Byla 2-80-494/2016
Dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypų ribų nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, A.Buinovskienei, A.Višumirskajai, dalyvaujant ieškovei D. Z., jos atstovei adv. I.Navickienei, atsakovei B. S., jos atstovui adv. G.Vainiui, atsakovo atstovams M.Špūrui, L.Krezub, J.Vaitiekaičiui, trečiųjų asmenų atstovams G. B., J. Š., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. patikslintą ieškinį atsakovams B. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, G. B. įmonei, UAB „Geokomanda“, AB SEB bankui, I. M., Z. M. dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypų ribų nustatymo,

Nustatė

2Ieškovė D. Z. patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 44-51; 89-95; b.l.99-103, 151-153, t.5) prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovės, D. Z., sutikimą, duotą dėl atsakovės, B. S., žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), Papiškių k., Pagirių k.v., Pagirių sen., Vilniaus r., ribų kadastrinių matavimų patikslinimo; 2) pripažinti negaliojančiu G. B. įmonės 2006-12-12 parengtą atsakovės B. S. žemės sklypo, (unikalus Nr. ( - ) .Papiškių k., Pagirių k.v., Pagirių sen., Vilniaus r., ribų paženklinimo-parodymo aktą bei jo pagrindu sudarytą šio žemės sklypo planą; 3) pripažinti negaliojančiu 2008-06-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-8053-144 „Dėl B. S. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atliktus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“, kuriuo buvo patikslinti B. S. žemės sklypo kadastro duomenys; 4) panaikinti 2008-06-26 V( - )ilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-8053-144 „Dėl B. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4167/0500:95) kadastro duomenų patikslinimo atliktus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“ pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktą B. S. žemės sklypo, (unikalus Nr. 4400-0569-5874), Papiškių k., Pagirių k.v., Pagirių sen., Vilniaus r., duomenų registraciją; 5) nustatyti ieškovės D. Z. žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. ribas pagal UAB „Geokomanda“ 2015-11-12 paruoštą žemės sklypo ribų planą (koordinačių sistema LKS-94) tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8-1 (žalia spalva), koordinatės pagal taškus yra šios: taškas Nr. 1= X6040147,10; Y574735,56; taškas Nr.2=X6040174,03;Y574840,90;taškasNr.=X6040160,41;Y574843,65;taškasNr.4=X6040139,14;Y574847,88;taškas Nr.5=X6040134,92;Y574848,72:taškas Nr.6 X6040131,54;Y574843,36; taškas Nr.7 =X6040110,08;Y574743,37; taškas Nr.8 =X6040130,33;Y574739,31;o atsakovei B. S. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0569-5874), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. ribas pagal UAB „Geokomanda“ 2015-11-12 paruoštą žemės sklypo ribų planą (koordinačių sistema LKS-94) tarp taškų 6-7-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-6, koordinatės pagal taškus yra šios:taškas Nr. 6= X6040131,54;Y574843,36;taškas Nr.7= X6040110,08;Y574743,37 taškasNr.9=X6040079,68;Y574748,81;taškasNr.10=X6040070,62;Y574750,43;taškasNr.11=X6040042,00;Y574753,60;taškasNr.12=X6040033,73;Y574754,47;taškasNr.13=X6040035,73;Y574761,48;taškasNr.14=X6040038,23;Y574770,31;Nr.15=X6040052,42;Y574814,31;taškasNr.16=X6040056,84;Y574828,03;Nr.17=X6040065,76;Y574862,93;Nr.18=X6040068,41;Y574875,92;Nr.19=X6040070,05;Y574878,54;Nr.20=X6040129,52;Y574895,69;Nr.21=X6040130,86;Y574896,19;Nr.22=X6040128,74;Y574848,32 ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad ieškovei D. Z. nuosavybės teise priklauso 0,4400 kv. m bendro ploto žemės sklypas, (unikalus Nr. 4400-0614-8690), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei B. S. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. 4400-0569-5874), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. Nurodė, kad 2006 m. gruodžio mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pasirašyti jos sklype atliktų kadastrinių matavimų dokumentus. Pasirašant dokumentus, ieškovė buvo patikinta, kad niekas nesikeičia, todėl ieškovė būdama visiškai užtikrinta, jog atsakovė nepakeitė jų sklypų bendros ribos, jai pateiktus dokumentus pasirašė. Atsakovės žemės sklypas naujai ženklinamas nebuvo, bendra riba tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo gerai žinoma, nes buvo išlikę 2004 m. Pagirių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto ruošimo metu pastatyti riboženkliai, be to, dar kartą ribos buvimo vieta buvo aiškintasi, kai ieškovė 2006 m. vasarą derino su atsakove technines sąlygas dėl elektros tinklų nutiesimo jos žemės sklype projektuojamam namui, be to ant ribos tuo metu buvo pastatyta laikina tvora. Atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentų pasirašymo aplinkybes galėtų patvirtinti ieškovės giminaitė, tuo metu buvusi ieškovės namuose. 2009 m. lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į UAB „Avalda" dėl jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - )kadastrinių matavimų bylos paruošimo. UAB „Avalda" pamatavo ir nustatė, kad ieškovei ir atsakovei priklausančio gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) bendra riba po kadastrinių matavimų, atliktų 2006 m., buvo pakeista. Matininkai nustatė, kad bendra riba, suformuota ir patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projekte, nesutampa su VĮ Registrų centre po kadastrinių matavimų įregistruota bendra riba. Ji pasirašė atsakovės B. S. prašomus pasirašyti dokumentus tik todėl, kad atsakovės buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių, ieškovei paklausus ar niekas nesikeičia, buvo atsakyta, kad ne. Matavimas natūroje nevyko, todėl nebuvo įmanoma nustatyti, kaip atsakovės prašomuose pasirašyti dokumentuose nurodyti duomenys atitinka realią padėtį.Nnetikėti atsakove ji neturėjusi pagrindo, nes bendra sklypų riba buvo žinoma pagal 2004 m. žemėtvarkos projekto ruošimo metu pastatytus riboženklius, o nauji riboženkliai nebuvo statomi. 2006 m. ieškovė derino su atsakove technines sąlygas dėl elektros tinklų tiesimo ieškovės žemės sklype projektuojamam namui, be to atsakovei žinant, buvo pastatyta laikina tvora. maža to, kad po atsakovės atliktų matavimų ženkliai sumažėjo ieškovės sklypo plotas, tai jos žemės sklypo dalyje liko ir ieškovei priklausantys elektros tinklai ir gręžinys. Tuometinio 2008-06-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr.2-3-8053-14 „Dėl B. S. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atliktus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“, kuriuo buvo patvirtinti B. S. žemės sklypo matavimai, buvo priimtas formaliai, t.y. neįsigilinus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesiekiant išsiaiškinti realios situacijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-3181 sudaryta komisija, išnagrinėjo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų atitikimą teritorijų planavimo dokumentams ir nustatė, kad po kadastrinių matavimų atlikimo, žemės sklypo ribų linijų ilgiai pakito: ties posūkio taškais Nr.1-2 sutrumpėjo 0,71 m; ties taškais Nr.2-3 pailgėjo 1,67 m; ties taškais Nr.3-12-4-11-5 sutrumpėjo 0,07 m; ties taškais Nr.5-10-13-6 pailgėjo 3,69 m; ties taškais Nr.6-7 pailgėjo net 5,58 m, o ties taškais Nr. 7-1 sutrumpėjo 5,34 m. Taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribos ties ribų posūkio taškais Nr.5-10-13-6, Nr.6-7, Nr.7-1 linijų ilgiai neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypo ribų linijų ilgių. Esminis dokumentas, kurio pagrindu sprendžiama dėl kilusio ginčo, yra teritorijų planavimo dokumentas, Komisijos išvada visiškai aiški ir kategoriška – atsakovės žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente, t.y. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr. 2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų. Be to, atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeista tuo metu galiojusių Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių (patv. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr.1P-209) 8.2 p., 10 p. reikalavimai. P. T. 8.2 p., jeigu žemės sklypo ribos buvo ženklintos, tuomet vykdytojas pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 p. išvardintus dokumentus, vietovėje nustato vietas, kur bus atstatomi riboženkliai. Kadangi ieškovės ir atsakovės sklypai buvo suformuoti pagal Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, G. B. įmonė privalėjo nustatyti anksčiau pastatytų riboženklių vietas net tuo atveju, jeigu seni riboženkliai būtų sunaikinti. Taisyklių 10 p., nustato, kad žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims LT nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 nustatyta tvarka. Riboženklių atstatomųjų darbų G. B. įmonė neatliko, nes riboženkliai buvo išsaugoti. Būtent dėl šios priežasties ieškovė nebuvo kviečiama dalyvauti ribų ženklinime, o dokumentai jai buvo atnešti pasirašyti namo. Atliekant kadastrinius matavimus, atsakovė privalėjo remtis Pagirių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte nustatytomis sklypo ribomis. Įregistravus atsakovės sklypo ribas, ieškovei priklausantys elektro kabelis, kuris suprojektuotas ir nutiestas gerokai iki kilo ginčas dėl ribų, o jo vieta buvo nustatyta, atsižvelgiant į ieškovės sklypo ribas pagal ribas. Ieškovės sklype yra statomas gyvenamasis namas, kurio statybos vietos pakeisti negalima ir kuri buvo pasirinkta taip pat atsižvelgiant į ieškovės sklypo ribas pagal abrisą. Tuo atveju, jei liktų galioti atsakovės sklypo ribos, ieškovei priklausantis elektros kabelis bei gyvenamasis namas būtų prie pat atsakovės sklypo ribos.

4Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus, papildomai parodė, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo 2009 metais, kai buvo atliekami jos žemės sklypo geodeziniai matavimai. Ji buvo suklaidinta atsakovės B. S., kai pastaroji jai atnešė pasirašyti atsakovės žemės sklypo ribų aktą, tas akto lapas buvo tuščias, atsakovė B. S. ją užtikrino, kad visi kuoliukai yra savo vietoje. Ji pasitikėjo atsakove, nes pastaroji yra jos giminaitė. Jai priklausantis artezinis šulinys nurodytas UAB „Geokomanda“ plane yra ne toje vietoje kaip nurodyta namo statybos projekte, nes pasirodo, kad tame šulinyje nebuvo vandens. Arteziniam šuliniui yra reikalaingas statybos leidimas. Artezinis šulinys yra jos žemėje, o ne atsakovės sklype. Požeminis kabelis eina atsakovės sklypu, nors kalbelis buvo ieškovės žemės sklype. Kai atsakovė atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, pasirodo, kad ieškovės namas blogai pastatytas, nors ji savo namą statė pagal projektą, namą statyti leidimą ji gavo 2006-11-02.

5Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais.

6A. N. žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Ieškovė pirmu ir antru reikalavimais prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės sutikimą duotą dėl atsakovės B. S. (toliau-atsakovė) priklausančio žemės sklypo, Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ribų kadastrinių matavimų patikslinimo bei pripažinti negaliojančiu G. B. įmonės 2006-12-12 parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. ( - ), ribų paženklinimo-parodymo aktą bei jo pagrindu sudarytą šio žemės sklypo planą. Anot ieškovės, ji sutiko su atsakovei priklausančio žemės sklypo patikslintomis ribomis atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir pasirašė atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes buvo atsakovės suklaidinta ir apgauta dėl esminių žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), atliekamų kadastrinių matavimų aplinkybių. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovė pasirašydama ginčijamą žemės skypo, kadastro Nr. ( - ), aktą sutiko su žemės sklypo patikslintomis ribomis atlikus kadastrinius matavimus, suvokė dėl ko sutinka pasirašydama minėtame akte (suderino ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą su atsakovei priklausančio žemės sklypo riba) ir kokią svarbą šis pasirašytas aktas turi ieškovės interesams. Ieškovė būdama apdairi ir rūpestinga turėjo galimybę dalyvauti ženklinant sklypų ribas. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad pasirašydama žemės skypo, kadastro Nr. ( - ), ribų parodymo-paženklinimo akte ji nesuvokė pasirašomo akto turinio bei jo esmės ar neteisingai išreiškė valią. Ieškovė neįrodė CK 1.90 str., 1.91 str. nustatytų pagrindų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė tyčiniais ir nesąžiningais veiksmais būtų ją apgavusi pasirašant aukščiau nurodytą aktą. Ieškovė turėjo teisę dalyvauti ženklinant žemės sklypų ribas, galėjo domėtis kadastrinių matavimų eiga, reikšti pastabas kadastrinius matavimuis atliekančiai įmonei, bet to nepadarė.

7Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – skyrius) 2007-05-03 gavo atsakovės B. S. prašymą suderinti žemės sklypo, Papiškių k., Vilniaus r. (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )kadastrinius matavimus. Skyrius, vadovaujantis Kadastro nuostatų 65 p., patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, žemės sklypo kadastro duomenų byloje esant tinkamai parengtam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, kuris yra pasirašytas gretimo žemės sklypo savininkės D. Z., nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, tad skyriaus vedėjas jį suderino pasirašydamas kaip tai nustatyta kadastro nuostatų 67 p. ir buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-26 įsakymas Nr. 2.3-8053-144 „Dėl B. S. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atliktus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“. Atsakovei B. S. priklausančio žemės sklypo ribos (kadastro Nr. ( - )) vakarinė, pietinė ir rytinė ribos ribojasi su stabiliais vietovės objektais – keliais, kurių padėtis remiantis VĮ Registro centras 1995-2009 m. ortofotografiniu žemėlapiu nepakito. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovės pateiktas teismui pasiūlymas (planas) dėl ieškovei ir atsakovei B. S. priklausančių sklypų bendros ribos, atitinka žemės sklypo ribas, nustatytas teritorijų planavimo dokumente – Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų. Skyrius, tikrindamas žemės sklypo kadastro duomenų bylą nenustatė, jog žemės sklypo, priklausančio atsakovei B. S., ribos, atlikus kadastrinius matavimus iš esmės skirtųsi nuo minėto žemės sklypo ribų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektu, sklypo plotas išliko nepakitęs, nežymūs sklypo ribų linijų ilgių pokyčiai nelaikytini neatitikimu žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotoms žemės sklypo riboms, gretimo žemės sklypo savininkė ieškovė su nustatytom ribom sutiko, todėl ir buvo suderinta atsakovės sklypo kadastrinių matavimų byla. Ieškovės ketvirtas reikalavimas dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastrinių matavimų įregistravimo panaikinimo Nekilnojamojo turto registre yra perteklinis. Ieškovė penktu reikalavimu prašo nustatyti žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )ir kadastro Nr. ( - )) priklausančių ieškovei ir atsakovei ribas pagal UAB „Geokomanda“ 2015-11-12 parengtą ieškovės pasiūlymą – planą (toliau- UAB „Geokomanda‘ pasiūlymas) teismui dėl ribos nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovas siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribų nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Ieškovė savo patikslintame ieškinyje ne tik kad nepagrindė kodėl pateiktas UAB „Geokomanda“ pasiūlymas yra tinkamiausias kilusio šalių ginčo sprendimas, bet ir neargumentavo, kodėl šis pasiūlymas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Iš pateikto UAB „Geokomanda“ pasiūlymo matyti, kad jį patvirtinus, ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotas sumažėtų 73 kv.m, o atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plotas sumažėtų 293 kv.m. Nors atsakovei priklausantis žemės sklypas ir didesnis daugiau negu dvigubai už ieškovei priklausantį žemės sklypą, tačiau, patvirtinus UAB „Geokomanda“ pasiūlymą, atsakovei priklausantis žemės sklypas sumažėtų apytiksliai 1,75 karto daugiau nei ieškovei priklausantis žemės sklypas. Be to, iš minėto pasiūlymo matyti, kad ieškovė, siekdama nepadaryti dar didesnės disproporcijos tarp ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų plotų mažinant šių žemės sklypų plotus, siūlo atsakovei priklausančio žemės sklypo plotą padidinti valstybinės žemės sąskaita, t.y. susiaurinant atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pietinėje pusėje esančio kelio plotį pagal taškus Nr.18 (x 6040068.41, y 574875.92), Nr.14 (x 6040038.23, y 574770.31), Nr.13 (x 6040035.73, y 574761.48), Nr.12 (x 6040033.73, y 574757.47) bei susiaurinant žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), šiaurės rytinėje pusėje esančio kelio plotį pagal taškus Nr.21 (x 6040130.86, y 574897.73) ir Nr.22 (x 6040128.74, y 574848.32). LR Kelių įstatymo 2 str. 4 d. reglamentuota, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Siūlomi susiaurinti keliai, kuriais suteikiama galimybė kitiems asmenims galimybė patekti prie žemės sklypų, egzistuoja nuo 1995 metų, o juos susiaurinant, išskirtinai atsakovei priklausančio žemės sklypo pietinėje pusėje esantį kelią- būtų pažeidžiamos besinaudojančių šiuo keliu asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „Geokomanda“ pasiūlymas neatitinka žemėtvarkos projekto, kadangi šiuo pasiūlymu yra keičiama ne tik bendra ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba, bet ir atsakovei priklausančio žemės sklypo pietinės ir šiaurės rytinės ribos, kurios ribojasi su stabiliais vietovės objektais - keliais. Patvirtinus šį pasiūlymą būtų pažeistos kitų asmenų teisės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

8A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas posėdžio metu, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad ieškovė atsakovės žemės sklypo ribų parodymo aktą pasirašė gera valia, jame yra ieškovės parašas. Nustatant sklypų ribas turi būti išlaikytas proporcingumas, o šiuo atveju atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų daugiau nei 1,7 karto, o ieškovės sklypo plotas padidėtų kelio, kuris yra valstybinėje žemėje sąskaita. Ginčijamas apskrities viršininko įsąkymas buvo priimtas nenustačius jokių nukrypimų dėl atsakovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl ginčijamo apskrities viršininko įsąkymo panaikinimo, nes ieškovė praleido 1 mėnesio terminą jį ginčyti.

9Atsakovė B. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovei B. S. nuosavybės teise priklauso 1,01 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., o ieškovei nuosavybės teise priklauso greta ęsantis 0,4400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0614-8690, kadastrinis Nr. ( - )), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2-3181 sudarytos komisijos išvada patvirtina, kad ieškovei prilausančio žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente – Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovės pateiktas teismui pasiūlymas (planas) dėl ieškovei ir atsakovei B. S. priklausančių sklypų bendros ribos, atitinka žemės sklypo ribas, nustatytas teritorijų planavimo dokumente – Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų. Nepateikus tokių įrodymų, ieškovės reikalavimai neturi teisinio pagrindo. Atsakovė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasi teisės aktais ir nepažeidė ieškovės interesų. Atsakovė 2006-12-12 suderino su ieškove žemės sklypo ribas ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-06-26 įsakymu Nr.2-3-8053-1411 nustatė, kad atlikus atsakovei B. S. 1,0100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus, reikia kreiptis į VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto ir kadastro -registro skyrių dėl nekilnojamojo turto duomenų patikslinimo. VĮ Registrų centras 2008-07-08 gavusi patikslintus atsakovės žemės sklypo kadastro bylos duomenis, juos įregistravo nekilnojamojo turto registre. Ieškovės teiginiai, kad jos duotas sutikimas atsakovei dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pasirašymas žemės sklypo ribų nustatymo-paženklinimo akte įvyko dėl ieškovės suklaidinimo dėl esminių aplinkybių, kad matavimas natūroje nevyko, kad ieškovė neturėjo pagrindo netikėti atsakove, nes sklypų bendra riba buvo žinoma pagal 2004 metų žemėtvarkos projektto ruošimo metu pastatytus riboženklius, nauji riboženkliai nebuvo statomi ir kad po atliktų atsakovės sklypo matavimų, sumažėjo ieškovės žemės sklypo plotas yra nepagrįsti. Ieškovė pasirašydama 2006-12-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte veikė sąmoningai, protingai ir apdairiai, suprato savo veiksmų reikšmę, jokių pastabų dėl akto nereiškė. Prašydama pripažinti negaliojančiu G. B. įmonės 2006-12-12 parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei jo pagrindu paruoštą planą, ieškovė motyvuoja tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu sudaryta komisija padarė išvadą, kad atsakovės žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus neatitinka teritorijų planavimo dokumente – Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų. Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. M. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu sudarytos komisijos išvadoje nurodoma, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), suprojektuoto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 plotas yra 1,01 ha, atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas – 1,01 ha. Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas preliminariais matavimais. Prieš kadastrinius matavimus visi žemėtvarkiniai projektai įvardinami kaip preliminarūs, o atlikus kadastrinius matavimus – tikslūs. Taigi, šioje išvadoje nurodyta, kad ir po kadastrinių matavimų, atsakovės žemės sklypo plotas yra toks pats – 1,01 ha.

10Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu administracinį aktą Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-26 įsakymą Nr.2.3-8053-144 ir panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre atsakovės B. S. duomenų registraciją. Ieškovė nesutikdama su Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-26 įsakymu Nr.2.3-8053-144 privalėjo per 1 mėnesį kreiptis į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, tačiau to nepadarė. Ieškovė ieškinyje nenurodo jokių argumentų kodėl nesivadovavo minėta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai atitiko nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nuostatas ir jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Ieškovė prašydama nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), esančių Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. ribas pagal pridedamą 2015-11-12 UAB „Geokomanda“ žemės sklypų ribų planą, yra nepagrįstas ir yra naudingas tik ieškovei, toks planas negali būti tvirtinamas, nes pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus ir neatitinka abiejų žemės sklypų bendros ribos nustatytos žemės reformos žemėtvarkos projekte.

11Teismo posėdžio metu atsakovė B. S., palaikydama atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad ieškovei priklausantis artezinis šulinys šiai dienai yra jos žemės sklype, taip pat šiai dienai ieškovės pastatyta tvora randasi ne ieškovės sklype, o jos žemės sklype. Į teismą dėl ieškovės pastatytos tvoros jos sklype ji nesikreipė. Ji į savo sklypą įvažiuoja ieškovės pateiktame UAB „Geokomanda“ sklypų plane apačioje nurodyta gatve, ieškovė į savo sklypą gali patekti plane kairėje pusėje nurodytu keliu. Ieškovės pateiktas UAB „Geokomanda“ planas pažeidžia jos teises, nes sumažėja jos (atsakovės B. S.) žemės sklypo plotas. Jos žemės sklype nėra statinių, yra pastatyti du kilnojami garažai, yra išlikę dar 1938 metais buvusios mokyklos pamatai, savo sklype ji ūkinės veiklos nevykdo. Jos sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu ieškovė nedalyvavo, nes nenorėjo. Aktą ji buvo nunešusi ieškovei pasirašyti, jame buvo nurodyti visi duomenys, esantys akte. Ji siūlė tada ir ieškovei kartu atlikti ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, bet ieškovė atsisakė. Patvirtina, kad UAB „Geokomanda“ plane dešinėje pusėje pavaizduotas kelias yra valstybinė žemė. Kai buvo atliekami jos žemės sklypo kadastriniai matavimai, ieškovės žemės sklypas buvo tuščias, jame namas dar nebuvo pastatytas.

12Atsakovės B. S. atstovas,remdamasis atsiliepimuose į ieškinį bei rašytinėje baigiamojoje kalboje (b.l.170-185, t.5) nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

13Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-26 įsakymo Nr. 2.3-8053-144 „Dėl B. S. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atliktus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktą atsakovės B. S. žemės sklypo duomenų registraciją yra išvestinio pobūdžio ir perteklinis, kadangi, teismui, patenkinus kitus patikslinto ieškinio reikalavimus, - pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pagrindas pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

14Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

15Trečiojo asmens G. B. įmonės atstovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovei buvo pranešta apie atliekamus atsakovei B. S. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai tuomet nebuvo atlikti. Realiai ieškovė matavimuose nedalyvavo. Ieškovei atsakovės sklypo ribų nustatymo aktas buvo pateiktas, aktą ieškovei pateikė pasirašyti pati atsakovė B. S., nors įstatymas reikalauja, kad aktas turi būti pasirašytas vietoje, nustatant ribas. Atlikdamas atsakovės žemės sklypo ribų matavimus jis vadovavosi atsakovės sklypo abrisu, žemėtvarkos projektu. Pravažiavimo kelias nurodytas prie atsakovės sklypo į atsakovės sklypą neįeina. Atliekant atsakovės sklypo ribų matavimą, gretimų sklypų savininkams apie tai buvo pranešta registruotu paštu, ieškovei paštu pranešimas nebuvo siunčiamas.

16Tretysis asmuo UAB „Geokomanda“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. UAB „Geokomanda“ atstovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Parodė, kad pagal UAB „Geokomanda“ 2015-11-12 paruoštą planą, atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų leistinos paklaidos ribose, leistina paklaida yra 603 kv. m, t.y. 6 arai. Pagal šiai dienai esančią situaciją, ieškovės tvora ir artezinis šulinys randasi atsakovės žemės sklype. Ieškovei priklausantis namas sklype stovi daugiau nei 5 metrai iki atsakovės žemės sklypo ribos. Atsakovės sklypo ribų taškai, kurie įregistruoti kadastre ir pateiktame plane nurodyti taškai ne visi sutampa. Sutampa pagal ( - ) gatvę, 4 m ploto kelias, vakarinė atsakovės sklypo riba beveik ta pati. Taškuose 12-13-14 ir iki 15 taško plane 4 m kelias nurodytas kaip ir žemėtvarkos rojekte, kelias nėra plane pasiaurintas. Ieškovės pateiktas UAB „Geokomanda“ planas atitinka viršininko administracijos įsakymu patvirtintą žemėtvarkos projekto planą, toje teritorijoje yra žemės trūkumas. Abiem šalims trūksta žemės, ieškovei trūksta 534 kv. m, o leistina paklaida 332 kv. m, atsakovei pagal jos įregistruotą žemės sklypo planą žemės netrūksta, o pagal UAB „Geokomanda“ parengtą planą atsakovei trūksta 293 kv. m žemės. UAB „Geokomanda“ plane nurodytas pravažiavima taškuose 21-22-5 ir atsakovės įregistruotame kadastriniame plane nurodytas pravažiavimas skiriasi, nes atsakovės sklypo plane nurodytas status įvažiavimas, o turi būti nuožulnus pravažiavimas. UAB „Geokomanda“ plane nurodytas pravažiavimas tokio pločio kaip ir žemėtvarkos projekte, planas parengtas taip, kad labiausiai atitiktų ir ieškovės ir atsakovės interesus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

17Tretieji asmenys I. M. ir Z. M. į posėdį neatvyko, atsiliepimų nepateikė, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

18Liudytojas V. S. parodė, kad dirba UAB „Vilniaus topografija“ geodezininku. B. S. buvo užsakiusi sukoordinuoti bendrus taškus su jos sklypu ir trečiajam asmeniui Z. S. priklausančiu sklypu, kurio kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1997 metais, kai tuomet dar nebuvo tikslių matavimų prietaisų. Pagal jo parengtą planą taškas 2 pamatuotas per palydovą, taškas 1 – jo koordinatės tikslios, linijoje taškuose 1.45 – 0.81 yra klaida. Taškas 1 tai yra tvora, nuo tvoros kampo yra riba, bet šis taškas nustatytas klaidingai.

19Liudytojas P. K. parodė, kad jis dirba UAB UAB „Elmonta“ inžinieriumi – derintoju. Ieškovė jo prašė nustatyti elektros kabelio buvomo vietą nuo prie kelio stovinčio skydelio, priklausančio Lesto iki ieškovės namo įvado. Kabelio jis ieškojo specialaus prietaiso pagalba – generatoriumi su imtuvu. Pagal matininko nurodytus taškus buvo atlikta kabelio geodezinė nuotrauka. Tas kabelis eina asfaltuotu keliu nuo Lesto skydelio iki ieškovės namo.

20Pirmą kartą bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme apklausti liudytojai parodė sekančiai (b.l. 72-77, 98, t.1) :

21Liudytojas D. V. paaiškino, kad atsakovės nepažįsta, ieškovę yra matęs. Žino dėl ko ginčas – yra riboženkliai, yra tvora, kuri neatitinka riboženkliams. Kai atvyko į vietą, pamatė tvorą. Kada atsirado riboženkliai jis nežino. Kai buvo atvažiavęs pirmą kartą, jų nebuvo. Buvo pakeista sklypo konfigūracija po kadastrinių matavimų.

22Liudytojas M. K. paaiškino, kad prieš 5-6 m. ieškovė kreipėsi dėl elektros tinklų. Nuvažiavo į vietą. Tikslių planų nebuvo. Ieškovė parodė kuoliuką ir pasakė, kad tai jos žemė. Kabelis buvo suprojektuotas vienoje pusėje kelio. Kai klojo kabelį, niekas nesakė, kad tai ne atsakovės žemė, problemų nebuvo. Kabelis abonentinis, jis laikomas savininko nuosavybe, jis nepriklauso elektros tinklams. Jiems buvo pateikti dokumentai, kuriuose buvo pažymėta kaimynės žemė. Kabelį paklot paprašė užsakovas. Kabelis yra šalia kelio, beveik po keliu. Kai pradėjo kloti kebelį, užsakovas pasakė, kad: ,,tai ne mūsų žemė, klokit pas mane“.

23Liudytoja D. K. paaiškino, kad ieškovė yra jos brolio žmona. Atsakovę yra mačiusi tada, kai jos brolienė pasirašinėjo dokumentus. Liudytoja buvo tuo metu pas savo brolienę, kai ši pasirašė dokumentus. Atsakovė sakė, kad vėliau statys namą. Kalba ėjo apie ribas, kuoliukus. Kuoliukai buvo mediniai, kada atsirado metaliniai, ji nežino. Brolienė atsakovės atneštus dokumentus pasirašė gera valia, niekas jai negrasino. Visa tai buvo 2005 m. - 2006 m.

24Liudytoja H. V. paaiškino, kad ieškovė yra jos kaimynė. Riba tarp sklypų buvo tiesi. Pamatavo, įkalė medinius kuoliukus. Ji dalyvavo, kai vyko matavimas, gerai atsimena. Kas matavo, pavardės nežino, vardas buvo Rolanda. Po to D. Z. pastatė tvorą ant savo žemės. Ar matuojant dalyvavo atsakovė, ar atsakovės motina, ji nežino. Ar kai vyko matavimai jau buvo kelias, ji nepamena. Tačiau pamena, kur buvo ribos.

25Liudytojas S. S. paaiškino, kad 2004 m. jį pakvietė I. G. – žmonos motina, jai dalino žemę, statė kuoliukus R. J.. Jis padėjo įkalti kuoliukus. Pamatavo, tada atėjo D. Z., sakė, kad jai blogas privažiavimas iki sklypo, kreipėsi necenzūriniais žodžiais į I. G., sakė, kad ji užėmė žemes. R. J. D. Z. patarė padaryti kitą įvažiavimą, paklausė, ar užteks žemės. Tada pradėjo naujai matuoti. R. J. liepė 6 m. pernešti kuoliukus. Jis taip ir padarė. Kuoliukus jis statė du kartus, pėdsakai liko po pirmo statymo. Žemės sklypo konfigūracija pasikeitė. Riba buvo tiesi, po to pasidarė kreiva, kai buvo pravestas kelias. Kada atsirado tvora – nepamena, kieno ji žemėje pastatyta negali pasakyti.

26Liudytoja R. J. parodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą 2004-11-02 Nr. 23-8434-41 patvirtintą Pagirių kadastro žemės vietovės projektą buvo suprojektuotas sklypas 779-1, kurio plotas hektaras, 1 aras. Visi matavimai atliekami buvo su 50 m juosta, tai yra preliminarūs matavimai. Tarp sklypų 779-1 ir 778-9 savininkų, kiek jai buvo žinoma, susidarė konfliktinė situacija. Vietovėje paženklinant sklypo ribas, buvo išbraižyti abrisai, sklype 7791 linijos ilgis pažymėtas iki projektuojamo kelio posūkio, tuo tarpu sklypo 7789 3,4 linijos ilgis pažymėtas bendras iki gretimo savininko sklypo ribos. Todėl minėtuose abrisuose linijų ilgiai nesutampa. Sklypai yra skirtingos konfigūracijos, nesutapimai yra neišvengiami. Sklypų matavimai buvo atlikti preliminariai, po to jie įteisinti, yra padaryti sklypo 7791 kadastriniai matavimai, kurį atliko Biloto įmonė. Kadastriniai matavimai atliekami aukšto tikslumo matavimo priemonėmis, pagal leistiną ribinę paklaidą ir šis sklypas buvo sėkmingai užregistruotas Registrų centre. Tuo metu, kada įmonės parengtas planas pateko į Vilniaus žemėtvarkos skyrių, buvo peržiūrėtas, pretenzijų nebuvo, suderintas ir išsiųstas į Registrų centrą. Vienas linijos ilgis – bendra riba, o kitoje pažymėta – iki kelio posūkio. Ten kelias yra projektuojamas, norint įsukti į sklypą, kitaip neįvažiuosi, reikia pasisukti. Ieškovės linija parodyta bendra visa. Kelias dar yra iš kitos pusės. Apie 8 metrus gaunasi– tai yra kelio posūkis. Matavimo metu buvo tai, kad E. G. ir kita pretendentė, kurios pavardės nepamena, susibarė. Buvo pareikalauta keliuko įvažiavimui. Po to G. sutiko leisti ten tą keliuką pravažiuoti, taip ir atsirado, liudytoja nemano, kad jis ten reikalingas, nes yra kelias iš kitos pusės. Nepažeidžiant šalių interesų tikslinga tą keliuką panaikinti ir sureguliuoti tas ribas. Kitaip negalima, nes nėra žemės, nėra kaip stumdyti. Kiek liudytojai žinoma, yra kitos šalies kadastriniai matavimai. Jei yra nesutarimai, gal reikia antros pusės sklypą geodeziškai pamatuoti. Registre užregistruota 44 arai lygiai, čia yra viršplotis, projektą reiktų patikslinti su kadastriniais matavimais. Preliminarūs matavimai galioja iki kadatsrinių matavimų. Dėl NŽT išvados, gautos byloje - preliminarūs matavimai galioja iki kadatsrinių matavimų. Vėliau žemės planas tikslinamas su atitinkamais prietaisais. Gaunasi daug tiksliau, tie netikslumai visada būna, kokį planą bepaimsime. Preliminarūs visada su rulete matuojami. Didelių neatitikimų liudytoja nemato, vis vien atliekant su prietaisu, neatitikimai būna. Preliminarūs matavimai buvo ir vieno, ir kito sklypo. Galėjo ikiteismine tvarka šalys susitarti.

27Patikslintas ieškinys atmestinas.

28Pagal ( - )straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

29CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

30Byloje nustatyta, kad ieškovės D. Z. nuosavybės teise nuo 2005-12-02 įregistruotas 0.4400 ha ploto žemės sklypas (projekto plane pažymėtas 789-9): naudojimo būdas -kiti žemės ūkio paskirties sklypai, (unikal. Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Papiškių k. Vilniaus r. sav., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; šio žemės sklypo įsigijimo pagrindas: 2005-11-22 Dovanojimo sutartis Nr.8659, 2005-11-22 priėmimo-perdavimo aktas Nr.8660; pagal pirminį sklypo planą (abrisą), ieškovei priklausantis sklypas yra stačiakampio formos, jo kraštinės yra 41,2x107,6x42,0x108,2; šio žemės sklypo 2004-05-21 ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad sklypas pažymėtas 4 riboženkliais, sklypas ribojasi gretimybėje su 4 m pločio keliu, žemės sklypais Nr.779-9, Nr.779-1 (atsakovei B. S. priklausančiu žemės sklypu) ir privačia namų valda, į šį žemės sklypą privažiuojama 4 m pločio keliu nuo kelio iki Vilnius-B. V.; ieškovei priklausantis žemės sklypas, (unikal. Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Papiškių k. Vilniaus r. sav.: 2007-02-14 Kredito sutarties Nr. ( - ) pagrnidu įkeistas Seb bankui; 2006-11-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė ieškovei statybos leidimą Nr.1164 ūkininko sodybos (gyvenamojo namo,ūkio pastato statybai ieškovei priklausančiame sklype pagal 2006 m. balandžio mėn. parengtą projektą (b.l.15,19-20, 28-31, 155-173, t.1; b.l. 54-58, 59, t.2).

31Atsakovės B. S. nuosavybės teise nuo 2006-11-24 įregistruotas 1.0100 ha ploto žemės sklypas (projekto plane pažymėtas 779-1): naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties sklypai, (unikal. Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), Papiškių k. Vilniaus r. sav.,; šio žemės sklypo įsigijimo pagrindas – 2006-11-24 Dovanojimo sutartis Nr.1-7877; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastrinius matavimus atliko G. B. įmonė, kadastriniai matavimai įregistruoti nuo 2008-07-08); pagal pirminį sklypo planą (abrisą), atsakovei priklausantis sklypas yra netaisiklingos stačiakampio formos, jo kraštinės yra 77,2x100,6x54,9x62,6x127,2; šio žemės sklypo 2006-12-12 ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad sklypas pažymėtas 7 riboženkliais, sklypas ribojasi gretimybėje 5-6 su ieškovei D. Z. priklausančiu sklypu (akte yra ieškovės D. Z. parašas), kad. Nr. ( - ), 6-7-1 pravažiavimu, 2-3-4-5 pravažiavimu, 1-2 keliu Rūdninkai – Vilnius; atsakovei B. S. priklausančio 1.0100 ha ploto žemės sklypo 2007-05-02 G. B. įmonės parengtame plane, atsakovei priklausančio sklypo kraštinės yra 77,13x104,29x49,56x61,89x128,87 (b.l.16-18, 21-25, 174-189,t.1).

32Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-06-26 įsakymu Nr. 2.3-8053-(41) dėl B. S. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo, buvo patikslinti atsakovei priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo 10100 kv. m ploto, kadastrinis Nr. ( - ), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., G. B. įmonės atlikti kadastriniai matavimai (b.l. 48,188, t.1).

33VĮ Vilniaus regiono keliai 2011-05-19 rašte Nr. 693 (2015-11-30 Nr.S-1433) dėl kelio juostos pločio, nurodyta, kad kelio Nr.202 Kirtimai-B. V. juostos plotis pagal kadastro vietovių planus prie sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio Papiškių gyvenvietėje Pagirių seniūnijoje, yra 19 m (9,5 m nuo kelio ašies). (b.l. 66, t.1, b.l. 104, t.5).

34Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3181, sudarytos komisijos 2011-08-25 išvadoje Nr. 27, nurodyta, kad „komisija išnagrinėjusi žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) kadastrinių matavimų planą parengtą G. B. įmonės 2007-05-02 M 1:1000 ir žemės sklypo planą parengtą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr. 2.3-8438-41 patvirtintą Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą preliminariais matavimais VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2004-11-05 M 1:10000, nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų linijų ilgiai pakito: ties ribų posūkio taškais Nr.1-2 sutrumpėja 0,71 m, riba ties taškais Nr.2-3 pailgėja 1,67 m, riba ties taškais 3-12-4-11-5 sutrumpėja 0,07 m, riba ties taškais Nr.5-10-13-6 pailgėja 3,69 m, riba ties taškais 6-7 pailgėja 5,58 m, ties taškais 7-1 sutrumpėja 5,34 m; atsižvelgiant į tai, žemės sklypo ribos ties ribų posūkio taškais Nr.5-10-13-6, Nr.6-7, Nr.7-1 linijų ilgiai neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypo ribų linijų ilgių; žemės sklypo ribų plane pažymėtų ribų posūkio taškais Nr.1-2, Nr.2-3, Nr.3-12-4-11-5 linijų ilgiai atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotus žemės sklypo ribų linijų ilgius; taip pat pažymėta, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) suprojektuoto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos projekte, patv. Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr. 2.3-8438-41, plotas yra 1,01 ha, atlikus kadastrinius matavimus žemės plotas toks pats – 1,01 ha; nurodyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) (sklypo projektinis Nr. 779-1), esančio Papiškių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kurio plotas - 10100 kv. m, nuosavybės teise priklausančio B. S. ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus neatitinka teritorijų planavimo dokumente - Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr. 2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų“ (b.l. 81-82,83-84 t.1).

35Byloje yra pateiktas G. B. įmonės 2011-09-21 aiškinamasis raštas, kuriame pažymėta, jog G. B. įmonė nesutinka su pateikta NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos, sudarytos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3181 "Dėl komisijos sudarymo" išvada 2011-08-25 Nr.27, kadangi komisija, išnagrinėjusi žemės skl. kad. Nr. 4167/0500:95, kadastrinių matavimų planą parengtą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr. 2,3-8438-41 patvirtintą Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, preliminariais matavimais VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2004-11-05 Ml: 10000, nustatė kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų linijų ilgiai pakito. Prieš kadastrinius matavimus visi žemėtvarkiniai projektai įvardijami kaip preliminarūs, o atlikus kadastrinius matavimus - tikslūs. G. B. įmonė, kaip ir visi matininkai, atliekantys kadastrinius matavimus naudoja tam specialiai sukurtas pakankamai aukšto tikslumo matavimo priemones, t.y. elektroninius tacheometrus (tacheometras LEICA TCR 1205 SMART STATION), todėl netgi įstatymų patvirtinta ploto maksimali leistina (ribinė) paklaida leidžia daryti prielaidą, kad dėl ploto paklaidos yra ir linijų ilgių paklaida, nes ploto skaičiavimas priklauso nuo linijų ilgių (LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai: „ Maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems sklypams) nuo žemėtvarkos projekte, ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus" (b.l. 94-9, t.1).

36Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu jos duotą sutikimą atsakovei dėl kadastrinių matavimų ir ginčija Aktą remiantis CK 1.90 str.1d.,3d., CK 1.91 str.1d.2 d. bei, kad buvo pažeistos LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-209 patv. „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“, nuostatos.

37Tai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovei B. S. priklausančio žemės sklypo atliekamus kadastrinius matavimus, kad ieškovė sutiko su ieškovei ir atsakovei priklausančių sklypų skiriančia riba ir jos neginčijo, patvirtina ieškovės parašas Akte. Tai, kad ieškovei niekas negrąsino, pasirašant Aktą, ieškovė patvirtino dar bylą nagrinėjant pirmą kartą. Kad ieškovei pasirašant Aktą kalba ėjo apie atsakovės sklypo ribas, kuoliukus, kad ieškovė Aktą pasirašė savo valia, patvirtina ir liudytojos A. K., buvusios tuomet pas ieškovę, parodymai. Atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai, jog ji buvusi suklaidinta bei apgauta atsakovės B. S. pasirašydama Aktą. Klaidingas įsivaizdavimas nepripažintinas suklydimu, nes jis įvyko dėl pačios šalies neatidumo, neapdairumo ir (ar) nerūpestingumo. Pagal CK 1.90 str.1d., iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str.2d.). Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), šalies, teigusios apie suklydimą, elgesį įvertinant atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. CK 1.91 str. nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiosios šalies ieškinį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais bei nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo-sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-12-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-640/2006).

38Sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). 2006-12-12 Aktas buvo parengtas, siekiant atlikti ir įregistruoti atsakovei B. S. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl ieškovės parašas šiame Akte vertinamas kaip sutikimas dėl ribos, skiriančios ieškovės ir atsakovės žemės sklypus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė tyčia buvo nutylėjusi ar pateikusi ieškovei klaidingą informaciją, susijusią su atsakovės sklypo ribomis, kas būtų lėmę tai, kad ieškovė savo parašu patvirtino, anot ieškovės, jos valios neatitinkantį Aktą. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pati nesiėmė visų veiksmų elgtis apdairiai rūpestingai, atidžiai (CK 1.5 str.) ir būtent ieškovė turi prisiimti atsakomybę už savo atliktus veiksmus. Ieškovė laisva valia pasirašė Aktą, dėl jo prieštaravimų, pastabų nereiškė, turėjo galimybę domėtis atsakovės atliekamų kadastrinių matavimų eiga, susipažinti su žemės sklypų formavimu ir pertvarkymu, juo labiau pačiai ieškovei dar neatlikus savo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir ketinant statyti namą žemės sklype. Ieškovės žymiai vėliau pareikšti prieštaravimai dėl atsakovės atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų yra vertintini kaip asmens valios pasikeitimas, o ne suklydimas.

39Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau- Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal minėtus teisė aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. P. N. turto kadastro įstatymo 3 str. 4d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

40Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais LR Nekilnojamo turto kadastro nuostatais bei LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 d. įsakymu NR. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės arba naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Kai gretimas žemės sklypas neturi juridiškai įteisinto savininko ar naudotojo, kviečiamas agrarinės reformos tarnybos atstovas (jeigu žemės sklypas yra kaimo vietovėje) arba miesto, rajono savivaldybės atstovas (jeigu žemės sklypas yra mieste). Jeigu žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto (turinčio riboženklių koordinates) žemės sklypo riba, ši riba nekeičiama ir suinteresuoto asmens kviesti nereikia. Asmenys ribų nustatymui kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant registruotu laišku. Neatvykus kviestiesiems asmenims, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ir ribų nustatymo darbai nestabdomi. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai, vykdytojas, užsakovas ar jų įgalioti asmenys; žemės sklypai ženklinami riboženkliais, kurie turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Kita vertus, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto surašymo procedūros pažeidimai ne visuomet yra pagrindas konstatuoti kadastrinių matavimų procedūros neteisėtumą (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

41Teismo nuomone, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, pripažinti negaliojančiu atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo Aktą vien dėl ieškovės nurodytų procedūrinių pažeidimų, nenustačius 1.90 str.1d., 3d., CK 1.91 str.1d.2 d., pagrindų, nėra pagrindo. Oficialus kvietimo dalyvauti atsakovės žemės sklypo kadastriniuose matavimuose neišsiuntimas ieškovei yra formalus pažeidimas, kuris negali būti pagrindas pripažinti Aktą negaliojančiu.

42Lietuvos A. T. dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos A. T. 2005-11-02 nutartis byloje Nr.3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nustatyta byloje, Pagirių žemėtvarkos projektas buvo parengtas pagal preliminarius matavimus, ką patvirtino ir liudytoja RJuočienė, todėl atlikus atsakovės priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsirado sklypo linijų netikslumai.

43Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovės pateiktas teismui 2015-11-12 UAB „Geokomanda“ pasiūlymas (planas) dėl ieškovei ir atsakovei B. S. priklausančių sklypų bendros ribos, atitinka žemės sklypo ribas, nustatytas teritorijų planavimo dokumente – Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-02 įsakymu Nr.2.3-8438-41 plane suformuotų žemės sklypo ribų.

44Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2015-11-12 UAB „Geokomanda“ plano (b.l.103, t.5), kad ieškovės priklausančio žemės sklypo ribos neatitinka sklypo privatizavimo dokumentų, taip pat sumažėtų ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų plotas, ieškovės sklypo plotas sumažėtų 73 kv. m, o tuo tarpu atsakovės žemės sklypas sumažėtų net 293 kv. m. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovės žemės sklypas didesnis už ieškovės ir nebus pažeistos ploto sumažėjimu atsakovės teisės nėra pagrįstos, nes atsakovė yra jai priklausančio nuosavybės teise būtent 10100 kv. m ploto žemės sklypo savininkė. Tai, kad ieškovė savavališkai pasistačiusi tvorą ir ieškovei priklausantis artezinis šulinys randasi (kaip nurodė ieškovė) atsakovės žemės sklype (b.l.83, t.5), o ieškovei priklausantis namas randasi arti atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, nėra pagrindas pažeisti atsakovės kaip sklypo savininkės teises, sumažinant jai priklausančią nuosavybę. Faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos žemės sklype esantis namas buvo statomas atsižvelgiant į jos sklypo abrise nurodytas sklypo ribas. Ieškovės pateiktame namo statybos projekte (b.l.59, t.2) nurodyta ieškovės artezinio šulinio vieta, tačiau pagal ieškovės pateiktą UAB „Geokomanda“ planą minėto šulinio vieta yra kitoje vietoje. Taip pat UAB „Geokomanda“ atstovė, parengusi ginčo ribų planą, patvirtino, kad abiem šalims trūksta žemės, ieškovei trūksta 534 kv. m, o leistina paklaida 332 kv. m, atsakovei pagal jos įregistruotą žemės sklypo planą žemės netrūksta, o pagal UAB „Geokomanda“ parengtą planą atsakovei trūksta 293 kv. m žemės. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Geokomanda“ paruoštą planą nustačius ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribas, gautųsi, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas padidėtų valstybinės žemės sąskaita, t.y. susiaurinant atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pietinėje pusėje esančio kelio plotį pagal taškus Nr.18 (x 6040068.41, y 574875.92), Nr.14 (x 6040038.23, y 574770.31), Nr.13 (x 6040035.73, y 574761.48), Nr.12 (x 6040033.73, y 574757.47) bei susiaurinant žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), šiaurės rytinėje pusėje esančio kelio plotį pagal taškus Nr.21 (x 6040130.86, y 574897.73) ir Nr.22 (x 6040128.74, y 574848.32). LR Kelių įstatymo 2 str. 4 d. reglamentuota, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Siūlomi susiaurinti keliai, kuriais suteikiama galimybė kitiems asmenims galimybė patekti prie žemės sklypų, egzistuoja nuo 1995 metų, o juos susiaurinant, išskirtinai atsakovei priklausančio žemės sklypo pietinėje pusėje esantį kelią- būtų pažeidžiamos besinaudojančių šiuo keliu asmenų teisės bei teisėti interesai. Be to, UAB „Geokomanda“ planas neatitinka žemėtvarkos projekto, kadangi šiuo pasiūlymu yra keičiama ne tik bendra ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba, bet ir atsakovei priklausančio žemės sklypo pietinės ir šiaurės rytinės ribos, kurios ribojasi su stabiliais vietovės objektais- valstybei priklausančiais keliais.

45Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo remtis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3181, sudarytos komisijos 2011-08-25 išvadoje Nr. 27, nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos atlikus jos sklypo kadastrinius matavimus neatitinka Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kadangi atlikus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus jos sklypo plotas ir liko toks pats – 1,01 ha, kaip ir buvo suprojektuotas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, o tam tikri ribų linijų neatitikimai atsirado, nes Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo parengtas preliminariais matavimais, ką patvirtino liudytoja R. J., rengusi ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklpų abrisus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką nesivadovauja liudytojų P. K., M. K. parodymais apie elektros kabelio įrengimą ieškovei, H. V., S. S. parodymais apie ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pirminius preliminarius matavimus, liudytojo D. V. parodymais apie tvoros neatitikimą riboženkliams, nors kada atsirado riboženkliai, jis nežino, kaip neturinčiais įrodomosios reikšmės byloje. Tuo tarpu liudytojas V. S. parodė, kad greta ieškovės ir atsakovės sklypo esančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4167/0500:4, Papiškių k., Vilniaus r., priklausančio I. M. ir Z. S. (b.l.30-33, t.4), tvoros kampų taškai nustatyti klaidingai.

46Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-06-26 įsakymą Nr. 2.3-8053-(41) dėl B. S. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo buvo patikslinti atsakovei priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo 10100 kv. m ploto, kadastrinis Nr. ( - ), Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r., G. B. įmonės atlikti kadastriniai matavimai (toliau-Įsąkymas) (b.l. 48,188, t.1). Atsakovė B. S., jos atstovas, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį.

47Pagal CK (įsigal. nuo 2001-07-01) 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal ABTĮ 33 str. 1 d. administracinio pobūdžio bylose nustatytas 1 mėn. terminas kreipimosi į teismą.

48Ieškininė senatis yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį ginama pažeista teisė. Ieškininės senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau apginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškininės senaties institutas nustatytas abiejų teisinio santykių šalių interesais. Ieškinio senaties institutas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą į šį pažeidimą per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, kita ieškinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

49Kaip nurodė Lietuvos A. T. (nagrinėjamoje byloje), 2013-02-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013 (b.l.151-132,t.2), jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,K. N. darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.).

50Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovei apie šį ginčijamą įsąkymą buvo žinoma dar bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme, kai ieškovė 2011-03-09 kreipėsi su ieškiniu į teismą, kadangi šį ginčijamą Įsąkymą 2011-04-08 kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovė B. S. (b.l.46-48, t.1). Tuo tarpu reikalavimą dėl šio Įsakymo pripažinimo negaliojančiu ieškovė pareiškė kartu su patikslintu ieškiniu 2012-12-05 (b.l.146-151, t.1), po to, kai byla buvo grąžinta 2012-11-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi naujam nagrinėjimui (b.l.134-139, t.1). Ieškovė patikslintame ieškinyje (nei vėlesniuose pareiškimuose dėl ieškinio dalyko pakeitimo) neprašė atstatyti ieškinio senaties termino šiam reikalavimui dėl ginčijamo Įsakymo pripažinimo negaliojančiu, nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių ji praleido 1 mėnesio terminą ginčyti aukščiau nurodytą įsakymą. Todėl, laikytina, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 str. 1 d. administracinio pobūdžio bylose nustatytą 1 mėn. terminą ginčyti administracinį aktą ir esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, reikalavimas dėl ginčijamo Įsąkymo atmestinas pritaikius ieškinio senatį (CK 1.126 str., 1.131 str. 1 d.).

51Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, patikslintas ieškinys atmestinas (( - ), 185 str. str.).

52Kadangi ieškinys atmestinas iš ieškovės D. Z. atsakovei B. S. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro viso 2008,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, įskaitant išlaidas bylą nagrinėjant pirmą kartą Vilniaus rajono apylinkės teisme (b.l. 67, 96, t.1; b.l. 136a, t.2; b.l. 29, 92, 108, t.4; b.l. 161, t. 5); iš ieškovės taip pat valstybei priteistina 44,67 Eur pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 98 str., str.).

53Teismas, vadovaudamasi LR ( - ) 263-270 str.str.,

Nutarė

54Patikslintą ieškinį atmesti.

55Priteisti iš ieškovės D. Z., a.k( - ) atsakovei B. S., a.k( - ) 2008,20 Eur (du tūkstančius aštuonis eurus 20 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

56Priteisti iš ieškovės D. Z., a.k( - ) 44,67 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 67 eurocentus) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

57Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovė D. Z. patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 44-51; 89-95; b.l.99-103,... 3. Nurodė, kad ieškovei D. Z. nuosavybės teise priklauso 0,4400 kv. m bendro... 4. Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus,... 5. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais.... 6. A. N. žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 7. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono... 8. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas posėdžio metu, palaikydamas... 9. Atsakovė B. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 10. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu administracinį aktą Vilniaus... 11. Teismo posėdžio metu atsakovė B. S., palaikydama atsiliepime išdėstytus... 12. Atsakovės B. S. atstovas,remdamasis atsiliepimuose į ieškinį bei... 13. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 14. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į... 15. Trečiojo asmens G. B. įmonės atstovas atsiliepimo nepateikė, teismo... 16. Tretysis asmuo UAB „Geokomanda“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. UAB... 17. Tretieji asmenys I. M. ir Z. M. į posėdį neatvyko, atsiliepimų nepateikė,... 18. Liudytojas V. S. parodė, kad dirba UAB „Vilniaus topografija“... 19. Liudytojas P. K. parodė, kad jis dirba UAB UAB „Elmonta“ inžinieriumi –... 20. Pirmą kartą bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme apklausti... 21. Liudytojas D. V. paaiškino, kad atsakovės nepažįsta, ieškovę yra matęs.... 22. Liudytojas M. K. paaiškino, kad prieš 5-6 m. ieškovė kreipėsi dėl... 23. Liudytoja D. K. paaiškino, kad ieškovė yra jos brolio žmona. Atsakovę yra... 24. Liudytoja H. V. paaiškino, kad ieškovė yra jos kaimynė. Riba tarp sklypų... 25. Liudytojas S. S. paaiškino, kad 2004 m. jį pakvietė I. G. – žmonos... 26. Liudytoja R. J. parodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą... 27. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 28. Pagal ( - )straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 29. CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovės D. Z. nuosavybės teise nuo 2005-12-02... 31. Atsakovės B. S. nuosavybės teise nuo 2006-11-24 įregistruotas 1.0100 ha... 32. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-06-26 įsakymu Nr.... 33. VĮ Vilniaus regiono keliai 2011-05-19 rašte Nr. 693 (2015-11-30 Nr.S-1433)... 34. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono... 35. Byloje yra pateiktas G. B. įmonės 2011-09-21 aiškinamasis raštas, kuriame... 36. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu jos duotą sutikimą atsakovei dėl... 37. Tai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovei B. S. priklausančio žemės... 38. Sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 39. Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu,... 40. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais LR... 41. Teismo nuomone, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, pripažinti... 42. Lietuvos A. T. dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs, kad,... 43. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad... 44. Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2015-11-12 UAB „Geokomanda“ plano... 45. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo remtis... 46. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko... 47. Pagal CK (įsigal. nuo 2001-07-01) 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties... 48. Ieškininė senatis yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį ginama... 49. Kaip nurodė Lietuvos A. T. (nagrinėjamoje byloje), 2013-02-15 nutartyje,... 50. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovei apie šį ginčijamą įsąkymą... 51. Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, patikslintas ieškinys atmestinas ((... 52. Kadangi ieškinys atmestinas iš ieškovės D. Z. atsakovei B. S. priteistinos... 53. Teismas, vadovaudamasi LR ( - ) 263-270 str.str.,... 54. Patikslintą ieškinį atmesti.... 55. Priteisti iš ieškovės D. Z., a.k( - ) atsakovei B. S., a.k( - ) 2008,20 Eur... 56. Priteisti iš ieškovės D. Z., a.k( - ) 44,67 Eur (keturiasdešimt keturis... 57. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...