Byla eA-3609-624/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybės, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 1 360 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2006 m. sausio 25 d. jai priklausė automobilis TOYOTA RAV4, VIN ( - ) (toliau – automobilis, transporto priemonė). VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2013 m. vasario 20 d. raštu Nr. (1.21)-24-235 pareiškėjos Transporto priemonę kaip neidentifikuotą atsisakė įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5098-484/2015 2015-05-11 panaikino VĮ „Regitra“ 2013 m. vasario 20 d. sprendimą, pripažinęs jį nepakankamai motyvuotu ir nepagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Pasak pareiškėjos, atsakovas, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą 2013 m. vasario 20 d. sprendimą, sukėlė jai žalą, kadangi pareiškėja 2012 m. rudenį buvo nutarusi Transporto priemonę parduoti, tačiau automobilio pirkėjui atvykus į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą dėl automobilio perregistravimo, transporto priemonė buvo sulaikyta bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius nusikaltimo požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir automobilis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. vasario 7 d. nutarimu grąžintas pirkėjui. Nežiūrint į tai, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu atsisakė registruoti automobilį pirkėjo vardu. Pirkėjas, susidūręs su tokiomis problemomis, susitarimą dėl automobilio pirkimo-pardavimo nutraukė ir automobilį grąžino pareiškėjai, o pareiškėja grąžino jam už automobilį gautus pinigus (5 000 Eur). Pareiškėja pažymėjo, kad negalėjo laisvai disponuoti jai priklausančiu automobiliu. Kreipiantis tiek žodžiu, tiek raštu į atsakovą buvo nurodyta, kad esant duomenų bazėje įrašui apie priimtą 2013 m. vasario 20 d. raštą Nr. (1.21)-24-235, su automobiliu negalima atlikti jokių veiksmų. Pareiškėjos nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtai atsisakius teisės aktų pagrindu perregistruoti transporto priemonę automobilio pirkėjo vardu, kai automobilio tapatumas jau buvo nustatytas. Pareiškėjos užsakymu UAB „Marleksa“ nustatė, kad pareiškėjai priklausančio automobilio vertė 2013 m. vasario mėn. (neteisėto sprendimo priėmimo metu) buvo 4 100 Eur, o 2015 m. rugsėjo mėn. (teismo sprendimo įsiteisėjimo metu) – 3 100 Eur. 2016 m. kovo 15 d. pareiškėja transporto priemonę pardavė už 3 000 Eur, tačiau siekdama objektyvumo pareiškėja prašė priteisti 1 360 Eur žalą, kurią sudaro skirtumas tarp ekspertų nustatytos rinkos kainos, buvusios 2013 m. vasario mėn. ir transporto priemonės pardavimo kainos, bei atlyginti UAB „Marleksa“ vertinimo išlaidas – 260 Eur. Pareiškėja nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ji trejus metus patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus ir nepatogumus: pergyveno dėl investuotų visų santaupų į automobilį, išgyveno teisinio netikrumo jausmą, be to, neteisėto sprendimo priėmimo metu buvo 5 mėnesį nėščia, todėl jautė dar didesnę įtampą, tapo dirglia, jai pasireiškė depresija, sutriko miegas. Pareiškėjos nuomone, jos patirtus neigiamus išgyvenimus teisingai kompensuotų 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas.

7Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.

8Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė turtinės žalos buvimo fakto. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėja už automobilį gavo mažesnę kainą nei galėjo gauti dėl atsakovo veiksmų. Automobilio registravimas Kelių transporto priemonių registre yra tik administracinis leidimas dalyvauti transporto priemonei eisme, tačiau pareiškėjos teisės naudotis transporto priemone nebuvo apribotos. Pareiškėja automobiliu naudojosi 3 metus (per metus nuvažiuodavo beveik po 20 000 km.), todėl eksploatuojamo automobilio vertė objektyviai mažėjo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisminis ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo negalėjo daryti įtakos Automobilio vertei, bet kuriuo atveju, jis per 2013 m. vasario 20 d.–2015 m. rugsėjo 24 d. laikotarpį būtų nuvertėjęs. Atsakovo nuomone, pareiškėjos patirtos vertinimo išlaidos taip pat negali būti priteisiamos iš atsakovo, nes jos nėra niekaip susijusios priežastiniu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Pareiškėja pati pasirinko įrodymų rinkimo būdą, todėl ji yra pati atsakinga už savo patirtas išlaidas, kurių galėjo nepatirti ir kitais būdais rinkdama įrodymus apie automobilio nuvertėjimą. Atsakovas taip pat nesutiko, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas buvo adresuotas ne pareiškėjai, todėl manė, jog pareiškėja nepagrįstai teigė, kad kitam asmeniui adresuotas raštas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus. Automobilis iš Kelių transporto priemonių registro nebuvo išregistruotas, todėl pareiškėja galėjo jį valdyti, disponuoti ir naudotis. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų yra datuojami 2013 m. rugsėjo 5 d., todėl atsakovas abejojo, kad šiame dokumente galėjo būti įvertintas trejus metus užsitęsęs problemos sprendimas. Be to, ( - ), todėl atsakovo nuomone, jos skunde nurodyti neigiami išgyvenimai ir neturtinė žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmais.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjos G. P. skundą tenkino iš dalies, priteisė G. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

11Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (1.21)-24-235 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsisakė registruoti TOYOTA RAV 4, valst. Nr. ( - ) kaip neidentifikuotiną kaip gamintojo pagamintą ir sertifikuotą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. I-5098-484/2015 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (1.21)-24-235 panaikino kaip neteisėtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Nr. A-2814-143/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. UAB „Marleksa“, atlikusi transporto priemonės vertinimą tikslu rinkos vertei pagrįsti, 2016 m. sausio 29 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-210-13 konstatavo, jog transporto vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 4 100 Eur, o 2015 m. rugsėjo 30 d. – 3 100 Eur.

12Teismas vadovavosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Vertinant VĮ „Regitros“ Vilniaus filialo priimto akto (2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr.(1.21)-24-235) teisėtumą, kaip esminę valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygą, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. I-5098-484/2015. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis šiame sprendime dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas detaliau nepasisakė.

13Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjama, ar yra kitos atsakomybės dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, svarstytina, ar pareiškėja dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė jos nurodytą žalą, o pripažinus, kad pareiškėja ją patyrė, svarstytina, ar neteisėtus veiksmus ir pareiškėjos patirtą žalą sieja priežastinis ryšys.

14Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą dėl transporto priemonės nuvertėjimo grindžia automobilio vertės sumažėjimu per laikotarpį, kai vyko teisminis ginčas dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.21)-24-235 teisėtumo t. y. nuo 2013 m. vasario 20 d. (priimtas neteisėtas aktas) iki 2015 m. rugsėjo 24 d. (įsiteisėjo teismo sprendimas dėl akto neteisėtumo). Žalos dydį pareiškėja įrodinėjo UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo automobilio rinkos vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 4 100 Eur, o 2015 m. rugsėjo 30 d. – 3 100 Eur. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas su tokiu vertinimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjai niekada nebuvo suvaržyta nuosavybės teisė į automobilį, pareiškėja automobiliu aktyviai naudojosi 3 metus (per ginčo laikotarpį nuvažiavo apie 60 000 km), todėl automobilio vertė mažėjo dėl jo eksploatavimo, o nusprendusi automobilį parduoti pareiškėja gavo realią automobilio rinkos vertę. Šios aplinkybės, atsakovo vertinimu, patvirtino, kad automobilio vertės pokytis negali būti laikomas žala ir juolab jis nėra susijęs priežastiniu ryšiu su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmais.

15Teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1686/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016. Žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas pareiškėjos, siekiančios žalos atlyginimo, pateiktais leistinais ir su ginčo dalyku susijusiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų informaciją apie žalos atsiradimo faktą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmais.

16Pareiškėjos prašoma atlyginti žala pasireiškė ne sunaikinant ar sužalojant turtą, ne paneigus jos teisę gauti tam tikras pajamas (negautos pajamos), o sumažinus turto, kaip visumos, vertę. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. Tačiau byloje nepakanka nustatyti pareiškėjos automobilio vertės sumažėjimą per tris metus. Būtina tokį sumažėjimą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo atsisakymo perregistruoti automobilį kito asmens vardu. Todėl pareiškėjos automobilio vertės sumažėjimas turi būti susietas su neteisėtu pripažintu atsakovo 2013 m. vasario 20 d. priimtu sprendimu. Žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje reiškia turto nuvertėjimo kompensavimą, t. y. turto visumos (jo vertės) atstatymą į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų buvę pažeidimo. CK 6.249 straipsnio 5 dalies bendroji taisyklė, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, skirta tam, kad gavęs žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo pasiektų restitutio in integrum, t. y. jo turto būklė būtų tokia, lyg pažeidimo nebūtų buvę. Tačiau būtina pažymėti, kad turto vertė kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų, turto būklės pokyčių ir kitų aplinkybių. Kintant turto vertei, kinta ir dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi turto vertės sumažėjimo suma. Kadangi pareiškėjos turtas nebuvo nei sunaikintas, nei sužalotas, reikalaujama žalos atlyginimo suma nebūtų skirta turto fizinės būklės atstatymui į ankstesnę padėtį. Tuo tarpu vien dėl turto vertės pokyčių pakitusi turto nuvertėjimo suma leistų arba nepagrįstai praturtėti žalą patyrusiam asmeniui (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos padidėtų), arba, atvirkščiai, neatlygintų patirtos žalos (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos sumažėtų).

17Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėta, kad pareiškėja žalos dydį grindžia išskirtinai tik specialisto išvada apie ginčo automobilio rinkos vertės pokytį per tris metus, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie patirtus realius nuostolius, kurie turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pareiškėja į bylą pateikė 2016 m. kovo 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji ginčo transporto priemonę pardavė už 3 000 Eur (kaina, artima specialisto nurodytai vidutinei rinkos vertei), tačiau į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, už kokią sumą pareiškėja ginčo automobilį būtų pardavusi, jeigu VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2013 m. vasario 20 d. nebūtų priėmęs neteisėto sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinė rinkos vertė negali pagrįsti realios žalos dydžio ir tai įrodo aplinkybė, jog 2013 pradžioje pareiškėja buvo sudariusi automobilio perleidimo sandorį už 5 000 Eur, kai specialisto nurodyta vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 4 100 Eur. Pabrėžta, kad per ginčo laikotarpį pareiškėja transporto priemonę intensyviai naudojo (tai įrodo per tris metus pasikeitusi automobilio rida), t. y. patyrė ne tik turto nuvertėjimą, bet ir naudą.

18Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodinėjamas ne transporto priemonės vidutinės rinkos vertės pokytis, o pareiškėjos realiai patirta žala, vertintas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos reikalavimas atlyginti turto vertinimo išlaidas (260 Eur).

19Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir anksčiau teismo sprendime išdėstyti motyvai suponavo išvadą, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje neįrodė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp turto nuvertėjimo ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.21)-24-235. Konstatuota, kad dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų dviejų šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas.

20Be to, pareiškėja skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio nuostatas, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-539/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. A146-1897/2008, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. A444-619/08; 2010 m. birželio 23 d. nutartis Nr. A858-940/2010, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. A17-749/2007), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą.

21Byloje vertinamu atveju atsakovui priėmus neteisėtą sprendimą pareiškėja pagrįstai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, nes šiuo atveju neabejotinai buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėja dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų negalėdama laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, patyrė nepatogumus ir neigiamas emocijas, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovas nebūtų atlikęs administracinėje byloje Nr. I-5098-484/2015 teismo sprendimu nustatytų neteisėtų veiksmų. Priešingai nei teigia atsakovas, jos disponavimo teisė vis tik buvo ribojama, nes 2014 m. rugsėjo 3 d. (tebevykstant teisminiam ginčui) atsakovas į pareiškėjos paklausimą ar galiojant 2013 m. vasario 20 d. sprendimui, jai sudarius automobilio perleidimo sutartį šis automobilis bus registruojamas naujo savininko vardu, atsakovas 2014 m. rugsėjo 11 d. raštu pareiškėją informavo, kad perregistruoti pareiškėjos turimą transporto priemonę neturi teisinio pagrindo (administracinė byla Nr. I-5098-484/2015), t. y. pareiškėjos teisė buvo ribojama subjekto prasme, kadangi pareiškėja perleisti automobilį galėjo tik tokiam asmeniui, kuris neturėjo ketinimų dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors automobilis per ginčo laikotarpį buvo registruotas pareiškėjos vardu, tačiau buvo sustabdytas jo leidimas dalyvauti eisme (administracinė byla Nr. I-5098-484/2015).

22Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius duomenų apie tai, kad atsakovo veiksmai būtų nulėmę negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius pareiškėjai, teismo vertinimu 500 Eur suma yra teisinga ir protinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą.

23III.

24Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Regitra“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju leidimo dalyvauti eisme sustabdymas ir buvo, tačiau pagal administracinės bylos Nr. I-5098-484/2015 duomenimis jis buvo tik laikinas. Be to, dalyvavimas eisme buvo sustabdytas ir dėl to, jog pareiškėja nebuvo atlikusi automobilio techninės apžiūros. Teigia, kad nebuvo pagrindo priteisti neturinės žalos atlyginimą. Pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų pareiškėja patyrė sveikatos problemų, neigiamų emocijų, išgyvenimų. Nesant tokių duomenų, teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi tik prielaida, jog atsakovui priėmus neteisėtą sprendimą, pareiškėja pagrįstai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus. Atkreipia dėmesį, jog sprendimas atsisakyti pakeisti automobilio duomenis buvo priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl atsakovo veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjos deklaruojamais išgyvenimais, neigiamomis emocijomis ar sveikatos pablogėjimu. Pažymi, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas dar 2014 m. rugsėjo 11 d. raštu išaiškino pareiškėjai, kokius veiksmus reikia atlikti, kad transporto priemonė galėtų būti registruojama. Pareiškėja šių veiksmų neatliko, pati naudojosi automobiliu.

26Pareiškėja G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Pažymi, kad atsakovas 2013 m. vasario 20 d. sprendime ne tik nurodė, kad automobilis nebus perregistruojamas, bet ir tai, kad automobilis apskritai bus išregistruotas, kas reiškė, kad didelės vertės automobilį bus galima realizuoti tik kaip metalo laužą. Pareiškėja šio sprendimo priėmimo metu laukėsi (buvo 5 mėnesį nėščia). Atsakovo sprendimas pareiškėjai sukėlė didelius išgyvenimus. Tai nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė skriauda – dėl trejus metus užsitęsusio problemos sprendimo pareiškėjai sutriko miegas, ji nuolat jautė įtampą, išgyveno dėl investuotų santaupų, tapo dirglia, jai net pasireiškė depresijos požymiai. Be to, 2016 m. kovo mėn. pareiškėjai pardavus automobilį ir ketinant jį perregistruoti naujojo savininko vardu, VĮ „Regitra“ Kauno filialas vėl atsisakė tai padaryti. Tik pateikus teismo sprendimą, šią problemą pavyko išspręsti.

28Mano, kad tenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą, toks atsakovo atleidimas nuo atsakomybės reikštų neteisingumą ir nesąžiningumą pareiškėjos atžvilgiu, nes atsakovo atsakomybės ribos būtų neproporcingai susiaurintos, o pareiškėjos patirti išgyvenimai nebūtų net iš dalies kompensuoti.

29Tvirtina, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jei nebūtų buvę neteisėto atsakovo veiksmo.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjos G. P. kildinamos iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų, 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (1.21)-24-235 atsisakius įregistruoti pareiškėjai priklausantį automobilį kaip neidentifikuotiną, atlyginimo.

33Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę žalą netenkino, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies, nusprendęs, kad 500 Eur suma yra teisinga ir protinga satisfakcija už pareiškėjos patirtą neturtinę žalą.

34Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

35Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d. 2 d.), nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nenustatė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

36CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis).

37Pareiškėja jai padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą siejo su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo priimto 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr.(1.21)-24-235, kuriuo buvo apribota jos nuosavybės teisė į automobilį TOYOTA RAV 4, valstybinis numeris ( - ), dėl to, kad jis neidentifikuotinas kaip gamintojo pagamintas ir sertifikuotas, neteisėtumu, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5098-484/2015. Kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d., 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.), pirmosios teismas pagrįstai nurodė, kad viena valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti veiksmai, su kuriais siejamas neturtinės žalos atsiradimas, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

38Nors atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. priimtas sprendimas Nr.(1.21)-24-235 nebuvo vienintelė priežastis, dėl ko buvo ribojama pareiškėjos teisė perleisti kitam asmeniui, ketinančiam šia transporto priemone dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje (pačiai pareiškėjai pertvarkius automobilį iš kitų skirtingų automobilių dalių, ji privalėjo atlikti transporto priemonės įregistravimui reikalingą atitikties įvertinimą, o to nepadarius, registruoti transporto priemonės teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo galimybės), jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nei nurodė, nei pateikė, be to, jie prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams: 2016 m. kovo 25 d. pareiškėja perleido automobilį TOYOTA RAV 4, valstybinis numeris ( - ), nors duomenų apie tai, kad ji būtų atlikusi šios transporto priemonės įregistravimui reikalingą, kaip teigia atsakovas, atitikties įvertinimą, nėra, pareiškėjos teigimu, tai buvo padaryta pateikus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5098-484/2015.

39Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nors automobilis per ginčo laikotarpį buvo registruotas pareiškėjos vardu, tačiau buvo sustabdytas jo leidimas dalyvauti eisme (adm. byla Nr. I-5098-484/2015), vertintina kaip obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), kadangi ja ir nebuvo grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

40Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėja dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų patyrė sveikatos problemų, neigiamų emocijų, išgyvenimų, t. y. kad teismas vadovavosi tik prielaida, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui priėmus neteisėtą sprendimą, pareiškėja pagrįstai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, be to, sprendimas atsisakyti pakeisti automobilio duomenis buvo priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, pažymėtina, kad teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos“, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

41Nagrinėjamu bylos atveju tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšis yra pakankamai aiškus: kaip jau minėta, apart VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo priimto 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr.(1.21)-24-235, kitų priežasčių, dėl kurių buvo ribojama pareiškėjos teisė perleisti automobilį kitam asmeniui, ketinančiam šia transporto priemone dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

42Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

43Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrindė savo vertinimą, kodėl jam nekyla abejonių, kad pareiškėja dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus ir neigiamas emocijas, kurių nebūtų patyrusi, jei šie veiksmai nebūtų atlikti, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, dėl kurie būtų pagrindas nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu.

44Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tarp VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodytų sveikatos sutrikimų yra priežastinis ryšys, nėra svarbi, kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nebuvo tekintas pilnai. Argumentai dėl teismo nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyti, todėl šiuo aspektu nėra pasisakoma.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

46Apeliaciniame skunde atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“, apeliacinį skundą atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi... 6. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2006 m. sausio 25 d. jai priklausė... 7. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė... 8. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė turtinės žalos buvimo fakto. Atsakovas... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (1.21)-24-235 VĮ... 12. Teismas vadovavosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1... 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl žalos... 14. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašomą priteisti... 15. Teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, Lietuvos... 16. Pareiškėjos prašoma atlyginti žala pasireiškė ne sunaikinant ar... 17. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėta, kad pareiškėja žalos dydį... 18. Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodinėjamas ne... 19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir anksčiau teismo sprendime... 20. Be to, pareiškėja skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur... 21. Byloje vertinamu atveju atsakovui priėmus neteisėtą sprendimą pareiškėja... 22. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius duomenų apie... 23. III.... 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Regitra“,... 25. Nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju leidimo dalyvauti eisme sustabdymas ir... 26. Pareiškėja G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą... 27. Pažymi, kad atsakovas 2013 m. vasario 20 d. sprendime ne tik nurodė, kad... 28. Mano, kad tenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą, toks atsakovo... 29. Tvirtina, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žalingi padariniai... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę... 34. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 35. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų... 36. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 37. Pareiškėja jai padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą... 38. Nors atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad VĮ „Regitra“... 39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nors... 40. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad byloje nėra... 41. Nagrinėjamu bylos atveju tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšis yra... 42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis... 43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrindė savo vertinimą,... 44. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 46. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144... 48. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“,... 49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....