Byla 2A-2000-577/2013
Dėl patirtos žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Orlen Lietuva“ ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Orlen Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 548,52 Lt dydžio nuostolius; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76 Lt sumokėto žyminio mokesčio; grąžinti dalį, t.y., 103 Lt, permokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2011-06-16 atsakovas įsipareigojo nuvežti ieškovo krovinį – C klasės dyzeliną, 2011-06-16 pakrautą Bugenių geležinkelio stotyje, į Maardu (Estija) geležinkelio stotį gavėjui OU Mažeikių Nafta Trading House (siuntos Nr. 901214). Pabrėžė, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti reikalavimus atitinkančius techniškai tvarkingus vagonus. Krovinys buvo gabenamas keturiais atsakovo pateiktais vagonais: Nr. 79419230, Nr. 79725321, Nr. 79415 69 ir Nr. 79494456. Į vagoną Nr. 79494456 buvo pakrauta 105 130 kg C klasės dyzelino. Bugenių geležinkelio stotyje pakrautas krovinys, išgabentas vagonu Nr. 79494456, į Maardu geležinkelio stotį pristatytas 2011-06-20 kitais dviem cisterniniais vagonais Nr. 74903600 ir Nr. 73961872, kuriuose bendras krovinio kiekis sudarė 102 556 kg, t.y. 2 574 kg mažiau negu buvo išsiųsta iš Bugenių geležinkelio stoties. Faktinis krovinio kiekis – 102 556 kg – buvo nustatytas cisterniniame vagone Nr. 79494456, prieš jo perpylimą į du vagonus Jelgavos geležinkelio stotyje. Jelgavos geležinkelio stotyje, 2011-06-17 apžiūros metu, nustačius vagono suvirinimo siūlės įtrūkimą ir produkto pratekėjimą, surašyti bendrosios formos aktai Nr. 367 ir Nr. 368 bei komercinis aktas Nr. A 073208/10, taip pat 2011-06-17 vagono techninės būklės aktas Nr. 7. Visuose minėtuose aktuose nurodyta, kad nustatytas vagono suvirinimo siūlės įtrūkimas, per kurį matomas produkto pratekėjimas. Vagono techninės būklės akte tiksliai užfiksuota, kad nustatytas 3 mm ilgio suvirinimo siūlės įtrūkimas, ir nurodyta defekto priežastis – nekokybiškai atliktas remontas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovas 2011-02-06 raštu Nr. 2(DK)-688 ir 2012-03-22 raštu Nr. 2 (DK)-1571 atmetė ieškovo 2011-10-13 raštą Nr. D2(l 1.6-7)-14727 ir 2012-02-22 raštą Nr. D2(11.6-7)-3303), kuriais buvo prašoma kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, argumentuodamas tuo, kad 2 574 kg trūkumas buvo nustatytas dar iki krovinio perpylimo, pradinėje stotyje uždėtos plombos nepažeistos, o iš vagono tekėjo ne produktas, o lietaus vanduo, kuris buvo susikaupęs vagono katilo įduboje, uždengtoje tą įdubą dengiančia plokšte, ir tą tekėjimą Latvijos geležinkelių kompetentingi darbuotojai klaidingai traktavo kaip vežamo krovinio tekėjimą. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis 2011-06-22 gavo krovinio gavėjo – OU Mažeikių Nafta Trading House pretenziją dėl 2 574 kg dyzelino trūkumo, kurį krovinio gavėjas prašė atlyginti, išrašant jam 2 463,11 USD sumai kreditinę sąskaitą. Šią pretenziją ieškovas tenkino iš dalies, krovinio gavėjui 2011-06-29 išrašydamas 2 548,52 Lt kreditinę sąskaitą.

4Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2011-06-16 ieškovas sudarė su atsakovu krovinio vežimo sutartį, kuri įforminta SMGS vražtaraščiu Nr. 901214, ir kuria atsakovas įsipareigojo nuvežti iš Bugenių geležinkelio stoties 434915 kg dyzelino į Maardu geležinkelio stotį (Estijos geležinkeliai) gavėjui OU Mažeikių Nafta Trading House. Vežimas buvo vykdomas vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu (toliau – SMGS). Krovinį ieškovas savo jėgomis pakrovė; priimant iš Lietuvos geležinkelių traukinį, kurio sąstate važiavo paminėti vagonai, buvo nustatyta, kad per cisternos Nr. 79494456 katilo galinėje dalyje esančią skersinę suvirinimo siūlę laša krovinys 20 lašų/min. intensyvumu. Apie tai Latvijos geležinkeliai telegrama Nr. 230 informavo Bugenių bei Radviliškio geležinkelio stotis. Latvijos geležinkeliai nusprendė krovinį iš cisternos Nr. 79494456 perkrauti į 2 kitas cisternas, kurių Nr. 74903600 ir 73961872. Prieš krovinio perpylimą matavimo būdu atlikus krovinio kiekio patikrinimą nustatyta, kad faktiškai cisternoje Nr. 79494456 yra 2 574 kg dyzelino mažiau nei nurodyta SMGS važtaraštyje. Po krovinio perpylimo cisterninis vagonas Nr. 79494456 buvo grąžintas į Bugenių geležinkelio stotį, kur buvo išplautas ir išgarintas siekiant paruošti cisternos katilą remonto darbams ir 2011-06-22 išsiųstas į Radviliškio stotį. Cisterninis vagonas Nr. 79494456 į Radviliškio prekinių vagonų depą atvyko einamajam remontui su Jelgavos stotyje vizualiai nustatytu pakrauto vagono gedimu – cisternos katilo suvirinimo siūlių trūkimas. Radviliškio prekinių vagonų depe pašalinus privirintą cisterninio vagono katilo įdubį pridengiančią plokštę nustatyta, kad nėra jokio cisterninio vagono katilo plyšio, per kurį galėtų tekėti jame vežamas krovinys, tačiau įdubyje buvo susikaupę apie 30 litrų lietaus vandens, kurio tekėjimas buvo klaidingai traktuojamas kaip vežamo krovinio tekėjimas. 2011-07-07 buvo atliktas hidraulinis bandymas, kurio metu paaiškėjo, kad vagonas Nr. 79494456 yra sandarus. Atsakovas pažymėjo, kad hidraulinis bandymas buvo atliekamas nesiekiant paneigti Latvijos geležinkelių įformintus dokumentus, o siekiant įsitikinti cisterninio vagono Nr. 79494456 sandarumu. Pirminė išvada, kad krovinys laša per suvirinimo siūlę buvo pakankamai tikėtina, ruošiant vagoną remontui nebuvo žinoma, kad hidrauliniai bandymai patvirtins cisternos sandarumą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo kviesti į šios kasdienės savo funkcijos atlikimą Latvijos geležinkelių arba ieškovo atstovus. Taip pat atsakovas nurodė, kad vagono Nr. 79494456 kapitalinis remontas buvo atliktas 2010-05-15 Radviliškio prekinių vagonų depe. Po šio remonto vagonas atitiko Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės“ (RID) ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedo „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ reikalavimus. Vagonas ir šuo metu yra tokios pačios būklės, kaip 2011-06-17, todėl net praėjus daugiau nei metams galima nustatyti, kad vagono katilas neturėjo kiauryminių įtrūkimų, per kuriuos būtų galėjęs lašėti krovinys. Vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindus reglamentuoja SMGS 23 straipsnis. Pagal šio 3 paragrafo 4 punktą vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu krovinį pakrovė arba iškrovė siuntėjas arba gavėjas, jeigu vagonas ar konteineris, kuriame buvo vežamas krovinys, buvo atiduotas gavėjui užplombuotas pagal 9 straipsnio 8 paragrafą tvarkingomis siuntėjo ar pradinės stoties plombomis, arba be išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kurie galėjo būti krovinio masės ir vienetų skaičiaus trūkumo priežastimi.

5Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ mano, jog ieškovo pareikštas ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas BCA Nr.1260707), kuria laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-09-30 (retroaktyvi data – 2007-01-01) buvo apdrausti AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtiniai interesai, be kito ko, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą trečiojo asmens kroviniui ir (ar) patikėtam kitam turtui, bei dėl tos žalos draudėjo patirtų būtinų išlaidų mažinant žalą bei pasekminių finansinių nuostolių atlyginimu, susijusių su negautomis pajamomis dėl žalos, padarytos trečiojo asmens kroviniui ir (ar) patikėtam turtui. Trečiasis asmuo 2011-10-20 gavo atsakovo pranešimą dėl gautos pretenzijos. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, trečiais asmuo pradėjo žalos bylos administravimą ir 2012-04-05 priėmė sprendimą, jog ieškovo pateiktoje pretenzijoje nurodomas įvykis nėra draudžiamasis įvykis, dėl ko draudimo išmokos nuspręsta nemokėti.

6Šalys nagrinėjant bylą nurodė, kad šioje byloje yra reikalinga ekspertizė, tačiau jos skirti neprašė dėl mažos reikalavimo sumos. Atsakovo atstovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad šioje byloje reikėtų specialisto paaiškinimų, tačiau tokio asmens dalyvavimo neužtikrino, nes byloje, jo manymu, yra pakankamai rašytinių įrodymų. Byla buvo nagrinėjama remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo AB „Orlen Lietuva“ naudai 2 548,52 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 548,52 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-19) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 76 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad komerciniame akte, bendruosiuose aktuose bei techninės vagono (konteinerio) būklės akte nurodyta aplinkybė – netvarkinga vagono, kurį priėmė vežti geležinkeliai, būklė (3 mm vagono suvirinimo siūlės įtrūkimas) paneigia prezumpciją, įtvirtintą SMGS 23 straipsnio 4 paragrafo 3 dalyje. Todėl atsakovui, siekiančiam išvengti atsakomybės, atsirado pareiga įrodyti, kad vagone nebuvo išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kad ieškovui buvo pateiktas tinkamai paruoštas cisterninis vagonas naftos produktų pakrovimui ir pervežimui. Taip pat nurodė, kad, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos dėl vagono Nr. 79494456 atliktų remonto darbų (b.l. 150-152), vagono paskutinio kapitalinio remonto darbai buvo atlikti 2010-05-15. Minėta, kad techninės vagono (konteinerio) būklės 2011-06-17 akte nurodytas konteinerio defektas – 3 mm ilgio suvirinimo siūlės įtrūkimas suvirinimo vietoje cisternos gale, atsidaręs dėl nekokybiškai atlikto remonto. Iš teismui pateikto vagono remonto darbų sąrašo nėra galimybės nustatyti, kada prie vagono buvo pritvirtinta įdubą dengianti plokštė (b.l. 131-133, 150-152), todėl teismas padarė išvadą, kad ji galėjo būti pritvirtinta būtent 2010-05-15 kapitalinio remonto metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pateiktos vagono Nr. 79494456 atliktų remonto darbų pažymos (b.l. 152) 35 ir 36 pozicijos matyti, kad po 2010-05-15 kapitalinio remonto iki nagrinėjamo įvykio buvo atlikti dar du vagono Nr. 79494456 einamieji remontai: 2011 metų vasario – kovo mėnesiais. Konstatavo, jog teismui nėra pateikti įrodymai, kad po šių remonto darbų atlikimo buvo atlikta vagono sandarumo patikra, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikatas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad cisterninis vagonas Nr. 79494456 2011-06-18, t.y., po metų, buvo sandarus. Be to, teismas pastebėjo, kad vagono Nr. 79494456 atliktų remonto darbų pažymos 37-39 punktų įrašai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad po krovinio perpylimo cisterninis vagonas Nr. 79494456 buvo grąžintas į Bugenių geležinkelio stotį, kur buvo išplautas ir išgarintas siekiant paruošti cisternos katilą remonto darbams ir 2011-06-22 išsiųstas į Radviliškio stotį, nes šioje pažymoje nurodyta kitokia vagono pristatymo į depus seka. Minėtos pažymos 39 punkte nurodyta, kad 2011-07-07 buvo atlikti cisternos katilo suvirinimo darbai, o tai paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad Radviliškio prekinių vagonų depe, pašalinus privirintą cisterninio vagono katilo įdubį pridengiančią plokštę, nustatyta, kad nėra jokio cisterninio vagono katilo plyšio, per kurį galėtų tekėti jame vežamas krovinys. Šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat paneigia nuotrauka (b.l. 131), kurioje lietuvių kalba padarytas įrašas „teka“, žymintis tekėjimo vietą. Aplinkybę, kad po 2011-06-17 buvo atliekami vagono siūlių suvirinimo darbai, patvirtina ir vagono nuotraukos (b.l. 128-130), kuriose matyti kitoks įdubą dengiančios plokštės vaizdas (papildomos siūlės plokštės plote) lyginant ji su plokštės vaizdu, užfiksuotu nuotraukoje, darytoje 2011-06-30 (b.l. 131). Teismas pažymėjo ir tai, kad 2012-09-24 padarytose visose vagono nuotraukose yra užfiksuota kita vagono pusė, lyginat su ta nuotrauka, kurioje yra užfiksuotas įrašas „teka“, taip pat, kad vagono hidraulinis bandymas buvo atliktas praėjus 20 dienų po vagono defekto nustatymo, o šio bandymo data sutapo su 2011-07-07 atliktų siūlių suvirinimo darbų data. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad 2011-07-07 vagono Nr. 79494456 katilo hidraulinis bandymas buvo atliktas po to, kai buvo atlikti vagono siūlių virinimo darbai, siekiant patikrinti vagono būklę po atlikto remonto. Be to, pirmosios instancijos teisams atkreipė dėmesį, kad nėra pagrįsta ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad įduboje buvo susikaupę apie 30 litrų lietaus vandens, kurio tekėjimas buvo klaidingai traktuojamas kaip vežamo krovinio tekėjimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad dalis krovinio buvo prarasta kroviniui esant atsakovo dispozicijoje, o atsakovas neįrodė, jog egzistuoja atsakovo atleidimo nuo atsakomybės dėl krovinio dalies praradimo pagrindai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2548,52 Lt dydžio nuostolius buvo tenkintas.

8Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas paaiškina, kad 2011 m. vasario 9 d. vagonas buvo atkabintas einamajam remontui Radviliškio prekinių vagonų depe dėl darbinės kameros gembės nutrūkimo (pažymos 35 pozicija). Darbinė kameros gembė yra sudedamoji automatinių stabdžių dalis. 2011 m. kovo 14 d. vagonui buvo atliktas einamasis remontas Latvijos geležinkelių Rygos eksploatavimo ruože, vagono remonto priežastis – įtrūkimai autosankabos korpuse (pažymos 36 pozicija). Taigi, remonto darbai buvo atlikti ne cisterninio vagono Nr. 79494456 katilui, o autosankabai ir stabdžių sistemos daliai, todėl, pasak apelianto, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad po šių darbų atlikimo turėjo būti atlikta vagono sandarumo patikra. Šiam savo teiginiui, kad autosankaba ir stabdžių sistema nėra susijusios su cisternos katilu, patvirtinti apeliantas su apeliaciniu skundu pateikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos „Technika“ 2009 m. išleistos knygos „Geležinkeliai. Bendrasis kursas“ bylai aktualių lapų kopijas. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikatas Nr. 300 nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad vagonas ir 2011-06-18 buvo sandarus. Apeliantas prašo prie bylos prijungti VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikato Nr. 300 priedą Geležinkelio cisterninių vagonų techninės būklės tikrinimo ataskaitą Nr. 08-81-147, kurioje nurodyta, kad kito tikrinimo terminas yra 2014-04, kas suteikia pagrindą prezumpcijai, jog pagal techninius standartus cisternos tinkamumas eksploatacijai (tame tarpe ir sandarumas) yra užtikrintas 4 metų laikotarpiui. Apeliantas nesutinka ir su teismo teiginiu, kad vagono Nr. 79494456 atliktų remonto darbų pažymos 37-39 punktų įrašai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad po krovinio perpylimo cisterninis vagonas Nr. 79494456 buvo grąžintas į Bugenių geležinkelio stotį, kur buvo išplautas ir išgarintas siekiant paruošti cisternos katilą remonto darbams ir 2011-06-22 išsiųstas į Radviliškio stotį, nes šioje pažymoje nurodyta kitokia vagono pristatymo į depus seka. Apeliantas paaiškina, kad pažyma Nr. 2653 yra išrašas iš Automatizuotos duomenų bazės, kurioje registruojami tik vagono gedimai, o ne apskritai vagono judėjimas. Visų geležinkeliais vežamų vagonų judėjimas yra apskaitomas visiškai kitoje duomenų bazėje, tačiau byloje nebuvo kilę ginčo dėl vagono judėjimo aplinkybių, todėl minėta teismo išvada apie vagono judėjimą yra nepagrįsta. Be to, apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad 2011-07-07 buvo atlikti cisternos katilo suvirinimo darbai. Apeliantas pažymi, kad pažymoje Nr. 2653 39 punkte nurodyta preliminari cisterninio vagono Nr. 79494456 atkabinimo priežastis, kuri vagono atkabinimo metu buvo registruojama automatinėje duomenų bazėje (ADB). Paaiškina, kad pirminė vagono atkabinimo priežastis yra įrašoma į automatizuotą duomenų bazę, tačiau tikslus vagono gedimas gali būti nustatytas tik remonto metu. Pabrėžia tai, jog nustačius faktą, kad cisterninio vagono Nr. 79494456 katilas neturi jokių siūlių įtrūkimų, 2011-07-07 Radviliškio prekinių vagonų depe katilo siūlių suvirinimo darbai nebuvo atliekami, tačiau siekiant įsitikinti cisterninio vagono Nr. 79494456 sandarumu, atsakovas kreipėsi į akredituotą inspektavimo įstaigą RAB „BalticRailTest“, kurios kompetencijoje – geležinkelio cisternų - vagonų cisternų inspektavimas, kuri 2011-07-07 inspektavimo protokolu Nr. 02 01-521 ir 2011-07-07 aktu Nr. LS(LV3)-330 patvirtino, jog atlikus hidraulinius bandymus, cisternos hermetiškumo patikrinimus, – cisterninis vagonas Nr. 79494456 atitinka Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės“ (RID) ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) „Pavojingu kroviniu vežimo taisyklės“ nuostatas ir jokių cisterninio vagono Nr. 79494456 katilo siūlių įtrūkimų, per kuriuos galėtų tekėti vežamas krovinys, nėra. Taip pat apeliantas paaiškina, kad įrašą „teka“ ant cisternos katilo padarė Radviliškio prekinių vagonų depo darbuotojai prieš nuimant antdėklą nuo vagono, kad būtų lengviau lokalizuoti įtartą siūlės įtrūkį, ir šio įrašo užrašymas neturi visiškai nieko bendra su remonto darbų cisternos katilui atlikimu arba neatlikimu. Šis įrašas buvo atliktas dar prieš tai, kai paaiškėjo, kad cisternos katilas nėra įtrūkęs. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nepaaiškina, kaip 2012-09-24 darytose nuotraukose atsiradusios siūlės įrodo suvirinimo darbų atlikimą 2011-07-07. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 20 dienų terminas nuo defekto nustatymo iki hidraulinio bandymo atlikimo kaip nors susijęs su virinimo darbų atlikimu. Pažymi, kad laiko tarpas, kurį buvo laukiama RAB „BalticRailTest“ specialistų atvykimo, niekaip negalėjo įtakoti cisterninio vagono Nr. 79494456 gedimo priežasčių. Pasak atsakovo, 2011-07-07 hidraulinis bandymas buvo atliktas siekiant įsitikinti, ar Latvijos geležinkelių darbuotojai teisingai nustatė krovinio pratekėjimą ir 2011-06-17 įformino bendrosios formos aktus Nr. 367 ir 368. Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių prieštaravimų turinčių įrodymų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įpareigojančias teismą įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę. Esant tokiai situacijai, apelianto vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl siekiant teisingai išnagrinėti bylą, ji grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas tvirtina, kadangi cisterninio vagono Nr. 79494456 katilas nebuvo įtrūkęs, ekspertas, apžiūrėjęs vagoną iš vidaus, gali atsakyti į esminius klausimus šioje byloje – ar katilas turėjo įtrūkimų, ar jis buvo remontuotas, ar galėjo tekėti krovinys.

9Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjo prie atsakovo apeliacinio skundo. Palaiko visus argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, ir prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

10Ieškovas AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teisams priėmė sprendimą vertindamas atsakovo pateiktus dokumentus, laikydamasis įrodymų sąsajumo taisyklės. Ieškovo nuomone, teismas, teigdamas, jog dokumente nėra nurodyta, kad po 35 ir 36 pozicijose trumpai aprašytų vagonui atliktų remontų „darbinės kameros gembės nutrūkimas“ ir „įtrūkimai autosankabos korpuse“ nebuvo atliktas vagono sandarumo patikrinimas, neturėjo tikslo konstatuoti, kad autosankabos ir stabdžių sistemos remontai gali turėti įtakos vagono katilo sandarumui, kaip suprato atsakovas. Ieškovas mano, kad šiuo argumentu teismas motyvuotai paaiškino, kodėl VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikatas nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad nepagrįsta atsakovo įrodinėjama aplinkybė, jog jo gabento krovinio netekimo dieną vagonas buvo sandarus. Be to, teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktos aptariamos 2012-11-12 pažymos dėl vagono Nr. 79494456 remonto Nr. 2653 matyti, kad po VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikato išdavimo dienos iki krovinio netekimo dienos vagonui buvo atlikti net du remontai, ir nėra aišku, ar laikotarpiu nuo paskutinio remonto iki krovinio praradimo dienos neatsirado defektas, ko pasėkoje buvo prarasta dalis ieškovo krovinio. Taip pat ieškovas pažymi, 2012-11-12 pažyma dėl vagono Nr. 79494456 atliktų remontų Nr. 2653 patvirtina, jog būtent 2011-07-07 vagonui Nr. 79494456 buvo atliktas remontas – cisterninio katilo suvirinimo siūlių įtrūkimai (pažymos 39 pozicija). Priešingai, nei teigia atsakovas, paties dokumento pavadinimas „Pažyma dėl vagono Nr. 79494456 atliktų remontų“, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioje pažymoje nurodyti duomenys ne apie ketinamus atlikti remontus, bet apie tai, kokie ir kada buvo atlikti vagono remonto darbai. Ieškovas įsitikinęs, kad teismas tinkamai konstatavo, jog nuotraukoje matomas įrašas „teka“ patvirtina, kad krovinys tekėjo toje vietoje, į kurią nukreipta rodyklė, kas patvirtina, kad nurodytoje vietoje buvo plyšys. Akivaizdu, kad šis defektas buvo pašalintas suvirinimo būdu, ką patvirtina kitos atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriose vagono cisternos įduba uždengta dangčiu. Be kita ko, ieškovo nuomone, paminėtina ir tai, kad atsakovas pripažįsta, kad toje vietoje, kurioje buvo pažymėta „teka“, buvo plyšys, nes gindamasis teigia, kad per plyšį tekėjo ne krovinys, bet lietaus vanduo. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad įduboje buvo susikaupęs vanduo. Ieškovo nuomone, neaišku, kaip per mažą, šoninį plyšį į įdubą galėjo patekti lietaus vanduo, taip pat, kad dyzelino ir vandens skirtingos savybės (tokios, kaip spalva, klampumas ir pan.) yra pakankamai akivaizdžios, kad būtų galima padaryti tinkamą išvadą dėl to, kas teka (vanduo ar dyzelinas). Taip pat, ieškovo nuomone, svarbu paminėti, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti 2011-06-17 bendrosios formos aktus Nr. 367 ir Nr. 368, komercinį aktą Nr. A 073208/10, taip pat 2011-06-17 vagono (konteinerio) techninės būklės aktą Nr. 7 surašiusių ir tikrinimus atlikusių asmenų objektyvumu. Taip pat, ieškovo vertinimu, atsakovas nepagrindžia nurodomų aplinkybių dėl to, kodėl iškart nebuvo galima atlikti hidraulinio bandymo, todėl tokie atsakovo paaiškinimai yra nereikšmingi. Be to, ieškovas pastebi, kad nesuprantama dėl kokių priežasčių atsakovas neginčijo ir/ar negrąžino Komercinį akto Nr. A 073208/10 jį išdavusiam geležinkeliui, jei prieštaravo jame nurodytoms aplinkybėms, ir, kaip teigia atsakovas, turėjo aptariamame akte nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus. Ieškovas pažymi, kad atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad teisingo sprendimo priėmimui pakanka tiek joje pateiktų rašytinių įrodymų, tiek bendrųjų žinių. Be kita ko, nurodo, kad atsakovo pareiga buvo gintis nuo jam pareikšto ieškinio visais leistinais įrodymais, dėl ko atsakovas, turėdamas abejonių dėl tinkamo dokumentų aiškinimo, turėjo galimybę kviesti atitinkamus asmenis teikti paaiškinimus, ar inicijuoti eksperto skyrimą, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir atsisakė šios teisės.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-06-16 ieškovas sudarė su atsakovu krovinio vežimo sutartį, kuri įforminta SMGS važtaraščiu Nr. 901214 (b.l. 10-11). Krovinį siuntėjas savo jėgomis pakrovė į 4 cisterninius vagonus: 79419230, 79725321, 79415469, 79494456 (b.l. 10, 11, 12). Jelgavos geležinkelio stotyje, Latvijoje, 2011-06-17 priimant iš Lietuvos geležinkelių traukinį, kurio sąstate važiavo vagonai 79419230, 79725321, 79415469, 79494456, buvo nustatyta, kad per cisternos Nr. 79494456 katilo galinėje dalyje esančią suvirinimo siūlę laša krovinys 20 lašų/min. intensyvumu (b.l. 29-30, 33-34). Latvijos geležinkeliai 2011-06-17 įformino bendrosios formos aktus Nr. 367 ir 368, komercinį aktą Nr. A 073208/10 (b.l. 24-28) bei vagono techninės būklės aktą Nr. 7 (b.l. 24-36). Latvijos geležinkeliai krovinį iš cisternos Nr. 79494456 perkrovė į 2 kitas cisternas, kurių Nr. 74903600 ir 73961872, ir išsiuntė gavėjui (b.l. 13-22, 29-30, 31-32). Prieš krovinio perpylimą matavimo būdu atlikus krovinio kiekio patikrinimą, nustatyta, kad faktiškai cisternoje Nr. 79494456 yra 2574 kg dyzelino mažiau, nei nurodyta SMGS važtaraštyje Nr. 901214 (b.l. 25, 27). Iš pateikto komercinio akto (b.l. 24-28) matyti, kad krovinio, peruoto atsakovui vežti, masė vežimo metu sumažėjo 2574 kg. Šis masės skirtumas nustatytas iki krovinio perpylimo į kitus du vagonus. Šiame akte nurodyta, kad krovinys atvyko techniškai netvarkingame vagone – krovinio nuotėkis 20 lašų per minutę, tačiau visi liukai ir durys sandariai uždaryti, yra tvarkingos siuntėjo plombos. Tai, kad vagonas techniškai netvarkingas – teka iš cisternos, vadovaujantis SMGS 20 priedo 50.6 punktu, konstatuota ir bendrosios formos aktuose (b.l. 29-32). Bendrosios formos akte Nr. 367 taip pat nustatyta, kad iš vagono Nr. 79494456 dyzelinas teka per cisternos galinės dalies suvirinimo siūlę (b.l. 30). Techninės vagono (konteinerio) būklės 2011-06-17 akte nurodytas konteinerio defektas – 3 mm ilgio suvirinimo siūlės įtrūkimas suvirinimo vietoje cisternos gale. Defekto priežastis – nekokybiškai atliktas remontas. Akte nurodyta kapitalinio remonto data – 2010-05-15. Ieškovas 2011-10-13 ir 2012-02-22 pretenzijomis (b.l. 37-38) kreipėsi į atsakovą prašydamas kompensuoti 2574 kg dyzelino trūkumą. Atsakovas 2012-02-06 ir 2012-03-22 raštais ieškovo pretenzijas atmetė, nes geležinkeliai neatsako už krovinio masės sumažėjimą, atsiradusį dėl krovinio savybių ir dėl su pakrovimu susijusių aplinkybių, vežėjui įrodžius atleidimo nuo atsakomybės pagrindus (b.l. 40-43). Ieškovas iš dalies patenkino krovinio gavėjo pretenziją, išrašydamas jam 2548,52 Lt dydžio kreditinę sąskaitą, šią sumą, patikslinęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo (b.l. 119, 121-124).

14Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės už dalies krovinio, gabento tarptautiniu geležinkeliu, praradimą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šie teisiniai santykiai reglamentuojami 1951-11-01 Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS). SMGS 22 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad geležinkelis, kuris priėmė vežti krovinį pagal SMGS važtaraštį, atsako už vežimo sutarties vykdymą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje. Remiantis SMGS 23 straipsnio 1 paragrafu, geležinkelis atsako už krovinio pristatymo termino nesilaikymą ir nuostolį, atsiradusį dėl viso arba dalies krovinio praradimo, masės trūkumo, krovinio sugadinimo, gedimo arba jo kokybės pablogėjimo dėl kitokių priežasčių per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje. SMGS 23 straipsnio 3 ir 4 paragrafuose nustatyti atvejai, kuomet geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies krovinio praradimą. SMGS 23 straipsnio 4 paragrafe įtvirtinta prezumpcija, kad geležinkeliai atleidžiami nuo atsakomybės už krovinio masės ar vienetų skaičiaus trūkumą, jeigu vagonas, kuriame buvo vežamas krovinys, pristatytas tvarkingomis siuntėjo plombomis arba be išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kurie galėjo būti krovinio trūkumo priežastimi. Atsakovo pareigą tikrinti cisterninio vagono techninę būklę iki ir po užpildymo numato SMGS Tarnybinės 8 straipsnio instrukcijos 8.1 paragrafas, 9 straipsnio instrukcijos 9.7 paragrafas, 8 priedo nuostatos.

15Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinį pakrovė ir užplombavo siuntėjas, kad vagono plombos nebuvo pažeistos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad siunta – dyzelinas, ieškovo buvo pakrautas į atsakovui priklausančią cisterną, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti reikalavimus atitinkančius techniškai tvarkingus vagonus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komerciniame akte, bendruosiuose aktuose bei techninės vagono (konteinerio) būklės akte nurodyta aplinkybė – netvarkinga vagono, kurį priėmė vežti geležinkeliai, būklė paneigia prezumpciją, įtvirtintą SMGS 23 straipsnio 4 paragrafo 3 dalyje, todėl atsakovui, siekiančiam išvengti atsakomybės, atsirado pareiga įrodyti, kad vagone nebuvo išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kad ieškovui buvo pateiktas tinkamai paruoštas cisterninis vagonas naftos produktų pakrovimui ir pervežimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja jo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai.

16Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog yra visa eilė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Pažymi, kad vagono Nr. 79494456 kapitalinis remontas buvo atliktas 2010-05-15 Radviliškio depe, o po šio remonto VšĮ Technikos priežiūros tarnyba pripažino, kad cisterninis vagonas Nr. 79494456 atitinka Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės“ (RID) ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ reikalavimus. Apeliantas su apeliaciniu skundu ↔pateikia VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikato Nr. 300 priedą Geležinkelio cisterninių vagonų techninės būklės tikrinimo ataskaitą Nr. 08-81-147, kuriame nurodyta, kad kito tikrinimo terminas yra 2014-04. Tai, apelianto nuomone, suteikia pagrindą prezumpcijai, jog pagal techninius standartus cisternos tinkamumas eksploatacijai (tame tarpe ir sandarumas) yra užtikrintas 4 metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikato Nr. 300 priedas Geležinkelio cisterninių vagonų techninės būklės tikrinimo ataskaita Nr. 08-81-147 suteikia pagrindą prezumpcijai, jog pagal techninius standartus cisterna buvo tinkama eksploatacijai, tačiau nagrinėjamu atveju ši prezumpcija buvo paneigta komerciniame akte, bendruosiuose aktuose bei techninės vagono (konteinerio) būklės akte nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra nuginčytos, todėl atsakovo minėtą įrodymą būtina vertinti visų bylos įrodymų kontekste, nesuteikiant jam išskirtinės reikšmės. Sutiktina, kad VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikato Nr. 300 priedas Geležinkelio cisterninių vagonų techninės būklės tikrinimo ataskaita Nr. 08-81-147 patvirtina cisternos tinkamumą eksplotacijai, tačiau pažymėtina, kad šie įrodymai negali paneigti galimybės, kad cisternos eksplotavimo laikotarpiu galėjo atsirasti įtrūkimas. Nors kito tikrinimo terminas ir buvo nustatytas tik 2014 m. balandžio mėnesį, tačiau tai savaime nereiškia, kad iki to laiko cisternoje negali atsirasti jokių defektų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, VšĮ Technikos priežiūros tarnybos 2010-06-28 sertifikatas nesuteikia absoliučios garantijos, kad per 4 metus cisternai nieko neatsitiks, ir savaime nepaneigia aplinkybės, kad krovinio praradimo dieną cisterninis vagonas galėjo būti su defektu, sąlygojusiu vežamo produkto pratekėjimą. Minėtame Sertifikate nurodytas ketverių metų terminas – tai tik bendro pobūdžio terminas, kuris žymi kito būtino cisternos profilaktinio patikrinimo datą.

17Pritartina apelianto pozicijai, kad pažymoje Nr. 2653 (t. 1, b.l. 152) nurodyti 2011 m. vasario-kovo mėn. vagonui Nr. 79494456 atlikti remonto darbai buvo atlikti ne cisterninio vagono Nr. 79494456 katilui, o autosankabai ir stabdžių sistemos daliai, kurie visai nėra susiję su katilo sandarumu, todėl po šių darbų atlikimo neturėjo būti atlikta privaloma vagono sandarumo patikra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

18Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vagono Nr. 79494456 atliktų remonto darbų pažymos 37-39 punktų įrašai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad po krovinio perpylimo cisterninis vagonas Nr. 79494456 buvo grąžintas į Bugenių geležinkelio stotį, kur buvo išplautas ir išgarintas siekiant paruošti cisternos katilą remonto darbams ir 2011-06-22 išsiųstas į Radviliškio stotį, nes šioje pažymoje nurodyta kitokia vagono pristatymo į depus seka. Pritartina apelianto pateiktam aiškinimui, kad pažyma Nr. 2653 yra išrašas iš automatizuotos duomenų bazės, kurioje registruojami tik vagono gedimai, o ne visa vagono judėjimo eiga. Taigi šis dokumentas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis vagono Nr. 79494456 visą maršrutą. Pastebėtina, kad tai akivaizdžiai atsispindi ir iš pačios pažymos pavadinimo „Pažyma dėl vagono Nr. 79494456 atliktų remontų“. Tačiau kritiškai vertintina apelianto pozicija, kad pažymos Nr. 2653 39 punkte nurodyta tik preliminari cisterninio vagono Nr. 79494456 atkabinimo priežastis, o ne įrašas apie faktiškai atliktus cisterninio vagono katilo siūlių įtrūkimo suvirinimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigia atsakovas, paties dokumento pavadinimas „Pažyma dėl vagono Nr. 79494456 atliktų remontų“ leidžia daryti išvadą, kad šioje pažymoje nurodyti duomenys ne apie ketinimus atlikti remonto darbus, bet apie tai, kokie ir kada buvo atlikti vagono remonto darbai. Pastebėtina, kad pažymos turinys nesuteikia pagrindo išvadai, kad šioje pažymoje fiksuojami ir numatomi, preliminarūs darbai, patikrinimai ar vagono atkabino priežastys. Taigi, nors atsakovas į bylą pateikė šį dokumentą norėdamas patvirtinti aplinkybę, kad vagonas buvo sandarus, tačiau manytina, kad šios pažymos turinys tokios pozicijos nepagrindžia. Be to, nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti atsakovo paaiškinimais, kad į automatizuotą duomenų bazę buvo įrašyta pirminė vagono atkabinimo priežastis ir kad paaiškėjus, kad ji neatitinka realios padėties, nebuvo galimybės automatizuotos duomenų bazės duomenų pakoreguoti, nurodant, kad atkabinimo priežastis nepasitvirtino. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad prie šio įrašo nurodyta data – 2011-07-07, kai jau buvo aiški vagono būklė, o ne ta data, kada vagonas buvo atkabintas – 2011-06-17.

19Priėjus prie išvados, kad 2011-07-07 buvo atlikti katilo suvirinimo darbai, galima tvirtinti, kad siekiant įsitikinti vagono sandarumu po suvirinimo darbų buvo atliktas hidraulinis bandymas. Šią išvadą patvirtina ir datų sutapimas – ir suvirinimo darbai, ir hidraulinis bandymas buvo atliktas būtent 2011-07-07. Taip pat pastebėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kodėl hidraulinis bandymas negalėjo būti atliktas iš karto, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl jos nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

20Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kaip kad ant nuotraukos įrašas „teka“, kad 2012-09-24 darytose nuotraukose matyti kitoks įdubį dengiančios plokštės vaizdas lyginant jį su plokštės vaizdu, užfiksuotu nuotraukoje, darytoje 2011-06-30, kad nuotraukos darytos iš skirtingų pusių, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai situacijai, nes nebuvo aiškintasi, kokiomis aplinkybėmis įrašas buvo padarytas, nebuvo paaiškinta, kaip naujose nuotraukose, darytose 2012-09-24, atsiradusios siūlės įrodo, kad suvirinimo darbai buvo atlikti būtent 2011-07-07, todėl jos nevertintinos. Taip pat pastebėtina ir tai, kad tik iš nuotraukų neįmanoma objektyviai nustatyti, ar buvo atlikti suvirinimo darbai cisternos katilui, ar ne.

21Pastebėtina, kad vienas iš esminių ieškovo poziciją turėjusių patvirtinti teiginių buvo tas, kad vagono įdubyje buvo susikaupę apie 30 litrų lietaus vandens, kurio tekėjimas buvo klaidingai traktuojamas kaip vežamo krovinio tekėjimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo ir ieškovo pastebėjimams, kad šie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įstatymo leistinais įrodymais, paneigiančiais akte kompetentingos institucijos nustatytas aplinkybes, kad iš cisternos pro suvirinimo siūlę tekėjo dyzelinas (CPK 178 str.). Taigi tokiais atsakovo samprotavimais, kad iš cisternos tekėjo susikaupęs lietaus vanduo, nėra jokio teisinio pagrindo remtis darant išvadas dėl cisternos sandarumo.

22Nagrinėjamų klausimų kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš į bylą pateikto komercinio akto (b.l. 24-28) matyti, kad krovinio, perduoto atsakovui vežti, masė vežimo metu sumažėjo 2574 kg. Šis masės skirtumas nustatytas iki krovinio perpylimo į kitus du vagonus. Šiame akte nurodyta, kad krovinys atvyko techniškai netvarkingame vagone – krovinio nuotėkis 20 lašų per minutę, tačiau visi liukai ir durys sandariai uždaryti, yra tvarkingos siuntėjo plombos. Tai, kad vagonas techniškai netvarkingas – teka iš cisternos, vadovaujantis SMGS 20 priedo 50.6 punktu, konstatuota ir bendrosios formos aktuose (b.l. 29-32). Bendrosios formos akte Nr. 367 taip pat nustatyta, kad iš vagono Nr. 79494456 dyzelinas teka per cisternos galinės dalies suvirinimo siūlę (b.l. 30). Techninės vagono (konteinerio) būklės 2011-06-17 akte nurodytas konteinerio defektas – 3 mm ilgio suvirinimo siūlės įtrūkimas suvirinimo vietoje cisternos gale. Defekto priežastis – nekokybiškai atliktas remontas. Komerciniame akte, bendruosiuose aktuose bei techninės vagono (konteinerio) būklės akte nurodyta aplinkybė, kad netvarkinga vagono, kurį priėmė vežti geležinkeliai, būklė (3 mm vagono suvirinimo siūlės įtrūkimas) nėra nuginčyta. Pastebėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su šiuose dokumentuose konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, SMGS taisyklių 18.13 str. numatyta tvarka galėjo grąžinti Komercinį aktą Nr. A073208/10 jį išdavusiam geležinkeliui ir pareikšti nesutikimą su jame nurodytomis aplinkybėmis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas šia galimybe nepasinaudojo ir dėl nesuprantamų priežasčių Komercinį aktą, kuris patvirtina atsakovo atsakomybę, priėmė, nors ir prieštaravo jame nurodytoms aplinkybėms ir turėjo aptariamame akte nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti 2011-06-17 bendrosios formos aktus Nr. 367 ir Nr. 368, komercinį aktą Nr. A 073208/10, taip pat 2011-06-17 vagono (konteinerio) techninės būklės aktą Nr. 7 surašiusių ir tikrinimus atlikusių asmenų objektyvumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dyzelino ir vandens savybės, tokios kaip spalva, klampumas, kvapas ir t.t., yra pakankamai akivaizdžios, speciali kvalifikacija identifikuojant šias medžiagas nereikalinga, todėl labiau tikėtina, kad aktus surašę atitinkami asmenys šias medžiagas nustatė tinkamai, nei kad nesugebėjo atskirti ir padarė neteisingas išvadas.

23Taip pat pastebėtina, kad atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad teisingo sprendimo priėmimui pakanka tiek į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tiek bendrųjų žinių. Be kita ko, pažymėtina, kad šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, taigi, įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, remdamasis šalių į bylą pateiktais įrodymais, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Atsakovas turėjo pareigą gintis nuo jam pareikšto ieškinio visais įstatymo leistinais įrodymais, todėl atsakovas, turėdamas abejonių dėl tinkamo dokumentų aiškinimo, turėjo galimybę kviesti atitinkamus asmenis teikti paaiškinimus, ar inicijuoti ekspertizės skyrimą, tačiau šia teise pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo, nors tokia galimybė jam ir buvo suteikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kad teismui nepakako įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byla buvo nagrinėjama vertinant ir analizuojant į bylą pateiktus įrodymus. Be to, pastebėtina, kad apeliantas, nors apeliaciniame skunde ir nurodo, kad atsakyti į klausimą, ar katilas buvo įtrūkęs, gali tik ekspertas, tačiau nenurodo, kad grąžinus bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jis tokios ekspertizės prašytų ir yra pasirengęs sumokėti už tokio pobūdžio ekspertizės atlikimą. Siekiant visapusiškai ištirti į bylą pateiktus įrodymų reikšmę, prie bylos medžiagos buvo prijungti ir nauji apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

24Apeliacinės instancijos teismo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų pakanka tam, kad būtų priimtas pagrįstas sprendimas dėl ginčo klausimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

25Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja atsakovo atleidimo nuo atsakomybės dėl krovinio dalies praradimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 548,52 Lt dydžio nuostolius tenkino, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

26Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas AB „Orlen Lietuva“ kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko,... 5. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ mano, jog ieškovo pareikštas... 6. Šalys nagrinėjant bylą nurodė, kad šioje byloje yra reikalinga... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13... 8. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo... 9. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjo prie atsakovo... 10. Ieškovas AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-06-16 ieškovas sudarė su atsakovu... 14. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vežėjo... 15. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinį pakrovė ir užplombavo... 16. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog... 17. Pritartina apelianto pozicijai, kad pažymoje Nr. 2653 (t. 1, b.l. 152)... 18. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vagono Nr. 79494456... 19. Priėjus prie išvados, kad 2011-07-07 buvo atlikti katilo suvirinimo darbai,... 20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kaip kad ant... 21. Pastebėtina, kad vienas iš esminių ieškovo poziciją turėjusių... 22. Nagrinėjamų klausimų kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš... 23. Taip pat pastebėtina, kad atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi... 24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų pakanka... 25. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas... 26. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti...