Byla 2A-1229-603/2012
Dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės Andžej Maciejievski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovui A. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 34 notarų biuro notaras E. A. ir J. Š., dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovė H. K. ieškiniu atsakovui A. B. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2008-05-13 H. M. surašytą 2008-05-13 mainų sutartį reg. Nr. ERN-1044. Nurodė, kad 1.0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) priklausė: 3300/10000 dalis - ieškovei H. K., 3300/10000 dalis – H. M., o likusi 3400/10000 dalis – trečiajam asmeniui J. Š.. 2008-06-18 mirė ieškovės H. K. bei trečiojo asmens J. Š. brolis H. M.. Po mirties priimdama palikimą ieškovė sužinojo, kad likus mėnesiui iki mirties, t. y. 2008-05-13, jos brolis sudarė mainų sutartį, kuria jam priklausančią 3300/10000 dalį 1.0000 ha ploto žemės sklypo, esančią ( - ), išmainė į butą, unikalus Nr. ( - ), priklausiusį atsakovui A. B.. Taip pat nurodė, kad H. M. sudarydamas šį sandorį, negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir tinkamai įvertinti šio sandorio pasekmių, nes daug metų be saiko, nuolat ir nepertraukiamai piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo stiprius vaistus ir alkoholinius gėrimus vienu metu, kas vesdavo prie sąmonės netekimo, nesiorientavimo nei aplinkoje, erdvėje, nei laike, be to, H. M. sirgo įvairiomis somatinėmis ligomis, ne kartą gydėsi nuo alkoholizmo bei kitų sunkių ligų VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Maišiagalos ambulatorijoje, Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninės poliklinikoje. Nuolatinis girtavimas ieškovės broliui pasireiškė neigiamu poveikiu jo mąstymui, vedė prie atminties praradimo, į silpnaprotystės išsivystymą, jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumas, reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, globa. Nurodė, kad maždaug nuo 2001 m. iki savo mirties 2008-06-18 H. M. visą laikotarpį skundėsi stipriais, ligų sukeltais skausmais, todėl gydytojai jam buvo skyrę stiprius nuskausminamuosius vaistus, kuriuos jis vartojo kas dieną, ir dar užgerdamas alkoholiu. Ieškovė nurodė, kad 2008-05-15 mainų sutartis buvo sudaryta likus mėnesiui iki H. M. mirties, kai pastarojo sveikatos būklė buvo itin kritiška, t. y. H. M., nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nesugebėjo objektyviai vertinti aplinkybių, žmonių poelgių, nebegalėjo savo nuožiūra disponuoti savo turtu, nepažeisdamas savo paties interesų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas A. B. butą, esantį ( - ), įsigijo 2008-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, o jau 2008-05-13 sudarė minėto buto mainų sutartį su H. M.. Ieškovės teigimu, aplinkybės, jog avarinės būklės buto įsigijimas 2008-03-07 ir jo skubus perleidimas asmeniui, nesuvokiančiam savo veiksmų esmės, mainais į pastarajam priklausantį žymiai didesnės vertės turtą, patvirtina faktą, kad 2008-05-13 mainų sutartis sudaryta apgaulės būdu. Minėto buto vertė 2008-05-13 sandorio sudarymo metu buvo 9104 Lt, tuo tarpu 3300/10000 dalies 1.0000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), - 26730 Lt. Reali vidutinė sklypo dalies rinkos vertė mainų sutarties sudarymo dienai (2008-05-13) buvo kelis kartus didesnė, nes žemės sklypas yra ant ežero kranto, Vilniaus rajone. Mano, kad H. M. įsigijo aukščiau minėtą butą jo net neapžiūrėjęs, nes fiziškai jis nebūtų sugebėjęs to padaryti dėl savo sveikatos būklės. Taip pat nurodo, kad H. M. akivaizdžiai nelygiavertę ir prieštaraujančią jo paties interesams 2008-05-13 mainų sutartį sudarė dėl besaikio alkoholizmo ir kitų somatinių ligų bei eilinį kartą pritrūkęs piniginių lėšų svaigalams, nesuvokdamas savo veiksmų padarinių bei prasmės, tyčia suklaidintas nesąžiningo atsakovo; sandoriu neišreiškė tikrosios valios.

4Atsakovas A. B. procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkama ieškovė, nes ji po brolio mirties neįgijo subjektinės teisės ginti brolio interesų. Taip pat nurodė, kad tarp atsakovo ir H. M. sudarytos mainų sutarties teisėtumą ir galiojimą patvirtina tai, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai, laisvanoriškai, remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais bei šalių gera valia. CK 6.156 str. įtvirtinto principo nei atsakovas, nei H. M. nepažeidė ir laikėsi nuo pat preliminariosios sutarties sudarymo iki pagrindinės sutarties įvykdymo. Nei sutarties sudarymo metu, nei po jos, ieškovės miręs brolis jokiais veiksmais nebuvo parodęs ar pasakęs, jog neketino sudaryti sutarties su atsakovu, ar kad pats atsakovas būtų kažkokiais veiksmais jį vertęs sudaryti sutartį. Atsakovas su ieškovės mirusiu broliu sudarė jiems patogiausią - mainų sutartį bei joje numatė tokias sąlygas, kurios abiem šalims buvo priimtinos. Nurodė, kad sutarties šalys butą, esantį Naujosios Akmenės m., bendru susitarimu įvertino 50000 Lt, o pagal VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdą yra nurodyta 9104 Lt. Žemės dalį šalys įvertino 70000 Lt, o pagal VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdą įvertinta 26730 Lt. Pabrėžė, kad atsakovas sandorio sudarymo metu ieškovės broliui pervedė 20000 Lt (19500 Lt), kaip priemoką, kadangi mainai buvo iš dalies nelygiaverčiai. Aplinkybes, jog H. M. suprato savo ketinimus, suprato ir dalyvavo nustatant sutarties sąlygas, žinojo minimos sutarties pasekmes, grindžia tuo, kad jis sutarties sąlygų aptarime dalyvavo pats nuo pat šalių ketinimo sudaryti sandorį iki sandorio įvykdymo pabaigos; prieš sudarant pagrindinę mainų sutartį jis su atsakovu 2008-04-16 sudarė preliminarią mainų sutartį, kurioje buvo aptarę preliminarias sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad nei notarui, nei jo biuro darbuotojams nekilo jokių abejonių dėl H. M. tariamo savo veiksmų nesupratimo; pasirašydamas sutartį jis buvo blaivus.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančia H. M. ir A. B. sudarytą 2008-05-13 mainų sutartį, reg. Nr. ERN-1044. Taip pat teismas sprendimu taikė restituciją – ieškovę H. K. įpareigojo grąžinti atsakovui butą, esantį ( - ) bei 19 500 Lt priemoką, sumokėtą 2008-04-29 per AB banką SEB bankas į H. M. sąskaitą AB bankas Hansabankas (sąskaitos Nr. ( - )), o atsakovą A. B. įpareigojo grąžinti ieškovei 3300/10000 dalį 1.0000 ha žemės sklypo ( - ). Teismas nustatė, kad ieškovė yra mirusiojo H. M. sesuo ir tai patvirtina giminystės dokumentai - gimimo, santuokos liudijimai. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. 2008-10-15 liudijime nurodyta, kad po H. M. mirties palikimą priėmė H. K. ir Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal CK 1.89 str. 1 d. sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau tuo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 str.). Kitų asmenų interesų tokiu sandoriu nepažeidus, suprantama, kad jiems nesuteikiama teisė sandorį ginčyti (CPK 5 str. 1 d.) (LAT 2007-12-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-561/2007). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovė priėmė mirusiojo H. M. palikimą ir ieškovė pripažintina mirusiojo materialinių ir procesinių subjektinių teisių perėmėja, todėl nustatė, kad H. K. laikytina tinkama ieškove.

6Byloje atlikus ekspertizę, padaryta išvada, jog H. M. 2008-05-13 sudaryto sandorio metu galimai negalėjo teisingai suprasti sandorio esmės bei galimų jo pasekmių dėl žymiai sutrikusios jo pažintinės veiklos. Teismas konstatavo, jog išvadą, kad H. M. mainų sandorio metu nesuprato šių savo veiksmų reikšmės, patvirtina ir byloje surinktų įrodymų visuma. Medicininiai dokumentai, ekspertizės akte nurodytos aplinkybės patvirtina, jog H. M. dar 1987 m. buvo nustatyta įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas; 2005 ir 2007 m. jam nustatyta priklausomybė alkoholiui, jis buvo gydytas dėl alkoholinės psichozės ir abstinencijos būklės, pažymėtas ilgalaikis, pastovus piktnaudžiavimas alkoholiu, surogatų vartojimas. Pažymi, jog nuo 2007 m. H. M. psichinė būsena nebuvo vertinta, tuo tarpu iš dokumentų matyti, jog nuo 2008 m. vasario mėn. fizinė jo sveikata buvo itin bloga. Teismas padarė išvadą, jog H. M. buvo ne eilinis veiksnus asmuo, bet priešingai, ribotas, savo veiksmų galintis nesuprasti ir protingai bei objektyviai įvertinti dėl savo įgimtos silpnaprotystės, buvusio išsilavinimo, gyvenimo būdo ir jau įgyto ilgalaikio alkoholio poveikio, nes tokia prielaida yra protinga ir teisinga, kuri padaryta atsižvelgiant į esamą byloje medžiagą ir liudytojų parodymus.

7Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė, jog parduoti žemę atsakovui pasiūlė ne pats pardavėjas, o jo brolis, be to, atsakovui buvo žinoma, kad tai kito tėvo brolis. Derybos vyko apie mėnesį laiko. Atsakovas įsigijo butą Akmenėje norėdamas užsidirbti. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad iki preliminarios sutarties pasirašymo atsakovas iš anksto pasiruošė sąlygas preliminariai sutarčiai sudaryti: nusipirko butą Akmenėje, kurio vertė pagal oficialų registrą du su puse karto mažesnė už sandorio kainą (perkant butą kainą buvo nustatyta dar mažesnė), t. y. pirko butą su nuostoliu tam, kad ateityje užsidirbti iš kito sandorio.

8Byloje nustatyta, kad 2008-04-16 preliminariąja sutartimi būsimasis pardavėjas (H. M.) ir būsimasis pirkėjas (A. B.) įsipareigojo iki 2008-05-16 šioje sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti Nekilnojamojo turto mainų sutartį, pagal kurią pardavėjas išmainys su būsimu pirkėju 3300/10000 dalį 1.0000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), į būsimajam pirkėjui nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ). Preliminariosios sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad 3300/10000 dalies 1.0000 ha žemės sklypo, šalių įvertinimas yra – 70 000 Lt; buto su rūsiu, šalių įvertinimas yra – 50 000 Lt. Teismas manė, kad atsakovas yra nenuoseklus, nes kainas nustatė sutartyje būtent jis, sąmoningai didinant mainomo buto vertę, nes visiškai nuvertinti sklypą nebuvo protinga, ir tokie veiksmai yra išimtinai atsakovo interesams tenkinti. Teismas taip pat manė, kad pardavėjas neturėjo jokios kompetencijos pagal savo išsilavinimą ir protinius sugebėjimus (dėl silpnaprotystės) nustatyti buto vertę, kuris buvo jam visiškai nereikalingas ir kurio rinkos kaina yra nereali ir ženkliai per didelė. Teismas padaro išvadą, kad tokį įrašą padarė atsakovas su notaru, t. y. pasinaudojo pardavėjo būkle, pasielgė nesąžiningai (apgavo). Tokiu būdu toks įrašas buvo ne pardavėjo interesais, nes atėmus sklypo vertę ir buto vertę dirbtinai padarytas skirtumas 20000 Lt, kurį kaip „kompensaciją“ įsipareigojo sumokėti atsakovas. Tokiu būdu buvo sudarytas tik įspūdis, jog mainai yra visiškai lygiaverčiai.

9Teismas padarė išvadą, kad preliminari sutartis buvo pasirašyta H. M. nežinant ir nemačius mainomo daikto - buto. Jau vien toks sutarties surašymas yra nesąžiningas jo atžvilgiu, nes sutartyje nenumatomos atsakovo pareigos parodyti „pardavėjui“ mainomą daiktą. Sutartyje numatytos tik pareigos H. M.. Vienintelė galimybė buvo atsisakyti sutarties numatyta 7.3 punkte, kai „šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jo sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą“. Teismas konstatavo, jog gali padaryti objektyvią išvadą, kad be teisinio išsilavinimo tik neeilinių arba tik normalių gabumų žmogus, kuris gilintųsi į šios sąlygos prasmę, galėtų suprasti šį sutarties punktą.

10Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas su notaru, sudarydami preliminarią sutartį, visiškai nepagrįstai suteikė „pirkėjui“ perdėtą pranašumą, kas pasireiškė aukščiau nurodytomis aplinkybėmis: atsakovas nemokėjo pinigų, įgijo teisę reikalauti ir nesumokėtą avansą, ir baudą už sutarties neužbaigimą, t. y. apgavo H. M. (CK 1.91 str. 5 d.), neįgijo jam pareigos rodyti mainomą butą, t. y. atsakovas, pats matydamas kitos šalies turtą, jį palenkė mainyti neapžiūrėtą butą, kurio vertę padidino sutartyje ir kurios pasekmes ir sąlygas notaras privalėjo išaiškinti taip, kad nekiltų abejonių, kad sandoris sąžiningas ir teisingas. Tokiu būdu buvo sudaryta nesąžininga ir neteisinga preliminari mainų sutartis. Todėl teismas pripažino, jog šį sandorį H. M. sudarė sau labai nenaudingomis sąlygomis, pasinaudojus jo būsena, kai šis negalėjo objektyviai suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, kuris sudarytas apgaulės būdu, neatskleidžiant jam sandorio efekto ir esminių sąlygų, nesivadovaujant teisingumo ir sąžiningumo principais, todėl šį sandorį teismas pripažino negaliojančiu.

11Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 str. kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – dvišalė restitucija (CK 1.89 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis), kai kiekviena sandorio šalis grąžina visa tai, ką gavo pagal tokį sandorį, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, yra nurodžiusi, kad bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos.

12Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neobjektyviai, neatskleidė esmės ir priėmė neteisėtą sprendimą. Sandorio sudarymo aplinkybes nurodė apeliantas ir sandorį patvirtinęs notaras E. A., nurodant, kad sandorio sudarymo metu H. M. buvo blaivus, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Jokių įrodymų, kad buvo priešingai – byloje nėra. Teismas byloje skyrė pomirtinę H. M. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, pavesdamas ekspertui atsakyti į klausimą – ar H. M. galėjo mainų sutarties sudarymo metu suvokti jam pateiktų pasirašyti dokumentų turinį ir prasmę bei atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti. Atlikta ekspertizė yra niekinė ir negali būti įrodymu CPK 185 str. prasme. Kadangi ekspertė visiškai neatsakė į teismo nutartimi suformuluotą klausimą. Tiek konkrečiai, tiek sistemiškai nagrinėjant CK 1.89 str. sąvoką ,,negalėjo suprasti“ yra akivaizdu, kad teisingam sprendimo priėmimui teismas privalėjo remtis įrodymais, kurie konkrečiai patvirtina ar paneigia sąlygą, t. y. arba tik ,,taip“ arba tik ,,ne“. Konkrečiu atveju teismas rėmėsi ekspertizės išvada, kuri ne tik, kad neatsakė į pateiktą klausimą, tačiau savo esme yra niekinė CK 1.5 str. prasme. CK 1.89 str. realizavimui jokiu būdu negali būti taikoma ekspertizės išvada, kuri yra prielaidinė, sąlyginė, galima; kurioje ekspertė abejoja. Ekspertė akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ir civilinių procesinių teisių ribas pasisakydama dėl klausimų, kurie nebuvo jai užduoti – pateikė išvadą dėl to, kad H. M. galimai teisingai negalėjo suprasti sandorio pasekmių. Teismo išvada, kad H. M. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti akivaizdžiai prieštarauja neginčytinoms bylos aplinkybėms: H. M. pats, o ne per atstovą VĮ ,,Registrų centras“ užsakė nekilnojamojo turto inventorizacinės bylos kopiją, pats įregistravo savo daiktines teises į butą N. Akmenės mieste. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas nurodė iš paties H. M. žinomas aplinkybes, kurioms esant H. M. sudarė sandorį – H. M. gyveno visiškai vienas, niekieno neprižiūrimas ir neglobojamas, gaunantis mažiau nei minimalią pensiją, reikalingas materialinės paramos ir tuo pačiu metu turintis turtą, kuriuo negali pasinaudoti, ir kuris neduoda jokios naudos. H. M. puikiai suvokė savo sveikatos būklę ir tai, kad dėl tokios sveikatos būklės nebus ilgaamžiu. H. M. paaiškino, kad savo turimą turtą – žemės sklypo dalį, jis siūlė pirkti ieškovei, tačiau pastaroji pasiūlė niekingai mažą kainą su komentaru, kad H. M. priklausanti žemės sklypo dalis atiteks ieškovei bet kokiu būdu – arba už siūlomą kainą, arba veltui – po H. M. mirties. Tokiu būdu H. M. sandorį sudarė motyvuijamas dviejų aplinkybių – būtinumo turėti piniginių lėšų, neperleisti turimo turto ieškovei arba už nepagrįstai žemą kainą. Neabejotina, jog sandorio sudarymą lėmė H. M. asmeniniai santykiai su ieškove – į jo turtą pretendavo sesuo, žinanti brolio sveikatos būklę, tačiau visiškai juo nesirūpinanti, neteikianti minimaliausios paramos ir žinanti, kad po artimos H. M. mirties brolio palikimas ieškovei atiteks veltui. Toks H. M. gyvenimo aplinkybių suvokimas pasitvirtino po jo mirties – dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė nei pirmumo teisę turinti H. M. motina, nei ieškovės sesuo, turinti tokias pačias įpėdinės teises. Apeliantui nėra žinomos aplinkybės, kad H. M. būtų ketinęs išsikelti gyventi į N. Akmenę, tačiau už gautą priemoką 20 000 Lt, H. M. ketino pagerinti gyvenimo sąlygas – suremontuoti motinos namą, kuriame gyvena, gauti pajamas, kurių dėka galėtų gyventi orų gyvenimą. Tokį tikslą H. M. negalėjo pasiekti parduodamas turimą turtą ieškovei. Sudarydamas ginčo sandorį, H. M. ne tik gavo būtinas pinigines išlaidas, tačiau ir užsitikrino galimai ateityje būtinų lėšų garantą – nekilnojamąjį turtą – butą. Teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, teigdamas, kad ginčo sandoris sudarytas yra nelygiavertis – mainomo buto rinkos vertė buvo 9104 Lt, o H. M. turėto sklypo vertė – 26 730 Lt. Sutartimi buvo nustatyta, kad apeliantas sumoka H. M. 20 000 Lt priemoką. Mano, kad 2009-09-23 preliminari turto vertės nustatymo pažyma, negali būti laikoma įrodymu CPK 185 str. prasme. Teismas netyrė, ar H. M. atliko bankines operacijas su jo turimomis piniginėmis lėšomis, šių operacijų atlikimo aplinkybėmis. Tokių aplinkybių nustatymas galėtų patvirtinti arba paneigti faktą, kad H. M. tiek sandorio sudarymo metu, tiek po sandorio sudarymo buvo veiksnus, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

13Ieškovė H. K. ir trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad priimtas sprendimas civilinėje byloje yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas. Taip pat nurodė, jog teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. laikėsi rungimosi, betarpiškumo, dispozityvumo, kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Ar asmuo, šiuo atveju H. M. iš tikrųjų buvo tokios būsenos sandorio sudarymo metu, teismas nustatinėjo ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Nors medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, bet ji buvo analizuojama ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LAT formuojamos įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėdamas mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitu įstatymo pagrindu (CK 1.91 str.).

14Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

16Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

17Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

18Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

19Bylos duomenimis, Preliminariąja sutartimi 2008-04-16 H. M. ir atsakovas A. B. įsipareigojo iki 2008-05-16 šioje sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti Nekilnojamojo turto mainų sutartį, pagal kurią pardavėjas išmainys su būsimu pirkėju 3300/10000 dalį 1.0000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), į būsimajam pirkėjui nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ). Preliminariosios sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad 3300/10000 dalies 1.0000 ha žemės sklypo šalių įvertinimu kaina yra – 70 000 Lt; buto su rūsiu šalių įvertinimu kaina yra – 50 000 Lt (b. l. 84 – 86, 1 t.). Mainų sutartimi H. M. ir atsakovas A. B. išmainė butą su rūsiu, esantį ( - ), į 3300/10000 dalį 1.0000 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (b. l. 13 – 15, 1 t.). Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog turtas mainomas su 20 000 Lt priemoka, kuriuos H. M. gavo iš A. B. pries pasirašant sutartį. Ieškovės H. K. (H. M. teisių perėmėjos) teigimu, mainų sandoris sudarytas H. M. – fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, bei sandoris sudarytas apgaulės būdu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 1.89 str. 1 d. fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 str. aiškinimo ir taikymo, LAT yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Taip pat, kaip teisingai nurodė teismas, CK 1.91 str. nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. LAT išaiškino, kad apgaule gali būti pripažintas ne tik klaidingų žinių pranešimas, bet ir svarbių aplinkybių nutylėjimas kitai šaliai, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2005, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003).Turi būti vertinama, ar atsakovas, kaip ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti.

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (tarp jų minėtų preliminarios sutarties, mainų sutarties, nekilnojamojo turto vertinimo duomenis, atliktos medicininės ekspertizės akto duomenis, bylos šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų L. B., J. V., M. B., P. G. parodymus), turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadą, jog H. M. dėl sveikatos būklės bei alkoholinių gėrimų vartojimo žymiai sutrikus jo pažintinei veiklai (įgimtos silpnaprotystės, alkoholizmo, kt.) 2008-05-13 mainų sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir dėl susidėjusių aplinkybių, kurias įtakojo atsakovas, sudarė sandorį labai nenaudingomis sąlygomis, tame tarpe ir padidinta mainomo buto kaina. Byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo sandoriu buvo išmainytas nelygiavertis turtas ir atsakovo sumokėta 20 000 Lt piniginė suma, tinkamai nekompensavo H. M. nuosavybės teise priklaususio turto vertės: 2009-09-23 preliminari turto vertės nustatymo pažyma (b. l. 97 – 100, 1 t.) patvirtina, jog ginčo žemės sklypo 1/3 dalies vertė yra 100 000 Lt, pagal viešo registro duomenis (b. l. 10 – 11, 1 t.) šio žemės sklypo dalies kaina yra 26 230 Lt, ir kaip matyti mainų sutartyje, buvo nurodyta dalies žemės sklypo vertė artimesnė numatytai preliminarioje turto vertės nustatymo pažymoje, kas leidžia teismui teigti, jog nėra pagrindo abejoti minėtoje pažymoje nustatyta turto vertintojų 1/3 dalies nekilnojamojo daikto, kuris yra ( - ), verte. Pagal viešo registro duomenis, išmainyto buto vertė – 9104 Lt (b. l. 25 – 26, 1 t.), atsakovas iš pardavėjos J. K. butą įsigijo už 25 000 Lt (b. l. 79 – 82, 1 t.), kas nesudaro pagrindo teigti, jog buto vertė mainų sutarties sudarymo datai galėjo būti 50 000 Lt, tuo labiau byloje nesant pateiktų kitų įrodymų dėl atitinkamos buto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog mainų sutartyje buvo nustatytos teisingai mainomų objektų kainos bei už tai numatyta kompensacija, todėl yra nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas padarė klaidingą išvadą dėl mainomų objektų kainos nelygiavertiškumo. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais pranešant kitai sandorio šaliai apie tikrovės neatitinkančias žinias, taip pat apie nutylėjimą apie svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio sąlygų, siekiant suklaidinti H. M., taip pat teismas ištyrė ir įvertino atsakovo veiksmus prieš sutarties sudarymą ir po jos pasirašymo. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog sutarties šalis H. M., nepaisant diagnozuotos silpnaprotytės ir piktnaudžiavimo alkoholiu, buvo silpnos sveikatos, ką patvirtina išrašai iš jo medicininių dokumentų (b. l. 32, 150, 157 – 187, 1 t.), todėl akivaizdu, jog esant tokios psichinės ir fizinės būklės asmeniui butas, kuris yra ypatingai toli nuo pačių artimiausių asmenų ir visiškai apleistas (nešildomas, nesant sutvarkytų inžinierinių tinklų, galiausiai nerakinamas) (b. l. 35 – 37, 1 t.), negalėjo net minimaliai užtikrinti jo interesus ar kiek pagerinti jo gyvenimo kokybę, taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog H. M. ketino už gautus pinigus remontuoti gyvenamąjį namą, kai iš esmės pastaruoju metu iki ginčo sutarties sudarymo H. M. buvo hospitalizuotas dėl itin prastos sveikatos būklės. Aukščiau minėta, jog, siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialiųjų žinių, teismas gali skirti ekspertizę, kurią atlieka teismo ekspertas, o eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 212 str., 216 str.). Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Nagrinėjamu atveju teismo paskirta psichiatrijos ekspertizė dėl H. M. psichinės būklės ginčo sutarties pasirašymo metu (2011-01-27 - 2011-03-07 ekspertizės akto Nr. 78TPK-34/2011) buvo atlikta teismo psichiatrės ekspertės, turinčios 8 m. ekspertinio darbo stažo, V. M., kuri atsakė į klausimus, pateiktus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nutartyje, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ekspertė peržengė savo kompetencijos ribas, pasisakydama dėl klausimų, kurie jai nebuvo užduoti. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi ne tik ekspertizės išvadomis, bet, kaip minėta, ir kitais įrodymais – šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat pažymi, kad ekspertizės aktas pagrįstai ir teisingai įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. CPK nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 str.), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju eksperto išvada, surašyta teismo paskirto eksperto ir savo turiniu atitinka CPK 216 str. reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizės išvados, tiek ir kiti minėti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ieškinys yra pagrįstas, nes ginčo sandoris buvo sudarytas asmens, negalėjusio tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir tinkamai įvertinti šio sandorio pasekmių bei kad sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.

Nutarė

23Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovė H. K. ieškiniu atsakovui A. B. prašė teismo pripažinti... 4. Atsakovas A. B. procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį patenkino... 6. Byloje atlikus ekspertizę, padaryta išvada, jog H. M. 2008-05-13 sudaryto... 7. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė, jog parduoti žemę... 8. Byloje nustatyta, kad 2008-04-16 preliminariąja sutartimi būsimasis... 9. Teismas padarė išvadą, kad preliminari sutartis buvo pasirašyta H. M.... 10. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas su notaru, sudarydami preliminarią... 11. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 str. kaip sudaryto savo... 12. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono... 13. Ieškovė H. K. ir trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimu prašė apeliacinį... 14. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 17. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 19. Bylos duomenimis, Preliminariąja sutartimi 2008-04-16 H. M. ir atsakovas A. B.... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 23. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą palikti nepakeistą....