Byla e2-688-730/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

2dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei L. G.,

3atsakovės atstovams advokatui M. B., V. Č.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, dėl nuostolių atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reiškė reikalavimą priteisti 1 306 536 EUR nuostolių atlyginimą, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą iki 300 000 EUR.
  2. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė ta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono ( - ) esantys žemės sklypai: sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas – 2,0 ha, sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas – 4,9962 ha, ir sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas – 2,8006 ha. Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos šiems ieškovės žemės sklypams buvo nustatyti servitutai ir specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Dėl ieškovės žemės sklypams nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ieškovei padaryta materialinė žala, kurios reikšminga dalis susidarė dėl to, jog žemės sklypai prarado didelę dalį rinkos vertės. Ieškovei turi būti atlyginti nuostoliai dėl žemės sklypų nuvertėjimo, tai yra ieškovė prašo atlyginti vienos rūšies nuostolius iš visų, kuriuos realiai patyrė. Šiuos nuostolius privalo atlyginti atsakovė, suplanavusi ir įrengusi ieškovės žemės sklypuose nuosavybės apribojimus ir kartu sklypų nuvertėjimą sukeliantį dujotiekį. Nuostoliai dėl nustatytų servitutų, suteikiančių atsakovei teisę naudoti ieškovės žemės sklypus dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, neatskiriamai susiję su nuostoliais dėl sklypams taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Ieškovės sklypai yra ties Klaipėdos miesto ir rajono riba, komerciškai patrauklioje vietoje, šalia bendro naudojimo kelių, itin arti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir geležinkelio stoties „Draugystė“. Tokioje vietoje esantys žemės sklypai yra labai vertingi verslo vystymo požiūriu ir neracionalu naudotis juos žemės ūkio veiklai, nors įregistruota jų žemės paskirtis ir yra žemės ūkio.
  3. Be to, pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė nurodė, jog nors Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovės trijų žemės sklypų rinkos vertė dėl apribojimų, susijusių su atsakovės nutiestu magistraliniu dujotiekiu, sumažėjo 212 300 EUR, tačiau ieškovė reiškia didesnį, t. y. 300 000 EUR, dydžio reikalavimą, nes mano, kad ekspertė neįvertino arba nepakankamai įvertino visus faktorius, turinčius įtakos sklypų vertės sumažėjimui, todėl ekspertės nustatytas sklypų nuvertėjimas yra per mažas, neatitinkantis tikrojo sklypų vertės sumažėjimo. Negavusi teismo leidimo gauti duomenis apie lyginamųjų žemės sklypų tikslią buvimo vietą ir todėl neturėdama tokių duomenų, teismo ekspertė, nustatydama iki dujotiekio nutiesimo buvusią žemės sklypų vertę, tiesiog neturėjo galimybės nustatyti visų svarbių sklypų vertei įtakos turinčių faktorių ir negalėjo palyginti jų su vertinamo sklypo atitinkamomis savybėmis; tą ekspertė pažymėjo ekspertizės akte. Ieškovės žemės sklypai tiesiogiai susisiekia su Klaipėdos miestu ir faktiškai yra tiek pat vertingi kaip ir sklypai, esantys pačiame mieste, tad vien jau dėl šios aplinkybės jų vertė iki dujotiekio nutiesimo turėtų būti nustatoma daug didesnė negu ekspertės parinktų 8 lyginamųjų sklypų, kurie visi tikrai negali būti greta Klaipėdos. Ieškovės sklypai ribojasi su asfaltuotu Klaipėdos miesto keliu ir su žvyruotu rajoniniu keliu, todėl susisiekimo su sklypais galimybės yra itin geros. Nė vienas iš kaimų, kuriuose yra 8 lyginamieji sklypai, nėra taip arti nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, geležinkelio stoties kaip ieškovės sklypai, esantys tik už kelių šimtų metrų nuo uosto teritorijos kraštinės. Todėl darytina išvada, kad tokia savybė kaip nedidelis ieškovės sklypų atstumas nuo uosto duoda pagrindą vertinti šiuos sklypus buvus iki dujotiekio nutiesimo brangesnius, nei nurodyta ekspertizės išvadoje. Ekspertizės akte paminėtas nedidelis atstumas nuo ieškovės sklypų iki geležinkelio stoties „Draugystė“, tačiau į šį sklypų privalumą neatsižvelgta nustatant sklypų vertę. Nustatydama ieškovės sklypų 2015 m. sausio mėn. vertę, ekspertė neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad didelė dalis ieškovės sklypų aplink dujotiekio trasą yra užlieta vandeniu. Tai dalį žemės padaro ne tik visiškai nenaudojamą, bet ir neigiamai veikia susisiekimo tarp sklypų / sklypų dalių kaip vieno komplekso ir jų naudojimo galimybes. Ekspertizės akte nepakankamai įvertinta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų ieškovės sklypui, įtaka. Ekspertė iš esmės vertino tik tai, kad specialiosios sąlygos galioja 25 m atstumu abipus dujotiekio, tačiau, kaip minėta, pastatų statybos draudimo zona apima teritoriją po 29,33 m abipus dujotiekio, o 350 m projektinių dokumentų derinimo zona apima visą visų trijų sklypų plotą. Taigi iš tiesų specialiosios sąlygos taikomos visam ieškovės sklypų plotui. Ieškovės nuomone, ekspertė be pagrindo atsižvelgė į sklypų rinkos kainų 9 proc. kritimo įtaką per 2012–2014 metus Klaipėdos rajone. Ekspertės išanalizuotų sandorių skaičius pernelyg mažas, kad būtų galima daryti išvadą apie tokią tendenciją, o apžvelgiant Lietuvos statistikos departamento pateikiamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainas tiek Klaipėdos apskrityje, tiek visoje Lietuvoje, konstatuotinas ne kainų mažėjimas, o jų kilimas.
  4. Iš esmės analogiškas aplinkybes ieškovė nurodė ir pateiktame dublike. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį tiek dėl servituto taikymo, tiek dėl specialiųjų sąlygų taikymo, ji dėl savo pažeistų teisių gynybos kreipėsi į teismą nepraleidusi įstatymo nustatytų ieškinio senaties terminų. Ieškovės nuomone, 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, numatytas Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje, nėra ieškinio senaties terminas.
  5. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tripliką. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu ieškinio nepripažino. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų nesutikimo motyvų esmė ta, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams tiek servitutą, tiek specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo. Atsakovės nuomone, sprendžiant dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams servitutą, atlyginimo, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino eigos pradžia 2013-08-19, pabaiga – 2016-08-19. Sprendžiant dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo, taikytinas 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, numatytas Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje, ieškinio senaties termino eigos pradžia 2015-01-21, kai ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 12SD-(14.12.104.)-323, pabaiga – 2016-01-21.
  6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, priežastinio ryšio. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo įvairius apribojimus, kurių jai galbūt kilo dėl žemės sklypams nustatytų žemės specialiųjų naudojimo sąlygų. Ieškinio reikalavimą ir kilusius nuostolius ieškovė sieja ne su visais įmanomais apribojimais, o su tuo, kad ieškovė negalės žemės sklypų naudoti pagal žemės ūkio paskirtį. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė ne tik nepateikė jokių įrodymų, tačiau taip pat nenurodė jokio teisės akto, kuris draustų vykdyti žemės ūkio veiklą. Nustačius servitutus, specialiąsias žemės sklypų naudojimo sąlygas, žemės sklypų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintos Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintos Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės. Iš šių aktų turinio matyti, kad nėra draudžiama ieškovei ginčo sklypuose vykdyti žemės ūkio veiklos. Priešingai, paminėtuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad žemės ūkio veikla yra galima, todėl ieškovė gali naudoti žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį – žemės ūkio. Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos netrukdo ieškovei žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį – žemės ūkio.
  7. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, kurie grindžiami tariamu žemės sklypų nuvertėjimo faktu, taip pat laikyti nepagrįstais, kadangi ieškovė neįrodė nuostolių dydžio bei vienos iš esminių sąlygų – priežastinio ryšio tarp nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei tariamo žemės sklypų nuvertėjimo. Savo reikalavimą ieškovė grindžia ekspertės L. C. parengtu Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 161228LCH-01, kuriame konstatuota, kad ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotas 2,000 ha, vertė sumažėjo 49 400 EUR; ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotas 4,9962 ha, vertė sumažėjo 93 300 EUR; ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotas 2,8006 ha, vertė sumažėjo 69 600 EUR, iš viso vertė sumažėjo 212 300 EUR. Likusios sumos dalies – 87 700 EUR ieškovė niekaip nepagrindžia, tiesiog teigia, kad, ieškovės manymu, ši suma turėtų būti priteista.
  8. Atsakovės nuomone, ekspertizės aktu negali būti vadovaujamasi, nes ekspertizės aktas parengtas turint per mažai duomenų, todėl neobjektyvus. Ekspertizės aktas parengtas neobjektyviai, nes lyginamieji objektai parinkti tendencingai: nustatant žemės sklypų vertę 2013 m. tikslingai parinkti žemės sklypai, kurių vertė buvo didesnė, o nustatant 2015 m. vertę – mažesnės vertės objektai, taip siekiant gauti kaip galima didesnį kainų skirtumą. Ekspertizės akte padaryta šiurkščių matematinės klaidų, kurios sudaro pagrindą abejoti skaičiavimų pagrįstumu, neobjektyviai įvertinta rinkos pokyčių įtaka sklypų vertei. Ekspertizės akte nenuosekliai naudoti pataisų koeficientai, taip pažeidžiant Metodikos reikalavimus. Ekspertizės akte neįvertintos visos būtinos įvertinti aplinkybės – sklypų faktinė būklė ir konfigūracija, sklypams nustatytų apsunkinimų įtaka vertei ir panašiai. Ekspertizės akte nėra pagrįsta, jog būtent servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas lėmė žemės sklypų nuvertėjimą, nėra pagrįstas priežastinis ryšys; Ekspertizės akte ir 2013-04-16 uždarosios akcinės bendrovės „Resolution valuations“ (Newsec) turto vertinimo ataskaitoje nurodytos žemės sklypų vertės skiriasi daugiau nei 5 kartus. Tokia situacija faktiškai yra negalima ir tik sustiprina abejones dėl Ekspertizės akto patikimumo. Pati ieškovė pritaria, kad Ekspertizės aktas yra neobjektyvus.
  9. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovei dėl nuostolių, patirtų dėl žemės servituto nustatymo, atlyginimo yra priimti i Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymai, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.
  10. Šalių atstovai nagrinėjant bylą teisme palaikė savo pozicijas – ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsakovės atstovas – nesutikimo su ieškiniu motyvus, iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
  1. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, padarytų ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustačius servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atsakovei įrengus suskystintųjų gamtinių dujų terminalo dujotiekį, atlyginimo. Ieškovės nuomone, dėl apribojimų, susijusių su servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai nuvertėjo. Teismas, įvertinęs šalių pateiktų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, procesiniuose dokumentuose nagrinėjant bylą teisme nurodytus argumentus, esamą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktika, pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį iš dalies tenkinti, kadangi ieškovė, turėdama pareigą, iš dalies pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
  2. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos toliau nurodomos teisiškai reikšmingos ginčui spręsti faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovei nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono ( - ) esantys žemės sklypai: sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas – 2,0 ha, sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas – 4,9962 ha, ir sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas – 2,8006 ha. Atsakovė organizavo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengimą. Šis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130.
  3. Remdamasis Specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės prašymu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013-08-19 įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1093 1 punktu ieškovės sklypui Nr. 5552/0001:411 nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę šio sklypo 0,4407 ha plote: tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Šie servitutai 2013-08-19 įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1094 1 punktu nustatyti ir ieškovės sklypui Nr. ( - ) 1,0652 ha plote ir 2013-08-19 įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1095 1 punktu – ieškovės sklypui Nr. ( - ) 0,9234 ha plote. Šių įsakymų 2.1 punkte nurodyta, jog viešpataujantysis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai. Pagal įsakymų 2.2 punktą, jų savininkė yra atsakovė.
  4. Įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1093 2.4 punktu paskirtas ieškovės nuostolių dėl žemės servitutų sklypui Nr. ( - ) nustatymo atlyginimas, išmokant ieškovei 2550,78 Lt vienkartinę kompensaciją. Įsakymo Nr. 12 VĮ-( 14.12.2)-1094 2.4 punktu paskirtas ieškovės nuostolių dėl žemės servitutų sklypui Nr. ( - ) nustatymo atlyginimas, išmokant ieškovei 9772,90 Lt vienkartinę kompensaciją. Įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1099 2.4 punktu paskirtas nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo sklypui Nr. ( - ) atlyginimas, išmokant ieškovei 6465,88 Lt vienkartinę kompensaciją. Iš viso ieškovei įsakymais nustatyta ir atsakovės sumokėta piniginė kompensacija sudaro 18 789,56 Lt arba 5441,84 EUR.
  5. Nutiesus Specialiuoju planu suprojektuotą dujotiekį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius priėmė 2014-12-23 sprendimus Nr. l2SK(14.12.110)-2535, Nr. l2SK(14.12.110)-2543, Nr. l2SK(14.12.110)-2542 dėl ieškovės sklypų kadastro duomenų pakeitimo. Šių įsakymų pagrindu Nekilnojamojo turto registre ieškovės sklypo Nr. ( - ) 0,4407 ha plote, sklypo Nr. ( - ) 1,0652 ha plote ir sklypo Nr. ( - ) 0,9234 ha plote buvo įregistruota magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona, kurioje ieškovės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyriuje.

7Dėl ieškinio senaties

  1. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams tiek servitutą, tiek specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo. Atsakovės vertinimu, sprendžiant dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams servitutą, atlyginimo, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino eigos pradžia 2013-08-19, pabaiga – 2016-08-19. Sprendžiant dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo, taikytinas 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, numatytas Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje, ieškinio senaties termino eigos pradžia – 2015-01-21, kai ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 12SD-(14.12.104.)-323, pabaiga – 2016-01-21. Ieškovė nesutinka, kad ieškinio senaties terminai yra praleisti.
  2. Teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos prašomų nuostolių tiek dėl servituto, tiek dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo atlyginimo, praleidusi ieškinio senaties terminą, vertinant toliau nurodomas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką.
  3. Ieškinio senaties terminus būtina skirti nuo kitų materialinės teisės terminų, jie nėra tapatūs procesiniams ir procedūriniams terminams. Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
  4. Teismo vertinimu, esant tokiam teisiniam reglamentavimui (18 punktas), šiuo atveju Žemės įstatymu yra nustatytas ne ieškinio senaties terminas, o procedūrinis terminas. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (DK 29 straipsnis, 292 straipsnio 3 dalis ir kt.), terminai, susiję su juridinio asmens veiklos vidinėmis procedūromis (CK 2.91 straipsnio 3 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 3 dalis ir kt.). Nuo ieškinio senaties terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika Nr. 18).
  5. Atsakovė argumentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-355-13 yra pateikti teismo išaiškinimai, jog Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nurodytas terminas yra ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, atlyginimo. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant iš esmės panašioms faktinėms aplinkybėms, bendrosios kompetencijos teismai turi atsižvelgti į specializuotų teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2014).
  6. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad jos nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-355-13 ir šioje nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nesutampa (atsakovės triplikas). Teismo vertinimu, bylų faktinės aplinkybės atsakovės nurodomoje administracinėje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje nėra tapačios, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai (20 punktas), nėra pagrindo atsakovės nurodytoje administracinėje byloje pateiktus teismo išaiškinimus taikyti šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, teismo vertinimu, atsakovės nurodomoje administracinėje byloje nėra pateikiamos teismo išvados dėl Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nurodyto termino pripažinimo ieškinio senaties terminu.
  7. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (12–15 punktai), teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, jog servituto ir specialiųjų sąlygų nustatymas yra vienas nuo kito neatsiejami ieškovės teisių suvaržymai, kadangi abiejų suvaržymų nustatymo tikslai sutampa, tai yra magistralinio dujotiekio įrengimų pastatymas ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose. Būtent tuo tikslu buvo būtina apriboti ieškovės teises į žemės sklypus – nustatyti servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog vienos iš bylos šalių siekis atsietai traktuoti servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-241/2017). Tai sudaro pagrindą ieškovės teisių apribojimus, nustatant servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertinti kaip tęstinį ieškovės teisių pažeidimą. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų arba neveikimo, atliktų tą dieną, tai yra dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
  8. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl servituto ir specialiųjų sąlygų nustatymu, jos vertinimu, padarytų nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, todėl šiuo atveju taikytinas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
  9. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodoma ieškinio senaties termino eigos pradžia dėl nuostolių, padarytų servitutų nustatymu, tai yra 2013-08-19, kurią atsakovė sieja su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono administracinių aktų priėmimu nurodydama, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2013-08-29, kai servitutai ieškovės žemės sklypams buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nuo tada ir buvo įteisinti ieškovės teisių apribojimai, iki tol ieškovei apie faktiškai nustatytus servitutus nebuvo žinoma.
  10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 ir kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
  11. Teismas pripažįsta nustatyta aplinkybę, jog ieškovė apie servitutų nustatymą sužinojo ne anksčiau kaip 2013-08-29 ir būdama apdairi ir rūpestinga apie tai anksčiau sužinoti neturėjo galimybės. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (12–15 punktai) administraciniai aktai priimti

    82013-08-19, šių administracinių aktų pagrindu servitutai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2013-08-29. Iš byloje esančio šiuos administracinius aktus priėmusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-08-22 pranešimo Nr. 12SD-(14.12.104)-2333 ir voko, kuriuo buvo siunčiamas šis pranešimas, matyti, kad pranešimas ieškovei apie priimtus administracinius aktus išsiųstas 2013-08-27 (spaudas ant voko), ieškovė pranešimą gavo ne anksčiau nei 2013-08-29 (spaudas ant voko). Be to, byloje yra 2013-08-22 pranešimo Nr. 12SD-(14.12.104)-2333 kopija, ant jo yra spaudas, kad pranešimas pas atsakovę gautas 2013-08-29. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovė, kaip nurodo atsakovė, apie administracinių aktų priėmimą sužinojo jų priėmimo dieną, tai yra 2013-08-19, atsakovė neįrodinėjo tokių aplinkybių. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai apie tai, jog iki 2013-08-29 ieškovei buvo pranešama apie numatomus nustatyti servitutus, faktiškai jiems nesant nustatytiems, tai yra nesant ieškovės teisių suvaržymų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios (atsakovės 2013-01-07 pranešimas Nr. (4.5)A6-40) ieškovei).

  12. Tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios dėl nuostolių, padarytų nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo. Atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senaties terminą, šiuo atveju įrodinėjo, kad ieškovei apie specialiųjų sąlygų nustatymą tapo žinoma susipažinus su 2015-01-02 pranešimu Nr. 12SD-(14.12.7)-2, kuriuo ieškovei buvo išaiškintos jos teisės, nurodyti terminai, per kuriuos ieškovė gali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė nesutikdama įrodinėjo, jog apie specialiųjų sąlygų nustatymą ji sužinojo 2015-01-21, kai ieškovei buvo pranešta apie magistralinio dujotiekio apsaugos zonos įregistravimą. Teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovei apie specialiųjų sąlygų nustatymą tapo žinoma 2015-01-02, kadangi nepateikė įrodymų, jog 2015-01-02 pranešimas Nr. 12SD-(14.12.7)-2 ieškovei buvo įteiktas 2015-01-02. Byloje yra 2015-01-02 pranešimo Nr. 12SD-(14.12.7)-2 kopija su spaudu, kad pranešimas pas ieškovę gautas 2015-01-05, kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovei apie specialiųjų sąlygų nustatymą buvo pranešta anksčiau nei 2015-01-05, nėra. Tuo pagrindu teismas pripažįsta, jog šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2015-01-05. Kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo nėra praleistas.
  13. Kadangi teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos prašomų nuostolių tiek dėl servituto, tiek dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo atlyginimo, praleidusi ieškinio senaties terminą (16–27 punktai), todėl ieškovė turi teisę reikši reikalavimą dėl, jos vertinimu, šiuo atveju pažeistos teisės gynimo ir teismas sprendžia dėl ieškovės prašomų nuostolių atlyginimo (CK 1.124 straipsnis).
Dėl nuostolių atlyginimo
  1. Kadangi, teismo vertinimu (22 punktas), servitutų nustatymas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra vienas nuo kito neatsiejami ieškovės teisių suvaržymai, todėl teismas sprendžia kartu tiek dėl nuostolių, padarytų servitutų nustatymu, tiek dėl nuostolių, padarytų specialiųjų sąlygų nustatymu, atlyginimo.
  2. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
  3. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
  4. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
  5. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorijai, kurioje turi būti įrengta SGD terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatomas žemės servitutas. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuojami projekto specialiajame plane.
  6. Nustačius servitutą ir įrengus SGD terminalą, siekiant aptarnauti SGD terminalo dujotiekį, ieškovės ginčo žemės sklypuose buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  7. Ieškovės ginčo sklypams nustačius magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonas, taikytini suvaržymai, reglamentuoti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343), Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213), Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12). Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog ieškovės ieškinyje nurodyti šiais norminiais aktais nustatyti suvaržymai yra taikomi ieškovės ginčo sklypams.
  8. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
  9. Toks nurodytas teisinis reglamentavimas, formuojama teismų praktika ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (12–15 punktai) sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad servitutai, specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ieškovės ginčo sklypams yra nustatyti įstatymo pagrindu ir ieškovės žemės sklypai yra tarnaujantieji daiktai atsakovės SGD terminalo kaip viešpataujančio daikto tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 straipsniai). Tuo pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti dėl nustatytų servitutų, specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo atsiradusius nuostolius.
  10. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuostoliai, kuriuos dėl servituto nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant SGD terminalo infrastruktūrą ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginius patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl nuostolių atlyginimo neturi įtakos žemės servituto nustatymui ir naudojimuisi juo.
  11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
  12. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
  13. Ieškovė, pasirinkdama savo teisių gynimo būdą, prašo atlyginti nuostolius, patirtus dėl ginčo žemės sklypų nuvertėjimo. Kaip nustatyta byloje (14 punktas), administraciniais aktais, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika ieškovei buvo nustatytas kompensacijos dydis ir išmokėta 5441,84 EUR dydžio kompensacija.
  14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimą ir apskaičiavimo tvarką. Tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012).
  15. Kai tarnaujančiojo daikto savininkui yra išmokama Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija, kuri nepadengia visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl servituto administraciniu aktu nustatymo patiriamų nuostolių, tarnaujančiojo daikto savininkas teismo tvarka gali papildomai reikalauti tik tos nuostolių dalies, kurios nepadengia pirmiau aptarta kompensacija. Tokiu atveju teismas, priteisdamas nuostolius, įvertina bendrą tarnaujančiojo daikto savininko patirtų nuostolių sumą ir kokią dalį šių nuostolių kompensavo pagal Metodiką apskaičiuota ir išmokėta kompensacija ir šią išmokėtą kompensaciją atima iš priteistinų nuostolių atlyginimo sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016)
  16. Ieškovė nesutinka su administraciniais aktais nustatytos ir išmokėtos kompensacijos už servituto jiems priklausančio žemės sklypo dalyje nustatymą dydžiu, nurodydama, jog dėl servituto, specialiųjų sąlygų nustatymo žemės sklypai nuvertėjo, išmokėtos kompensacijos patirtų nuostolių dėl žemės sklypų nuvertėjimo neatlygina.
  17. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusios iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Aplinkybė, kad tarnaujančiojo daikto savininkas neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos. Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
  18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal Europos deliktų teisės principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikoma tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017).
  19. Kadangi, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (12-15 punktai), ieškovė dėl servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo, patiria suvaržymus, todėl turi teisę į nuostolių atlyginimą. Įrodinėjant turto nuvertėjimą dėl servitutų nustatymo gali būti pateikiama turto vertintojo išvada, ekspertizės išvada dėl turto vertės, kompetentingų institucijų, atliekančių vertinimus, teikiami duomenys apie turto vertę ir jos pokyčius dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
  20. Prašomų priteisti 300 000 EUR patirtų nuostolių dydį dėl žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ieškovė įrodinėjo teismo byloje paskirtos ir atliktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 161228LCH-01. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog dėl servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo vertinamų žemės sklypų vertės sumažėjimas galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), vertė sumažėjo 49 400 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), vertė sumažėjo 93 300 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), vertė sumažėjo 69 600 EUR, iš viso vertė sumažėjo 212 300 EUR. Įrodymų dėl likusios nuostolių dydžio dalies ieškovė nepateikė. Ekspertizės metu buvo atliktas ieškovės ginčo sklypų iki servitutų nustatymo, tai yra iki 2013-08-29, ir po specialiųjų sąlygų nustatymo, tai yra 2015 m. sausio mėn., vertinimas.
  21. Atsakovė, remdamasi 8 punkte nurodytais argumentais, įrodinėjo, jog ekspertizės išvadų pagrįstumas kelia abejonių, todėl jomis negalima vadovautis.
  22. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
  23. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
  24. Teismo vertinimu, vertinant ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais apie ginčo žemės sklypų vertę (Juridinių asmenų registre esantys įregistruoti duomenys apie žemės sklypų vertę, 2013-04-16 uždarosios akcinės bendrovės „Resolution valuations“ atlikta Turto vertinimo ataskaita), vadovaujantis nurodytomis civilinio proceso įstatymo nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, yra pagrindas iš dalies sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, sudarančiais pagrindą abejoti atliktos ekspertizės objektyvumu, nustatant ginčo sklypų rinkos vertę. Šalys prašymų atlikti pakartotinę ekspertizę neteikė.
  25. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1, 4 punktus turto vertinimas gali būti individualus ir masinis. Individualus turto ar verslo vertinimas – toks turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Masinis turto vertinimas – vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, ir šį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu. Šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų.
  26. Byloje yra Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuose yra ginčo žemės sklypų įvertinimas, atliktas masiniu būdu iš esmės panašiu, lyginant su ekspertizės aktu, laikotarpiu, vertinant, jog nekilnojamojo turto kainos paprastai daug per tokį laikotarpį daug nesikeičia. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013-08-29 galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 59 000 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 113 500 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 83 000 EUR.
  27. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra nurodyta, jog ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 2012-04-27 yra 7675 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 2010-07-09 yra 52 132 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 2010-07-09 yra 23 807 EUR. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), ir, teismo vertinimu, būtų pagrindas laikyti oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
  28. Masinis turto vertinimas nuo individualaus iš esmės skiriasi kiekybiniais požymiais: vertinimo apimtis yra didesnė, turto vertinimas specializuojamas pagal vertintojų personalą ir nekilnojamojo turto požymius, numatomas pervertinimo laiko ciklas, tačiau vertinimo taikymo procedūros ir tvarka iš esmės vienodos nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Tačiau vertinant 54–55 punktuose nurodytas aplinkybes, matyti, kad ginčo sklypų rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo ir individualaus vertinimo būdu, skiriasi kelis kartus, tai yra ekspertizės metu nustatyta vertė yra kelis kartus didesnė: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), daugiau ne 7 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), daugiau nei 2 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 2010-07-09 daugiau nei 3 kartus. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms apie ginčo sklypų rinkos vertę, jog ekspertizės metu nustatyta žemės sklypų vertė gerokai, tai yra nuo 2 iki 7 kartų, skiriasi nuo masinio vertinimo metu nustatytos ginčo žemės sklypų vertės, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos ginčo žemės sklypų vertės 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013-08-29 ir negalima jos vienareikšmiškai laikyti įrodyta.
  29. Byloje yra pateikta 2013-04-16 uždarosios akcinės bendrovės „Resolution valuations“ ginčo sklypų Turto vertinimo ataskaita, atlikta iš esmės taip pat panašiu laikotarpiu, lyginant su ekspertizės aktu, vertinant, jog nekilnojamojo turto kainos paprastai daug per tokį laikotarpį nesikeičia. Ataskaitoje yra pateikta ginčo sklypų rinkos vertė 2013-04-15 su specialiąja prielaida. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad rinkos vertė nustatyta su specialiąja prielaida, kad pagal parengtą Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą vertinamuose sklypuose bus nustatyti servitutai, suteikiantys teisę nurodytose žemės sklypų dalyse tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinierinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti (pagal ataskaitos prieduose pateiktus sklypų su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu planus).
  30. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad žemės sklypų rinkos vertė su specialiąja prielaida (vertinant, jog bus nustatyti servitutai ir specialiosios sąlygos) 2013-04-15 yra: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 80 000 Lt (23 170 EUR), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 190 000 Lt (55 028 EUR), žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 100 000 Lt (28 962 EUR).
  31. Formuojama teismų praktika, kad turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias bylai aplinkybes, pavyzdžiui, parduodamo turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o 24 straipsnio 3 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galią ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiūriu reiškia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, gali turėti bylai svarbių įrodymų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi didesnės ar teismui iš anksto nustatytos galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007 m.). Byloje nėra duomenų, kad 2013-04-16 uždarosios akcinės bendrovės „Resolution valuations“ atlikta ginčo sklypų Turto vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų.
  32. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2015 sausio mėnesį (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 4 300 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 10 000 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 5 900 EUR.
  33. Vertinant 58–60 punktuose nustatytas aplinkybes, matyti, kad ekspertizės metu nustatyta rinkos vertė po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo ir atliekant ginčo sklypų vertinimą nustatyta rinkos vertė Turto vertinimo ataskaitoje, numatant servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymą, skiriasi kelis kartus, tai yra ekspertizės metu nustatyta rinkos vertė yra kelis kartus didesnė: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), daugiau nei 5 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), daugiau nei 5 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), beveik nei 5 kartus. Teismo vertinimu, tai, jog ekspertizės metu nustatyta žemės sklypų rinkos vertė gerokai, tai yra apie 5 kartus, skiriasi nuo uždarosios akcinės bendrovės „Resolution valuations“ Turto vertinimo ataskaitoje nustatytos rinkos vertės, o duomenų, jog ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, nėra, todėl ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, sudaro pagrindą kilti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos ginčo žemės sklypų rinkos vertės 2015 m. sausio mėnesį ir neleidžia vienareikšmiškai pripažinti jos įrodyta.
  34. Tačiau kitus atsakovės nurodytus argumentus (8 punktas) dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, išvadų neteisingumo teismas pripažįsta nepagrįstais. Teismo vertinimu, pačios atsakovės iškeltos abejonės, grindžiamos tik atstovo paaiškinimais dėl ekspertizės akte netinkamai taikyto lyginamojo metodo aplinkybių, netinkamų pataisos koeficientų taikymo, netinkamo tam tikrų skaičiavimų atlikimo, nenurodant konkrečių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimų, nepateikiant įrodymų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl šių aplinkybių ginčo sklypų vertinimas buvo atliktas netinkamai, ir visiškai nevertinti ekspertizės išvados kitų įrodymų kontekste ir ja nesivadovauti (CPK 218 straipsnis). Teismo vertinimu, ekspertės L. C. pateikti paaiškinimai dėl ekspertizės išvados tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog abejonės yra pagrįstos.
  35. Dėl nurodytų aplinkybių (48–61 punktai) teismas sprendžia, kad ieškovė, turėdama pareigą, neįrodė konkrečių jos prašomų priteisti 300 000 EUR nuostolių, patirtų dėl ginčo žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, dydžio (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kadangi formuojama teismų praktika, jog aplinkybė, kad tarnaujančiojo daikto savininkas neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos, tuo atveju teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio.
  36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017).
  37. Teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nurodyta teismų praktika, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų pagrindu (Juridinių asmenų registre esantys įregistruoti duomenys apie žemės sklypų vertę, 2013-04-16 uždarosios akcinės bendrovės „Resolution valuations“ atlikta Turto vertinimo ataskaita, Teismo ekspertizės išvados) įvertintą ginčo sklypų rinkos vertės vidurkį iki servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymo ir po nustatymo, sprendžia, kad pagrįstas ir teisingas kompensacijos dydis būtų 100 435 EUR.
  38. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013-08-29 (iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 59 000 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 113 500 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 83 000 EUR. Nekilnojamojo turto registro išrašuose (iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) yra nurodyta, jog ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 2012-04-27 yra 7675 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 2010-07-09 yra 52 132 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 2010-07-09 yra 23 807 EUR. Rinkos verčių vidurkis sudarytų: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 33 338 EUR (7675 + 59 000 : 2), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 82 816 EUR (52 132 + 113 500 : 2), žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 53 404 EUR (23 807 + 83 000 : 2).
  39. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2015 sausio mėnesį (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 4 300 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 10 000 EUR, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 5 900 EUR. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad žemės sklypų rinkos vertė su specialiąja prielaida (vertinant, jog bus nustatyti servitutai ir specialiosios sąlygos) 2013-04-15 yra: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 80 000 Lt (23 170 EUR), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 190 000 Lt (55 028 EUR), žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 100 000 Lt (28 962 EUR). Rinkos verčių vidurkis (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) sudarytų: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. ( - ), 13 735 EUR (23 170 + 4300 : 2), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. ( - ), 32 514 EUR (55 028 + 10 000 : 2), žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. ( - ), 17 431 EUR (28 962 + 5900 : 2).
  40. Vertinant pagal byloje esančius įrodymus ginčo sklypų rinkos vertės vidurkį iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo ir po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo, rinkos vertė būtų 105 877 EUR (33 338 – 13 735 = 19 603; 82 816 – 32 514 = 50 302; 53 404 – 17 431 = 35 973). Minusavus pagal Metodiką apskaičiuotą ir išmokėtą kompensaciją, kompensacija sudarytų 100 435 EUR.
  41. Tiek servitutai, tiek specialiosios žemės naudojimo sąlygos ieškovės ginčo žemės sklypams nustatytos neterminuotai. Žemės sklypai ribojasi su Klaipėdos miesto Taikos prospektu ir Kairių gatve, kuri veda į tarptautinį keleivių ir krovinių terminalą, esantį Smeltės pusiasalyje, todėl žemės sklypai yra strategiškai patogioje vietoje, šalia plento ir geležinkelio linijos. Aukšto slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynas praeina per visų žemės sklypų teritorijas. Žemės sklype 2,8006 ha (unikalus Nr. ( - )) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdynas praeina sklypo centrinėje dalyje, nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,9234 ha plote atskiria sklypą į dvi dalis ir užima 32,97 proc. sklypo ploto. Žemės sklype, 4,9962 ha (unikalus Nr. ( - )) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 1,0652 ha plote atskiria sklypą nuo pagrindinės dalies ir užima 21,32 proc. sklypo ploto. Žemės sklype, 2,0000 ha (unikalus Nr. ( - )) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,4407 ha plote užima 22,04 proc. sklypo ploto. Akivaizdu, jog šios žemės sklypų dalies, esančios patogioje vietoje, ieškovė netenka galimybės naudoti pagal žemės sklypų paskirtį, gauti tam tikrą naudą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, vykdydama kitoje dalyje tam tikrą veiklą pagal paskirtį turi gauti atsakovės sutikimą. Ieškovės žemės sklypuose yra aukštesniojo lygio pavojingumo objekto dalis. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, yra, pagrindas išvadai padaryti, jog įrengus SGD terminalą, jo infrastruktūrą, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovei pradėjus valdyti SGD terminalą, atsakovės pelnas gerokai išaugo ir didžioji pajamų dalis yra gaunama iš SGD terminalo veiklos. Atsakovės pajamos iš SGD terminalo 2015 metais sudarė 69, 9 mln. EUR, 2016 m. metais – 67,0 ml. Todėl, teismo vertinimu, nustatyta 100 435 EUR kompensacijos suma būtų teisingas nuostolių atlyginimas ieškovei už jos patiriamus suvaržymus ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (CK 4.129 straipsnis). Ieškovės iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis)
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
  1. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Byloje yra pateikti įrodymai apie 15 416,30 EUR ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 9 416,30 EUR žyminis mokestis (t. 1, b. l. 15), 3 000 EUR už turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą (t. 3, b. l. 145, 186), 300 EUR už teismo ekspertės apklausą teismo posėdyje (t. 4, b. l. 184) ir 2 700 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 40-48).
  3. Atsakovė pateikė įrodymus apie šioje byloje patirtas 3 668 EUR dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 130-137).
  4. Įrodymų apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
  6. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš viso sudaro 2 700 EUR, iš jų 1 500 EUR už ieškinio parengimą ir 1 200 EUR už dubliko parengimą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 1 500 EUR suma už ieškinio surašymą nėra didesnė, nei nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 punkte (ieškinio pateikimo metu ši suma buvo 1 870 EUR). Ieškovės prašoma priteisti 1 200 EUR suma už dubliko parengimą viršija minėtų rekomendacijų 8.3 punkte numatytą maksimalų advokato užmokesčio dydį, kuris dubliko pateikimo metu buvo 1 157,85 EUR. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat bylos sudėtingumą, apimtį, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, teismas konstatuoja, jog būtinomis, realiomis ir pagrįstomis ieškovės patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti tikslinga pripažinti 2 657,85 EUR sumą (1 500 EUR + 1 157,85 EUR).
  7. Taigi iš viso šioje byloje ieškovės realiai patirtas, būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 119 EUR žyminis mokestis (už patikslintą ieškinio reikalavimą), 3 000 EUR už turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą, 300 EUR už teismo ekspertės apklausą teismo posėdyje ir 2 657,85 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 9 076,85 EUR.
  8. Atsakovė prašo priteisti jos patirtas 3 668 EUR dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė su atsakovės prašoma priteisti suma nesutinka ir nurodo, jog atsakovė tinkamai nepagrindė šių išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, jame nurodė atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, t. y. ieškovės procesinių dokumentų analizė, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose, taip pat kitų procesinių dokumentų ruošimas. Be to, kartu su prašymu į bylą buvo pateiktos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už suteiktą teisinę pagalbą, taip pat šių sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti realiai nebūtų patirtos, todėl ieškovės nurodyti argumentai, jog atsakovė tinkamai nepagrindė šioje byloje patirtų išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės patirtos 3 668 EUR dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti vertinamos kaip būtinos, realios ir pagrįstos.
  9. Ieškovė taip pat nurodo, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, į atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą neturėtų būti įskaityta 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio suma (PVM). Ieškovės teigimu, atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl turi teisę sumokėtą PVM susigrąžinti iš biudžeto pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė advokatų kontoros už suteiktas teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei įrodymus apie šių sąskaitų apmokėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų faktą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-811-241/2016, 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, į atsakovės patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą įskaitytinas ir jos sumokėtas pridėtinės vertės mokestis.
  10. Šioje byloje patenkinta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 33 proc., todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 995,36 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atmesta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 67 proc., proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 457,56 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 537,80 EUR bylinėjimosi išlaidų (2 995,36 EUR – 2 457,56 EUR = 537,80 EUR, CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  11. CPK 87 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2017-05-05 pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, juo ieškovė atsisakė nuo 1 006 536 EUR dalies ieškinio reikalavimo, t. y. pradiniu ieškiniu reikalaujamą sumą nuo 1 306 536 EUR sumažino iki 300 000 EUR. Esant šioms aplinkybėms ieškovei grąžintina 4 723 EUR žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
  12. Valstybės patirtos 1,89 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos, nes ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

9Vadovaudamasis CPK 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

Nutarė

10tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.

11Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferteksos transportas“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ 100 435 EUR kompensaciją, nuo šios sumos 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. rugsėjo 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 537,80 EUR bylinėjimosi išlaidų.

12Kitą ieškinio dalį atmesti.

13Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferteksos transportas“ 4 723 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 081813.

14Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai