Byla 2K-169/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, gynėjui Ignatijui Šuškevič, išteisintajai G. B., nukentėjusiajai I. V. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuspręsta G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

2Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendžiu G. B. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas G. B. buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4G. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2004 m. vasario 2 d., apie 18 val., pažeisdama įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 173 punktų reikalavimus, kelyje ( - ), vairavo automobilį nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai nesustabdė automobilio ir taip partrenkė važiuojamojoje kelio dalyje klūpantį ir besikeliantį nuo žemės pėsčiąjį J. V., kuris, sukeldamas eismo saugumui grėsmę ir sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančio minėto automobilio vairuotojai, pažeidė KET 53, 90 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų J. V. mirė. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad G. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ją pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino.

5Kasaciniu skundu nukentėjusioji I. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas G. B. išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės pažeidė BPK 1, 20 straipsnių nuostatas ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorės nuomone, kolegija netinkamai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl G. B. veikos. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad eismo įvykio metu pėsčiasis J. V. pažeidė KET 53 ir 90 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu kelio sąlygos buvo sudėtingos tiek vairuotojai, tiek pėsčiajam, nes kelias buvo slidus, padengtas sniegu, todėl neatmetama galimybė, kad J. V. eidamas namo paslydo, griūdamas susilaužė šonkaulį, todėl nesugebėjo greitai atsikelti ir buvo partrenktas automobilio. Tai patvirtina ir bylos duomenys, kurie nėra pagrindas teigti, kad J. V. gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje dėl neblaivumo. Tačiau kolegija į tai neatsižvelgė. Be to, kolegija, neįvertinusi vairuotojos G. B. veikos ir padarytų KET pažeidimų, padarė neteisingą išvadą, kad būtent J. V. padaryti KET pažeidimai buvo būtina šio eismo įvykio ir jo padarinių kilimo sąlyga. Kasatorės nuomone, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei G. B. laikytųsi KET reikalavimų, nes iš bylos matyti, kad laikydamasi šių reikalavimų ji turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį, jei būtų laiku stabdžiusi automobilį, ar saugiai apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį, nes tam buvo pakankamai laiko ir atstumo. Tai, kad G. B. turėjo objektyvią galimybę pastebėti kelyje esantį žmogų, konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

6Kasacinis skundas atmestinas

7Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

8Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį išteisindamas G. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu žuvo pėsčiasis J. V..

9G. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, įvykio metu pažeisdama KET 53, 173 punktų reikalavimus, kelyje vairavo automobilį nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai nesustabdė automobilio ir taip partrenkė bei mirtinai sužalojo važiuojamojoje kelio dalyje klūpantį ir besikeliantį nuo žemės pėsčiąjį J. V., kuris, sukeldamas eismo saugumui grėsmę ir sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančio minėto automobilio vairuotojai, pažeidė KET 53, 90 punktų reikalavimus. Apylinkės teismas konstatavo, kad šį eismo įvykį lėmė tai, jog, nors J. V. savo veika ir sukėlė grėsmę eismo saugumui bei sudarė sunkiai pastebimą kliūtį, tačiau G. B., vairuodama automobilį ir privalėdama atsižvelgti į sudėtingas važiavimo sąlygas, veikė nusikalstamai nerūpestingai – nevažiavo tokiu greičiu, kad atsiradus bet kokiai kliūčiai galėtų ją saugiai apvažiuoti ar sustabdyti automobilį – ir atsiradus pirmiau nurodytai kliūčiai nesustabdė transporto priemonės bei neapvažiavo kliūties.

10Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokios apylinkės teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų. Iš šių įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, rašytinių duomenų, matyti, kad įvykio metu G. B., atsižvelgdama į sunkias vairavimo sąlygas – rūkas, apledėjęs, siauras dėl sniego sankaupų kelias, tamsus paros metas – vairavo automobilį atsargiai, važiavo lėtai, neviršydama leistino greičio, o pamačiusi kliūtį – nuo kelio besikeliantį žmogų – pradėjo stabdyti. Byloje nėra patikimų ir neginčijamų duomenų apie tikslų G. B. važiavimo greitį. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nebuvo užfiksuotos visos automobilio stabdymo žymės, nes jos buvo viengubos, priekinio kairiojo rato žymės ilgis – 11,70 m, o kito rato stabdymo žymės nematomos, suvažinėtos.

11Pagal KET reikalavimus, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Priežastinio ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Kelių transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Spręsdamas kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes.

12Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad pėsčiojo J. V. veiksmai įvykio metu prieštaravo KET 53, 90 punktų reikalavimams. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. V., būdamas neblaivus, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir kėlėsi, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančio automobilio vairuotojai G. B.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pastebėjusi šią kliūtį G. B. vairuojamą automobilį būtų pradėjusi stabdyti nelaiku. Priežastys, dėl kurių važiuojamojoje dalyje atsidūrė pėsčiasis J. V., šiuo atveju neturi reikšmės G. B. atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Negalima reikalauti, kad kelių transporto priemonės vairuotojas numatytų, jog ant važiuojamosios kelio dalies gali gulėti pėsčiasis.

13BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurios gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Šioje byloje nėra įrodymų, kad minėti padariniai kilo dėl G. B. nusikalstamo nerūpestingumo. Transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. J. V. nebūtų žuvęs, jei nebūtų buvęs (gulėjęs) tamsiu paros metu važiuojamojoje kelio dalyje, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančio automobilio vairuotojai G. B.. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp J. V. veikos ir eismo įvykio padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, laikytina teisinga.

14Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

15Kasatorės teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir vertindamas šios bylos aplinkybes bei kitus duomenis, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kasatorės teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo siejami su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 1, 20 straipsnių pažeidimus, todėl, nenustačius tokių pažeidimų, atmetami.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nukentėjusiosios I. V. kasacinį skundą atmesti.