Byla e2A-952-340/2017
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo byloje - O. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilstata“ ieškinį atsakovams E. M. ir V. M. įmonei „Res Judicata“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo byloje - O. K..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neturinčiais juridinės galios ir panaikinti atsakovo E. M. 2013-10-31 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2013/65, 2014-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/03, 2014-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/11, 2014-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/21, 2014-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/29, 2014-07-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/35, 2014-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/38, ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai be pagrindo įgytus 29 385,68 Eur, 1295,83 Eur palūkanų pagal CK 6.240 str. 1 d., 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti neturinčiais juridinės galios ir panaikinti V. M. įmonės „Res Judicata“ pateiktas 2014-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1049, 2014-08-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1072 ir 2014-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1079 bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai be pagrindo įgytus 5260,24 Eur, 168,01 Eur palūkanų pagal CP 6.240 str. 1 d., 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 15 d. UAB „Vilstata“, atstovaujama tuo metu buvusio generalinio direktoriaus O. K., sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato E. M. kontora, atstovaujama advokato E. M.. Pagal sutartį advokatas E. M. įsipareigojo teikti UAB „Vilstata“ teisines paslaugas už atlyginimą. UAB „Vilstata“ skolų apyvartinio žiniaraščio su kontrahentu EDGARONOMIKA (advokato E. M. kontora) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis į UAB „Vilstata“ buhalterinę apskaitą įtrauktos 2014-01-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2014/03, 2014-02-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2014/11, 2014-04-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2014/21, 2014-05-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2014/29, 2014-07-07 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2014/35, 2014-07-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2014/38. Į žiniaraštį taip pat įtraukta 2014-01-23 įmokėta į atsakovo sąskaitą 5227,20 Lt suma, kaip apmokėjimas už atsakovo 2013-10-31 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2013/65. Taigi, į UAB „Vilstata“ buhalterinę apskaitą už 2014 m. įtrauktos atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bendrai 90 566,08 Lt (26229,75 Eur) sumai. Ieškovo teigimu, pateiktos apmokėjimui sumos už vieną paslaugos valandą akivaizdžiai neprotingos ir nepaaiškinamos. PVM sąskaitose-faktūrose kaip sąskaitų išrašymo pagrindas nurodytos ataskaitos už suteiktas paslaugas, kurios laikytinos PVM sąskaitų-faktūrų priedais ir turėjo būti pateiktos kartu su sąskaitomis, kad pagrįsti tokių UAB „Vilstata“ išlaidų pripažinimą leidžiamais atskaitymais. Kadangi visos ataskaitos turi registracinius numerius, preziumuojama, kad šie dokumentai buvo išrašyti, tačiau nebuvo pateikti. Išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas veikė kaip advokatas. Atsakovas jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais negali pagrįsti paslaugos suteikimo fakto ir turinio, todėl yra pagrindas panaikinti PVM sąskaitas-faktūras ir priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytas sumas. Dėstydamas argumentus dėl reikalavimų V. M. įmonei „Res Judicata“, ieškovas nurodė, kad 2014-04-01 UAB „Vilstata“, atstovaujama tuo metu buvusio generalinio direktoriaus O. K., sudarė teisnių paslaugų sutartį su V. M. įmone „Res Judicata“, atstovaujama savininkės V. M.. Pagal sutartį V. M. įmonė „Res Judicata“ įsipareigojo teikti UAB „Vilstata“ teisines paslaugas už atlyginimą. UAB „Vilstata“ skolų skolų apyvartinio žiniaraščio su kontrahentu RES-JUDICA (V. M. įmonė „Res Judicata“) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovės buhalterijos į buhalterinę apskaitą įtrauktos atsakovo 2014-04-30 PVM sąskaita-faktūra Serija RJT Nr. 1049, 2014-08-04 PVM sąskaita-faktūra Serija RJT Nr. 1072. Į UAB „Vilstata“ buhalterinę apskaitą už 2014 m. įtrauktos atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bendrai 9873,60 Lt (2859,59 Eur). Vėliau atsakovas teismui pateikė 2014-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1079, kuri nėra įtraukta į buhalterinę apskaitą. Tikėtina, kad ji galėjo būti grąžinta su atžymą apie atsisakymą apmokėti. Pateiktos apmokėjimui sumos už vieną paslaugos valandą akivaizdžiai neprotingos ir nepaaiškinamos. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014-04-30 ir atsakovas E. M., ir atsakovas V. M. įmonė „Res Judicata“ vienu metu (2014-04-30) išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras atitinkamai Nr. 2014/21 ir Nr. 1049, t.y. abu atsakovai vienu metu teikė tas pačias paslaugas ieškovui. Nurodė, kad pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose kaip apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai nurodytos ataskaitos, kurios laikytinos PVM sąskaitų-faktūrų priedais, tačiau ieškovui ir teismui nepateiktos. Kadangi visos ataskaitos turi registracinius numerius, preziumuojama, kad šie dokumentai buvo išrašyti, tačiau nebuvo pateikti. Nurodė, kad sudaryta sutartis savo turiniu ir esme yra pavedimo sutartis. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti suteiktų paslaugų ataskaitas, tačiau reikalavimai nebuvo įvykdyti.
  2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visas PVM sąskaitas-faktūras atsakovai ieškovui išrašė už suteiktas paslaugas, todėl visas sumas iš UAB „Vilstata“ atsakovai gavo pagrįstai ir nieko grąžinti neprivalo. Vykdydami tarp šalių sudarytas teisinių paslaugų sutartis, atsakovai suteikė teisines paslaugas. Atsakovai pateikė į bylą E. M. pažymą apie atliktus darbus, V. M. įmonės „Res Judicata“ pažymą apie atliktus darbus, teikiant teisines paslaugas dalį parengtų procesinių dokumentų. Visas atsakovų už suteiktas teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovas yra priėmęs ir apskaito savo apskaitoje. Byloje esantys įrodymai – tarp šalių sudarytos teisinių paslaugų sutartys, PVM sąskaitos-faktūros ir pažymos apie atliktus darbus bei jų priedai patvirtina, kad atsakovai suteikė teisines paslaugas ieškovui, o jas suteikę išrašė ieškovui sąskaitas-faktūras, t.y. sąskaitos išrašytos įvykus ūkinei operacijai ir atspindi ūkinės operacijos turinį. Kadangi PVM sąskaitos-faktūros išrašytos pagal sutartis suteikus teisines paslaugas, t.y. įvykus ūkinei operacijai ir jos atspindi ūkinės operacijos turinį, nėra jokio pagrindo jas pripažinti neturinčiomis juridinės galios. Paaiškino, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos yra ne už vieną valandą, o už vieną mokėjimo laikotarpį. Sąskaitose nurodytas sumas padalinus iš sutartyse nustatytų tarifų gausis, kiek valandų teisinių paslaugų buvo suteikta per vieną mokėjimo laikotarpį. Aplinkybė, kad buvo nustatyta didesnė kaina nei rekomendacijose, niekaip nepatvirtina, kad teisinės paslaugos nebuvo suteiktos, o PVM sąskaitos-faktūros neturi juridinės galios. Nurodė, kad V. M. įmonė „Res Judicata“, vykdydama tarp šalių sudarytą sutartį, suteikė paslaugas ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras, o ieškovas sumokėjo už paslaugas.
  3. Trečiasis asmuo O. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Vilstata“ atsakovo E. M. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
    1. Aplinkybė, kad atsakovas neturi rašytinių įrodymų apie sąskaitos priėmimą iš ieškovės pusės, kaip ir tai, kad sąskaita nėra įtraukta į ieškovės buhalteriją, savaime nesudaro pagrindo laikyti ją negaliojančia. Iš dokumentų, pateiktų į bylą, spręstina, kad tiek daliniai, tiek ir išankstiniai mokėjimai už paslaugas buvo įprasta praktika tarp šalių, todėl tai, kad vienam iš atsakovų buvo permokėta už paslaugas, kitam neprimokėta, nelaikytina įrodymu apie santykių nebuvimą.
    2. Teismas sutiko, kad neišsaugoję ir nei atsakovui jo reikalavimu, nei teismui nepateikę ataskaitų apie atliktus darbus, atsakovai netinkamai ir neatsakingai tvarkė savo, kaip paslaugų teisėjų, dokumentus, tačiau esant ieškovės tuomečio vadovo paaiškinimams, kad atsakovai visuomet pateikdavo jam atliktų darbų detalias ataskaitas, jis asmeniškai jas derindavo ir tik įsitikinęs jų pagrįstumu priimdavo, taip pat esant duomenims apie tai, kad paslaugų teisėjų išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo ieškovo tuomečio vadovo priimtos ir įmonės apmokėtos, vertina, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
    3. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad ieškovas, veikdamas kaip juridinis asmuo per tinkamus įgalinimus turėjusius asmenis, esant galiojančioms teisinių paslaugų teikimo sutartims ir jas vykdydamas, priimdamas atsakovų už atliktas paslaugas išrašytas sąskaitas-faktūras ir jas apmokėdamas, veikė savo rizika, todėl yra atsakingas už kilusius padarinius (CK 6.242 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų susijusių su sutarčių, sudarytų su atsakovais, galiojimu ar atskiromis jų sąlygomis, todėl nevertino ieškovės argumentų dėl sutarčių sąlygų, tame tarpe ir suderėtos kainos už paslaugas, sąžiningumo. Teismas taip pat nevertino ieškovės argumentų dėl suteiktų paslaugų kokybės, atsižvelgdamas į tai, kad paslaugos buvo ieškovės tuomečio vadovo priimtos, jis teismui patvirtino priėmimo metu jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės neturėjęs, o bylos duomenimis paneigta aplinkybė, kad ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, galimai netinkama suteiktų paslaugų kokybė paaiškėjo tik vėliau (CK 6.724 str., 6.662 str.), kadangi paslaugas priėmęs tuometis ieškovo vadovas aiškiai žinojo ir suprato, kiek ir kokios paslaugos suteiktos.
    4. Nors prašomos priteisti E. M. advokato padėjėjo pagalbos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų dydžių, yra joms artimos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo teiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, tikėtinas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, taip pat į atsakovo procesinį elgesį, pavėluotai teikiant teismui argumentus bei įrodymus, sprendė, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas tik iš dalies ir iš ieškovės atsakovo E. M. naudai priteisia 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-995-854/2016 dalį, kuria iš ieškovės UAB „Vilstata“ atsakovui E. M. priteista 500 bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti atsakovo E. M. naudai iš ieškovo UAB „Vilstata“ 2120 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovo E. M. naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:
    1. atsakovai 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. parengiamųjų bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu paaiškino, kad ataskaitų neturi ir jų pateikti negali. 2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ataskaitas galimai turi UAB „Vilstata“ buvęs direktorius O. K.. 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovai gavo iš O. K. ataskaitas apie teisines paslaugas ir tą pačią dieną jas pateikė teismui. Apelianto E. M. vertinimu, toks atsakovo elgesys negali būti vertinimas kaip netinkamas, o, priešingai, patvirtina, jog atsakovas laiku ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį atsakovo bylinėjimosi išlaidų laikė nepagrįstomis dėl netinkamo atsakovo procesinio elgesio;
    2. Visos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės nepagrįstai pareikšto ieškinio ir patikslinto ieškinio, kuris teismo buvo atmestas. Ieškovė ne vieną kartą keitė poziciją byloje ir dėl to atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio ir patikslinto priešieškinio argumentus, turėjo peržiūrėti daugiau nei 15 bylų, kuriose buvo teikiamos teisines paslaugos UAB „Vilstata“, daugiau nei 60 procesinių dokumentų ir procesinių veiksmų. Akivaizdu, kad tam atsakovo atstovei buvo būtina skirti daug laiko ir darbo sąnaudų.
    3. Atsakovo atstovė byloje surašė didelės apimties procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių byloje buvo šeši.
    4. Atstovui sumokėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacinių dydžių už teisinių paslaugų suteikimą, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visas atsakovo E. M. patirtas 2120 Eur dydžio išlaidas.
  2. Ieškovė UAB „Vilstata“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertindamas tiek bylos pobūdį, sudėtingumą, tiek suteiktų paslaugų apimti, atstovo statusą, atsakovo procesinį elgesį.
    2. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. 14 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovas teismo buvo įpareigotas per 14 dienų pateikti ataskaitas, kitus rašytinius įrodymus apie ginčo paslaugų faktinį suteikimą, tačiau šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Pažymėjo, kad tokių ataskaitų už teisines paslaugas ieškovas prašė atsakovo dar iki kreipimosi į teismą, t.y. dar 2014-10-03 ir 2015-04-02 raštais. Manytina, jog atsakovas, veikdamas sąžiningai ir tinkamai tokius dokumentus galėjo ir privalėjo gauti (jei jų pats nebeturėjo) ir pateikti anksčiau, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė.
    3. Be to, atsakovo patirtų išlaidų pagrįstumui vertinti labai svarbu tai, kad pats atsakovas turi teisinį išsilavinimą, buvęs advokatas, iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbrauktas tik 2014-08-21.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  3. Byloje nustatyta, jog 2011-03-15 UAB „Vilstata“ ir advokatas E. M. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. į UAB „Vilstata“ buhalterinę apskaitą už 2014 metus įtrauktos atsakovo pateiktos PVM sąskaitos - faktūros bendrai 90 566,08 Lt sumai. 2014-01-20 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2014/03 9370,24 Lt sumai, 2014-02-28 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2014/11 28691,52 Lt sumai, 2014-04-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2014/21 18817,92 Lt sumai, 2014-05-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 2014/29 4356,00 Lt sumai, 2014-07-31 PVM sąskaita -faktūra Nr. 2014/38 18024,16 Lt sumai, 2013-10-31 pateikta PVM sąskaita - faktūra Nr. 2013/65 5227,20 Lt sumai yra priimtos tuomečio ieškovo vadovo O. K. parašu. Iš viso per 2014 metus atsakovui UAB „Vilstata“ E. M. pervedė 101462,88 Lt. 2014-10-03 pranešimu paslaugų teikimo sutartis su advokato E. M. kontora ieškovo buvo vienašališkai nutraukta. Ieškovė 2014-04-01 taip pat sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su V. M. įmone „Res Judicata“. Iš viso per 2014 metus UAB „Vilstata“ pervedė į V. M. įmonės „Res Judicata“ sąskaitą 18162,56 Lt. Tiek 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija RJT Nr. 1049 5924,16 Lt sumai, tiek ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija RJT Nr. 1072 3949,44 Lt sumai priimtos buvusio ieškovo vadovo O. K. parašu. 2014-11-05 ieškovas sumokėjo atsakovei V. M. įmonei „Res Judicata“ 12238,40 Lt (mokėjimo dokumento Nr. 2232), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad ši suma mokama už paslaugas, tačiau nenurodant konkrečios mokėjimo paskirties. Sutartis nutraukta ieškovės vienašališkai 2014-10-17 raštu. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neturinčiais juridinės galios ir panaikinti atsakovo E. M. 2013-10-31 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2013/65, 2014-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/03, 2014-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/11, 2014-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/21, 2014-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/29, 2014-07-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/35, 2014-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2014/38, ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai be pagrindo įgytus 29 385,68 Eur, 1295,83 Eur palūkanų pagal CK 6.240 str. 1 d., 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti neturinčiais juridinės galios ir panaikinti V. M. įmonės „Res Judicata“ pateiktas 2014-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1049, 2014-08-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1072 ir 2014-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą Serija RJT Nr. 1079 bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai be pagrindo įgytus 5260,24 Eur, 168,01 Eur palūkanų pagal CP 6.240 str. 1 d., 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Vilstata“ atsakovo E. M. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad aplinkybė, jog atsakovas neturi rašytinių įrodymų apie sąskaitos priėmimą iš ieškovės pusės, kaip ir tai, kad sąskaita nėra įtraukta į ieškovės buhalteriją, savaime nesudaro pagrindo laikyti ją negaliojančia. Teismas sutiko, kad neišsaugoję ir nei ieškovui jo reikalavimu, nei teismui nepateikę ataskaitų apie atliktus darbus, atsakovai netinkamai ir neatsakingai tvarkė savo, kaip paslaugų teisėjų, dokumentus. Ieškovė, veikdama kaip juridinis asmuo per tinkamus įgalinimus turėjusius asmenis, esant galiojančioms teisinių paslaugų teikimo sutartims ir jas vykdydamas, priimdamas atsakovų už atliktas paslaugas išrašytas sąskaitas-faktūras ir jas apmokėdamas, veikė savo rizika, todėl yra atsakingas už kilusius padarinius (CK 6.242 str. 3 d.). Teismas akcentavo, jog nors prašomos priteisti E. M. advokato padėjėjo pagalbos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų dydžių, yra joms artimos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo teiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, tikėtinas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, taip pat į atsakovo procesinį elgesį, pavėluotai teikiant teismui argumentus bei įrodymus, sprendė, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas tik iš dalies iš ieškovės atsakovo E. M. naudai priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
  4. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas E. M. iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kuria sumažintos iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
  5. Pažymėtina, jog CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
  6. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. M. prašė priteisti 2 120 Eur dydžio išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas. Nurodytą sumą sudarė 900 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 000 Eur – už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 110 Eur – už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, 110 Eur – už prašymų dėl įrodymų prijungimo parengimą, įrodymų rinkimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu sumažino atsakovo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur, kadangi

11prašomos priteisti advokato padėjėjo pagalbos išlaidos yra artimos maksimaliems Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytiems dydžiams. Teismas, mažindamas aukščiau nurodytas išlaidas, taip pat rėmėsi atsakovo teiktų procesinių dokumentų apimtimi bei turiniu, tikėtinomis darbo ir laiko sąnaudomis jiems parengti, taip pat į atsakovo procesinį elgesį, pavėluotai teikiant teismui argumentus bei įrodymus.

  1. Nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, apeliantas skunde nurodė, jog tik 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovai iš O. K. gavo ataskaitas apie teisines paslaugas ir tą pačią dieną jas pateikė teismui, todėl toks elgesys negali būti vertinamas kaip netinkamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai vertintini kritiškai.
  2. Kaip jau minėta, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirmosios instancijos teismas, apeliuodamas į atsakovo E. M. procesinį elgesį, nurodė, jog atsakovas pavėluotai teikė teismui argumentus bei įrodymus.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės UAB „Vilstata“ ir atsakovų iš esmė kilo ginčas dėl atsakovų ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimties ir tokių išlaidų pagrindimo. Tiek pradiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu (pateikti teismui atitinkamai 2015-06-16 ir 2015-10-02) ieškovė ginčijo atsakovų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei jose nurodytas sumas, prašydama pateikti ataskaitas už suteiktas paslaugas ir konstatuodama, jog atsakovas jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais negali pagrįsti paslaugos suteikimo fakto ir turinio. Vadinasi, jau nuo 2015-06-16 atsakovams, taigi ir atsakovui E. M., siekiant atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus, kilo pareiga pateikti aukščiau nurodytus ir suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančius įrodymus. Apeliantas skunde nurodė, kad tik 2015 m. gruodžio 14 d. iš buvusio ieškovės vadovo O. K. gavo ataskaitas apie teisines paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad neišsaugoję ir nei ieškovei jos reikalavimu, nei teismui nepateikę ataskaitų apie atliktus darbus, atsakovai netinkamai ir neatsakingai tvarkė savo, kaip paslaugų teikėjų, dokumentus. Skunde atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. parengiamųjų bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu atsakovai paaiškino, kad ataskaitų neturi ir jų pateikti negali, neatleidžia atsakovų nuo įrodinėjimo pareigos procese, siekiant atsikirsti į ieškovės reikalavimus ar juos paneigti CPK nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, aplinkybę apie ataskaitų ir kitų įrodymų neturėjimą, atsakovai turėjo nurodyti jau teikdami atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir atsiliepime išreikšdami savo poziciją dėl to, kur minėti dokumentai galėtų būti, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas neapdairiu ir neatsakingu.
  4. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008;kt.). Apeliantas skunde nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės kaltės, kadangi ji ne vieną kartą keitė poziciją byloje ir dėl to atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio ir patikslinto priešieškinio argumentus, turėjo peržiūrėti daugiau nei 15 bylų, kuriose buvo teikiamos teisines paslaugos UAB „Vilstata“, daugiau nei 60 procesinių dokumentų ir procesinių veiksmų, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, todėl tokie apelianto samprotavimai atmestini kaip nepagrįsti.
  5. Skunde apeliantas pažymėjo, kad atsakovo atstovė byloje surašė didelės apimties procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių byloje buvo šeši. Be to, sumokėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacinių dydžių už teisinių paslaugų suteikimą, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visas atsakovo E. M. patirtas 2120 Eur dydžio išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu tuo aspektu, jog jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacinių dydžių už teisinių paslaugų suteikimą, tačiau akcentuoja, jog Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio procesinis dokumentas, todėl priteisiant bylinėjimosi išlaidas visais atvejais turi būti vertinami prieš tai nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoti kriterijai. Minėtas aplinkybės savo sprendime nurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.
  8. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog atsakovas E. M. yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kurį sudaro 3 lapai, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį sudaro 6 lapai, tačiau minėtas atsiliepimas pateiktas abiejų atsakovų vardu. Byloje atsakovas yra teikęs prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, kurie atitinkamai sudaro 1-2 lapus. Didelės apimties yra nebent atsakovo teikti prašymai dėl papildomų įrodymų pateikimo, bet didelę šių procesinių dokumentų apimtį iš esmės sudaro pateikiami priedai, o ne patys prašymai. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog jo atstovė teikė didelės apimties procesinius dokumentus, nes šį faktą paneigia bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog byloje vyko 6 posėdžiai, tačiau tik vienas posėdis (2015-11-17) truko daugiau nei tris valandas, kiti atitinkamai – nuo 5 min. iki 1 val. 30 min.
  9. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  10. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktą apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  11. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  12. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai