Byla A-3594-520/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

3dalyvaujant pareiškėjui A. D., jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

4atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Ramunei Švedaitei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei ,,Aras“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. M.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ginklų fondas) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos Departamentas, Departamentas), ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ (toliau – ir Rinktinė „Aras“) 190 232,32 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

9Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. jam atvykus į darbą Rinktinės „Aras“ patalpose įvyko savaiminis nekontroliuojamas EDP-r tipo detonatorių sprogimas, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas. Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2008 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-1S-30 (toliau – ir išvada Nr. 5-11-1S-30) pripažinta, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą tarnybinių pareigų atlikimo metu ir šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra draudiminis įvykis (t. y. pareiškėjo kaltės dėl įvykusio sprogimo nėra), ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teritorinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrių dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išmokėta 68 423,75 Lt draudimo išmoka, tačiau padaryta žala yra žymiai didesnė, be to, ši žala atsirado ne tik dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau ir dėl galbūt nusikalstamo daugelio institucijų darbuotojų aplaidumo.

10Pareiškėjas pabrėžė, kad jis iš išvados Nr. 5-11-1S-30 sužinojo, jog jo rankose sprogę EDP-r tipo detonatoriai buvo pagaminti 1982 metais, t. y. jie buvo pasenę, todėl nebuvo tinkami naudoti. Dėl 2007 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio detonatorių sprogimo buvo iškelta baudžiamoji byla ir Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartyje pripažino, kad Ginklų fondo direktorius G. M. tinkamai neatliko savo tarnybinių pareigų, o tai lėmė detonatorių sprogimą ir didelės žalos atsiradimą, todėl direktoriaus veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir pagrindų jį išteisinti nėra, tačiau dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo baudžiamoji byla buvo nutraukta, o pareiškėjo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė G. M. apeliacinį ir kasacinį skundus.

11Pareiškėjo teigimu, Ginklų fondas neturėjo teisės įsigyti ginčijamų detonatorių, nes jie buvo be sertifikato ir be reikiamų pakuotės žymų. Jeigu Ginklų fondas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas (pareikalavęs reikiamų pakuotės rekvizitų, sertifikato, o sužinojęs, kad perkamų detonatorių garantinis terminas pasibaigęs, būtų pareikalavęs detonatorių patikrinimo dokumentų), nebūtų įsigyti pasenę, todėl nekokybiški detonatoriai ir dėl to nebūtų įvykęs šių detonatorių savaiminis, nekontroliuojamas sprogimas, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp Ginklų fondo direktoriaus netinkamo pareigų vykdymo, netinkamo darbo organizavimo ir pareiškėjui padarytos žalos. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo sužalojimo kaltas ne tik Ginklų fondas, tačiau ir iš Ginklų fondo be jokių dokumentų sprogdiklius pirkęs Policijos departamentas ir šiuos sprogdiklius iš Policijos departamento priėmusi ir pareiškėjui tarnybos užduotims vykdyti juos perdavusi Rinktinė „Aras“. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu jis būtų žinojęs, jog detonatoriai yra 1982 metų gamybos, nebūtų sutikęs su jais dirbti. Pareiškėjo teigimu, Ginklų fondas, Policijos departamentas ir Rinktinė „Aras“ yra solidariai atsakingi dėl žalos pareiškėjui padarymo.

12Pareiškėjas nurodė, kad jis iki detonatorių sprogimo buvo visiškai sveikas žmogus, tačiau patirtas sužalojimas turėjo ilgalaikių padarinių, nes pareiškėjo sveikata nuolat blogėjo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) 2008 m. gegužės 20 d. pareiškėją pripažino netinkamu vidaus tarnybai pagal sąvado II skiltį ir tinkamu vidaus tarnybai pagal sąvado III skiltį. CMEK 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjas pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai, priežastis – trauma tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pripažino pareiškėją iš dalies darbingu ir nustatė 50 proc. darbingumo lygį. Būtent dėl sprogimo metu patirtų sužalojimų ir vėlesnių potrauminių komplikacijų pareiškėjas tapo netinkamas vidaus tarnybai, Rinktinės „Aras“ vado 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 11SP-2199 pareiškėjui paskirta 768,87 Lt pensija. Pareiškėjas gauna 407,32 Eur per mėnesį pensiją, tačiau jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 3 768,95 Lt (1 091,56 Eur), todėl jeigu pareiškėjas nebūtų buvęs sužalotas ir būtų toliau dirbęs iki 2029 m. gegužės 15 d., t. y. iki galimo tarnybos pabaigos laiko, pareiškėjas būtų gavęs 123 163,20 Eur daugiau pajamų nei gaus dabar, skaičiuojant nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2014 m. gegužės 2 d.). Būtent ši suma yra pareiškėjui padaryta turtinė žala.

13Pareiškėjo teigimu, jis patyrė ir didelę neturtinę žalą. Po sprogimo pareiškėjui atliktos 3 operacijos, buvo naudojama narkozė, pareiškėjas gydytas ligoninėje ir ilgą laiką ambulatoriškai, po operacijų vartojo nuskausminamuosius vaistus. Be to, po patirtos traumos nuolat blogėja pareiškėjo fizinė ir psichologinė sveikata, medikai pripažino jį netinkamu darbui, kurį pareiškėjas labai mėgo, dėl sužalotų plaštakų jis negali atlikti daugelio buities darbų, jokio kruopštesnio darbo, dėl negalėjimo pilnavertiškai dalyvauti kasdieniame gyvenime sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės. Skeveldrų įstrigimo vietose pareiškėjas vis dar jaučia skausmą, o ateityje šalinant patirto sužalojimo pasekmes vėl turės kęsti fizinį skausmą, tačiau sužalojimo pasekmių visiškai pašalinti niekada nepavyks. Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą įvertino 86 886 Eur ir teigė, kad baudžiamojoje byloje buvo pateikęs ieškinį dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dar turėjo vilties kaip nors išsaugoti darbą. Pareiškėjas nurodė, kad prašoma priteisti suma apskaičiuota iš patirtos turtinės ir neturtinės žalos sumos atėmus gautos draudimo išmokos sumą (19 816,88 Eur).

14Pareiškėjas paaiškino, kad iš karto po nelaimingo atsitikimo buvo pradėta baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas buvo pateikęs civilinį ieškinį, todėl nebuvo jokio pagrindo ir net galimybės dėl to paties dalyko (žalos atlyginimo) pradėti dar ir civilinę / administracinę bylą. Nuosprendis, kuriuo pareiškėjo civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjo 2013 m. gegužės 17 d., todėl tik nuo šios datos atsirado pagrindas pareiškėjui pradėti šią administracinę bylą, o tai reiškia, jog pareiškėjas nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino prašyti priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Jeigu teismas pripažintų, kad yra praleistas senaties terminas prašyti priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti, nes jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pradėti šią bylą, kol neįsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-806/2013.

15Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad jam padaryta neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio, t. y. žalos veiksniai tęsiasi ir net intensyvėja, todėl, pareiškėjo teigimu, sunku išskirti, kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta per 3 metus po detonatorių sprogimo ir kokią žalą pareiškėjas patiria dabar. Skunde nurodyta turtinė žala dėl pajamų sumažėjimo (negautos pajamos) atsirado 2014 m. gegužės 2 d. atleidus pareiškėją iš tarnybos, todėl senaties termino prašyti priteisti šią žalą pareiškėjas nėra praleidęs.

16Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ginklų fondo, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo darbingumas pasikeitė po 2007 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kuris buvo konstatuotas 2008 m. gegužės 20 d. ir dėl kurio pareiškėjui buvo išmokėta 68 423,75 Lt draudimo išmoka, tačiau darbingumo lygio pažyma pareiškėjui išduota tik 2014 m. birželio 23 d., t. y. vertinimai atlikti jau po 7 metų nuo nelaimės. Be to, darbingumo netekimas ir jo vertinimas atliktas ne tik skirtingu laiku, tačiau tai atliko skirtingos institucijos, kurios vadovavosi skirtingais kriterijais. 2008 metais buvo vertinamas pareiškėjo tinkamumas vidaus tarnybai, o 2014 metais – bendras darbingumo lygis, todėl pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar sumažėjo pareiškėjo darbingumo lygis. Pareiškėjas nenurodė jokių Ginklų fondo ir buvusio jo direktoriaus G. M. neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie galėjo sukelti neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nes neįrodytas neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo faktas.

18Atsakovas pažymėjo, kad nei viename teisės akte nenurodyta, jog Ginklų fondas atsakingas už teikiamos produkcijos kokybę / sertifikatus ar atsakingas už saugojimą, prekių užsakovas turi visas galimybes ir privalo patikrinti gautų prekių kiekį, būklę ir dokumentaciją. Kadangi detonatoriai buvo vakuuminėse metalinėse dėžėse, juos tikrinti galėjo tik galutinis vartotojas. Detonatorių perdavimo / priėmimo tvarkos nesilaikymo faktas Departamente yra akivaizdus, jį įrodo Departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. 5-7-S-132. Pareigūnai privalėjo patikrinti, ar pateikiami sprogmenys atitinka jiems keliamus reikalavimus, informuoti Ginklų fondą, kad pateikiamos prekės neturi kokybės sertifikato ar turi kitų neatitikimų. Formalus dokumentų (sertifikatų) nebuvimas dar nesudaro sąlygų konstatuoti neteisėtą veiką. Užsakovas Departamentas nepareiškė jokių pretenzijų dėl detonatorių kokybės ar jų dokumentacijos. Nuo 2004 metų iki nelaimingo įvykio 2007 metais nei Ginklų fondas, nei jo direktorius neturėjo galimybės patikrinti detonatorių saugojimo sąlygų ir nebuvo už tai atsakingi.

19Atsakovo teigimu, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai dėl Ginklų fondo kaltės remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje, kai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis, kurioje Ginklų fondo kaltė nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuotraukų akivaizdu, jog detonatoriai buvo netinkamai saugomi (darbo kabinete, metalinėse dėžėse, arti įvairių statiškai nestabilių paviršių ar įrenginių). Sprogdinimo priemonės, detonatoriai turi būti nuo visų elektros prietaisų 50 m atstumu, o patalpoje, kurioje buvo saugomi detonatoriai, buvo ir kompiuteris. Nei Ginklų fondas, nei jo direktorius neturėjo pareigos užtikrinti detonatorių saugojimo sąlygų, patikrinti jų tinkamumo. Priežastinis ryšys tarp 2007 metais kilusios žalos ir Ginklų fondo veiksmų 2004 metais (vykdant pirkimų procedūras) yra per daug nutolęs, todėl nei Ginklų fondas, nei buvęs jo direktorius negali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi.

20Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo teiginys dėl tarnybos laiko iki 2029 metų yra nerealus ir mažai tikėtinas ne tik dėl santykių ir specifinės tarnybos, tačiau ir dėl realios sveikatos būklės. Negautų pajamų skaičiavimas už ateinančius 180 mėnesių neatitinka ne tik tikėtinumo kriterijaus, tačiau prieštarauja ir bendriesiems civilinės teisės principams, nes pareiškėjo teisė į visą pensiją turėjo atsirasti ne 2029, o 2015 metais.

21Atsakovas nurodė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatyme nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas žalą patyrė 2007 metais, 2008 metais buvo konstatuotas traumų pobūdis ir išmokėta kompensacija, todėl nuo to laiko jis turėjo suvokti, už ką gavo kompensaciją, kokia žala jam kompensuojama. Pareiškėjo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje 2013 metais buvo pateiktas jau praleidus nustatytus terminus, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių ir svarbių sąlygų dėl senaties termino atnaujinimo.

22Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

23Atsakovas paaiškino, kad atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju jis turi teisę reikalauti padidinti žalos atlyginimą pagal CK 6.286 straipsnį, kadangi ginčo atveju taikytina ne bendroji teisės norma, o specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 50 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) arba Statuto 40 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-82-739/2013 darė išvadą, kad tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka nustatomas pareigūno darbingumo lygis dėl to paties sveikatos sutrikdymo, dėl kurio sunkumo masto buvo išduota CMEK pažyma, pareigūnas turi teisę pasinaudoti Statute nustatyta socialine garantija, t. y. teise papildomai gauti jau išmokėtos ir mokėtinos kompensacijos skirtumą. Nors nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 19 d. pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į darbdavį, prašydamas inicijuoti priežastinio ryšio tarp jo darbingumo lygio ir sveikatos sutrikdymo, dėl kurio sunkumo masto buvo išduota CMEK pažyma, nustatymo procedūrą ir, esant teisiniam pagrindui, išmokėti jam priklausančią likusią dalį kompensacijos.

24Atsakovo teigimu, pareiškėjas, reikalaudamas iš valstybės žalos atlyginimo, nepateikia jokių įrodymų, kad Policijos departamentas ar jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Pareiškėjo argumentai dėl institucijų veiksmų neteisėtumo ir žalos atsiradimo nėra pagrįsti įrodymais.

25Atsakovas Rinktinė ,,Aras“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

26Atsakovas paaiškino, kad atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Rinktinės „Aras“ neteisėtų veiksmų (t. y. aplaidaus veikimo pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai), kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-628/2013 nustatyta aplinkybė, turinti prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, jog ginčijamų detonatorių garantinis terminas buvo pasibaigęs, todėl pagal galiojančią tvarką tokie detonatoriai net negalėjo patekti į Rinktinės „Aras“ patalpas, o Ginklų fondas, kaip atsakinga institucija, aprūpinanti Lietuvos kariuomenę ir policijos įstaigas sprogmenimis bei vykdanti kariuomenės ir policijos įstaigų užsakymus, prieš perduodama užsakytas prekes privalo įsitikinti jų saugumu, paneigia tokius pareiškėjo teiginius. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl solidariosios atsakomybės taikymo, kadangi net ir konstatavus faktinį priežastinį ryšį, teisinis priežastinis ryšys tarp yra pernelyg nutolęs, kad būtų konstatuota solidarioji atsakovų atsakomybė.

27Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra netekęs teisės reikalauti žalos atlyginimo, nes pagal teismų praktiką padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo būdais, o vienas iš tokių alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal Statutą. Preziumuojama, kad policijos pareigūnui dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, ir nors ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodytą prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė ir neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra nepakankama patirtai žalai visiškai kompensuoti. Policijos įstaigos pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo iš viso išmokėjo 68 423,75 Lt, t. y. pareiškėjui darbo metu padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu specialiojoje teisės normoje – Statuto 40 straipsnio 3 dalyje.

28II.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.

30Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. Rinktinės „Aras“ patalpose pareiškėjui dirbant su Ginklų fondo perduotais saugumo reikalavimų neatitinkančiais detonatoriais įvyko savaiminis ne mažiau kaip 9 detonatorių sprogimas, dėl kurio metu patirtų sužalojimų pareiškėjui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas apysunkiam sveikatos sutrikdymui. CMEK 2008 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. 1639 nurodyta, kad po 2007 m. rugpjūčio 31 d. patirto sveikatos sutrikdymo pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal sąvado II skiltį ir tinkamas vidaus tarnybai pagal sąvado III skiltį. Pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo buvo išmokėta 68 423,75 Lt draudimo kompensacija. CMEK nustačius, kad pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai, pareiškėjas Rinktinės „Aras“ vado 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

31Teismas konstatavo, kad pareiškėją siejo tarnybiniai santykiai su Rinktine „Aras“, kuri yra atsakinga už detonatorių pateikimą pareiškėjui jo tarnybos metu. Teismo vertinimu, kadangi išvadoje Nr. 5-11-1S-30 buvo nurodyta, kad tarp pareiškėjo tarnybos ir sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, ir pripažinta, jog pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą tarnybinių pareigų, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, atlikimo metu, Rinktinė „Aras“ pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo sumokėjo 68 423,75 Lt draudimo kompensaciją. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad tokiu būdu pareiškėjui padaryta žala buvo kompensuota alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nurodytu Statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Teismas sprendė, kad tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija.

32Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam išmokėta kompensacija yra nepakankama patirtai žalai kompensuoti. Pareiškėjo teiginys dėl tarnybos laiko iki 2029 metų yra mažai tikėtinas ne tik dėl tarnybos specifikos, bet ir realios sveikatos būklės, o negautų pajamų skaičiavimas už ateinančius 180 mėnesių neatitinka ne tik tikėtinumo kriterijų, bet ir prieštarauja bendriesiems civilinės teisės principams (CK 1.5 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra nurodęs, kad sprendžiant dėl negautų pajamų, kaip atlygintinės turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo negalima remtis prielaidomis. Teismas sprendė, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjas visus 180 mėnesių iki jam priklausančios senatvės pensijos dirbs ir gaus būtent jo nurodytą pinigų sumą. Be to, pareiškėjo teisė į pensiją atsiranda ne 2029, o 2015 metais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su jo gydymu, nors po įvykio praėjo jau daugiau nei 9 metai.

33Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, dėl kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog pareiškėjas patyrė nurodytą turtinę žalą dėl atsakovų kaltės, t. y. pareiškėjo argumentai dėl institucijų veiksmų neteisėtumo ir žalos atsiradimo nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, kad prie šios bylos pridėtos baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose nėra nustatyti neteisėti veiksmai, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių veiksmų buvimą, taip pat pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

34Neturtinės žalos atlyginimo aspektu teismas vadovavosi CK 1.124 straipsniu, 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi ir 1.130 straipsnio 5 dalimi ir pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė, jog neturtinė žala (fizinis skausmas, išgyvenimai, psichologinės problemos, nemiga, bendravimo galimybių sumažėjimas) atsirado nuo pat žalos padarymo dienos ir tęsiasi iki šiol, t. y. šiuo atveju sutampa teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena – 2007 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-806/2013, kuri buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir pareiškėjo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, pareiškėjas 2007 m. spalio 31 d. buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos, tačiau civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltų dėl jo patirto sužalojimo asmenų 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pateikė tik 2012 m. liepos 10 d. Nutartis, kuria pareiškėjo civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjo 2013 m. gegužės 17 d., o į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi 2015 m. kovo 10 d.

35Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad tik išnagrinėjus nurodytą baudžiamąją bylą atsirado pagrindas pradėti šią administracinę bylą, nes baudžiamojoje byloje Nr.1-83-806/2013 civilinis ieškinys asmenims, kurie yra atsakovais šioje administracinėje byloje, nebuvo reiškiamas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reikšti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Atmetus pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

36III.

37Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:

381. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė formalaus pobūdžio argumentais, iš esmės netirdamas ir sprendime nemotyvuodamas nei prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nei atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo.

392. Dėl sužalojimo tarnyboje pareiškėjui 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija buvo išmokėta dar tuomet, kai jis dirbo ir tarnybos santykių net nebuvo planuojama nutraukti, todėl ši kompensacija su skunde prašoma priteisti turtine žala, kuri yra pareiškėjo negautos pajamos, neturi jokio ryšio. Išmokėta kompensacija taip pat niekaip nesusijusi ir su pareiškėjo po jos išmokėjimo patiriama neturtine žala (neigiami išgyvenimai dėl darbo praradimo, bendravimo galimybių sumažėjimas, chirurginės operacijos, po kurių pareiškėjas jaučia skausmus, ir kt.). Akivaizdu, kad pareiškėjo vis dar kasdien patiriama turtinė ir neturtinė žala nėra atlyginta. Be to, pareiškėjas jau gautos kompensacijos sumą yra atėmęs iš prašomos priteisti žalos sumos. Dėl patirtų sužalojimų nuolat blogėjant sveikatos būklei (priežastinis ryšys užfiksuotas medicininiuose dokumentuose) pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai (jos neteko) ir dėl šios aplinkybės sumažėjo jo pajamos. Pareiškėjas po darbo netekimo patiria turtinę žalą dėl sumažėjusių pajamų ir patiriamos žalos dydis lygus buvusio darbo užmokesčio bei gaunamos pensijos skirtumui. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas būtų tarnavęs iki 2029 metų dėl tarnybos specifikos ir pareiškėjo sveikatos būklės, nepagrįsti, nes pareiškėjas yra sprogmenų specialistas ir neturėjo planų iki pensijos keisti darbovietės, be to, jo sveikatos būklė iki sužalojimo buvo labai gera, atitinkanti aukštus tarnybos reikalavimus. Jeigu pareiškėjo tarnybos planai iki 2029 metų laikytini prielaida, pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti jau patirtą turtinę žalą, t. y. pareiškėjo pajamų sumažėjimą nuo jo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes tada pareiškėjas turėtų galimybę po kurio laiko vėl kreiptis į teismą dėl papildomos jau tuo metu patirtos žalos priteisimo.

403. Pareiškėjas byloje labai plačiai išdėstė atsakovų kaltę dėl pareiškėjo patiriamos žalos: tai atsakovų aplaidaus pareigų atlikimo veiksmų visuma įvežant į Lietuvą ir pateikiant pareiškėjui naudoti tarnyboje be jokių sertifikatų, pasenusius, visiškai nesaugius sprogdiklius (tokia išvada yra padaryta prie šios administracinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje). Analogiškai vertintinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos dydžio. Kaltės dėl pareiškėjo žalos nebuvimo aplinkybę šioje byloje turėtų įrodinėti ne pareiškėjas, o atsakovai, kurie to neįrodo. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovų neteisėti veiksmai nėra nustatyti baudžiamojoje byloje, nes jie nebuvo baudžiamosios bylos kaltinamieji, nereiškia, jog tokių veiksmų apskritai nėra, nes pareiškėjas, kaip nukentėjusysis baudžiamojoje byloje, nesprendė klausimo, kam turėtų būti pateikti kaltinimai, o prokuratūra savo darbą atliko netinkamai, nes netyrė šios administracinės bylos atsakovų (ar jų darbuotojų) atsakomybės klausimo arba tai tyrė netinkamai.

414. Pareiškėjas patiria tęstinę neturtinę žalą, kuri atsirado jo sužalojimo momentu ir tęsiasi iki šiol. Iki šių dienų dėl sprogimo metu patirtų sužalojimų pareiškėjas patiria fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kamuoja depresinės mintys. Dėl patiriamos neturtinės žalos tęstinumo turėtų būti pripažįstama, kad pareiškėjas nėra praleidęs senaties termino reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Jeigu šis terminas yra praleistas, jis atnaujintinas, nes praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo argumentas, susijęs su momentu, kada baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, neturi jokios reikšmės, nes pareiškėjas nepraleido termino pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pareiškėjui iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo nebuvo žinoma jos baigtis, todėl pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad kalti dėl jo sužalojimo asmenys bus nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir jo civilinis ieškinys bus patenkintas. Civiliniame ieškinyje pareiškėjas prašė neturtinę žalą priteisti ne iš G. M., o iš kaltų dėl pareiškėjo sužalojimo asmenų. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi nepraleidęs 3 metų senaties termino, skaičiuojamo nuo baudžiamosios bylos, kuri buvo iškelta iš karto po pareiškėjo sužalojimo, pabaigos (CK 1.130 str. 5 d.).

42Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, ir Rinktinė „Aras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai ir teisingai aiškino bei pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų motyvų nenurodo, o remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jam išmokėta kompensacija ir jo reikalaujama priteisti turtinė žala neturi jokio ryšio, nes būtent pareiškėjui tenka pareiga paneigti prezumpciją, jog dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja žalą, tačiau pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jam išmokėta kompensacija nėra pakankama patirtai žalai kompensuoti.

44Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų įrodymų ir aplinkybių, susijusių su atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, detaliai pasisakė dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamos bylos atveju. Kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad atsakovams tenka pareiga įrodinėti kaltės dėl žalos nebuvimo aplinkybę.

45Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes ir šioje konkrečioje byloje teisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą – 2007 m. rugpjūčio 31 d. Dėl senaties termino atnaujinimo atsakovai akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma aplinkybė – neturėjimas galimybių kreiptis į teismą tol, kol baudžiamojoje byloje įsiteisės teismų procesiniai sprendimai – nelaikytina nepriklausanti nuo pareiškėjo valios, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

46Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ginklų fondo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

50Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. D. pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ginklų fondo ir Policijos departamento, bei Rinktinės „Aras“ solidariai 190 232,32 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo konkrečiai nurodęs, kokia pinigų suma iš atsakovų turėtų būti priteista kaip turtinės žalos atlyginimas ir kokia – kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad jam padaryta 123 163,20 Eur turtinė žala ir 86 886 Eur neturtinė žala, t. y. iš viso 210 049,20 Eur turtinė ir neturtinė žala, o kadangi jam buvo išmokėta draudimo išmoka – 68 423,75 Lt (19 816,88 Eur), tai jam turi būti atlyginta 190 232,32 Eur turtinė ir neturtinė žala. Tokie pat argumentai nurodyti ir apeliaciniame skunde.

51Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas patikslino, kad prašo priteisti 67 069,12 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 123 163,20 Eur turtinės žalos (nuostolis dėl negautų pajamų) atlyginimą. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui ir teismo posėdyje nurodė, kad jis patyrė 86 886 Eur neturtinę žalą, tačiau iš šios sumos išminusuoja jam išmokėtą draudimo išmokos sumą (19 816,88 Eur), kuri atsižvelgiant į jo patirtą ir patiriamą iki šiol neturtinę žalą, buvo per maža, ir laikosi pozicijos, jog turtinė žala jam nebuvo kompensuota, nes draudimo išmokos išmokėjimo metu jis nebuvo patyręs jokios turtinės žalos.

52Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kuris ėjo Rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo vyriausiojo specialisto pareigas, patalpose, esančiose ( - ), 2007 m. rugpjūčio 31 d. dirbant su detonatoriais, įvyko savaiminis, ne mažiau kaip 9 detonatorių sprogimas ir pareiškėjui buvo padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas. Policijos departamentas 2008 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.5-11-IS-30 pripažino, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą tarnybinių pareigų atlikimo metu ir šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai; kad yra sąlygos mokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją. Rinktinės „Aras“ vado 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 137-V-165 buvo pripažinta, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas ir kad šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, ir nuspręsta išmokėti pareiškėjui 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad atlikus tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatyta jokių požymių, jog įvykio metu pareiškėjas neapdairiai ir neatsargiai elgėsi su sprogmenimis ir sprogdinimo priemonėmis (žr. išvadą Nr.5-11-IS-30).

53Pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo buvo išmokėta 68 423,75 Lt (19 816,88 Eur) draudimo kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuris nustato, kad apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnams yra išmokama vienkartinė kompensacija 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad išmokant šią kompensaciją, nebuvo identifikuota, kokia konkreti žala yra atlyginama (turtinė ir / ar neturtinė), nei Rinktinė „Aras“, nei Policijos departamentas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui taip pat nenurodė, kokio dydžio ir kokia žala pareiškėjui buvo atlyginta, išskyrus tai, kad pareiškėjui išmokėta kompensacija apima abiejų rūšių žalą, t. y. tiek turtinę, tiek ir neturtinę. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, nenustatė, kokio dydžio turtinę ir / ar neturtinę žalą patyrė pareiškėjas dėl sveikatos sužalojimo ir kokio dydžio turtinė ir / ar neturtinė žala pareiškėjui buvo atlyginta, o apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, kad pareiškėjui buvo atlyginta turtinė žala.

54Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ir negautomis pajamomis, todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Tuo atveju, kai išmokėta kompensacija visiškai nepadengia patirtos žalos, pareigūnas gali reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013).

55Pareiškėjas šioje byloje reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad jis buvo sužalotas, kai darbo vietoje pareiškėjo rankose savaime sprogo darbdavio atsakovo Rinktinės „Aras“ išduoti detonatoriai, kurių pagalba pareiškėjas vykdė savo darbines funkcijas (detonatoriai buvo pareiškėjo darbo priemonė). Pareiškėjo rankose sprogę detonatoriai buvo pagaminti 1982 metais, jų garantinis laikymo terminas baigėsi 2000 m. lapkričio mėnesį, o po šios datos turėjo būti atliktas patikrinimas, kad būtų galima prailginti jų garantinį terminą vieniems metams, arba jie turėjo būti sunaikinti, t. y. detonatoriai buvo pasenę ir netinkami naudoti (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadose Nr. 140-(9664)-ISI-1158 ir Nr. 140-(9665)-IS1-1159 nustatyta, kad detonatorių sprogimas buvo nekontroliuojamas dėl jų netinkamos kokybės dėl cheminių reakcijų viduje); be to, detonatoriai buvo be sertifikatų ir atžymų (etikečių). Pareiškėjo teigimu, jam (pareiškėjui) žalą padarė Ginklų fondas, nes detonatorių 2004 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalimi buvo Ginklų fondas, kuris ir nupirko netinkamos kokybės detonatorius, Ginklų fondas turi išimtinę teisę tiekti ginklus ir sprogmenis Lietuvoje. Pareiškėjas nurodo, kad dėl pareiškėjo sužalojimo yra kalti ir iš Ginklų fondo be jokių lydinčiųjų dokumentų sprogdiklius pirkęs pagal 2004 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Policijos departamentas bei tarnybos užduotims iš Policijos departamento priėmęs ir pareiškėjui perdavęs detonatorius atsakovas Rinktinė „Aras“, kuris buvo pareiškėjo darbdavys ir didesnio pavojaus šaltinio (detonatorių) valdytojas. Pareiškėjo vertinimu, Ginklų fondas, Policijos departamentas ir Rinktinė „Aras“ yra solidariai atsakingi dėl žalos padarymo, nes juos sieja objektyvusis bendrininkavimas.

56Pareiškėjas padarytos turtinės žalos dydį grindė tuo, kad po sprogimo jam buvo atliktos 3 chirurginės operacijos, jis ilgai gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, gydymas truko nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 14 d., sveikata negerėjo, 2008 m. gegužės 20 d. CMEK buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal sąvado II skiltį ir tinkamu vidaus tarnybai pagal sąvado III skiltį, tačiau sveikata vis blogėjo, jis patyrė pasikartojančius ir stiprėjančius regos sutrikimus (akiduobėje yra likę skeveldrų), rankų ir kojų tirpimus, galvos svaigimo ir skausmo bei padidinto kraujospūdžio priepuolius, atminties sutrikimą, medikai įtarė netgi panikos priepuolius ir skyrė nervų sistemą veikiančius vaistus. 2014 m. balandžio 30 d. CMEK buvo pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai ir Rinktinės „Aras“ vado 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant CMEK išvadai), VRM 2014 m. birželio 12 d. sprendimu jam paskirta 768,87 Lt pensija (kartu su bazinės pensijos dydžiu ir priedais gauna 407,32 Eur pensiją kiekvieną mėnesį). Pareiškėjo teigimu, jis kiekvieną mėnesį praranda 684,24 Eur (jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 091,56 Eur), o jei nebūtų sužalotas ir eitų savo pareigas iki 2029 m. gegužės 15 d. (iki sukaks 60 metų), gautų 12 3163,20 Eur.

57Pareiškėjas byloje nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl suluošinusių, nepagydomų sužalojimų, fizinio ir psichologinio skausmo, gyvenimo kokybės pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, darbo praradimo. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala atsirado nuo žalos padarymo dienos ir tęsiasi, t. y. ji yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjas laikėsi pozicijos kad jis senaties termino reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos nėra praleidęs, nes turėjo teisėtus lūkesčius, kad baudžiamojoje byloje bus nustatyti kalti asmenys dėl jo sužalojimo ir patraukti atsakomybėn, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos baudžiamojoje byloje bus patenkintas.

58Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovų atsikirtimus į pareiškėjo skundą, netenkino skundo reikalavimų, nurodydamas, kad pareiškėjui padaryta turtinė žala buvo kompensuota alternatyviu žalos kompensavimo būdu (sumokėta 68 423,75 Lt draudimo kompensacija) ir pareiškėjas neįrodė, kad išmokėta kompensacija visiškai nepadengia patirtos žalos, pareiškėjo negautų pajamų skaičiavimas už ateinančius 180 mėnesių iki pareiškėjui priklausančios pensijos (2029 metų) neatitinka ne tik tikėtinumo kriterijų, bet ir prieštarauja bendriesiems civilinės teisės principams. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepateikta objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas patyrė jo nurodomą turtinę žalą dėl atsakovų kaltės bei neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos dydžio, t. y. nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nurodytų CK 6.271 straipsnyje. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, o atnaujinti šį terminą nėra teisinio pagrindo.

59Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, atsikirtimus į apeliacinį skundą, vertindama byloje surinktus įrodymus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareikštus reikalavimus atsakovui Rinktinei „Aras“, be teisėto pagrindo vadovavosi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, nes pareiškėją ir Rinktinę „Aras“ siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, o tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs tarnybinis ginčas (ABTĮ 2 str. 19 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, kuri galiojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, kuri galiojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) žala šiuo atveju negali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, nes administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-369/2010).

60Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes (skundo pagrindą), kuriomis yra grindžiamas skundo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai ir iš valstybės, atstovaujamos Ginklų fondo ir Policijos komisariato, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog tarp pareiškėjo nurodomų Ginklų fondo ir Policijos departamento veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Šioje administracinėje byloje ir prie jos pridėtoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, susiję su įvykiu, kai buvo sužalotas pareiškėjas, patvirtina, kad tiesiogiai dėl pareiškėjo sužalojimo yra atsakingas darbdavys Rinktinė „Aras“, kuris turėdamas užtikrinti pareiškėjui saugias tarnybos sąlygas, suteikti darbo priemones, kurios nekeltų pavojaus, šių nuostatų nesilaikė.

61Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.).

62Pažymėtina, kad dėl detonatorių įsigijimo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp Rinktinės „Aras“, Policijos departamento ir Ginklų fondo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jei būtent atsakovas Rinktinė „Aras“ būtų užtikrinusi pareiškėjui saugias darbo sąlygas ir nebūtų pavedusi dirbti su pasenusiais ir netinkamais naudoti detonatoriais. Pareiškėjo nurodomi padariniai yra pernelyg nutolę nuo Ginklų fondo ir Policijos departamento veiksmų (neveikimo), nes Rinktinei „Aras“ detonatoriai buvo perduoti 2004 metais, o jie sprogo 2007 metais pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas Rinktinei „Aras“ priklausančiose patalpose, nei Policijos departamentas, nei Ginklų fondas neperdavė pareiškėjui detonatorių ir nepavedė jam atlikti tarnybinių funkcijų.

63Taigi nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovo Rinktinės „Aras“ pareigos atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

64Kadangi nei Vidaus tarnybos statuto, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nereglamentuoja darbdavio atsakomybės, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Darbdavio atsakomybė už darbuotojo, vykdančio pareigas, patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos sužalojimo kyla dėl to, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 str. 4 p., 250 str., 260 str.). CK 6.283 straipsnis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį.

65CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnį, laikosi nuostatos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (žr., pvz., 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

66Vadovaujantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Ši nuostata aiškinama sistemiškai su CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju principą. Siekiant kompensuoti sveikatai padarytą žalą, ji turi būti įvertinta pinigais, o tokios žalos kompensavimo prievolė reiškia turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o kita šalis privalo ją atlyginti. Tokia prievolė išreiškia civilinės atsakomybės esmę. Dėl sveikatos sužalojimo ir sumažėjusio darbingumo asmuo gali prarasti galimybę gauti pragyvenimui reikalingų pajamų ir užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Iki sveikatos sužalojimo asmuo gali turėti įvairaus pobūdžio pajamų, kurių, sužalojus sveikatą, jis gali visiškai ar iš dalies netekti. Įstatymas neriboja negautų pajamų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo tam tikra pajamų rūšimi, todėl, taikant CK 6.283 straipsnio 2 dalį, iš kaltojo dėl sveikatos sužalojimo asmens esant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms gali būti priteisiamos nukentėjusiojo negautos pajamos, kurias asmuo gaudavo tiek iš darbo, tiek iš kitokio pobūdžio teisinių santykių. Jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad nukentėjusio asmens patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pablogėjus nukentėjusio asmens sveikatos būklei, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo (CK 6.283 str. 3 d.). Teisme išsprendus žalos, kurią sudaro vienos rūšies negautos pajamos atlyginimo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar žalos atlyginimas priteisiamas periodine ar vienkartine suma, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė teisme reikalauti priteisti kitos rūšies negautas pajamas, jei ginčas dėl jų priteisimo neišspręstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013).

67Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas būtent ir siekia, jog turtinės žalos atlyginimas jam būtų priteistas vienkartine pinigų suma dėl negautų ir negaunamų pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų nebūtų pablogėjusi sveikata taip, kad jis nebegali eiti pareigų Rinktinėje „Aras“.

68Kadangi pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą sieja su negautomis pajamomis, tai šiuo aspektu nurodytina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negautos pajamos asmens sužalojimo atveju kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų, jei nebūtų pažeidimo, pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šių negautų pajamų į ateitį vertinimas turi būti pagrįstas realiomis ateities prognozėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015).

69DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

70Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

71Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą asmens sužalojimo atveju, į šioje byloje pareiškėjo ir atsakovo Rinktinės „Aras“ pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo patirta turtine ir neturtine žala bei pareiškėjui išmokėta kompensacija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nustatė, kad pareiškėjui buvo atlyginta visa jo turtinė žala, nes pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo patirta turtine žala. Kaip jau minėta, pareiškėjas patirtą turtinę žalą išimtinai sieja tik su prarastomis darbo pajamomis, nei pareiškėjas, nei atsakovas byloje nepateikia įrodymų, kad pareiškėjas dėl patirto sužalojimo turėjo kitokio pobūdžio turtinių praradimų. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas

72klausimą dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos atlyginimo turėjo įvertinti visus įrodymus, susijusius su jau pareiškėjo prarastomis pajamomis ir pajamomis, kurias jis praras ateityje dėl patirtų sužalojimų bei netekto darbingumo.

732014 m. balandžio 30 d. CMEK ligos liudijime yra nurodyti pareiškėjo ligų ir (ar) sveikatos sutrikimų kodai ir kad pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai, nurodyta, kad trauma tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba (I t., b. l. 155). Konstatuotina, kad byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog dėl patirtų sužalojimų jo sveikata blogėjo ir pasiekė tokį lygį, kad jis tapo nebetinkamu vidaus tarnybai dėl po sužalojimo išsivysčiusių potrauminių padarinių ir dėl to buvo atleistas iš vidaus tarnybos, be to, prarado iš dalies darbingumą. 2008 m. gegužės 20 d. CMEK pažymoje nurodyta, kad po sveikatos sutrikdymo lieka dešinės plaštakos II piršto naginės falangos, III piršto naginės falangos dalies, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos, IV-V pirštų naginių falangų amputacija ir keloidiniai randai, ir kontraktūros II, III, IV, V pirštų, delnakaulių projekcijoje su padidintu jautrumu, randiniai dešinės ausies būgnelio pakitimai; sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2007 m. rugpjūčio 31 d., buvo priskirtas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui; nustatyta, kad pareiškėjas tinkamas vidaus tarnybai pagal sąvado III skiltį (I t., b. l. 61). Pareiškėjas netinkamu vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis pripažintas vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 40.1 ir 31.1 punktais, t. y. dėl plaštakos ligų ir traumos padarinių. Pagal medicininiuose dokumentuose nurodytus duomenis pareiškėjui po rankų sužalojimo ir trauminės amputacijos likę randai pradėjo kietėti, jų vietose susiformavo sąnario kontraktūra (ligos kodas M24.5), t. y. sąnariai tapo nejudrūs.

74Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjas nėra praradęs viso darbingumo, t. y. jis yra iš dalies darbingas (nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 19 d. buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra praradęs 50 proc. darbingumą; o nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2034 m. gegužės 14 d. jam nustatytas netektas darbingumas – 45 proc.). Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos, vertintini ir šie duomenys bei pareiškėjo galimybė dirbti kitą darbą ir gauti atitinkamą atlygį, priežastys, dėl kurių pareiškėjas nedirba, aplinkybės, susijusios su tuo, ar pareiškėjas yra paradęs galimybę panaudoti savo darbo gebėjimus pajamoms gauti.

75Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir ar jam yra atlyginta neturtinė žala, jei jis ją patyrė dėl sužalojimo, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, apsiribodamas pakankamai formaliu konstatavimu, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes pirmiausia turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir ar jam ji yra atlyginta.

76Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirta neturtine žala, kurią jis patyrė sužalojimo metu ir po sužalojimo (fizinis ir psichologinis skausmas, 3 atliktos chirurginės operacijos, pablogėjusi ir blogėjanti sveikata, atsiradę kasdieniai nepatogumai dėl patirtų nepagydomų ir neatstatomų sužalojimų padarinių, akivaizdus gyvenimo kokybės pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, iki sužalojimo eitų pareigų, dėl kurių buvo įgijęs kvalifikaciją, praradimas, o po to ir atleidimas iš vidaus tarnybos, kt.), konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Kaip nurodo pareiškėjas, neturtinė žala buvo patirta, kai jam buvo mokama 19 816,88 Eur kompensacija. Taigi šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti klausimą, ar pareiškėjui išmokant šią kompensaciją, nebuvo atlyginta jo patirta neturtinė žala. Akcentuotina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi būti vertinama, ar šie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, kt. Pažymėtina, kad pareiškėjas akcentuoja jo patirtą tęstinę neturtinę žalą, tačiau teismų praktikoje toks neturtinės žalos, kaip tęstinio reiškinio, aiškinimas nėra pripažįstamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014).

77Įvertinus pareiškėjui išmokėtos 19 816,88 Eur kompensacijos dydį, pareiškėjo sveikatos sužalojimus įvykio metu (padarytas apysunkis kūno sužalojimas) bei sveikatai padarytų sužalojimų padarinius tolimesniam pareiškėjo gyvenimui ir ligų progresavimą, jo patirtą skausmą, išgyvenimus, patirtus nepatogumus, tarnybos pobūdžio pakeitimą iš karto po patirtų sužalojimų, o vėliau ir atleidimą iš vidaus tarnybos, darytina išvada, kad išmokant šią kompensaciją, pareiškėjui buvo atlyginta jo patirta neturtinė žala. Darant tokią išvadą, taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog išmokant draudimo išmoką buvo įvertinta pareiškėjui padaryta turtinė žala, o išmokėtas kompensacijos dydis iš esmės atitinka pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimui reikalingos pinigų sumos dydį.

78Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo darbuotojui, kuris buvo sužalotas darbe ir dėl patirtų sužalojimų prarado dalį darbingumo, buvo priteisiamas 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Tik bylose konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais yra priteisiamos daug didesnės pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; kt.).

79Šioje byloje įvertinus CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytus teisiškai reikšmingus kriterijus, nustatant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį (pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimą; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; pareiškėjo gyvenimo pokyčius (profesinėje, asmeninėje srityse); fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jų mastą, stiprumą, patirtus nepatogumus, dvasinį diskomfortą, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta 86 886 Eur ir pareiškėjui turi būti priteista 67 069,12 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjui yra atlyginta neturtinė žala, išmokant jam 19 816,88 Eur kompensaciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą.

80Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš atsakovų Rinktinės ,,Aras“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ginklų fondo ir Policijos departamento, bei turtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ginklų fondo ir Policijos departamento, tačiau nesilaikydamas CK 6.283 straipsnio bei ABTĮ 86 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, kuri galiojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) nuostatų netinkamai sprendė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Rinktinės ,,Aras“. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą ir išvestinis skundo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovo Rinktinės ,,Aras“, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

81Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų, susijusių su pareiškėjo patirta turtine žala ir jos atlyginimo priteisimu, bylos šalims turi būti sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, susijusius su pareiškėjo patirta turtine žala, todėl daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą.

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

83Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti.

84Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo A. D. skundo reikalavimai priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras“, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

85Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Julijai Krinickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui A. D., jo atstovei advokatei Dianai Ingridai... 4. atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras“... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. jam atvykus į darbą... 10. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis iš išvados Nr. 5-11-1S-30 sužinojo, jog jo... 11. Pareiškėjo teigimu, Ginklų fondas neturėjo teisės įsigyti ginčijamų... 12. Pareiškėjas nurodė, kad jis iki detonatorių sprogimo buvo visiškai sveikas... 13. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė ir didelę neturtinę žalą. Po sprogimo... 14. Pareiškėjas paaiškino, kad iš karto po nelaimingo atsitikimo buvo pradėta... 15. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad jam padaryta neturtinė žala... 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ginklų fondo, atsiliepime į... 17. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo darbingumas pasikeitė po 2007 m.... 18. Atsakovas pažymėjo, kad nei viename teisės akte nenurodyta, jog Ginklų... 19. Atsakovo teigimu, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai dėl Ginklų... 20. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo teiginys dėl tarnybos laiko iki 2029... 21. Atsakovas nurodė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatyme... 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į skundą... 23. Atsakovas paaiškino, kad atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo... 24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, reikalaudamas iš valstybės žalos... 25. Atsakovas Rinktinė ,,Aras“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 26. Atsakovas paaiškino, kad atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo... 27. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra netekęs teisės... 28. II.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu... 30. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. Rinktinės „Aras“ patalpose... 31. Teismas konstatavo, kad pareiškėją siejo tarnybiniai santykiai su Rinktine... 32. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam išmokėta... 33. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, dėl kurių teismas... 34. Neturtinės žalos atlyginimo aspektu teismas vadovavosi CK 1.124 straipsniu,... 35. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad tik išnagrinėjus... 36. III.... 37. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 38. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas,... 39. 2. Dėl sužalojimo tarnyboje pareiškėjui 18 mėnesių vidutinio darbo... 40. 3. Pareiškėjas byloje labai plačiai išdėstė atsakovų kaltę dėl... 41. 4. Pareiškėjas patiria tęstinę neturtinę žalą, kuri atsirado jo... 42. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, ir Rinktinė... 43. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir... 44. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios... 45. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir... 46. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ginklų fondo, atsiliepime į... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos... 50. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. D. pareiškė... 51. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas patikslino, kad prašo priteisti... 52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kuris ėjo Rinktinės „Aras“... 53. Pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo buvo išmokėta 68 423,75 Lt (19 816,88... 54. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog... 55. Pareiškėjas šioje byloje reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos... 56. Pareiškėjas padarytos turtinės žalos dydį grindė tuo, kad po sprogimo jam... 57. Pareiškėjas byloje nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl... 58. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovų... 59. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, atsikirtimus į... 60. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes (skundo pagrindą), kuriomis yra... 61. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos... 62. Pažymėtina, kad dėl detonatorių įsigijimo teisiniai santykiai yra... 63. Taigi nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti klausimą... 64. Kadangi nei Vidaus tarnybos statuto, nei Lietuvos Respublikos valstybės... 65. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens... 66. Vadovaujantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens... 67. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas būtent ir siekia, jog... 68. Kadangi pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą sieja su negautomis... 69. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 70. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas teisės normas,... 72. klausimą dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos atlyginimo turėjo... 73. 2014 m. balandžio 30 d. CMEK ligos liudijime yra nurodyti pareiškėjo ligų... 74. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjas nėra praradęs... 75. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, ar pareiškėjas patyrė neturtinę... 76. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose... 77. Įvertinus pareiškėjui išmokėtos 19 816,88 Eur kompensacijos dydį,... 78. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl... 79. Šioje byloje įvertinus CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytus... 80. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines... 81. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 83. Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos... 84. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo A. D. skundo... 85. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 86. Nutartis neskundžiama....