Byla 3K-3-524/2014
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Romula“ ir L. Z. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 85 857 Lt nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą; teismo nustatyto dydžio nuostolių, lygių atsakovų naudai, gautai iš neteisėtų veiksmų, atlyginimą; 10 000 Lt žalos, padarytos ieškovo dalykinei reputacijai, atlyginimą; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad vykdydamas ūkinę veiklą ieškovas teikia klientams įvairaus pobūdžio valymo paslaugas. Atsakovė L. Z. nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. dirbo UAB „Cleanex“ projekto vadove (darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį). Atsakovės darbo sutarties 10.5 punkte buvo nurodyta, kad, vadovaujantis CK 1.116 straipsniu ir darbdavio lokaliniais aktais, šios darbo sutarties galiojimo metu, taip pat ir jai pasibaigus, L. Z. įsipareigoja laikyti konfidencialia ir neatskleisti tiesiogiai ar netiesiogiai be išankstinio raštiško darbdavio sutikimo jokiai trečiajai šaliai jokios informacijos, kurią bet kokia forma gauna darbo santykių metu, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija liečia patį darbdavį, ar ne, ar ji perduota darbdaviui ar darbuotojui kokios nors trečiosios šalies ir ar ji susijusi, ar nesusijusi su darbuotojo pareigomis pagal šią sutartį. Pagal sutartį, darbuotojas įsipareigoja nenaudoti tokios informacijos savo paties naudai ar trečiosios šalies interesams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją, kuri nurodyta darbo sutarties 10.5 punkte; be kitos, darbo sutarties 10.5 punkte nurodyta informacija apie darbdavio klientus, tiekėjus, procesus, veiklą, darbuotojus, strateginius planus ir kitus dalykus, kuri tapo žinoma darbuotojui, šiam vykdant darbo sutartimi prisiimtas pareigas ir kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos darbdaviui. Ieškovas teigia pastebėjęs, kad L. Z. nutraukus darbo sutartį svarbūs ir lojalūs klientai vienas po kito nutraukė valymo paslaugų sutartis, kurios užtikrino pagrindinę ir nuolatinę ieškovo pajamų ir pelno dalį. 2011 m. gegužės 19 d. įregistruota L. Z. (vienintelė akcininkė) UAB „Romula“, kurios vadovas – J. Z. (atsakovės sutuoktinis), o veikla – valymo paslaugų teikimas (patalpų valymas; fasadų plovimas ir priežiūra; teritorijų tvarkymas ir priežiūra; higienos priemonių tiekimas ir pan.). Ieškovo vertinimu, atsakovė L. Z. , pasinaudodama jo sukaupta patirtimi ir reputacija, disponuodama visa reikalinga informacija apie klientus bei veiklos specifiką valymo paslaugų rinkoje, įsteigė UAB „Romula“, organizavo ir pradėjo vykdyti savarankišką veiklą, taip pažeisdama sąžiningos konkurencijos taisykles. UAB „Romula“ nesąžiningomis priemonėmis perėmė svarbius jo klientus (po UAB „Romula“ įregistravimo UAB „Ermitažas“, UAB „Delano“, UAB „Baltisches Haus“, UAB „Lazdynų laisvalaikio centras“, UAB „Adcom“, UAB „Komponentas“ nutraukė valymo paslaugų sutartis su ieškovu), tai turėjo didelės įtakos jo finansinei situacijai – dėl nesąžiningos konkurencijos jis patyrė žalos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 60 099,90 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningos konkurencijos veiksmai konstatuojami nustačius dvi esmines sąlygas: pirma, konkurencijos santykį tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, kad tam tikri konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir juos atliekant naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.). Nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos buvimo, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas veikia vienoje valymo paslaugų rinkoje; šalys nesutaria dėl antrosios sąlygos. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad L. Z. įsteigė analogiška veikla užsiimančią įmonę, siekdama konkuruoti su ieškovu, pasinaudojo šio komercinę paslaptį sudarančia informacija (apie klientus, kuriems aktualios valymo paslaugos, valymo paslaugų rinkos kainas ir kt.), kurią gavo dirbdama pas ieškovą, ir nesąžiningais veiksmais perviliojo klientus iš buvusio darbdavio. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ bei UAB „Baltisches Haus“ sudarytos paslaugų sutartys tęsėsi ne vienus metus, tačiau buvo nutrauktos netrukus po L. Z. darbo sutarties nutraukimo ir savo įmonės įkūrimo; L. Z. darbo sutarties 10.5 punkte buvo nurodytas darbuotojo įsipareigojimas laikyti konfidencialia ir neatskleisti jokios informacijos, kurią gauna darbo santykių metu; byloje pateiktų atsakovo UAB „Romula“ ir UAB „Delano“ bei UAB „Ermitažas“ sutarčių forma ir turinys analogiškas šių bendrovių ir ieškovo sudarytų sutarčių turiniui. Konstatavęs atsakovų kaltę ir neteisėtus veiksmus (nesąžiningą konkurenciją), teismas nustatė, kad juos atlikdami atsakovai gaudavo pajamas iš perviliotų ieškovo klientų, todėl sprendė, jog egzistuoja atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių priežastinis ryšys. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado; negautos pajamos, kaip žalos rūšis, reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, todėl jas apskaičiuojant turi būti išskaičiuojamos išlaidos (sąnaudos), kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Kadangi ieškovas savo nuostolį grindė ne grynojo pelno, bet bendrųjų įplaukų netekimu, tai jo nurodytą (85 857 Lt) žalos dydį teismas sumažino ir priteisė iš atsakovų 60 099,90 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pablogėjo jo dalykinė reputacija ir jis patyrė žalos, jo argumentai paremti prielaidomis, todėl atmetė prašymą priteisti iš atsakovų 10 000 Lt žalos ieškovo dalykinei reputacijai atlyginimo.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pasinaudojant komercinę paslaptį sudarančia informacija, svarbu įvertinti, ar tokia paslaptimi esanti informacija (CK 1.116 straipsnio 1 dalis) buvo tinkamai įforminta, tam, kad būtų galima ją identifikuoti. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas, patvirtintas ieškovo direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu (toliau – Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas), nenurodytas kaip vienas iš darbo sutarties priedų, nors jos 13 punkte išvardyti lokaliniai aktai, kuriuos darbuotojas patvirtino gavęs ir perskaitęs. Šios aplinkybės kolegijai leido padaryti išvadą, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, kaip tai padaryti reikalaujama DK 99 straipsnio 4 dalyje. Kadangi Komercinių ir technologinių paslapčių sąraše esanti informacija aktuali įmonei, tai, kolegijos manymu, darbdavys turėjo užtikrinti, kad šio dokumento turinys darbuotojui būtų žinomas ir tai būtų patvirtinta jo parašu. Kolegija sprendė, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė pasinaudojo kokia nors jai žinoma ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad UAB „Baltisches Haus“, UAB „Lazdynų laisvalaikio centras“ ir UAB „Adcom“ nebuvo sudariusios valymo paslaugų sutarčių su UAB „Romula“, todėl faktas, jog šios bendrovės nutraukė valymo paslaugų sutartis su ieškovu, neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų; atsakovei nutraukus darbo sutartį, paslaugų sutartis su ieškovu nutraukė ne tik UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Komponentas“, kurie tapo atsakovo UAB „Romula“ klientais, bet ir kitos įmonės. Apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė buvo pareiginga ir darbšti darbuotoja, jos profesionalus darbas turėjo įtakos valymo paslaugų kokybei – klientai nesiskundė dėl paslaugų kokybės, nepasitenkinimus pradėjo reikšti atsakovei išėjus iš darbo (UAB „Ermitažas“ teigė valymo paslaugų sutartį nutraukusi dėl blogos paslaugų kokybės). Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės patirties valymo paslaugų teikimo srityje, įgytos iki darbo ieškovo įmonėje; byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų pasinaudoję ieškovo reputacija; iš pateiktų įrodymų galima padaryti išvadą, kad atsakovės L. Z. gera reputacija turėjo reikšmės UAB „Komponentas“, UAB „Delano“ ir UAB „Ermitažas“ apsisprendžiant sudaryti paslaugų sutartis su UAB „Romula“. Nustačiusi, kad slaptų valymo technologijų nėra, UAB „Romula“ naudoja kitokią valymo technologiją nei UAB „Cleanex“, kolegija sprendė, jog atsakovė nepasinaudojo valymo technologijomis, kurios yra ieškovo komercinė paslaptis. Aplinkybės, kad UAB „Romula“ su UAB „Delano“ ir UAB „Ermitažas“ sudarytų sutarčių forma yra analogiška šių įmonių sutartims su ieškovu, kolegija nelaikė pagrindžiančia teiginį, jog atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus (pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija), ir pažymėjo, kad valymo paslaugų sutartis su UAB „Ermitažas“ sudaryta pagal specialią šioje bendrovėje naudojamą sutarčių formą; į Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašą bendrovės sudaromų sutarčių forma neįtraukta; sutarties forma parengta laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl negali būti autorių teisių objektas, joje nenurodyta konfidencialios ieškovo informacijos. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovas veikia gan mažoje rinkoje, sutampa jų konkurenciniai interesai, todėl gali būti sudaromos paslaugų sutartys su tais rinkos dalyviais, su kuriais paslaugų sutartis jau buvo sudariusi kita ginčo šalis, o faktas, jog klientas nutraukė valymo paslaugų sutartį su ieškovu ir analogišką sutartį sudarė su UAB „Romula“, savaime neleidžia konstatuoti nesąžiningos konkurencijos. Nenustačiusi atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų ir žalos teisinio priežastinio ryšio, teisėjų kolegija atmetė reikalavimą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, nustatančių, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi, taikymo. Kasatoriaus teigimu, teisėjų kolegija formaliai vertino L. Z. supažindinimo su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su šiuo dokumentu ir kad byloje neįrodyta, jog ji žinojo, kokia kasatoriaus informacija yra konfidenciali. Aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir jos pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006); jeigu įmonėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, šis faktas negali būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2011). Kasatorius teigia ėmęsis priemonių komercinei paslapčiai apsaugoti – bendrovės direktorius patvirtino Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašą, su kuriuo supažindinti darbuotojai, tam tikra konfidenciali informacija papildomai nurodyta darbo sutartyse. Taikydama CK 1.116 straipsnį, teisėjų kolegija nevertino atsakovės darbo sutarties nuostatų, šios pripažinimo, kad jai buvo žinoma ieškovo konfidenciali informacija, fakto, kad tam tikra informacija pagal savo prigimtį savaime yra laikoma konfidencialia. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai pasinaudojo jo komercinę paslaptį sudarančia informacija – apie esamus ir galimus klientus, jų poreikius, teikiamas paslaugas, jų kainas, savikainą, bendradarbiavimo su klientais sąlygas.
  2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimą pasinaudoti komercinę paslaptį sudarančia informacija vienus metus po darbo sutarties pasibaigimo, taikymo. Antroji neteisėtų veiksmų sąlyga (asmens pasinaudojimas konfidencialia informacija turint tikslą konkuruoti) gali būti konstatuota nustačius dvi aplinkybes – konfidencialios informacijos panaudojimo faktą ir tikslą gauti naudos konkuruojančiam ūkio subjektui. Pasak kasatoriaus, atsakovės tikslą gauti naudos konkuruojančiam subjektui UAB „Romula“, kurios akcininke ji buvo, patvirtina byloje esantys įrodymai – UAB „Romula“ sudarytos tokios pat kaip UAB „Cleanex“ naudojamos sutartys, UAB „Romula“ finansinių ataskaitų rinkinys (kurio duomenimis, atsakovas iš ieškovo klientų gavo daugiau kaip 66 proc. visų savo pajamų). Kasatoriaus vertinimu, teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą ūkio subjekto darbuotojui naudoti ūkio subjekto komercinę paslaptį vienus metus po darbo sutarties pasibaigimo, kuris nustatytas siekiant užtikrinti verslo subjekto veiklos stabilumą pasitraukus vienam ar keliems darbuotojams, kurie dalyvauja tiesioginėje įmonės veikloje ir žino jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Darbuotojai yra viena iš verslo investicijos formų (investuojama į jų žinias, patirtį, šiems mokamas atlyginimas), todėl buvusių darbuotojų įsteigtas naujas ūkio subjektas įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Skunde pažymima, kad kasacinis teismas savo praktikoje analogiškus buvusių darbuotojų veiksmus laikė nesąžiningos konkurencijos veiksmais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. R. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007, konstatuota, jog atsakovų nesąžiningą konkurenciją patvirtino analogiškų ieškovo teikiamoms paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su iš ieškovo perimtais klientais faktas; atsakovas, žinodamas apie ieškovo klientus, įsteigė bendrovę, kuri pradėjo dalyvauti rinkoje ieškovo sąskaita, kuris dėl tokių veiksmų prarado turėtus klientus ir iš jų gautas pajamas.
  3. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Anot kasatoriaus, teisėjų kolegija nesivadovavo kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio, dažnai reikia remtis netiesioginiais įrodymais, priešingu atveju būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gauti pelną, fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2013). Kasatoriaus manymu, šioje byloje buvo netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pasinaudojo jo komercine paslaptimi – kolegija neįvertino atsakovės pripažintų aplinkybių (kad žinojo ieškovo konfidencialią informaciją, palaikė ryšius su kasatoriaus klientais, naudojosi reputacija, asmeniniais ryšiais su klientais, įgytais dirbant UAB „Cleanex“); atsakovės darbo sutarties nutraukimo aplinkybių; faktų, kad ilgamečiai kasatoriaus klientai nutraukė sutartis ir jas sudarė su atsakovės įmone; kad UAB „Cleanex“ ir UAB „Romula“ sutarčių su tais pačiais klientais turinys identiškas; pareigą įrodyti, kad kitų valymo paslaugų teikėjų sutartys nėra identiškos, nepagrįstai perkėlė kasatoriui. Teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes kasatoriaus informacijos apie klientus nepripažino tokia, kuri savaime laikoma komercine paslaptimi (kasacinio teismo nutartys, priimtos pirmiau nurodytose civilinėse bylose Nr. 3K-3-499/2006; Nr. 3K-3-366/2011), neatsižvelgė į tai, kad Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašo buvimo faktas negali būti suabsoliutinamas (kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesirėmė byloje esančiais netiesioginiais įrodymais, analogiškų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su perimtais klientais nepripažino nesąžiningą konkurenciją patvirtinančiu faktu (kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007).

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Romula“ prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, nustatančių, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi, taikymo. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog kasatorius turi informacijos, sudarančios komercinę paslaptį ir kad atsakovei buvo žinoma tam tikra kasatoriaus konfidenciali informacija, tačiau pažymi, kad atsakovei nebuvo tinkamai atskleista, kokią konkrečią informaciją nagrinėjamu atveju kasatorius laikė komercine paslaptimi ir kokios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims būtų laikomas neteisėtu, todėl kasatorius privalėjo įrodyti ne tik tai, kokią konkrečią komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovė žinojo, bet ir tai, kad ji šią informaciją neteisėtai panaudojo. Kadangi kasatorius neįvykdė jam nustatytos pareigos tinkamai supažindinti atsakovę su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, tai jai buvo sukurta prievolė, kurios dalykas neįvykdomas (reikalaujama neatskleisti neapibrėžtos informacijos), todėl kasatorius turi prisiimti visus su tinkamu šios pareigos neįvykdymu susijusius neigiamus padarinius. Atsakovo manymu, kasatorius neįrodė aplinkybės, kad atsakovė pasinaudojo jo komercinę paslaptį sudarančia informacija; tokią išvadą, išsamiai išanalizavę byloje esančius įrodymus, padarė ir ginčą sprendę teismai.
  2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimą pasinaudoti komercinę paslaptį sudarančia informacija vienus metus po darbo sutarties pasibaigimo, taikymo. Atsakovo įsitikinimu, kasatoriaus nurodomos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad egzistuoja antroji nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąlyga (konfidencialios informacijos panaudojimas siekiant naudos). Atsakovas atkreipia dėmesį į teismų nustatytas aplinkybes, kad po atsakovės darbo sutarties nutraukimo paslaugų sutartis su kasatoriumi nutraukė ne tik UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Komponentas“, kurie tapo UAB „Romula“ klientais, bet ir kitos įmonės; tai jos padarė, kai kasatoriaus teikiamos paslaugos neatitiko reikalaujamos kokybės; UAB „Romula“ sutarčių sudarymą su dalimi buvusių kasatoriaus klientų nulėmė gera atsakovės reputacija. Atsakovas pažymi, kad kasatorius nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog atsakovai būtų atlikę kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus; teigdamas, kad atsakovai perviliojo buvusius jo klientus šių teiginių nepagrindė; vien aplinkybė, jog dalis buvusių kasatoriaus klientų po tam tikro laiko sudarė valymo paslaugų sutartis su atsakovu, neįrodo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovo manymu, kasatorius netinkamai aiškina Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo turinį, nes konfidencialios informacijos panaudojimą įrodančiu faktu laiko tik tai, kad dalis buvusių jo klientų po tam tikro laiko pradėjo pirkti valymo paslaugas iš atsakovo, neįrodydamas, nei kad tokia informacija buvo reikalinga atsakovui ir be jos paslaugų teikimas būtų neįmanomas, nei kad tokia informacija buvo realiai panaudota.
  3. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais ir pažymi, kad teigdamas, jog teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, kasatorius nenurodo, kokios konkrečios proceso teisės normos buvo pažeistos, ignoruoja faktą, kad ieškinio reikalavimai atmesti įvertinus visus byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, kurie nesudarė pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovo teigimu, kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtos civilinės bylos UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. R. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007, ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl joje pateiktais išaiškinimais negalima remtis šioje byloje.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė L. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, nustatančių, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi, taikymo. Nesutikdama su kasacinio skundo argumentu, atsakovė nurodo, kad teisėjų kolegija įvertino darbo sutarties nuostatas, nustatančias komercinės paslapties turinį; pažymi, jog ji laikėsi pozicijos, kad nebuvo supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, o kolegija pagrįstai konstatavo, jog bylos aplinkybės verčia abejoti, ar tai padaryta; darbo sutarties 13 punkte tarp lokalinių aktų, su kuriais supažindintas darbuotojas, Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas nenurodytas. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-328/2011). Atsakovės teigimu, fakto klausimus nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovė pasinaudojo konfidencialia informacija, byloje neįrodyta, taigi ji neturėtų būti iš naujo įrodinėjama kasaciniame teisme; kasatoriaus argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių negali būti kasacijos dalykas remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi. Vien tai, kad atsakovė turėjo duomenų apie kasatoriaus klientus, teikiamas paslaugas, jų kainas, savikainą, bendradarbiavimo su klientais sąlygas, jos teigimu, nepatvirtina, jog šiais duomenimis buvo pasinaudota pažeidžiant sąžiningos konkurencijos taisykles.
  2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimą pasinaudoti komercinę paslaptį sudarančia informacija vienus metus po darbo sutarties pasibaigimo, taikymo. Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad nebuvo panaudota jokia komercinę paslaptį sudaranti informacija, tai kasatoriaus nurodomos teisės normos, reglamentuojančios komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo, anot atsakovės, šioje byloje neaktualios. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, darbdavio ir darbuotojo sudaryti nekonkuravimo susitarimai yra negaliojantys ab initio, jei darbuotojui nėra mokama teisinga ir sąžininga kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013). Dėl to net ir teismui nustačius, kad buvo panaudota komercinę paslaptį sudaranti informacija, nekonkuravimo susitarimas laikytinas negaliojančiu, nes juo nenustatyta jokia kompensacija už nekonkuravimą. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Komponentas“, UAB „Delano“ ir UAB „Ermitažas“ buvo kasatoriaus klientai, nepatvirtino, jog atsakovė pasinaudojo konfidencialia informacija; jau pradėdama dirbti pas kasatorių ji turėjo daug patirties valymo paslaugų srityje, dirbo pareigingai, mokė kitus įmonės darbuotojus; klientai su kasatoriumi sudarytas paslaugų sutartis nutraukė dėl netinkamos paslaugų kokybės, tai padarė ir daugiau įmonių (ne tik sudariusios paslaugų sutartis su UAB „Romula“). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. R. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007, nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, todėl joje pateikti išaiškinimai netaikytini nagrinėjamoje byloje.
  3. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovės manymu, kasatorius nepateikė argumentų, kaip buvo nukrypta nuo jo nurodomos netiesioginių įrodymų reikšmę pabrėžiančios kasacinio teismo praktikos, tik nurodė jam palankią įrodymų vertinimo versiją. Jos įsitikinimu, teisėjų kolegija įvertino visus byloje esančius įrodymus, iš kurių viseto padarė pagrįstas išvadas. Nesutikdama su kasatoriaus pateikiamu įrodymų vertinimu, atsakovė pažymi, kad konfidencialios informacijos žinojimo faktas nepatvirtina jos panaudojimo; faktas, jog ilgamečiai kasatoriaus klientai nutraukė su juo sudarytas sutartis, nepatvirtina nesąžiningos konkurencijos, jie nurodė kitokias sutarčių nutraukimo priežastis; sutartis su UAB „Ermitažas“ sudaryta naudojant šios įmonės sutarties formą; sutarčių teisės principas leidžia pasirinkti paslaugų teikėją, o aplinkybė, kad UAB „Romula“ pasirinkta dėl geros reputacijos, nepatvirtina šios nesąžiningo konkuravimo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė padarė išvadą, kad neteisėti veiksmai galėjo būti konstatuoti tik jeigu kasatorius būtų įrodęs, o teismas nustatęs, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nesąžininga konkurencija; šioje byloje tai nebuvo padaryta. Be to, neįrodyta, kad atsakovė L. Z. savo veikloje panaudojo ieškovo komercine paslaptimi laikomą informaciją ir tai galėjo lemti klientų sutarčių su ieškovu nutraukimą; vien įmonės įsteigimas nelaikytinas neteisėtu veiksmu; kasatorius nepateikė įrodymų, jog atsakovei nepradėjus savarankiškai vykdyti veiklos paslaugų sutartys ir toliau būtų sėkmingai vykdomos.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl informacijos pripažinimo bendrovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos

20Pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas ir jas aiškinant suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. L. G. ir BUAB „Profit-T“, bylos Nr. 3K-3-676/2013; ir joje nurodytą praktiką), komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę) vertę ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2011).

21Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė L. Z. nebuvo tinkamai supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, jis nenurodytas darbo sutarties 13 punkte kaip vienas iš priedų, kuriuos darbuotojas patvirtina gavęs ir perskaitęs. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas formaliai vertino L. Z. supažindinimo su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ji nežinojo, kokia kasatoriaus informacija yra konfidenciali. Tokie argumentai pagrįsti.

22Sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, vertintinos aplinkybės, kaip tokia informacija buvo apibūdinta, ar ją žinoję darbuotojai informuoti apie tam tikrų duomenų išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai prieinama. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė aplinkybę, kad kasatoriaus direktorius 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtino Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašą. Atsakovės darbo sutarties 10.5 punkte buvo nustatyta, kad, vadovaudamasi CK 1.116 straipsniu ir darbdavio lokaliniais aktais, sutarties galiojimo metu ir jai pasibaigus, L. Z. įsipareigoja laikyti konfidencialia ir neatskleisti jokios informacijos, kurią bet kokia forma gauna darbo santykių metu, įskaitant, bet neapsiribojant, komercines ir ar technologines paslaptis (darbo sutarties 10.5 punkto (i) papunktis) ir informaciją apie darbdavio verslo ir organizacinę struktūrą, klientus, tiekėjus procesus, veiklą, darbuotojus, strateginius planus ir kitą informaciją, kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos darbdaviui (darbo sutarties 10.5 punkto (ii) papunktis). Darbo sutartyje nurodyta, kad ją pasirašydamas darbuotojas patvirtina, jog buvo tinkamai supažindintas su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu. Byloje nepateikta ieškovės parašu patvirtinta Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašo kopija ir nėra kitų supažindinimo faktą vienareikšmiškai patvirtinančių duomenų; šiuo klausimu ginčo šalys laikosi priešingos pozicijos ir teikia skirtingus paaiškinimus. Šių bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad vien faktas, jog kasatorius vienareikšmiškai neįrodė, kad ieškovė buvo supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas nedėjo pakankamų pastangų apsaugoti konfidencialią informaciją, nes tokią informaciją sudarantys duomenys (jų dalis), be Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašo, įvardyti ir su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse. Be to, byloje nėra duomenų ir ginčą sprendę teismai nenustatė, kad kasatorius savo interneto svetainėje ar kitoje viešai prieinamoje erdvėje skelbtų savo klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas (paslaugų apimtis, taikomas kainodaros taisykles ir panašią informaciją). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius ėmėsi pakankamų priemonių nustatyti, kokia informacija yra komercinė paslaptis, ir užtikrinti jos apsaugą. Sistemiškai aiškinant darbo sutarties nuostatas, darytina išvada, kad aplinkybė, jog kasatorius saugojo viešai neskelbiamą informaciją apie savo klientus, atsakovei buvo (turėjo būti) žinoma. Be to, bylos nagrinėjimo metu ji pripažino, kad žinojo tam tikrą komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

23Pažymėtina, kad vertinant, ar informacija apie klientus turi komercinę vertę, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, jog paprastai kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja jo lojalumą ir įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus klientų sąrašas, kuriame pateikti pirmiau nurodyti duomenys, būtų prieinamas viešai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai informaciją apie kasatoriaus klientus pripažino atitinkančia konfidencialios informacijos apibrėžtį (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei, viešo neprieinamumo kriterijus). O apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta ir nežinojo, kokia kasatoriaus informacija yra konfidenciali, netinkamai taikė CK 1.116 straipsnio nuostatas.

24Dėl pasinaudojimo komercine paslaptimi ir už tai kylančios civilinės atsakomybės taikymo

25Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Tokią pareigą turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

26Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai pasinaudojo kasatoriaus komercinę paslaptį sudarančia informacija – apie esamus ir galimus klientus, jų poreikius, teikiamas paslaugas, jų kainas, savikainą, bendradarbiavimo su klientais sąlygas.

27Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014).

28Ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovė, praėjus vienam mėnesiui po išėjimo iš darbo (2011 m. balandžio 19 d.) kasatoriaus įmonėje, įsteigė analogiška veikla užsiimančią bendrovę (2011 m. gegužės 19 d). Dalis kasatoriaus klientų (UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Komponentas“), su kuriais sudarytos paslaugų sutartys tęsėsi ne vienus metus, netrukus po L. Z. darbo sutarties nutraukimo ir savo įmonės įkūrimo nutraukė paslaugų sutartis su kasatoriumi ir sudarė paslaugų sutartis su UAB „Romula“ – paslaugų teikimo sutartis su UAB „Komponentas“ sudaryta 2011 m. birželio 1 d., UAB „Delano“ – 2011 m. rugsėjo 30 d., UAB „Ermitažas“ – 2011 m. spalio 24 d. Šių sutarčių turinys identiškas su kasatoriumi sudarytų sutarčių turiniui. Teismo taip pat nustatyta, kad atsakovai gavo pajamų iš pirmiau nurodytų buvusių kasatoriaus klientų, dėl to kasatorius patyrė 60 099,90 Lt žalos. Teisėjų kolegija, teismų nustatytas aplinkybes įvertinusi šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl įrodinėjimo specifikos tokios kategorijos bylose kontekste, sprendžia, kad pirmiau nurodyti bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, jog atsakovė pasinaudojo kasatoriaus komercinę paslaptį sudarančia informacija ir taip nesąžiningai konkuravo, o dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų kilo žala kasatoriui. Nagrinėjamu atveju aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pripažinta, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). Kadangi atsakovė, sudarydama darbo sutartį su kasatoriumi, sutiko su joje aiškiai įtvirtintu informacijos, kuri, kasatoriaus vertinimu, yra saugotina ir neviešintina tretiesiems asmenims (konfidenciali), sąrašu, šiame sąraše, be kitų neskelbtinų duomenų, nurodyta ir informacija apie kasatoriaus klientus, taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė dalyvavo įsteigiant UAB „Romula“ (ji yra vienintelė bendrovės steigėja ir akcininkė, o bendrovės direktorius – atsakovės sutuoktinis), UAB „Romula“ perėmė dalį kasatoriaus klientų, su kuriais atsakovė bendravo vykdydama darbo funkcijas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė pasinaudojo jai dėl darbo santykių su kasatoriumi tapusia žinoma komercine paslaptimi (informacija apie klientus, jų poreikius, paslaugų kainas, sutarčių su kasatoriumi sąlygas).

29Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad kasatorius nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė pasinaudojo kokia nors jai žinoma komercinę paslaptį sudarančia informacija, taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė buvo pareiginga ir darbšti darbuotoja, turėjo patirties ir gerą reputaciją valymo paslaugų teikimo srityje, nepaneigia aplinkybės, jog tokią patirtį ir reputaciją ji įgijo būtent dėl darbo pas kasatorių. Atsakovė, dirbdama valymo paslaugų teikimo rinkoje veikiančioje, savo veiklos technologijas sukūrusioje ir klientų ratą išplėtojusioje UAB „Cleanex“, turėjo organizacinių ir techninių galimybių įgyti patirties, susikurti gerą reputaciją tarp kasatoriaus klientų, kas vėliau, žinant kasatoriaus komercinę paslaptį sudarančią informaciją (apie klientus, kuriems aktualios valymo paslaugos, jų poreikius, valymo paslaugų rinkos kainas ir kt.), suteikė jai pranašumą ieškant naujų klientų savo įmonei UAB „Romula“. Atsakovės atsiliepime pateiktas argumentas, kad buvę kasatoriaus klientai UAB „Romula“ pasirinko dėl jos geros reputacijos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes naujai įsteigta bendrovė, rinkoje veikianti vos kelis mėnesius, neturėjo objektyvios galimybės susikurti patikimo ir aukštos kokybės paslaugas teikiančio subjekto reputacijos.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 1.116 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį), reglamentuojančias atsakomybę už neteisėtos konkurencijos veiksmais padarytą žalą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

31Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kuriais nesuformuluotas kasacijos dalykas ir kurie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

33Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovas turėjo 4918,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš kasatoriaus. Prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1500 Lt) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – po 750 Lt (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35Pateikdamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 1803 Lt žyminio mokesčio, kuris, skundą patenkinus, jam priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

39Priteisti UAB „Cleanex“ (j. a. k. 302412607) iš UAB „Romula“ (j. a. k. 302628416) 1651,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Priteisti UAB „Cleanex“ (j. a. k. 302412607) iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1651,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Priteisti valstybei iš UAB „Romula“ (j. a. k. 302628416) 11,56 Lt (vienuolika Lt 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

42Priteisti valstybei iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,56 Lt (vienuolika Lt 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 85 857 Lt... 7. Byloje nustatyta, kad vykdydamas ūkinę veiklą ieškovas teikia klientams... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningos... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Romula“ prašo kasacinį... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė L. Z. prašo kasacinį skundą... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl informacijos pripažinimo bendrovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos... 20. Pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas ir jas aiškinant suformuotą kasacinio... 21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė... 22. Sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų... 23. Pažymėtina, kad vertinant, ar informacija apie klientus turi komercinę... 24. Dėl pasinaudojimo komercine paslaptimi ir už tai kylančios civilinės... 25. Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti... 26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog... 27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185... 28. Ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovė,... 29. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus,... 31. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo... 33. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti... 34. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą... 35. Pateikdamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 1803 Lt žyminio mokesčio,... 36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,11 Lt bylinėjimosi... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 39. Priteisti UAB „Cleanex“ (j. a. k. 302412607) iš UAB „Romula“ (j. a. k.... 40. Priteisti UAB „Cleanex“ (j. a. k. 302412607) iš L. Z. (a. k. (duomenys... 41. Priteisti valstybei iš UAB „Romula“ (j. a. k. 302628416) 11,56 Lt... 42. Priteisti valstybei iš L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,56 Lt... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...