Byla 2A-67-642/2020
Dėl netesybų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1306-607/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) dėl netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ( - ) su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ( - ) 15 000 Eur netesybų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovės pagrindinė veikla yra logistikos paslaugos, dalį krovinių gabenimo užsakymų ieškovė įvykdo pati, daliai – samdo kitus vežėjus. Ieškovė teikė vežimo paslaugas Vokietijoje veikiančioms įmonėms „( - ) ir ( - ), esančioms ( - ). Savo sutartiniams įsipareigojimams vykdyti ieškovė pasitelkė atsakovę – 2018 m. liepos 17 d. tarp šalių buvo sudaryta Krovinių vežimo ilgalaikė sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė, kaip vežėja, įsipareigojo priimti krovinį iš sandėlių, esančių Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, ir nugabenti į paskirties vietą bei išduoti turinčiam gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o ieškovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sumokėti atsakovei nustatytą mokestį (Sutarties 1 punktas). Sutarties 12.7 punkte šalys susitarė dėl nekonkuravimo sąlygos, t. y. atsakovė, nutraukusi sutartį su ieškove, artimiausius dvylika mėnesių nesinaudoja informacija ir nesudaro sutarčių su tais pačiais tiekėjais. Sutarties 24 punktu šalys nusistatė tarpusavio santykiuose laikytis konfidencialumo: neatskleisti raštu, žodžiu ar kitokiu būdu tretiesiems asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės informacijos, su kuria buvo supažindintos bendradarbiaudamos šios sutarties pagrindu. 2018 m. rugsėjo 20 d. tiekėjai ( - ) ir ( - ) atsisakė ieškovės paslaugų. Reaguodama į tiekėjų veiksmus, ieškovė nedelsdama nutraukė su atsakove sudarytą 2018 m. liepos 17 d. Krovinių vežimo ilgalaikę sutartį. Ieškovei pasidomėjus apie ( - ) ir ( - ) sprendimo nutraukti bendradarbiavimą priežastis, išsiaiškinta, kad atsakovė, pažeisdama 2018 m. liepos 17 d. Krovinio vežimo ilgalaikės sutarties 12.7. punktą, ėmė tiesiogiai teikti vežimo paslaugas šiems tiekėjams, pasiūlydama dirbti tiesiogiai ir tokiu būdu tarpusavyje (atsakovei ir tiekėjams) pasidalijant ieškovės gautą tarpininko mokestį. Dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė prarado tiekėjus ( - ) ir ( - ) bei apie 1 700 Eur mėnesines pajamas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė atliko veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai verslo praktikai ir geriems papročiams – vykdydama prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį ir gavusi konfidencialią informaciją apie tiekėjus, vežamus krovinius, jų ypatybes, vežimo sąlygas, sukūrė su tiekėjais tiesioginius sutartinius santykius, tai yra panaudojo iš ieškovės gautą informaciją, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau ir padarant žalą ieškovei, bei tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.158 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio ir 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį bei Sutarties sąlygas.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

143.1.

15Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovė pažeidė Vežimo sutartyje nustatytą nekonkuravimo sąlygą, nepakanka vien nustatyti aplinkybę, jog atsakovė teikė savo paslaugas ieškovės tiekėjams. Būtina nustatyti faktą, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad ( - ) ir ( - ) yra ieškovės tiekėjai. Kaip matyti, šalių sudarytoje Sutartyje ( - ) ir ( - ) kaip ieškovės tiekėjai, nebuvo įvardyti.

163.2.

17Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodymų, kuriais grindžia informacijos apie tiekėjus perdavimo faktą, t. y. elektroninių laiškų, krovinių užsakymų, į bylą nepateikė. Tuo tarpu iš byloje esančių tarptautinių krovinių važtaraščių (CMR) (t. I, b. l. 96–200, t. II, b. l. 1–38) matyti, kad nė viename iš jų kaip krovinio siuntėjas ar krovinio gavėjas ( - ) ir / ar ( - ) neįvardijami.

183.3.

19Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė byloje ir tos aplinkybės, kad dėl atsakovės veiksmų, t. y. tiesioginio kontaktavimo su ( - ) ir ( - ) tiekėjai sumažino ieškovei mokėtą kainą už vieną nuvažiuotą kilometrą.

203.4.

21Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai duomenys ( - ) ir ( - ) patvirtina, jog krovinių pervežimo paslaugos su ieškove buvo nutrauktos, kadangi įmonės nebebuvo patenkintos teikiamų paslaugų kokybe (Vokietijoje tarp ieškovės ir tiekėjų vyksta teisminis ginčas dėl kainos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas).

223.5.

23Teismas pripažino, kad 2018 m. liepos 4 d. žodinė transportavimo paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta greičiau dėl kilusių nesutarimų tarp ieškovės ir ( - ) bei ( - ) nei dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

243.6.

25Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė teikė ( - ) bei ( - ) krovinių vežimo paslaugas po vežimo sutarties nutraukimo su ieškove, nenustačius informacijos apie tiekėjus atsakovei suteikimo fakto, negali būti pripažįstama nekonkuravimo susitarimo pažeidimu.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

284.

29Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ( - ) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

304.1.

31Nepagrįsta teismo išvada, kad šalių sudarytoje sutartyje ( - ) ir ( - ) kaip ieškovės tiekėjai nebuvo įvardyti ir esą įrodymų, kuriais ieškovė grindžia informacijos apie tiekėjus perdavimo faktą, į bylą nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu pažymėta, kad visa paslaugoms atlikti ir atsiskaitymo klausimams spręsti reikalinga informacija būdavo atsakovei suteikiama telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

324.2.

33Teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai atsakovės neteisingai nurodomomis aplinkybėmis, esą ieškovė jai nesuteikė informacijos apie krovinių tiekėjus ir atsakovės susitarimas su vokiečių įmonėmis buvo pasiektas, nežinant apie jų ankstesnius santykius su ieškove.

344.3.

35Tai, kad atsakovė gavo sąskaitas už remontą su tiekėjų ( - ) ir ( - ) rekvizitais, yra tiesioginis įrodymas, jog ieškovei tiekėjai buvo atskleisti – jie pagal savo krovinių specifiką ir poreikius pakoregavo atsakovės transporto priemonę. Atsakovė, nežinodama, kad per ieškovę ilgą laiką vykdys būtent šių tiekėjų užsakymus, nebūtų sutikusi investuoti nemažos sumos į savo transporto priemonės tobulinimą.

364.4.

37Tiekėjams ( - ) ir ( - ) su ieškove nutraukus sutartinius santykius, atsakovė toliau vykdė visus pervežimus be jokios pertraukos, t. y. ėmė tiesiogiai teikti vežimo paslaugas tiekėjams ( - ) ir ( - ). Dar 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė vežė minėtų tiekėjų krovinius, vykdydama ieškovės užsakymą, o 2018 m. rugsėjo 21 d. – jau tiesiogiai ieškovės buvusių tiekėjų užsakymu.

384.5.

39Atsakovė atliko veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai verslo praktikai ir geriems papročiams – vykdydama su ieškove sudarytą sutartį ir gavusi konfidencialią informaciją apie tiekėjus ( - ) ir ( - ) vežamus krovinius, jų ypatybes, vežimo sąlygas, sukūrė su tiekėjais tiesioginius sutartinius santykius, t. y. panaudojo iš ieškovės gautą informaciją, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau ir padarant žalą ieškovei.

404.6.

41Pažymėtina, kad nors teismas ir konstatavo atsakovės ir tiekėjų bendradarbiavimą, tačiau esą neaišku, ar šie santykiai susiformavo būtent atsakovės iniciatyva. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kieno iniciatyva prasidėjo atsakovės ir vokiečių įmonių bendradarbiavimas, jis buvo pažeidžiantis ieškovės su atsakove sudarytą sutartį ir atsakovė privalo prisiimti pažeidimo pasekmes, sumokėdama netesybas.

425.

43Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

445.1.

45Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad kokia nors forma ieškovė atsakovei pateikė duomenis apie tai, kad ( - ) ir ( - ) gali būti laikomos tiekėjais 2018 m. liepos 17 d. Sutarties prasme.

465.2.

47Ieškovė iš tikro atsakovei nurodė sumontuoti įrangą pas ( - ) ir ( - ), tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nesietina su tuo, kad įrangą padėjo sumontuoti būtent tiekėjais, kaip tai suprantama pagal 2018 m. liepos 17 d. Sutartį.

485.3.

49Nutraukus Sutartį su ieškove, su atsakove susisiekė patys ( - ) ir ( - ) atstovai ir pasiūlė vežti krovinius. Ir tuo metu atsakovei nebuvo žinoma, kad paminėtos kompanijos yra tie subjektai, kuriuos turėjo omenyje ieškovė kaip tiekėjus pagal 2018 m. liepos 17 d. Sutartį.

505.4.

51Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teikė paslaugas ar ketino teikti paslaugas vokiečių kompanijoms su dideliu kiekiu automobilių, – atsakovės turėtas automobilis iš viso nedarė įtakos ieškovės ir vokiečių kompanijų tarpusavio santykiams, nes tiesiog atsakovė su vienu automobiliu nedarė jokios įtakos pervežimų kiekiui.

525.5.

53Atsakovė, dirbdama su ieškove, gautų didesnį užmokestį negu gavo, vykdydama tiesiogiai vokiečių kompanijų užsakymus.

545.6.

55Ieškovės ir ( - ), ( - ) komercinė ūkinė veikla nutrūko dėl jų tarpusavio nesutarimų, o ne dėl atsakovės susitarimo su kompanijomis vežti krovinius, apeinant ieškovę kaip tarpininkę.

565.7.

57Atsakovė ir ieškovė vykdo skirtingą veiklą. Ieškovė galėtų būti laikoma atsakovės konkurente, jeigu atsakovė užsiimtų ta pačia veikla kaip ir ieškovė – teiktų logistikos, ekspedijavimo paslaugas, tačiau tokių paslaugų bendrovė neteikia.

585.8.

59Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų padaryti pagrįstą prielaidą, kad pati ieškovė būtų gavusi pajamas, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veikų, kad atsakovė padarė žalą ieškovei.

605.9.

61Ieškovė nagrinėjamoje byloje apsiribojo abstrakčiu informacijos, kurią ji laiko komercine paslaptimi, nurodymu, tačiau neįrodė jos komercinės vertės, kokiomis priemonėmis ieškovės įmonėje buvo užtikrinama ginčo informacijos apsauga, ar informacijos apsauga atitiko jos vertę (t. y. ar tokia apsauga galėjo būti laikoma protinga). Todėl konstatuotina, kad ginčo informacija neatitinka visų formaliųjų komercinės paslapties požymių.

625.10.

63Ieškovės nurodyta informacija apie jų tiekėjus nėra laikytina komercine paslaptimi, nes bendro pobūdžio informacija apie klientus yra viešai prieinama ir skelbiama pačių klientų, kitų asmenų.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

67Apeliacinis skundas tenkintinas

68Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

696.

70Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

717.

72CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

738.

74Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

75Dėl komercinių paslapčių sampratos

769.

77Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, jog šalių pasirašytoje 2018 m. liepos 17 d. krovinių vežimo ilgalaikėje sutartyje šalys įsipareigojo tarpusavio santykiuose laikytis konfidencialumo: neatskleisti raštu, žodžiu ar kitokiu būdu tretiesiems asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės informacijos, su kuria buvo supažindintos bendradarbiaudamos šios Sutarties pagrindu (Sutarties 24 punktas), be to, atsakovė pažeidė šalių sutartyje numatytą sąlygą – 12 mėnesių po sutarties nutraukimo vežėjas privalo nesinaudoti informacija, nesudaryti sutarčių su tais pačiais tiekėjais, o pažeidus sutartį, sumokėti UAB ( - ) 15 000 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų atsakovė neteko tiekėjų ( - ) ir ( - ) bei pajamų, todėl atsakovė privalo sumokėti sutartyje numatytas netesybas –15 000 Eur.

7810.

79CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Komercinių paslapčių paviešinimą ir (arba) panaudojimą reglamentuoja CK 1.116 straipsnio 4 dalis.

8011.

81Kasacinis teismas yra nurodęs, jog informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, skirtos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-326/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-317-916/2015).

8212.

83Atsakovė nurodė, jog duomenys apie ieškovės tiekėjus nėra ieškovės komercinė paslaptis, nes tiekėjų duomenys yra vieši, tai yra prieinami tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad informacija apie įmonės tiekėjus (klientus) buvo vertinga ir yra pagrįstas pagrindas laikyti ją įmonės komercine paslaptimi. Būtent nusistovėjusi darbo patirtis su klientais (tiekėjais) leido plėtoti patikimus veiklos ryšius, dėl to puikiai buvo žinomi klientų (tiekėjų) poreikiai, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamos paslaugos, teikiamų paslaugų kaina. Tai, kad tokie duomenys įmonei reikšmingi vystant verslą, nepaneigė ir pati atsakovė. Tai, jog duomenys apie klientus (tiekėjus) susideda ne vien iš adreso, kaip klientą rasti, bet iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per vystomus veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma, yra ne kartą pažymėjęs ir kasacinis teismas, kuris, be kita ko, yra nurodęs, jog būtent tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-317-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujų pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

8413.

85Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji nežinojo, kad įmonės ( - ), ( - ) yra ieškovės tiekėjai (klientai) ir tai laikytina atsakovės komercine paslaptimi, nes kaip konfidenciali informacija Sutartyje šios įmonės nėra nurodytos. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinio skundo argumentų, visa paslaugoms atlikti ir atsiskaitymo klausimams spręsti reikalinga informacija atsakovei būdavo suteikiama telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Visų pirma atsakovės vairuotojui tiesiogiai buvo siunčiama informacija apie konkretų užsakymą, kuriame nurodyta pakrovimo ir iškrovimo vieta, siuntėjas, gavėjas, informacija apie krovinį ir tiekėjas ( - ) arba ( - ). Antra, kaip nurodė ieškovė, vieną kartą per savaitę atsakovės direktorei per programėlę („WhatsApp“) būdavo siunčiamos gautų ir įvykdytų tiekėjų „( - ) arba ( - ) užsakymų kopijos, kuriose nurodyti tiekėjų rekvizitai, nuvažiuoti kilometrai, pakrovimo ir iškrovimo vietos ir kita informacija. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad atsakovė (vežėja) vykdydama užsakymą (pagal pateiktą informaciją) ir ieškovės nurodymu vykdama į paskirtą vietą, turėjo suprasti, kad adresatas ( - ) arba ( - ) yra ieškovės tiekėjas (klientas).

8614.

87Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktas sąskaitas ir aplinkybę, kad tik pradėjus vykdyti 2018 m. liepos 17 d. Krovinių vežimo ilgalaikę sutartį, paaiškėjo, kad atsakovės vilkiko speciali įranga yra netinkama, todėl tiekėjai (klientai) atliko jos tobulinimo darbus, o sąskaitos su visais tiekėjų ( - ) arba ( - ) rekvizitais buvo persiųstos atsakovės direktorei elektroniniu paštu. Skundžiamame sprendime Tauragės apylinkės teismas nurodė, kad „atsakovė pripažįsta, kad yra gavusi iš ieškovės sąskaitą, kurioje nurodyti ( - ) kontaktai“. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, sutikdama investuoti nemažą sumą į savo vilkiko įrangos tobulinimą, suvokė, jog tai yra būtina, dirbant su ieškovės tiekėju (klientu) ir vykdant būtent šios įmonės užsakymus.

8815.

89Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

9016.

91Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės pasirinktas būdas supažindinti atsakovę su įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu (kaip jau minėta, paslaugoms atlikti ir atsiskaitymo klausimams spręsti reikalinga informacija atsakovei būdavo suteikiama telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis) buvo pakankamas, užtikrinant, jog atsakovė, būdama pati verslininkė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, suprastų ir žinotų, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį (būtent informacija apie ieškovės tiekėjus (klientus), ir supratų bei žinotų, jog jai tokia informacija yra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pagrįstai galima konstatuoti, kad ieškovė ėmėsi protingų priemonių konkurencine paslaptimi įvardytai informacijai apsaugoti. Byloje nenustatyta, kad ieškovė viešai prieinamoje erdvėje skelbtų savo tiekėjų (klientų) sąrašus, kuriuose nurodomi jų poreikiai ar su jais sudaromų sutarčių sąlygos.

92Dėl nekonkuravimo sąlygos

9317.

94CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

9518.

96Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jam pagal įstatymo analogiją taikytinas Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį (priešieškinį). Kadangi nekonkuravimo susitarimas savaime neprieštarauja įstatymams, tai jis, kaip sandoris, priskirtinas nuginčijamiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015).

9719.

98Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Jei nekonkuravimo susitarime nenumatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, toks susitarimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir pripažintinas negaliojančiu, remiantis CK 6.228 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2007).

9920.

100Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neteikė priešieškinio, kuriuo Sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą prašytų pripažinti negaliojančia, o teismas savo iniciatyva pripažinti negaliojančiu nuginčijamą sandorį neturi pagrindo (CK 1.78 straipsnio 4 ir 5 dalis, 6.227 straipsnio 3 dalis).

10121.

102Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika yra suformuota nagrinėjant civilines bylas dėl nekonkuravimo susitarimų, sudarytų tarp darbdavio ir darbuotojo, kuris teismų praktikoje pripažįstamas silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Dėl šių priežasčių minėtose kasacinio teismo nutartyse suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nagrinėjamu atveju remiamasi tiek, kiek minėti išaiškinimai atitinka šios bylos ratio decidendi, įvertinant, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl nekonkuravimo susitarimo, sudaryto tarp dviejų verslo subjektų, turinčių pakankamą patirtį krovinių vežimo srityje.

10322.

104Nagrinėjamu atveju šalys, 2018 m. liepos 17 d. sudarydamos krovinių vežimo ilgalaikę sutartį, susitarė dėl nekonkuravimo sąlygos, kuria šalys susitarė, kad atsakovei nutraukus sutartį su ieškove, artimiausius 12 mėnesių atsakovė nesinaudos informacija bei nesudarys sutarčių su tais pačiais tiekėjais, o pažeidus Sutartį, turės sumokėti ieškovei 15 000 Eur.

10523.

106Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą, nes nesilaikė komercinio neutralumo ieškovės tiekėjų (klientų) ( - ) ir ( - ) atžvilgiu, nutraukus sutartį su ieškove, nepraėjus 12 mėnesių, teikė ieškovės (tiekėjams) klientams savo paslaugas. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog nekonkuravimo sąlygos nepažeidė, nes ieškovė niekada nenurodė, kas yra ieškovės krovinio siuntėjai, gavėjai ar užsakovai, o atsakovę vokiečių įmonės ( - ) ir ( - ) surado pačios ir jos pačios pasiūlė atsakovei bendradarbiauti.

10724.

108Byloje nustatyta, jog nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovė teikė ( - ) ir ( - ) krovinių pervežimo paslaugas tiesiogiai. Šios aplinkybės atsakovė neginčija. Byloje taip pat nustatyta, jog nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. žodinėmis neterminuotomis transportavimo paslaugų teikimo sutartimis Vokietijoje veikiančios įmonės ( - ) ir ( - ) buvo ieškovės tiekėjos (klientės). Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovė pažeidė Sutartyje nustatytą nekonkuravimo sąlygą, nepakanka vien nustatyti aplinkybę, jog atsakovė teikė savo paslaugas ieškovės tiekėjoms (klientams). Būtina nustatyti faktą, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad ( - ) ir ( - ) yra ieškovės tiekėjos (klientai). Kaip jau minėta anksčiau, iš byloje esančios medžiagos, ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, jog atsakovės vairuotojui tiesiogiai buvo siunčiama informacija apie konkretų užsakymą, kuriame nurodyta pakrovimo ir iškrovimo vieta, siuntėjas, gavėjas, informacija apie krovinį ir tiekėjas ( - ) arba ( - ). Be to, kaip nurodė ieškovė, vieną kartą per savaitę atsakovės direktorei per programėlę „WhatsApp“ būdavo siunčiamos gautų ir įvykdytų tiekėjų ( - ) arba ( - ) užsakymų kopijos, kuriuose nurodyti tiekėjų rekvizitai, nuvažiuoti kilometrai, pakrovimo ir iškrovimo vietos ir kita informacija. Be to, kaip jau minėta anksčiau, aplinkybę, kad atsakovė žinojo, jog ( - ) yra ieškovės tiekėjas (klientas), patvirtina ir tai (ką patvirtino ir pati atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), jog atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą už atsakovės vilkiko įrangos tobulinimą, joje nurodyti ( - ) kontaktai.

10925.

110Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų – ūkinės komercinės veiklos subjektų, kuriems kaip profesionaliems verslininkams keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai, jog ji, teikdama savo paslaugas, vykdydama ieškovės nurodymus ir vykdama pasikrauti krovinį iš ( - ) arba ( - ) nematė ir nežinojo įmonių pavadinimo ir kad tai yra ieškovės tiekėjai (klientai), atmestini kaip neįrodyti bei neatitinkantys juridiniam asmeniui, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui, keliamų atidumo bei rūpestingumo reikalavimų. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, žinodama, kad su ieškove pasirašytoje sutartyje buvo numatyta sąlyga dėl nekonkuravimo (Sutarties 12.7 punktas), gavusi bendradarbiavimo pasiūlymą iš Vokietijos įmonių, turėjo pareigą pasidomėti, ar toks bendradarbiavimas neprieštaraus minėtai Sutarties sąlygai, ar šios įmonės nebuvo ieškovės tiekėjai (klientai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų bandžiusi gauti tokią informaciją.

11126.

112Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog atsakovė žinojo, jog ( - ) arba ( - ) yra ieškovės tiekėjos (klientai). Be to, atsakovės teiginiai, jog apie ieškovės tiekėjus (klientus), užsakovus ji sužinojo iš pačių Vokietijos įmonių, kurios pačios kreipėsi į atsakovę, norėdamos bendradarbiauti, teisiškai nėra reikšmingi, nes pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovė įsipareigojo laikytis komerciškai neutraliai ir neteikti paslaugų ieškovės klientams (tiekėjams) visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis sužinotų apie ieškovės klientus (tiekėjus). Pažymėtina, jog atsakovės teiginiai, kad ieškovės tiekėjai (klientai) patys nutraukė sutartis su ieškove dėl kilusių nesutarimų, po to įmonės pačios susirado atsakovę – taip pat neturi teisinės reikšmės atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimui nekonkuravimo sąlygos pažeidimo kontekste. Konstatavus, jog atsakovė žinojo, jog ( - ) arba ( - ) yra ieškovės tiekėjai (klientai) ir teikė joms savo paslaugas tiesiogiai bei esant nenuginčytai šalių Sutarties sąlygai dėl nekonkuravimo, teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė Sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą, pagal kurią atsakovė privalėjo laikytis komerciškai neutraliai ieškovės tiekėjų (klientų), įskaitant ir ( - ) arba ( - ), atžvilgiu bei neteikti jiems paslaugų.

11327.

114CK 6.256 straipsnis, reglamentuojantis sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad atsakovė pažeidė šalių Sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą, ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltosios šalies netesybas (baudą) laikytinas pagrįstu.

11528.

116Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

11729.

118Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog šalių sutartoje nekonkuravimo sąlygoje neįvardijami konkretūs subjektai, kuriems atsakovė negali siūlyti bei teikti savo paslaugų, dėl to atsakovei gali kilti neaiškumų. Be to, nekonkuravimo įsipareigojimas Sutartyje buvo nustatytas ieškovės naudai, todėl manytina, jog ji turėjo pareigą pateikti atsakovei informaciją, būtiną tinkamam šio įsipareigojimo vykdymui. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Teismo vertinimu, esant neaiškumų dėl Sutarties sąlygos, nustatančios tam tikrus atsakovės veiklos apribojimus, atsakovė galėjo kreiptis į ieškovę, prašydama išaiškinti nekonkuravimo sąlygos turinį arba inicijuoti sutarties pakeitimą, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad Sutartyje nebuvo aptarta nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka ir kad ieškovė nebuvo tiesiogiai pateikusi atsakovei savo klientų sąrašo, neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

119Dėl bylos procesinės baigties

12030.

121Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl darytina išvada, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas. Priteistina ieškovei UAB ( - ) iš atsakovės UAB ( - ) 15 000 Eur netesybų, 6 procentai metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

122Dėl bylinėjimosi išlaidų

12331.

124Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12532.

126Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei šalių ginčą išsprendus ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurias sudaro 450 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 450 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 250 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

12733.

128Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

129Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

130Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ieškinį tenkinti.

131Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) netesybų, 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

132Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ( - ) su ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovės pagrindinė... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu... 14. 3.1.... 15. Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovė... 16. 3.2.... 17. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodymų, kuriais grindžia informacijos... 18. 3.3.... 19. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė byloje ir tos aplinkybės, kad dėl... 20. 3.4.... 21. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai duomenys ( - ) ir ( - )... 22. 3.5.... 23. Teismas pripažino, kad 2018 m. liepos 4 d. žodinė transportavimo paslaugų... 24. 3.6.... 25. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė teikė ( - ) bei ( - ) krovinių vežimo... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. 4.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ( - ) prašo panaikinti Tauragės apylinkės... 30. 4.1.... 31. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalių sudarytoje sutartyje ( - ) ir ( - )... 32. 4.2.... 33. Teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai atsakovės neteisingai nurodomomis... 34. 4.3.... 35. Tai, kad atsakovė gavo sąskaitas už remontą su tiekėjų ( - ) ir ( - )... 36. 4.4.... 37. Tiekėjams ( - ) ir ( - ) su ieškove nutraukus sutartinius santykius,... 38. 4.5.... 39. Atsakovė atliko veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai verslo praktikai ir... 40. 4.6.... 41. Pažymėtina, kad nors teismas ir konstatavo atsakovės ir tiekėjų... 42. 5.... 43. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį... 44. 5.1.... 45. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad kokia nors forma... 46. 5.2.... 47. Ieškovė iš tikro atsakovei nurodė sumontuoti įrangą pas ( - ) ir ( - ),... 48. 5.3.... 49. Nutraukus Sutartį su ieškove, su atsakove susisiekė patys ( - ) ir ( - )... 50. 5.4.... 51. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teikė paslaugas ar ketino teikti... 52. 5.5.... 53. Atsakovė, dirbdama su ieškove, gautų didesnį užmokestį negu gavo,... 54. 5.6.... 55. Ieškovės ir ( - ), ( - ) komercinė ūkinė veikla nutrūko dėl jų... 56. 5.7.... 57. Atsakovė ir ieškovė vykdo skirtingą veiklą. Ieškovė galėtų būti... 58. 5.8.... 59. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų padaryti pagrįstą... 60. 5.9.... 61. Ieškovė nagrinėjamoje byloje apsiribojo abstrakčiu informacijos, kurią ji... 62. 5.10.... 63. Ieškovės nurodyta informacija apie jų tiekėjus nėra laikytina komercine... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 67. Apeliacinis skundas tenkintinas... 68. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 69. 6.... 70. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 71. 7.... 72. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 73. 8.... 74. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 75. Dėl komercinių paslapčių sampratos... 76. 9.... 77. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 78. 10.... 79. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto... 80. 11.... 81. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog informacijai, kuri gali būti pripažinta... 82. 12.... 83. Atsakovė nurodė, jog duomenys apie ieškovės tiekėjus nėra ieškovės... 84. 13.... 85. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji nežinojo, kad įmonės ( - ), ( - )... 86. 14.... 87. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktas... 88. 15.... 89. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad komercinės... 90. 16.... 91. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės pasirinktas būdas supažindinti... 92. Dėl nekonkuravimo sąlygos... 93. 17.... 94. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia,... 95. 18.... 96. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog nekonkuravimo susitarimo institutas... 97. 19.... 98. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad... 99. 20.... 100. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neteikė... 101. 21.... 102. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad anksčiau aptarta kasacinio teismo... 103. 22.... 104. Nagrinėjamu atveju šalys, 2018 m. liepos 17 d. sudarydamos krovinių vežimo... 105. 23.... 106. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo... 107. 24.... 108. Byloje nustatyta, jog nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. kovo mėnesio... 109. 25.... 110. Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų... 111. 26.... 112. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog atsakovė žinojo, jog ( -... 113. 27.... 114. CK 6.256 straipsnis, reglamentuojantis sutartinės atsakomybės atsiradimo... 115. 28.... 116. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu... 117. 29.... 118. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog šalių... 119. Dėl bylos procesinės baigties... 120. 30.... 121. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios... 122. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 123. 31.... 124. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 125. 32.... 126. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei šalių ginčą išsprendus... 127. 33.... 128. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį... 129. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 130. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d.... 131. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) iš atsakovės... 132. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) iš atsakovės...