Byla 2K-537/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui Zigmui Šatui, išteisintajam A. B., nukentėjusiosios atstovui Gintarui Petukauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuspręsta A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiųjų R. V. ir R. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

2Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas A. B. buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais A. B. buvo uždrausta vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo iš A. B. priteista R. V. ir R. V. lygiomis dalimis už turtinę žalą 13 960 Lt ir už neturtinę žalą 30 000 Lt.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. B. buvo kaltintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2004 m. birželio 20 d., apie 20.25 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimus, kelyje ( - ) vairavo techniškai netvarkingą automobilį viršydamas leistiną greitį ir, pastebėjęs, kad priekyje per kelią dviračiu važiuojantis E. V. sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui, automobilio laiku nestabdė (kaltinime – automobilio nestabdė) ir partrenkė E. V., kuris dėl šio eismo įvykio žuvo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, A. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino.

5Kasaciniame skunde R. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė, aptardama teismų praktiką eismo įvykių bylose, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, priėmė neteisingą nuosprendį, nes vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasatorės nuomone, šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio kaltininkas yra A. B.. Šiuo klausimu padarė vienareikšmę išvadą ir specialistai, kurie konstatavo, kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl to, kad A. B. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Tuo tarpu iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas, nenurodęs, kodėl nesiremia šia išvada, skundžiamu 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu A. B. išteisino. Kasatorė laiko, kad taip skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas iš esmės pažeidė BPK nuostatas, nes dėl tų pačių įrodymų priėmė priešingą sprendimą. Be to, tais atvejais, kai KET pažeidimus padarė keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais bei nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga.

6Kasacinis skundas atmestinas.

7Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

8Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį išteisindamas A. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu žuvo dviratį vairavęs E. V..

9A. B. buvo kaltintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad įvykio metu pažeisdamas KET 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimus, vairavo techniškai netvarkingą automobilį viršydamas leistiną greitį ir, pastebėjęs, kad priekyje per kelią dviračiu važiuojantis E. V. sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui, automobilio laiku nestabdė (kaltinime – automobilio nestabdė), taip partrenkdamas E. V., kuris dėl šio eismo įvykio žuvo. Apylinkės teismas konstatavo, kad šį eismo įvykį lėmė tai, jog A. B. vairavo techniškai netvarkingą automobilį ir, matydamas, kad šalia įvykio vietos esančiu lauko keliuku greitai dviračiu važiuoja E. V., kuris gali išvažiuoti į jo važiuojamąją dalį, viršijo leistiną greitį, o pastebėjęs, kad priekyje per kelią E. V. sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui, laiku automobilio nestabdė.

10Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokios apylinkės teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų. Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. Automobilio vairuotojas A. B. pažeidė KET 172 punktą (važiavo 118–127 km/h greičiu) viršydamas leistiną greitį, nes pagal pagal KET 175.1 punktą toje vietoje turėjo važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, ir KET 273 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį su techniškai netvarkinga stabdžių sistema. Dviračiu važiavęs E. V. pažeidė įvykio metu galiojusių KET 53 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, ir KET 105 punktą, pagal kurį dviračio vairuotojas, norėdamas pervažiuoti į kitą kelio pusę, turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

11Kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

12Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio kilimą ir įvykio metu kilusius padarinius lėmė ne A. B., o E. V. padaryti KET pažeidimai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. pažeidė KET 173 punktą, pagal kurį, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

13Iš šios bylos matyti, kad grėsmė eismo saugumui iškilo tuo metu, kai dviratį vairuojantis E. V. išvažiavo į kelią, kuriuo važiavo A. B. vairuojamas automobilis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsiradus šiai kliūčiai A. B. nestabdė vairuojamo automobilio ar būtų pradėjęs jį stabdyti nelaiku. Byloje esantys įrodymai, tarp jų – įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad atsiradus kliūčiai prieš A. B. vairuojamą automobilį, A. B. automobilį stabdė nedelsdamas, be to, norėdamas išvengti susidūrimo darė manevrą siekdamas apvažiuoti kliūtį. Tai pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas. Transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Avarinę situaciją sukėlė dviračiu važiavęs E. V., kuris iš takelio įvažiavo į kelią ir važiavo į kitą kelio pusę sudarydamas kliūtį A. B. automobiliui.

14Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių.

15Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. susidūrimas su dviratininku įvyko stabdymo pėdsako pradžioje, todėl bet koks stabdymas ir jo efektyvumas negalėjo garantuoti pavojingų padarinių išvengimo. Netgi vairuodamas automobilį su tvarkinga stabdžių sistema ir neviršydamas leistino greičio A. B. neturėjo galimybės sustoti iki dviratininko partrenkimo vietos. Taigi A. B. inkriminuotas KET 172 ir 273 punktų pažeidimas neturėjo įtakos minėtam eismo įvykiui. Iš specialisto išvados Nr. 11K-228, kurią vertino ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismai, matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo dviratininko E. V. veiksmai – važiavimas per kelio važiuojamąją dalį prieš priartėjusį A. B. vairuojamą automobilį iš dešinės pusės į kairę ir kliūties sudarymas šio automobilio judėjimui.

16Ar, A. B. važiuojant leistinu greičiu, esant techniškai tvarkingai stabdžių sistemai ir reaguojant stabdyti toje pat vietoje, kaip tai jis darė įvykio metu, dviratininkas galėjo spėti išvažiuoti iš automobilio judėjimo koridoriaus ir taip išvengti susidūrimo, priklauso nuo laiko, per kurį dviratininkas kirto kelią. Išnaudojus visas galimybes tokio laiko nustatyti nepavyko, nes nenustatytas faktinis dviratininko greitis ir judėjimo trajektorija, kuria jis kirto važiuojamąją dalį.

17Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

18Kasatorės teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir vertindamas šios bylos aplinkybes bei kitus duomenis, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. kasacinį skundą atmesti.