Byla e2A-600-258/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bilijava“ ieškinį atsakovams B. L., G. L., S. I. ir J. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas BUAB „Bilijava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 11295,18 EUR žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4988-560/2014 UAB „Bilijava“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 29 d. Vykdant bankroto procedūras iš įmonės administratoriaus perimtų dokumentų nustatyta, kad UAB „Bilijava“ priklausė 13 vnt. biliardo stalų, kurie buvo įkeisti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Įkeistas turtas šalių susitarimu įkainotas 39 000,00 Lt, kas sudaro 11 295,18 EUR. Įkeitimo sandoriu nustatyta, kad turtas paliekamas įkeičiamų daiktų savininko, t. y. UAB „Bilijava“ žinioje, kuri įsipareigojo be raštiško kreditoriaus sutikimo įkeičiamų daiktų niekam neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti, nekeisti jų paskirties ir/ar statuso, kitaip neapsunkinti įkeičiamų daiktų trečiųjų asmenų teisėmis, o taip pat įkeičiamų daiktų savininkas įsipareigojo užtikrinti tinkamą lakštu įkeičiamų daiktų saugojimą, o juos sugadinus, atstatyti jų vartojamąsias savybes ir vertę, fiksuotą šio sandorio sudarymo dieną.
  2. Įkeitimo lakštą pasirašė ir bendrovės vardu įsipareigojimus priėmė apeliantė B. L.. Įkeistas bendrovės turtas administratoriui neperduotas, dalis turto parduota, kitos dalies turto buvimo vieta nežinoma, kuo bendrovei padaryta 11 295,18 EUR žala. Atsakovė B. L. nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ėjo bendrovės direktorės pareigas, todėl privalėjo veikti bendrovės interesais.
  3. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės B. L. 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. K-17 atsakovė jos atostogų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pavedė direktorės pareigų vykdymą savo sutuoktiniui G. L.. Minėtu laikotarpiu G. L. aktyviai pasirašinėjo bendrovės dokumentus ir dalyvavo bendrovės veikloje. Atsakovo G. L. bendrovės vadovo pareigų vykdymo laikotarpiu 2012 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. PP-04/11 šiuo metu bankrutavusiai UAB „Jurniva“ už 69942,25 Lt (4406,84 EUR) pardavė įmonės materialųjį turtą, taip pat 8 biliardo stalus už 15215,92 Lt (4406,84 EUR). 2012 m. rugsėjo 28 d. sudarytas minėtos pirkimo – pardavimo sutarties priedas Nr. 2, kuriame nustatytas atsiskaitymo už turtą grafikas, pagal kurį UAB „Jurniva“ atsiskaityti pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį privalėjo iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau neatsiskaitė. Taigi lėšos už parduotą įmonės turtą nebuvo panaudotos nei įmonės veikloje, nei atsiskaitymui su kreditoriais. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas G. L. padarė žalą bendrovei, taip pat jos kreditoriui, kurio naudai buvo įkeistas parduotas turtas. Kadangi bendrovės materialusis turtas neapskaitytas 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse, ieškovas laiko, kad ir likę 4 įkeisti biliardo stalai prarasti atsakovo G. L. vadovavimo laikotarpiu.
  4. Dėl kitų atsakovų atsakomybės ieškovas pažymėjo, kad jų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovai V. I. ir J. G. perimdami vadovavimą bendrovei, privalėjo patikrinti bendrovės turtą, jį įvertinti, apskaityti ir turtą išsaugoti. Neradę turto, apie kurio egzistavimą liudijo viešo registro duomenys, privalėjo imtis priemonių dėl turto suradimo, o jo neradę – bendrovei padarytos žalos išieškojimo iš kaltų asmenų. Šių veiksmų abu atsakovai neatliko, be to, jie neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2012 m. – 2014 m., taip pat neperdavė bendrovės turto bankroto administratoriui.
  5. Atsakovai ieškinio nepripažino. Atsakovė B. L. nurodė, jog žalos atsiradimo laikotarpiu ji buvo atostogose ir bendrovės vadovo pareigas buvo pavedusi vykdyti sutuoktiniui G. L.. Atsakovas J. G. nurodė, jog bendrovės vadovu buvo fiktyviai, jis net nežinojo bendrovės buveinės adreso, jokie bendrovės dokumentai ar turtas jam nebuvo perduoti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų B. L. ir G. L. ieškovo bankrutavusios UAB „Bilijava“ naudai 11295,18 EUR žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 11295,18 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įkeistas turtas ir jo saugotojo funkcijos buvo perduotos G. L.. Juridinių asmenų registre įregistruota, kad atsakovė tik nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. nėra bendrovės vadove. Todėl atsakovė turėjo žinoti apie visus su įkeistu turtu susijusius sandorius ir užtikrinti, kad jie būtų teisėti, kad būtų išsaugotas įmonės turtas ir nepažeisti bendrovės interesai. Antstolio V. Č. patvarkymu atsakovė nuo 2012 m. balandžio 4 d. paskirta areštuoto UAB „Bilijava“ kilnojamojo turto saugotoja, tačiau ir turto saugotojo pareigų atsakovė nevykdė.
  3. Atsakovė B. L. 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. K-17 jos atostogų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pavedė direktorės pareigų vykdymą savo sutuoktiniui G. L. (b.l. 91). Minėtu laikotarpiu G. L. pasirašinėjo bendrovės dokumentus ir dalyvavo bendrovės veikloje. Atsakovo G. L. bendrovės vadovo pareigų vykdymo laikotarpiu 2012 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. PP-04/11 šiuo metu bankrutavusiai UAB „Jurniva“ už 69942,25 Lt (4406,84 EUR) pardavė įmonės materialųjį turtą, taip pat 8 biliardo stalus už 15215,92 Lt (4406,84 EUR) (b.l. 141-142). UAB „Jurniva“ pagal pirkimo – pardavimo sutartį privalėjo iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau neatsiskaitė. Taigi lėšos už parduotą įmonės turtą nebuvo panaudotos nei įmonės veikloje, nei atsiskaitymui su kreditoriais. Kadangi UAB „Bilijava“ priklausę biliardo stalai neapskaityti 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse (b.l. 143), teismas laikė, jog likę įkeisti biliardo stalai prarasti atsakovo G. L. vadovavimo laikotarpiu.
  4. Dėl kitų atsakovų atsakomybės teismas nurodė, jog atsakovams V. I. ir J. G. perimant vadovavimą bendrovei, ieškinyje nurodytas turtas – 11 biliardo stalų neapskaityti UAB „Bilijava“ 2011 metų balanse (b.l. 143). Kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos, padarytos išimtinai 11 biliardo stalų praradimu, o rašytiniai įrodymai bei įmonės balanso duomenys patvirtina, jog minėtas turtas buvo prarastas atsakovų B. L. ir G. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrais jų veiksmais, atsakovų J. G. ir V. I. vadovavimo bendrovei laikotarpiu jų tinkamas bendrovės vadovo pareigų nevykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti šių atsakovų solidarią atsakomybę dėl bendrovei priklausiusių 11 biliardo stalų praradimo (LR CK 6.6 str. 1 d.).

6III.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliantė B. L. prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovės B. L. atmesti. Taip pat prašo civilinę bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Apeliantė įmonės vadovės įgaliojimus dar 2011-07-04 įsakymu Nr. K-17 perdavė G. L., kuris realiai atlikinėjo visus sandorius įmonės vardu, o 2013 metais buvo ir viešai įregistruotas UAB „Bilijava“ vadovu. Taigi, apeliantė, kaip sąžininga ir atsakinga įmonės vadovė išeidama motinystės atostogų perdavė įgaliojimų vykdymą kitam asmeniui, tačiau šis faktas liko neįregistruotas viešame registre ir tai buvo padaryta nedelsiant po apeliantės motinystės atostogų. Taigi, priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, atsakovė užtikrino, kad vadovo įgaliojimai ir įmonės turtas būtų tinkamai perduoti naujam įmonės vadovui.
    2. Neteisėti veiksmai šioje civilinėje byloje pasireiškė G. L. (ar jam žinomų kitų asmenų) neteisėtu veikimu ir turto praradimu, kadangi apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesunaikino, nepaslėpė ar kitaip nepradangino UAB „Bilijava“ turto, įskaitant įkeistus biliardo stalus. Visas turtas buvo prarastas būtent G. L. valdymo laikotarpiu, šias aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Tai, kad turtas prarastas būtent G. L. valdymo laikotarpiu patvirtino pats atsakovas G. L. teismo posėdžio metu, tai patvirtina ir bankroto administratoriaus iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos perminti dokumentai. Vien faktas, kad atsakovė neatliko formalaus veiksmo, t.y. nepakeitė vadovo duomenų juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė kartu su G. L. atliko bendrus neteisėtus veiksmus, kuriuos konstatavo teismas priimtame sprendime.
    3. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl to, koks priežastinis ryšys (tiesioginis ar netiesioginis) sieja apeliantės veiksmus su atsiradusia žala, tačiau iš teismo nurodytų argumentų dėl to, jog apeliantė, kaip įmonės vadovė neužtikrino, kad įkeistas turtas būtų išsaugotas, galima daryti išvadą, kad teismas taikė netiesioginio priežastinio ryšio doktriną priteisdamas žalą iš apeliantės. 2011-07-04 d. įsakymu Nr. K-21 direktoriaus įgaliojimus apeliantė perdavė vykdyti atsakovui G. L., todėl negalėjo daryti įtakos UAB „Bilijava“, tokiu būdu ir padaryti įmonei žalos.
    4. Vadovo veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) turi būti konstatuojamas atsižvelgiant ne tik į formalų pažeidimo pagrindą (juridinių asmenų registre įregistruotą informaciją) bet ir į visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Vien juridinių asmenų registre nurodyta informacija negali būti suabsoliutinta, ypatingai esant situacijai, kai abu atsakovai pripažįsta, kad įmonės vadovu konkrečiu laikotarpiu buvo tik vienas iš jų.

811. Ieškovas BUAB „Bilijava“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

911.1. Apeliantė iš vadovės pareigų neatsistatydino ABĮ 37 str. 5 d. nustatyta tvarka, nes nėra jokių duomenų (atsakovė to ir neteigė) apie jos pranešimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, o bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas jos iš užimamų pareigų taip pat neatšaukė. Todėl nesant duomenų apie tinkamą apeliantės atleidimą (atšaukimą) iš bendrovės vadovo pareigų ABĮ nustatyta tvarka, vien tik vadovės įsakymai, nesuderinti su bendrovės akcininkų susirinkimu, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės, kaip vadovės, pavedimo teisiniai santykiai su bendrove nutrūko jau 2011-07-04.

1011.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė vykdė įmonės vadovo funkcijas ir netgi labai reikšmingas bendrovės veiklai: 2011-06-07 pasirašė paskolos sutartį su KU ,,Vilniaus taupomoji kasa”, kurios pagrindu bendrovei suteikta 86 000,00 Lt paskola; 2011-06-13 pasirašė sutarties įkeitimo lakštą, kuriuo paskolos užtikrinimui bendrovė įkeitė 13 vnt. biliardo stalų.

1111.3. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad apeliantė įmonės vadovės pareigas ėjo iki 2013-09-10. CK 2.66 str. 5 d. įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui tiekiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė faktiškai liko bendrovės vadove iki pat 2013-09-10 (o ne iki 2011-06-06 ar 2011-07-04) ir jai galiojo CK ir LR Akcinių bendrovių įstatyme įmonių vadovams nustatytos pareigos, bei taikytina atsakomybė dėl jų nevykdymo. Net ir tariamai perdavusi įgaliojimus savo sutuoktiniui, apeliantė ir toliau faktiškai vykdė vadovės funkcijas – pasirašė paskolos sutartį ir įkeitė bendrovės turtą, todėl jos skundo argumentai, kad apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti.

1211.4. Turto arešto registre atsakovė buvo nurodyta kaip įkeisto ir prarasto turto saugotoja, todėl jos neteisėti veiksmai pasireiškė LR turto arešto aktų registro įstatymo, CK normų (pvz., CK 4.214 str.) pažeidimu. Apie turto – 11 biliardo stalų priklausymą bendrovei, atsakovės paskyrimą turto saugotoja patvirtina LR hipotekos registre įregistruotas sutartinis įkeitimas Nr. 01220110009856, taip pat turto arešto aktų registro išrašas, pateikti su ieškiniu. Todėl rūpintis turtu, jį išsaugoti ir nedisponuoti kitu būdu, nei leidžiama imperatyvių teisės normų, atsakovė privalėjo tiek kaip įmonės vadovė, tiek ir kaip turto saugotoja.

1311.5. Duomenų, kad perduodant direktoriaus įgaliojimus būtų atlikta įmonės turto inventorizacija, sudaryti turto priėmimo-perdavimo aktai tarp ieškovo bankroto administratoriui perduotų dokumentų, nėra. Tai papildomai patvirtina ne tik tai, kad apeliantė tinkamai savo pareigų nevykdė, bet ir teismo išvadą, kad apeliantė liko faktine bendrovės vadove iki 2013-09-10.

1411.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė tinkamai nevykdė ir vadovui nustatytų bei turto saugotojos pareigų. Ieškovo nuomone, apeliantės veiksmai, kai ji, priimdama sprendimus bendrovėje, vadovavosi asmeniniais ryšiais, dalį funkcijų perleido sutuoktiniui vienašališkai, nesudariusi sąlygų Bendrovės akcininkams įsitikinti G. L. tinkamumu eiti vadovo pareigas, ignoravo jos pačios prisiimtas pareigas dėl turto išsaugojimo, vertinti kaip nepateisinamas aplaidumas, įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas, nesirūpinimas turtu, dėl ko jis ir buvo prarastas. Ši apeliantės veikla (neveikimas) vertinti kaip neteisėti veiksmai, kurie lemia apeliantės pareigą atlyginti padarytą žalą.

1511.7. Jei apeliantė būtų pasirūpinusi ginčo turto apsauga, pati būtų sudarinėjusi sandorius bendrovės vardu ir šios teisės neteisėtai nebūtų perleidusi sutuoktiniui, arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų informavusi akcininkus apie nusišalinimą nuo pareigų, kad šie paskirtų tinkamą bendrovės vadovą, turtas būtų išsaugotas ir panaudotas bendrovės bei jo kreditorių interesams tenkinti.

1611.8. Nors dėl jo paskyrimo įmonės vadovu nebuvo priimtas akcininkų susirinkimo sprendimas, tačiau faktinį vadovo funkcijų atlikimą jis pats patvirtino teismo posėdžio metu. Kad apeliantė tuo pat metu faktiškai sudarinėjo svarbiausius sandorius, patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Todėl nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad vienu metu įmonei vadovauti du asmenys negali.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1712. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

1813. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

1914. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies bankroto administratoriaus ieškinys dėl bankrutuojančiai įmonei žalos atlyginimo, kai žala padaryta neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

2015. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Bilijava“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 29 d. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovui žalą, nes jam buvo perduota tik dalis įmonei priklausančio turto, kita dalis turto parduota, kitos dalies turto buvimo vieta nežinoma, kuo bendrovei padaryta 11 295,18 EUR žala.

2116. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

2217. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis).

2318. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonei padaryta žala dėl įmonėje neišsaugoto turto (13 biliardo stalų) ir jo vertės (11 295,18 EUR). Byloje kilo ginčas tik dėl to, kuris iš buvusių vadovų ar visi turi pareigą atsakyti už šio turto neišsaugojimą.

2419. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog abu UAB „Bilijava“ buvę vadovai apeliantė B. L. ir atsakovas G. L. turi solidariai atlyginti įmonei padarytą žalą, nes apeliantė B. L. nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ėjo bendrovės direktorės pareigas, o G. L. bendrovės vadovu buvo pagal apeliantės B. L. 2011 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. K-17 apeliantės atostogų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. (b.l. 91). Teismas padarė išvadą, jog įkeistas turtas buvo parastas bendrais atsakovų B. L. ir G. L. veiksmais jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu.

2520. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė įmonei padarytą žalą, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2011-06-04 įsakymu Nr. K-17 ji perdavė G. L., kuris realiai atlikinėjo visus sandorius įmonės vardu, o 2013 metais buvo ir viešai įregistruotas UAB „Bilijava“ vadovu. Apeliantės, teigimu, ji kaip sąžininga ir atsakinga įmonės vadovė išeidama motinystės atostogų perdavė įgaliojimų vykdymą kitam asmeniui, tačiau šis faktas liko neįregistruotas viešame registre ir tai buvo padaryta nedelsiant po apeliantės motinystės atostogų. Su šiuo apeliantės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes apeliantė minėtu įsakymu (b.l. 91) nors ir nurodė, kad ji išeina atostogų nuo 2011-06-06 iki 2011-07-01, tačiau jau 2011-06-07 pasirašė paskolos sutartį su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal kurią UAB „Bilijava“ suteikta 86 000 Lt paskola, o 2011-06-13 apeliantė pasirašė sutarties įkeitimo lakštą, kuriuo įkeitė 13 vnt. biliardo stalų KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (b.l. 28-30). Apeliantė vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu sudarinėjo sandorius bendrovės vardu, įsipareigojo užtikrinti įkeičiamų daiktų saugojimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ji įmonės veikloje nedalyvavo, o Juridinių asmenų registre duomenų neišviešinimas apie jos įgaliojimų kaip vadovės pabaigą turėtų būti vertinamas kaip formalumas.

2621. Apeliantė, įrodinėdama aplinkybę, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko nurodo ir tai, kad 2011-07-04 įsakymu Nr. K-21 direktoriaus įgaliojimus apeliantė perdavė vykdyti atsakovui G. L., todėl negalėjo daryti įtakos UAB „Bilijava“, tokiu būdu ir padaryti įmonei žalos. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog įkeistas turtas ir jo saugotojo funkcijos buvo perduotos G. L.. Vien tik apeliantės įgaliojimų perdavimas savo sutuoktiniui G. L. jos nėštumo ir gimdymo, vaiko auginimo laikotarpiui negali būti vertinama, kad atsakovė nebuvo atsakinga už turto saugojimą, nes, kaip minėta, turtą saugoti ji įsipareigojo sutartinio įkeitimo lakšte.

2722. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. L. buvo paskirtas vadovu visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu o apeliantė buvo atstatydinta iš pareigų, vadovaujantis LR ABĮ 37 str. 5 d. nuostata, t.y. pateikiant rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Taigi, apeliantė neturėjo teisės perduoti savo, kaip bendrovės vadovės, įgaliojimų kitam asmeniui be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimų pritarimo. Juridinių asmenų registre įregistruota, kad atsakovės įgaliojimai pasibaigė tik nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. Kad apeliantė dirbo UAB „Bilijava“ nuo 2010-06-09 iki 2013-08-22 patvirtina Valstybinio socialinio draudimo išrašas (b.l. 86-88). Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad apeliantė B. L. nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ėjo bendrovės direktorės pareigas, todėl privalėjo veikti bendrovės interesais. Apeliantė įsakymu suteikė įgaliojimus eiti vadovo pareigas atsakovui G. L., kuris 2012 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. PP-04/11 perleido turtą UAB „Jurniva“, todėl už šio turto neišsaugojimą atsakingas ne tik atsakovas, bet ir apeliantė.

2823. Byloje pateiktas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašas (b.l.13) patvirtina, kad antstolio V. Č. patvarkymu pagal Vilniaus m. 24 notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. AG-5, 2012-01-05, atsakovė nuo 2012 m. balandžio 4 d. paskirta areštuoto UAB „Bilijava“ kilnojamojo turto saugotoja, tačiau, kaip pagrįstai pirmos instancijos teismas nurodė, ir šios pareigos nesilaikė. Todėl apeliantei kyla atsakomybė už įkeisto daikto praradimą (CK 4.214 str.) ir šiuo pagrindu.

2924. Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnį kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

3025. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės neteisėtą neveikimą, pagrįstai pripažino ją kalta su atsakovu G. L. dėl įmonės turto bankroto administratoriui neperdavimo ir dėl to įmonei atsiradusios žalos. Apeliantei tinkamai nevykdant pavestų pareigų, nesiimant priemonių turto išsaugojimui, konstatuotina, kad ji pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams. Esant nustatytiems apeliantės neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, kad apeliantei kaip buvusiai įmonės vadovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246-6.249 str.).

3126. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 str., 263 str. 1 d. ).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas BUAB... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario... 6. III.... 7. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
        8. 11. Ieškovas BUAB „Bilijava“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 9. 11.1. Apeliantė iš vadovės pareigų neatsistatydino ABĮ 37 str. 5 d.... 10. 11.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė vykdė... 11. 11.3. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad apeliantė įmonės... 12. 11.4. Turto arešto registre atsakovė buvo nurodyta kaip įkeisto ir prarasto... 13. 11.5. Duomenų, kad perduodant direktoriaus įgaliojimus būtų atlikta... 14. 11.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė... 15. 11.7. Jei apeliantė būtų pasirūpinusi ginčo turto apsauga, pati būtų... 16. 11.8. Nors dėl jo paskyrimo įmonės vadovu nebuvo priimtas akcininkų... 17. 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 18. 13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas... 19. 14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo... 20. 15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d.... 21. 16. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 22. 17. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai... 23. 18. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu... 24. 19. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog abu UAB „Bilijava“ buvę... 25. 20. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jos... 26. 21. Apeliantė, įrodinėdama aplinkybę, kad jokių neteisėtų veiksmų... 27. 22. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. L. buvo paskirtas... 28. 23. Byloje pateiktas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų... 29. 24. Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnį kasacinio teismo... 30. 25. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo... 31. 26. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti...