Byla e2A-1271-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1481-538/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Argensta“, uždaroji akcinė bendrovė „Brosta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tvarkdarys“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kongera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 19-2326 dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo paskelbimo, taip pat bet kuriuos kitus vėlesnius Tauragės rajono savivaldybės administracijos priimtus sprendimus dėl Ūkio subjektų grupės pasiūlymo pripažinimo tinkamu (jei paaiškėtų, kad tokie sprendimai buvo priimti), įpareigoti atsakovę atmesti Ūkio subjektų grupės pasiūlymą ir nustatyti naują pasiūlymų eilę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo pirkimą, kuriuo siekia įsigyti pastato, Vytauto g. 141, Tauragėje, rekonstrukcijos III etapo darbus. Būdama suinteresuota pirkimu, ieškovė pateikė savo pasiūlymą. Jungtinės veiklos partneriai UAB „Brosta“ ir UAB „Argensta“ bei UAB „Tvarkdarys“ (toliau – Ūkio subjektų grupė) pirkime taip pat pateikė savo pasiūlymą.
  3. 2017 m. birželio 5 d. atsakovė sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatė konkurso laimėtoją – Ūkio subjektų grupę. Ieškovės pasiūlymas, remiantis mažiausios kainos kriterijumi, pasiūlymų eilėje buvo įrašytas antruoju numeriu. Pasiūlymų eilė išsidėstė taip: UAB „Brosta“ su jungtinės veiklos partneriais UAB „Argensta“ bei UAB „Tvarkdarys“ (2 129 277,25 Eur su PVM), UAB „Kongera“ su jungtinės veiklos partneriu UAB „Vilungė“ (2 129 964,77 Eur su PVM), UAB „Versina“ (2 141 574,50 Eur su PVM), UAB „Kvėdarsta“ (2 239 361,83 Eur su PVM), UAB „Apastata“ (2 299 999,00 Eur su PVM), UAB „Statybų valdymo sprendimai“ (2 354 890,26 Eur su PVM).
  4. 2017 m. birželio 13 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl informacijos apie trečiojo asmens UAB „Brosta“ ir jos partnerių pasiūlymą pateikimo. Atsakovė 2017 m. birželio 14 d. ieškovei pateikė trečiojo asmens UAB „Brosta“ įkainotą veiklų sąrašą (žiniaraštį). Susipažinusi su Ūkio subjektų grupės pasiūlymu ir jo sudedamosiomis dalimis, ieškovė nustatė, kad Ūkio subjektų grupės pateiktame pasiūlyme yra aritmetinių klaidų, apie kurias 2017 m. birželio 28 d. pretenzijoje ji informavo atsakovę. Ieškovė nurodė, kad skaičiuojant Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kainą nuo sumos su PVM, kuri sudarė 2 129 277,25 Eur, Ūkio subjektų grupės pasiūlyme PVM turėjo sudaryti 369 543,99 Eur, o ne 369 544,01 Eur sumą, o suma be PVM turėjo būti 1 759 733,26 Eur, o ne 1 759 733,24 Eur. Esant tokiai situacijai, ieškovė 2017 m. birželio 28 d. pretenzijoje prašė atsakovės atmesti Ūkio subjektų grupės pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų.
  5. 2017 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, ją iš dalies patenkindama ir nurodydama, kad kreipsis į Ūkio subjektų grupę su pasiūlymu ištaisyti aritmetines klaidas, nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos. Nepaisant to, kad konkurso laimėtojos pasiūlymas buvo netikslus, sudarytos pasiūlymų eilės atsakovė nepanaikino, nurodydama, kad sutartį su laimėtoja sudarys praėjus 15 dienų laikotarpiui nuo pranešimo apie sprendimo priėmimą dienos. Tą pačią dieną atsakovė patikslino, kad pirkimo sutartį sudarys 2017 m. liepos 14 d. 10.00 val.
  6. 2017 m. liepos 13 d. ieškovei susisiekus su atsakingais atsakovės darbuotojais telefonu, atsakovė vėliau raštu informavo ieškovę, kad 2017 m. liepos 10 d. gavo Ūkio subjektų grupės patikslintą pasiūlymo formą, veiklų žiniaraštį, lokalines sąmatas, ištaisius aritmetines klaidas ir nepakeitus galutinės pasiūlymo kainos. Kartu su atsakymu atsakovė pateikė ir Ūkio subjektų grupės patikslintą pasiūlymą, kuris yra dar netikslesnis negu prieš tai teiktas pasiūlymas. Bendra pasiūlymo kaina su PVM išliko 2 129 277,25 Eur, tačiau padidinus pozicijos „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ kainą nuo 116 793,59 Eur iki 116 793,61 Eur, suma be PVM vietoje 1 759 733,24 Eur tapo 1 759 733,26 Eur. Be to, patikslintame pasiūlyme nurodyta PVM suma aritmetiškai neatitinka sumos, kuri turi būti gaunama nuo galutinės pasiūlymo kainos su PVM sumos – 2 129 277,25 Eur. PVM suma nuo minėtos galutinės Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kainos turi sudaryti 369 543,99 Eur sumą, tuo tarpu patikslintame pasiūlyme Ūkio subjektų grupė nurodo 369 544,99 Eur sumą, kuri niekaip nesuderinama su galutinės pasiūlymo kainos su PVM suma – 2 129 277,25 Eur.
  7. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad išnagrinėjusi ieškovės pretenziją atsakovė pripažino, kad Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kaina ir jos sudedamosios dalys turi aritmetinių klaidų, atsakovė turėjo kreiptis į Ūkio subjektų grupę su prašymu ištaisyti pasiūlymo kainos klaidas neatsisakant kainos sudėtinių dalių ir gavusi Ūkio subjektų grupės atsakymą – atmesti jos pasiūlymą, kadangi ištaisyti pateikto pasiūlymo kainos klaidų neatsisakant kainos sudedamųjų dalių yra neįmanoma. Atmetus Ūkio subjektų grupės pasiūlymą, turėjo būti sudaryta nauja pasiūlymų eilė.
  8. Vadovaujantis VPĮ 41 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija pasiūlymų eilę sudaro ir apie laimėtoją praneša tik atlikusi pasiūlymo vertinimo procedūrą pagal VPĮ 39 straipsnį, bet ne atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negalėjo pirma nustatyti pirkimo laimėtojos ir tik po to prašyti laimėtojos paaiškinti jos pasiūlyme rastas aritmetines klaidas. Pasiūlymo, kuris turi akivaizdžių trūkumų, pripažinimas laimėtoju ir tik po to prašymas tuos trūkumus ištaisyti yra šiurkštus viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimas, kadangi laimėtoju yra pripažįstamas pasiūlymas, kuris turi trūkumų. 2017 m. birželio 28 d. nors ir pripažinusi, kad Ūkio subjektų grupės pasiūlymas yra ydingas, tačiau nepanaikindama pasiūlymų eilės ir toliau Ūkio subjektų grupės pasiūlymą palikdama laimėjusiu, atsakovė tokiais savo veiksmai de facto patvirtino, kad nepriklausomai nuo to, kokį pasiūlymo klaidų paaiškinimą pateiks Ūkio subjektų grupė, ji bet kokiu atveju yra laikoma pirkimo laimėtoja.
  9. Dėl nenuoseklios ir neaiškios atsakovės pozicijos nėra aiški jos neteisėtų veiksmų apimtis ir dėl to yra pažeista tiekėjo teisė į veiksmingą savo interesų gynybą. Ta aplinkybė, kad šiuo atveju atsakovė tinkamai neatliko Ūkio subjektų grupės pasiūlymo vertinimo ir pirkimo stabdymo procedūros, patenkinus ieškovės pretenziją iš dalies, sudaro pagrindą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
  10. VPĮ 39 straipsnio 1 dalis griežtai draudžia ne tik galutinės kainos pakeitimus, šalinant aritmetines klaidas, bet ir kainos sudedamųjų dalių pakeitimus, todėl Ūkio subjektų grupės patikslintas pasiūlymas, kuriuo buvo padidinta pozicijos „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ kaina, taip sudarant galimybę ištaisyti pirminiame pasiūlyme esančias aritmetines klaidas, akivaizdžiai prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
  11. Pagal savo esmę Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kainos netikslumai ir aritmetinės klaidos iš esmės negali būti pašalinami nekeičiant pasiūlymo galutinės kainos ar jos sudedamųjų dalių, todėl Ūkio subjektų grupės pasiūlymo atmetimas yra vienintelis galimas teisingas susidariusios situacijos sprendimas.
  12. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  13. Atsakovė nurodė, kad ji nemano ir nemanė, kad 0,02 ir 1 Eur aritmetinė klaida (palyginus su dviejų milijonų sumą viršijančia pasiūlymo kaina) gali būti laikoma grubiu viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimu. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad aiškus ir akivaizdus aritmetinės klaidos pasiūlyme pobūdis leidžia pasiūlymą pataisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-735-236/2016).
  14. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tokiu atveju Ūkio subjektų grupės pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis VPĮ reikalavimų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bet kuris vidutinis, įprastinę patirtį viešuosiuose pirkimuose turintis šių santykių subjektas byloje aptariamą pasiūlymo trūkumą turėjo suprasti bei vertinti akivaizdžiai formalia bei nereikšminga neatiktimi, dėl kurios galėjo būti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiškinantis šios klaidos turinį, tačiau ne pasiūlymo taisymas ar pildymas naujais duomenimis (VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri skirta išimtinai aritmetinio pobūdžio klaidoms taisyti). Juo labiau toks pasiūlyme nustatytas trūkumas negalėjo lemti (kad ir netiesiogiai dėl tariamos aritmetinės klaidos neištaisymo) griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013).
  15. Nei VPĮ, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, ar pirkime dalyvaujančiam tiekėjui turi būti leidžiama ištaisyti aritmetines klaidas, kurios atsirado po to, kai tiekėjo buvo paprašyta patikslinti jo pasiūlyme esančias aritmetines klaidas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tokiu būdu yra šiurkščiai pažeidžiami viešųjų pirkimų principai.
  16. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią perkančioji organizacija visais atvejais turi siekti ne formalaus, tačiau turiningojo viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo, perkančiosios organizacijos veiksmai (t. y. pakartotinis prašymas ištaisyti ir/arba patikslinti aritmetines klaidas) nebūtų pakeitę pirkimo rezultatų – ieškovės pasiūlymas vis tiek būtų likęs antroje vietoje. Taigi, pakartotinis kreipimasis į Ūkio subjektų grupę būtų tik formalus veiksmas, kuris pirkimo rezultatų atžvilgiu neturėtų jokios reikšmės. Todėl ieškovės teiginiai apie tariamą viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimą turėtų būti laikomi viešųjų pirkimų principų pažeidimu, kadangi pati ieškovė dėl itin formalios (atitinkamai 0,02 ir 1 Eur) aritmetinės klaidos siekia pirkimo rezultatų panaikinimo.
  17. Ūkio subjektų grupė nei vienu atveju nepakeitė galutinės savo pasiūlymo kainos. Nepaisant to, jog buvo atlikti vidiniai paskaičiavimai (PVM ir/arba vienos pozicijos – „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“) tai neturėjo įtakos galutinei pasiūlymo kainai ir atitinkamai pirkimo rezultatams. Galutinė kaina abiem atvejais išliko tokia, kokia yra nurodyta pasiūlymų eilėje, t. y. 2 129 277,25 Eur su PVM. Šiuo atveju neaišku, kokias konkrečias materialines teisines pasekmes (ir pirkimo procedūrų prasme, ir tiekėjos (ieškovės) pažeistų teisių prasme) sukelia tas faktas, jog Ūkio subjektų grupės pasiūlyme yra aritmetinės klaidos, nors abiem atvejais galutinė pasiūlymo kaina nebuvo pakeista. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą viešųjų pirkimų procedūrų formalizavimą ir turiningojo pirkimo procedūrų elemento pašalinimą.
  18. Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  19. UAB „Brosta“ nurodė, kad apie atsakovės 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ieškovei tapo žinoma 2017 m. birželio 5 d., taigi, ieškovė dėl tokio sprendimo atsakovei galėjo pateikti pretenziją iki 2017 m. birželio 20 d. imtinai, tačiau nepateikė. 2017 m. birželio 13 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl informacijos apie trečiojo asmens UAB „Brosta“ ir jos partnerių pasiūlymą pateikimo. Atsakovė 2017 m. birželio 14 d. ieškovei pateikė trečiojo asmens UAB „Brosta“ įkainotą veiklų sąrašą (žiniaraštį), iš kurio ieškovė nuo 2017 m. birželio 14 d. sužinojo ar turėjo sužinoti apie trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlyme esančias aritmetines klaidas. Nors ieškovė iki 2017 m. birželio 20 d. imtinai dėl atsakovės 2017 m. birželio 5 d. sprendimo turėjo teisę teikti pretenziją, bet tokia galimybe nepasinaudojo, todėl ieškovės ieškinys dėl atsakovės 2017 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo yra atmestinas.
  20. Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ sutinka su aplinkybe, kad 2017 m. gegužės 30 d. trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlyme yra įsivėlęs akivaizdus skaičiavimo apsirikimas – pasiūlyme vietoj 1 759 733,26 Eur sumos nurodyta 1 759 733,24 Eur suma, o vietoje 369 543,99 Eur sumos – 369 544,01 Eur. Akivaizdus skaičiavimo apsirikimas sudaro 2 Eur centus. Trečiasis asmuo UAB „Brosta“, atsakydamas į atsakovės prašymą ištaisyti aritmetines klaidas, pateikė jai žiniaraštį (veiklų sąrašą), pagrįstą lokalinėmis sąmatomis, kuriame nurodė, kad bendra pasiūlymo kaina be pridėtinės vertės mokesčio sudaro 1 759 733,26 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 369 543,99 Eur, bendra galutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu sudaro 2 129 277,25 Eur. Nors ieškovė apeliuoja į tai, kad pasiūlymo patikslinime trečiasis asmuo UAB „Brosta“ vietoj 369 543,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio nurodo 369 544,01 pridėtinės vertės mokestį, t. y. – 2 Eur centais didesnį nei susidaro nuo 1 759 733,26 Eur sumos, tačiau UAB „Brosta“ žiniaraštyje (veiklų sąraše), pagrįstame lokalinėmis sąmatomis, visi nurodyti skaičiai yra teisingi ir sutampantys su trečiojo asmens nurodyta ir deklaruojama bendra galutine kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (2 129 277,25 Eur), kurią trečiasis asmuo nurodė tiek 2017 m. gegužės 30 d. pasiūlyme, tiek patikslinime. Laikant, kad trečiasis asmuo paaiškino ir/ar ištaisė redakcinio/aritmetinio pobūdžio netikslumus, pagrįstai laikytina, kad jo pasiūlymas 1 759 733,26 Eur be pridėtinės vertės mokesčio yra tikslus, pagrįstas lokalinėmis sąmatomis ir teisingas. 2 Eur centų neatitikimas pridėtinės vertės mokesčio skaičiavime, kai trečiasis asmuo UAB „Brosta“ pateikė išsamius, teisingus ir pagrįstus įrodymus dėl bendros galutinės kainos su pridėtinės vertės mokesčiu (2 129 277,25 Eur), nėra ir negali būti pagrindu trečiojo asmens UAB „Brosta“ pasiūlymą pripažinti neatitinkančiu konkurso sąlygų.
  21. Apie atsakovės 2017 m. liepos 13 d. sprendimą (sprendimą pripažinti, kad trečiasis asmuo UAB „Brosta“ tinkamai ištaisė pasiūlymo netikslumus) ieškovei tapo žinoma 2017 m. liepos 13 d., taigi, ieškovė dėl tokio sprendimo atsakovei galėjo pateikti pretenziją iki 2017 m. liepos 28 d. imtinai, tačiau nepateikė. Todėl ieškinys dėl atsakovės 2017 m. liepos 13 d. pranešimo (sprendimo pripažinti, kad trečiasis asmuo UAB „Brosta“ tinkamai ištaisė pasiūlymo netikslumus) panaikinimo yra atmestinas.
  22. Teismui pateiktame dublike iškovė palaikė savo reikalavimus ir iš esmės rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais.
  23. Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimai, kuriais ji prašo teismo įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus, yra nepagrįsti ne tik materialiniu atžvilgiu, bet taip pat ir procedūriniu, kadangi teismas šiuo atveju negali atsakovės įpareigoti atlikti vienus ar kitus veiksmus. Tai dar kartą patvirtina ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
  24. Teismui pateiktame triplike trečiasis asmuo UAB „Brosta“ palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismo nuomone, net vertinant, kad Ūkio subjektų grupės pasiūlyme padaryta aritmetinė 2 Eur centų ar 1 Eur klaida, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės. Taisydamas aritmetinę klaidą, trečiasis asmuo pasiūlymo kainos nepakeitė, taip pat nesikeitė ir sudedamųjų dalių kaina. Be to, ir tuo atveju, jeigu keistųsi pasiūlymo kaina, ši kaina būtų žymiai mažesnė nei ieškovės ar kitų tiekėjų pasiūlyta kaina (Ūkio subjektų grupės pasiūlyta kaina 2 129 277,25 Eur su PVM, o ieškovės – 2 129 964,77 Eur su PVM), todėl tokio pasiūlymo atmetimas neatitiktų perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis).
  3. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė iki pateiktų pasiūlymų eilės sudarymo nepastebėjo tiekėjos aritmetinės klaidos. Po to, kai ieškovė nurodė klaidą, atsakovė suteikė galimybę trečiajam asmeniui ištaisyti aritmetines klaidas. Tuo metu atsakovė neturėjo duomenų, kad klaidos ištaisymas turės įtakos galutinei pasiūlymo kainai, todėl neturėjo pagrindo panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę. Gavusi iš trečiojo asmens patikslintą pasiūlymų formą, atsakovė nustatė, kad trečiasis asmuo nepakeitė galutinės pasiūlymo kainos, todėl nusprendė, kad pasiūlymas pateiktas tinkamai ir neturėjo pagrindo panaikinti savo sprendimo dėl sudarytos pasiūlymo eilės. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai įvertino pateiktą trečiojo asmens pasiūlymą ir sudarė tinkamą pasiūlymų eilę.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „Kongera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iš dalies tenkindama ieškovės pretenziją, tačiau nepanaikindama sudarytos pasiūlymų eilės, atsakovė nesilaikė VPĮ nustatytos viešojo pirkimo procedūrų vykdymo tvarkos, buvo nenuosekli, šiukščiai pažeidė viešųjų pirkimų principus ir apsunkino ieškovės galimybes apginti jos pažeistas teises.
  2. Teismas nesprendė ieškinyje keliamų klausimų, susijusių su atsakovės viešojo pirkimo procedūrų atlikimo tvarkos pažeidimais, kurie pasireiškė tuo, jog atsakovė negalėjo pirma nustatyti pirkimo laimėtoją ir tik po to prašyti laimėtojos paaiškinti jos pasiūlyme rastas aritmetines klaidas ir leisti keisti pasiūlymą. Taigi, teismas minėtu aspektu neanalizavo ir nepateikė tuo klausimu savo nuomonės.
  3. Atsakovė Ūkio subjektų grupę pripažino pirkimo laimėtoja, nebūdama įsitikinusi, ar jos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus. Preciziškai laikantis VPĮ nustatytų procedūrų, atsakovė turėjo būti nuosekli ir prieš sudarydama pasiūlymų eilę turėjo pareikalauti iš Ūkio subjektų grupės ištaisyti aritmetines klaidas, neatsisakant pasiūlymų kainos sudėtinių dalių, o jei to padaryti neįmanoma – tokį pasiūlymą atmesti. Tačiau ydingas Ūkio subjektų grupės pasiūlymas ir toliau buvo laikomas laimėjusiu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pirkimo metu akivaizdžiai pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas, neužtikrino sąžiningos ir skaidrios tiekėjų konkurencijos ir sudarė prielaidas manyti, kad pirkimas vykdomas jau iš anksto žinant pirkimo laimėtoją.
  4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės ydingai formuojamos nuomonės, išdėstytos atsiliepime į ieškinį, apie tai, kad perkančiosios organizacijos veiksmai (pakartotinis prašymas ištaisyti klaidas) nebūtų pakeitę pirkimo rezultatų – ieškovės pasiūlymas vis tiek būtų likęs antroje vietoje. Toks vertinimas iš perkančiosios organizacijos pusės iš esmės yra ydingas bei prieštaraujantis pagrindiniams viešųjų pirkimų principams.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino pasiūlymo kainos keitimą, nurodydamas, kad Ūkio subjektų grupės pasiūlyta kaina žymiai mažesnė nei ieškovės ar kitų tiekėjų pasiūlyta kaina. Skirtumas tarp ieškovės pasiūlytos kainos ir Ūkio subjektų grupės pasiūlytos kainos yra tik apie 600 Eur. Tuo tarpu racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, VPĮ imperatyviuosius reikalavimus.
  1. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis tiek VPĮ reglamentavimą, tiek teismų praktiką ginčo dalyko aspektu. Skundžiamo sprendimo naikinti nėra pagrindo.
  2. Skundžiamu sprendimu pagrįstai nutarta, jog, esant minimaliam pirkimą laimėjusios Ūkio subjektų grupės pasiūlymo netikslumui (vos 0,02 ir 1,00 Eur dydžio netikslumai), perkančioji organizacija, kreipdamasi dėl pasiūlymo patikslinimo, neturėjo pareigos panaikinti jau sudarytos pasiūlymų eilės. VPĮ nenumatyta pareiga nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiu atveju panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę pirkime, be to, po pateikto patikslinimo pasiūlymų eilė nebūtų pasikeitusi ir atitinkamai priešingas bylos situacijos aiškinimas lemtų nepagrįstą viešųjų pirkimų procedūrų formalizavimą, neatitiktų VPĮ įtvirtintų tikslų ir principų.
  3. Atsakovės veiksmai (kreipimasis dėl pasiūlymo patikslinimo) ir pateiktas patikslinimas niekaip nepažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo keisti pasiūlymo esmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, po pateikto patikslinimo pirkimo rezultatai nepasikeitė, pirkimo laimėtojos pasiūlymo kaina išliko tokia pati, o tai leidžia daryti aiškią ir pagrįstą išvadą, kad pasiūlymas nebuvo pakeistas, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies normos nepažeistos. Be to, pirkimo tikslas – racionalius biudžeto lėšų panaudojimas – pasiektas.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m rugsėjo 26 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės akivaizdaus trečiojo asmens pasiūlyme skaičiavimo apsirikimo nepastebėjimas trečiajam asmeniui negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių – tokia situacija nesudaro atsakovei nei teisinio, nei faktinio pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo.
    2. Atsakovė teisę prašyti trečiojo asmens paaiškinti pasiūlymą realizavo nepanaikindama savo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo sudaryti tiekėjų preliminarią eilę ir nustatyti laimėtoją. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė apeliantės ir/ar kitų tiekėjų teisių ir/ar teisėtų interesų. Atsakovė, įvertinusi trečiojo asmens paaiškinimus, pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra tinkamas. Esant minėtoms aplinkybėms, pati procedūra, sprendimo dėl preliminarios tiekėjų eilės sudarymo ir sprendimo dėl laimėtojo nustatymo panaikinimas, trečiojo asmens pasiūlymo po paaiškinimo pripažinimas tinkamu ir naujo sprendimo dėl preliminarios tiekėjų eilės sudarymo ir sprendimo dėl laimėtojo nustatymo priėmimas, bei sprendimo dėl preliminarios tiekėjų eilės sudarymo ir sprendimo dėl laimėtojo nustatymo nenaikinimas, trečiojo asmens pasiūlymo po paaiškinimo pripažinimas tinkamu) esminės reikšmės nagrinėjamai situacijai neturi ir jokia apimtimi ir forma nepažeidė kitų tiekėjų teisių ir/ar teisėtų interesų.
    3. Apeliantė, siekdama savo privataus intereso patenkinimo, dėl absoliučiai formalių, itin mažos pinigine prasme vertės (0,02 ir 1 Eur), galutinio rezultato nekeičiančių galimų neatitikimų, pradėjo procesą, kuris neapibrėžtą laiką sustabdė pirkimą ir didelei visuomenės daliai svarbų projektą (baseino statyba), iškilo grėsmė netekti Europos Sąjungos fondų finansavimo. Tuo tarpu vertinant situaciją hipotetiškai, jei vis tik laimėtoja būtų pripažintas apeliantė, po neapibrėžto termino atsakovė reikalingus darbus iš apeliantės įsigytų tik daugiau nei 600 Eur pigiau nei tai gali padaryti šiuo metu.
    4. Vertinant trečiojo asmens pasiūlyme nustatytus netikslumus ir jų apimtį, pobūdį, atsiradimo aplinkybes, pirkimo apimtį, akivaizdu, kad nustatyti netikslumai yra formalūs, itin mažos apimties, mažareikšmiai ir niekaip negalintys įtakoti ar nulemti konkurso rezultatų ar kokiu nors kitu būdu pažeisti apeliantės ir/ar kitų tiekėjų teisių. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

11Dėl faktinių bylos aplinkybių bei apeliacijos ribų

  1. Bylos duomenimis atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Pastato, Vytauto g. 141, Tauragėje, rekonstravimas (III etapas)“. Tauragės rajono savivaldybės administracija, susipažinusi su supaprastintoje apklausoje raštu pateiktais pasiūlymais, pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus įvertinusi pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka, vadovaudamasi konkurso sąlygų 65 ir 66 punktais, 2017 m. birželio 5 d. nustatė konkurso pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka bei nustatė konkurso laimėtoją UAB „Brosta“ su jungtinės veiklos partneriais UAB „Argensta“ bei UAB „Tvarkdarys“ (Ūkio subjektų grupė). Konkurso laimėtojos pasiūlymas sudarė 2 129 277,25 Eur su PVM. Antrąją vietą laimėjusios ieškovės UAB „Kongera“ pasiūlymas sudarė 2 129 964,77 Eur su PVM.
  2. 2017 m. gegužės 31 d., t. y. iki konkurso pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos paskelbimo ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama leisti susipažinti su visais Ūkio subjektų grupės konkursiniu pasiūlymu metu pateiktais dokumentais. 2017 m. birželio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė dalį Ūkio subjektų grupės konkursui pateiktų dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos dalyvė, atsakydama į perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 5 d. užklausą, nurodė kaip konfidencialius.
  3. 2017 m. birželio 13 d. UAB „Kongera“ pateikė atsakovei pretenziją dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, vykdant konkursą „Pastato, Vytauto g. 141, Tauragėje, rekonstravimas (III etapas)“ pirkimo Nr. 315049. Tiekėja pretenzijoje pareikalavo, kad perkančioji organizacija tenkintų UAB „Kongera“ pretenziją – pateiktų Ūkio subjektų grupės konkursinio pasiūlymo metu pateiktus visus kvalifikacinius dokumentus bei lokalines sąmatas, atmestų Ūkio subjektų grupės pasiūlymą kaip nebegaliojantį arba pateiktų įrodymus, kad pasiūlymas buvo pratęstas. 2017 m birželio 13 d. pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė, kad viešasis pirkimas reikalauja maksimalaus viešumo, todėl kainos sudėtinės dalys ir jų pagrindimai bei viešai prieinami kvalifikaciniai duomenys negali būti konfidenciali informacija, nes tik tokiu atveju tretieji asmenys turi galimybę įsitikinti, jog perkančioji organizacija pirkimo objektą įsigis racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Taip pat UAB „Kongera“ nurodė, kad Ūkio subjektų grupės pateikta pasiūlymo forma galioja iki 2017 m. birželio 10 d. Tiekėja teigė, kad tokiu atveju perkančioji organizacija privalėjo prašyti Ūkio subjektų grupės iki 2017 m. birželio 10 d. pateikti sutikimą pratęsti pasiūlymą, kitu atveju atmesti tiekėjos pasiūlymą, nes Ūkio subjektų grupės pasiūlymas yra nebegaliojantis. 2017 m. birželio 14 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją patenkino iš dalies ir pateikė ieškovei galutinio pasiūlymo veiklų sąrašą (žiniaraštį), kurį UAB „Kongera“ nurodė kaip nepateiktą, o Ūkio subjektų grupė nenurodė jo kaip konfidencialios informacijos. Taip pat perkančioji organizacija nurodė ieškovei, kad galutis Ūkio subjektų grupės pasiūlymas yra galiojantis bei tinkamai pateiktas.
  4. 2017 m. birželio 28 d. UAB „Kongera“ pateikė atsakovei pretenziją dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, vykdant konkursą „Pastato, Vytauto g. 141, Tauragėje, rekonstravimas (III etapas)“ pirkimo Nr. 315049. Tiekėja pretenzijoje pareikalavo atmesti Ūkio subjektų grupės pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, taip pat ieškovė prašė paaiškinti, kaip Ūkio subjektų grupė tinkamai įvykdys pirkimo sutartį, jeigu vadovausis pateiktu įkainotos veiklos sąrašu. Tiekėja nurodė, kad ji, nagrinėdama Ūkio subjektų grupės konkursui pateiktą įkainotą veiklos sąrašą aptiko aritmetinių klaidų, t. y. pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlyme PVM turėtų būti 369 543,99 Eur, o ne 369 544,01 Eur, suma be PVM turėtų būti 1 759 733,26 Eur, o ne 1 759 733,24 Eur. Tiekėjos teigimu, perkančioji organizacija turėjo paprašyti tiekėjos ištaisyti aritmetines klaidas, tačiau taisant jas būtų pakeista ir galutinė pasiūlymo kaina, todėl Ūkio subjektų grupės pateiktas pasiūlymas turėtų būti atmestas dėl neištaisytų aritmetinių klaidų, bei pakeistos vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Perkančioji organizacija 2017 m. birželio 28 d. antrąją UAB „Kongera“ pretenziją patenkino iš dalies ir nurodė, kad aritmetinės klaidos, šiuo atveju 2 euro centų, nėra iš esmės keičiančios pasiūlymą bei neturi jokios reikšmės, nustatant laimėtoją, pirkimo rezultatui. Konkurso sąlygų aiškinimas ir taikymas, atmetant pasiūlymą, kaip reikalauja UAB „Kongera“, prieštarauja bendriesiems teisės principams bei VPĮ 3 straipsnio 1 daliai, įvertinant proporcingumo principą, nurodyta skaičiavimo klaida nelaikytina klaida ir negali būti vertinama kaip VPĮ ir pirkimo sąlygų neatitikimas. Viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į UAB „Kongera“ pretenziją, nutarė tenkinti ją iš dalies ir kreiptis į Ūkio subjektų grupę dėl aritmetinių klaidų ištaisymo, nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos.
  5. 2017 m. liepos 13 d. rašte ieškovei perkančioji organizacija nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. Ūkio subjektų grupė Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymu pateikė patikslintą pasiūlymo formą, veiklų žiniaraštį, lokalines sąmatas, ištaisiusi aritmetines klaidas nepakeisdama galutinės pasiūlymo kainos. Ieškovė, nesutikdama su perkančiąja organizacija 2017 m. liepos 13 d. pateikė teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo.
  6. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl trečiojo asmens Ūkio subjektų grupės pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės.

12Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

13Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo

  1. Kadangi nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieškovo pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės, susiję su VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išplėtotos praktikos aiškinant šioje teisės normoje įtvirtintą pasiūlymų trūkumų taisymo tvarką.
  2. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
  3. Aiškinant šio teisinio reglamentavimo tikslus ir atskleidžiant iš jo kylančių perkančiosios organizacijos pareigų bei dalyvio teisių turinį, yra svarbi Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiškinanti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų. Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą. Tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Perkančiosios organizacijos prašymas tiekėjui paaiškinti pasiūlymą turi būti susijęs su visais neaiškiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiūlymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl šiame prašyme nenurodyto neaiškumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191 ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  4. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas aiškintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiškinimas, t. y. kad ji reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

14Dėl Ūkio subjektų grupės pasiūlymo atitikties įstatymo reikalavimams

  1. Jungtinės veiklos partnerių UAB „Brosta“ ir UAB „Argensta“ bei UAB „Tvarkdarys“ 2017 m. gegužės 30 d. pasiūlyme perkančiajai organizacijai buvo nurodyta, jog pastato, Vytauto g. 141, Tauragėje rekonstravimo (III etapo) darbus Ūkio subjektų grupė siūlo atlikti už 2 129 277,25 Eur sumą su PVM. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs šio pasiūlymo veiklos (darbų) sudedamųjų dalių bei bendros kainos analizę, nustatė, kad, kaip teisingai teigė ieškovė, veiklos darbų kaina be PVM yra nurodyta klaidingai, t. y. tiekėja nurodė savo pasiūlymo kainą be PVM 1 759 733,24 Eur, kai tuo tarpu susumavus visas kainos sudedamąsias dalis kaina be PVM sudaro 1 759 733,26 Eur. Akivaizdu, jog Ūkio subjektų grupės pasiūlyme buvo padaryta skaičiavimo klaida – nurodyta suma turėjo būti didesnė 2 euro centais. Atitinkamai, skaičiuojant nuo klaidingai nurodytos sumos be PVM, tiekėja nurodė klaidingą PVM (21 proc.) sumą – 369 544,01, o turėjo būti – 369 543,985 Eur, suapvalinus – 369 543,99 Eur, t. y. Ūkio subjektų grupės nurodyta PVM suma taip pat skiriasi 0,02 euro centais.
  2. Byloje nustatyta, kad nei perkančioji organizacija, nei Ūkio subjektų grupė neginčijo ir sutiko, kad tiekėja, atlikdama skaičiavimus, padarė aritmetinę klaidą. Vienok, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad perkančioji organizacija tokiu atveju turėjo atmesi tiekėjos pasiūlymą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad 0,02 euro centų skaičiavimo paklaida yra akivaizdi aritmetinė klaida, tačiau tokia mažareikšmė, formali ir neesminė, kad jos pripažinimas pagrindu atmesti tiekėjos pasiūlymą, priešingai nei teigia ieškovė, pažeistų esminius viešųjų pirkimų bei bendruosius (protingumo, sąžiningumo ir teisingumo) principus. Be to, ištaisius aritmetinę klaidą, galutinė Ūkio subjektų grupės pasiūlymo kaina išlieka nepakitusi – 2 129 277,25 Eur. Todėl teigti, kad tokiu būdu, perkančioji organizacija (net ir žinodama apie tiekėjos pasiūlyme padarytą klaidą, bet pasiūlymo neatmesdama) nesilaikė VPĮ nustatytos viešojo pirkimo procedūrų vykdymo tvarkos bei šiurkščiai pažeidė viešųjų pirkimų principus ar apsunkino ieškovės galimybes apginti jos pažeistas teises, nėra jokio pagrindo.
  3. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija po ieškovės 2017 m. birželio 28 d. pretenzijos gavimo kreipėsi į Ūkio subjektų grupę dėl aritmetinės klaidos ištaisymo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad šiuo atveju Ūkio subjektų grupės pasiūlyme esanti aritmetinė klaida negalėjo būti pašalinta nekeičiant kainos sudedamųjų dalių (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tiekėja, taisydama aritmetinę klaidą, 0,02 euro centais padidino pozicijos „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ kainą – nuo 116 793,59 Eur pradiniame pasiūlyme iki 116 793,61 Eur pataisytame pasiūlyme, atitinkamai tiekėja padidino ir nuo šios sumos skaičiuojamą PVM sumą – nuo 141 320,25 Eur iki 141 320,27 Eur, nors tam nebuvo jokio objektyvaus poreikio.
  4. Kaip minėta, tiekėja padarė aritmetinę klaidą tik atlikdama pasiūlyme nurodytų darbų kainų sudėjimo veiksmus ir nurodydama savo pasiūlymo kainą be PVM 1 759 733,24 Eur vietoje teisingos 1 759 733,26 Eur dydžio kainos, taip pat neteisingai nuo šios sumos apskaičiavo 369 544,01 Eur PVM, kuris turėjo būti 369 543,99 Eur (nuo 1 759 733,26 Eur sumos), tačiau pasiūlyme nurodė teisingą galutinę 2 129 277,25 Eur kainą, kokia ir gaunama aritmetinius veiksmus atlikus teisingai. Taigi, pagal perkančiosios organizacijos pasiūlymą taisant padarytą aritmetinę klaidą, trečiajam asmeniui tereikėjo pasiūlyme nurodytus klaidingus suvestinius skaičius (1 759 733,24 Eur ir 369 544,01 Eur) pakeisti teisingais suvestiniais skaičiais (1 759 733,26 Eur ir 369 543,99 Eur), t. y. jam nereikėjo keisti nei pasiūlyme nurodytų darbų sudedamųjų dalių kainų, nei galutinės pasiūlymo kainos, o tik taikant aritmetikos taisykles ištaisyti padarytas klaidas. Tokiu būdu tiekėja, “taisydama” aritmetinę klaidą netinkamai pasirinktu būdu pirkimo sąlygas jo pateikimo metu atitinkantį pasiūlymą iš esmės padarė neatitinkančiu įstatymų reikalavimams pasiūlymu. Ūkio subjektų grupė atlikdama klaidos taisymus ir apskaičiuodama PVM sumą, dar kartą suklydo, nurodydama 369 544,99 Eur sumą, kai tuo tarpu PVM suma sudarė 369 543,99 Eur (neatlikus apvalinimo veiksmo PVM suma sudaro 369 543,985 Eur). Vienok visos šios aplinkybės negali sukelti jokių teisinių padarinių (pasiūlymo atmetimo), nes pirminio pateikimo metu pasiūlymas buvo tinkamas, tik pateiktas su aritmetine, be to visiškai ne esmine 0,02 Eur dydžio, klaida, atliekant tarpinius pasiūlymo kainos apskaičiavimo veiksmus, o galutinė pasiūlymo kaina buvo nurodyta teisinga.
  5. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokio dydžio (0,02 euro cento) paklaidą pasiūlymo kainos tarpinėse sumose, susidariusią dėl padarytos aritmetinės klaidos, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl tokios mažareikšmės klaidos ištaisymo, nes šios formalios klaidos ištyrimo, teisinio įvertinimo viešojo pirkimo padariniams kaštai, kuriuos patiria tiekėjai, perkančioji organizacija ir valstybė, tūkstančius kartų viršija ekonominį interesą, kurio tariamai siekiama įvykdžius aritmetinės klaidos ištaisymo formalią procedūrą, tai prieštarauja protingumo kriterijui ir yra procesas ad absurdum. Proporcingai įvertinus tiekėjos pasiūlymą, kuris sudaro 2 129 277,25 Eur, su 0,02 euro centų paklaida pasiūlymo kainoje dėl skaičiavimo klaidų, buvo akivaizdu, kad padaryta aritmetinė klaida ir jos ištaisymas neturi jokios esminės reikšmės, nes galutinė kaina bet kuriuo atveju nesikeičia.
  6. Kaip teisingai nurodė ieškovė, perkančioji organizacija pasiūlymų eilę sudaro ir apie laimėtoją praneša tik atlikusi pasiūlymų vertinimo procedūrą (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija apie viešojo pirkimo laimėtojos Ūkio subjektų grupės pasiūlyme esančią aritmetinę 0,02 euro centų klaidą sužinojo tik tada kai ieškovė kreipėsi į ją su pretenzija, t. y. po to, kai 2017 m. birželio 5 d. sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir paskelbta laimėtoja. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, tokiu atveju perkančioji organizacija apskritai turi teisę kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl aritmetinės klaidos ištaisymo. Kasacinio teismo pripažįstama išimtinė perkančiųjų organizacijų teisė persvarstyti savo priimtus sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), todėl net tuomet, kai perkančioji organizacija sudaro pasiūlymų eilę bei paskelbia laimėtoją, ji turi teisę kreiptis į laimėtoją dėl aritmetinės klaidos ištaisymo. Nustačius, kad tiekėja (pirkimo laimėtoja) taisydama pasiūlyme esančią aritmetinę klaidą, iš esmės pakeitė savo pasiūlymą ar klaidos neištaisė, perkančioji organizacija tokį pasiūlymą atmeta bei panaikina savo sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo.
  7. Tačiau, kaip nustatyta, šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija, atsižvelgiant į aritmetinės klaidos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pirkimo apimtį, ieškovės pasiūlymo kainą ir kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, kad klaidos ištaisymas neturėjo jokios reikšmės pasiūlymo esmei ir viešojo pirkimo padariniams, be pagrindo kreipėsi į tiekėją dėl jos ištaisymo. Teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus.
  8. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bet kuris vidutinis, įprastinę patirtį viešuosiuose pirkimuose turintis šių santykių subjektas byloje aptariamą pasiūlymo trūkumą turėjo suprasti bei vertinti akivaizdžiai formalia bei nereikšminga neatitiktimi, kuri viešojo pirkimo dalyviui negalėjo lemti griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo. Tuo tarpu priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai (tiekėjos pasiūlymo atmetimas dėl 0,02 euro centų aritmetinės klaidos) galėjo būti kvalifikuotini kaip pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, vertintini pernelyg formaliais ir neproporcingais.
  9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
  10. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl 2 997,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (teisinių paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą ir kredito įstaigos AB SEB banko mokėjimo nurodymą). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 838,7 Eur (2017 m. II ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 090,31 Eur) ir 8.20 punktas (0,1 x 838,7 = 83,87 Eur)), todėl bylinėjimosi išlaidas mažinamos iki 1 200 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nurodė, kad išlaidų paskaičiavimas ir aprašymas pateiktas atliktų darbų ataskaitoje. 2017 m. spalio 24 d. atliktų darbų ataskaitoje nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą bei susipažinimą su apeliaciniu skundu, pozicijos formavimą ir jos aptarimą trečiasis asmuo patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat trečiasis asmuo pateikė kitus bylinėjimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą bei AB Swedbank mokėjimo nurodymą). Trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (8.11. punktas) (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas tenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188737457) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ (j. a. k. 302881661) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

19Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ (j. a. k. 303248413) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ (j. a. k. 302881661) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai