Byla 3K-3-139/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2sekretoriaujant N. R.,

3dalyvaujant ieškovo L. Č. atstovui advokatui A. S., atsakovei R. B., atsakovės R. B. atstovei advokatei I. N., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui K. B.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), R. B. dėl pažeistų teisių gynimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir viešojo administravimo aktų panaikinimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Vilniaus miesto 8-asis notarų biuras.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, kai viename sklype yra keliems savininkams priklausantys statiniai.

8Byloje nustatyta, kad namų valda, esanti ( - ), – gyvenamasis namas, kiemo pastatai ir statiniai, žemės sklypas – priklausė vienai savininkei T. K.; namų valdai buvo priskirtas naudoti 17,41 aro žemės sklypas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad T. K. buvo padovanojusi gyvenamąjį namą ieškovo dėdei M. Č., tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, žemės sklypu bendraturčiai naudojosi bendrai. M. Č. mirė 2000 m., paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui buvo išduotas 2004 m. vasario 4 d. Atsakovė R. B. priėmė palikimą po T. K. mirties 2004 m. vasario 23 d.

9Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41 buvo patvirtintas Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo T. K., kurios teisių perėmėja yra R. B., nuosavybės teisėms atkurti buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas.

102003 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 T. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusios savininkės A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,27 ha žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinant jį natūra kitai paskirčiai (namų valdai).

112004 m. lapkričio 3 d. ieškovas pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą ieškovui atmatuoti ir parduoti naudojamą namų valdos žemę ( - ), pateikė parengtą inventorinės bylos plano kopiją, dovanojimo sutartį, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, Nekilnojamojo turto registro išrašą.

122006 m. birželio 6 d. įsakymu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnas suteikė ieškovui priklausančiam namui adresą – ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 8 d. raštu pavedė IĮ „Arensta“ suformuoti sklypą pagal ieškovo 2006 m. birželio 16 d. prašymą. M. A. IĮ „Arensta“ parengtame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 16 grupės pretendentais gauti žemę 2007 m. balandžio žiniaraštyje už pretendentus 6-oje eilutėje, ties L. Č. ir R. B. pavardėmis, dėl sklypo Kuprioniškių kaime, kurio plotas – 0,025 ha, numeris plane – 1455, grafoje „žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas“ 2007 m. balandžio 26 d. pasirašė pagal įgaliojimą D. M.

13Ieškovas nurodė, kad, susitvarkęs namo paveldėjimo dokumentus, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto, po to Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo, tačiau namų valdos žemės sklypas nesuformuotas iki šiol. 2008 m. kovo 18 d. raštu Nr. 48 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad jam prie namo bus suformuota tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypas.

14Ieškovas teigė, kad viešojo administravimo aktais buvo pažeistos jo teisės. Atlikdamos nuosavybės teisių atkūrimą, vykdančios institucijos privalėjo įvertinti bei taikyti ir kitus žemės reformą reglamentuojančius įstatymus dėl valstybinės žemės sklypų privatizavimo, nes iki mirties ieškovo dėdei, o dabar jam priklausantis namas bei T. K. namas buvo tame pačiame namų valdos žemės sklype. Ieškovas neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau turi teisę į namų valdos žemės sklypo privatizavimą, todėl, ginčo namų valdą skaidant į dvi namų valdas, turėjo būti atsižvelgta ir į jo teisę privatizuoti jam priklausančią ir naudojamą namų valdos dalį, turėjo būti apskaičiuotas ir paliktas jo naudojamas namų valdos dalies plotas. Ieškovas nebuvo informuotas apie sklypo formavimo darbus ir supažindintas su sklypo ribomis, todėl prarado galimybę paveikti projektavimo procesą ir apginti savo teises projektavimo stadijoje. Dėl šios priežasties jo namų valdai buvo paliktas nepagrįstai mažas 2,5 aro namų valdos žemės sklypas. Ieškovas siekia apginti savo pažeistą teisę privatizuoti naudojamą namų valdos žemės sklypą. Ginčas kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl šioje byloje taikytinas bendrasis, CK 1.125 straipsnio l dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nepraleistas.

15Ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro 2004 m. vasario 23 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. Rl-747 dalį, kuria R. B. paveldėjo namų valdos žemės sklypo dalį tarp taškų A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalį, kuria jai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį, individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėtą taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m); 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria namų valdos žemės sklypui buvo priskirta žemės dalis, individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m); 4) įpareigoti atsakovą naujai suformuoti žemės sklypą namų valdai ( - ), privatizuoti, t. y. patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 2.3-5309-(M) „Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“, prijungiant prie namų valdos žemės ploto individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m) pažymėtas sklypo dalis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

17Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 32,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

18Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro 2004 m. vasario 23 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. Rl-747 dalį. Teismas konstatavo, kad R. B. velionės T. K. turtą paveldėjo pagal jos sudarytą testamentą, o ieškovas nenurodė teisinių argumentų, kurie pagrįstų neteisėtą liudijimo išdavimą. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo, nėra ir negali būti asmeniu, pretendavusiu į T. K. palikimą, todėl negali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Paveldėjimo liudijime nebuvo nustatyti žemės sklypo taškai ir dydis, kaip kad ieškinio reikalavime nurodė ieškovas, todėl teismas iš viso neturi jokio pagrindo ką nors naikinti. Be to, ieškovas praleido vienerių metų terminą 2004 m. vasario 23 d. išduotam paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

19Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįgyvendino savo teisių dėl neveikimo, nėra duomenų, kad jam sukliudė neteisėti atsakovės ar kitų asmenų veiksmai. Nuosavybės teisė į atitinkamą ginčo turto dalį T. K. atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 8 d. sprendimu. Teismas konstatavo, kad ieškovas ginčija šio sprendimo dalį, tačiau nenurodo teisinių argumentų, kaip galima būtų ją paneigti, kaip neteisėtą.

20Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, nesutiko su ieškovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad ginčijami savivaldybės administracijos sprendimas ir įsakymas yra administraciniai aktai, kuriuos skundžiant administraciniam teismui būtų taikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas.

21Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 24 d. įgaliojimu ieškovas įgaliojo D. M. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemės sklypą, esantį ( - ); gauti ir pateikti reikiamus dokumentus, atstovauti įgaliotojo interesams Vilniaus apskrities viršininko administracijoje bei jos padaliniuose, Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnyboje, VĮ Registrų centre bei kitose įstaigose ir organizacijose; visose teismo įstaigose vesti jo civilines bylas su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam; gauti žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir įregistruoti turtą VĮ Registrų centre, rašyti įgaliotojo vardu prašymus bei pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Įgaliojimas galiojo iki 2008 m. vasario 24 d.

22Teismas pažymėjo, kad M. A. IĮ „Arensta“ parengtame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 16 grupės pretendentais gauti žemę 2007 m. balandžio žiniaraštyje už pretendentus 6-oje eilutėje, ties L. Č. ir R. B. pavardėmis, dėl sklypo Kuprioniškių kaime, kurio plotas – 0,025 ha, numeris plane – 1455, grafoje „žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas“ 2007 m. balandžio 26 d. pasirašė pagal įgaliojimą D. M.

23Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas naikinti atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo administracinius aktus, svarbu nustatyti, ar dėl nurodytų ieškovo tam tikrų reikalavimų nesilaikymo buvo pažeistas 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo imperatyvas, kad nuosavybės teisės atkuriamos buvusiam savininkui, o jeigu šis miręs, – kitiems specialiajame įstatyme įvardytiems asmenims, kurių teisės išvestinės iš savininko. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytas 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymas buvo nukreiptas į ateitį. Ieškovas tuo metu net nebuvo nuosavybės subjektas, o ieškovo nurodyti argumentai nėra pagrindas konstatuoti įsakymo neteisėtumą. Teismas konstatavo, kad ieškovas suabsoliutina teisę turėti galimybę išsipirkti žemę su galimybe gauti tiek žemės, kiek jis nori ir gali gauti; nurodė, kad pretendentei T. K. ginčijamas žemės sklypas nebuvo projektuojamas ir nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pagal šias nuostatas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo nustatytas ieškovui priklausantis žemės sklypo dydis, todėl ieškovui nustatytas sklypo dydis yra teisingas, o ieškovo argumentai, kad jam turi būti suteikta daugiau žemės, teisiškai nepagrįsti.

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo valstybei 14,10 Lt dokumento siuntimo išlaidų.

25Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 8 punktą, jeigu individualus gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), namų valdos žemės sklypas prieš parduodant jį gyvenamojo namo bendraturčiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame ar žemės sklypo ribų specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natūra negalima arba jeigu namo bendraturčiai padalyti namų valdos žemės sklypo nepageidauja, namų valdos žemės sklypas namo bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namų valdos žemės sklypas padalijamas (atidalijama jo dalis) natūra, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu namo bendraturčių susitarimu. Namo bendraturčiams nesusitarus, žemės sklypas padalijamas natūra, taip pat parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią namo dalį. Nutarimo 13 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: 13.1. prašymą pirkti žemės sklypą, 13.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 13.3. naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos; 13.4. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus; 13.5. apskrities viršininko išduotą leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, – kai žemės sklypą nori pirkti Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai; 13.6. namo bendrasavininkių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymo arba (kai namo bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo pasidalijimo) šios tvarkos 8 punkte nustatytais atvejais priimtą apskrities viršininko sprendimą.

26Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu būdu namų valdai priskirto žemės sklypo privatizavimo būtinas etapas – žemės sklypo padalijimas tarp pastatų (statinių) bendraturčių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nenurodė, kad tarp buvusių bendraturčių T. K. ir M. Č. būtų susitarimas kokia nors forma dėl naudojimosi sklypu tvarkos, todėl darytina išvada, kad jie naudojosi sklypu bendrai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, 2003 m. balandžio 8 d. atkuriant T. K. nuosavybės teises į žemę, namų valdai priskirtas žemės sklypas nebuvo padalytas, gyvenamasis namas buvo įregistruotas mirusio M. Č. vardu, jo teisių paveldėtojas, ieškovas palikimo priėmimo fakto nebuvo išviešinęs, duomenų, kad jis naudojasi žemės sklypo dalimi taip pat nebuvo; net kreipęsis dėl namų valdai priskirto žemės sklypo dalies privatizavimo 2004 m. lapkričio 3 d., ieškovas tokių duomenų nebuvo pateikęs, t. y. nebuvo išreiškęs valios ne tik privatizuoti namų valdos žemės sklypo dalį, bet ir naudotis žemės sklypo dalimi, nors paveldėjęs gyvenamąjį namą po M. Č. mirties 2000 m., jis turėjo inicijuoti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo procedūrą – pasiūlyti bendraturtei T. K. (po jos mirties – jos teisų perėmėjai atsakovei R. B.) pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo nurodytas Vyriausybės nutarimo punktas numato galimybę nustatyti naudojimosi tvarką apskrities viršininko sprendimu tik bendraturčiams nesusitarus.

27Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kai nei ieškovas, nei palikėjas M. Č. nebuvo įgyvendinęs savo kaip statinio savininko teisės naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, sklypas natūra nebuvo padalytas, ieškinyje reikalavimai nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip pat nekeliami, apelianto iškeltas ginčas dėl teisės privatizuoti namų valdai žemės sklypo dalį yra administracinio pobūdžio ir ginčui dėl šios teisės taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminas.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo įgaliotas asmuo buvo supažindintas su ieškovui suprojektuoto žemės sklypo plotu, t. y. supažindinimo data (2007 m. balandžio 26 d.) laikytina sužinojimu apie tariamą teisės pažeidimą momentu; D. M. įgaliojimų apimtis neturi reikšmės sužinojimo faktui. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2008 m. balandžio 16 d., t. y. praleidęs kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė kreipimosi į teismą senaties termino institutą bei atmetė ieškinį šiuo pagrindu.

29III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

30Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

311. Dėl senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį, nepagrįstai taikė senaties terminą viešojo administravimo aktams ginčyti, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administracini akto galiojimo su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tokiu atveju netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2004; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2009 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Teismas, pritaikęs senaties terminą, nutartyje neanalizavo esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, neatskleidė bylos esmės.

322. Dėl įgalioto asmens veiksmų. 2006 m. vasario 24 d. įgaliojimu ieškovas įgaliojo D. M. tvarkyti visus nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą reikalus, tačiau nesuteikė jokių teisių sprendžiant namų valdos sklypo privatizavimo klausimus. Dėl to D. M. parašas nesukelia ir negali sukelti ieškovui teisinių padarinių (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), juolab kad įgaliotas asmuo atskleidė atstovavimo faktą ir juo suteiktų teisių apimtį ir turinį. Be to, įgaliojimas sudarytas tik 2006 m. vasario 24 d., kai jau buvo priimti ginčijami administraciniai aktai.

333. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 42 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, neįvertino Nekilnojamojo turto registro išrašo reg. Nr. 10/167422, įrodančio dviejų asmenų naudojimąsi namų valdos žemės sklypu. Teismas padarė klaidingą, neobjektyvią, prieštaraujančią byloje esantiems įrodymams išvadą, kad, priimant Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-15811, nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad namų valdos žemės sklypu naudojasi du asmenys.

34Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas (CK 4.75–4.77, 4.81 straipsniai), ieškovo teisę nustatyti arba nenustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką įvardijo kaip jo pareigą, padarė nepagrįstą išvadą, kad, nesant nustatytos tokios tvarkos, nuosavybės teisių atkūrimą T. K. vardu vykdanti institucija neturėjo pareigos ir teisės nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti atsižvelgiant į naudojamo sklypo dalis, laikytis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 5, 8 punktų, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos metodikos nuostatų.

35IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

36Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. B. prašo palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti, priteisti atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

371. Administracinių bylos terminų skaičiavimo taikymas bendrosios kompetencijos teismuose privalomas pagal susiformavusią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių dalis yra civilinio, o kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2002; 2006 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Taigi apskrities viršininko priimtų individualaus pobūdžio aktų apskundimui taikytini specialiuosiuose įstatymuose nustatyti senaties terminai, o ne ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos. Ieškovas apie jam suformuotą 2,5 aro žemės sklypą teigia sužinojęs iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 18 d. rašto Nr. 48. Šioje pažymoje nėra informacijos apie ieškovo ginčijamus administracinius teisės aktus, todėl nurodytas sužinojimo momentas neatitinka ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių. Ieškinys teismui paduotas 2008 m. kovo 19. Byloje yra duomenų, kad dar 2008 m. sausio 22 d. ieškovo advokato rašte minima, jog ieškovui paaiškėjo kai kurios aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas žinojo apie galimybę spręsti žemės sklypo klausimus, bet nieko nedarė.

382. Byloje priimtame sprendime ne tik teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, taikytini ar netaikytini teisės aktai, bet ir vadovautasi bendraisiais teisės principais.

393. Byloje nenustatyta atsakovės, kaip turto valdytojos, nesąžiningumo aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir atimti iš atsakovės teisėtai ir pagrįstai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytą nuosavybę.

404. Ieškovas, veikdamas per įgaliotą asmenį, kurio įgaliojimų apimties jis neginčijo, dar 2007 m. balandžio 26 d. sutiko su jam suformuotu žemės sklypu. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Ieškovas nebaigė jam formuotino žemės sklypo formavimo procedūros: nepriimta jokio sprendimo dėl jo sklypo ribų ir ploto, neišaiškintos galimybės suformuoti ieškovui jo pageidaujamo dydžio žemės sklypą greta esančios žemės sąskaita.

415. Jeigu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti, teismo sprendimo nebūtų galima įgyvendinti. Formuluodamas reikalavimą įpareigoti atsakovą parengti ieškovo pageidaujamo žemės sklypo privatizavimo dokumentus su nuoroda, kaip tai turi būti padaryta, ieškovas siekia išvengti teisės aktuose reglamentuotos tokių klausimų sprendimo procedūros.

42Atsiliepimu į kasacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

431. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti administracinius aktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių dalis yra civilinio, o kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Teismai tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismų suformuotą praktiką. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai siejo ieškovo 2006 m. vasario 24 d. išduoto įgaliojimo D. M. turinį su galimybe nustatyta administracine tvarka apskųsti ginčijamus administracinius aktus. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad D. M. parašas nesukelia ir negali sukelti jam teisinių padarinių.

442. Byloje nebuvo duomenų apie žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymą tuo metu, kai buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 41-15811. Nekilnojamojo turto registro išrašai tokių duomenų taip pat neteikia, išskyrus faktą, kad viename suformuotame sklype buvo įregistruoti du nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantys namai.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

47Dėl žemės sklypo, kuriame yra skirtingų savininkų pastatai, dalių nustatymo

48Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl namų valdos žemės sklypo dydžio siekiant šį sklypą privatizuoti.

49Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).

50Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 10 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsniai). Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų. Prie nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Taisyklės. Kasatorius savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad viešojo administravimo institucijos, namų valdos skaidymo į dvi valdas procese, jo namų valdai suformavo nepagrįstai mažą žemės sklypą, taip pažeidžiant jo teisę įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą.

51Taigi, nagrinėjamoje byloje, vertinant kasatoriaus ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3225-4, kuriuo pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą atsakovei buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, teisėtumą, būtina buvo nustatyti, ar planas parengtas laikantis teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, o nustačius aplinkybę, kad nuo teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo buvo nukrypta, ji įvertintina kitų asmenų materialiųjų teisių pažeidimo bei sukeliamų teisinių padarinių aspektais. Tokiu atveju fakto dėl kitų asmenų materialiųjų teisių pažeidimo įrodinėjimo pareiga tenka šia aplinkybe besiremiančiai šaliai.

52Ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusios Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojo žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Metodika). Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad Metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Bylos duomenimis, nuosavybės teisės T. K., kurios teisių perėmėja yra atsakovė R. B., buvo atkurtos vadovaujantis ginčijamu įsakymu patvirtintu žemėtvarkos projektu, grąžinant natūra žemės sklypą namų valdai. Metodikos 19 punkte nustatyta, kad grąžinamo natūra žemės sklypo ženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo ženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo, nurodydamas, kad, pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus; besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga tai, kad T. K. grąžintinas žemės sklypas žemės sklypas minėtu žemėtvarkos projektu buvo suprojektuotas atidalijant dalį iš žemės sklypo, kuriame buvo dviem savininkams priklausantys gyvenamieji namai. Taigi, šio žemėtvarkos projekto sudarymo padarinys – ribos tarp dviejų namų valdų žemės sklypų atsiradimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad besiribojančios žemės sklypo dalies naudotojams būtų buvę pranešta apie vykdomas procedūras ir kad su šios sklypo dalies naudotojais poįstatyminių aktų tvarka būtų buvę suderintos ribos.

53Ieškovo teisinis interesas šioje byloje kildinamas iš jo, kaip namų valdos savininko, teisių. Būdamas gyvenamojo namo savininkas, ieškovas siekia įgyvendinti įstatymu įtvirtintą teisę – įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 8 punktą, jeigu individualus gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), namų valdos žemės sklypas prieš parduodant jį gyvenamojo namo bendraturčiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame ar žemės sklypo ribų specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natūra negalima arba jeigu namo bendraturčiai padalyti namų valdos žemės sklypo nepageidauja, namų valdos žemės sklypas namo bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namų valdos žemės sklypas padalijamas (atidalijama jo dalis) natūra, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu namo bendraturčių susitarimu. Namo bendraturčiams nesusitarus, žemės sklypas padalijamas natūra, taip pat parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią namo dalį. Nutarimo 13 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: 13.1. prašymą pirkti žemės sklypą, 13.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 13.3. naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos; 13.4. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus; 13.5. apskrities viršininko išduotą leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, – kai žemės sklypą nori pirkti Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai; 13.6. namo bendrasavininkių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymo arba (kai namo bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo pasidalijimo) šios tvarkos 8 punkte nustatytais atvejais priimtą apskrities viršininko sprendimą.

54Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nebuvo individualaus gyvenamojo namo bendraturtės, tačiau jų nuosavybės teise valdomi atskiri nekilnojamieji daiktai – gyvenamieji namai – buvo viename žemės sklype. Byloje ir kilo ginčas dėl to, kaip turėtų būti nustatytas naudojamo (parduodamo) žemės sklypo plotas, kai pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą suformuotame žemės sklype yra kelių savininkų pastatai, t. y. kai jie nėra pastato bendraturčiai. Pažymėtina tai, kad tokios situacijos, kai dviem savininkams nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai, nesantys bendrąja šių asmenų nuosavybe, yra pastatyti viename žemės sklype, ir šių namų savininkai siekia atskirų namų valdų suformavimo bei žemės sklypų privatizavimo, įstatymų leidėjas tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau tai nereiškia, kad tokiais atvejais neturi būti laikomasi racionalios žemėnaudos ir proporcingumo principų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 individualaus gyvenamojo namo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims (bendraturčiams), savininkų teisės apimtį įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai sieja su nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, t. y. ši teisė yra grindžiama proporcingumo principu. Byloje nustatyta, kad faktinė situacija, kai viename žemės sklype yra dviejų savininkų gyvenamieji namai, susiklostė dar iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tokius žemėnaudos santykius, yra pasisakyta, jog pirmiau nurodytas Vyriausybės teisės aktas išleistas iki naujojo CK įsigaliojimo, kai dar nebuvo įtvirtinta statinių ir viso, kas yra žemės sklype kaip priklausinių, o žemės kaip pagrindinio daikto, statusas. Įgyjant statinius ginčo namų valdoje statinių savininkui atsirado teisė naudotis atitinkama namų valdos dalimi, t. y. žemėnaudos teisė. Pagrindinis daiktas buvo gyvenamasis namas. Ūkiniai pastatai, kiti statiniai yra priklausiniai, kuriuos ištikdavo pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Kartu su gyvenamuoju namu buvo įgyjama ir papildoma teisė – namų valdos žemės sklypo žemėnaudos teisė. Ji atsirasdavo lygiai tokiais pat pagrindais, kaip ir dėl kitų priklausinių – šią teisę ištikdavo pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Gyvenamojo namo dalies savininkui pagal sutartį atsirasdavo žemėnaudos teisė į proporcingą žemės sklypo dalies naudojimą, jei įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Tokia pat taisykle reikia vadovautis, kai viename namų valdos sklype yra keli gyvenamieji namai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. M. v. V. B. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2004). Kita vertus, įvertinus žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, paskirtį, ir kilus ginčui dėl atskiro namų valdos žemės sklypo suformavimo kiekvienam savininkui, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks žemės sklypas reikalingas statiniams eksploatuoti.

55Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viename žemės sklype yra kelių savininkų statiniai, atidalijami žemės sklypai turi būti racionalių ribų, tinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų sąlygos gretimų sklypų savininkams, o vienu iš kriterijų naujai formuojamo žemės sklypo dydžiui nustatyti gali būti pripažįstamas nuosavybės teise valdomų statinių plotas.

56Bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu nevertino kasatoriaus reikalavimų pagrįstumo ir nepagrįstai sureikšmino faktą, jog tarp ankstesnių statinių savininkų naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta nebuvo.

57Dėl ieškinio senaties termino

58Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius praleido vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti. Kasatorius su tokia teismo išvada nesutinka.

59Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.).

60Kasatorius ieškinyje suformulavo tiek civilinio, tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus įgaliotas asmuo buvo supažindintas su kasatoriui suprojektuoto žemės sklypo plotu, t. y. supažindinimo data (2007 m. balandžio 26 d.) laikytina sužinojimu apie tariamą teisės pažeidimą momentu, o įgalioto asmens įgaliojimų apimtis neturi reikšmės sužinojimo faktui. Su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija turi pagrindą nesutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius savo teisių pažeidimą visų pirma kildina iš administracinio akto, kuriuo buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame atsakovei suformuotas atskiras namų valdos žemės sklypas, neįvertinus aplinkybės, jog yra du namų valdoje esančių statinių savininkai. Aplinkybės, kada kasatoriui tapo žinoma apie šį administracinį aktą, byloje nenustatytos.

61Kita vertus, pažymėtina tai, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-279/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, kad viešojo intereso apsaugos funkciją privatizuojant valstybinę žemę atlieka inter alia institucijos, atstovaujančios valstybei šiame procese, t. y. atitinkamos apskrities viršininko administracija arba savivaldybė (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl teisės privatizuoti valstybinę žemę susiję ir su viešojo intereso gynimu, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, – ir siekti teisingumo bei teisėtumo, kad vieno savininko sąskaita nebūtų pažeisti kito savininko teisėti lūkesčiai ir interesai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

62Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nenustatė ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir šie pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Kasacinis teismas turėjo 75,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. pažyma. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 360 ir 362 straipsniais

Nutarė

66Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

67Priteisti valstybės naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927), R. B. (duomenys neskelbtini) po 37,93 Lt (trisdešimt septynis litus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

68Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant N. R.,... 3. dalyvaujant ieškovo L. Č. atstovui advokatui A. S., atsakovei R. B.,... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo padalijimo, kai viename sklype yra... 8. Byloje nustatyta, kad namų valda, esanti ( - ), – gyvenamasis namas, kiemo... 9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d.... 10. 2003 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811... 11. 2004 m. lapkričio 3 d. ieškovas pateikė Vilniaus apskrities viršininko... 12. 2006 m. birželio 6 d. įsakymu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 13. Ieškovas nurodė, kad, susitvarkęs namo paveldėjimo dokumentus, kreipėsi į... 14. Ieškovas teigė, kad viešojo administravimo aktais buvo pažeistos jo... 15. Ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro 2004 m.... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 17. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį... 18. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro 2004... 19. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m.... 20. Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, kad... 21. Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 24 d. įgaliojimu ieškovas įgaliojo D.... 22. Teismas pažymėjo, kad M. A. IĮ „Arensta“ parengtame Vilniaus apskrities... 23. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m.... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 25. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.... 26. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu būdu namų valdai priskirto žemės... 27. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kai nei ieškovas, nei... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo įgaliotas asmuo buvo supažindintas su... 29. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 30. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 31. 1. Dėl senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė... 32. 2. Dėl įgalioto asmens veiksmų. 2006 m. vasario 24 d. įgaliojimu ieškovas... 33. 3. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. ... 34. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios... 35. IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 36. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. B. prašo palikti nepakeistą... 37. 1. Administracinių bylos terminų skaičiavimo taikymas bendrosios... 38. 2. Byloje priimtame sprendime ne tik teisingai nustatytos faktinės... 39. 3. Byloje nenustatyta atsakovės, kaip turto valdytojos, nesąžiningumo... 40. 4. Ieškovas, veikdamas per įgaliotą asmenį, kurio įgaliojimų apimties jis... 41. 5. Jeigu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti, teismo sprendimo nebūtų... 42. Atsiliepimu į kasacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prašo kasacinį... 43. 1. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti administracinius aktus. Lietuvos... 44. 2. Byloje nebuvo duomenų apie žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymą tuo... 45. Teisėjų kolegija... 46. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 47. Dėl žemės sklypo, kuriame yra skirtingų savininkų pastatai, dalių... 48. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl namų valdos žemės sklypo dydžio... 49. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami... 50. Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn... 51. Taigi, nagrinėjamoje byloje, vertinant kasatoriaus ginčijamo Vilniaus... 52. Ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusios Žemės reformos... 53. Ieškovo teisinis interesas šioje byloje kildinamas iš jo, kaip namų valdos... 54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nebuvo individualaus gyvenamojo... 55. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 56. Bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu nevertino kasatoriaus reikalavimų... 57. Dėl ieškinio senaties termino... 58. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius praleido vieno... 59. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais,... 60. Kasatorius ieškinyje suformulavo tiek civilinio, tiek administracinio teisinio... 61. Kita vertus, pažymėtina tai, kad tinkamas valstybės institucijų ir... 62. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Kasacinis teismas turėjo 75,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą... 67. Priteisti valstybės naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 68. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...