) - teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams (byla Nr. 1A-567/2013). Tai rodo, kad hipotetiškai tikint L. U. kaltumu, jai skirta 499 MGL (18792 Eurų) dydžio bauda, yra per didelė, neatitinka teismų formuojamos praktikos. Teismo paskirtos bausmės neteisingumą patvirtina ir teismo paskirtos bausmės disproporcija, vertinant nubaustų baudžiamaisiais įsakymais B. G. ir S. L. paskirtas bausmes, jiems paskirtos 60 MGL dydžio baudos, nekonfiskuotas turtas ir kt. Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę L. U. neįvertino, kad paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta, prieštarauja teisingumo bendrosioms bausmių skyrimo nuostatoms, teisingumo principui (BK 54 str.). Teismas neindividualizavo bausmės, neatsižvelgė į L. U. asmenybę (eilę gautų dovanojimų, padėkų, paskatinimų už tarnybinių pareigų vykdymą), bei sunkias pasekmes, kurias gali sukelti tokios griežtos bausmės paskyrimas L. U. ir jos šeimai. Teismas neįvertino, kad L. U. materialinė padėtis yra sunki, kadangi pritaikius procesinės prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo pareigų, bet koks įsidarbinimas tapo neįmanomu. L. U. augina nepilnametį (( - )) vaiką, prižiūri pensinio amžiaus nuolatinės priežiūros reikalaujančią motiną. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. U. neturi finansinių galimybių sumokėti paskirtą neproporcingai didelę baudą.

614Apeliantai nurodo ir tai, kad bylą nagrinėjantis teismas neproporcingai ilgai (viso teisminio nagrinėjimo metu) L. U. tęsė laikiną nušalinimą nuo pareigų, nurodydamas, kad ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, kas, pasak apeliantų, rodo išankstinį teismo įsitikinimą dėl L. U. kaltumo.

615Nuteistoji L. U. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį skundžiamoje dalyje dėl L. U. pripažinimo kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 228 str. 2 d. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jeigu teismas nesutiks su apeliantų argumentais dėl L. U. išteisinimo, prašoma sumažinti paskirtą bausmę.

616Teismo posėdyje nuteistoji J. J. ir jos gynėjas J. S. prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nuteistasis M. J. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis J. D. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistojo R. Š. gynėjas prašė bylą prieš R. Š. nutraukti, nuteistasis V. P. ir jo gynėjas A. J. prašė patenkinti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis S. B. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis S. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistojo A. J. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistoji A. R. ir jos gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistoji L. B. ir jos gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nuteistasis G. S. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistoji D. G. ir jos gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistoji N. N. ir jos gynėja prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nuteistasis M. S. ir jo gynėja prašė patenkinti gynėjos apeliacinį skundą, nuteistasis A. T. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistoji D. K. ir jos gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistoji J. Č. ir jos gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis Z. J. ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, nuteistoji L. U. ir jos gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, bylą dėl R. Š. nutraukti.

617Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas R. Š., naikinama ir baudžiamoji byla R. Š. nutraukiama jam mirus (BPK 3 straipsnio 1dalies 7 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Dėl visų kitų nuteistųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

618Dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo nuteistajam R. Š.

619Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 300 MGL dydžio (11298 eurų) bauda. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti jam švelnesnę bausmę. Tačiau nustatyta, kad šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis R. Š. 2016 m. birželio 5 d. mirė, tai patvirtina prie bylos pridėtas jo mirties liudijimas (t. 44, b. l. 118). Įtariamojo, kaltinamojo arba nuteistojo mirtis yra viena iš aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šioje byloje aplinkybių, dėl kurių reikalinga tęsti baudžiamąjį procesą nuteistajam, nėra. Jokių prašymų tęsti šį procesą mirusiajam reabilituoti ar dėl kitokių aplinkybių negauta. Baigiamųjų kalbų metu R. Š. gynėjas prašo bylą, jo ginamajam mirus nutraukti. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, naikinama ir baudžiamoji byla nuteistajam R. Š. nutraukiama jam mirus (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

620Kitų nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir juos tenkina tik iš dalies. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamas veikas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokią išvadą pagrindžiantys argumentai dar bus išdėstyti. Tačiau pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kai kurias bylos aplinkybes, apibrėžiančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

621Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

622

623Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

624Nustatyta, kas skundžiamu nuosprendžiu visus nuteistuosius pripažinęs kaltais pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas jiems pareikštus kaltinimus pakeitė. Visi kaltais pripažinti ir nuteisti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinami ir byla teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje nuteistuosius kaltinant pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Jie visi buvo kaltinami tuo, kad būdami valstybės tarnautojais, dirbdami ( - ) muitinės ( - )kelio poste, siekdami turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnyba ir padarė didelę žalą valstybei veikdami organizuota grupe. Buvo kaltinami, kad tyrimo metu nenustatytam pareigūnui subūrus keturias organizuotas grupes pagal jų paskyrimą į ( - ) muitinės ( - )keli posto 4 pamainas, veikdami tose organizuotose grupėse, iš atvykusiųjų į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių vairuotojų rinko teisės aktuose nenumatytas rinkliavas, t. y. ne mažiau kaip op 10 litų arba ne mažesnes pinigų sumas kitų valstybių valiuta (Rusijos rubliais, JAV doleriais, eurais), kurias pagal iš anksto parengtą planą turėjo padalinti dalimis ir išsidalinti tarpusavyje. Visi šie kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje išsamiai išdėstyti kaltinamajame akte.

625Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas kaltinimus pakeitė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuotomis grupėmis. Nustatyta, kad pamainose dirbę ir nusikalstamas veikas darę asmenys neteisėtai iš vairuotojų surinktus pinigus kur nors slėpė ir kad jais dalinosi tarpusavyje. Todėl teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji veikė ne kaip nusikalstamų veikų darymui susibūrusi organizuota bendrininkų grupė, nenustatytos kaltinamųjų atliktos konkrečios užduotys ir jų vaidmenys. Kaltinimų dalį dėl nusikalstamų veikų padarymo veikiant organizuota grupe, taip pat ir kaltinimų dalį apie tai, kad surinkti iš vairuotojų pinigai buvo bendrai pasidalijami, teismas pašalino (skundžiamo nuosprendžio 91-92 lapai). Todėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 2 dalį.

626Pirmosios instancijos teismas visus kaltinamuosius pripažino kaltais tik dėl to, kad jie, kaip ir buvo nurodyta kaltinamajame akte, atlikdami į muitinės kelio postą atvykusių vairuotojų krovininių automobilių patikrinimą (įformindami muitinės deklaracijas, atlikdami transporto priemonių registraciją atvykstančių tuščių transporto priemonių registravimo žurnale, tikrindami atvykusias tuščias transporto priemones) iš tų transporto priemonių vairuotojų pateiktų dokumentų (pasų) pasiimdavo į tuos dokumentus įdėtas nedideles pinigų sumas – kaltinime nurodytas arba tiksliai nenurodytas, bet ne mažesnes negu 10 litų arba ne mažesnes kaip tokios pat vertės pinigų sumas kitų valstybių valiuta. Pažymėtina, kad teismas iš kaltinimo pašalino ne tik veikimą organizuota grupe, tačiau beveik visiems nuteistiesiems nepripažino įrodytu bet kokio bendrininkavimo. Tik vieninteliai M. S. ir V. K. buvo nuteisti už tai, kad pinigus iš vairuotojų dokumentų pasiėmė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). O visi kiti nuteistieji nuteisti tik už tai, kad pinigų iš dokumentų pasiėmė betarpiškai jie patys, su niekuo nebendrininkaudami. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad pagal nuosprendžiu teismo nustatytas bylos aplinkybes visų nuteistųjų pasiimtos iš dokumentų pinigų sumos buvo mažesnės negu 1 MGL dydžio. Net ir tų nuteistųjų, kurių nusikalstamas veikas teismas pripažino tęstinėmis, taip pat ir bendrininkų grupe veikusių M. S. ir V. K. bendros paimtų pinigų sumos irgi yra mažesnės negu 1 MGL dydžio, t. y. mažesnės negu 37,65 euro.

627Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistieji ir jų gynėjai. Prokuroras šio nuosprendžio neskundė. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas jau neturi galimybės iš naujo spręsti klausimo nei dėl nusikalstamų veikų padarymo veikiant organizuota grupe, nei parasta bendrininkų grupe (išskyrus nuteistuosius M. S. ir V. K.). Pagal BPK 320 straipsnio nuostatas, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka skundžiamas nuosprendis, jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas tik tiek, kiek to prašoma pačių nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose. Pažymėtina dar ir tai, kad apeliacinio proceso metu teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria vadovaujantis BPK 256 straipsniu, nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta apie galimybę skundžiamame nuosprendyje nurodytus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nuteistiesiems pakeisti į kaltinimus dėl kyšio priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir apie galimybę nuteistųjų veiksmų kvalifikavimą pakeisti iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį (t. 44, b. l. 135). Nuteistųjų ir jų gynėjų pasirengimui gynybai buvo padaryta teismo posėdžio pertrauka, o po jos nuteistieji papildomai buvo apklausti.

628Nustatyta, kad šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi kaltinamieji savo kaltės nepripažino. Kai kuriuose paduotuose apeliaciniuose skunduose išdėstyti prašymai yra alternatyvūs, prašoma perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal kitus baudžiamuosius įstatymus, švelninti paskirtas bausmes ir kt. Tačiau visi apeliantai pirmiausia prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Pranešus apie galimybę pakeisti kaltinimus iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį visi nuteistieji papildomų apklausų metu savo kaltės vėl nepripažino nei dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei dėl kyšio priėmimo. Visi parodė, kad jokių pinigų iš vairuotojų dokumentų neėmė ir yra visiškai nekalti.

629Nuteistųjų ir jų gynėjų paduotuose apeliaciniuose skunduose dėstomi nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentai labai įvairūs ir apima iš esmės visus BPK 328 ir 329 straipsniuose numatytus nuosprendžio pakeitimo ir panaikinimo pagrindus. Apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl to, kad teismas tariamai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus vertindamas išnagrinėtus įrodymus, dėl, apeliantų nuomone, teismo padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant nusikalstamas veikas, taip pat dėl neteisingų, aiškia per griežtų bausmių paskyrimo. Pagrindiniai ir esminiai nesutikimo su nuosprendžiu argumentai paduotuose apeliaciniuose skunduose iš esmės yra tie patys.

630Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aprašomosios dalies matosi, kad pašalinęs kaltinimų dalį dėl veikimo organizuota grupe, teismas atskirai išdėstė pripažintas įrodytomis kiekvieno nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, išdėstė įrodymus, patvirtinančius teismo išvadas, o taip pat motyvus, dėl kurių buvo atmesti kiti įrodymai, tarp jų ir pačių nuteistųjų parodymai.

631Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija pirmiausia daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą, visus nuteistuosius pagrįstai pripažino kaltais ir pasiėmusiais iš vairuotojų dokumentų kaltinimuose nurodytas pinigų sumas. Kolegijos nuomone, tikrai yra įrodyta, kad visi nuteistieji nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Kiekvienas nuteistasis arba jo gynėjas apeliaciniuose skunduose dėsto savo nesutikimo su nuosprendžiu, taip pat ir nesutikimo dėl paties pinigų paėmimo (arba priėmimo) argumentus. Teisėjų kolegija šiuos kiekvieno apelianto skundų argumentus išnagrinėjo atskirai.

632Dėl nuteistosios N. N. apeliacinio skundo.

633Apeliaciniame skunde nuteistoji N. N., nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad jis paremtas prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

634Nuteistoji N. N. bylos proceso metu savo kaltę neigė. Apklausta teisme parodė, kad pinigų iš vairuotojų nerinko, su kolegomis pinigais nesidalino. Prie sistemos kitų kolegų vardu neprisijunginėjo. Deklaracijas formino savo vardu. Taip pat parodė, kad kiekvienas vairuotojas muitinės pareigūnui pateikdavo talonėlį, kuris vaizdo įraše įvardintas kaip pinigų padavimas. Lietuvos apeliaciniame teisme atliekant įrodymų tyrimą, nuteistoji N. N. taip neigė savo kaltę.

635Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistoji N. N. neigia, kad vykdydama tarnybines pareigas, įformindama muitinės deklaracijas, iš krovininių transporto priemonių vairuotojų pateiktų dokumentų neteisėtai ėmė pinigus, tačiau N. N. padarytą nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma.

636Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės N. N. identifikavimo ženklo numeris - ( - ) (t. 1, b. l. 85). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo paneigta versija, kad per klaidą jos tarnybinės uniformos švarku galėjo vilkėti kitas pareigūnas, tačiau tokių apeliantės teiginių, jog jos tarnybinės uniformos švarku vilkėjo kitas pareigūnas, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys,

637Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu ( - ) ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46).

638Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo 2012-10-15 protokolo matyti, kad nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose, esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose (krautų ir tuščių) bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros bei skaitmeninis vaizdo bei garso priėmimo įrenginys (t. 1, b. l. 47-48).

639Slapto sekimo protokole nurodyta, kad slaptas sekimas pradėtas 2012-10-15 10 val., baigtas 2012-11-02 9 val., taip pat nurodyta, kad slapto sekimo metu nustatyta: 2012-10-29 20:54:00 val. matosi muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ). 2012-10-29 20:54:00 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir įsikiša į kišenę. 2012-10-29 20:59:00 val. muitinės pareigūnė būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsikiša į kairės pusės vidinę striukės kišenę. 2012-10-29 21:28:55 val. muitinės pareigūnė būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlius, panašius į Rusijos rublių kupiūras, kuriuos įsideda į kišenę (t. 1, b. l. 49-57). Apeliantė nurodo, kad slapto sekimo protokolas surašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuris rėmėsi subjektyviu supratimu apie peržiūrėtą vaizdo įrašą, todėl slapto sekimo protokolas nelaikytinas tinkamu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Su šiais apeliantės argumentais negalima sutikti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėti prie 2012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokolo pridėti vaizdo įrašai, esantys DVD aplanke su užrašu „0077“, „2012-10-29 20.54.00“, „2012-10-29 20.54.00 zenklas 0077“, „2012-10-29 20.59.00“, „2012-10-29 21.28.55“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaizdo įrašuose matosi kaip į tarnybines patalpas įeina muitinės pareigūnė N. N.. Prieina prie stalo ima nuo palangės dokumentus ir panašų į Rusijos Federacijos pasą. Muitinės pareigūnė dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją dešinėje uniforminio švarko kišenėje. Iš vaizdo įrašo „2012-10-29 20.59.00“ matyti, kad prie stalo prieina muitinės pareigūnė N. N. ir ima nuo palangės pasą su dokumentais. 2012-10-29 20.59.12 val., muitinės pareigūnė perverčia pasą ir iš jo išima galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia uniformos vidinėje viršutinėje kišenėje, kairėje pusėje. Vaizdo įraše „2012-10-29 21.28.55“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė N. N., kuri nuo palangės paima dokumentus ant kurių padėtas pasas, 21.29.02 val., muitinės pareigūnė kaire ranka atverčią pasą, jame matosi perlenkta galimai piniginė kupiūra, kurią muitinės pareigūnė išima iš paso dešine ranka, apžiūri kiek įdėta pinigų į pasą ir juos slepia uniformoje.

640Slapto sekimo protokole nurodyta, kad slaptas sekimas pradėtas 2012-11-06 10 val., baigtas 2012-11-29 16 val., taip pat nurodyta, kad slapto sekimo metu nustatyta, kad N. N. 2012-11-10 atlieka dokumentų forminimą ( - ) muitinės ( - )kelio poste. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 18.48.00 val., N. N. būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, nuo palangės pasiima dokumentus ir pasą, iš kurio dešine ranka išima piniginę kupiūra, panašią į 5 JAV dolerių kupiūrą ir ją pasiima (t. 5, b. l. 84-85).

641Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėtas vaido įrašas „2012-11-10 18.48.00“, kuriame matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ). Muitinės pareigūnė perplėšia popieriaus lapą, jį suglamžo ir atsistojusi pasilenkia link langelio, paima dokumentus, deda juos ant stalo, kairėje rankoje laiko pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos, jį atverčia ir 18.48.20 val. muitinės pareigūnė dešine ranka iš paso išima perlenktą piniginę kupiūrą, panašią į 5 JAV dolerių kupiūrą ir slepia ją uniformos kelnių dešinėje kišenėje.

642Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktame N. N. slapto sekimo vaizdo įraše “2012-10-29 21.28.55.avi” matomas objektas, kurį ji pasiima iš dokumento, yra JAV dolerių banknotas. Negalima nustatyti, kokio nominalo yra kupiūra, nes vaizdų kokybė yra nepakankama objekto identifikacijai. Tirti pateiktame N. N. slapto sekimo vaizdo įraše “2012-11-10 18.48.avi” matomas objektas, kurį ji pasiima iš dokumento, yra 5 JAV dolerių nominalo kupiūra (t. 5, b. l. 78-83).

643Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-29 21:28:55 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlius, panašius į Rusijos rublių kupiūras, o specialisto išvadoje nurodyta, kad vaizdo įraše matomas objektas, kurį N. N. pasiima iš dokumento, yra JAV dolerių banknotas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pagrįstai rėmėsi specialisto išvada Nr. ( - ).

644Šioje dalyje būtina pažymėti, kad ne tik šioje, bet ir kitose specialisto išvadose, taip pat ir dėl kitų nuteistųjų paimtų pinigų, išvados pateikiamos tik kaip tikėtinos todėl, kad patys paimti pinigai įvykių metu arba iš karto po jų paimti nebuvo. Neištyrus pačių pinigų kupiūrų, o tik jų vaizdo įrašus, specialistų išvadose jos ir pavadintos panašiomis į Rusijos rublius arba kitokius pinigus.

645Apeliantė teigia, kad duomenys apie jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2012-10-29, gauti neteisėtais būdais, nes teismo nutartis, leidžianti slaptus veiksmus atlikti prieš apeliantę, priimta 2012-11-06. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teiginiu. Slapta vaizdo ir garso įrašymo įranga ( - )kelio poste buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi. Duomenys apie N. N. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jai atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Vadovaujantis šia informacija ir dėl N. N. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl N. N. nebuvo pagrįstas vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuopsrendžio turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistosios kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai.

646Apeliantė taip pat nurodo, kad slapto sekimo vaizdo ir garso įrašas nėra ištisinis, t. y. pateiktas ne visas. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiasis inspektorius R. S., surašęs slapto sekimo protokolus, parodė, kad slapto sekimo veiksmas buvo nenutrūkstantis, tačiau buvo pateiktas ne visas vaizdo įrašas, vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotos nusikalstamos veikos, nepridėti. Liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos 5 skyriaus viršininkas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ištisinio vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma, originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Kokia vaizdo įrašo dalis reikalinga atrinko darbuotojai, kurie vykdė operatyvinį tyrimą. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje pateiktas neištisinis vaizdo įrašas. Spręsdamas apie byloje pateiktų vaizdo įrašų dėl kiekvieno pareigūno atliekamų tam tikrų nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atskiri vaizdo įrašai yra trumpi ir „baigtiniai“. Taip pat konstatavo, kad vaizdo įrašai nėra sumontuoti ar kitaip pakeisti.

647Iš apžiūros protokolo matyti, kad N. N. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, dirbdama pamainose: nuo 2012-10-29 09.00 val. iki 2012-10-30 09.00 val.; nuo 2012-11-10 09.00 val. iki 2012-11-11 07.00 val. (t. 5, b. l. 68-71).

648Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2012-11-10 tranzitinę deklaraciją T1 MRN Nr. ( - )priėmė kitas pareigūnas. Iš 2013-01-31 tarnybinio pranešimo bei jo priedų matyti, kad 2012-11-10 18:48 val. tranzitinė deklaracija T1 MRN Nr. ( - )priimta vyr. inspektoriaus V. P., 2012-11-10 19:09 val. vyr. inspektorės N. N. registruojama garantija, 2012-11-10 19:14 val. užbaigiama procedūra (t. 5., b. l. 88-96). Tačiau kaip jau minėta, slapto sekimo metu nustatyta, kad N. N. 2012-11-10 18.48.00 val. būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, nuo palangės pasiima dokumentus ir pasą, iš kurio dešine ranka išima piniginę kupiūra, panašią į 5 JAV dolerių kupiūrą ir ją pasiima. Neteisi apeliantė nurodydama, kad 2012-11-10 18.48.00 val. epizode nesutampa muitinės procedūrų atlikimo ir jos darbo 5-oje darbo vietoje laikas. Iš jau minėto apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad N. N. 5-oje darbo vietoje 2012-11-10 dirbo 9.00-12.00 val., 13.00-15.00 val., 17.00-01.00 val. (t. 5, b. l. 68-71).

649Apeliantė nurodo ir tai, kad muitinės ( - )kelio poste egzistavo tvarka, kai vairuotojai atlikdami muitinės procedūras naudojo talonus. Vaizdo įrašuose ir užfiksuotas vairuotojų pateiktų talonėlių išėmimas iš pateiktų dokumentų. Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti. Jau minėtuose vaizdo įrašuose bei specialisto išvadoje Nr. ( - )užfiksuota, kad slapto sekimo vaizdo įrašuose matomi objektai, kuriuos N. N. pasiima iš dokumentų, yra piniginės kupiūros.

650Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2012-10-29 20:54:06 val., 2012-10-29 20:59:00 val., 21:28:55 val. N. N. neformino jokių muitinės procedūrų, galimai N. N. formino muitinės deklaracijas prisijungusi prie NCTS sistemos svetimu pareigūno (vartotojo) ID numeriu (t. 5., b. l. 97, 98, 99).

651Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis N. N. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Apeliantės, nesutinkančios su tokiomis teismo išvadomis, skundo argumentai nepagrįsti ir jie paneigti jau aptartais išnagrinėtais įrodymais.

652Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo

653Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su dėl jo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kurį priimant, pasak apelianto, padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta ir konstatuoja, apygardos teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

654Nuteistasis S. K. bylos proceso metu kaltę neigė. Teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigų jis pats nerinko, kitų surinktais pinigais nesidalino. Kito pareigūno vardu prie elektroninės deklaracijų pildymo sistemos nesijungė. Galimai dėl laiko pasikeitimo, buvo netiksliai nustatyti asmenys kirtę valstybės sieną, iš kurių jis neva ėmė pinigus, be to, netiksliai nurodyti jo aptarnauti automobiliai. Taip pat parodė, kad jis dirbo ne tik 5, bet ir 4 darbo vietoje. Jo uniformą su jo ženklu galėjo dėvėti kitas asmuo. O iš dokumentų galėjo būti išimami talonėliai.

655Nors nuteistasis S. K. neigia iš krovininių transporto priemonių vairuotojų neteisėtai ėmęs pinigus, tačiau apelianto padarytą nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma.

656Atlikti slapto sekimo veiksmus leista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46) Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietoje esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). 2012-10-15 – 2012-11-28 slapto sekimo protokole nurodyta, kad S. K. 2012-10-30 02:12:54 val. atlieka dokumentų forminimą atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių). Vaizdo įraše užfiksuota, kad 02.25.42 val. matosi S. K. identifikavimo ženklas 0024. 02.12.54 val., S. K. būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš vairuotojo paso, paėmė nenustatyto nominalo JAV dolerių kupiūrą, kurią įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę; 02.28.37 val., S. K. būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso pasiėmė 5 eurų nominalo kupiūrą, kurią įsidėjo į kairės pusės kelnių kišenę; 02.53.03 val., S. K. būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę; 03.04.15 val., S. K. būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę; 03.13.05 val., S. K. būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę (t. 6., b. l. 1-2). Teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai: „2012-10-30 02.12.54“, „2012-10-30 02.25.42 zenklas0024“, „2012-10-30 02.28.37“, „2012-10-30 02.53.03“, „2012-10-30 03.04.15“, „2012-10-30 03.13.05“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše “2012-10-30 02.12.54“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris paima nuo palangės pasą ant kurio guli baltos spalvos popieriaus lapelis, ant jo deda antspaudą, po to pakelia kairę ranką, ant stalo matosi gulintis raudonos spalvos pasas. Muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, kuriame matosi perlenkta, galimai piniginė kupiūra, panaši į 5 JAV dolerių kupiūrą, kurią muitinės pareigūnas paima kaire ranka ir slepia uniformos kišenėje. Vaizdo įraše „2012-10-30 02.25.42 zenklas0024“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris tvarko dokumentus, muitinės pareigūno identifikavimo ženklas ( - ). Vaizdo įraše „2012-10-30 02.28.37“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris deda antspaudą ant baltos spalvos popieriaus lapo, po to kaire ranka paima pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą, jį atverčia išima iš paso piniginę kupiūrą ant kurios matosi skaičius „5“ ir slepia ją uniformos kišenėje. Vaizdo įraše „2012-10-30 02.53.03“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris išima kaire ranka iš paso galimai pinigines kupiūras ir deda jas į kelnių kišenę. Vaizdo įraše „2012-10-30 03.04.15“ matosi prie stalo atsisėda muitinės pareigūnas, atverčia pasą, išima iš jo baltos spalvos popieriaus lapelį ir dokumentus, ant popieriaus lapelio deda antspaudą. Po to vėl atverčia pasą, matosi, kad pase yra perlenkta galimai piniginė kupiūrą, kurią muitinės pareigūnas paima kaire ranka ir slepia uniformos kišenėje. Vaizdo įraše „2012-10-30 03.13.05“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris paima nuo palangės pasą, jį atverčia 2012-10-30 03.13.12 val., fiksuojama, kad pase yra piniginė kupiūra, kurią muitinės pareigūnas kaire ranka išima iš paso, laikydamas piniginę kupiūrą rankoje tvarkos dokumentus, juos antspauduoja ir po to slepia pinigus kelnių kišenėje.

657Apeliantas nurodo, kad vaizdo įrašai trumpi, teismui nepateiktas ištisinis vaizdo įrašas, kuriame būtų matomos visos aplinkybės. Iš liudytojo R. S. parodymų matyti, jog slapto sekimo veiksmas buvo nenutrūkstantis, tačiau vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotos nusikalstamos veikos, nepridėti. Liudytojas V. K. patvirtino, kad ištisinio vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma, originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Apeliantas nurodo ir tai, kad slapto sekimo metu padarytų vaizdo įrašų laikas neatitinka realiam laikui, t. y. skiriasi viena valanda. Šis apelianto teiginys taip pat nepagrįstas. Nors liudytojas V. K. negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti dėl garso ir vaizdo įrašymo įrangoje nustatyto laiko, tačiau byloje pateikta informacija apie tai, kad slapto sekimo metu naudotoje garso ir vaizdo įrašymo įrangoje laiko pasikeitimai (iš vasaros į žiemos) nustatomi automatiškai (t. 35, b. l. 124).

658Tai, kad apeliantas iš krovininių transporto priemonių vairuotojų ėmė pinigus, o ne kaip jis tvirtina kontrolės talonus, patvirtina ir specialisto išvada. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad tirti pateiktame S. K. slapto sekimo vaizdo įraše “2012-10-30 02-12.54.avi” matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra JAV dolerių banknotas, tikėtina, kad tai yra 2006 metų serijos 5 JAV dolerių nominalo kupiūra; tirti pateiktame S. K. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-30 02.28.37.avi“ matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra 5 eurų nominalo kupiūra (t. 5, b. l. 78-83 ).

659Byloje nustatyta, kad S. K. dirbo 5-je darbo vietoje, t. y. atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, nuo 2012-10-29 09.00 val. iki 2012-10-30 09.00 val. (t. 5, b. l. 68-71). ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno S. K. identifikavimo ženklo numeris - 0024 (t. 1., b. l. 86). Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad S. K. 2012-10-30 02.12.54 val.; 2012-10-30 02.53.03 val., 2012-10-30 03.04.15 val., 2012-10-30 03.13.05 val., suveda duomenis į tuščių transporto priemonių registracijos žurnalą (t. 6, b. l. 6-14).

660Nuteistasis nurodo, kad dėl byloje atlikto neišsamaus ir paviršutiniško tyrimo kaip liudytojai nebuvo apklausti D. M. ir S. G., apeliantas negalėjo užduoti jiems klausimų ir taip įgyvendinti savo teisę į gynybą. Apeliantas teisus, šie liudytojai byloje nebuvo apklausti, tačiau būtina pažymėti, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, visais atvejais sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, tačiau visais atvejais gauti duomenys turi būti vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti vientisą loginę grandinę.

661Aptariamu atveju, paminėtų byloje surinktų įrodymų visuma, vienareikšmiškai patvirtina, kad S. K. kaltinime nurodytu laiku, vykdydamas savo tarnybines pareigas, tikrindamas transporto priemones - krovininius automobilius, iš vairuotojų pateiktų krovinio dokumentų ir pasų, neteisėtai paėmė pinigines kupiūras litais bei kitų valstybių valiuta. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, jie paneigti jau aptartais išnagrinėtais įrodymais.

662Dėl nuteistojo V. P. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

663Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 straipsnio 2 dalis), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados nepagrįstos išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

664Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

665Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl V. P. nusikalstamų veiksmų yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.

666Nuteistasis V. P. bylos proceso metu savo kaltės nepripažino. Teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigų nerinko, apie pinigų rinkimo faktus jis nežino. Taip pat parodė, kad vairuotojams nebuvo prasmės mokėti nenumatytas rinkliavas, nes visi vairuotojai stovi eilėje ir tikrinami iš eilės. Vaizdo įrašas nėra ištisinis, jo slaptam sekimui leidimas buvo duotas 2012-11-06 – 2012-01-15, o vaizdo įrašas darytas 2012-10-18. Vaizdo įraše užfiksuota kaip jis ima dokumentus ir atžymėtą talonėlį. Talonėlius jis dėdavo į kišenę, po pamainos atiduodavo vadovui.

667Nors nuteistasis V. P. neigia vykdydamas tarnybines pareigas, formindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų dokumentų paėmęs pinigus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. kaltė įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

668Apeliantai nurodo, kad duomenų rinkimo procesas prieš V. P. buvo neteisėtas, procesinės prievartos priemonės taikymas atliktas nesilaikant BPK 154, 160 straipsniuose nustatytos tvarkos. Šie apeliantų teiginiai nepagrįsti.

669Slapta vaizdo ir garso įrašymo įranga ( - )kelio poste buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46). Duomenys apie V. P. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Vadovaujantis šia informacija ir dėl V. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. P. pagrįstas ne vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai.

670Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietoje esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48).

671Apeliantai nurodo, kad slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai nepatvirtina fakto, kad V. P. paėmė ne mažesnę kaip 10 Lt sumą ar pinigines kupiūras kitų valstybių valiuta. Su šiuo teiginiu sutikti taip pat nėra pagrindo.

6722012-10-15 – 2012-11-02 slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-18 00:15:51 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). Šis muitinės pareigūnas 2012-10-18 00:20:33 val. būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pridengdamas pasą popieriaus lapu, kaire ranka kažką paima ir laikydamas saujoje nueina nuo darbo vietos; 2012-10-18 01:14:13 val. iš paso, dešine ranka pridengdamas pasą popieriaus lapu, kaire ranka paima sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, laiko saujoje ir nueidamas nuo darbo vietos įsikiša ranką į dešinės pusės striukės kišenę; 2012-10-18 01:50:28 val. iš paso, dešine ranka pridengdamas pasą popieriaus lapu, kaire ranka paima sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir laiko saujoje (t. 1, b. l. 53).

673Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašai: „2012-10-18 00.15.51 zenklas 0186“, „2012-10-18 00.20.33“, „2012-10-18 01.14.13“, „2012-10-18 01.50.28“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-18 00.15.51 zenklas 0186“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio ženklas 0186, priešais jį ant stalo guli dokumentai; vaizdo įraše „2012-10-18 00.20.33“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris dešinėje rankoje laikydamas dokumentus pridengia ant stalo gulintį pasą ir kaire ranka iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą; vaizdo įraše „2012-10-18 01.14.13“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris dešinėje rankoje laikydamas dokumentus pridengia ant stalo gulintį pasą ir kaire ranka iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą, kurią perlenkia ir laikydamas ją kairėje rankoje eina link išėjimo iš tarnybinių patalpų; vaizdo įraše „2012-10-18 01.50.28“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris dešinėje rankoje laikydamas dokumentus pridengia ant stalo gulintį pasą ir kaire ranka iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą, kurią perlenkia ir laiko ją kairėje rankoje.

674Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino aplinkybę, kad vaizdo įraše muitinės pareigūno veido nesimato, tačiau įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei tai, kad matomas muitinės pareigūno ženklas, padarė išvadą, kad tai pareigūnas V. P..

675Iš apžiūros protokolo matyti, kad V. P. dirbo 5-je darbo vietoje, t. y. atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, dirbdamas pamainoje nuo 2012-10-17 09.00 val. iki 2012-10-18 09.00 val. ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno V. P. identifikavimo ženklo numeris - ( - ) (t. 1; b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad V. P. 2012-10-18 apie 00.20 val., įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 11-19); 2012-10-18 apie 01.50 val., įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 20-28); 2012-10-18 muitiniam forminimui iš V. G. priėmė dokumentus ir apie 04.14 val. įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ), V. G. vyko krovininiu automobiliu valst. Nr. ( - )/ ( - ) (t. 7, b. l. 1-8).

676Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. G. paneigė dėjęs pinigų į dokumentus, parodė, kad muitininkai pinigų nerinkdavo. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurių liudytojas nepatvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad dirbdamas UAB „V.“ važinėjo su vilkiku MAN valst. Nr. ( - ) ir puspriekabe SOR valst. Nr. ( - ). Kartais važiuodamas per ( - )kelio postą į savo piliečio pasą įdėdavo 10 Lt tam, kad būtų sutvarkyti dokumentai, jam neprivažiavus po stogu, nes pagal tvarką, muitinis forminimas atliekamas tik po stogu. Negalėjo prisiminti, ar 2012-10-18 važiuodamas per ( - )kelio postą į pasą buvo įdėjęs pinigų. (t. 7, b. l. 9-10).

677Pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojo V. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, sprendė, jog konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimą remiantis šio liudytojo parodymais negalima, nes prisipažinimas davus pinigus, reikštų parodymų prieš save davimą, tačiau teismas konstatavo, kad liudytojo parodymai atitinka byloje surinktais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes.

678Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą duomenų, pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais, kurie patvirtina kad teismo nustatytomis aplinkybėmis V. P. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Apelianto argumentai nepagrįsti ir jie paneigti jau aptartais išnagrinėtais įrodymais.

679Dėl nuteistojo S. B. apeliacinio skundo

680Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistojo nuomone, teismas neobjektyviai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, neįrodyta, kad jis paėmė pinigus. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

681Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teisėjo šališkumo pagrįsti vien jo nesutikimu su priimtu nuosprendžiu. Visi apelianto argumentai dėl teismo šališkumo susiję su tuo, kad, jo nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus bei nuosprendį surašė su trūkumais, tačiau tokie motyvai neįrodo teisėjo šališkumo.

682Teisiamajame posėdyje apklaustas nuteistasis S. B. kaltę neigė, parodė, kad pinigų iš vairuotojų neėmė, jais su kolegomis nesidalino. Dėl vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių taip pat parodė, kad pinigų jis neėmė, galėjo būti, jog pinigus jis grąžino vairuotojui.

683Nors nuteistasis S. B. neigia vykdydamas tarnybines pareigas, įformindamas muitinės deklaraciją neteisėtai paėmęs iš vairuotojo pateikto paso pinigus, tačiau tokius nusikalstamus apelianto veiksmus įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma.

684Slapto sekimo veiksmus atlikti leista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46). Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietoje esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48 ). Nuteistojo S. B. nusikalstamus veiksmus patvirtina slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys. Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-22 05:06:10 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. 0075. Vykdant slaptą sekimą nustatyta, kad 2012-10-22 05:25:10 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, kuriame matosi du perlenkti rusvos spalvos popierėliai, panašūs į 100 Rusijos rublių pinigines kupiūras, dešine ranka pastūmęs pasą po palange, paima popierėlius, panašius į kupiūras ir galimai pakiša po palange (t. 1, b. l. 53). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „0075“, jame yra vaizdo įrašai pavadinimais „2012-10-22 05.06.10 zenklas 0075“, „2012-10-22 05.25.10“. Vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-10-22 05.25.10“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto ant stalo gulinčius dokumentus , muitinės pareigūnui iš dešinės ant stalo guli pasas, kuris truputį atverstas ir matosi, kad pase guli perlenktos galimai piniginės kupiūros, 2012-10-22 05.26.32 val. muitinės pareigūnas dešine ranka atverčia pasą, kur padeda pinigines kupiūras nesimato. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad tirti pateiktame S. B. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-22 05.25.10.avi“ matomi objektai, kuriuos jis pasiima iš dokumento, tikėtina yra 2 Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūros (t. 5, b. l. 77-83).

685Bylos duomenys patvirtina, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno S. B. identifikavimo ženklo numeris ( - ). Byloje nustatyta, kad S. B. dirbo 5-je darbo vietoje, t. y. atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, nuo 2012-10-21 09.00 val. iki 2012-10-22 09.00 val. (t. 5, b. l. 68-71). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad S. B. 2012-10-22 apie 05.25 val., įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. 12LTVK200012F07027, dokumentus muitinimą forminimui pateikė I. S. (t. 8, b. l. 1-8).

686Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti I. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuose I. S. parodė, kad jam žinoma apie ( - )kelio poste nusistovėjusią tvarką - už greitesnį dokumentų forminimą į pasą reikia įdėti pinigų, 200 Rusijos rublių arba 5 JAV dolerius ar eurus. Jis visada dėjo Rusijos Rublius. Kai į pasą buvo įdėjęs 100 Rusijos rublių, muitinės pareigūnas pasakė, kad tai tik pusė. Nuo to laiko į pasą dėdavo 200 Rusijos rublių. Jeigu į pasą neįdėdavo pinigų, muitinės pareigūnas ieškodavo trūkumų dokumentuose, siųsdavo svertis, patikrinimui į rentgeną ir tokiais atvejais dokumentų įforminimas užtrukdavo daugiau nei valandą, o kai įdėdavo pinigus į pasą, dokumentų įforminimas trukdavo apie 10-15 minučių. (t. 9, b. l. 178-179). Liudytojas I. S. iš tikrųjų apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo I. S. parodymuose esantys duomenys atitinka slapto sekimo metu nustatytas aplinkybes ir rašytinius bylos duomenis. Apygardos teismas vertino ir tikrino liudytojo I. S. parodymuose nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas BPK nustatyta tvarka ištyrė visus bylos duomenis ir galėjo jais remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys.

687Teisėjų kolegija visus S. B. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis S. B. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

688Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo

689Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka padarytomis išvadomis, jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra grindžiamas tik prielaidomis, jokių patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę, byloje nėra. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

690Teisiamajame posėdyje apklaustas A. P. savo kaltę neigė, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma.

691Nuteistasis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nerinko neteisėtų rinkliavų. Vaizdo įraše užfiksuota kaip vairuotojai paduoda dokumentus, jis iš paso paimdavo talonėlį ir įsidėdavo į kišenę. Ikiteisminio tyrimo metu dėl psichologinio spaudimo duodamas parodymus apkalbėjo save ir kolegas. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu A. P. duoti parodymai neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl vadovaujantis BPK 274 straipsniu, buvo perskaityti A. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (t. 8, b. l. 161-163), kuriuose A. P. parodė, kad tarp ( - )kelio poste dirbančių pareigūnų nebuvo išankstinio susitarimo rinkti iš į Lietuvos Respubliką atvykstančių krovininių automobilių vairuotojų neteisėtas rinkliavas, kiekvienas pareigūnas tai darė savo nuožiūra, tačiau buvo susitarimas, kad visi surinkti pinigai būtų dedami į bendrą kasą, o vėliau padalinami tarp pamainoje dirbusių pareigūnų. Vairuotojai duodavo po 10, 20 litų, pinigus įdėdavo į pasą arba pridėdavo prie dokumentų. Atlikęs patikrinimą, jis pinigus pasiimdavo, juos paslėpdavo po palange arba įsidėdavo į drabužių kišenę. Vėliau iš patalpos, kurioje vykdavo tikrinimas, visi pinigus išnešdavo ir perduodavo kitam pareigūnui. Jis pats kelis kartus iš kitų pareigūnų yra surinkęs pinigus. Pamainos pareigūnams padalinus visus surinktus pinigus lygiomis dalimis gaudavosi po 200-300 litų. Kai jis iš pareigūnų rinkdavo pinigus, juos nešdavo į dušą, ten padalindavo lygiomis dalimis ir vėliau kiekvienam pareigūnui atiduodavo jo dalį. Pinigų skaičiavime ir dalinime dalyvaudavo 2-3 pareigūnai. Pamainos metu pinigai būdavo renkami keletą kartų, kartais kas valandą, kartais dažniau, skaičiuojami ir dalimi vieną kartą prieš pamainos pabaigą. Surinkti pinigai dažniausiai buvo 100 Rusijos rublių, 5-10 eurų, 5-10 JAV dolerių kupiūros.

692Apeliantas skunde nurodo, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudojant neteisėtą psichologinį spaudimą ir grasinimus, tačiau tokio nuteistojo apeliacinio skundo teiginio, kad pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apklaustas įtariamuoju A. P., o taip pat jo gynėja jokių pastabų dėl užfiksuotų parodymų teisingumo nenurodė. Nuteistasis teikė skundus, dėl, jo nuomone, neteisėtą poveikį dariusių pareigūnų, tačiau jo skundai, kaip nurodo pats apeliantas, buvo atmesti.

693Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi buvo leista atlikti slapto sekimo veiksmus (t. 1, b. l. 45-46). Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-21 11:01:15 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). Vykdant slaptą sekimą nustatyta, kad 2012-10-21 11:47:20 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, kaire ranka iš paso, pasiėmė melsvos spalvos per pusę sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį kaire ranka įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-21 12:43:48 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose, atsistojęs nuo stalo paėmė plombą ir tušinuką, o po kelių sekundžių grįžęs iš paso, gulėjusio ant stalo, šalia kompiuterio, kaire ranka pasiėmė sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pasiėmęs išėjo iš patalpų; 2012-10-21 16:43:48 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, kaire ranka iš paso, pasiėmė sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį kaire ranka įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę.(t. 1, b. l. 50).

694Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „2012-10-21 11.01.15 zenklas 0072“, „2012-10-21 11.47.20“, „2012-10-21 12.43.48“, „2012-10-21 16.43.48“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-21 11.01.15 zenklas 0072“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo numeris ( - ); vaizdo įraše „2012-10-21 11.47.20“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas priešais jį ant stalo guli dokumentai, kuriuos jis varto. Jam iš kairės prieina žmogus ir perduoda pasą panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, muitinės pareigūnas paima pasą, 2012-10-21 11.47.25 val., muitinės pareigūnas laikydamas dešinėje rankoje pasą išima iš paso kaire ranka piniginę kupiūrą ir slepia ją kelnių kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-21 12.43.48“ matosi stalas ant kurio kompiuteris, prie kompiuterio guli dokumentai, muitinės plombos, prie kompiuterio klaviatūros guli pasas, prie stalo prieina muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, 2012-10-21 12.43.53 val., muitinės pareigūnas iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją kairėje kelnių kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-21 16.43.48“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, ant stalo guli pasas panašus į Baltarusijos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, kaire ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją kelnių kišenėje.

695Bylos duomenys patvirtina, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno A. P. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Apžiūros protokole nurodyta, kad A. P. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje dirbo nuo 2012-10-21 09.00 val. iki 2012-10-22 09.00 val. (t. 5, b. l. 68-71). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad A. P. 2012-10-21 apie 11.47 val., įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ); 2012-10-21 apie 12.43 val., įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ), dokumentus muitiniam forminimui pateikė Baltarusijos Respublikos pilietis A. T., kuris vairavo transporto priemonę DAF valst.. Nr. ( - )- ( - ); 2012-10-21 apie 16.43 val. įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ) (t. 8, b. l. 88-98, 107-116).

696Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad tirti pateiktame A. P. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-21 11.47.20.avi“ matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra litų banknotas, tikėtina, kad tai yra 10 litų nominalo kupiūra. (t. 5, b. l. 77-83).

697Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti A. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuose A. T. parodė, kad vairuoja krovininį automobilį DAF valst. Nr. ( - )/ ( - ). Gabendamas krovinį per Lietuvą visada važiuoja per ( - )kelio postą. Jis žino, kad važiuojant per ( - )kelio postą muitinės pareigūnams paduodant dokumentus muitiniam forminimui į pasą reikia įdėti 20 litų. Šiuos pinigus dėdavo, kad pareigūnai greičiau atliktų muitinį forminimą. Taip pat parodė, kad neprisimena, ar 2012-10-21 apie 12.43 val., važiavo per ( - )kelio postą, tačiau pagal atžymas pase, galimai važiavo ir neatmeta galimybės, kad ir tada į pasą muitinės pareigūnui įdėjo 20 litų. Visada į pasą dėdavo litus. (t. 8, b. l. 117-118). Apeliantas nesutinka su nuosprendyje pateiktu liudytojo A. T. parodymų vertinimu. Kaip jau minėta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas vertino ir tikrino liudytojo A. T. parodymuose nurodytas aplinkybes. Šio liudytojo parodymuose esantys duomenys atitinka slapto sekimo metu nustatytas aplinkybes ir rašytinius bylos duomenis. Tokioje situacijoje, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys.

698Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis A. P. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

699Dėl nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo

700Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo A. K. nusikalstamų veiksmų, teismo išvados, pasak apelianto pagrįstos prielaidomis.

701Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

702Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

703Nuteistasis A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė, parodė, kad jis pinigų nerinko, nedalyvavo juos dalinantis. Iš vaizdo įrašo nieko nesimato, o jei ir matosi, kad jis kažką ima, tai buvo talonėlis. Taip pat parodė, jog būdavo, kad vairuotojai paduodavo pasus su juose įdėtais pinigais, bet jis niekada pinigų neimdavo, juos grąžindavo kartu su dokumentais. Nors nuteistasis bylos proceso metu kaltę neigė, jo nusikalstamus veiksmus patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

704Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu ( - ) r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46).

705Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-18 03:21:30 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-18 03:18:00 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, paėmęs pasą ir jį pakišęs po stalu pasiėmė sulankstytą popierėlį, galimai piniginę kupiūrą, kurį laiko saujoje; 2012-10-18 03:18:40 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, pristūmęs pasą prie stalo krašto dešine ranka iš paso kažką pasiėmė ir ta pačia ranka įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę (t. 1, b. l. 50). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „2012-10-18 03.18.00“, „2012-10-18 03.18.40“, „2012-10-18 03.21.30 zenklas 0416“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-18 03.18.00“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, jis rankose laiko dokumentus, kairėje muitinės pareigūno rankoje pasas raudonos spalvos, kurį muitinės pareigūnas paslepia po stalu, išima iš jo galimai piniginę kupiūrą ir ją perlenkęs laiko kairėje rankoje bei ant stalo padeda pasą; vaizdo įraše „2012-10-18 03.18.40“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, muitinės pareigūnui iš kairės ant stalo guli pasas, panašus į Lietuvos Respublikos pasą, priešais muitinės pareigūną ant stalo guli kitas raudonos spalvos pasas, kurį muitinės pareigūnas atverčia kaire ranka , patraukia arčiau savęs ir dešine ranka iš paso galimai išima piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu; vaizdo įraše „2012-10-18 03.21.30 zenklas 0416“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, jam iš kairės ant stalo guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą. Muitinės pareigūno identifikavimo ženklas ( - ).

706Slapto sekimo protokole, surašytame peržiūrėjus vaizdo įrašus, nurodyta, kad A. K. 2012-11-14 atlieka dokumentų forminimą, iš vaizdo įrašo matyti 09.19.val., A. K. atsisėda į darbo vietą, šalia jo stovi kitas muitinės pareigūnas. A. K. dešine ranka paima nuo stalo pasą ir pakiša jį po stalu. Iš tarnybinių patalpų išėjus šalia jo stovėjusiam pareigūnui, A. K. kaire ranka padeda pasą ant stalo, o dešinę ranką kiša į kelnių kišenę, po ko tęsia dokumentų forminimą (t. 9, b. l. 90-91). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas „2012-11-14 09.19.40“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše matosi stalas, kairėje pusėje matosi kompiuterio klaviatūra, šalia guli baltos spalvos lapai. Link išėjimo iš tarnybinių patalpų eina muitinės pareigūnas prie durų susitinka kitą muitinės pareigūną, kuris klausia „nu ką, nieks neduoda?“, muitinės pareigūnas atsako „ne“ . Muitinės pareigūnas sėdasi prie stalo ir sako „tai man reikia tada, aš baigiu TIR formint“, tuo metu ima nuo stalo raudonos spalvos pasą, panašų į Lietuvos Respublikos pasą ir kiša jį po stalu galimai dešine ranka išima iš paso piniginę kupiūrą, po to laikydamas kairėje rankoje pasą ištraukia jį iš po stalo, pakėlęs virš stalo iškrato iš paso baltos spalvos popierėlį, o dešinę ranką laikydamas po stalu galimai paslepia piniginę kupiūrą uniformoje ir baigia tvarkyti dokumentus.

707Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. K. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, dirbo nuo 2012-10-17 09.00 val. iki 2012-10-18 09.00 val. bei nuo 2012-11-14 09.00 val. iki 2012-11-15 09.00 val. (t. 5, b. l. 68-71). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno A. K. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad A. K. suveda į Lietuvos Respubliką atvykusių tuščių transporto priemonių duomenis į tuščių transporto priemonių registracijos žurnalą (t. 9, b. l. 94-96); Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. K. įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ), muitiniam forminimui dokumentus pateikė Lietuvos Respublikos pilietis J. B. (t. 9, b. l. 97-103).

708Pirmosios instancijos teismas grįsdamas A. K. kaltę pagrįstai rėmėsi ir liudytojo J. B. parodymais. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jam tekdavo važiuoti ir per ( - )kelio postą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, tada pareigūnui jį sustabdė pravažiavus muitinės postą, palydėtas apklausai. Apklausos metu jis pripažino, jog muitininkui kartu su dokumentais perdavė pinigus – 20 Lt. Parodė, kad pinigus reikėdavo duoti, kad nekiltų problemų, kad trumpiau užtruktų. Per ( - )postą yra važiavęs ne kartą, visada reikdavo įdėti pinigų. Tą kartą jis su dokumentais padavė ir pinigus, kai grąžino dokumentus, pinigų nebebuvo.

709Taip pat teismas įvertino, jog byloje nustatytas pinigų perdavimo faktas, todėl liudytojo J. B. nurodoma kaip perduota 20 Lt suma, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nekeitė kaltinime nurodytos 10 Lt sumos. .

710Apeliantas tvirtina, kad vaizdo įrašai vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, jog A. K. iš vairuotojų pasų paėmė pinigus, įrašuose nesimato nei pinigų perdavimo, nei jų priėmimo fakto. Todėl, apelianto manymu, A. K. nuteistas vadovaujantis prielaidomis. Be to, liudytojas J. B. apklaustas pažeidžiant BPK 80 straipsnio nuostatas.

711Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

712BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Tokiam asmeniui negali būti taikoma ir liudytojo atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

713Apelianto argumentas dėl BPK 80 straipsnio reikalavimų pažeidimo nepagrįstas, nes liudytojams (vairuotojams) nebuvo pareikšti jokie įtarimai. O įtarimų nepareiškimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad vairuotojai pateikė tam tikras pinigų sumas nuteistajam nereikalaudami ir neprašydami, nei kad jis atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus, nei kad jis susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, kadangi teisėtai vykdavo per muitinės kelio punktą ir jokių akivaizdžių priežasčių, dėl ko jie galėtų elgtis atvirkščiai, nebuvo.

714Dėl slaptų veiksmų atlikimo metu padarytų vaizdo įrašų, kuriuos pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo ir teisiamajame posėdyje, pasak apelianto, neišsamumo, pastebėtina, kad atskirai paėmus juose užfiksuotos aplinkybės savaime neįrodo nuteistąjį A. K. tikrinant transporto priemonę ir įforminant muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų ėmus pinigus, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertino visus slapto sekimo metu padarytuose vaizdo įrašuose esančius duomenis, be to, jie buvo vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, kaip tarpinis faktas, ir, kadangi atitiko kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl piniginių sumų paėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstais jais rėmėsi kaip patvirtinančiais A. K. nusikalstamus veiksmus.

715Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis A. K. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Apelianto, nesutinkančio su tokiomis teismo išvadomis, skundo argumentai nepagrįsti ir jie paneigti jau aptartais išnagrinėtais įrodymais.

716Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo

717Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde nurodo, kad byloje nesurinkta tiesioginių jo kaltės įrodymų, jo, nuomone, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priimant nuosprendį padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, sukliudę priimti teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegija šių apelianto teiginių nepripažįsta pagrįstais.

718Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl nusikalstamo įvykio, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

719Nuteistasis A. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad jis ne visada dirbdavo 5 darbo vietoje, jis nėra ėmęs pinigų iš vairuotojų, taip pat nėra dalinęsis kitų pareigūnų surinktais pinigais. Dėl vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės parodė, kad tai galimai buvo vidaus apskaitai skirtas talonėlis.

720Nors A. J. neigė tarnybos metu, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmęs pinigus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu.

721Atlikti slapto sekimo veiksmus leistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46). Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-17 22:59:29 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-17 23:22:40 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, kaire ranka pasiėmė sulankstytą popierėlį, galimai piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę. (t. 1, b. l. 50). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „2012-10-17 22.59.29 zenklas 0356“, „2012-10-17 23.22.40“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-17 22.59.29 zenklas 0356“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas 0356; vaizdo įraše „2012-10-17 23.22.40“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka atverčia pasą panašų į Rusijos Federacijos pasą, tuo metu į tarnybines patalpas užeina vyriškis, kuriam muitinės pareigūnas sako „plomba yra kokia?“ ir tuo metu kaire ranka iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą, ją perlenkia ir laiko kairėje rankoje, vyriškis kažką atsako į muitinės pareigūno klausimą, tačiau nerišliai, muitinės pareigūnas vėl klausia „jis čia pakabino?“ vairuotojas atsako „čia, taip“ , muitinės pareigūnas grąžina vairuotojui pasą ir sako „greičiau pas pasieniečius, greičiau, greičiau“.

722Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-11-06 nutartimi buvo leista atlikti slapto sekimo veiksmus .Slapto sekimo protokole nurodyta, kad A. J. 2012-11-15 atlieka dokumentų forminimą, 07.49.20 val. matosi A. J. identifikavimo ženklas, kurio Nr. ( - ); 07.47.00 val., A. J. būnant tarnybinėse patalpose ir atliekant dokumentų muitinį forminimą į tarnybines patalpas įeina vyriškis, kuriam A. J. liepia užpildyti kontrolinį lapelį bei liepia palaukti lauke. Vyriškis išeina, A. J. atlieka muitinį forminimą, baigęs paima ant stalo gulėjusį pasą, kaire ranka išima sulankstytą popierėlį, galimai piniginę kupiūrą, kurį įsideda į kelnių kairės pusės kišenę. (t. 10, b. l. 1-2). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas „2012-11-15 07.47.00“. Teismas nustatė, kad peržiūrėjus šį įrašą matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas pasidėjęs rankas ant stalo, ant stalo guli pasas panašus į Baltarusijos Respublikos pasą. Šalia muitinės pareigūno tarnybinėse patalpose stovi vyriškis, kurio muitinės pareigūnas klausia „automobilis pirmas?“ vyriškis atsako „taip pirma, pati pirma“ tuo metu vyriškis lenkiasi prie stalo, muitinės pareigūnas sako „gerai, užpildykite talonėlį ir tada palaukite, aš tada pasakysiu ką daryti“. Muitinės pareigūnas varto ant stalo gulinčius dokumentus, fone girdisi tyrimui nereikšmingas pokalbis. Vyriškis užpildęs talonėlį išeina iš tarnybinių patalpų. Muitinės pareigūnas toliau tvarko ant stalo gulinčius dokumentus bei juos antspauduoja, kažką rašo. 2012-11-15 07.49.26 val., fiksuojama kaip muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia ant stalo gulintį pasą ir išima iš jo galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu, galimai į uniformos kelnių kišenę.

723Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. J. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Dirbo pamainose nuo 2012-10-17 09.00 val. iki 2012-10-18 09.00 val. bei nuo 2012-11-14 09.00 val. iki 2012-11-15 09.00 val. (t. 5, b. l. 68-71). ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno A. J. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. J. įformino tranzitinę deklaraciją MR Nr. ( - ) (t. 10, b. l. 5-13).

724Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. J. įformino tranzitinę deklaraciją MRN Nr. ( - ), muitiniam forminimui dokumentus pateikė Baltarusijos pilietis U. S.. (t. 10, b. l. 14-21). Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo U. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose liudytojas U. S. parodė, kad 2012-11-15 vežė krovinį iš Rusijos į Angliją, apie 07.30 val. jis automobiliu Renault valst. Nr. ( - )su puspriekabe Schmitz valst. Nr. ( - )atvyko į ( - )kelio postą. Muitinės pareigūnui pateikė pasą, kuriame buvo 10 eurų ir krovinio dokumentus, transporto priemonės dokumentus. Pareigūnas jį pakvietė užeiti į patalpas, klausė kokia puspriekabės plomba, atsakė, kad plastmasinė, gamyklinė. Pareigūnas atlikęs patikrinimą grąžino dokumentus, pase 10 eurų nebebuvo. Pinigus į pasą buvo įdėjęs tam, kad būtų greičiau sutvarkyti dokumentai, tokia yra nusistovėjusi tvarka šiame poste. (t. 10, b. l. 28-30)

725Visi šie pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje įvertinti įrodymai patvirtina, kad priešingai nei tvirtina apeliantas, jis įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų paėmė ne kontrolės talonus, o pinigines kupiūras. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis ne įrodymais, o, kaip teigiama nuteistojo skunde, prielaidomis ir spėjimais. Byloje iš tikrųjų nebuvo pateiktas ištisinis, atliekant slapto sekimo veiksmus darytas, vaizdo įrašas. Liudytoju apklaustas R. S., surašęs slapto sekimo protokolus, parodė, kad slapto sekimo veiksmas buvo nenutrūkstantis, tačiau buvo pateiktas ne visas vaizdo įrašas, vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotos nusikalstamos veikos, nepridėti. Liudytojas V. K. parodė, kad ištisinio vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma, originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Kokia vaizdo įrašo dalis reikalinga atrinko darbuotojai, kurie vykdė operatyvinį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaizdo įrašai nėra sumontuoti ar kitaip pakeisti, nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas taip pat nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas neteisėtu būdu gautais duomenimis, nes atlikti slaptus veiksmus prieš A. J. leista tik nuo 2012-11-06, 2012-10-15 teismo nutartyje dėl leidimo atlikti slaptus veiksmus A. J. nenurodytas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Slapta vaizdo ir garso įrašymo įranga ( - )kelio poste buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi. Duomenys apie J. J. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jai atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Vadovaujantis šia informacija ir dėl J. J. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė išslaptintus dokumentus, reikšmingus šiai bylai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. J. nėra pagrįstas vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytoją ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai. Apelianto teiginiai apie teisė į gynybą pažeidimą, nes nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus kaltinimo liudytojui U. S., taip pat atmetami. Nuosprendis gali būti grindžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojo parodymais. Liudytojas U. S. buvo apklaustas BPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka ir šie jo parodymai buvo paskelbti ir ištirti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama praktika, kad gynybos teisių, taip pat rungimosi principo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami, ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą. Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – teismo apkaltinamajame nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo A. J. kaltumas įrodytas ne tik teisme perskaitytais liudytojo U. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir slapto sekimo surinkta medžiaga, kitais rašytiniais bylos įrodymais, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas pažeidė nuteistojo A. J. teisę į gynybą ir BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Neteisus apeliantas ir tvirtindamas, kad prieš vairuotojus (tame tarpe ir U. S.) buvo naudotas psichologinis smurtas, parodymus jie davė ne laisva valia. Teisme apklaustos vairuotojų apklausas vykdžiusios tyrėjos D. B., D. S. parodė, kad vairuotojai apie įvykio aplinkybes parodymus davė laisva valia, nė vienam vairuotojui nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, į apklausas jie atvykdavo patys. Liudytojams buvo paišaiškinamos jų teisės. Apelianto nurodomų aplinkybių nepatvirtino ir liudytoja V. K., liudytojų apklausose dalyvavusi kaip vertėja.

726Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad A. J. kaltė, vykdant tarnybines pareigas, įforminant muitinės deklaracijas paėmus iš vairuotojų pateiktų pasų pinigus, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, jų pakanka neabejotinoms išvadoms padaryti.

727Dėl nuteistojo J. D. apeliacinio skundo

728Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

729Nors nuteistasis J. D. neigia vykdydamas tarnybines pareigas, formindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų dokumentų paėmęs pinigus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. kaltė įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

730Nuteistasis J. D. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad iš vairuotojų pinigų neėmė, pinigais nesidalino. Vaizdo įraše galėjo matytis jo imamas talonėlis. Tais atvejais, kai vairuotojai kartu su dokumentais paduodavo ir pinigus, jis pinigus grąžindavo.

731Neteisus apeliantas skunde nurodydamas, kad jo kaltę pagrindžiantys įrodymai (išskyrus 2012-11-23 06.05 val. epizodą) surinkti neteisėtomis priemonėmis. Slapta vaizdo ir garso įrašymo įranga ( - )kelio posto patalpose buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi. Duomenys apie J. D. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Vadovaujantis šia informacija ir dėl J. D. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. D. nebuvo pagrįstas vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai.

732Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48).

733Apeliantas nurodo ir tai, kad dėl slapto sekimo vaizdo ir garso įrašų trukmės sprendimą priėmė pareigūnas, turintis suinteresuotumą. Iš teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausiojo inspektoriaus R. S., surašiusio slapto sekimo protokolus, parodymų matyti, kad slapto sekimo veiksmas buvo nenutrūkstantis. Liudytojas parodė, kad buvo pateiktas ne visas vaizdo įrašas, vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotos nusikalstamos veikos, nepridėti. Liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos 5 skyriaus viršininkas V. K. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad ištisinio vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma, originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Kokia vaizdo įrašo dalis reikalinga atrinko darbuotojai, kurie vykdė operatyvinį tyrimą.

734Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-21 19:43:50 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-21 19:24:50 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, pasą, kuriame matosi sulenktas popierėlis, panašus į piniginę kupiūrą, pakiša po stalu ir kažką iš jo išima; 2012-10-21 23:05:48 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso gulinčio ant stalo paima sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį kaire ranka pasiima ir įsikiša į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-21 23:57:50 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį kaire ranka įsikiša į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-22 00:31:07 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, kaire ranka paima perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, ir kaire ranka įsikiša į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-22 01:48:13 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka paima perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį dešine ranka įsikiša į dešinės pusės kelnių kišenę. (t. 1, b. l. 52).

735Teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai „2012-10-21 19.24.50“, „2012-10-21 19.43.50 zenklas 0483“, „2012-10-21 23.05.48“, „2012-10-21 23.57.50“, „2012-10-21 00.31.07“, „2012-10-21 01.48.13“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-21 19.24.50“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo išdėlioti dokumentai. Muitinės pareigūnui iš dešinės ant stalo guli raudonos spalvos pasas, o ant jo perlenkta piniginė kupiūra, muitinės pareigūnas dešine ranka paima pasą kartu su kupiūra ir slepia po stalu; vaizdo įraše „2012-10-21 19.43.50 zenklas 0483“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto dokumentus, jo ženklo Nr. 0483; vaizdo įraše „2012-10-21 23.05.48“matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris antspauduoja dokumentus. Kaire ranka muitinės pareigūnas atverčia ant stalo gulėjusį pasą ir dešine ranka iš jo ištraukia perlenktą piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-21 23.57.50“ matosi kaip muitinės pareigūnas paima nuo palangės raudonos spalvos pasą, jį praverčia išima iš paso baltos spalvos popierėlį, jį antspauduoja ir deda ant stalo, po to muitinės pareigūnas vėl abiem rankomis praverčia pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą, 2012-10-21 23.57.56 val., muitinės pareigūnas dešine ranka iš paso ištraukia piniginę kupiūrą, panašią į JAV dolerį, perlenkia kupiūra ir slepia po stalu; vaizdo įraše „2012-10-21 00.31.07“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka nuo palangės paima pasą ir jį atvertęs iš paso dešine ranka išima galimai piniginę kupiūra bei slepia po stalu uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-21 01.48.13“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais ant stalo guli dokumentai ir pasas. Muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, jame yra popierėliai, kuriuos pareigūnas pastumia ir iš po jų išima dešine ranka iš paso perlenkta galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia uniformoje.

736Slapto sekimo protokole, surašytame peržiūrėjus vaizdo įrašus, kurie gauti atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-11-06 nutartimi sankcionuotus slapto pobūdžio veiksmus, nurodyta, kad J. D. 2012-11-23 ( - )kelio poste atlieka dokumentų muitinį forminimą. 06.13.05 val., J. D. būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitinį forminimą, kaire ranka laikydamas pasą, dešine ranka iš paso kažką išima ir įsikiša į striukės dešinės pusės apatinę kišenę. (t. 10, b. l. 130-131)

737Teisiamajame posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas „2012-11-23 06.13.05“, teismas nustatė, kad matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnas kairėje rankoje laiko pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą. Dešine ranka iš paso išima popierėlį, deda jį ant stalo, antspauduoja ir padeda lapelį dešinėje stalo pusėje. Po to dešine ranka išima ir paso galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia uniformos išorinėje dešinėje kišenėje.

738Iš apžiūros protokolo matyti, kad J. D. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Dirbo pamainose nuo 2012-10-21 09.00 val. iki 2012-10-22 09.00 val., nuo 2012-11-22 09.00 val. iki 2012-11-23 09.00 val. (t. 5, b. l. 68-71). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno J. D. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85).

739Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktame J. D. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-21 23.05.48.avi“ matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra litų banknotas, yra tikimybė, kad tai yra 10 litų banknotas; tirti pateiktame J. D. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-21 23.57.50.avi“ matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra 5 eurų nominalo banknotas. (t. 5, b. l. 77-83).

740Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad J. D. atliko dokumentų muitinį forminimą (t. 10, b. l. 134-170); J. D. tuščių transporto priemonių registravimo žurnale užregistravo iš Baltarusijos Respublikos atvykstančią transporto priemonę IVECO valst.. Nr. ( - ) su priekaba valst. Nr. ( - ) (t. 10, b. l. 171 -172).

741Apeliantas nurodo, kad muitinės ( - )kelio poste vairuotojai atlikdami muitinės procedūras naudojo kontrolės talonus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų R. J., A. R., D. R. parodymų apie ( - )kelio poste egzistavusią talonų tvarką. Su šiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Paminėtų liudytojų parodymai pakankamai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad ( - ) muitinės ( - )kelio poste forminant dokumentus naudojami kontrolės talonėliai, jų formatas apie 10 cm. Talonėlį pasiima muitinės pareigūnas, juos renka į vieną vietą, gale pamainos juos perskaičiuoja, kad atitiktų su transporto priemonių skaičiumi. Vairuotojas talonėlį paduoda per langelį, jis gali būti ir pase ar tarp dokumentų, gali paduoti ir vieną. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad poste galiojo talonėlių sistema, talonėlis nebuvo griežtos atskaitomybės dokumentas. Jis skirtas tam, kad automobilis neišvyktų iš posto nepraėjęs patikros. Be talonėlio vairuotojas iš posto neišvažiuotų. Vairuotojas privalėjo jį saugoti iki išvažiavimo. Vairuotojai tuos talonėlius dažniausiai laikydavo pase, tarp dokumentų. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad ( - )kelio poste buvo naudojami talonėliai. Juos išdalindavo pasieniečiai, pradėdami pasienio tikrinimą. Talonėlį išduodavo vairuotojui, po tikrinimo uždėdavo spaudą. Talonėliai nebuvo numeruojami. Nebuvo reglamentuota, kur juos dėti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino liudytojų R. J., A. R., D. R. parodymus. Nors ( - )kelio poste egzistavo kontrolės talonų tvarka, tačiau jau minėtuose vaizdo įrašuose bei specialisto išvadoje Nr. ( - )užfiksuota, kad slapto sekimo vaizdo įrašuose matomi objektai, kuriuos J. D. pasiima iš dokumentų, yra piniginės kupiūros.

742Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojas A. S. neparodė apie tai, kad muitinės pareigūnui davė pinigus, be to, kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus šiam liudytojui.

743BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama praktika, kad gynybos teisių, taip pat rungimosi principo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami, ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą. Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – teismo apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo J. D. kaltumas įrodytas ne tik teisme perskaitytais liudytojo A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir slapto sekimo protokolais, specialisto išvada, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas pažeidė nuteistojo J. D. teisę į gynybą ir BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

744Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose liudytojas A. S. parodė, kad 2012-11-23 vilkiku „IVECO“ valst. Nr. ( - )su puspriekabe „KOEGEL“ valst. Nr. ( - )apie 05.00 val. įvažiavo į Lietuvos Respublikos muitinės ( - )kelio postą. Muitinės pareigūnui pateikė dokumentus bei savo asmens dokumentą – pasą, kuriame buvo įdėjęs 10 litų. Vykdamas per ( - )kelio postą pinigus į pasą dėdavo visada, tai darydavo tam, kad muitinės procedūros būtų atliktos greičiau. Nematė kaip muitinės pareigūnas išėmė pinigus iš jo paso, kai grąžino dokumentus pinigų pase nebebuvo. (t. 10, b. l. 180-181).

745Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų duomenų visetu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis J. D. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

746Dėl nuteistojo G. S. apeliacinio skundo

747Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatyme numatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas abejonėmis ir prieštaravimais.

748Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

749Nuteistasis G. S. bylos proceso metu savo kaltės nepripažino, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, jog nematė, kad jo kolegos iš vairuotojų rinktų pinigus ir vėliau juos dalintųsi. Dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių parodė, kad jis galimai iš vairuotojų ėmė talonėlius, kuriuos dėdavo į kišenę. Būdavo atvejų, kai vairuotojai į pasą įdėdavo pinigus, tačiau jis pinigus grąžindavo.

750Nors apeliantas neigė tarnybos metu, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmęs pinigus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu.

751Vadovaujantis OVĮ 10 straipsniu, (galiojusiu operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartimi sankcionuotas slaptas patekimas į nuteistojo darbo vietą ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (t. 1, b. l. 26). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė išslaptintus dokumentus, reikšmingus šiai bylai. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, nurodoma, kad užfiksuotų įvykių vieta ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinės deklaracijų duomenų ir dokumentų tikrinimo darbo vietos (tarnybinės patalpos). 2012-09-23 13.53.50 val., matomas prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto muitiniam forminimui pateiktus dokumentus ir pasą, iš paso paima ir sugniaužęs kairės rankos delne laiko kažką panašaus į piniginę kupiūrą; 2012-09-23 13.54.14 val. vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, prie kurio prieina kita muitinės pareigūnė, kuri prieina prie sėdinčio muitinės pareigūno ir jam po stalu kažką perduoda; 2012-09-23 14.13.30 val., vaizdo įraše matosi, prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, prie kurio prieina kita muitinės pareigūnė ir paėmusi nuo stalo pasą, jį varto bei klausia sėdinčio pareigūno „kiek davė?“, muitinės pareigūnas atsako, kad kiek davė lietuvaitis tiek ir paėmė, lietuvaitis... ką pasiūlė... 20 davė...; 2012-09-23 19.06.25 val., muitinės pareigūnas paima muitiniam forminimui pateiktus dokumentus ir pasiima iš jų kažką panašaus į pinigus ir kaire ranka deda į kelnių kišenę; 2012-09-23 19.36 val., muitinės pareigūnas nuo dokumentų priėmimo langelio paima pasą ir iš jo išima kažką panašaus į pinigus, bei pakiša ranką po stalu; 2012-09-23 19.53 val., muitinės pareigūnas kalbasi su dokumentus muitiniam forminimui pateikusiu vyriškiu, tada per langelį paima pasą, išima iš jo kažką panašaus į pinigus ir laiko sugniaužęs delne, po to ranką pakiša po stalu; 2012-09-23 21.35 val., muitinės pareigūnas paima ant stalo gulintį pasą, iš jo kažką išima ir laiko sugniaužęs delne, po to kiša kairę ranką į kelnių kišenę; 2012-09-23 22.25 val., muitinės pareigūnas paima ant stalo gulintį pasą ir jo kažką išima ir laiko sugniaužęs delne, po to kiša kairę ranką į kelnių kišenę; 2012-09-23 22.55 val., muitinės pareigūnas paima ant stalo gulintį pasą ir jo kažką išima ir laiko sugniaužęs delne, po to kiša kairę ranką į kelnių kišenę (t. 1, b. l. 35-37 lapai). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, teismas nustatė, kad jame užfiksuotos aplinkybės kaip G. S. paima pinigus iš vairuotojų pateiktų dokumentų, be to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaizdo įraše matosi, kad muitinės pareigūnas tai daro išlavintais judesiais, slėpdamasis.

752Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo pateiktas ištisinis vaizdo įrašas, pateikti vaizdo įrašo fragmentai, kurie neatspindi realios situacijos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vaizdo įraše užfiksuotus duomenis vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, kaip tarpinį faktą, ir kadangi vaizdo įrašas atitiko kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl G. S. tarnybos metu iš vairuotojų dokumentų imtų pinigų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi.

753Iš apžiūros protokolo matyti, kad G. S. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Dirbo ir pamainoje nuo 2012-09-23 09.00 val. iki 2012-09-24 09.00 val. Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno G. S. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad G. S. atliko dokumentų muitinį forminimą (t. 11, b. l. 84-132). Iš tarnybinio parnešimo matyti, kad G. S. įformino tranzitinę muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), dokumentus muitiniam forminimui pateikė Rusijos Federacijos pilietis R. S. (t. 11, b. l. 133-143). Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas R. S. parodė, kad dirba vairuotoju, važinėja automobiliu DAF valst. Nr. ( - )/ ( - ). Žino ( - )kelio poste nusistovėjusią tvarką, kad paduodant muitinės pareigūnui dokumentus, į pasą reikia įdėti 100 Rusijos rublių arba ne mažiau 10 litų, 5-10 eurų, 5-10 JAV dolerių. Įdėjus į pasą pinigus, muitinis patikrinimas užtrukdavo apie 10 min., neįdėjus pinigų, reikdavo prastovėti nuo 30 min. iki 1,5 val. (t. 11, b. l. 144-145).

754Apeliantas kritikuoja liudytojo R. S. parodymus teigdamas, kad liudytojas neįvardijo, nei konkrečios datos, nei pareigūno, kuriam neva kartu su pasu padavė ir pinigus. Iš tikrųjų šis liudytojas tokių aplinkybių nenurodė, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs šio liudytojo bei operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotas aplinkybes, o taip pat teisiamajame posėdyje peržiūrėtą vaizdo įrašą, sprendė, kad jie vienas kitą papildo ir leidžia daryti išvadą, kad G. S. tarnybos metu, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai ėmęs pinigus.

755Apeliantas neteisus nurodydamas, kad teismas jo kaltę grindė ir specialisto išvada Nr. ( - ), iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apelianto minima specialisto išvada prie G. S. kaltinančių įrodymų neminima. Apeliantas mini ir liudytojo K. M. parodymus, kuriuos teismas neva vertino spręsdamas jo kaltės klausimą, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad šio liudytojo parodymai taip pat neminimi, t. y. jie nevertinti nei kaip teisinantys, nei kaip kaltinantys G. S.. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų R. J., A. R., D. R. parodymus apie muitinės kelio poste vartotus kontrolės talonus.

756Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad G. S., teismo nustatytomis aplinkybėmis pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

757Dėl nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo apeliacinio skundo

758Apeliantai nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas, neteisėtai sumontuotos įrangos fiksuotais, nesąsajais su byla vaizdo įrašais, ir teisminiame bylos nagrinėjime neapklausto liudytojo A. K. parodymais ir kitais duomenimis. Konkrečių duomenų apie faktinį ir teisinį pagrindą teigti, kad J. Č. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi nėra, t. y. operatyvinio tyrimo pagrindai nepateikti. Prie šios baudžiamosios bylos medžiagos nėra išreikalauta ir prijungta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Apeliantų nuomone, svarbus argumentas dėl kurio nagrinėjantis bylą teismas negalėjo remtis slaptų veiksmų atlikimo protokolais, yra bylos duomenys apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis ( - )ir 2012-10-02 d. nutartis išslaptinta Vilniaus apygardos teismo ( - ) pirmininko A. Valantino. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, dalyvavo kaip ekspertas byloje, bet kur kas svarbiau yra tai, kad teismas yra susipažinęs su operatyvinės bylos medžiagos dalimi, tikėtina ta, kuri nebuvo pateikta kitiems proceso dalyviams ir kurie neturi galimybės įvertinti jos teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, remtis medžiaga, kuri nebuvo pilnai pateikta proceso dalyviams, negalima. Teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kad vairuotojai neteisėtai byloje apklausti liudytojais, prieš juos galimai vartojant BPK 11 str. 2 d. draudžiamą psichinį spaudimą (smurtą). Be to, liudytojo A. K. apklausoje nedalyvavo vertėjas.

759Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistoji ir jos gynėjas.

760Apeliantai skunde nurodo esą operatyvinis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai. Byloje nepateikta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Priešingai nei tvirtina apeliantai, nagrinėjamu atveju leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas ir tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiuos veiksmus atlikti. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus bylos duomenis, kad nagrinėjamu atveju buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmams. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Taigi įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo (nuo 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo), nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistosios J. Č. kaltė nėra grindžiama operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad J. Č. nusikalstami veiksmai užfiksuoti atliekant BPK 158, 160 straipsnyje numatytus, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmus.

761Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-357-699/2015, 2K-422-303/2016 ir kt.). Kaip jau minėta, kaltinimas pareikštas J. Č. nėra grindžiamas operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis

762Neteisūs apeliantai teigdami, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmai buvo neteisėti. Šiuos slaptus veiksmus leista atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, kuria vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Taip pat neteisūs apeliantai nurodydami, kad paminėta nutartis priimta 2012-10-15, todėl pagal BPK numatytas baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo taisykles (BPK 99, 100 straipsniai) slapto sekimo veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012-10-16. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro teikime nurodytas prašomas leidimo savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo terminas, t. y. nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, šiuos veiksmus leista atlikti nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, t. y. teismo nutartyje nurodytas konkretus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo laikas. Apeliantų keliamos abejonės, ar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas tinkamai atliko savo funkcijas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

763Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-18 J. Č. ( - ) muitinės ( - )kelio poste atlieka dokumentų muitinį forminimą, vaizdo įraše 17.17.53 val. matosi muitinės pareigūnė, kurios ženklas Nr. ( - )19:28:39 val. J. Č. yra tarnybinėse patalpose, jai iš dešinės pusės stovi vyras apsirengęs languotais marškiniais, kuris J. Č. į rankas padavė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią galimai paslepia po palange, po ko vyras iš tarnybinių patalpų pasišalina, o J. Č. tęsia dokumentų forminimą; 20.19.05 val. J. Č. yra tarnybinėse patalpose, jai iš dešinės pusės stovi vyras, apsirengęs tamsiais drabužiais. J. Č. dešine ranka laiko atverstą ant stalo padėtą pasą, į kurį šalia stovintis vyras įdeda popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir pasišalina iš tarnybinių patalpų, J. Č. iš paso išsiima popierėlį panašų į piniginę kupiūrą ir įsideda į megztinio kišenę; 20.46.00 val. J. Č. yra tarnybinėse patalpose, jai iš dešinės pusės stovi vyras, apsirengęs tamsiais drabužiais. J. Č. dešine ranka laiko atverstą ant stalo padėtą pasą. Tuo metu J. Č. rusiškai sako vyrui, „kad tai yra su nuolaida“. Šalia stovintis vyras į pasą įdeda popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir pasišalina iš tarnybinių patalpų; 21.09.05 J. Č., atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę; 22.13.37 val. J. Č., atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę. (t. 12, b. l. 122-123) Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai „2012-10-18 17.17.53 zenklas0169“, „2012-10-18 19.28.39“, „2012-10-18 20.19.05“, „2012-10-18 20.46.00“, „2012-10-18 21.09.05“, „2012-10-18 22.13.37“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-18 17.17.53 zenklas0169“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kurios identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-10-18 19.28.39 cebatoriuniene“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, prie jos iš dešinės pusės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis. Vyriškis kažką nerišliai ir tyliai sako muitinės pareigūnei, muitinės pareigūnė jam atsako „žinau, žinau“ ir tuo metu tvarko ant stalo gulinčius dokumentus, vyriškis sako „ne, tai aš pirmą kartą“ ir tuo metu tiesia dešinę ranką link muitinės pareigūnės, 2012-10-18 19.28.43 val., matosi kaip muitinės pareigūnė kaire ranka iš vyriškio paima perlenktą galimai piniginę kupiūrą. Muitinės pareigūnė vyriškio klausia „ar plombos kabo, viskas normaliai?“ vyriškis atsako „viskas normaliai“, muitinės pareigūnė – „gerai, tada eikite“; vaizdo įraše „2012-10-18 20.19.05 cebatoriuniene“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, priešais ją ant stalo guli dokumentai. Muitinės pareigūnei iš dešinės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis, jai iš dešinės ant stalo guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnė dešine ranka atverčia pasą, 2012-10-18 20.19.05 val., matosi kaip šalia muitinės pareigūnės stovintis vyriškis įdeda į pasą galimai piniginę kupiūrą, po ko muitinės pareigūnė paima pasą kaire ranka, išima iš paso galimai piniginę kupiūrą ir ją slepia išorinėje, viršutinėje kairės pusės uniformos kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-18 20.46.00 cebatoriuniene“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri varto ant stalo gulinčius dokumentus, šalia jos iš dešinės pusės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis, muitinės pareigūnė paima mėlynos spalvos pasą padeda jį dešinėje pusėje ant stalo, jį atverčia ir sako „taigi tai su nuolaida“, tada vyriškis įdeda į pasą galimai piniginę kupiūrą, po ko muitinės pareigūnė užverčia pasą ir padeda jį ant stalo, muitinės pareigūnė klausia „tai tikrai“, vyriškis sako „taip, tikrai“, muitinės pareigūnė „todėl, kad suprantate ...?“ vyriškis sako „taip, taip, aš supratau, aš niekada nesiginčiju“ muitinės pareigūnė atsako „šaunuolis“; vaizdo įraše „2012-10-18 21.09.05 cebatoriuniene“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, priešais ją ant stalo guli dokumentai. Muitinės pareigūnė kairėje rankoje laiko pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, jį atverčia, 2012-10-18 21.09.09 val. matosi kaip muitinės pareigūnė kaire ranka iš paso išima perlenktą galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją išorinėje, viršutinėje, kairėje uniformos kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-18 22.13.37 cebatoriuniene“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, priešais ją ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnei iš kairės ant stalo guli pasas, panašus į Lietuvos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnė padeda kažką ant palangės ir sako „karpykit“, tuo metu ima ant stalo gulintį pasą, jį praverčia ir dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia išorinėje, viršutinėje, kairėje uniformos kišenėje.

764Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai vertinami kaip vieninteliai objektyvūs duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Č. atliktų nusikalstamų veiksmų, vertino visus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kuriuos pripažino tinkamais įrodymais. Apeliantai nurodo, kad vaizdo įrašuose esanti informacija nesusijusi kaltinimu, ji nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuoto pareigūno, galimai moters, tapatybė neidentifikuota, vaizdo įrašuose matoma tik pareigūno uniforma, veido ar kitų požymių leidžiančių identifikuoti asmenį, nesimato. Nors apeliantai teigia, jog vaizdo įrašuose užfiksuota ne J. Č., tačiau būtina įvertinti byloje nustatytas aplinkybes dėl J. Č. atlikto muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimo laiko (t. 12, b. l. 77-110; 111-119). Nėra pagrindo abejoti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota būtent J. Č.. Tai, kad iš penkių Lenkijos, Baltarusijos, Moldavijos bei Lietuvos piliečių - vairuotojų pateiktų dokumentų J. Č. paėmė juose buvusius pinigus, taip pat pagrindžia ir kiti rašytiniai įrodymai. Iš apžiūros protokolo matyti, kad J. Č. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Dirbo pamainoje nuo 2012-10-18 09.00 val. iki 2012-10-19 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės J. Č. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85).

765Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad iš vairuotojų pateiktų dokumentų J. Č. paėmė ne pinigus, bet kontrolės talonėlius. Iš tikrųjų apie ( - ) muitinės ( - )kelio poste naudotus talonėlius savo parodymuose patvirtino liudytojai G. P., R. J., A. R., D. R.. Tačiau tai, kad nuteistoji J. Č. iš krovininių transporto priemonių vairuotojų ėmė pinigus, o ne kaip tvirtinama kontrolės talonus, patvirtina tiek teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikrinimui perskaitytuose liudytojo A. K. parodymuose nurodytos aplinkybės, tiek slapto sekimo metu surinkta vaizdo ir garso medžiaga.

766Nuteistoji J. Č. viso bylos proceso metu kaltę neigė, apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji iš vairuotojų pinigų nerinko, surinktais pinigais nesidalino. Patalpoje, kurioje ji dirbo, yra 6 kompiuterizuotos darbo vietos ir ji galėjo sėdėti prie bet kurio kompiuterio ir pildyti deklaracijas. Iš pareigūnų darbo grafikų taip pat negalima spręsti apie tikslią pareigūno buvimo vietą atitinkamu momentu. Dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, J. Č. parodė, kad vaizdo įraše ji savęs neatpažino. Vairuotojai kartu su dokumentais pateikdavo talonėlius, kurių forma buvo įvairi. Prie kompiuterio ji prisijungdavo tik savo kodu ir slaptažodžiu, kitų pareigūnų prisijungimo duomenų ji nežinojo.

767Nors nuteistoji bylos proceso metu kaltė neigė, jos nusikalstamus veiksmus, padarytus vykdant tarnybines pareigas įforminant muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmus juose esančius pinigus, įrodo byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

768Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu esminės reikšmės priimant nuosprendį teismui neturi, vien šiais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neturi atsižvelgti į juos. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus įrodymus. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

769Iš teisiamojo protokolo matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitė juos teisiamajame posėdyje (t. 36, b. l. 130-135). Kitokių būdų teisiamajame posėdyje išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo parodymus Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tokiu būdu ištirti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojo A. K. nepavyko. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. K. parodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio negrindė išimtinai jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas šiuos parodymus teisiamajame posėdyje perskaitė kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui, o galutines išvadas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat apeliaciniame skunde nurodomų rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Al-Khawaja and Tahery v. T. U. Kingdom). Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl J. Č. nusikalstamų veiksmų grindžiamos ne išimtinai teisme patikrintais (perskaitytais) liudytojo A. K. parodymais, bet kitais byloje surinktais duomenimis (slapto sekimo metu gauta informacija, kitais rašytiniais bylos duomenimis), kuriuos tiek nuteistoji, tiek jo gynėjas galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme.

770Iš teisiamajame posėdyje, kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui perskaitytų liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, jog liudytojas parodė, kad dirba vairuotoju, veža krovinius. Įvažiuodamas iš Baltarusijos į Lietuvą su kroviniu, ( - )kelio posto muitinės pareigūnui pateikdamas dokumentus, į pasą dažniausiai įdėdavo pinigų - 20 litų, pinigus visada dėdavo litais ir suma neviršydavo 20 litų. Jei į pasą pinigų neįdėdavo, muitinės pareigūnai priekaištaudavo. Jis priekaištus suprasdavo, kaip reikalavimą į pasą įdėti pinigus. Pinigus į pasą jis yra dėjęs ne kartą. 2012-10-18 per ( - )kelio postą vyko su kroviniu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Dokumentus pateikė muitinės pareigūnei, kurios vardo ir pavardės nežino. Jai pateikė krovinio dokumentus, transporto priemonės registracijos dokumentus ir savo asmens dokumentą – pasą, į kurį buvo įdėjęs pinigų, kokią pinigų sumą buvo įdėjęs neprisimena, tačiau tai buvo ne daugiau 20 litų. Nematė kaip muitinės pareigūno iš paso išėmė pinigus, tačiau kai jam grąžino dokumentus, pase pinigų nebebuvo. (t. 12, b. l. 120-121).

771Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kad vairuotojai neteisėtai byloje apklausti liudytojais, prieš juos galimai vartojant BPK 11 str. 2 d. draudžiamą psichinį spaudimą (smurtą). Be to, liudytojo A. K. apklausoje nedalyvavo vertėjas. Su šiais teiginiais taip pat negalima sutikti. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustos vairuotojų apklausas vykdžiusios tyrėjos D. B., D. S. parodė, kad apklausos protokoluose nurodyti asmenys, dalyvavę apklausos metu, taip pat patvirtino, kad vairuotojai apie įvykio aplinkybes parodymus davė laisva valia, nė vienam vairuotojui nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, į apklausas jie atvykdavo patys. Liudytojams buvo paaiškinamos jų teisės. Kaip liudytoja apklausta V. K., liudytojų apklausose dalyvavusi kaip vertėja, taip pat nepatvirtino apelianto nurodytų aplinkybių apie per apklausas prieš liudytojus naudoto psichologinio smurto. Be to, liudytoja V. K. parodė, kad ji dalyvavo liudytojo A. K. apklausoje, pasirašė liudytojo apklausos protokole. Netikėti tokiais liudytojos parodymais, pagrindo nėra. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius, jog liudytojo A. K. apklausoje vertėja nedalyvavo, o liudytojo apklausos protokole pasirašė vėliau. Apeliantų samprotavimai apie liudytojų (vairuotojų) vykimo į apklausas aplinkybes, neparemti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Apklausiant kaip liudytojus - krovininių automobilių vairuotojus laikytasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliantų teiginiai dėl galimų BPK 80 straipsnio reikalavimų pažeidimo nepagrįsti, nes liudytojams (vairuotojams) nebuvo pareikšti jokie įtarimai. O įtarimų nepareiškimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas vertinant bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumų, išdėstytų apeliaciniame skunde, nenustatyta.

772Teisiamajame posėdyje, kitų vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas parodė, kad dirba vairuotoju, veža krovinius. Įvažiuodamas iš Baltarusijos į Lietuvą su kroviniu, ( - )kelio posto muitinės pareigūnui pateikdamas dokumentus, į pasą dažniausiai įdėdavo pinigų - 20 litų, pinigus visada dėdavo litais ir suma neviršydavo 20 litų. Jei į pasą pinigų neįdėdavo, muitinės pareigūnai priekaištaudavo. Jis priekaištus suprasdavo, kaip reikalavimą į pasą įdėti pinigus. Pinigus į pasą jis yra dėjęs ne kartą. 2012-10-18 per ( - )kelio postą vyko su kroviniu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Dokumentus pateikė muitinės pareigūnei, kurios vardo ir pavardės nežino. Jai pateikė krovinio dokumentus, transporto priemonės registracijos dokumentus ir savo asmens dokumentą – pasą, į kurį buvo įdėjęs pinigų, kokią pinigų sumą buvo įdėjęs neprisimena, tačiau tai buvo ne daugiau 20 litų. Nematė kaip muitinės pareigūno iš paso išėmė pinigus, tačiau kai jam grąžino dokumentus, pase pinigų nebebuvo. (t. 12, b. l. 120-121).

773Spręsdamas dėl J. Č. atliktų nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, S. L. (nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu) atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016).

774Apeliantai nurodo, kad jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti klausimus šiems liudytojams. Teismų praktikoje pažymima, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. Č. teisė pačiai apklausti liudytojus A. D., D. K. buvo užtikrinta ir šia teise jis galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. G., S. L. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, taigi ir atsakyti į galimus J. Č. ir/ar jos gynėjo klausimus, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad nuteistoji J. Č. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti liudytojų B. G. ir S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

775Taigi priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistosios J. Č. kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo atliktas tokia apimtimi, kuri sudarė pakankamas prielaidas ištirti visus svarbią įrodomąją reikšmę turinčius duomenis, juos įvertinti pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus ir nustatyti J. Č. padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis J. Č. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas.

776Dėl nuteistojo G. G. gynėjo apeliacinio skundo

777Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė esminių baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai, pažeistos įrodymų rinkimo, vertinimo ir pripažinimo įrodymais nuostatos. Teismas remdamasis bylos duomenimis ir pripažindamas juos įrodymais turėjo ir privalėjo įvertinti juos objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti - vertinti juos kaltinamojo naudai, neteisėtai gautus duomenis arba keliančius pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo bei teisėtumo nepašalinus abejonių, juos atmesti ir pripažinti niekiniais. Apelianto manymu, taip pat nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų.

778Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl nusikalstamo įvykio, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo gynėjas.

779Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis ar jo gynėjas teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Būtina sąlyga teismui vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė.

780Teisiamajame posėdyje nuteistasis G. G. parodė, jog nieko nežino apie iš vairuotojų rinktas rinkliavas ar pinigų dalybas. Jis nėra tikras, jog vaizdo įraše yra nufilmuotas jis. Taip pat parodė, kad yra buvę atvejų, kai muitinės pareigūnai užsidėdavo ne savo striukę, ant kurios yra pritvirtintas pareigūno identifikacinis ženklas.

781Nors G. G. neigė tarnybos metu, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmęs pinigus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu.

782Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu slapto sekimo metu surinktų duomenų vertinimu, gynėjo nuomone, vaizdinė medžiaga neinformatyvi bei įrodymų vertinimo prasme niekinė. Teisėjų kolegija su gynėjo teiginiais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje peržiūrėjęs slapto sekimo metu padarytus vaizdo įrašus pripažino juos tinkamu įrodymu, teisėjų kolegija pritaria šiai išvadai.

783Vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau - OVĮ) 10 straipsniu, (galiojusiu operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartimi sankcionuotas slaptas patekimas į nuteistojo darbo vietą ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (t. 1, b. l. 26). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė išslaptintus dokumentus, reikšmingus šiai bylai. Nagrinėjamu atveju leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas, tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiuos veiksmus atlikti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmams, tokią išvadą išsamiai pagrindė apkaltinamajame nuosprendyje. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

784Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2012-09-25 00.09 val., užfiksuotas prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, varto pateiktus dokumentus. Ant stalo guli Rusijos Federacijos piliečio pasas į kurį matosi įdėti pinigai. Muitinės pareigūnas paima pasą ir pakiša jį po stalu, po to padeda pasą ant stalo ir pinigų pase jau nėra. (t. 1, b. l. 40). Atlikti slapto sekimo veiksmus leista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46). Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48).

785Slapto sekimo protokole nurodoma, kad G. G. 2012-10-31 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio poste. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 01:38:25 val. G. G., būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, paėmęs pasą į rankas, pakišo jį po stalu ir dešine ranka kažką paėmęs įsidėjo į dešinės pusės kelnių kišenę; 01:43:15 val. matosi G. G. identifikavimo ženklo Nr. ( - ); 01.53.55 val. G. G., būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, paėmęs pasą į rankas, pakišo jį po stalu ir dešine ranka kažką paėmęs įsidėjo į dešinės pusės kelnių kišenę; 2012-11-20 07:30:00 val. G. G., būdamas tarnybinėse patalpose, atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, nuo palangės pasiima pasą, kurį pasideda ant stalo, po kiek laiko kaire ranka paima pasą ir pakiša jį po stalu ir kaire ranka kažką įsikišo į kelnių dešinės pusės kišenę. Po to iš paso ištraukia automobilio registracijos dokumentus, paima plomba, žibintuvėlį ir išeina iš tarnybinių patalpų tikrinti automobilio. Po kiek laiko į tarnybines patalpas G. G. ateina kartu su vyru, kuris dėvi galimai juodos spalvos trumpą striukę. G. G. vyrui rodo pasą versdamas jo puslapius. Į tokį G. G. veiksmą, vyras atsako, kad automobilyje yra segtuvas. Vyras paėmęs į rankas pasą ir jį vartydamas rankose, pasako „na aš ką nors...“, o G. G. atsako „nu davai ką nors...pažiūrėsim“ ir vyras palieka tarnybines patalpas. 07.42.33 val. į muitinės tarnybines patalpas sugrįžta tas pats vyras, kuris G. G. į rankas vėl paduoda pasą. G. G., vyrui stovint jam iš dešinės pusės, pakiša pasą po stalu ir po kelių sekundžių pasą padeda ant stalo. G. G. vyrui liepia palaukti lauke po ko vyras išeina, o G. G. kaire ranka paima pasą ir vėl pakiša jį po stalu, o dešine ranką kažką įsideda į dešinės pusės kelnių kišenę. (t. 13, b. l. 73-74).

786Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai „2012-10-31 01.38.25“, „2012-10-31 01.43.15 zenklas0243“, „2012-10-31 01.53.55“, „2012-11-20 07.30.00“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-31 01.38.25“ matosi stalas, ant kurio sudėti dokumentai ir raudonos spalvos pasas. Prie stalo atsisėda muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka ima pasą, slepia jį po stalu išima iš paso galimai piniginę kupiūrą kaire ranka deda pasą ant stalo, o dešinę ranką kiša į dešinę kelnių kišenę. Pasas panašus į Rusijos Federacijos pasą; vaizdo įraše „2012-10-31 01.43.15 zenklas0243“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas 0243; vaizdo įraše „2012-10-31 01.53.55“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnui iš kairės ant stalo guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnas kaire ranka paima nuo stalo pasą ir slepia jį po stalu, atlieka rankomis judesius po stalu, galimai išima piniginę kupiūrą, po to laikydamas kairėje rankoje pasą ištraukia jį iš po stalo, dar kartą jį praverčia ir sako „užeikite čia“ , kairės rankos mostu rodydamas į tarnybines patalpas; vaizdo įraše „2012-11-20 07.30.00“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris rankose laiko pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, išima iš paso baltos spalvos lapelį deda ant jo antspaudą. Fone girdisi nereikšmingas pokalbis. Muitinės pareigūnas klausia „kas su plomba? Nėra?“ Įraše girdisi nereikšmingas pokalbis. Prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas paima nuo stalo muitinės plombų ryšulį atsega vieną plombą ir užrašo plombos numerį dokumentuose, gulinčiuose ant stalo, 2012-11-20 07.32.31 val., matyti kaip muitinės pareigūnas kaire ranka paima pasą ir slepia jį po stalu, po stalu atlieka judesius rankomis, galimai išima iš paso piniginę kupiūrą, kaire ranka deda pasą ant stalo, po to laikydamas ranką po stalu atlieka judesius ir dešine ranka kažką deda į kelnių kišenę. Po ko muitinės pareigūnas paėmęs nuo stalo plombą išeina iš tarnybinių patalpų. 07:38:58 val., fiksuojama kaip muitinės pareigūnas grįžta ir atsisėda prie stalo, paima nuo stalo prieš tai paliktus dokumentus, jam iš dešinės pusės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis, kuriam muitinės pareigūnas sako „nu, ką aš tau galiu pasiūlyti?“, nuo stalo paima pasą pasisuka link vyriškio praverčia pasą, po to kaire ranka įdeda į pasą galimai transporto priemonės registracijos dokumentus ir pasą vėl padeda ant stalo sakydamas „ką tu nori pasakyti, jei ne tai“ tada šalia stovintis vyriškis sako „tai aš tada einu į mašiną“ ir dešinę ranka rodo į pasą, muitinės pareigūnas paima pasą ir perduoda vyriškiui, vyriškiui paėmus pasą muitinės pareigūnas kažką nerišliai sako ir dešine ranka rodo į pasą. Vyriškis paėmęs pasą sako „aš einu į mašiną“ muitinės pareigūnas jam atsako „nu davai eik, tada pažiūrėsim“. Muitinės pareigūnas likęs sėdėti prie stalo sako „šitie (žodis nesigirdi) , žino kad nepatikrinsi daryk ką nori“ tada moteriškas balsas jam atsako „daryt patikrinimą duomenų bazėj“, o muitinės pareigūnas atsako „kam užklausimą, man?“ moteriškas balsas atsako „taip“. Toliau vyksta pokalbis apie duomenų bazę, 07:43:36 val., matyti kaip į tarnybines patalpas įeina vyriškis ir perduoda prie stalo sėdinčiam muitinės pareigūnui pasą, muitinės pareigūnas dešine ranka paima pasą ir pradeda jį vartyti. Muitinės pareigūnas vartydamas pasą kiša jį po stalu ir kažką pasako vyriškiui, vyriškis skėsčioja rankomis ir sako „šimtas penkiasdešimt“ muitinės pareigūnas klausia „kas?“, vyriškis vėl pakartoja „šimtas penkiasdešimt“. Muitinės pareigūnas išima kažką iš paso, padeda pasą kaire ranka ant stalo ir atlieka judesius po stalu, tuo metu tarp jo ir vyriškio vyksta pokalbis, kurio turinys nesigirdi. Po to, muitinės pareigūnas vėl kaire ranka paima pasą ir kiša po stalu, atlieka judesius ir deda pasą kairėje ant stalo bei sako vyriškiui „ne nu čia tai tikrai“, tarp vyriškio ir muitinės pareigūno vyksta pokalbis, jo viso nesigirdi. Girdisi tik pokalbio nuotrupos, pareigūnas sako vyriškiui „kaip anksčiau, mokėt“, po to muitinės pareigūnas vyriškiui pasako „palaukite ten, pažiūrėsim po to“ vyriškis išeina iš patalpų. Muitinės pareigūnas sako „nežinau Lilia, šūdą jisai mala, nežinau“, moteriškas balsas atsako „nu tai ką dabar, situacija?“. Muitinės pareigūnas sako „du šimtus“, moteriškas balsas klausia „a jis pastatė mašiną į šoną?“, muitinės pareigūnas atsako „pastatė“, po to muitinės pareigūnas kaire ranka paima pasą pakiša jį po stalu, dešine ranka kažką išima iš paso ir deda į dešinę kelnių kišenę. (t. 13, b. l. 75-76).

787Iš apžiūros protokolo matyti, kad G. G. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, dirbo pamainose nuo 2012-09-24 09.00 val. iki 2012-09-25 09.00 val.; nuo 2012-10-30 09.00 val. iki 2012-10-31 09.00 val.; nuo 2012-11-19 09.00 val. iki 2012-11-20 09.00 val. (t. 12, b.l. 53-63). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno G. G. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad G. G. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą. G. G. įformino tranzitinę muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ) dokumentus muitiniam forminimui pateikė Baltarusijos pilietis A. N. (t. 13, b. l. 77-86; 87- 93).

788Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad tirti pateiktame G. G. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-09-25.avi“ matomas iš paso pasiimamas mažiausiai vienas banknotas, tikėtina, kad tai yra Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo banknotas. (t. 12, b. l. 68-76) Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia specialisto išvada.

789Apeliantas nurodo, kad byloje apklausti vairuotojai davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, byloje nebuvo įvertintas vairuotojų atsakomybės klausimas.

790Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo A. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose A. N. parodė, kad jis vilkiku MAN valst. Nr. ( - )su puspriekabe Montrakon valst Nr. ( - ) 2012-11-20 iš Rusijos vežė krovinį, apie 7 val. atvyko į ( - )kelio postą, muitinės pareigūnui pateikė dokumentus, tame tarpe ir pasą, kuriame buvo 200 Rusijos rublių. Pareigūnas jį pakvietė užeiti į tarnybines patalpas, pasakė, kad reikia spręsti problemą, iš to jis (A. N.) suprato, kad įdėjo per mažai pinigų. Stovėdamas prie stalo išsitraukė 300 Rusijos rublių, juos įdėjo į pasą ir padavė pareigūnui. Kada pareigūnas išėmė pinigus jis nematė. Kai iš pareigūno atgavo dokumentus, pinigų nebebuvo. (t. 13, b. l. 97-98)

791Apeliantas kelia klausimą dėl byloje liudytojais apklaustų krovininių transporto priemonių vairuotojų atsakomybės už muitinės pareigūnų papirkimą. Klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės asmenų, kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo įtariami ar kaltinami kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apelianto nurodomų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas niekaip negali paneigti G. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Taip pat apeliantas tvirtina, kad prieš vairuotojus buvo naudotas psichologinis smurtas, parodymus jie davė ne laisva valia. Su šiais teiginiais taip pat negalima sutikti. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustos vairuotojų apklausas vykdžiusios tyrėjos D. B., D. S. parodė, kad apklausos protokoluose nurodyti asmenys, dalyvavę apklausos metu, taip pat patvirtino, kad vairuotojai apie įvykio aplinkybes parodymus davė laisva valia, nė vienam vairuotojui nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, į apklausas jie atvykdavo patys. Liudytojams buvo paaiškinamos jų teisės. Kaip liudytoja apklausta V. K., liudytojų apklausose dalyvavusi kaip vertėja, taip pat nepatvirtino apelianto nurodytų aplinkybių apie per apklausą prieš liudytojus naudoto psichologinio smurto. Neteisus apeliantas ir tvirtindamas, kad liudytojų (vairuotojų) parodymai gauti pažeidžiant BPK nuostatas, jų įrodomoji galia niekinė. Iš tikrųjų liudytojas A. N. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nuteistasis G. G. ir jo gynėjas neturėjo galimybės realizuoti teisę užduoti šiam liudytojui klausimus. Tačiau būtina pažymėti, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (nutartis baudžiamojoje byloje 2K-61/2014 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Kaip jau minėta, liudytojas A. N. apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, į teisiamąjį posėdį jis neatvyko. Todėl teismas byloje esantiems įrodymams (slapto sekimo metu padarytiems vaizdo įrašams, kitiems raštiniams bylos įrodymams) patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2012-11-20 duotus liudytojo parodymus. Liudytojo A. N. parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumą ir teisingumą, todėl teismas pagrįstai jais grindė nuteistojo G. G. kaltę.

792Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė išsamius parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys parodymus pakeitė, S. L., kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016).

793Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis G. G. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Apelianto, nesutinkančio su tokiomis teismo išvadomis, skundo argumentai nepagrįsti ir jie paneigti jau aptartais išnagrinėtais įrodymais.

794Dėl nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinio skundo

795Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kaltinamojo, liudytojų parodymus ir kitus bylos įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, neišnagrinėjęs bylos aplinkybių viseto. Apelianto nuomone, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta objektyviai pagrįstų duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad A. D. tarnybos metu rinko iš vairuotojų pinigus.

796Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

797Nuteistasis A. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 127-129), kuriuose kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad tokie parodymai buvo duoti patyrus psichologinį spaudimą. Ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip vairuotojai paduoda kontrolinius talonus, kuriuos jis įsidėdavo į kišenę ir po valandos atiduodavo atsakingam pareigūnui.

798Teisėjų kolegijos nuomone, nors A. D. neigė tarnybos metu, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmęs pinigus, taip pat priešingai nei teigia apeliantas, A. D. padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma.

799Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi buvo leista atlikti slapto sekimo veiksmus (t. 1, b. l. 45-46). Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-19 00:36:52 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-19 00:20:17 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę; 2012-10-19 00:36:29 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę; 2012-10-19 02:07:45 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę; 2012-10-19 02:28:44 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę; 2012-10-19 02:41:45 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę; 2012-10-19 02:46:55 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka pasiėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį įsidėjo į megztinio kišenę. (t. 1, b. l. 49-50) Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-19 00.20.17“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris sako „užrašinėk automobilio modelį, numerį automobilio, numerį priekabos“ sakydamas šiuos žodžius muitinės pareigūnas paima pasą panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, atverčia pasą išima iš jo dešine ranka galimai piniginę kupiūrą ir staigiu judesiu slepia ją uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-19 00.36.29“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas kairėje rankoje laiko pasą panašų į Rusijos Federacijos pasą, dešine ranka iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą ir slepia muitinės uniformos kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-19 02.07.45“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnas, kuris paima dokumentus ir laiko juos kairėje rankoje, juo padeda ant stalo, kaire ranka atverčia pasą panašų į Rusijos Federacijos pasą dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą kurią slepia uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-19 02.28.44“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas priešais jį ant stalo guli dokumentai ir pasas, 2012-10-19 02.28.45 matosi kaip muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą panašų į Rusijos Federacijos pasą ir dešine ranka iš paso išima baltos spalvos popierėlį kartu su galimai pinigine kupiūra, kurią perlenkia ir slepia uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-19 02.41.45“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris atvertęs galimai registracijos žurnalą jį antspauduoja, užverčia žurnalą, kaire ranka paima ant stalo gulėjusį pasą, 2012-10-19 02.41.49 val. matosi kaip muitinės pareigūnas dešine ranka iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą ir ją perlenkęs slepia uniformoje. „2012-10-19 02.46.55“ vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įrašo viršutiniame dešiniame kampe yra užrašas „2012-10-19 02.46.55“ apatiniame kairiajame kampe užrašas „KAM1“. Vaizdo įrašo trukmė 0.18 min. Vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto dokumentus, po to paima ant stalo gulintį pasą, ant kurio matosi priklijuotas geltonos spalvos lipdukas. 2012-10-19 02.46.58 val. matosi kaip muitinės pareigūnas abejomis rankomis varto pasą, 02.47.03 val. matosi kaip muitinės pareigūnas dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir ją slepia uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-19 02.53.22“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka verčia ant stalo gulintį pasą panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, 2012-10-19 02.53.58 val., matosi kaip muitinės pareigūnas dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir ją slepia uniformoje.

800Slapto sekimo protokole nurodyta, kad A. D. 2012-11-23 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių). Vaizdo įraše 09:06:50 val. matosi A. D. identifikavimo ženklo Nr. ( - ); 09.06.50 val. A. D. būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso dešine ranka paėmė sulankstytą popierėlį, galimai piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į megztinio kišenę. (t. 14, b. l. 1-2). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas „2012 11 23 09.06.50“, padarytas atliekant slapto sekimo veiksmus, kuriame matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas ( - ), kairėje rankoje laiko dokumentus, po to juos padeda ant stalo ir kaire ranka atverčia pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą, dešine ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją uniformos vidinėje kišenėje ir sako „ar pas pasieniečius buvote? O kur talonėlis? Ai va“.

801Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. D. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Jis dirbo pamainose nuo 2012-10-18 09.00 val. iki 2012-10-19 09.00 val. bei nuo 2012-11-23 09.00 val. iki 2012-11-24 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno A. D. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85).

802Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad negalima nustatyti ką A. D. paima iš dokumento (vaizdo įrašas 2012-10-19 02.28.44.) (t. 12, b. l. 68-76).

803Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad A. D. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą, įformino tranzitinę muitinės deklaraciją MRN Nr. ( - ), dokumentus muitiniam forminimui pateikė Rusijos Federacijos pilietis S. U. (t. 14, b. l. 5-66, 67-74).

804Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo S. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose liudytojas S. U. parodė, kad jis dirba vairuotoju, veža krovinius tranzitu per Lietuvą, važiuoja per ( - )kelio postą. 2012-11-23 vežė krovinį tranzitu per Lietuvą į Rusiją, vilkiku DAF valst. Nr. ( - )su puspriekabe Lambert valst. Nr. ( - )apie 8 - 8.30 val. įvažiavo į ( - )kelio postą. Pareigūnui padavė krovinio bei transporto priemonės dokumentus ir savo pasą, kuriame buvo įdėjęs 10 Lt. Pareigūnas atliko patikrinimą, apžiūrėjo transporto priemonę ir grąžino dokumentus. Grąžintuose dokumentuose 10 Lt nebebuvo. Taip pat parodė, kad ( - )kelio poste nusistovėjusi tvarka, kad važiuojant su kroviniu, į pasą reikia įdėti pinigų, litų, eurų, JAV dolerių ar Rusijos rublių. Jis dėdavo arba 10 Litų, arba 100 Rusijos rublių. Į pasą neįdėjus pinigų, muitininkai ilgai neformina dokumentų, kabinėjasi prie smulkmenų. (t. 14, b. l. 81-83)

805Apeliantas tvirtina, kad liudytojo S. U. parodymai nelaikytini patikimais, liudytojas muitinės kelio poste teikė pasieniečiams, veterinarijos tarnybai, todėl neaišku kada iš jo paso buvo paimti 10 Lt. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apelianto liudytojo parodymų vertinimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas S. U. vienareikšmiškai nurodė, kad pareigūnui, atlikusiam patikrinimą, apžiūrėjusiam transporto priemonę buvo padavęs krovinio bei transporto priemonės dokumentus ir savo pasą, kuriame buvo įdėjęs 10 Lt. Kai pareigūnas dokumentus grąžino, juose 10 Lt nebebuvo. Taip pat liudytojas parodė, būtent į ( - )kelio posto muitininkui pateikiamą pasą reikia įdėti pinigų, neįdėjus pinigų, muitininkai ilgai neformina dokumentų, kabinėjasi prie smulkmenų. Taip pat šiais liudytojo parodymai paneigiamas ir A. D. aiškinimas, kad jis iš vairuotojų pateiktų dokumentų paimdavo kontrolės talonus. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą, jame užfiksuota, kad muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas Nr. ( - ), iš vairuotojo pateikto paso išėmęs galimai piniginę kupiūrą, klausia „O kur talonėlis“. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia nuteistojo aiškinimus, kad iš pateikto dokumento buvo imamams kontrolės talonas.

806Spręsdamas dėl A. D. padarytų nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė išsamius parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys parodymus pakeitė, S. L., kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016).

807Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis A. D. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

808Dėl nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo

809Nutiestojo gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, nurodo, jog nuosprendis grindžiamas prielaidos, o slapto sekimo veiksmai prieš R. L. atlikti neteisėtai.

810Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą.

811Nuteistasis R. L. bylos proceso metu kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vaizdo įraše matyti pareigūnas su jo identifikaciniu numeriu ir galimai tai yra jis (R. L.). Tačiau vaizdo įraše užfiksuota kaip jis į kišenę deda taloną, kuris buvo skirtas automobilių numerių sutikrinimui.

812Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis R. L. neigia, kad vykdydamas tarnybines pareigas, atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš krovininių transporto priemonių vairuotojų pateiktų dokumentų neteisėtai ėmė pinigus, tačiau R. L. padarytą nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma.

813Apeliantas skunde nurodo, kad slapto sekimo metu gautų duomenų gavimo tvarka neatitinka BPK 20 straipsnyje keliamų reikalavimų. Su šiuo teiginiu negalima sutikti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu ( - )r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Duomenys apie R. L. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Vadovaujantis šia informacija ir dėl R. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. L. pagrįstas ne vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai.

814Slapto sekimo veiksmus leista atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46) Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-27 01:37:00 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso kažką pasiima ir nueina nuo darbo vietos; 2012-10-27 02:02:55 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį dešine ranka įsideda į dešinės pusės kišenę. (t. 1, b. l. 49-50) Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie padaryti atliekant slapto sekimo veiksmus. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-27 01.09.25 zenklas 0378“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto ant stalo gulinčius dokumentus. Muitinės pareigūno identifikavimo ženklas ( - ), vaizdo įraše „2012-10-27 01.37.00“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris formina muitiniam forminimui pateiktus dokumentus, įrašo į dokumentus muitinės plombos numerį, 2012-10-27 01.37.08 val. matosi kaip muitinės pareigūnas kaire ranka paima nuo stalo pasą, jį atverčia, dešine ranka išima iš paso popierėlį jį apžiūri, deda atgal į pasą ir dešine ranka išima iš paso perlenktą galimai piniginę kupiūrą; vaizdo įraše „2012-10-27 02.02.55“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnas suveda į kompiuterį duomenis, muitinės pareigūnui iš dešinės prie kompiuterio klaviatūros guli pasas, panašus į Rusijos Federacijos pasą; 2012-10-27 02.03.00 val. matosi, kaip muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą ir dešine ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją kelnių kišenėje.

815Iš apžiūros protokolo matyti, kad R. L. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. R. L. dirbo pamainoje nuo 2012-10-26 09.00 val. iki 2012-10-27 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno R. L. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad R. L. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą, 2012-10-27 dokumentus muitiniam forminimui pateikė Rusijos Federacijos pilietis R. B. (t. 15, b. l. 1-10, 11-19).

816Byloje apklausti liudytojai G. P., R. J., A. R., D. R. parodė, jog muitinės poste egzistavo kontrolės talonų tvarka, šią aplinkybę skunde akcentuoja ir apeliantas, tačiau tai, kad nuteistasis R. L. iš krovininių transporto priemonių vairuotojų ėmė pinigus, o ne kaip jis pats tvirtina kontrolės talonus, patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek slapto sekimo metu surinkta vaizdo ir garso medžiaga, o taip pat ir specialisto išvada. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktame R. L. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-27 02.02.55.avi“ matomas iš paso pasiimamas vienas bendruosius JAV dolerių banknotų požymius turintis objektas. (t. 12, b. l. 68-76)

817Kitų įrodymų patikrinimui teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo R. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas parodė, kad jis dirba vairuotoju, veža krovinius. ( - )kelio poste yra nusistovėjusi tvarka, kad norint kuo greičiau pravažiuoti muitinės postą, kad muitinės pareigūnas kuo greičiau sutvarkytų muitinės formalumus, į pasą reikia įdėti pinigų. Neįdėjus pinigų, muitinės pareigūnas pradeda ieškoti trūkumų dokumentuose, gąsdina, kad siųs transporto priemonę patikrinimui rentgeno sistema, ir tokiu būdu muitinės pareigūnas leidžia suprasti, kad negavęs pinigų vilkins dokumentų forminimą, todėl norėdamas laiku pristatyti krovinį į pasą dėdavo pinigus. Per ( - )kelio postą su kroviniais yra važiavęs ne mažiau 15 kartų ir kiekvieną kartą į pasą dėjo pinigus. Į pasą deda pinigus įvairia valiuta, eurais arba Rusijos rubliais, kiekvieną kartą suma būna ne mažesnė nei 5 arba 10 eurų. Taip pat parodė, kad tais atvejais, kai į pasą įdėdavo 5 eurus, muitinės pareigūnas sakydavo, kad suma per maža, taip pat sakydavo „kur fito?“ arba „padaryk kopiją“. Tuomet jis į pasą dėdavo 5 eurus ir 100 Rusijos rublių. Kiti vairuotojai taip pat yra sakę, kad norint, jog muitinis patikrinimas vyktų sklandžiai, deda į pasą pinigus. Parodė ir tai, kad tikslios dienos neprisimena, galimai 2012-10-27 apie 02.00 val. vyko iš Rusijos Federacijos, galimai vežė krovinį – statybines medžiagas. Kaip visada, tam, kad kuo greičiau būtų atliktas muitinis patikrinimas, į pasą įdėjo 5 Eurus ir 100 Rusijos Federacijos rublių, tačiau nematė kaip muitinės pareigūnas išėmė iš paso pinigus ir kur juos padėjo.

818Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad netikslumai dėl R. L. iš vairuotojo paimtos pinigų sumos bei šalies valiutos, nelaikytini esminiais, kurie įtakotų nusikalstamos veikos kvalifikavimą ar pažeistų kaltinamojo teises. Nors liudytojo parodymuose, kurie teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kitų įrodymų patikrinimui, nurodyta pinigų suma ir valiuta skiriasi nuo kaltinime nurodytos, tačiau, priešingai nei tvirtina nuteistojo gynėjas, R. L. paėmė ne kontrolinį taloną, o pinigus, tokia išvada darytina įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad netikslumai dėl R. L. iš vairuotojo paimtos pinigų sumos bei šalies valiutos, nelaikytini esminiais.

819Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b. l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b. l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė išsamius parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys parodymus pakeitė, S. L., kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Apeliantas nurodo, kad jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti klausimus šiems liudytojams. Teismų praktikoje pažymima, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. L. teisė pačiam apklausti liudytojus A. D., D. K. buvo užtikrinta ir šia teise jis galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. G., S. L. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, taigi ir atsakyti į galimus R. L. ir/ar jo gynėjo klausimus, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad nuteistasis R. L. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti liudytojų B. G. ir S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

820Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis R. L. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

821Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo

822Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistojo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

823Nuteistasis G. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad niekas iš vairuotojų pinigų neėmė, prie sistemos svetimo pareigūno vardu jis nesijungė, nes nežinojo prisijungimo duomenų. Iš Rusijos Federacijos piliečio pinigų neėmė, o liudytojas galėjo suklysti. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad jis būtų ką nors ėmęs, o jei ką nors ir ėmė, tai buvo kontrolės talonas.

824Teisėjų kolegijos vertinimu, nors G. K. neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

825Slapto sekimo veiksmus atlikti leista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi. (t. 1, b. l. 45-46) Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48).

826Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad slapto sekimo vaizdo įrašas nėra ištisinis, nepateikta originali vaizdo medžiaga, be to, filmavimo laikas neatitinka tikrojo laiko. Byloje esančiame Muitinės kriminalinės tarnybos 2014-02-13 rašte nurodyta, kad naudojant technines priemones, skirtas vaizdo ir garso filmavimui ( - )PKP muitinės pareigūnų darbo vietose byloje Nr. ( - )Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai laiko nustatymų („vasaros/žiemos“ laiko pakeitimo) įrašymo įrenginyje nekeitė. Įrašymo įrenginio laikas (iš „vasaros“ į „žiemos“) pasikeitė automatiškai, todėl vaizdo įrašuose nurodytas tikslus laikas. (t. 35, b. l. 124) Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai R. S., V. K. patvirtino, kad ištisinio vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma, originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Liudytojas R. S. parodė, kad slapto sekimo veiksmas buvo nenutrūkstantis, tačiau buvo pateiktas ne visas vaizdo įrašas, vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotos nusikalstamos veikos, nepateikti.

827Priešingai nei nurodo apeliantas, jo kaltė nuosprendyje nėra grindžiama specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 12, b. l. 68-76).

828Slapto sekimo protokole nurodyta, kad vaizdo įraše 2012-10-18 13:28:02 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-18 13:58:20 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam įforminimui tikrinimą, iš paso, po stalu kažką paima ir dešine ranka įsikiša į dešinės pusės kelnių kišenę; 2012-10-18 14:12:30 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam įforminimui tikrinimą, iš paso, po stalu kažką paima ir dešine ranka įsikiša į dešinės pusės kelnių kišenę; 2012-10-18 14:23:00 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam įforminimui tikrinimą, iš paso, po stalu kažką paima ir dešine ranka įsikiša į dešinės pusės kelnių kišenę, tuo pat metu sakydamas, kad „nu penki žali netiks“. (t. 1, b. l. 52) Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2012-10-18 13.28.02 zenklas 0510“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris klausią „ką veži?“. Įraše matomas muitinės pareigūno identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-10-18 13.58.20“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka nuo stalo paima pasą, jį slepia po stalu ir galimai iš jo išima piniginę kupiūrą, kurią slepia kelnėse; vaizdo įraše „2012-10-18 14.12.30“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka nuo stalo paima pasą, jį slepia po stalu, dešine ranka iš paso išima ir ant stalo padeda baltos spalvos popierėlį, po to dešinę ranką vėl tiesia link paso po stalu ir išima iš paso galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia kelnės ir klausia „plomba yra?“ vyriškas balsas atsako „gamyklinė“, muitinės pareigūnas „gamyklinė?“; vaizdo įraše „2012-10-18 14.23.00“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas priešais jį ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnas kaire ranka nuo stalo paima pasą, slepia jį po stalu, ir galimai po stalu iš paso išima piniginę kupiūrą.

829Slapto sekimo protokole nurodyta, kad G. K. 2012-11-19 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių). Iš vaizdo įrašo matyti, kad 10.09.30 val. G. K. būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, kaire ranka paėmė pasą buvusį šalia kompiuterio, pakiša po stalu, ir kažką dešine ranka paėmęs iš paso įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę. (t. 15, b. l. 123-124)

830Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas „2012-11-19 10.09.30“, kuriame matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo guli dokumentai, kairėje pusėje nuo muitinės pareigūno ant stalo guli raudonos spalvos pasas, panašus į Rusijos Federacijos pasą. Muitinės pareigūnas kaire ranka paima pasą, jį kiša po stalu, dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją po stalu, po to pasą ištraukia iš po stalo, sudeda į jį ant stalo gulėjusius dokumentus ir perduoda per langelį.

831Apžiūros protokole nurodyta, kad G. K. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Jis dirbo pamainoje nuo 2012-10-18 09.00 val. iki 2012-10-19 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno G. K. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85).

832Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad G. K. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą, taip pat atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą, kuriuos pateikė Rusijos Federacijos pilietis S. D. (t. 15, b. l. 127-144, 145-152).

833Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo S. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose liudytojas parodė, kad vilkiku MAN valst. Nr. ( - )su puspriekabe Merker valst Nr. ( - ). 2012-11-19 važiavo su kroviniu iš Rusijos, apie 10 val. atvyko į ( - )kelio postą. Pareigūnui pateikė automobilio bei krovinio dokumentus, o taip pat savo pasą, kuriame buvo įdėjęs 5 eurus. Po patikrinimo muitinės pareigūnas grąžino dokumentus, pase 5 eurų nebebuvo. (t. 15, b. l. 159-160).

834Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik subjektyviais teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojo S. D. parodymais. Šis liudytojas nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais, ar kai tokie parodymai akivaizdžiai lemia asmens pripažinimą kaltu.

835Kaip jau minėta, Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltumas įrodytas ne tik teisme patikrintais (perskaitytais) minėtais liudytojo S. D. parodymais, bet ir kitais reikšmingais bylos duomenimis, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme.

836Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė išsamius parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys parodymus pakeitė, S. L., kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsisakė duoti parodymus. Kaip jau minėta, Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016).

837Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis G. K. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

838Dėl nuteistojo A. T. gynėjo apeliacinio skundo

839Nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nes teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių nuteistajam A. T. buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

840Iš bylos duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas aplinkybes, kad A. T. vykdydamas tarnybines pareigas įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų dokumentų (pasų) imdavo pinigus, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Teismas įvertino slapto sekimo surinktus duomenis, byloje pateiktą specialisto išvadą, ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamaisiais apklaustų asmenų parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis. Minėti įrodymai atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio ar kiti esminiai šio kodekso normų pažeidimai.

841Nuteistasis A. T. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad jis pinigų iš vairuotojų nerinko, jais nesidalino. Tais atvejais, kai vairuotojų pasuose rasdavo pinigų, paklausdavo kam jie skirti, vairuotojai atsakydavo, kad juos pamiršo ir tuomet pinigus grąžindavo.

842Nors nuteistasis bylos proceso metu kaltę neigė, teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė vykdant tarnybines pareigas įforminant muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų dokumentų (pasų) ėmus pinigus, įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

843Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad slapto sekimo metu gautų duomenų gavimo tvarka neatitinka BPK 20 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu šio apelianto teiginio. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu ( - )r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Duomenys apie A. T. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Vadovaujantis šia informacija ir dėl A. T. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. T. pagrįstas ne vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti.

844Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad vaizdo įraše 2012-10-22 15:12:35 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-22 16:09:20 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso dešine ranka paėmė sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pakišo po klaviatūra; 2012-10-22 16:21:15 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, dešine ranka paėmęs pasiėmė sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pakišo po klaviatūra. (t. 1, b. l. 51) Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-22 15.12.35 zenklas 1579“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas ( - ). Vaizdo įraše „2012-10-22 16.09.20“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas priešais ant stalo guli dokumentai, o ant jų pasas. Muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, 2012-10-22 16.09.21 val., matosi kaip atverstame pase guli perlenkta galimai piniginė kupiūra, kurią muitinės pareigūnas dešine išima iš paso ir slepia po kompiuterio klaviatūra; vaizdo įraše „2012-10-22 16.21.15“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris dešina ranka nuo palangės paima dokumentus ir deda ant stalo, ant dokumentų guli pasas. Muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją po kompiuterio klaviatūra, tuo metu, kai muitinės pareigūnas slepia ką tik išimtus iš paso galimai pinigus, po kompiuterio klaviatūra jau yra paslėpta perlenkta galimai piniginė kupiūra.

845Apeliantas kelia abejones dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto pareigūno tapatybės, teigia, jog tai ne A. T., tačiau byloje nustatytas A. T. atlikto muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimo laikas (t. 16, b. l. 65-80). Nėra pagrindo abejoti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent A. T.. Tai, kad iš dviejų Rusijos Federacijos piliečių - vairuotojų pateiktų dokumentų A. T. paėmė juose buvusius pinigus, taip pat pagrindžia ir rašytiniai įrodymai: specialisto išvada kiti rašytiniai bylos įrodymai. Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. T. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. A. T. dirbo pamainoje nuo 2012-10-22 09.00 val. iki 2012-10-23 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno A. T. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - )nurodyta, kad tirti pateiktame A. T. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-22 .16.09.20.avi“ matomas iš paso pasiimamas vienas bendruosius JAV dolerių banknotų požymius turintis objektas; „2012-10-22 16.21.15.avi“ matoma, kaip pareigūnas pasiima iš paso vieną banknotą, kuris, yra tikimybės, yra 5 eurų nominalo kupiūra. (t. 12, b. l. 68-76)

846Grįsdamas A. T. kaltę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė išsamius parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys parodymus pakeitė, S. L., kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Apeliantas nurodo, kad jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti klausimus šiems liudytojams. Teismų praktikoje pažymima, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. T. teisė pačiam apklausti liudytojus A. D., D. K. buvo užtikrinta ir šia teise jis galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. G., S. L. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, taigi ir atsakyti į galimus R. L. ir/ar jo gynėjo klausimus, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad nuteistasis R. L. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti liudytojų B. G. ir S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

847Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas dėl byloje surinktų įrodymų leistinumo, sąsajumo ir patikimumo, su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis A. T. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

848Dėl nuteistosios L. U. ir jos gynėjo apeliacinio skundo

849Apeliantai ginčydami skundžiamą nuosprendį nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Apeliantų nuomone, nuosprendis iš esmės grindžiamas neteisėtai sumontuota įranga fiksuotais, nesusijusiais su byla vaizdo įrašais ir kitais BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Prie šios baudžiamosios bylos medžiagos nėra išreikalauta ir prijungta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Apeliantų nuomone, svarbus argumentas dėl kurio nagrinėjantis bylą teismas negalėjo remtis slaptų veiksmų atlikimo protokolais, yra bylos duomenys apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ( - )ir 2012-10-02 d. nutartis išslaptinta Vilniaus apygardos teismo ( - )pirmininko A. Valantino. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, dalyvavo kaip ekspertas byloje, bet kur kas svarbiau yra tai, kad teismas yra susipažinęs su operatyvinės bylos medžiagos dalimi, tikėtina ta, kuri nebuvo pateikta kitiems proceso dalyviams ir kurie neturi galimybės įvertinti jos teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, remtis medžiaga, kuri nebuvo pilnai pateikta proceso dalyviams, negalima.

850Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

851Nuteistoji L. U. apklausta teisiamajame posėdyje kaltę neigė, parodė, kad lapkričio 11-12 d. ji dirbo tik iki 24 val., tai užfiksuota žurnale ir darbo grafike. Ji iš vairuotojų nerinko jokių rinkliavų. Vairuotojų pateikiamuose dokumentuose kartais būdavo įdėta pinigų, tačiau ji pinigus visada grąžindavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistoji bylos proceso metu kaltė neigė, jos nusikalstamus veiksmus, padarytus vykdant tarnybines pareigas įforminant muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmus juose esančius pinigus, įrodo byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

852Skunde nurodoma, kad operatyvinis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai. Byloje nepateikta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka, leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas ir tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiuos veiksmus atlikti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus bylos duomenis, kad nagrinėjamu atveju buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmams.

853Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Taigi įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo (nuo 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo), nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios L. U. kaltė nėra grindžiama operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad L. U. nusikalstami veiksmai užfiksuoti atliekant BPK 158, 160 straipsnyje numatytus, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmus.

854Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-357-699/2015, 2K-422-303/2016 ir kt.). Tačiau kaltinimas pareikštas L. U. nėra grindžiamas operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis

855Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliantų teiginį, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmai buvo neteisėti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi leista atlikti slaptus veiksmus. Paminėta nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis priimta 2012-10-15, todėl pagal BPK numatytas baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo taisykles (BPK 99, 100 straipsniai) slapto sekimo veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012-10-16. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašyme nurodė prašomo leidimo savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo terminas, t. y. nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, šiuos veiksmus leista atlikti nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, t. y. teismo nutartyje nurodytas konkretus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo laikas. Teisėjų kolegija nepasisako, dėl skunde keliamų abejonių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėją tinkamai atlikus savo funkcijas, nes tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

856Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-18 09:23:23 val. matosi muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ). 2012-10-18 09:17:05 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, kaire ranka kažką pasiima ir įsikiša į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-18 09:52:35 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį po stalu perdeda į kairę ranką ir įsikiša į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-18 10:16:35 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, į tarnybines patalpas užeina vyras, apsirengęs tamsia striuke, pareigūnė prisilenkusi atiduoda vyrui pasą, o šis kažką paduoda pareigūnei, kuri jau rankoje laiko sulankstytą popierėlį, kurį įsikiša į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-18 10:39:15 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka kažką išsiima ir perdėjusi į kairę ranką įsidėjo į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-18 11:06:34 val. muitinės pareigūnė, būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, atsivertusi bloknotą jame rado įdėtus popierėlius, panašius į pinigines kupiūras ir cigarečių pakelį „W.“ pažymėtą Baltarusijos respublikos akcizo ženklais. Pareigūnė tai pamačiusi labai nusistebėjo ir rusų kalba paklausė „ar tai viskas ką jūs galite !!!“ Popierėlius, panašius į piniginius kupiūras pareigūnė pasiėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Cigarečių „W.“ pakelį pastumia link kompiuterio. Tikrindama pateiktus dokumentus, pareigūnė ranka pabeldė į palangę ir kažkam rusų kalba liepė užeiti į vidų. Pareigūnei iš dešinės pusės į tarnybines patalpas užėjo vyras, apsirengęs tamsia striuke ir šviesiu megztiniu, kurio pareigūnė rusų kalba paklausė „kas tai per toks priėjimas...“. Į ką vyras rusų kalba atsakė, kad tai normalus „priėjimas“. Pareigūnė rusų kalba atsakė, kad „geriau popierėliais, o ne natūra“. Vyras rusų kalba atsakė, kad „anksčiau šefas jiems duodavo, o dabar neduoda“, į ką pareigūnė rusų kalba paklausė, „tai dėl to jūs dabar vežiojat cigaretes“. Vyras rusų kalba atsakė, kad veža tik tris pakelius, iš jų vienas sau, o likusieji pažįstamiems. Po šio pokalbio vyras išeina iš patalpos. Pareigūnė paima cigarečių pakelį „W.“ ir pas kažką klausia ar tokias rūkys. Kažkas moterišku balsu atsako, kad ne, o pareigūnė paklausia kodėl. Kažkas moterišku balsu atsako, kad nenori, kad turi savų. Pareigūnė pati paėmė minimą cigarečių pakelį, nuplėšė apsauginę plėvelę bei nulupa akcizinį ženklo lipduką; 2012-10-18 12:15:15 val. muitinės pareigūnė būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, kaire ranka paima sulenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir kaire ranka įsideda į kelnių kairės pusės kišenę; 2012-10-18 17:01:50 val. muitinės pareigūnė būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, paima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pati sulanksto ir rusų kalba sakydama „nu visai jau“ įsideda į kelnių kairės pusės kišenę. Paskui tikrindama dokumentus kažkam rusų kalba pasako ateiti į vidų. Į patalpas užeina vyras, kuriam pareigūnė rusų kalba sako „kodėl taip kukliai į pasą 10 litų“. Į ką vyras, rusų kalba atsako, kad 20. Pareigūnė išsiima iš savo kelnių kairės pusės kišenės popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir pažiūrėjusi į popierėlį, rusų kalba, pasako taip. Laikydama rankoje popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, pareigūnė po stalu atiduoda ją vyrui, iš jo paimdama kitą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą ir įsideda į kairės pusės kelnių kišenę. (t. 1, b. l. 53-55) Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-18 09.17.55“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, ant stalo guli muitinės plombų ryšulys, muitinės pareigūnė varto pasą panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, dešine ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą, ją perlenkia ir kaire ranka slepia kelnių kišenėje, vaizdo įraše „2012-10-18 09.23.23 zenklas 0500“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, jai iš dešinės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis su kuriuo muitinės pareigūnė kalba apie deklaracijos pildymą, muitinės pareigūnės identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-10-18 09.52.35“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri varto dokumentus pasisuka į kairę pusę ir dokumentus kažkam perduoda. Po to, muitinės pareigūną pasisuka prie stalo ir deda ant stalo dokumentus ant kurių guli raudonos spalvos pasas, panašus į Lietuvos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnė kaire ranka paima pasą jį praverčia ir 2012-10-18 09.52.52 val., matosi kaip muitinės pareigūnė iš paso išima galimai piniginę kupiūrą, ją perlenkia ir kaire ranka slepia uniformoje; vaizdo įraše „2012-10-18 10.16.35“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri formina dokumentus, jai iš dešinės ant stalo guli dokumentai, o po jais raudonos spalvos galimai pasas. Į tarnybines patalpas įeina vyriškis, kuris pasilenkia prie muitinės pareigūnės, muitinės pareigūnė paima nuo stalo pasą ir paduoda žemiau stalo vyriškiui, vyriškis galimai įdeda piniginę kupiūrą, kurią muitinės pareigūnė išima iš paso ir kaire ranka slepia kelnių kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-18 10.39.15“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, jai iš dešinės ant stalo guli raudonos spalvos pasas, panašus į Lietuvos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnė kaire ranka nuo stalo paima pasą, išima iš paso baltos spalvos popierėlį, jį deda ant stalo, dešine ranka galimai išima iš paso piniginę kupiūrą, kurią slepia uniformoje, juosmens srityje; vaizdo įraše „2012-10-18 11.06.34“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri paima forminimui dokumentus, juos atverčia ir paima iš dokumentų pakelį cigarečių, dešine ranka paima iš dokumentų galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją kelnių kišenėje. Muitinės pareigūnė paslėpusi pinigus sako „tai viskas ką galite?“ pastumia nuo savęs į kairę pusę cigarečių pakelį ir toliau varto dokumentus, paima nuo stalo pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą ir jį varto, išima popierėlį ir pasą bei popierėlį deda ant stalo. Vartydama dokumentus pastuksena į langelį ir pasako „nu, užeik čia“ į tarnybines patalpas įeina vyriškis, kuriam muitinės pareigūnė sako „kas čia per toks priėjimas?“ vyriškis atsako „normalus priėjimas“ , muitinės pareigūnė vyriškiui sako „geriau popierėliais, o ne natūra“, vyriškis atsako „na suprantate anksčiau mums viršininkas duodavo, o dabar ne“, tada muitinės pareigūnė jam atsako „todėl jūs cigaretes vežiojate?“ vyriškis atsako „na vežu vieną du pakelius, vieną sau ar maža kam“. Muitinės pareigūnė atsidūsta, paklausia „paletės? Cigaretes vežate?“ vyriškis atsako „ne, vienas pakelis“, muitinės pareigūnė sako „gerai, eikite. Kur jūsų automobilis?“ vyriškis atsako „ten, sekantis“ ir išeina iš tarnybinių patalpų. Muitinės pareigūnė pasisuka į kairę pusę laikydama rankoje cigarečių pakelį ir klausia „rūkysi tokias?“ moteriškas balsas atsako „ne“, muitinės pareigūnė klausia „kodėl?“ moteriškas balsas atsako „nenoriu“. Muitinės pareigūnė nuplėšia nuo pakelio apsauginę plėvelę, banderolę, tuo metu vyriškas balsas klausia „rūkysi tu?“ muitinės pareigūnė atsako „nu, o ką daryt?“; vaizdo įraše „2012-10-18 12.15.15“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri kairėje rankoje laiko raudonos spalvos pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą, jį atverčia ir iš paso išima galimai piniginę kupiūrą, kurią perlenkia ir slepia uniformoje juosmens srityje; vaizdo įraše „2012-10-18 17.01.50“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri rankose laiko pasą, iš paso išima galimai piniginę kupiūrą, ją perlenkia ir slepia kelnių kišenėje sakydama „nu visai“ po to vėl paima pasą, pasas panašus į Rusijos Federacijos pasą ir sako „užeikite čia“ rankos mostu rodydama ir leisdama suprasti, kad žmogus turi užeiti į tarnybines patalpas. Į tarnybines patalpas užeina vyriškis, kuriam muitinės pareigūnė sako „o gi taip kukliai, a?“ vyriškis kažką atsako, o muitinės pareigūnė sako „pase dešimt litų, a?“ vyriškis atsako „dvidešimt“, pokalbio metu muitinės pareigūnė iš kairės kelnių kišenės išsitraukia prieš tai kišenėje paslėptus pinigus, juos išlanksto ir rodo vyriškiui, po to kairėje rankoje laikydama piniginę kupiūrą vėl varto pasą rodydama vyriškiui, kad pase buvo tik dešimt litų, vyriškis atsako „na taip“ muitinės pareigūnė sako „taip“ tada vyriškis įsitikinęs, kad pase buvo tik dešimt litų, kaire ranka išima iš kišenės piniginę kupiūrą ir perduoda muitinės pareigūnei, kuri slepia pinigus kairėje kišenėje.

857Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės L. U. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš apžiūros protokolo matyti, kad L. U. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Ji dirbo pamainoje nuo 2012-10-18 09.00 val. iki 2012-10-19 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad L. U. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą (t. 17, b. l. 1-61).

858Apeliantai teigia, kad duomenys apie L. U. inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2012-10-18, gauti neteisėtais būdais. Teismo nutartis, leidžianti atlikti slaptus veiksmus prieš L. U., priimta 2012-11-06. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pažymi, kad slapta vaizdo ir garso įrašymo įranga ( - )kelio poste buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi. Duomenys apie L. U. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jai atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės kelio poste. Remiantis šia informacija ir dėl L. U. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. U. nebuvo pagrįstas vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais.

859Neteisūs apeliantais teigdami, kad skundžiamame nuosprendyje slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai vertinami kaip vieninteliai objektyvūs duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. U. atliktų nusikalstamų veiksmų, vertino visus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kuriuos pripažino tinkamais įrodymais. Apeliantų manymu, vaizdo įrašuose užfiksuota kaip muitinės pareigūnai ima kontrolės talonus. Apie ( - ) muitinės ( - )kelio poste naudotus kontrolės talonėlius savo parodymuose patvirtino liudytojai G. P., R. J., A. R., D. R., šių liudytojų parodymus teismas įvertino skundžiamame nuosprendyje. Nors ( - )kelio poste egzistavo kontrolės talonų tvarka, tačiau jau minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad slapto sekimo vaizdo įrašuose matomi objektai, kuriuos L. U. pasiima iš dokumentų ir slepia, yra piniginės kupiūros, taip pat šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos ir aplinkybės, kuomet muitinės pareigūnė L. U. iš vairuotojo pateikto paso paima ir ant stalo padeda baltos spalvos popierėlį, kuris kaip nurodo apeliantai ir yra kontrolės talonas. Apeliantai nurodo, kad byloje neapklausti vairuotojai, kurie galėtų paaiškinti aplinkybes dėl popierėlių ar piniginių kupiūrų, buvusių jų pasuose. Iš tikrųjų apeliantų nurodomi asmenys A. V. ir S. M. nebuvo apklausti, tačiau baudžiamojo proceso įstatymai nenumato privalomų ikiteisminio tyrimo veiksmų renkant nusikalstamos veikos įrodymus, todėl tai, kad apeliantų nurodomi konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nėra baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas.

860Spręsdamas dėl L. U. kaltės atlikus nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu bei B. G. ir S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, parodymų nedavė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016).

861Apeliantai nurodo, kad jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti klausimus šiems liudytojams. Teismų praktikoje pažymima, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad L. U. teisė pačiai apklausti liudytojus A. D., D. K. buvo užtikrinta ir šia teise jis galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. G., S. L. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, taigi ir atsakyti į galimus L. U. ir/ar jos gynėjo klausimus, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad nuteistoji J. Č. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti liudytojų B. G. ir S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje L. U. kaltės negrindė liudytojo V. V. teisme duotais parodymais. Apeliacinio skundo argumentai dėl esą neteisėto V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

862Teisėjų kolegija daro išvadą, nuteistosios L. U. kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo atliktas tokia apimtimi, kuri sudarė pakankamas prielaidas ištirti visus svarbią įrodomąją reikšmę turinčius duomenis, juos įvertinti pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus ir nustatyti L. U. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis L. U. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

863Dėl nuteistosios D. K. ir jos gynėjo apeliacinio skundo

864Apeliantai nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Apeliantų nuomone, nuosprendis iš esmės grindžiamas neteisėtai sumontuota įranga fiksuotais, nesusijusiais su byla vaizdo įrašais ir kitais BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Prie šios baudžiamosios bylos medžiagos nėra išreikalauta ir prijungta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Apeliantų nuomone, svarbus argumentas dėl kurio nagrinėjantis bylą teismas negalėjo remtis slaptų veiksmų atlikimo protokolais, yra bylos duomenys apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ( - )ir 2012-10-02 d. nutartis išslaptinta Vilniaus apygardos teismo ( - )pirmininko A. Valantino. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, dalyvavo kaip ekspertas byloje, bet kur kas svarbiau yra tai, kad teismas yra susipažinęs su operatyvinės bylos medžiagos dalimi, tikėtina ta, kuri nebuvo pateikta kitiems proceso dalyviams ir kurie neturi galimybės įvertinti jos teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, remtis medžiaga, kuri nebuvo pilnai pateikta proceso dalyviams, negalima. Teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kad vairuotojai neteisėtai byloje apklausti liudytojais, prieš juos galimai vartojant BPK 11 str. 2 d. draudžiamą psichinį spaudimą (smurtą). Teismas neįvertino liudytojų I. S., J. B. parodymų. Be to, nuteistajai nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus liudytojams S. L., B. G., I. D..

865Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma nuteistosios D. K. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą.

866Nuteistoji D. K. apklausta teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad ji „kyšių“ neėmė. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip ji į kišenę deda talonėlį. Ikiteisminio tyrimo metu po sulaikymo ji patyrė stresą, todėl pirminiai jos parodymai neteisingi. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti D. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose D.. K. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad muitinės pareigūnas po pamainos išdalindavo toje pamainoje dirbusiems pareigūnams pinigus įvairia valiuta ir įvairaus nominalo banknotais, ji gaudavo iki 100 litų. Vairuotojai pinigus įdėdavo į pasą. Pinigus jai duodavo D. G., J. Č., A. D., L. U., A. T.. Per pamainą surinktus pinigus ji pati nunešdavo paminėtiems asmenims, poste buvo nusistovėjusi tokia tvarka. (t. 18, b. l. 138-140).

867Nors teisiamajame posėdyje D. K. kaltę neigė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos nusikalstami veiksmai įrodyti remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

868Apeliantai skunde nurodo, kad operatyvinis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai, byloje nepateikta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Su šiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo. Leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas ir tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiuos veiksmus atlikti. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus bylos duomenis, kad nagrinėjamu atveju buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmams. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Taigi įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo (nuo 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo), nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju nuteistosios D. K. kaltė nėra grindžiama operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad D. K. nusikalstami veiksmai užfiksuoti atliekant BPK 158, 160 straipsnyje numatytus, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmus.

869Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-357-699/2015, 2K-422-303/2016 ir kt.). Kaip jau minėta, kaltinimas pareikštas D. K. nėra grindžiamas operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis.

870Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmai buvo neteisėti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Apeliantų argumentai, kad pagal BPK numatytas baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo taisykles (BPK 99, 100 straipsniai) slapto sekimo veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012-10-16, taip pat nepagrįsti. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro teikime nurodytas terminas, kuriam prašoma leidimo savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo, t. y. nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, šiuos veiksmus leista atlikti nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, t. y. teismo nutartyje nurodytas konkretus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo laikas. Teisėjų kolegija nesvarsto apeliantų keliamo klausimo, ar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas tinkamai atliko savo funkcijas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

871Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48 lapai). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad D. K. 2012-10-27 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio posto, atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (tuščių ir krautų.) Vaizdo įraše 06.26.03 val. matosi D. K. identifikavimo ženklas, kurio Nr. ( - ); 06:26:03 val. D. K. būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso, paėmė sulankstytą popierėlį, panašų į JAV dolerio piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į megztinio priekinę kišenę; 06.36.20 val. D. K. būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso, kaire ranka paima ir sulanksto popierėlius, panašius į pinigines kupiūras, kurias įsidėjo į megztinio priekinę kišenę; 06.38.47 val. D. K., būdama tarnybinėse patalpose, atsistojusi išima iš megztinio priekinės kišenės sulankstytus popierėlius, panašius į pinigines kupiūras, kurias perduoda kitam muitinės pareigūnui, kuris po to išeina iš tarnybinių patalpų; 06.50.18 val. D. K., būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso paėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į megztinio priekinę kišenę; 07.57.05 val. D. K., būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš žalios spalvos žurnalo paėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į megztinio priekinę kišenę. D. K. 2012-11-15 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio posto, atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (tuščių ir krautų.) Iš vaizdo įrašo matyti, kad 13.25.15 val. D. K., būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso kaire ranka paėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į striukės dešinės pusės vidinę kišenę; 13.31.55 val. D. K., būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš paso kaire ranka paėmė sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią įsidėjo į striukės dešinės pusės vidinę kišenę. (t. 18, b. l. 1-2) Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, padaryti atliekant slapto sekimo veiksmus ir naudojant techniką. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-27 06.26.00 zenklas0043“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, priešais ją ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnė sako „kad tiktai imt“ ir tuo metu ima nuo palangės pasą, kurį atverčia, dešine ranka iš paso išima baltos spalvos popierėlį ir deda ant stalo, 2012-10-27 06.26.14 val. matosi kaip muitinės pareigūnė kaire ranka išima iš paso perlenktą piniginę kupiūrą panašią į JAV dolerio piniginę kupiūrą ir laikydama rankoje piniginę kupiūrą dėlioja dokumentus, po to piniginę kupiūrą slepia uniformos viršutinėje dalyje esančioje išorinėje kišenėje. Muitinės pareigūnės ženklo Nr. ( - ); vaizdo įraše „2012-10-27 06.36.20“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri varto ant stalo gulinčius dokumentus. Prie jos iš dešinės pusės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis, kurio muitinės pareigūnė klausia „faktūrų daigiau turit? Turit? Tai man ane? Gerai, gerai, laukit“, tuo metu dešine ranka ima nuo stalo pasą, pase yra įdėti dokumentai, muitinės pareigūnė atvertusi pasą paima kaire ranka galimai piniginę kupiūrą ir vėl verčia pasą, kur matosi dar viena galimai piniginė kupiūra, po to muitinės pareigūnė, prieš tai iš paso išimtą piniginę kupiūrą deda ant antros piniginės kupiūros ir išėmusi suglamžo delne, po ko slepia uniformos viršutinėje dalyje esančioje išorinėje kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-27 06.38.47“ matosi stalas, į tarnybines patalpas įeina muitinės pareigūnė ir sako „einu ir darau pertraukėlę“ kita muitinės pareigūnė sako „parūkyk, parūkyk, čia nėra mašinų“. 2012-10-27 06.38.58 val., matosi kaip muitinės pareigūnė perduoda kitam muitinės pareigūnui galimai pinigines lėšas; vaizdo įraše „2012-10-27 06.50.18“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, priešais ją ant stalo guli dokumentai ant kurių padėtas raudonos spalvos pasas. Muitinės pareigūnė kaire ranka paima pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą ir jį verčia. Dešine ranka išima iš paso baltos spalvos popierėlį ir padėjusi jį ant stalo antspauduoja, tuo metu kaire ranka deda pasą ant stalo ir ištraukia iš paso perlenktas galimai pinigines kupiūras, kurias perlenkusi slepia uniformos viršutinėje dalyje esančioje išorinėje kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-27 07.57.05“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri paima nuo palangės dokumentus, padeda juos ant stalo. Dešine ranka ima antspaudą, o kaire ranka atvertusi žurnalą išima iš žurnalo galimai piniginę kupiūrą, kurią laikydama rankoje deda antspaudą žurnale, tuo metu kaire ranka slepia pinigus uniformos viršutinėje dalyje esančioje išorinėje kišenėje. Fone girdisi tyrimui nereikšmingas pokalbis; vaizdo įraše „2012-11-15 13.25.15“ matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, imdama nuo palangės dokumentus sako „laukiu, nesulaukiu aš jūsų, galvoju kur čia dingo“. Dokumentai įdėti į permatomą įmautę, ant dokumentų padėtas pasas. Muitinės pareigūnė išima iš įmautės pasą ir padeda jį ant stalo dešinėje pusėje, išima iš įmautės dokumentus ir deda ant stalo, po to pasisuka į dešinę, dešine ranka atverčia pasą ir kaire ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją dešinėje uniformos vidinėje kišenėje; vaizdo įraše „2012-11-15 13.31.55“ matosi muitinės pareigūnė, kuri nuo palangės paima dokumentus ir kaire ranka deda juos ant stalo, dešinėje rankoje laiko pasą, panašų į Lietuvos Respublikos pasą ant kurio uždėtas baltos spalvos popierėlis. Deda popierėlį ant stalo ir dešine ranka jį antspauduoja, o kaire ranka iš atversto paso išima galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia dešinėje uniformos vidinėje kišenėje.

872Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės D. K. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš apžiūros protokolo matyti, kad D. K. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Ji dirbo pamainose nuo 2012-10-26 09.00 val. iki 2012-10-27 09.00 val. bei nuo 2012-11-15 09.00 val. iki 2012-11-16 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad D. K. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą (t. 18, b. l. 7-40); D. K. atliko muitinam forminimui pateiktų dokumentų forminimą, muitiniam forminimui dokumentus pateikė Lietuvos Respublikos pilietis R. P. (t. 18, b. l. 41-47).

873Neteisūs apeliantai tvirtindami, kad skundžiamame nuosprendyje slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai vertinami kaip vieninteliai objektyvūs duomenys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. K. atliktų nusikalstamų veiksmų, vertino visus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kuriuos pripažino tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi slapto sekimo metu padarytais vaizdo įrašais, patvirtinančiais tiek liudytojo R. P. parodymus apie muitinės pareigūnei kartu su pasu pateiktus 5 Eur, tiek ir kitus bylos įrodymus. Nors vaizdo įrašas nėra ištisinis, tačiau jame užfiksuotą medžiagą patvirtina kiti teismo išanalizuoti ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertinti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas vertindamas vaizdo įrašus įrodymų patikimumo prasme, nurodė, kad nors vaizdo įrašas nėra ištisinis, tačiau jis nėra sumontuotas ar kitaip pakeistas.

874Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame D. K. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-27 06.26.03.avi“ matomas iš paso paimamas per pusę sulenktas vienas JAV dolerių banknotas; „2012-10-27 06.36.20.avi“ matomi iš paso pasiimami, du JAV dolerių banknotai, iš kurių vienas, yra tikimybės, yra 5 JAV dolerių nominalo kupiūra; „2012-10-27 06.50.18.avi“ matomas iš paso pasiimamas vienas bendruosius banknotų požymius turintis objektas. (t. 12, b. l. 68-76) Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pateiktos išvados nešališkumu.

875Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius duomenis, kad vairuotojai neteisėtai byloje apklausti liudytojais, prieš juos galimai vartojant BPK 11 str. 2 d. draudžiamą psichinį spaudimą (smurtą). Liudytojo A. K. apklausoje nedalyvavo vertėjas, o liudytojas R. P. parodė apie jam darytą neleistiną poveikį. Šie apeliantų argumentai taip pat nepagrįsti, todėl atmetami. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisme apklaustas liudytojas R. P. neparodė apie jo atžvilgiu darytą neteisėtą poveikį. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis paaiškino aplinkybes apie muitinės pareigūnei kartu su dokumentai duotus – 5 Eur. Pravažiavęs valstybės sieną jis buvo sustabdytas muitinės kriminalinės policijos pareigūnų, kurie pasiūlė važiuoti poskyrį, esantį ( - )pr. Jį lydėjo pareigūnas, kuris nieko neaiškino. Apklausos metu pareigūnai pasakė, kad jis davė kyšį. Jis to neneigė, nes tą dieną muitinės pareigūnei buvo davęs 5 eurus, kurie buvo įdėti į pasą ar TIR knygelę. Taip pat parodė, kad į dokumentus įdėti pinigų niekas neprašė, muitinės pareigūnei grąžinus dokumentus, pinigų juose nebebuvo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir liudytojo I. S. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kuriuose liudytojas parodė, kad dirba vairuotoju, veža krovinius. Į Lietuvą važiuodavo 3 - 4 kartus per mėnesį per ( - )kelio postą. Sklandžiam sienos pervažiavimui į pasą jis dėdavo pinigus, įprastai duodavo litus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs konkrečią datą, kada kirto valstybės sieną. Tą dieną muitinėje dirbo pareigūnė, jai davė 10 litų, juos buvo įdėjęs į pasą. Apie tai, kad į pasą reikia įdėti pinigų, yra visiems žinoma informacija. Vairuotojai tarpusavyje apie tai kalba. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu per apklausą jam spaudimo nedarė. Jis ir pats norėjo kreiptis į tarnybas, kad padarytų tvarką. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. B. nepatvirto apeliantų nurododmos aplinkybės apie esą patirtą psichologinį spaudimą. Liudytojas J. B. parodė, pareigūnai jį sustabdė pravažiavus ( - )kelio postą, jis buvo palydėtas į apklausą, kurios metu parodė, kad muitininkui kartu su dokumentais padavė 20 Lt tam, kad nekiltų problemų, kad trumpiau užtruktų. Teisme apklaustos vairuotojų apklausas vykdžiusios tyrėjos D. B., D. S. parodė, kad apklausos protokoluose nurodyti asmenys, dalyvavę apklausos metu, patvirtino, kad vairuotojai apie įvykio aplinkybes parodymus davė laisva valia, nė vienam vairuotojui nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, į apklausas jie atvykdavo patys. Liudytojams buvo paaiškinamos jų teisės. Liudytoja V. K., liudytojų apklausose dalyvavusi kaip vertėja, taip pat nepatvirtino apelianto nurodytų aplinkybių apie per apklausas prieš liudytojus naudoto psichologinio smurto. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytoja V. K. parodė, kad ji dalyvavo liudytojo A. K. apklausoje, pasirašė liudytojo apklausos protokole. Netikėti tokiais liudytojos parodymais, pagrindo nėra. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius, jog liudytojo A. K. apklausoje vertėja nedalyvavo, o liudytojo apklausos protokole pasirašė vėliau. Apeliantų teiginių apie liudytojų (vairuotojų) vykimo į apklausas aplinkybes bei prieš juos galimai vartotą psichologinį spaudimą, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Apklausiant kaip liudytojus - krovininių automobilių vairuotojus laikytasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliantų teiginiai dėl galimų BPK 80 straipsnio reikalavimų pažeidimo nepagrįsti. Liudytojams (vairuotojams) nebuvo pareikšti jokie įtarimai. O įtarimų nepareiškimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas vertinant bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumų, išdėstytų apeliaciniame skunde, nenustatyta.

876Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129) bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, S. L. (nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu) atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016). Apeliantai nurodo, kad bylos procesę neturėjo galimybės užduoti klausimus šiems liudytojams. Teismų praktikoje pažymima, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. teisė pačiai apklausti liudytoją A. D., ir šia teise ji galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. G., S. L. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, taigi ir atsakyti į galimus D. K. ir/ar jos gynėjo klausimus, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia teigti, kad nuteistoji D. K. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti liudytojų B. G. ir S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

877Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad nuteistosios D. K. kaltė grindžiama prielaidomis, o ne teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo atliktas tokia apimtimi, kuri sudarė pakankamas prielaidas ištirti visus svarbią įrodomąją reikšmę turinčius duomenis, juos įvertinti pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus ir nustatyti D. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis D. K. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

878Dėl nuteistosios D. G. apeliacinio skundo

879Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi prielaidomis.

880Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Priešingai nei nurodo apeliantė, baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

881Teisiamajame posėdyje apklausta D. G. kaltės nepripažino, parodė, kad pinigų iš vairuotojų nerinko, pinigais nesidalino. Spalio 30-31 d. ji dirbo nuo 20 val. iki 9 val., buvo atsakinga už aikštelę ir sėdėjo prie kito kompiuterio, ne prie to, kur buvo daromas vaizdo įrašas. Jos striukę su ženklu galėjo užsidėti bet kas. Lapkričio 19 d. nuo 12 val. iki 13 val. jai buvo pietūs, deklaracija priimta 12.44 val., ji procedūrą tik užbaigė, o pradėjo kitas pareigūnas.

882Teisėjų kolegijos nuomone, nors D. G. neigė vykdydama tarnybines pareigas neteisėtai ėmusi iš krovininių transporto priemonių vairuotojų pateiktų dokumentų pinigus, tačiau jos kaltė įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

883Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, buvo leista atlikti slaptus veiksmus. (t. 1, b. l. 45-46) Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48 lapai).

884Slapto sekimo protokole nurodoma, kad D. G. 2012-10-30 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (tuščių ir krautų). Vaizdo įraše 21:26:28 val. matosi muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ); 21:30:35 val. D. G. yra tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, dešine ranka laikydama atverstą pasą, iš paso kaire ranka išima 2 popierėlius panašius į Rusijos rublių pinigines kupiūras, kurias perdeda į dešinę ranką ir sulanksčiusi įsideda į kairės pusės striukės vidinę kišenę; 22.41.40 val. D. G. yra tarnybinėse patalpose, jai iš kairės pusės stovi muitinė pareigūnas, o D. G. nuo palangės pasiima muitiniam forminimui pateiktus dokumentus ir pasą, kaire ranka laikydama jį, dešine ranka iš paso pasiima popierėlį (-ius) panašius į Rusijos rublių kupiūrą (-as), kurią (-ias) dešine ranka galimai įsideda į striukės dešinės pusės kišenę. D. G. 2012-10-31 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio poste. Vaizdo įraše 04.14.40 val. matyti, kad D. G. būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš po dokumentų išsitraukia pasą, praskleidusi jo puslapius, dešine ranka ištraukia sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią galimai įsideda į striukės dešinės pusės kišenę; 06.02.25 val. D. G. būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, paima pasą iš kurio dešine ranka ištraukia sulankstytą popierėlį, panašų į JAV dolerio piniginę kupiūrą, kurią galimai įsideda į striukės dešinės pusės kišenę; 07.25.50 val. D. G. būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, paima pasą iš kurio dešine ranka ištraukia sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią galimai įsideda į striukės dešinės pusės kišenę. D. G. 2012-11-19 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio posto, atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (tuščių ir krautų). Vaizdo įraše 13.12.20 val. matyti, kad D. G. būdama tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, nuo palangės pasiima pasą ir mostelėdama ranka, rusiškai pasako „užeikite čia“. Netrukus į tarnybines patalpas ateina vyras, su juoda striuke ir tamsia kepurėle su snapeliu, kuris pasilenkia D. G. iš dešinės pusės ir pradeda pildyti kontrolės lapelį. Tuo tarpu D. G. laikydama ir vartydama pasą rankose rusiškai pasako, kad „ir čia pas jus kažkaip neaišku“. Vyrui užpildžius kontrolinį talonėlį D. G. ant jo uždeda spaudą. Tuo tarpu vyras stovintis D. G. iš dešinės pusės išsitraukia tamsios spalvos piniginę ir iš jos ištraukia nesulankstytą popierėlį, panašų į 5 eurų piniginę kupiūrą, kurią padeda ant D. G. darbinio stalo šalia spausdintuvo. D. G. dešine ranka paima popierėlį ir įsideda į striukės dešinės pusės kišenę. (t. 19, b. l. 115-117)

885Teisiamajame posėdyje peržiūrėti specialios technikos pagalba daryti vaizdo įrašai „2012-10-30 21.26.28 zenklas0069“, „2012-10-31 21.30.35“, „ 2012-10-30 22.41.40“, „2012-10-31 04.14.40“, „2012-10-31 06.02.25“, 2012-10-31 07.25.50“, „2012-11-19 13.12.20“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-30 21.26.28 zenklas0069“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, muitinės pareigūnei iš dešinės pusės stovi vyriškis. 21.30.44 val., matyti kaip muitinės pareigūnė išima iš paso baltos spalvos popierėlį ir perlenktą piniginę kupiūrą, slepia ją po stalu, pasas panašus į Rusijos Federacijos pasą; vaizdo įraše „2012-10-30 22.41.40“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, paima nuo palangės dokumentus, ant jų guli pasas. Muitinės pareigūnė padeda dokumentus ant stalo, kairėje rankoje laikydama pasą jį praverčia ir dešine ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia uniformos dešinėje kišenėje, pasas panašus į Rusijos Federacijos pasą; vaizdo įraše „2012-10-31 04.14.40“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri varto ant stalo gulinčius dokumentus, dešine ranka iš po dokumentų ištraukia pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, jį praverčia. 2012-10-31 04.14.44 val., fiksuojama, kaip muitinės pareigūnė dešine ranka iš paso išima perlenktą galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia uniformos kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-31 06.02.25“ matyti prie stalo sėdinčios muitinės pareigūnės rankos, ji kairėje rankoje laiko pasą, iš paso išima baltos spalvos popierėlį ir jį antspauduoja. 2012-10-31 06.02.31 val., matyti kaip muitinės pareigūnė iš paso išima perlenktą, galimai piniginę kupiūrą ir ją slepia dešinėje uniformos kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-31 07.25.50“ matyti prie stalo sėdinčios muitinės pareigūnės rankos, kairėje rankoje laiko pasą, 2012-10-31 07.25.52 val., matyti kaip muitinės pareigūnė, dešine ranka išima iš paso perlenktą, galimai piniginę kupiūrą ir ją slepia dešinėje uniformos kišenėje; vaizdo įraše „2012-11-19 13.12.20“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri paima nuo palangės dokumentus ir deda juos ant stalo, padėjus dokumentus paima nuo palangės pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą. Praverčia pasą ir sako „užeikite čia“ rankos mostu rodydama į tarnybines patalpas. Į tarnybines patalpas įeina vyriškis, muitinės pareigūnė padeda iš paso išimtą baltos spalvos popierėlį ir sako vyriškiui „automobilio numeris, automobilio modelis“ bei perduoda vyriškiui tušinuką, vyriškis pritūpia prie stalo ir pradeda rašyti, tuo metu muitinės pareigūnė kairėje rankoje laikydama pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, rodo vyriškiui jį praversdama ir sako „ir čia pas jus, kažkaip neaišku visai“, vyriškis tuo metu baigia rašyti, muitinės pareigūnė vėl jam rodo tuščią pasą. Tada vyriškis atsistoja, iš kišenės išsiima juodos spalvos perlenkiamą piniginę, ją atsega kaire ranka iš piniginės išima piniginę kupiūrą ir deda ant stalo, muitinės pareigūnė paima nuo stalo piniginę kupiūrą ir slepia ją po stalu. Klausia vyriškio „ar ten įeis dar kontrolinis ar ne?“ paima nuo stalo muitinės plombą ir perduoda vyriškiui.

886Apeliantė nurodo, kad byloje pateikti vaizdo įrašai neišsamūs, o pareigūno sprendimai dėl įrašų trukmės buvo subjektyvūs. Byloje iš tikrųjų nepateiktas ištisinis slapto sekimo metu darytas vaizdo įrašas, tačiau pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės vertintos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, kaip tarpinis faktas, ir kadangi vaizdo įrašai atitiko kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl D. G. tarnybos metu iš vairuotojų dokumentų imtų pinigų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.

887Spręsdamas dėl D. G. nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame D. G. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-30 21.30.35.vai“ matomi iš paso išimami ir į kišenę įsidedami du per pusę sulenkti banknotai, kurių vienas, yra tikėtina, Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo banknotas; „2012-10-30 22.41.40. avi“ matomas iš paso pasiimamas mažiausiai vienas Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo banknotas; „2012-10-31 04.14.40.val“ matomas iš paso pasiimamas vienas banknotas, tikėtina, 20 litų nominalo banknotas; „2012-10-31 06.02.25.avi“ matomas iš paso pasiimamas vienas banknotas, didelė tikimybė, kad tai yra 5 JAV dolerių nominalo banknotas; „2012-10-31 07.25.50.avi“ matomas iš paso pasiimamas Rusijos Federacijos rublių banknotas, kuris, yra tikimybės, yra 100 rublių nominalo kupiūra. (t. 12, b. l. 68-76)

888Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės D. G. identifikavimo ženklo numeris yra ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš apžiūros protokolo matyti, kad D. G. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Ji dirbo pamainose nuo 2012-10-30 09.00 val. iki 2012-10-31 09.00 val. bei nuo 2012-11-19 09.00 val. iki 2012-11-20 09.00 val. (t. 12, b. l. 53-63). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad D. G. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų forminimą (t. 19, b. l. 122-163); D. G. atliko muitinį dokumentų tikrinimą ir forminimą. Dokumentus muitiniam tikrinimui ir forminimui pateikė Baltarusijos Respublikos pilietis V. B. (t. 19, b. l. 164-170).

889Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo V. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose liudytojas parodė, kad 2012-11-19 vilkiku Renault valst. Nr. ( - )su puspriekabe Schwartzmūler valst. Nr. ( - )vežė krovinį iš Rusijos į Čekiją. Į Lietuvą įvažiavo per ( - )kelio postą, kuriame buvo apie 12.30 val. Muitinės pareigūnei padavė krovinio, transporto priemonės dokumentus ir savo pasą. Muitinės pareigūnė pakvietė jį tarnybines patalpas. Muitininkė pasakė, kad pase nieko nėra, iš šio pasakymo suprato, jog muitinės pareigūnė nori, kad jis duotų pinigų, tada jis, būdamas tarnybinėse patalpose iš piniginės ištraukė 5 eurų kupiūrą, kurią padėjo ant stalo, prie kurio sėdėjo muitininkė. Padėjus 5 eurus, muitinės pareigūnė atidavė jam dokumentus. Liudytojas patvirtino, jog visi su kroviniu susiję dokumentai buvo tvarkingi, todėl pinigų pareigūnė pareikalavo be priežasties, 5 eurai jai buvo duoti už nieką, tik todėl, kad ji greičiau sutvarkytų muitinės formalumus. (t. 19, b. l. 177-178)

890Apeliantės nuomone, tokie liudytojo parodymai reiškia, kad vairuotojas pinigus apeliantei perdavė už konkrečių veiksmų atlikimą - greitesnį muitinės patikrinimui pateiktų dokumentų įforminimą.

891Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus A. D. (t. 14, b. l. 127-129), D. K. (t. 18, b .l. 138-140), bei B. G. (t. 3, b. l. 127-129, 139-141), S. L. (t. 3, b .l. 34-35, 43-44, 45-47) parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuose įtariamaisiais apklausti asmenys davė išsamius parodymus apie ( - )kelio posto muitinės pareigūnų iš vairuotojų rinktus pinigus. Teisiamojo posėdžio metu paminėti asmenys parodymus pakeitė, S. L., kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsisakė duoti parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-261-648/2016).

892Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis D. G. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

893Dėl nuteistosios J. J. apeliacinio skundo.

894Nuteistoji J. J. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir šios skundžiamo nuosprendžio dalies turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

895Nuteistoji J. J. apklausta teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad pinigų iš vairuotojų nereikalavo ir jų neėmė, esant galimybei stengėsi informuoti vairuotojus apie pasekmes bandant papirkti pareigūną. Tiesioginiam viršininkui žodžiu pranešdavo apie kai kurių vairuotojų siūlomus pinigus, nenorą atlikti jos teisėtus reikalavimus. 2012-11-13 parašė tarnybinį pranešimą posto viršininkui dėl konfliktinės situacijos, kai vairuotojas, norėdamas išvengti didelės vilkikų eilės, siūlė pinigus. Neigė 2012-09-21 iki 2012-09-22 kartu su D., B., J. pasidalinusi neteisėtai iš vairuotojų surinktus pinigus. 2012-09-26 pagal darbo paskirstymo grafiką ji nurodytomis valandomis (4.36 val.) dirbo kitoje darbo vietoje. Neigė 2012-10-15 neteisėtai paėmusi pinigus iš penkių vairuotojų ir pasidalinusi su kolegomis. Lietuvos apeliaciniame teisme atliekant įrodymų tyrimą, nuteistoji J. J. taip pat neigė savo kaltę.

896Neteisi apeliantė skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuosprendyje apeliantės parodymus vertino kaip savarankišką įrodymų šaltinį. Kaltininko parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, nepaisant jų specifiškumo (turi interesų baudžiamojoje byloje, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), yra savarankiškas įrodymų šaltinis BPK 20 straipsnio prasme.

897Teisėjų kolegijos nuomone, nors J. J. neigė vykdydama tarnybines pareigas neteisėtai ėmusi iš krovininių transporto priemonių vairuotojų pateiktų dokumentų pinigus, tačiau jos kaltė įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

898Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, buvo leista slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ) ir čia įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones. (t. 1, b. l. 45-46)

899Apeliantė nurodo, kad šioje nutartyje nurodant, kad slapto sekimo veiksmus leidžiama atlikti ir kitiems pareigūnams, pažeistos BPK 158 straipsnio nuostatos. Taip pat apeliantė nurodo, kad 2012-10-15 buvo surašytas ir pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir prokuroro prašymas teismui leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams tyrimą atlikti neatskleidžiant savo tapatybės, vykdyti slaptą sekimą, ir teismo nutartis. Apeliantės nuomone, ( - )kelio posto patalpose vaizdo stebėjimo įranga buvo įrengta dar iki teismo nutarties priėmimo, be to, teismo nutartimi nebuvo leista neatskleisti atvykimo į ( - )kelio posto tarnybines patalpas tikslo. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyti pareigūnai atlikę šį veiksmą, šiame protokole nurodytas ir trijų skaitmeninių vaizdo ir garso stebėjimo kamerų įrengimo laikas (t. 1, b. l. 47-48 lapai). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais duomenimis. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės teiginį, kad, taikant neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemones, numatytas BPK 158, 160 straipsniuose, duomenys apie nuteistosios padarytas veikas buvo surinkti neteisėtai. Iš tiesų paminėtoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje, kuria buvo sankcionuotas neviešo pobūdžio prievartos priemonių taikymas, nurodyta, kad slapto sekimo veiksmus leidžiama atlikti ir kitiems, t. y. neįvardintiems pareigūnams. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina nenulemiančia nuteistosios teisių pažeidimus. Ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu abejoti duomenų, surinktų taikant minėtas procesinės prievartos priemones, patikimumu ir įrodomąja verte.

900Slapto sekimo protokole nurodyta, jog slapto sekimo metu nustatyta, kad J. J. 2012-10-16 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (tuščių ir krautų). 04:04:42 val. matosi muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ); 04:45:35 val. J. J. yra tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, uždengusi popieriaus lapu kairę ranką, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį suglamžiusi po stalu perdėjo į dešinę ranką ir įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę; 05:07:20 val. J. J. yra tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, uždengusi popieriaus lapu kairę ranką, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį suglamžiusi po stalu perdėjo į dešinę ranką ir įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę; 05:52:20 val. J. J. yra tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, uždengusi popieriaus lapu kairę ranką, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį suglamžiusi po stalu perdėjo į dešinę ranką ir įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę; 06:05:55 val. J. J. yra tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, uždengusi popieriaus lapu kairę ranką, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį suglamžiusi po stalu perdėjo į dešinę ranką ir įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę; 06:31:00 val. J. J. yra tarnybinėse patalpose, atlikdama muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, uždengusi popieriaus lapu kairę ranką, iš paso paėmė perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį suglamžiusi po stalu perdėjo į dešinę ranką ir įsidėjo į kelnių dešinės pusės kišenę. (t. 21, b. l. 63-64)

901Teisiamajame posėdyje peržiūrėti slapto sekimo metu specialia technika padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2012-10-16 04.45.35 ( - )“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, ji varto ant stalo gulinčius dokumentus, muitinės pareigūnei iš kairės pusės ant stalo guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą, muitinės pareigūnė kaire ranka iš paso išima, galimai piniginę kupiūrą, ją suglamžo delne, kairę ranką pridengia dešinėje rankoje laikomu baltos spalvos popieriaus lapu ir kišą ranką po stalu; vaizdo įraše „2012-10-16 05.07.20 ( - )“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė. Muitinės pareigūnei iš kairės guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą. Muitinės pareigūnė pasisuka į kairę pusę, dešinėje rankoje laikydama baltos spalvos popieriaus lapą, pridengia pasą ir kaire ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją po stalu; vaizdo įraše „2012-10-16 05.52.20 ( - )“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri varto dokumentus, muitinės pareigūnei iš kairės pusės ant stalo guli pasas, panašus į Rusijos Federacijos pasą. Muitinės pareigūnė, dešinėje rankoje laikydama baltos spalvos popieriaus lapą, juo pridengia pasą ir kaire ranka iš paso išima perlenktą galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu; vaizdo įraše „2012-10-16 06.05.55 ( - )“ matyti baltos spalvos popieriaus lapas su neryškiais užrašais, prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, dešine ranka pakelia lapą ir juo pridengia ant stalo gulintį pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, kaire ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą ir ją slepia po stalu; vaizdo įraše „2012-10-16 06.31.00 ( - )“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, kuri paima ant stalo gulintį baltos spalvos popieriaus lapą, juo pridengia ant stalo gulintį pasą, panašų į Baltarusijos Respublikos pasą ir kaire ranka išima iš paso galimai piniginę kupiūrą, kurią suglamžo ir slepia po stalu; vaizdo įraše „zenklas0221“ matyti prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, priešais ją ant stalo guli dokumentai.

902Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdo įrašais, nes jie neinformatyvūs. Su šiais apeliantės argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje peržiūrėjęs slapto sekimo metu specialia technika padarytus vaizdo įrašus „2012-10-16 04.45.35 ( - )“, „2012-10-16 05.07.20 ( - )“, „2012-10-16 05.52.20 ( - )“, „2012-10-16 06.05.55 ( - )“, „2012-10-16 06.31.00 ( - )“ konstatavo, kad juose matyti kaip muitinės pareigūnė atliekanti konkrečius nusikalstamus veiksmus. Vaizdo įrašuose užfiksuotus įvykius patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Nors apeliantė nurodo, kad dėl slapto sekimo metu darytų vaizdo įrašų nebuvo atliktas specialisto tyrimas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymai nenumato privalomų ikiteisminio tyrimo veiksmų renkant nusikalstamos veikos įrodymus, todėl tai, kad apeliantės nurodomi konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nėra baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas.

903Iš apžiūros protokolo matyti, kad J. J. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje, dirbdama nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-16 09.00 val. (t. 21, b. l. 60-62); J. J. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir forminimą, 2012-10-16 dokumentus muitiniam forminimui pateikė Baltarusijos pilietis A. V. (t. 21, b. l. 68-108). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės J. J. identifikavimo ženklo numeris yra ( - ) (t. 1, b. l. 85).

904Apeliantė nurodo, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas A. V.. Iš tikrųjų šis liudytojas teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, nes šaukiamas į teisiamąjį posėdį jis neatvyko, todėl teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad dirba vairuotoju, veža krovinius. Į Lietuvos Respubliką dažniausiai vyksta per ( - )kelio postą. Įvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką su kroviniu ir pateikdamas dokumentus ( - )kelio posto muitinės pareigūnui į pasą kartais įdėdavo pinigų, pinigus dėdavo litais ir Rusijos rubliais, tai būdavo ne mažiau nei 10 litų. Parodė, kad ( - )kelio poste buvo nusistovėjusi tvarka, kad norint kuo greičiau pravažiuoti muitinės postą, kad kuo greičiau būtų sutvarkyti muitinės formalumai, į pasą reikia dėti tam tikrą pinigų sumą, pinigai į pasą būdavo dedami, tik todėl, kad muitinės pareigūnas nevilkintų laiko ir neieškotų priekabių bei nesiųstų detaliam patikrinimui, nors dokumentai bei krovinys būdavo tvarkingi. Pinigus dėdavo ne tik jis, yra girdėjęs iš kitų vairuotojų, kad jie taip pat norėdami kuo greičiau pravažiuoti muitinės postą ir laiku pristatyti krovinį, dėdavo pinigus į pasą, kiek kiti vairuotojai dėdavo į pasą pinigų nežino. Pinigus į pasą dėdavo todėl, kad poste buvo nusistovėjusi tokia tvarka. 2012-10-16 per ( - )kelio postą iš Baltarusijos Respublikos vyko į Lietuvos Respubliką su kroviniu. Dokumentus pateikė muitinės pareigūnei, kurios vardo ir pavardės nežino. Pateikė krovinio dokumentus, transporto priemonės registracijos dokumentus ir savo asmens dokumentą – pasą, galimai ir to reiso metu į pasą buvo įdėjęs pinigų. Negalėjo nurodyti kiek pinigų įdėjo į pasą, nes per ( - )kelio postą per mėnesį vyksta maždaug 2-3 kartus (t. 21, b. l. 109-110). Apeliantės nuomone, liudytojais apklaustų vairuotojų parodymai neturi įrodomosios reikšmės, nes šie asmenys parodymus davė ne savo iniciatyva, į apklausas jie buvo atgebanti prievarta. Be to, jie parodymus davė apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, byloje nėra duomenų apie procesinius sprendimus atleisti šiuos asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės. Su šiais apeliantės argumentais negalima sutikti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. apklaustas 2013-06-10, jis parodė apie muitinės pareigūnų nusikalstamas veikas, t. y. kad ( - )kelio poste buvo nusistovėjusi tvarka, kad norint kuo greičiau pravažiuoti muitinės postą, kad kuo greičiau būtų sutvarkyti muitinės formalumai, į pasą įdėdavo pinigų, juos dėdavo tik todėl, kad muitinės pareigūnas nevilkintų laiko ir neieškotų priekabių, nors dokumentai bei krovinys būdavo tvarkingi. Apklausiant kaip liudytojus krovininių automobilių vairuotojus laikytasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliantės teiginiai dėl galimų BPK 80 straipsnio reikalavimų pažeidimo nepagrįsti, nes liudytojams (vairuotojams) nebuvo pareikšti jokie įtarimai. O įtarimų nepareiškimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad vairuotojai pateikė tam tikras pinigų sumas nuteistajam nereikalaudami ir neprašydami, nei kad jis atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus, nei kad jis susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, kadangi teisėtai vykdavo per muitinės kelio punktą ir jokių akivaizdžių priežasčių, dėl ko jie galėtų elgtis atvirkščiai, nebuvo. Neteisi apeliantė nurodydama, kad liudytojas V. G., MKT skyriaus pareigūnai, tyrėjos bei vertėjos teisiamajame posėdyje parodė apie tai, kad vairuotojai buvo prievarta atgabenti pas tyrėją. Iš liudytojo V. G. apklausto teisiamajame posėdyje parodymų matyti, kad jis liudytoju tapo ne savo iniciatyva, jis buvo pakviestas liudyti. Taip pat parodė, kad jam nebuvo daromas spaudimas. Jo parodymai buvo užrašyti pareigūnės, tuo metu kabinete nebuvo kitų asmenų. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja tyrėja D. B. parodė, kad vairuotojai į apklausas atvyko savo noru ir savanoriškai duodavo parodymus. Nė vienas vairuotojas nebuvo sulaikytas. Liudytoja apklausta tyrėja D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuotojai į apklausas atvykdavo patys, nebuvo priimti sprendimai dėl atvesdinimo. Liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausose ji dalyvavo kaip vertėja, nežino aplinkybių apie vairuotojų atvykimą apklausas.

905Pirmosios instancijos teismas įvertino I. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 4, b. l. 95-98, 99-100, 106-107) bei ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 109-111). Teisiamajame posėdyje I. D. atsisakė duoti parodymus, todėl jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti. I. D. parodė, kad ( - )kelio poste susidarydavo automobilių eilės, vairuotojai buvo nepatenkinti ir pradėjo prie dokumentų pridėti pinigų, kad būtų greičiau forminami dokumentai ir sklandžiau vyktų procesas. Vėliau pinigų dėjimas į dokumentus pasidarė įprastu dalyku. E. B., M. J., J. J., Z. J., V. V. taip pat rinko pinigus iš vairuotojų. Aikštelėje po stalu stovėjo šiukšlių dėžė, kurioje po šiukšlių maišu buvo dar vienas maišas į jį pareigūnai sunešdavo ir sudėdavo per darbo laiką iš vairuotojų surinktus pinigus. Vėliau atsakingas už aikštelę asmuo paimdavo iš šiukšlių dėžės pinigus ir nuėjęs į tualetą juos padalindavo dalimis ir vėliau išdalindavo dirbusiems pareigūnams. Jis pats, būdamas atsakingas už aikštelę, ne kartą yra ėmęs iš šiukšlių dėžės pinigus, kuriuos nusinešdavo į tualetą ir juos išrūšiuodavo (pinigų būdavo surinkta litais, eurais, Rusijos rubliais ir JAV doleriais) ir dalindavo lygiomis dalimis tarp tuo metu importo aikštelėje dirbusių pareigūnų. Vidutiniškai per parą vienam pareigūnui gaudavosi nuo 50 iki 250 litų. Vairuotojai pinigus dėdavo į pasus, jie per langelį paduodavo visus reikiamus krovinio dokumentus bei savo pasą į kurį įdėdavo pinigus. Buvo dedami 5-20 litų, 5-10 JAV dolerių, 5 eurai, 100-300 Rusijos rublių, kurių ekvivalentas yra apie 20 litų.

906Pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu perskaitęs įtariamojo I. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas I. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus vertino kaip duomenis kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Toks ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, perskaitytų teisme, vertinimas atitinka BPK reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Kaltinamojo (nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

907Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas V. V. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 391 straipsniu, t. 2, b. l. 147-151), parodė, kad ( - ) muitinės ( - )kelio poste dirbo 3 pamainoje, žino J., J., J., kurios pavardės neprisimena, B., D.. Jam žinoma, kad kartu su pateiktu dokumentu vairuotojai kartais įdėdavo pinigų, juos dažniausiai įdėdavo į pasą ir pateikdavo kartu su dokumentais. Vairuotojai įdėdavo 10 Lt, 5 dolerius, ar 100- 200 rublių. Vairuotojai duodavo pinigus tam, kad procedūra būtų greičiau įforminta. Tų vairuotojų, kurie pinigų nedėdavo, automobilius kartais siųsdavo į rentgeną, papildomai pravažiuoti per svarstykles, nuosekliau apžiūrinėdavo krovinį. Jei būdavo įdėti pinigai, jis (V. V.) paimdavo ir iš karto atiduodavo aikštelės vyresniajam. Pinigus dažniausiai perduodavo I. D.. Pamainos pabaigoje aikštelės vyresnysis dalindavo pinigus. Padalinus pinigus, kažkiek tekdavo ir jam. Sumos būdavo labai skirtingos, nuo 50 iki 200 Lt įvairia valiuta. Taip pat parodė, jog jis nematė, kad kiti su juo pamainoje dirbantys asmenys paimtų pinigus. Negalėjo nurodyti tikslios datos, bet matė, kad Z. J. paėmė pinigus iš vairuotojo, tačiau iš Z. J. pinigų negaudavo ir pats jam neduodavo.

908Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis J. J. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Apeliantės, nesutinkančios su tokiomis teismo išvadomis, skundo argumentai nepagrįsti ir jie paneigti jau aptartais išnagrinėtais įrodymais.

909Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo

910Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo veiksmų atliekant tarnybines pareigas, teismo nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, be to nuosprendis neatitinka reikalavimų keliamų šiam procesiniam dokumentui.

911Apeliacinio skundo argumentus, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

912Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įvertinus įrodymų visumą nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis E. B. vykdydamas tarnybines pareigas, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų dokumentų (pasų) neteisėtai pasiėmė, vairuotojų įdėtus pinigus.

913Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus pirmosios instancijos teismą buvus šališką. Apelianto nurodomų BPK nuostatų taikymo klaidos, kurias, nuteistojo manymu, padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat ir kiti dėstomi argumentai negali būti siejami su teismo šališkumu.

914Nuteistasis E. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad iš vairuotojų pinigų nerinko, iš jų pateiktų dokumentų paimdavo talonėlį ir jį įsidėdavo į kišenę. Taip pat parodė, kad po sulaikymo jis patyrė spaudimą, jam buvo siūloma duoti parodymus prieš kolegas.

915Nuteistasis neigė savo kaltę, tačiau apelianto padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma.

916Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartimi, vadovaujantis OVĮ 10 straipsniu, (galiojusiu operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) sankcionuotas slaptas patekimas į nuteistojo darbo vietą ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (t. 1, b. l. 26). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė išslaptintus dokumentus, reikšmingus šiai bylai. Leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas, tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiuos veiksmus atlikti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmams, tokią išvadą išsamiai pagrindė apkaltinamajame nuosprendyje. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi bylos duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis įvertino leistinais įrodymais byloje.

917Iš apžiūros protokolo matyti, kad E. B. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Jis dirbo pamainose nuo 2012-09-21 09.00 val. iki 2012-09-22 09.00 val.; nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-16 09.00 (t. 21, b. l. 60-62). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno E. B. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85).

918Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. B. 2012-09-21 21.26 val., ateina prie stalo ir atsineša dokumentus bei pasą, pridengdamas dokumentais kažko ieško pase ir galimai radęs piniginę kupiūrą, išimą ją iš paso ir dešinę ranką kiša po stalu į savo kišenę, po to spaudu atžymi muitinės dokumentus; 2012-09-21 23.18 val., jis sėdi prie stalo, abiem rankom paima ant stalo gulintį pasą ir jį praverčia. Pamatęs pase galimai pinigus, pasą kiša po stalu ir po kurio laiko pasą vėl padeda ant stalo; 2012-09-21 23.36 val., jis radęs ant stalo pasą dešine ranka pakiša jį po stalu, po kurio laiko kita ranka ištraukia pasą iš po stalo ir padeda jį ant stalo. Po to pakyla nuo stalo ir matosi kaip praeidamas nuo stalo jis kiša ranką į kišenę; 2012-09-21 23.42 val., jis paima nuo stalo pasą ir pakiša jį po stalu, po to kiša ranką į kelnių kišenę; 2012-09-22 00.04 val., jis paima nuo stalo pasą kaire ranka iš paso ištraukia kažką panašaus į pinigus ir padėjęs pasą ant stalo praeina nuo stalo; 2012-09-22 00.11 val., jis stovėdamas prie stalo paima nuo jo pasą ir atsisėdęs pakiša jį po stalu, po stalu atlieka veiksmus rankomis ir po to padeda pasą ant stalo; 2012-09-22 00.16 val., jis paima nuo stalo pasą ir ištraukęs iš paso galimai pinigus laiko juos sugniaužęs delne, po ko pakiša ranką po stalu ir įkiša ranką į kelnių kišenę; 2012-09-22 00.56 val., jis kalbasi su vairuotoju pateikusiu dokumentus, po to paima nuo stalo pasą pakiša jį po stalu ir po kurio laiko padeda ant stalo; 2012-09-22 01.05 val., jis paima nuo stalo pasą ir pakiša jį po stalu, po kurio laiko padeda jį ant stalo. Po to pakyla nuo stalo ir matosi kaip praeidamas nuo stalo jis kiša ranką į kišenę; 2012-09-22 01.46 val., jis kalbasi su vairuotoju ir varto ant stalo gulinčius dokumentus, po to vairuotojui liepia eiti pasivaikščioti, paima po dokumentais gulintį pasą ir pridengdamas popieriumi kiša jį po stalu. (t. 1, b. l. 30-32).

919Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad E. B. 2012-10-16 01.03.40 val. dirbo ( - ) muitinės ( - )kelio poste atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių). Vykdant slaptą sekimą nustatyta, kad 2012-10-16 01:03:40 val. E. B., atlikdamas muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, iš vairuotojo paso pasiėmė nenustatytą kiekį pinigų, kuriuos vėliau pasiėmė (t. 22, b. l. 1-2).

920Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas „2012-10-16 01.03.40 ( - )“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris rankose laiko ryšulį su plombomis, po to kaire ranka paima ant stalo gulintį pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą, praverčia jį ir tuo metu matosi, kad pase yra į piniginę kupiūrą panašus daiktas, tada muitinės pareigūnas ant jos uždeda baltos spalvos popieriuką ir kartu su juo iš paso ištraukia galimai piniginę kupiūrą ir kiša ranką po stalu.

921Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad E. B. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir forminimą, 2012-09-22 dokumentus muitiniam forminimui pateikė Rusijos Federacijos pilietis A. P. (t. 22, b. l. 6-110).

922Spręsdamas dėl A. B. nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismas, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaitė liudytojo A. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas parodė, kad dirbo vairuotoju, veža krovinius, važiuodamas su kroviniu per ( - )kelio postą, muitininkams pateikdavo visus reikiamus dokumentus, tame tarpe ir pasą, kuriame būdavo įdėjęs pinigų. Taip pat parodė, kad visi vairuotojai važiuodami per šį postą į pasą įdeda pinigų. Tais atvejais, kai į pasą nebuvo įdedami pinigai, muitinės pareigūnai kabinėdavosi, reikalaudavo atitentuoti puspriekabę, darydavo pilną krovinio patikrinimą, o taip pat būdavo atvejų, kai paimdavo dokumentus ir nieko nedarydavo, tiesiog tempdavo laiką. Į pasą įdėjus pinigų muitinėje sugaištama iki 30 min., pinigų neįdėjus pareigūnai galėdavo pralaikyti muitinėje iki 1,5 val. Į pasą reikdavo įdėti 200 Rusijos rublių, jis visada dėdavo po 200 Rusijos rublių. Tiksliai neprisimena, tačiau pagal paso duomenis, jis 2012-09-22 važiavo pro ( - )kelio postą, ir tą kartą dėjo į pasą pinigus - 200 Rusijos rublių. Kaip pareigūnas iš paso išėmė pinigus ir kur juos padėjo jis nematė. Atgavęs dokumentus juose pinigų nerado, suprato, kad juos paėmė muitinės pareigūnas. (t. 22, b. l. 111-112).

923Liudytojo A. P. nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka atliekant slapto sekimo veiksmus užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais rašytiniais bylos duomenimis.

924Grįsdamas A. B. kaltę, pirmosios instancijos teismas įvertino I. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 4, b. l. 95-98, 99-100, 106-107) bei ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 109-111). Teisiamajame posėdyje I. D. atsisakė duoti parodymus, todėl jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti. I. D. parodė, kad ( - )kelio poste susidarydavo automobilių eilės, vairuotojai buvo nepatenkinti ir pradėjo prie dokumentų pridėti pinigų, kad būtų greičiau forminami dokumentai ir sklandžiau vyktų procesas. Vėliau pinigų dėjimas į dokumentus pasidarė įprastu dalyku. E. B., M. J., J. J., Z. J., V. V. taip pat rinko pinigus iš vairuotojų. Aikštelėje po stalu stovėjo šiukšlių dėžė, kurioje po šiukšlių maišu buvo dar vienas maišas į jį pareigūnai sunešdavo ir sudėdavo per darbo laiką iš vairuotojų surinktus pinigus. Vėliau atsakingas už aikštelę asmuo paimdavo iš šiukšlių dėžės pinigus ir nuėjęs į tualetą juos padalindavo dalimis ir vėliau išdalindavo dirbusiems pareigūnams. Jis pats, būdamas atsakingas už aikštelę, ne kartą yra ėmęs iš šiukšlių dėžės pinigus, kuriuos nusinešdavo į tualetą ir juos išrūšiuodavo (pinigų būdavo surinkta litais, eurais, Rusijos rubliais ir JAV doleriais) ir dalindavo lygiomis dalimis tarp tuo metu importo aikštelėje dirbusių pareigūnų. Vidutiniškai per parą vienam pareigūnui gaudavosi nuo 50 iki 250 litų. Vairuotojai pinigus dėdavo į pasus, jie per langelį paduodavo visus reikiamus krovinio dokumentus bei savo pasą į kurį įdėdavo pinigus. Buvo dedami 5-20 litų, 5-10 JAV dolerių, 5 eurai, 100-300 Rusijos rublių, kurių ekvivalentas yra apie 20 litų.

925Pirmosios instancijos teismas įvertino ir teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo V. V. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, t. 2, b. l. 147-151) parodymus. Liudytojas V. V. parodė, kad ( - ) muitinės ( - )kelio poste dirbo 3 pamainoje, žino J., J., J., kurios pavardės neprisimena, B., D.. Jam žinoma, kad kartu su pateiktu dokumentu vairuotojai kartais įdėdavo pinigų, juos dažniausiai įdėdavo į pasą ir pateikdavo kartu su dokumentais. Vairuotojai įdėdavo 10 Lt, 5 dolerius, ar 100- 200 rublių. Vairuotojai duodavo pinigus tam, kad procedūra būtų greičiau įforminta. Tų vairuotojų, kurie pinigų nedėdavo, automobilius kartais siųsdavo į rentgeną, papildomai pravažiuoti per svarstykles, nuosekliau apžiūrinėdavo krovinį. Jei būdavo įdėti pinigai, jis (V. V.) paimdavo ir iš karto atiduodavo aikštelės vyresniajam. Pinigus dažniausiai perduodavo I. D.. Pamainos pabaigoje aikštelės vyresnysis dalindavo pinigus. Padalinus pinigus, kažkiek tekdavo ir jam. Sumos būdavo labai skirtingos, nuo 50 iki 200 Lt įvairia valiuta. Taip pat parodė, jog jis nematė, kad kiti su juo pamainoje dirbantys asmenys paimtų pinigus.

926Apeliantas nesutinka su liudytojų I. D. ir V. V. parodymų vertinimu. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl I. D. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, prieš V. V. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu. Tačiau BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti asmenys. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojoj atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus. Šiuo atveju liudytojai davė parodymus apie įvykius, kuriuose jie patys dalyvavo, apklausų metu aiškino apie savo ir kitų muitinės kelio posto pareigūnų veiksmus.

927Įveritnus liudytojų I. D., V. V., A. P. parodymus, kaip visiškai nepagrįsta ir nelogiška atmestina apelianto bylos proceso metu kelta versija, jog jis iš vairuotojų pasų paimdavo ne pinigus, o kontrolės talonėlius.

928Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtintų specialisto, kad vaizdo įraše matomas asmuo yra būtent jis (E. B.). Iš tikrųjų toks specialių žinių reikalaujantis tyrimas byloje nebuvo atliktas, tačiau pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus slapto sekimo metu surinktus duomenis, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo, kurio identifikacinis Nr. ( - ), teisėjų kolegija nenustatė.

929Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl jo kaltės, neįvertino liudytojų R. J., V. G. parodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojo R. J. parodymus, kuriuose liudytojas parodė apie muitinės kelio poste pareigūnų apskaitoje naudotus kontrolės talonus. Liudytojo V. G. parodymai įvertinti sprendžiant nuteistojo V. P. kaltės klausimą. Liudytojas V. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 7, b. l. 9-10) parodė apie muitinės kelio posto pareigūnams duodamus pinigus, šiuos parodymus teisiamajame posėdyje paneigė. Įvertinęs liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tam tikrų aplinkybių buvimo konstatavimas, remiantis V. G. parodymais, nėra galima, nes pripažindamas, kad davė pinigus liudytojas duotų parodymus prieš save. Tačiau teismas pastebėjo, jog V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka byloje surinktais teismo įvertintais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes.

930Apelianto teiginiai apie apklausos metu jam darytą neteisėtą įtaką, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

931Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis E. B. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

932Dėl nuteistojo Z. J. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

933Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas ikiteisminio tyrimo subjektų surinktus duomenis pripažino įrodymais neįvertinęs operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumo, pasireiškusio Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso imperatyvų ignoravimu. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas neteisėtai sumontuotos įrangos fiksuotais ir teisminiame bylos nagrinėjime neapklausto liudytojo V. K. parodymais, specialisto išvada ir kitais duomenimis. Apeliantai nurodo ir tai, kad nebuvo išreikalauta ir prie baudžiamosios bylos pridėta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Operatyvinio tyrimo medžiagos neišreikalavimas ir nepridėjimas prie baudžiamosios bylos, atėmė galimybes nuteistiesiems įvertinti operatyvinio tyrimo (ne)teisėtumą.

934Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

935Nors nuteistasis Z. J. bylos proceso metu kaltę neigė, teisiamajame posėdyje parodė, kad nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nerinko teisės aktais nenumatytos rinkliavos, Z. J. nusikalstami veiksmai įrodyti remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma.

936Apeliaciniame skunde nurodoma, kad operatyvinis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai, byloje nepateikta operatyvinio tyrimo medžiaga, patvirtinanti operatyvinio tyrimo teisinius pagrindus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas ir tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiuos veiksmus atlikti. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus bylos duomenis, kad nagrinėjamu atveju buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmams. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Taigi įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo (nuo 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo), nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo Z. J. kaltė nėra grindžiama operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. J. nusikalstami veiksmai užfiksuoti atliekant BPK 158, 160 straipsnyje numatytus, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmus.

937Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-357-699/2015, 2K-422-303/2016 ir kt.). Aptariamu atveju, kaltinimas pareikštas Z. J. operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis negrindžiamas.

938Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų teiginį, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų slapto sekimo veiksmai buvo neteisėti. Slaptus veiksmus leista atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi. Šia nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis priimta 2012-10-15, todėl pagal BPK numatytas baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo taisykles (BPK 99, 100 straipsniai) slapto sekimo veiksmai galėjo būti pradėti tik 2012-10-16. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro teikime nurodytas prašomas leidimo savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo terminas, t. y. nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, šiuos veiksmus leista atlikti nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15, t. y. teismo nutartyje nurodytas konkretus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo laikas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis BPK nuostatomis apeliacinės instancijos teismas negali vertinti, ar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas tinkamai atliko savo funkcijas, nes tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

939Apeliantai tvirtina, kad duomenys apie Z. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2012-10-27, gauti neteisėtais būdais, nes teismo nutartis, leidžianti slaptus veiksmus atlikti prieš Z. J., priimta 2012-11-06. Toks apeliantų teiginys nepagrįstas. Slapta vaizdo ir garso įrašymo įranga ( - )kelio poste buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi. Duomenys apie Z. J. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant savo tarnybines funkcijas ( - )kelio poste, todėl remiantis šia informacija ir dėl Z. J. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Z. J. nusikalstamos veikos nebuvo pagrįstos vien duomenimis, gautais atliekant slaptą sekimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai.

940Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros. (t. 1, b. l. 47-48) Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-27 13:09:30 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-27 13:37:20 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, kaire ranka pasiima popierėlius, panašius į Rusijos rublių kupiūras, kurias pakiša po palange; 2012-10-27 13:46:00 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlius, panašius į pinigines kupiūras, kuriuos pakiša po palange.( t. 1, b. l. 56) Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai „2012-10-27 13.09.30 zenklas 0045“, „2012-10-27 13.37.20“, „2012-10-27 13.46.00“, „2012-10-27 13.57.00 pasiima pinigus iš po palangės“. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-27 13.09.30 zenklas 0045“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-10-27 13.37.20“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas kuris varto dokumentus, dešiniau nuo muitinės pareigūno ant stalo guli pasas. Muitinės pareigūnas padeda dokumentus ant palangės ir paima pasą ir verčia, 2012-10-27 13.37.27 val. matyti, kad pase guli perlenkta piniginė kupiūra, kurią pareigūnas paima dešine ranka ir slepia po palange ir pasą perduoda per langelį; vaizdo įraše „2012-10-27 13.46.00“ matosi stalas, ant jo guli dokumentai. 2012-10-27 13.46.03 val., prie stalo sėdasi muitinės pareigūnas, kuris kaire ranka paima prie kompiuterio klaviatūros gulinti pasą, dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą ir slepia ją po palange; vaizdo įraše „2012-10-27 13.57.00“ matosi prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešai jį ant stalo guli dokumentai, muitinės pareigūnas ištiesia abi rankas link palangės ir išima pinigus, 2012-10-27 13.57.05 val., matyti kairėje pareigūno rankoje kupiūros.

941Iš apžiūros protokolo matyti, kad Z. J. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Dirbo pamainoje nuo 2012-10-27 09.00 val. iki 2012-10-28 09.00 val. (t. 21, b. l. 60-62). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno Z. J. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad Z. J. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir forminimą, 2012-10-27 dokumentus muitiniam forminimui pateikė Rusijos Federacijos pilietis V. K. (t. 23, b. l. 20-28, 31-37).

942Priešingai nei nurodo apeliantai, spręsdamas dėl Z. J. nusikalstamų veiksmų pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame Z. J. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-27 13.37.20.avi“ matomas objektas, kurį jis paima iš dokumento, yra Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūra. (t. 21, b. l. 57-59)

943Pirmosios instancijos teismas kitų įrodymų patikrinimui teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas parodė, kad dirba vairuotoju ir veža krovinius iš Rusijos į Europos sąjungos šalis. Važiuojant per ( - )kelio postą į muitininkams pateikiamą pasą reikdavo įdėti pinigų. Jis į pasą dėdavo 10 litų arba 100 Rusijos rublių. Pinigai buvo skirti pareigūnams, kad jie greičiau atliktų savo pareigas. Tikslios dienos negalėjo nurodyti, bet važiuojant per ( - )kelio postą, jis kaip visada į pasą įdėjo 10 litų, tačiau pareigūnas nurodė įdėti 20 litų. Liudytojas atsisakė duoti didesnę sumą pinigų, dėl to su pareigūnu kilo konfliktas, pareigūnas reikalavo atidaryti puspriekabę, atidengus puspriekabės galą ir parodžius krovinį, kuris buvo tvarkingas, pareigūnas pasakė, kad jam krovinys įtartinas, todėl liepė pilnai atitentuoti puspriekabę. Dėl to poste jis sugaišo apie 30-40 min., nors įprastai dokumentų forminimas užtrunka apie 10 min. (t. 23, b. l. 29-30).

944Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertindamas liudytojo V. K.parodymus nepagrįstai juos pagarsino BPK 276 straipsnio pagrindu, tuo pažeidė 44 straipsnio 7 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas.

945Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami.

946Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys Paminėti liudytojo liudytojo V. K.parodymai BPK 20 straipsnio prasme nelaikomi įrodymu, tačiau teisme perskaityti kitų įrodymų patikrinimui, buvo reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą.

947BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama praktika, kad gynybos teisių, taip pat rungimosi principo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami, ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo Z. J. nusikalstama veika grindžiama slapto sekimo protokolais, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos įrodymais, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Liudytojo V. K. parodymai buvo perskaityti kitų įrodymų patikrinimui. Todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas pažeidė nuteistojo Z. J. teisę į gynybą ir BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

948Apeliantų nuomone, liudytojais apklausti vairuotojai parodymus davė ne savo iniciatyva, į apklausas jie buvo atgebanti prievarta. Su šiais skundo argumentais, teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Apklausiant kaip liudytojus krovininių automobilių vairuotojus laikytasi baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Liudytojos tyrėjos D. B., D. S., vykdžiusios vairuotojų apklausas, patvirtino, kad vairuotojai apie įvykio aplinkybes parodymus davė laisva valia, nė vienam vairuotojui nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, į apklausas jie atvykdavo patys. Liudytoja V. K. taip pat nepatvirtino apeliantų nurodytų aplinkybių apie per apklausas prieš liudytojus naudoto psichologinio smurto. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai R. P., I. S., J. B. nepatvirtino aplinkybių, jog jie į apklausas buvo atgabenti prievarta.

949Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis Z. J. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

950Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo

951Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismas nepašalino abejonių dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

952Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė ir pareiga. Tai, kad apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus, nėra pagrindas naikinti teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis. Teismas nuosprendyje išdėstė teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos įvertino ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir šios skundžiamo nuosprendžio dalies turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai, t. y. draudimas apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis yra pažeidžiamas tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.

953Nuteistasis M. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę neigė, parodė, kad vaizdo įrašuose savęs neatpažino, jis kaltiniame nurodytu laiku nedėjo pinigų į šiukšlių dėžę ir pinigų nedalino, nes tuo metu nedirbo.

954Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuosprendyje kaltininko (M. J.) parodymus vertino kaip savarankišką įrodymų šaltinį. Kaip jau buvo minėta, kaltininko parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, nepaisant jų specifiškumo (turi interesų baudžiamojoje byloje, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), yra savarankiškas įrodymų šaltinis BPK 20 straipsnio prasme.

955Teisėjų kolegijos vertinimu, nors M. J. neigė vykdydamas tarnybines pareigas neteisėtai ėmęs iš krovininių transporto priemonių vairuotojų pateiktų dokumentų pinigus, tačiau jo kaltė įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

956Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno M. J. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 86).

957Apeliantas skunde nurodo, kad slapto sekimo metu gautų duomenų gavimo tvarka neatitinka BPK 20 straipsnyje keliamų reikalavimų. Su šiuo teiginiu negalima sutikti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi, vadovaujantis BPK 158, 160 straipsniais, tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymas ir leista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2012-10-15 iki 2013-01-15 neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpas, pareigūnų darbo barus Nr. 3, 4, 5 bei pagalbines patalpas, esančias adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ) ir šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą (t. 1, b. l. 45-46). Nors 2012-10-15 buvo surašyti ir pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir prokuroro prašymas teismui leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams tyrimą atlikti neatskleidžiant savo tapatybės, vykdyti slaptą sekimą, ir teismo nutartis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti slapto sekimo protokolą netinkamu įrodymu, nes jame užfiksuotas pinigų ėmimo aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

958Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros. (t. 1, b. l. 47-48)

959Slapto sekimo protokole nurodyta, kad slapto sekimo nustatyta: 2012-10-27 11:03:35 val. matosi muitinės pareigūnas, kurio ženklo Nr. ( - ). 2012-10-27 09:24:45 val. muitinės pareigūnas būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pasiima; 2012-10-27 10:01:55 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį pasiima; 2012-10-27 10:27:05 val. muitinės pareigūnas, būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, iš paso, dešine ranka pasiima popierėlius, panašius į Rusijos rublių pinigines kupiūras, kuriuos įsideda į kairės pusės kelnių kišenę.(t. 1, b. l. 49-57).

960Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2012-10-27 09.24.45“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, priešais jį ant stalo guli dokumentai, kuriuos jis varto, prie kompiuterio klaviatūros guli pasas. 2012-10-27 09.24.51 val. matosi kaip muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą ir dešine ranka iš paso išima perlenktą galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu; vaizdo įraše „2012-10-27 10.01.55“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto ant stalo gulinčius dokumentus, prie kompiuterio klaviatūros guli pasas. 2012-10-27 10.01.59 val. matyti kaip muitinės pareigūnas kaire ranka atverčia pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą ir dešine ranka iš paso išima galimai piniginę kupiūrą, kurią slepia kelnių kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-27 10.27.05“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris varto ant stalo gulinčius dokumentus, muitinės pareigūnui iš dešinės ant stalo guli pasas, pasas truputį atverstas ir matosi pase perlenkta galimai piniginė kupiūra. Muitinės pareigūnas kaire ranka pasuka pasą į save ir jį atverčia, 2012-10-27 10.27.12 val. matyti, kad pase guli trys vienetai perlenktų kupiūrų, panašių į Rusijos Federacijos piniginius vienetus, muitinės pareigūnas šias kupiūras išima iš paso dešine ranka ir slepia po stalu uniformoje, galimai kelnių kišenėje, kai muitinės pareigūnas užverčia pasą, matosi, kad pasas yra Rusijos Federacijos piliečio; vaizdo įraše „2012-10-27 11.03.35 ženklas 0157“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kurio identifikavimo ženklas ( - ), muitinės pareigūnui iš dešinės ant stalo guli pasas, panašus į Baltarusijos Respublikos pasą.

961Iš apžiūros protokolo matyti, kad M. J. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Jis dirbo pamainoje nuo 2012-10-27 09.00 val. iki 2012-10-28 09.00 val. (t. 21, b. l. 60-62).

962Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad M. J. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir forminimą (t. 23, b. l. 132-157)

963Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktame M. J. slapto sekimo vaizdo įraše „2012-10-27 10.27.05.avi“ matomi objektai, kuriuos jis paima iš dokumento, yra Rusijos Federacijos 100 rublių nominalo kupiūros. (t. 21, b. l. 57-59) Apeliantas kelia abejones specialisto išvados tyrimo metodikos leistinumu ir patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvoje aprobuota metodika, todėl kolegijos manymu, apeliantas nepagrįstai ginčija šią specialisto išvadą.

964Pirmosios instancijos teismas įvertino ir I. D. bei V. V. parodymus. Šių asmenų parodymai aprašyti anksčiau šioje nutartyje, todėl nekartojami. Priešingai nei nurodo apeliantas, I. D. parodymai pakankamai nuoseklūs ir informatyvūs. I. D. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš tiesų I. D. kaip ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos nuteistieji buvo suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau šį suinteresuotumą realizavo duodamas parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką. Toks I. D. apsisprendimas, nesant kitų duomenų apie jo norą ir motyvus apkalbėti ( - )kelio posto pareigūnus, tame tarpe ir M. J., neleidžia jo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu perskaitęs įtariamojo I. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. I. D. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip duomenis kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti.

965Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. V. parodė, jog jis nematė, kad kiti su juo pamainoje dirbantys asmenys paimtų pinigus. Nekreipė į tai dėmesio. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde akcentuoja ir nuteistasis M. J.. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nebuvo apklausti S. S., S. A., V. C., t. y. vairuotojai, kurie galimai muitinės pareigūnui su pateikiamais dokumentais padavė ir pinigus, tuo buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 7 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės buvo kruopščiai tiriamos, buvo apklausti liudytojai, kurių parodymai turėjo vienokios ar kitokios reikšmės bylos išsprendimui, aplinkybė, kad nebuvo apklausti apelianto nurodomi liudytojai, nesudaro pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar neobjektyviai.

966Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu neginčijamai nustatyta, jog M. J., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

967Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

968Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas neįsigilino arba klydo vertindamas byloje surinktus įrodymus.

969Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.

970Nuteistasis A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę neigė, parodė, kad jis pinigų iš vairuotojų neėmė, pinigais nesidalino. Jei jis ką ir dėjo į kišenę, tai tik kontrolės talonėlius.

971Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. B. neigė tarnybos metu, įformindamas muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmęs pinigus, tačiau A. B. padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu.

972Nuteistojo nuomone, slapto sekimo metu padarytas vaizdo įrašas, susijęs su 2012-11-05 epizodu, negali būti vertinamas kaip įrodymas BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme. Vaizdo įrašas nėra originalus; pareigūnas, užfiksuotas vaizdo įraše, netapatinamas su apeliantu; nenustatyta, kad iš dokumento paimtas popierėlis buvo piniginė kupiūra; neapklaustas vairuotojas, kuris galėtų paaiškinti aplinkybes dėl popierėlių ar piniginių kupiūrų, buvusių jo pase. Dėl 2012-11-21 epizodo, apeliantas nurodo, kad liudytoju apklausto vairuotojo parodymai nesutampa su slapto sekimo metu padarytame vaizdo įraše nurodytomis aplinkybėmis.

973Iš tikrųjų vaizdo įrašas nėra ištisinis, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad jis nėra originalus. Liudytojas R. S., surašęs slapto sekimo protokolus, parodė, kad slapto sekimo veiksmas buvo nenutrūkstantis, tačiau buvo pateiktas ne visas vaizdo įrašas, vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotos nusikalstamos veikos, nepridėti. Liudytojas V. K. parodė, kad ištisinio vaizdo įrašo kopija nebuvo daroma, originalas nėra saugomas dėl techninių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaizdo įrašai nėra sumontuoti ar kitaip pakeisti.

974Priešingai nei nurodo apeliantas, tiek slapto sekimo protokole, tiek teisiamajame posėdyje peržiūrėjus slapto sekimo metu padarytus vaizdo įrašus, konstatuota, kad vaizdo įraše matosi A. B. identifikavimo ženklas. Slapto sekimo protokole nurodyta, kad A. B. 2012-11-05 dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio poste atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių). Vaizdo įraše užfiksuota, kad 16:02:45 val. matosi A. B. identifikavimo ženklo Nr. ( - ); 16.03.00 val. A. B. būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, dešine ranka virš paso laikydamas geltonos spalvos aplanką, kaire ranka praskleidęs paso puslapius ištraukė kontrolės talonėlį, kurį padėjo šalia kompiuterio, paskui vėl įkišo ranką į pasą iš kur paėmė sulankstytą popierėlį, galimai piniginę kupiūrą, kurią suspaudė kairės rankos saujoje. 2012-11-21 A. B. dokumentų forminimą atlieka ( - ) muitinės ( - )kelio poste atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių) 09:37:40 val. A. B. būdamas tarnybinėse patalpose ir atlikdamas muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, kaire ranka paima šalia spausdintuvo gulėjusį pasą, iš kurio dešine ranka ištraukė įlaminuotus dokumentus ir įdėtą sulankstytą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią sulanksto kairės rankos saujoje. Tęsdamas dokumentų forminimą, rankas pakišo po stalu ir dešinę ranką paėmęs kairėje rankoje laikytą popierėlį įsikišo į kelnių dešinės pusės kišenę. (t. 25, b. l. 78-79). Teisiamajame posėdyje peržiūrėti slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-11-05 16.02.45 zenklas0278“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris kažką rašo, pareigūno identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-11-05 16.03.00“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, ant stalo dokumentai, plombos. Muitinės pareigūnas dešinėje rankoje laikydamas dokumentus, jais pridengia pasą, kaire ranka išima iš paso baltos spalvos popierėlį ir deda jį ant stalo, po to vėl verčia pasą ir išima iš jo galimai piniginę kupiūrą, kurią laiko rankoje ir tuo metu klausia „kokia plomba? Viena plomba?“; vaizdo įraše „2012-11-21 09.37.40“ matyti prie stalo sėdintis muitinės pareigūnas, kuris dėlioja dokumentus. Dešine ranka paima ant stalo gulėjusį pasą, jį pridengia kairėje rankoje laikomais dokumentais, dokumentus padeda ant stalo, ir abejomis rankomis varto pasą, panašų į Rusijos Federacijos pasą. Išima iš paso kaire ranka, galimai piniginę kupiūrą ir laikydamas ją rankoje dėlioja dokumentus, po to slėpdamas rankas po stalu perdeda piniginę kupiūrą į dešinę ranką ir slepia po stalu.

975Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. B. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Jis dirbo pamainose nuo 2012-11-05 09.00 val. iki 2012-11-06 09.00 val.; nuo 2012-11-21 09.00 val. iki 2012-11-22 09.00 val. (t. 25, b. l. 66-69). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūno A. B. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad A. B. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir forminimą (t. 25, b. l. 83-91). 2012-11-21 A. B. atliko muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą ir forminimą, dokumentus forminimui pateikė Rusijos Federacijos pilietis S. B. (t. 25, b. l. 92-98).

976Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo S. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose liudytojas S. B. parodė, kad dirba vairuotoju, perveža krovinius, per Lietuvą vyksta tranzitu. 2012-11-21 vilkiku „RENAULT“ valst. Nr. ( - )su puspriekabe „Narko“ valst. Nr. ( - ) apie 09.00 val., įvažiavo į ( - )kelio postą. Muitinės pareigūnui pateikė krovinio dokumentus, transporto priemonių registracijos dokumentus bei savo asmens dokumentą. Prieš paduodamas dokumentus muitinės pareigūnui, į pasą įdėjo 300 Rusijos rublių, tai daro visada važiuodamas per ( - )kelio postą. Pinigai duodami tam, kad muitinės procedūros būtų atliktos greičiau ir muitinės pareigūnas nekeltų problemų dėl dokumentų ar krovinio, ar transporto priemonės tikrinimo. Nematė kaip muitinės pareigūnas iš paso išsiėmė pinigus ir kur juos padėjo. Kai grąžino pasą, pinigų nebebuvo. Taip pat parodė, kad paskutinius keletą metu važinėja per ( - )kelio postą po du kartus per mėnesį ir gerai žino nusistovėjusią tvarką poste, o būtent, kad į pasą reikia įdėti 300 Rusijos rublių, 20 litų arba 5 eurus. Apie šią tvarką žino net ir kai kurių įmonių vadovai, jie suinteresuoti, kad krovinys būtų nuvežtas kuo greičiau, todėl vairuotojams skiria pinigų, kuriuos vairuotojai moka muitinės pareigūnams. Jam įmonės vadovas kiekvieno reiso metu duoda 1500 Rusijos rublių, kurie skirti mokėti pinigus muitinės pareigūnams (t. 25, b. l. 105-106).

977Nors apeliantas nurodo, kad slapto sekimo protokole nurodyta, jog 2012-11-21 9.37 val. muitinės pareigūnas iš vairuotojo paso išima galimai piniginę kupiūrą, t. y. vieną vienetą, tačiau liudytojo S. B. parodymais nustatyta, kad šis asmuo į muitinės pareigūnui pateiktus dokumentus įdėjo 300 Rusijos Federacijos rublių.

978Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nesivadovavo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos M. S. teisiamajame posėdyje paneigė. Nors M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad yra buvę atvejų, kai savo surinktus pinigus jis perduodavo A. B., kad po pamainos buvo dalijamasi pinigais, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta duomenų apie M. S. perduotus pinigus A. B., bei vėlesnį pinigų pasidalijimą, todėl M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepripažino tinkamu įrodymu šaltiniu.

979Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis A. B. pasiėmė iš vairuotojų dokumentų ten įdėtas, teismo nustatytas pinigų sumas, todėl teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

980Dėl nuteistosios A. R. ir jos gynėjo apeliacinio skundo

981Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

982Nuteistoji A. R. apklausta teisiamajame posėdyje kaltę neigė, parodė, kad rinkliavų nerinko, pinigų dalybose nedalyvavo. Ji negalėjo dokumentų įforminti kito asmens vardu, nes kolegų slaptažodžių nežinojo. Jei vairuotojas su pasu duodavo pinigus, ji visada juos grąžindavo. Dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių parodė, kad ji turbūt paėmė talonėlį.

983Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. R. neigė įformindama muitinės deklaracijas iš vairuotojų pateiktų pasų neteisėtai paėmusi pinigus, tačiau A. R. padaryta nusikalstama veika įrodyta remiantis byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

984Atlikti slapto sekimo veiksmus ( - ) muitinės ( - )kelio posto atvykimo į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių patalpose, pareigūnų darbo baruose Nr. 3, 4, 5 bei pagalbinėse patalpose, esančiose adresu Vilniaus r. ( - )k., ( - ), leista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-15 nutartimi (t. 1, b. l. 45-46). Apeliaciniame skunde teigiama, kad prieš A. R. procesinės prievartos priemonės buvo taikomos neteisėtai, pažeidžiant jos teises. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo teiginiu. Slapta vaizdo ir garso stebėjimo įranga ( - ) muitinės ( - )kelio poste buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis paminėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Duomenys apie A. R. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jai atliekant savo tarnybines funkcijas minėtame muitinės poste. Vadovaujantis šia informacija dėl A. R. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių pagrįstos informacija, surinkta BPK numatytais būdais, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti nei įstatymų reikalavimai, nei nuteistosios teisės.

985Iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 09.00 val. iki 2012-10-15 10.00 val. darbo vietose esančiose ( - ) muitinės ( - )kelio poste, atvykstančių krovininių transporto priemonių tikrinimo patalpose bei pagalbinėse patalpose buvo įrengtos trys skaitmeninės vaizdo ir garso stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 47-48). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2012-10-20 09:31:18 val. matosi muitinės pareigūnė, kurios ženklo Nr. ( - ). Vykdant slaptą sekimą nustatyta, kad 2012-10-20 09:27:46 val. muitinės pareigūnei būnant tarnybinėse patalpose, matosi, kad jai iš dešinės pusės stovi vyras, pilku megztiniu, kuris padeda ant stalo sulenktą popierėlį, panašų į 10 Lt kupiūrą, kurį pareigūnė uždengia popieriaus lapu ir vyrui pasišalinus iš patalpų minėtą popierėlį, iš po popieriaus lapo paima dešine ranka ir įsideda į kelnių dešinės pusės kišenę; 2012-10-20 11:29:23 val. muitinės pareigūnė būdama tarnybinėse patalpose paima dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti ir atvertusi pasą, gulintį ant stalo, perlenkia per pusę popierėlį buvusį pase, kuris yra panašus į 10 Lt piniginę kupiūrą. Pasą su jame esančiu popierėliu užverčia ir pastumia prie spausdintuvo; 2012-10-20 12:03:40 val. muitinės pareigūnei būnant tarnybinėse patalpose ir atliekant pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, kažkas šalia spausdintuvo padeda perlenktą popierėlį, panašų į 5 eurų kupiūrą, kurią pareigūnė dešine ranka paima ir įsideda į kelnių dešinės pusės kišenę; 2012-10-20 13:04:02 val. muitinės pareigūnei būnant tarnybinėse patalpose ir atliekant pateiktų dokumentų muitiniam forminimui tikrinimą, kažkas ant stalo padeda per pusę perlenktą popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurį muitinės pareigūnė uždengia ant stalo gulinčiais popieriaus lapais. Vėliau pareigūnė iš po ant stalo gulinčių popieriaus lapų dešine ranka paima ten gulėjusį popierėlį, panašų į piniginę kupiūrą, kurią dešine ranka įsideda į kelnių kišenę. Teisiamajame posėdyje peržiūrėti slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše „2012-10-20 09.27.46“ matosi prie stalo sėdinti pareigūnė apsivilkusi muitinės uniforma, ant stalo guli baltos spalvos popieriaus lapai, raudonos spalvos pasas panašus į Lenkijos Respublikos pasą, šalia muitinės pareigūnės tarnybinėse patalpose stovi vyriškis be muitinės uniformos. Vyriškis truputį pasilenkia prie muitinės pareigūnės, pakelia prieš muitinės pareigūnę ant stalo gulintį popieriaus lapą ir galimai padeda po juo piniginę kupiūrą. Muitinės pareigūnė kaire ranka pakelia minėtą popieriaus lapą, 2012-10-20 09:27:48 matyti, kad po lapu guli piniginė kupiūra panaši į 10 litų kupiūrą, muitinės pareigūnė vėl uždengia piniginę kupiūrą tuo pačiu baltu popieriaus lapu, dešinės rankos judesiu parodo vyriškiui išeiti iš tarnybinių patalpų, po to dešine ranka iš po balto popieriaus lapo išima piniginę kupiūrą ir slepia uniformos kelnių kišenėje; vaizdo įraše „2012-10-20 09.31.18 zenklas 0044“ matosi stalas, ant stalo guli raudonos spalvos pasas panašus į Lenkijos Respublikos pasą, prie stalo sėdi muitinės pareigūnė, kurios identifikavimo ženklas ( - ); vaizdo įraše „2012-10-20 11.29.23“ matyti stalai, ant jų stovi kompiuteriai, prie stalo, kairėje įrašo pusėje, stovi muitinės pareigūnė, rankose laiko dokumentus ir pasą. Dešine ranka iš paso ištraukia dokumentus, kairėje rankoje laiko pasą, po to atverčia pasą, pase įdėti lapeliai, 11.29.26 val. matyti, kad pase kartu su lapeliais yra piniginė kupiūra panaši į 10 litų kupiūrą. Muitinės pareigūnė dešine ranka perlenkia kupiūrą pusiau, užverčia pasą ir pastumia jį link kameros, paima muitiniam forminimui pateiktus dokumentus ir juos varto, dešine ranka paima nuo stalo pasą; vaizdo įraše „2012-10-20 12.03.40“ matyti stalas ir ant jo sudėti dokumentai, prie stalo muitinės pareigūnė, jai iš dešinės stovi vyriškis, kuris muitinės pareigūnui sako „tai plomba ten“ ir kaire ranka iš kišenės ištraukia piniginę kupiūrą ir deda muitinės pareigūnei ant stalo, piniginė kupiūra panaši į 5 eurų kupiūrą. Muitinės pareigūnė sakydama „ten plomba bus, nu, plomba bus, nuiminėsim tą plombą“ paima nuo stalo dešine ranka piniginę kupiūrą ir dedasi ją į uniformos kišenę; vaizdo įraše „2012-10-20 12.03.40 “ matyti stalai, ant jų kompiuteriai. Prie stalo sėdi muitinės pareigūnė, apžiūrinėja ant stalo gulinčius muitiniam forminimui pateiktus dokumentus. 2012-10-20 12.03.45 val. matyti kaip muitinės pareigūnei iš dešinės ant stalo padedama piniginė kupiūra, panaši į 5 eurų piniginę kupiūrą. Muitinės pareigūnė dešine ranka nuo stalo paima 5 eurų piniginę kupiūrą, ją perlenkia ir dedasi į uniformos kišenę; vaizdo įraše 2012-10-20 13.04.02“ matyti prie stalo sėdi muitinės pareigūnė, prieš ją ant stalo guli muitiniam forminimui pateikti dokumentai, jai iš dešinės stovi žmogus, kuris deda ant stalo dokumentus ir piniginę kupiūrą. 2012-10-20 13.04.06 val. matyti kaip muitinės pareigūnė kaire ranka pakelia priešais ją gulinčius dokumentus ir po jais šalia jos stovintis žmogus pakiša piniginę kupiūrą. Muitinės pareigūnė piniginę kupiūrą vėl uždengia dokumentais. 2012-10-20 12.04.40 val. matyti kaip muitinės pareigūnė kaire ranka pakelia dokumentus ir dešine ranka iš po jų ištraukia piniginę kupiūrą. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad A. R. 2012-11-26 dokumentų forminimą atliko ( - ) muitinės ( - )kelio poste atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo bare (krautų ir tuščių). Iš vaizdo įrašo matyti, kad 08:24:55 val. A. R. būdama tarnybinėse patalpose ir atlikdama muitiniam forminimui pateiktų dokumentų tikrinimą, kaire ranka nuo stalo paėmusi pasą ir kišdama jį po stalu, kažką iš paso išstumia į dešinę ranką ir įsideda į dešinės pusės kelnių kišenę. (t. 26, b. l. 36-37). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas slapto sekimo metu padarytas vaizdo įrašas. Teismas nustatė, kad vaizdo įraše matosi prie stalo sėdinti muitinės pareigūnė, muitinės pareigūnei iš kairės ant stalo guli dokumentai ant kurių padėtas pasas. Muitinės pareigūnė verčia knygą ir deda joje antspaudus, po to ją užverčia ir perduoda pro langelį. Kaire ranka ant stalo gulinčius dokumentus ir pasą patraukia link savęs, atverčia pasą panašų į Baltarusijos Respublikos pasą, peržiūri kas jame yra, po to staigiu judesiu kiša pasą po stalu ir galimai iš paso ištraukia piniginę kupiūrą, kurią slepia po stalu galimai kelnių kišenėje.

986Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. R. dirbo 5-je darbo vietoje - atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo vietoje. Ji dirbo pamainose: nuo 2012-10-20 09.00 val. iki 2012-10-21 09.00 val.; nuo 2012-11-25 09.00 val. iki 2012-11-26 09.00 val. (t. 25, b. l. 66-69). Byloje nustatyta, kad ( - ) muitinės ( - )kelio posto pareigūnės A. R. identifikavimo ženklo numeris ( - ) (t. 1, b. l. 85).