Byla 2K-472/2014
Dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (M. B. ) gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutarties.

3Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams šešiems mėnesiams naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Iš M. B. priteista A. M. 1200 Lt išlaidų už teisinę pagalbą bei 6013,19 Lt turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dalis dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkinta.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio dalis, kuria iš M. B. priteista A. M. 6013,19 Lt turtinės žalos atlyginimo ir ši žala –2735,29 Lt – nukentėjusiajai priteista iš UAB DK „PZU Lietuva“ Taip pat iš nuteistojo M. B. priteista nukentėjusiajai A. M. 3200 Lt advokato išlaidoms apmokėti.

7Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 18.30 iki 19.30 val., Šalčininkų r., Jašiūnų gyvenvietėje, vairuodamas jo tėvui T. B. priklausantį automobilį „Audi Avant“ (valst. nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 134 punkte nurodytą reikalavimą, t. y., atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobilio priekine dalimi tarp dešinės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant išilgai automobilio važiavimo kryptimi aukštielninkai gulinčio D. L. (D. L.) nuo kojų galvos link, kuris įstrigęs tarp automobilio dugno ir kelio dangos buvo velkamas kurį laiką. Dėl patirtų kūno sužalojimų D. L. mirė.

10Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas B. Chranovskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai šališki, neobjektyvūs, nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio reikalavimus bei nekaltumo prezumpcijos principą, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies nuostatas, t. y. nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nepateikė išsamių, motyvuotų išvadų dėl esminių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo argumentų. Kasatorius pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio ir nutarties motyvų dėl KET 134 punkto reikalavimų pažeidimo, priežastinio ryšio konstatavimo ir kilusių padarinių matyti, kad teismai, pasisakydami šiuo klausimu, išdėstė teorinius dalykus apie BK 281 straipsnio taikymą, tačiau toks nuosprendžio ir nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamomis teismo išvadomis dėl minėto BK straipsnio nusikaltimo sudėties nustatymo. Nurodoma, kad nei nuosprendyje, nei nutartyje nėra paneigta 2011 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. 1 1-1148(11) specialisto išvada, jog buvusioje kelio eismo situacijoje būtent D. L. veiksmai – gulėjimas, tikėtina, važiuojamojoje kelio dalyje – kėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Toliau gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos tik kaltinimui palankios specialisto išvados, specialistų J. L. ir J. R. parodymai, nenurodant, kodėl atmetama kita šių specialistų parodymų dalis (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas iš viso nevertino liudytojų V. G. bei Č. G. parodymų, nepasisakė dėl prieštaravimų. Kasaciniame skunde pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neva nuteistojo bandymo išvengti atsakomybės, jo parodymų nenuoseklumo, tačiau nepateikė išsamios jo parodymų nenuoseklumo analizės, nepašalino prieštaravimų, nors galėjo ir turėjo tai padaryti (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas grindė nutartį UAB „Tvarkyba“ ir Jašiūnų seniūnijos pateikta informacija, jog 2010 m. vasario 28 d. lauko apšvietimo gedimo Jašiūnų miestelyje S. ar M. B. gatvėse nebuvo, lauko apšvietimas buvo tvarkingas, tačiau pateiktoje į bylą 2013 m. spalio 16 d. Šalčininkų r. savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos pažymoje Nr. S-140 „Dėl duomenų pateikimo“ 4 punkte aiškiai nurodyta, kad 2010 m. vasario 28 d. apšvietimas S. ir M. B. gatvėse turėjo būti tvarkingas, skundų iš gyventojų nebuvo, tačiau ne taip, kaip nurodyta nutartyje, kad „gedimo nebuvo“. Dėl to teigiama, kad nutartyje nurodyti iškraipyti duomenys ir tai galėjo lemti neteisingą sprendimą, juo labiau kad tokie duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, būtent liudytojo Č. G. parodymams (teismo posėdžio 2013 m. rugsėjo 3 d. protokolas, lapas 9), kad „nukentėjusysis paklausė, kur mes jį vedame, nes buvo tamsu, prie poliklinikos šviesa nedegė; kol šviesa buvo, nukentėjusysis normaliai ėjo, o po to sakė, kad ne ten jį vedam“ – minėti prieštaravimai nebuvo pašalinti. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai bandė pašalinti prieštaravimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartyje, bei atlikti įrodymų tyrimą, tačiau prieštaravimų nepašalino, išdėstė tik kai kuriuos įrodymus, vertino juos selektyviai ir atskirai vieną nuo kito, pasisakant ir pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įstatymai draudžia pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro niekuo nepagrįstą išvadą, kad: „Visos paminėtos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės pavirtina, kad apeliantas nesilaikė visų būtinų veiksmų, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp M. B. padarytų KET 134 p. reikalavimų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių – žmogaus žūties“ (nutarties 7 lapas). Gynėjo manymu, teismas, pateikdamas vienokią ar kitokią išvadą, privalo vadovautis protingumo kriterijais ir logikos dėsniais. Šiuo atveju teismas, teigdamas, kad nuteistasis privalėjo atlikti nutartyje nurodytus veiksmus, bet to nepadarė, daro akivaizdžią loginio samprotavimo klaidą, t. y. daro prielaidą, kad jis minėtą kliūtį pastebėjo, nors byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio patikimo įrodymo. Loginio samprotavimo taisyklės draudžia samprotauti, kad kiekvienas asmuo, vairuodamas automobilį, bet kokioje situacijoje, nepaisant oro sąlygų, apšvietimo, kelio dangos, greičio, turėjo ir galėjo pamatyti kliūtį (šiuo atveju gulėjusio ant važiuojamosios kelio dalies tamsiai apsirengusio nukentėjusiojo kūno). Taigi, jei teismas daro prielaidą, kad nuteistasis turėjo kliūtį pastebėti, jis turi remtis patikimais įrodymais. Taip pat pažymėta, kad abiejų instancijų teismai nepaneigė pagrindinės 2011 m. gegužės 9 d. ekspertizės Nr. 11-1148(11) išvados, kurioje nurodyta, jog techniniu požiūriu būtent paties nukentėjusiojo D. L. veiksmai – gulėjimas, tikėtina, važiuojamojoje kelio dalyje – kėlė grėsmę eismo saugumui ir lėmė eismo įvykio kilimą (T. 1, b. l. 183–185), tai rodo, kad M. B., vairuodamas transporto priemonę, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo dalyvių saugumui. Šiuo požiūriu teismai apskritai nevertino specialistų M. P. ir L. L. parodymų, kur jie nedviprasmiškai nurodė: M. P. : išanalizavus teismo medicinos specialisto išvadas Nr. M 590/10 (01) ir Nr. 11-3035(10) matyti, kad buvo nustatyti girnelės ir šeivikaulio lūžiai. Tokie lūžiai labiau būdingi ne patekus po automobilio dugnu, o staigiam smūginiam susidūrimui, žmogui esant vertikalioje padėtyje (T. 1, b. l. 84-89, 178-182, 2013-09-03 teismo posėdžio protokolas, 2-3 lapai); L. L. : tiriant M. B. automobilį, nebuvo rasta jokių objektyvių požymių, kurie patvirtintų, kad šis automobilis partrenkė žmogų. Numano, kad nukentėjusysis gulėjo. Ar vairuotojas turėjo galimybę pastebėti nukentėjusįjį, nėra užfiksuota (nei kelio aplinkybių, nei matomumo, nei eismo sąlygų tuo metu) (T. 1, b. l. 178–182; T. 2, b. l. 114–115). L. L. taip pat nurodė: ,,Galiu pasakyti, kad užvažiuojant ant pėsčiojo, automobilis turi sujudėti, kadangi jo žemiausias taškas ramiai važiuojant yra apie 15 cm, akivaizdu, kad pėsčiojo, žmogaus kūnas gulintis yra šiek tiek aukščiau, tačiau kaip kiekvienas vairuotojas įvertins tą susiūbavimą: ar kaip įvažiavimą į duobę ar kaip ant sniego kupsto ar dar kažko, vėlgi tai labai priklauso nuo paties vairuotojo, vienas kreipia dėmesį įvažiavęs į duobę, o kitam gal tai nesvarbu“ (2013 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokolas (lapai 3–5). Kasatoriaus teigimu, šioje byloje yra daug abejonių ir nepašalintų prieštaravimų, nėra nustatyta objektyvių, patikimų įrodymų dėl ginamojo kaltės. Esant nepaneigtai prielaidai, kad ant nukentėjusiojo nuteistasis galėjo užvažiuoti ir jį tempti ne pirmas, kai nenustatyta konkreti užvažiavimo vieta, atstumo, kuriuo nukentėjusysis buvo tempiamas, ir kitų aplinkybių, įvertinus mirtinų sužalojimų pobūdį, nepakanka faktiniams duomenims pagrįsti, kad būtent nuteistasis, o ne kitas vairuotojas padarė D. L. sužalojimus, nuo kurių pastarasis mirė. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose nenustačius užvažiavimo ant nukentėjusiojo vietos, tos vietos apšvietimo, matomumo, vertinant tamsų paros metą ir oro sąlygas, kelio dangos galimybes ir kitų reikšmingų įvykiui ištirti aplinkybių, nėra galimybės nustatyti, ar konkrečioje situacijoje iš nuteistojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ankščiau, gynėjo darytina išvada, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent nuteistojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą ir dėl to atsiradusias pasekmes ir buvo to pagrindinė priežastis.

12Atsiliepimu į nuteistojo M. B. gynėjo advokato B. Chranovskio kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. prašo jį atmesti.

13Jos nuomone, nuteistasis M. B. pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra pagrindo.

14Atsiliepimu į nuteistojo M. B. gynėjo advokato B. Chranovskio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo jį atmesti.

15Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus apeliacinės instancijos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį, kuria M. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o nukentėjusiosios A. M. atmestas, argumentus ir motyvus, nėra pagrindo baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Prokuroras sutinka su kai kuriais skundo argumentais, kad teismo nutartyje (skunde nurodytas byloje nesantis nuteistasis E. K. ) yra tam tikrų netikslumų, tačiau jie šiuo atveju laikytini technine klaida, neturėjusia įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.

16Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

18Kasatorius iš esmės teigia, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent nuteistojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą (dėl jo padarytų KET pažeidimų), kurio metu D. L. patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių mirė.

19BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, turi būti nustatyta, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

20M. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairuodamas jo tėvui T. Bužinskiui priklausantį automobilį „Audi Avant“ (valst. nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodytą reikalavimą, t. y., atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobilio priekine dalimi tarp dešinės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant kelio dangos išilgai automobilio važiavimo kryptimi aukštielninkai gulinčio D. L. nuo kojų galvos link, kuris įstrigęs tarp automobilio dugno ir kelio dangos buvo velkamas kurį laiką. Dėl patirtų kūno sužalojimų D. L. mirė.

21Nagrinėjamoje byloje M. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįsta išvada, kad eismo įvykis, dėl kurio mirė nukentėjusysis, kilo tik dėl M. B.padaryto KET pažeidimo.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvados prieštarauja bylos aplinkybėms.

23Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 18 d. naikindama šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 2 d. nuosprendį konstatavo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas, vertindamas bylos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 324 straipsnio 6 dalį. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir priimant sprendimą, teismas turi vertinti visus byloje surinktus įrodymus, t. y. turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

24Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, tik iš dalies įvykdė kasacinės instancijos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, nors kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

25Kolegija pažymi, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo būti dėmesingas, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelio, metereologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Tačiau vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią klūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šiais kliūtis numatytų, pavyzdžiui, kai į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas (kasacinė nutartis Nr. 2K-537/2009), arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti pėsčiasis (kasacinė nutartis Nr. 2K-169/2010), arba kad pėsčiasis tamsiu paros metu nesinešdamas šviečiančio žibinto ir nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito eis važiuojamąja kelio dalimi (kasacinė nutartis Nr. 2K-384/2013).

26Sprendžiant asmens kaltės klausimą, šioje byloje svarbu tiksliai nustatyti faktines aplinkybes, t. y. kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ir jų suvokimą – kaip eismo dalyviai suprato KET reikalavimus ir juos vykdė.

27Vienas esminių nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad jis teigė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neanalizavo BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nenustatė jo kaltės formos, priežastinio ryšio tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (neveikos) ir kilusių padarinių, byloje nėra įrodymų, kad atsiradę padariniai kilo dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, ir nėra jokių duomenų, kad vairuodamas automobilį „Audi Avant“ (valst. nr. ( - ) jis pažeidė KET, sukėlė pavojų eismo saugumui. Taip pat skunde pažymėta, kad nesiaiškinta, ar iš anksto jis galėjo numatyti, (turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančią kliūtį), jog šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus kelio važiuojamojoje dalyje gulės girtas pėsčiasis, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį.

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismų sprendimuose nėra paneigta 2011 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148(11) specialisto išvada, jog buvusio eismo įvykio situacijoje būtent D. L. veiksmai – gulėjimas, tikėtina, važiuojamojoje kelio dalyje – kėlė grėsmę eismo saugumui, techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Nuteistojo gynybos argumentai apie tai, ar jis galėjo ir turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančią kliūtį, teismų išsamiai netirti ir neįvertinti, o motyvai, kuriais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė šiuos gynybos argumentus, nėra išsamūs ir įtikinami.

29Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog apeliantas nesilaikė visų būtinų veiksmų, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams – daro loginio samprotavimo klaidą, t. y. daro prielaidą, kad jis (M. B. ) minėtą kliūtį pastebėjo, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

30Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t. y. tokio pabūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2014).

31Nagrinėjamoje byloje kliūtis buvo sudaryta gulint D. L. važiuojamojoje kelio dalyje, tačiau teismai neatsakė į gynybos keliamus klausimus dėl D. L. padarytų KET pažeidimų (kurie net nėra konstatuoti) ir jų tikėtinos įtakos M. B. galimybei laiku pastebėti kliūtį kelyje.

32Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą nepatikrino bylos (dėl jo kaltės padarius veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje) tiek, kiek to prašoma M. B. apeliaciniame skunde, nepateikė motyvų, kodėl skundas atmetamas, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

34Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu M.... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio... 5. Iš M. B. priteista A. M. 1200 Lt išlaidų už teisinę pagalbą bei 6013,19... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija... 9. M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 18.30 iki... 10. Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas B. Chranovskis prašo... 11. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai šališki,... 12. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. gynėjo advokato B. Chranovskio kasacinį... 13. Jos nuomone, nuteistasis M. B. pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 281... 14. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. gynėjo advokato B. Chranovskio kasacinį... 15. Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus apeliacinės instancijos teismo 2014 m.... 16. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo... 18. Kasatorius iš esmės teigia, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie... 19. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 20. M. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairuodamas jo... 21. Nagrinėjamoje byloje M. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės... 23. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 25. Kolegija pažymi, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo... 26. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, šioje byloje svarbu tiksliai nustatyti... 27. Vienas esminių nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad jis... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismų sprendimuose nėra paneigta 2011 m.... 29. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas,... 30. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai,... 31. Nagrinėjamoje byloje kliūtis buvo sudaryta gulint D. L. važiuojamojoje kelio... 32. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai,... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...