Byla 1-354-917/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Gretai Gurkšnytei, dalyvaujant prokurorui Audrui Armui, nukentėjusiajai J. R. ir jos atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamajai D. J. ir jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2D. J., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti ( - ), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, teista 2010-11-23 Kauno apylinkės teismo pagal 223 str. 1 dalį, paskiriant 10 MGL dydžio baudą, kuri nesumokėta, teistumas neišnykęs,

3kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5D. J. turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

6D. J., žinodama nukentėjusiosios J. R. AB SEB banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule, pasinaudodama J. R. SEB banko sąskaita ( - ), būdama bute ( - ), bei R. R. name ( - ), atliko šias operacijas:

  • 2014 m. rugsėjo 13 d., pervesdama 0,0028 euro (0,01 Lt) registracijos mokestį į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - )prisiregistravo UAB „( - )“ internetinėje svetainėje ir 2014 m. spalio 3 d. paėmė 289,62 eurų (1000 Lt) paskolą, o 2014 m. spalio 29 d. paskolos dydį padidino dar 144.81 eurų (500 Lt);
  • 2014 m. rugsėjo 13 d., pervesdama 0,0028 euro (0,01 Lt) registracijos mokestį į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), prisiregistravo UAB „( - )“ internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną paėmė 289,62 eurų (1000 Lt) paskolą, o 2014 m. lapkričio 22 d. paskolos dydį padidino dar 115,85 eurų (400 Lt), 2014 m. lapkričio 27 d. – dar 144,81 euro (500 Lt) ;

7toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 13 d., pervesdama 0,0028 euro (0,01 Lt) registracijos mokestį į UAB „( - )“ sąskaitą Nr.( ( - )prisiregistravo UAB „( - )“ internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną paėmė 289,62 eurų (1000 Lt) paskolą;

8toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. rugsėjo 13 d. pervedė 5,79 eurų (20 Lt ) į VšĮ „( - )“ sąskaitą Nr.( - ) už automobilio „Audi A3“, valst. Nr. ( - ) kurio valdytojas yra G. V., padarytą pažeidimą;

9toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 13 d., pervesdama 0,0028 euro (0,01 Lt) registracijos mokestį į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), prisiregistravo UAB „( - )“ internetinėje svetainėje ir 2014 m. lapkričio 28 d. paėmė 173,77 eurų (600 Lt ) paskolą, o 2014 gruodžio 11 d. paskolos dydį padidino 800 eurų (2762,24 Lt);

10toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. spalio 29 d. pervedė 28,96 eurų (100 Lt) kaip dovaną į G. V. sąskaitą Nr.( - );

11toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 g. iš UAB „( - )“ paėmė 173,77 eurų (600 Lt) paskolą;

12toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. rugsėjo 20 d. pervedė 240 Lt (69,50 eurų) buto mokesčiams sumokėti UAB „( - )“ į sąskaitą Nr.( - ) ;

13toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. rugsėjo 21 d. pervedė 99,24 Lt (28,74 eurų ) suteiktoms paslaugoms apmokėti UAB „( - )“ į sąskaitą Nr.( - );

14toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. spalio 27 d. pervedė 305 Lt (88,33 eurų) buto mokesčiams sumokėti UAB „( - )“ į sąskaitą Nr.( - );

15toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. lapkričio 28 d. pervedė 450,21 Lt (130,39 eurų) buto mokesčiams sumokėti UAB „( - )“ į sąskaitą Nr.( - );

16toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – tikslu gauti didesnę paskolą 2014 m. gruodžio 7 d. pervedė 600 Lt (173,77 eurų), grąžindama paimtą paskolą į UAB „( - )“ sąskaitą Nr.( - );

17toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. lapkričio 27 d. pervedė 115,85 eurų (400 Lt) kaip dovaną į G. V. sąskaitą Nr. ( - )

18toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 4 d., pervesdama 0,0028 euro (0,01 Lt) registracijos mokestį į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ), užsiregistravo UAB „( - )“ internetinėje svetainėje ir 2014 m. gruodžio 5 d. paėmė 289,62 eurų (1000 Lt) paskolą;

19toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014 m. gruodžio 7 d. pervedė 14,48 eurų (50 Lt) kaip dovaną į G. V. sąskaitą Nr. ( - );

20be to, gautas paskolų lėšas naudojo – laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d. panaudojo 53,67 Lt (15,54 eurų) inicijuotoms finansinėms operacijoms apmokėti banke.

21Nurodytais D. J. veiksmais buvo sukurtos neteisėtos 2711,49 eurų (9362,24 Lt) turtinės prievolės nukentėjusiajai J. R. ir įgyta galimybė valdyti 289,62 eurų (1000 Lt) UAB „( - )“ lėšas, 1158,48 eurų (4000 Lt) UAB „( - )“ lėšas, 289,62 eurų (1000 Lt) UAB „( - )“ lėšas, 973,77 eurų (3362,24) Lt UAB „( - )“ lėšas, o 671,36 eurų (2318,12 Lt) panaudojo juos užvaldant, t. y. 159,29 eurų (550 Lt) padovanojo G. V., 5,79 eurų (20 Lt) panaudojo apmokėdama VšĮ „( - )“ už paslaugas, 288,23 eurų (995,21 Lt) sumokėjo UAB „( - )“, 28,74 eurų (99,24 Lt) sumokėjo UAB „( - )“ už paslaugas, tikslu gauti didesnę paskolą grąžino 173,77 eurų (600 Lt) UAB „( - )“, 15,54 eurų (53,67 Lt) panaudojo inicijuotoms finansinėms operacijoms apmokėti banke.

22Be to, D. J. pasinaudodama J. R. vardu išduota SEB banko mokėjimo kortele Nr. ( - ), bei panaudodama tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis (PIN kodą), taip pateikdama melagingas žinias, kad ji yra J. R., neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu būdu gautas paskolų lėšas naudojo, valdydama J. R. banko sąskaitą Nr.( - ), esančią SEB banke:

232014 m. rugsėjo 15 d., UAB „( - )“ parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 18,60 eurų (64,22 Lt) vertės pirkinius;

24toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 16 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 1000 Lt (atitinka 289,62 eurų);

25toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 17 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 300 Lt (atitinka 86,89 eurų);

26toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 7 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 100 Lt (atitinka 28,96 eurų);

27toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 9 d. UAB „( - )“ parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 18,98 eurų (65,55 Lt) vertės pirkinius

28toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 11 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 500 Lt (atitinka 144,81 eurų);

29toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 11 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 100 Lt (atitinka 28,96 eurų);

30toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 18 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 100 Lt (atitinka 28,96 eurų);

31toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 21 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 200 Lt (atitinka 57,92 eurų);

32toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 22 d. UAB „( - )“ priklausančioje degalinėje Kaune, apmokėjo 8,54 eurų (29,50 Lt) vertės pirkinius;

33toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 23 d. UAB „( - )“ priklausančioje degalinėje Kaune, apmokėjo 8,42 eurų (29,08 Lt) vertės pirkinius;

34toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 24 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 200 Lt (atitinka 57,92 eurų);

35toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 27 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 7,67 eurų (26,50 Lt) vertės pirkinius;

36toliau tęsdama nusikalstamą veika, 2014 m. spalio 27 d. UAB „( - )“ priklausančioje vaistinėje Kaune, apmokėjo 7,98 eurų (27,56 Lt) vertės pirkinius

37toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 31 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 300 Lt (atitinka 86,89 eurų);

38toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. UAB „( - )“ priklausančioje degalinėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 14,52 eurų (50,12 Lt) vertės pirkinius;

39toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 500 Lt (atitinka 144,81 eurų);

40toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje ( - ), apmokėjo 21,25 eurų (73,38 Lt) vertės pirkinius;

41toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 15 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 100 Lt (atitinka 28,96 eurų);

42toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 22 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 300 Lt (atitinka 86,89 eurų);

43toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 24 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 100 Lt (atitinka 28,96 eurų);

44toliau tęsdama nusikalstamą veika, 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „( - )“ priklausančioje vaistinėje Kaune apmokėjo 7,26 eurų (25,06 Lt) vertės pirkinius;

45toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 27 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 26,50 eurų (91,49 Lt) vertės pirkinius;

46toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 17,07 eurų (58,93 Lt) vertės pirkinius;

47toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 7 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 15,79 eurų (54,53 Lt) vertės pirkinius;

48toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 8 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 300 Lt (atitinka 86,89 eurų);

49toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 11 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 2000 Lt (atitinka 579,24 eurų);

50toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 11 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 500 Lt (atitinka 144,81 eurų);

51toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 14 d. iš SEB banko bankomato ( - ), paėmė 50 Lt (atitinka 14,48 eurų);

52toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 14 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 1,41 eurų (4,87 Lt) vertės pirkinius;

53toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 14 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 4,92 eurų (16,99 Lt) vertės pirkinius;

54toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 20 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 3,49 eurų (12,03 Lt) vertės pirkinius;

55toliau tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. gruodžio 20 d. UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“ ( - ), apmokėjo 1,04 eurų (3,59 Lt) vertės pirkinius.

56Tokiu būdu D. J. užvaldė 1925,97 eurų (6650 Lt ) grynaisiais ir apmokėjo 183,45 eurų (633,40 Lt) vertės pirkinius bei gavo naudą daiktais, tai yra užvaldė iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ gautas paskolų lėšas.

57Šiais savo veiksmais D. J. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

58Be to, D. J. savavališkai užėmė J. R. namus, padarydama didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams turėti gyvenamąjį būstą, ir jo neužleidžia, o būtent: 2010 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. R. sutikimu įsikėlusi laikinai gyventi į jai suteiktą butą ( - ), nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei ir 2009-12-10 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr.201-9-1167 neterminuotai išnuomotą J. R., nuo 2015 m. sausio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš minėto buto su mažamete dukra neišsikrausto, 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakeitė buto lauko durų spyną, pakeistos spynos rakto J. R. neduoda ir tokiu būdu savavališkai užėmė J. R. gyvenamąją vietą ir tai trunka iki pranešimo apie įtarimą įteikimo dienos (2015-09-14), taip pat nemoka paslaugų tiekėjams už suteiktas komunalines paslaugas, J. R. iki 2015 m. gegužės 1 d. padarydama turtinę žalą: UAB „( - )“ – 108,42 eurų skolą, AB „( - )“ – 335,24 eurų skolą, UAB „( - )“ – 16,67 eurų skolą, AB „( - )“ – 89,90 eurų skolą, iš viso padarydama J. R. 550,23 eurų turtinę žalą bei didelės žalos teisei ir teisėtam interesui turėti savo būstą.

59Šiais savo veiksmais D. J. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 1 d.

60D. J. ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu prisipažino iš dalies, o vėliau – pilnai pripažino savo kaltę. Apklausiama teisme kaltinamoji parodė, kad ji yra teisme labai susijaudinusi, ne visas aplinkybes prisimena, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama, tuomet viską geriau žinojo ir atsiminė.

61Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur apklausiama D. J. kalta neprisipažino, parodė, kad ( - ), gyvena daugiau nei ketveri metai. Žino, kad šis butas priklauso J. R.. J. R. apie penkerius metus dirbo jos anytos V. J. kaimo turizmo sodyboje, ten ir gyveno. Kadangi J. butas tuo metu, kai ji dirbo pas V. J., buvo tuščias, anyta pasiūlė jai šį J. butą nuomotis. Ji sutiko ir su savo devynerių metų dukra apsigyveno bute. Su J. apie buto nuomą nieko nekalbėjo, visus reikalus už ją tvarkė anyta. Už butą ji mokėjo mokesčius, dar mokėjo už nuomą 200 litų, juos perduodavo V.. 2014 m. liepą į butą gyventi grįžo J.. J. jai išsikraustyti neliepė, ji pati sakė, kad nori, jog ji liktų gyventi su ja. Kai J. grįžo į butą, ji naudojosi jos atsivežtais baldais, visa buitine technika, kitais daiktais, nes į namus ji grįžo be jokių daiktų. Su J. sutarė, kad visus mokesčius mokės pusiau. Pradžioje – maždaug iki rugsėjo Jelena darbo neturėjo, todėl mokesčius ji mokėjo viena, pirko maistą, kitus būtinus joms produktus. Ji pati nedirba, tačiau lėšų gaudavo iš savo buvusio sutuoktinio. Pinigus jai buvęs sutuoktinis siųsdavo ir dabar siunčia „Western Union“ perlaidomis. 2014 m. rugsėjį J. gavo darbą, atlyginimą jai pervesdavo į jos banko sąskaitą. Tuomet išlaidas jos dalinosi pusiau. Savo banko kortelę J. laikydavo kambaryje komodos stalčiuje namuose kartu su visais savo dokumentais. Ten pat ji laikė ir savo mokėjimo kortelės PIN kodą, internetinės bankininkystės kortelę su kodais. Pati J. jai leisdavo naudotis savo banko kortele, taip pat savo banko kortele ji naudodavosi ir pati. Jos buvo draugiškai sutarę, kad ji, naudodamasi J. kortele, pirktų maistą parduotuvėje, apmokėtų sąskaitą už butą. Ji turėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. neatsimena, automobiliui sugedus, neturėjo pinigų jo remontui, paprašė, kad Jelena leistų jai paimti kreditą automobiliui remontuoti. J. sutiko, kad ji kreditą paimtų, nes šiuo automobiliu naudodavosi abi, ji J. nuveždavo visur, kur jai reikėjo. Pirmą kreditą, pasinaudodama J. internetine bankininkyste, jai leidus, paėmė 2014 m. rugsėjo pradžioje būdama pas savo buvusį draugą R. R., gyv. ( - ). J. tuo metu, kai ji ėmė paskolą, šalia jos pas R. nebuvo, ji buvo likusi Kaune. Tiksliai gautos kredito sumos neatsimena, vėliau gautus pinigus išleido automobilio remontui. Jelena apie tai tikrai žinojo, tam neprieštaravo. Taip pat vėliau, pasinaudodama J. internetine bankininkyste, paėmė daugiau paskolų, jų konkrečių sumų ir paėmimo datų neatsimena, bet neneigia, kad paėmė visas paskolas, kurios yra nurodytos pranešime apie įtarimą. Taip pat neneigia, kad, pasinaudodama J. banko kortele, ji apsipirkinėjo parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse. Taip pat iš J. banko sąskaitos kelis yra pervedusi pinigų G. V., kuris buvo joms su J.pinigų paskolinęs. Dar yra sumokėjusi už G. automobilio stovėjimą aikštelėje, nes vieną kartą G. yra prašęs, kad vietoj skolos grąžinimo jos su J. jam sumokėtų už jo automobilio stovėjimą. Jos su J. sutiko. G. V. yra R. R. sūnėnas, su juo ji susipažino viešėdama pas R., su G. jokių artimesnių santykių nepalaikė, ( - ), G .yra svečiavęsis. Paskui trumpą laiką – maždaug du mėnesius 2014 m. rudenį Jelena buvo pati leidusi G. gyventi savo bute. Jelena visada žinojo, kur ir kiek pinigų ji išleido pasinaudodama jos banko kortele, kiek ir kada tiksliai ji paimdavo paskolų, visa tai ji pasakydavo J.. Tai darydavo su J. žinia ir jai sutikus. Pildydama paraiškas paskoloms gauti, ji visur nurodydavo savo mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ), taip pat savo elektroninio pašto adresą – ( - ). Jokių savo tapatybės duomenų neslėpė. Savo vardu ir naudodamasi savo sąskaita ji paskolų gauti negali, nes jos banko sąskaita yra užblokuota. Visas paimtas paskolas, visus nupirktus maisto produktus, degalus, vaistus, jos su J. naudodavo bendrai. Taip pat bendrai naudojo jos iš buvusio sutuoktinio gautus pinigus. Nuo 2015 m. pradžios J. į savo butą nebegrįžo, kiek žino, ji vėl gyvena V. J. sodyboje. Kodėl J. išėjo iš savo namų, ji nežino, su J. nesipyko, jos išėjimo iš savo buto priežasties nežino. Dalį paskolų ji yra grąžinusi, nori pridėti nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus UAB „( - )“ – 600 litų, dar vieną kartą yra grąžinusi 1000 litų (b. 2 t. 19, 20 l.), tačiau nurodymo kvitas yra likęs pas J., jo pateikti ji negali. Kokia bendra likusi negrąžinta paimtų kreditų sumą, ji tiksliai nežino. Kalta dėl lėšų užvaldymo neprisipažįsta, nes veikė su J. sutikimu ir jai leidus (b. 2 t. 1-6 l.). Pagarsinus šiuos parodymus, D. J. juos patvirtino. Papildomai D. J. parodė, kad šiuo metu jos sutuoktinis T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose. Su T. J. turi dukrą A. J., kuriai yra devyneri metai. Dar ji turi suaugusį sūnų, kuris Lietuvoje negyvena. Nei sūnaus, nei jo tėvo anketinių duomenų ji nesakys, atsisako pateikti apie juos bet kokius duomenis. Savo sąskaitomis, kurių turi SEB ir banke Swedbank, ji naudotis negali, kadangi jos yra užblokuotos. Užblokuotos jos yra dėl jų bendrų su T. J. skolų. Banko sąskaitomis šiuo metu ji iš viso nesinaudoja, jokių socialinių pašalpų negauna, nes nėra susitvarkiusi dokumentų. Kai gaudavo socialinę pašalpą dėl dukros, tai buvo maždaug iki 2014 m. spalio mėn. pašalpą atsiimdavo pašte. Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. neatsimena, taisymui panaudojo apie 900 litų. Turėjo kvitą, pagrindžiantį šią sumą, jei jį ras, pristatys. Automobilį „VW Golf“ pardavė nepažįstamam asmeniui. Taip pat iš paimtų paskolų, pirko automobilį „Audi“, valst. Nr. neatsimena, pilkos sp. Už automobilį mokėjo 2500 eurų. Šį automobilį pardavė taip pat pagal skelbimą nepažįstamam asmeniui, nes automobilis labai greitai sugedo nepataisomai. Kada automobilius pirko, taisė ir pardavė, datų pasakyti negali. Šiuo metu ji jokio automobilio neturi. Daugiau iš bendrai su Jelena paimtų paskolų jokių vertingų daiktų neįsigijo, tiesiog pinigus išleido maistui, kitom būtiniausioms namų ūkio prekėms. Šiuo metu ji ir toliau gyvena ( - ), bute, kuris priklauso J. R.. J. R. pati savo noru iš šio buto išsikraustė, jame negyvena nuo Naujųjų Metų, kodėl ji taip nusprendė, nežino. Jai Jelena išsikraustyti tikrai neliepė, ji su dukra ir toliau gyvena šiame bute. Buto lauko durų spyną ji pakeitė, nes senoji spyna sugedo. Jeleną ji apie tai informavo, sakė, kad ateitų pasiimti rakto nuo buto durų, bet ji nebuvo atėjusi jo pasiimti, todėl buto rakto ji ir neturi. Raktą J.duos, kai tik ji pateiks tokį prašymą. Šiuo metu už buto komunalinius mokesčius nemoka, nes J. yra užblokavusi mokesčius. Anksčiau už buto komunalinius mokesčius mokėdavo gavusi sąskaitą vienasąskaita.lt. Šiuo metu, susisiekusi su vienasaskaita.lt administracija, ji sužinojo, kad įmokų daryti nebegali, nes J. yra pateikusi duomenis, kad ji nebegalėtų pateikti duomenų už minėto buto skaitliukų parodymus. Už dujas, elektrą taip pat nemoka, nes J. ir šiuos mokesčius yra užblokavusi. Tiksliau apie mokesčius paaiškinti negali, nes nesupranta. Skolų už butą neneigia, kai jai bus leista sumokėti mokesčius, juos iš karto ir sumokės. Daugiau parodymų neduos. Telefono abonentą Nr. ( - ) naudojo apie penkis metus, maždaug 2015 m. balandžio pradžioje telefoną pametė, šiuo metu naudojasi telefonu, kurio numerio neatsimena (b. 2 t. 7 l.). Papildomai D. J. parodė, kad akistatose bei bet kokiuose kituose procesiniuose veiksmuose dalyvauti atsisako, nes yra neteisingai apkaltinta ir apšmeižta, šioje situacijoje ji pati jaučiasi nukentėjusi. Parodymus duos tik bylą nagrinėjant teisme, dalyvaujant jai paskirtam advokatui. Tyrėja jai pranešė, kad J. R. reikalauja, jog ji išsikeltų iš buto ( - ), kad ji šiame bute gyvena prieš J. R. valią ir privalo iš buto su mažamete dukra išsikelti. Dėl išsikraustymo iš J. R. buto pasisako: ji šiame bute gyvena nuo 2010 m., už butą mokėjo visus komunalinius mokesčius, dar mokėjo nuomos mokestį V. J. po 200 litų už kiekvieną mėnesį. Pinigus už nuomą mokėjo tvarkingai, paduodama pinigus tiesiai V. J. į rankas, nuomą mokėjo iki tol, kol 2014 m. vasaros pabaigoje į šį butą grįžo gyventi pati J.. Butą ji susiremontavo savo lėšomis, bute yra visi jos baldai. Šiuo metu ji yra Kauno savivaldybės eilėje socialiniam būstui gauti, iš J. būsto ji išsikels tuomet, kai jai bus suteiktas socialinis būstas. Ji visiškai nepretenduoja į J. butą, supranta, kad teisiškai butas yra J., tačiau tiesiog negali su mažamete dukra išeiti į gatvę. Iš J. buto ji neišsikrausto tik dėl to, kad turėtų kur gyventi su savo dukra, kad jai būtų suteiktos sąlygos gyventi kartu su ja. Jelena bet kuriuo metu gali grįžti į savo butą, ji tam netrukdo, galėtų vėl gyventi kartu (b. 2 t. 8-12 l.). Daugiau parodyti negali (b. 2 t. 13-18, 71-77 l.). Pagarsinus visus šiuos D. J. parodymus teisme, ji juos patvirtino.

62Papildomai teisiamojo posėdžio metu D. J. paaiškino, jog akistatoje buvo, jos neatsisakė ir joje dalyvavo. Buto spyną pakeitė ne dėl to, kad butą užvaldyti norėjo. Visas paskolas esa paėmusi su R. žinia, ji iš pradžių kaltinamajai siūlė paimti paskolą, bet D. J. sakė, kad kol kas pragyvena, todėl nereikia. D. J. J. R. paklausė, ar galės padėti, jeigu bus sunku, o ši atsakė, kad taip. J. R. iš kaimo uošvienė išvarė tada, tai tuomet J. R. grįžo į butą. Maistą pirko kartu su J. R., šventes šventė kartu. J. R. kaltinamosios neišlaikė, jai buvęs vyras siuntė pinigus iš Amerikos. Jos pinigus naudojo bendriems poreikiams tenkinti, kaltinamoji paskolos grąžino tūkstantį šešis šimtus litų, yra dokumentai tai patvirtinantys, bet dokumentus paliko namuose. Paskolas pratęsė, kad nebūtų pavėlavimų iki kovo mėnesio, kovo mėn. turėjo darbą. Ji gali prisiimti visą kaltę, grąžins visus pinigus, bet kai negalėjo pinigų nemokėti, vėliau jai V. J. užblokavo sąskaitą, todėl nemokėjo pinigų. Liudytojas G. V. yra dabar jos artimas draugas, jie sugyventiniai, gyvena kartu, jam pervedė pinigų šiek tiek, nes jos abi buvo V. skolingi pinigų, jai ir J. R. buvo labai sunku vienu metu, pinigus reikėjo grąžinti. Sutinka, kad R. būste gyvena be teisėto pagrindo, bet butą jai išnuomojo, sutarties nepasirašė, viską tvarkė V. J.. Butas ne V. J., tai žinojo. Nuomavo butą ne iš R., nes viską tvarkę V. J.. J. R. gavo butą iš savivaldybės, kaltinamajai ne kartą siūlė ten eiti, nes J. R. nemokėjo už butą, atsirado skolos, o kaltinamajai buvęs vyras siųsdavo pinigus. Ji su J. R. gyvenom kaip šeima. Tuo metu jų santykiai su J. R. buvo puikūs, jos niekada nesipyko. Su J. R. pati nekalbėjo dėl buto, nes viską reguliavo uošvienė V. J., viską (pinigus) ėmė uošvienė – mokesčius ir nuomą. Pati J. R. nėra prašiusi išsikelti, tai darė uošvienė. Ji neprisimena, kad išsikelti buvo kada prašiusi pati nukentėjusioji. Pakeitė spyną, bet nukentėjusioji raktų neprašė, o kaltinamajai neatėjo į galvą mintis, kad nukentėjusiajai reikia paduoti naują raktą. Skolą už komunalinius mokesčius padarė kaltinamoji, bet paskutinę įmoką sumokėjo, o kai norėjau dar sumokėti, jai pasakė, kad to padaryti negali, nes J. R. užblokavo sąskaitą, kad negalėtų mokėti pinigų. Jos buvęs vyras T. J. jau penkti metai yra kalėjime, jis ne pirmą kartą sėdi. Santykiai su uošvienę visada buvo blogi, o dar pablogėjo po pirmo karto, kaip J. sėdo į kalėjimą. Dėl paskolos paėmimo kaltinamoji bendradarbiavo su pačia nukentėjusiąja, o butą nuomojo iš J., bet su J. R. žinia. Nuvažiavus į kaimą, pinigus už butą norėjo paduoti nukentėjusiajai, bet ši neėmė, liepė juos duoti V. J.. kaltinamoji J. R. grynų pinigų, kuriuos gavo paėmus paskolą J. R. vardu, pastarai nedavė, bet už tuos pinigus pirko jai vaistus, maisto ir kitus dalykus. Iš viso iš bankomato paėmė 6650 Lt, bet grynų pinigų ji nukentėjusiajai nedavė. Pardavė savo automobilį Golf už penkis ar tris šimtus litų, o savo automobilį Audi pardavė už šimtą eurų. Mašinomis naudojosi kartu su nukentėjusiąja. J. R. nemoka vairuoti, nukentėjusiąją ji nuveždavo, kur reikia. Ta pinigų suma po truputi buvo paimta iš sąskaitos, nes kuro reikėjo automobiliui, šventes šventė. Pirma paėmė tris šimtus litų, vėliau dar du kartus paėmė pinigų, ji su J. R. pirko mašiną, bet mašina buvo registruota kaltinamosios vardu. Ji su J. R. vedė bendrą gyvenimo būdą. Kaltinamoji išnuomojo butą, bet sutarties nepasirašė, uošvienė pasiūlė čia eiti. Pinigus ėmė pragyvenimui kartu su nukentėjusiąją, tačiau tik ji pati sprendė, kur pinigus leisti, sutinka, kad ji turi juos grąžinti. R. paskolų lėšų kaltinamajai nedovanojo, G. V. gyvena su kaltinamąja J. R. bute, jis yra mano kaltinamosios sugyventinis. Tame bute gyvena daugiau kaip keturi metai, pradėjo dar su vyru T. J. gyventi. Ten yra vieno kambario butas, pati J. R. išėjo iš buto, ji ir dabar bute gali gyventi. Butas nėra kaltinamosios nuosavybė, jis duotas J. R. savivaldybės, išsikeltų iš buto, jeigu būtų tai įmanoma, ji ieško kito buto nuomotis jau antras mėnuo, nenori eiti į butą bendrabučio tipo, nes su vaiku ten negalima gyventi. Nuo gruodžio pirmos dienos pradeda dirbti, G. V. padeda pragyventi. Vaikui devyni metai. Butas jai nepriklauso, su padaryta skola sutinka, nes gyvena tame bute ir tą skolą padarė, sutinka, kad ją sumokės. G. padeda finansiškai, bet pragyventi sunku. Bute gyvena ji su dukra ir G., o G. V. sesuo gyveno pas juos tris dienas. V. bute tame gyvena metus laiko. Su turtine žala sutinka, bet su neturtine žala nesutinka. Už komunalinius mokesčius sumokės, sutinka su šita prie ieškinio pridėta suma. Ji visomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi. J. R. kartais gyvena pas uošvienę sodyboje. Nukentėjusiąją uošvienė terorizavo, tad ji gyveno bute su kaltinamąja, santykiai geri buvo, kartu atšventė šventes visas. Kai J. R. po švenčių išėjo, grįžusi liepė išsikelti. Tą laiką, kai J. R. gyveno kartu su kaltinamąja, tai ši nuomos nemokėjo. J. R. viena niekada išsikelti neprašė. J. R. buvo išvaryta V. J., todėl sutiko kartu su kaltinamąja gyventi, tuomet gyveno kartu pusę metų ir vedė bendrą ūkį. J. R. gėrė raminančius vaistus, kuriuos jai išrašė gydytoja. Situacija pasikeitė, nustojome kartu gyventi, kai J. R. sužinojo, kad paimta jos vardu paskola. Nustojo kartu gyventi su J. R., kai V. J. pasakė nukentėjusiajai, kad jos vardu kaltinamoji paėmė paskolą. Ji paprašiau J. R., kad galėtų paimti paskolą. Pinigus leido kartu su J. R. iš paimtų paskolų. Sau kaltinamoji neleido pinigų, nors J. R. klausė, kodėl aš jų sau kaltinamoji neleidžia ir sau nieko neperka. G. gyvena su kaltinamąja R. bute nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Butas yra vieno kambario, lovų užtenka, ir R.turi kur miegoti, tuo metu su G.santykių jokių nebuvo, dabar J. R. lovoje miega kaltinamosios dukra. Kaltinamoji neklausė nukentėjusios, kodėl ji užblokavo sąskaitą, ir nesiūlė pačiai sumokėti mokesčius už kaltinamosios duotus pinigus.

63Nors kaltinamoji D. J. savo kaltę iš pradžių neigė, po to pripažino iš dalies, o vėliau – pilnai pripažino kaltę, jos kaltė be pačios kaltinamosios parodymų bei dalinių prisipažinimų yra įrodyta žemiau išdėstomais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

64Nukentėjusioji J. R. teisme apklausiama parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji nėra giminaitė, apkalbėti noro neturi, bet ant jos pyksta, nes ją apgavo. Su D. J. susipažino per T. J. ir globėją V. J., dabar ji nėra globėja, tai buvo iki pilnametystės. Santykiai su V. J. yra dabar geri, bet buvo vienu metu susipykę. T. J. paprašė jos leidimo gyventi iš savivaldybės gautame bute, kol susiras, kur gyventi. Kai J. į butą įsikėlė su šeima, t.y. su D. J. ir vaiku, tai kaltinamoji su vaiku iki dabar gyvena nukentėjusios bute. Kada J. įsikėlė į butą gyventi su šeima neatsimena, bet tai kaip parašyta prokurorės, tai galėjo būti prieš penkis metus. Butas paskirtas savivaldybės. Ji su J. nepasirašė nuomos sutarties, gera širdimi priėmė juos gyventi, kol susiras butą kitur. Ji prašė D. J. išsikelti, bet kaltinamoji to nepadarė, to prašė kartą vieną, kai grįžo iš kaimo. G. V. klausė, kada jie išeis, o šis sakė palaukti, kol susiras kur kraustytis. Dabar jos bute gyvena keturi žmonės, nes be D. J. ir jos vaiko gyvena dar ir G. V. ir jo sesė. Pati nukentėjusioji gyvena pas V. J.. V. J. nieko už nukentėjusiąją nesitarė, ji pati nuomojo butą J. ir jo šeimai, tiksliau. Leido jam gyventi laikinai. J. kada uždarė į kalėjimą neatsimena, jai į rankas nuomos nemokėjo D., tik pilnai mokėjo mokesčius V. J., o D. J. už mokesčius pinigus duodavo į rankas. Nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ar D.su Violetą ką tarėsi, ji nieko nežino. Kai J. atsisėdo į kalėjimą, D. liko gyventi bute su vaiku, nežino kodėl, iš pradžių ji neprašė, kad D. išsikeltų iš buto. Paprašė išeiti iš buto D. tada, kai pati išėjo į kaimą, nes ten vienam kambaryje negalima buvo gyventi. Nukentėjusioji nori grįžti gyventi į savo butą ir juo disponuoti viena. Rakto prašė globėja, pati nukentėjusioji vengia su D. kontaktų, nes D. bijo, nes D. duoda neteisingus parodymus, D. nepasitiki, nes ji nukentėjusiąją apgavo, pamelavo, kad neėmė paskolų nukentėjusios vardu, rodė jai kažkokius internetinius puslapius, o ji D.aklai tikėjo. Nori turėti raktą nuo savo namų ir nori, kad visi iš ten ir D. išsikeltų. Pati rakto neprašė iš D., nes jos bijo, vengia. Dirbo metus ir du mėnesius paskutiniam darbe, dabar dirba IKI parduotuvėje. Anksčiau dirbo siuvykloje D., gaudavo pašalpą iš darbo biržos tris šimtus 50 litų, tai buvo šešis mėnesius, kai neturėjo pinigų, jai padėjo neoficialūs globėjai. D. J. duodavo tik 10 litų ant kelio, kai važiuodavo į darbą, valgyti ji pirko iš tų pinigų, kur nukentėjusioji gaudavo, iš savo pinigų ar ji pirko ką, tai nežino, ji D. duodavo po penkis šimtus litų, kad ji mokėtų mokesčius. D. duodavo grynus pinigus į rankas, o ji sakė mokės mokesčius, D. mokėjo mokesčius internetu, nukentėjusioji pati nemoka elgtis su elektronine bankininkyste. Neleido savo sąskaitos duomenimis naudotis ir pasu D. J., tokio sutikimo nebuvo, bet kartą ėjau su ja į banką įsinešti nukentėjusios duotus penkis šimtus litų į sąskaitą. D. nukentėjusiosios kortelės neturėjo, D. tuos duomenis nusirašė, nes nukentėjusioji laikė savo dokumentus spintelėje, kuri nebuvo užrakinta, ten buvo visi jos duomenys. Nukentėjusioji iš pradžių nežinojo, kad D. naudojosi jos duomenimis. Turi banko kortelę, bet pati kompiuteriu nemoka naudotis savo sąskaita. Su J. kalbėjo, jam leido laikinai gyventi savo bute, dėl nuomos kainos sutarę nebuvo. Kad D. mokėjo V. nuomą nežinojo, jai pačiai pinigų neduodavo. Kad J. buvo įkalintas nežinojo, bet vėliau apie tai pasakė globėja V., kada tai buvo neatsimena, gal pasakė prieš metus. Po kiek laiko D. paprašė išsikelti, D. sakė neturi kur gyventi ir prašė dar palaukti. Kai susipyko su V. J., tai grįžo į savo butą ir paprašė, kad D. išsikeltų. Kai grįžo iš kaimo į butą, jame gyveno D. J., jos dukra, R. R., D. prašė, kad aš nesakyčiau, kad ji turi vaikiną, nors D. su juo gyveno. Nukentėjusioji bijojo D. pasakyti, kad ji išsikeltų, todėl gyveno su jais savo bute.

65Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., balsu perskaitė nukentėjusios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad butas ( - ), sutektas jai kaip socialinis būstas. Šį būstą ji gavo maždaug prieš penkerius metus, bet gyveno ir pas pažįstamus sodyboje, bute buvo leidusi pagyventi D. J.. Ją pažįsta taip pat apie penkerius metus. Bute nuolat gyventi pradėjo 2014 m. rugsėjį, įsidarbino, ketino pradėti gyventi savarankiškai. D. liepė išsikraustyti iš buto, bet ji kategoriškai atsisakė. D. iš jos buto neišsikrausto iki šiol, maždaug 2014 lapkritį pas D. atsikraustė jos draugas G. V.. Jie abu vis žadėjo, kad tuoj išsikels iš buto, bet pažado netesi. Savo SEB banko mokėjimo kortelę laikydavo spintelės stalčiuje namuose, ten kartu buvo padėtas ir PIN kodas bei internetinės bankininkystės kodai. Su D. ji buvo sutarusi, kad D., pasinaudodama jos internetine bankininkyste, iš jos sąskaitos sumokėtų mokesčius už butą. Kai ji gaudavo algą, iš bankomato pati imdavo pinigus ir juos duodavo D.. Kiek ji konkrečiai gauna algos, tiksliai pasakyti negali. D., pasinaudodama jos kortele, internetinės bankininkystės pagalba patikrindavo, kiek ir kada jai yra pervesta pinigų. Tada jos abi kartu nueidavo iki bankomato ( - ), ten ji dirba, paimdavo iš bankomato tiek pinigų, kiek jai nurodydavo D.. Juos atiduodavo D., nes D. ją po to už tuos pinigus išlaikydavo – pirkdavo maisto produktus, išleisdavo kitoms reikmėms. Dėl visų pinigų, kurie yra nuimti bankomate ( - ), D. pretenzijų neturi, juos nuimdavo pati ir pati duodavo D. Dar kartą maždaug 2014 m. lapkričio pabaigoje ji paėmė 50 litų bankomate, esančiame ( - ). Daugiau savo banko mokėjimo kortele ji nesinaudojo, nėra ja atsiskaičiusi jokioje parduotuvėje, degalinėje, pinigų niekada niekam nėra pervedusi. Ji pati internetine bankininkyste naudotis nemoka, jokių bankinių operacijų internetu neatlieka, niekada nėra ėmusi paskolų. Apie tai, kad D., sukčiaudama pasinaudodama jos vardu ir jos internetinės bankininkystės kodais yra priėmusi paskolų, ji sužinojo tik gavusi pranešimą iš kredito bendrovės, kad yra skolinga. Paskui iš banko sąskaitos išrašo suprato, kad be jos žinios yra ne tik priimta kreditų, bet ir pinigai imti bankomatuose, atsiskaityta jos kortele už prekes ir paslaugas. Ji atsimena, kai D. susipyko su savo draugu R., kuris draugavo su D., prieš jai pradedant gyventi su G., R.jai yra pasakęs, kad D. jos vardu ima paskolas. Ji tuo nepatikėjo, nes D. jai sakė, kad R. tiesiog jai taip meluoja, norėdamas jas supykdyti. R. pavardės nežino, kur gyvena, taip nežino, žino tik jo telefono Nr. ( - ). Kiek suprato iš R. ir D. pokalbio, kiek jai pasakojo pats R., D. ir jį buvo apgavusi, jo vardu priėmusi paskolų (b. 1 t. 6-10, 25-28 l.). Nukentėjusioji J. R. papildomai parodė, kad ji kūdikystės gyveno vaikų globos namuose „( - )“ ( - ), Kaune. Lankė mokyklą, mokėsi blogai, vėlesnėse klasėse buvo perkelta mokytis į Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro reabilitacinio profesinio rengimo skyrių, kuriame mokėsi pagal specializuotą programą. Maždaug nuo 6 iki 10 klasės ji mokėsi Kauno specialiojoje mokykloje, esančioje ( - ), Kaune. Jai čia besimokant ir gyvenant, jos oficialia globėja tapo V. J.. Pas ją ji praleisdavo savaitgalius. V. J. gyveno ir dabar gyvena bute ( - ). V. J. oficialia jos globėja buvo tol, kol ji tapo pilnamete. Baigusi 10 klasių, ji vėl grįžo į Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro reabilitacinio profesinio rengimo skyrių, kur mokėsi siuvėjos specialybės. Mokėsi tris metus, įgijo siuvėjos specialybę. Baigusi šią įstaigą, gavo kambarį socialiniame bendrabutyje ( - ). Įsidarbino siuvimo įmonėje „( - )“, kuri buvo Vilijampolėje, Kaune. Čia pradirbo neilgai, gal kiek daugiau nei pusę metų. Dirbti ji nesugebėjo, todėl teko iš darbo išeiti. Kai neteko darbo, ji vėl gyveno pas V. J., ji ją išlaikė, toliau ją globojo, nors oficiali jos globėja jau nebebuvo. V. J. turi nuosavą kaimo turizmo sodybą, šioje sodyboje ji kurį laiką gyveno, padėjo V. ūkyje tvarkytis. Oficialiai pas V. J. įdarbinta nebuvo, jai padėjo šeimos namų ruošoje. V. jai buvo labai draugiška, ją pilnai išlaikė, vežiojo į keliones. V. ji laiko savo mama, su ja yra šiltas ir šeimyniškas tarpusavio bendravimas. V. jai padėjo tvarkytis visus dokumentus socialinio būsto gavimui. Taip pat su V. pagalba ji susitvarkė visus savo dokumentus, atsidarė sąskaitą banke, sudarė sutartį dėl internetinės bankininkystės. Socialinį butą ( - ), ji gavo 2009 metais. Šiame bute ji deklaravo savo gyvenamąją vietą. Butas yra vieno kambario. Nuomą už socialinį butą savivaldybei ji nuo pat būsto gavimo mokėjo pati, nes nuo tada, kai prarado darbą, gaudavo socialinę pašalpą – apie 350 litų per mėnesį. Kaip tik tuo metu, kai ji gavo butą, V. sūnus T. jos paprašė leisti su šeima pagyventi jos bute. Ji sutiko. Labai greitai T. buvo nuteistas, pateko į kalėjimą, bute liko gyventi D. su dukra. Kai D. su dukra vienos gyveno bute, D. mokėjo visus komunalinius mokesčius. Ji pati mokėjo tik nuomą savivaldybei. Savo banko mokėjimo kortelę, internetinės bankininkystės kortelę su kodais, visus dokumentus ji laikė pas V.. V. savo reikmėms niekada nesinaudojo jos sąskaitoje esančiais pinigais, tik iš jos sąskaitos, kaip minėjo, sumokėdavo už butą. Jos taip buvo sutarę, ji dėl to neturi jokių pretenzijų V.. Ji pati nemoka naudotis internetine bankininkyste, moka kompiuteriu naudotis minimaliai. 2014 m. vasaros pabaigoje ji susipyko su V., užsinorėjo pradėti gyventi savarankiškai, todėl išsikėlė iš V. sodybos ir grįžo į savo butą ( - ). Iš V. atsiėmė visus savo dokumentus, banko mokėjimo korteles. Tuo metu bute gyveno D. su dukra A., tačiau ji pati sutiko, kad visos gyventų kartu, galvojo, kad jai bus lengviau tvarkytis, kad gyvens draugiškai. Darbą gavo tik 2014 m. rugsėjį, todėl maždaug apie mėnesį ją išlaikė D.. Ji dirba parduotuvėje „IKI“ P. Lukšio gatvėje valytoja UAB „( - )“. D. niekada niekur nedirbo, bet kiek žino, ji gaudavo pinigines perlaidas iš užsienio. D.jai sakė, kad pinigus jai siunčia jos buvęs sutuoktinis. Savo banko mokėjimo kortelę ir internetinės bankininkystės kortelę ji padėjo kambaryje į komodą, parodė D., ir jos sutarė, kad visus mokesčius už butą, t. y. komunalinius mokesčius, D. sumokės iš jos sąskaitos internetu. Savivaldybei mokestį už buto nuomą ji pati du ar tris kartus mokėjo pašto pavedimu, vėliau nemokėjo net šito mokesčio, nes D.ėmė nebemokėti už butą komunalinių mokesčių ir ji nusprendė, kad vis tiek auga skola, o, be to, ėmė trūkti pinigų jai pačiai. Šiuo metu savivaldybei yra susidariusi skola, kuri kiek žino, siekia apie 1000 litų. Taip pat šiuo metu yra susidariusi skola už komunalinius mokesčius, bet kokio ji dydžio, nežino. Maždaug spalio mėn. pabaigoje, tarp jų su D. pradėjo kilti nesutarimai. Pas D. ėmė lankytis jos naujasis draugas G., ji leisdavo G. jos bute gyventi, nakvoti. Jos G. niekada nėra klausęs, ar gali gyventi šiame bute. Ji pati ne kartą D. sakė, kad yra kategoriškai prieš, kad G. gyventų jos bute, bet D. vis sakė, kad tai laikina, kad tik tol, kol G. ras butą. Bet G. jos bute gyvena iki šiol. Ji pati G. nėra sakiusi, kad jis išsikraustytų iš jos buto, to jam pasakyti iki šiol nedrįsta. Kai sužinojo apie tai, kad D. yra priėmusi jos vardu paskolų, kad yra pasinaudojusi jos mokėjimo kortele, pervedinėjusi pinigus iš jos sąskaitos be jos žinios ir be jos leidimo, tai buvo maždaug 2015 m. sausį ji D. kategoriškai liepė išsikelti iš buto. D. pasakė, kad niekur nesikraustys, kad gyvens tiek, kiek norės, ir ji jai nieko nepadarys. D. pasakė, kad ji kreipsis į teismą, kad iš jos būtų atimtas socialinis būstas, nes ji pati įleido čia gyventi pašalinius asmenis. 2015 m. sausio pabaigoje ji vėl išsikraustė gyventi pas V. J., nes nebegalėjo kartu su D. ir G. gyventi savo bute. Kaip minėjo, ji nemoka naudotis internetine bankininkyste, kad D. priėmė paskolų jos vardu sužinojo iš V., kuri, kai ji grįžo su savo dokumentais ir mokėjimo kortele bei internetine bankininkyste, patikrino jos sąskaitą internetu. V. savo bute ir savo kompiuteriu prisijungusi prie jos el. bankininkystės, ją informavo ir jai parodė, kad jos kortele D. naudojosi savo reikmėms, kad be jos žinios priėmė paskolų. Ji buvo šokiruota, nes D. niekada jai nėra minėjusi, kad ima paskolas jos vardu, kad naudojasi jos kortele. Gyvendama savo bute, ji buvo atsivežusi savo asmeninį nešiojamą kompiuterį, bet jį naudojo tik ji viena, žaidė žaidimus, naršydavo „Facebook“ tinklapyje. Kiek ji matydavo, mokesčius už butą iš jos banko sąskaitos D. mokėdavo naudodamasi tik savo turimu nešiojamu kompiuteriu, pavadinimo nežino. Savo kompiuterį ji išeidama į darbą palikdavo bute, dėl to nežino, ar kai jos nebūdavo namie, juo niekas nesinaudojo. Jos kompiuteryje jokio slaptažodžio nėra, todėl galimybė, kad juo naudojosi kažkas kitas, tikrai yra. Taip pat ji turi išmanųjį telefoną „Samsung“, būdama bute ( - ), ji jungdavosi prie interneto bevieliu ryšiu. Mobiliojo ryšio telefoną ji visada nešiodavosi su savimi, juo niekas be jos pasinaudoti negalėjo, nebent labai trumpam, kai nueidavo į tualetą, virtuvę ar pan. Internetinį ryšį šiame bute savo vardu yra įsivedusi D. J.. Dar papildo, kad buvęs D. draugas R., po to, kai su D. susipyko dėl G., atvažiavo pas ją į butą, kai D. namuose nebuvo, ir jai pasakė, kad D.yra paėmusi jos vardu paskolą. Jis norėjo ją draugiškai perspėti, kad ji būtų atsargesnė su D., bet tuo metu jos santykiai su D.dar buvo draugiški, ir ji R. nepatikėjo. Juo labiau, kad pati D., kai jos apie tai paklausė, pasakė, kad R. išsigalvoja ir nori jas supykdyti. Kai susipyko su D. ir turėjo išsikelti iš savo buto, ji su pareiškimu kreipėsi į Šilainių policijos nuovadą, gavo atsakymą, policija padėti niekuo jai negali, D. iš jos buto iškeldinti neturi teisės. Ji mano, kad yra pakankamai savarankiška, sugebėtų viena gyventi savo bute. Yra iš dalies darbinga, maždaug prieš metus jai buvo nustatytas 55 procentų darbingumas. Taip yra dėl to, kad serga epilepsija. Anksčiau jokio neįgalumo neturėjo, buvo visiškai sveika ir darbinga. Į savo butą ( - ), dabar jau patekti negali, nes Daiva be jos žinios pakeitė lauko durų spyną (b. 1 t. 29, 30 l.). Nukentėjusioji J. R. papildomai parodė, kad iki šio ji negali gyventi savo bute ( - ). Šiame bute ir toliau gyvena D. J. su dukra, D. ir toliau šiame jos bute leidžia gyventi G. V.. Kad D. yra pakeitusi buto lauko durų spyną, ji sužinojo, kai nuėjo į butą pasiimti likusius savo daiktus, bet savo turimu raktu nesugebėjo atrakinti durų. Tai buvo maždaug 2015 m. balandžio pradžioje. P. D., sužinojo, kad buto lauko durų spyną ji pakeitė, neva senoji spyna yra sugedusi. Ji D. duoti raktą nuo naujosios spynos neprašė, nes vis tiek į savo butą eiti negali, nes ten nebėra jai vietos. D. rakto jai ir nesiūlė. Į butą pasiimti savo rūbų buvo nuėjusi iš anksto su D. suderinusi laiką, kad ji būtų namie. Kai nuėjo, bute buvo ir G., ir dar daugiau pašalinių žmonių. Ji D. pati asmeniškai yra ne kartą sakiusi ir reikalavusi, kad ji išsikraustytų iš jos namų, bet D. to nepadaro. Reikalavo to ir nuėjusi paskutinį kartą pasiimti rūbų – t. y. balandžio pradžioje. G.to negirdėjo, G. ji nieko nesako, nes bijo jo. Pateikia Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo kopiją dėl atstovo jai skyrimo (b. 1 t. 31, 39, 40 l.). Nukentėjusios J. R. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, akistatos su D. J. metu jos abi pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l. 32-38).

66Visus šiuos pagarsintus parodymus teisme nukentėjusioji patvirtino pilna apimtimi bei papildomai paaiškino, kad labai jaudinasi teisme ir pas tyrėjus, tai daug kainuoja sveikatos, geria vaistus ir blogai miegu. Jos parodymams įtakos neturėjo tai, kad ant Daivos pyko.

67Liudytoja V. J. teisme apklausiama parodė, kad 2015 m. sausio pradžioje J.sugrįžo pas ją į sodybą. Tą rytą pasiūlė J. pasižiūrėti, kas yra banke jos sąskaitoje, pasakė, kad yra įtarimų, kad jos vardu D. ima paskolas. R. sako, kad negali būti, nes D. klausdavo apie tai, o ši parodydavo kažkokias išklotines ir tuos įtarimus paneigdavo. Paaiškėjo, kad paskolų buvo priimta už 9400 Lt. J.reakcija buvo siaubinga, ji labai susijaudino. Liudytoja nenutuokė iš pradžių, kad ten D. ima paskolas, kreipėsi į įstaigą ir sužinojo, kad D. ėmė tas paskolas. Pasitarė ir nusprendė kažką daryti, nes pinigai buvo dideli. Jelena paskolų neėmė pati, ir ji buvo įsitikinusi, kad D. jos vardu neima paskolų. Su J. sutikinu parašėme pareiškimą policijai. Su J.prieš 10 m. susipažinome, ji mokėsi pagalbinėje mokykloje, liudytojos kaimynė ten dirbo. Nėra oficiali jos globėja, bet nuo 20 m. ja rūpinasi. Padėjo jai susitvarkyti dokumentus dėl socialinio būsto, ji gavo būstą ( - ) g., butas jai paskirtas 2008 ar 2009 m., ji nebuvo išnuomojus to būsto. Liudytojos sūnus J. T. paprašė juos priimti laikinai pagyventi, tai buvo gal 2010 m., o šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pusę metų, o gal 8 mėn. jis gyveno J. bute, o jam jau negyvenant bute, ten liko D. J. su dukra gyventi toliau. Nuoma buvo kažkokia, mokesčius mokėjo Jelena iš savo sąskaitos - yra išrašai. Nuomą perdavė Jelenai namuose pas ją, tai būdavo 100 – 200 Lt., tiksliau, tai pinigai būdavo už mokesčius, o ne nuomą. Su D. santykiai niekada nebūdavo geri, ji yra buvusi marti. D. žinodavo, kad sūnus daro nusikaltimus, bet apie tai nepranešdavo. R. gal ir būtų galėjusi save išsilaikyti, ji dirbo siuvykloje, jos pajamų nelabai žino. R.nemažai laiko praleido sodyboje pas liudytoją, ji šiltas, geras, paslaugus žmogus, darbšti, padeda kai reikia. Tyrimo metu davė teisingus parodymus (I tomas b.l. 43). Simbolinis mokestis buvo už butą, nes ji mokėjo savivaldybei mokestį už nuomą. Duodavo pinigus už savo sūnų, kad ji galėtų išlaikyti butą. Pas ją gyvendama ir dirbdama R. negaudavo atlygio. Jos abi rugsėjo mėn. apsipyko, R. norėjo gyventi savarankiškai iš išėjo, nebendravo su ja, nežino, kaip jai sekėsi. Liudytojas G. V. yra meilužis kaltinamosios D. J., dabar gyvena kartu su ja tam bute. Jelena nesutiko, kad jis ten gyventų, prašė, kad išsikeltų, bet kaltinamoji sakė, kad ji negali G.išvyti, nes labai jį myli ir jie ieškosi kur gyventi. J. po to, kai išėjo, dirbo, o atlyginimą paimdavo kaltinamoji. Dabar R. išlaiko kaltinamąją, ji niekada nebuvo vargšė. Kaltinamoji iki šiol gyvena ne savo bute, ten dar gyvena jos duktė A., G.ir K.. Iki šiol į butą R.nepatekdavo, tik prieš teismo posėdį ji gavo raktą. Įtarimas kilo, kad kaltinamoji paėmė paskolas, nes ji prieina prie R. duomenų. J. sakė, kad D. jos klausdavo, ar ši ima paskolas. Sūnus penkti metai atlieka bausmę, iki tol dar buvo sulaikytas. R. turtinės naudos iš nuomos neturėjo. R. gaudavo socialinę paramą apie 300 Lt, bet dabar jau negauna. Spalį paskambino R. R., jis pasakė, kad kaltinamoji naudojasi R. duomenimis ir imamos paskolos. Jelena yra sąžininga, ji visada tiesą sako, ji dora mergaitė, apkalbėti iš piktumo ji negali. Liudytojai už buto paslaugas duodavo pinigus, o ji atiduodavo J., o atsiskaitymus už butą darydavo per J. sąskaitą ir savivaldybei už nuomą taip pat. Sumos būdavo įvairios nuo 600 Lt iki 800 Lt, sumos buvo nemažos. Bute nesilankydavo dažnai, buvo bute, kai J. pas juos grįžo, 2-3 k. Siūlė kaltinamajai, kad išnuomos jai butą, kad tik išeitų, bet D.sakė negali už kažką R. atleisti. R. paprašė leisti pagyventi pats J, nes jis neturėjo kur gyventi su šeima. Buvo pykčių su sūnumi, jis neturėjo kur gyventi. Nebuvau kartu kaip J. prašė R. leisti pagyventi, nežinojo šito iš pradžių. Pykčių buvo su sūnumi ir marčia, jie nuomodavosi vienur, kitur butus, pas ją negyveno. Sužinojo, kad sūnus prašė leisti pagyventi laikinai bute, tik vėliau J. tai pasakė. J. mokėjo iš pašalpos už butą, tuo momentu mokesčiai buvo mažesni. D. duodavo pinigus ir jos mokėdavo už mokesčius, bendra suma būdavo už viską. Ji padėdavo internetu mokėti viską J.. Spalį J. paskambino, o sausio mėn. ji pas liudytoją paprašė pagalbos ir padėjo parašyti pareiškimą. Jos iki Kalėdų nebendravo, kol negavo pasveikinimo nuo J., su ja pabendravo, pasikalbėjo. Negali pasakyti iki kada ji leido sūnui gyventi tam bute, Jasutis sakė laikinai pagyvens, nežino kiek tas laikinai, bet ne visam gyvenimui.

68Liudytoja N. R. teisme apklausiama parodė, kad D. J. pažįsta daug metų, melas tuo kuo ji kaltinama, ji ne kartą nuomą vežė V. už butą, esa kartu važiavusi ir mačiusi, kaip duoda V.pinigus. D.sakė, kad tai yra apie 600 Lt su nuoma ir mokesčiais. Kad J. perduotų pinigus nebuvo to mačius. Bute dažnai lankęsi, nes jos bendrauja ir jų vaikai bendrauja. Ji pati yra mokėjusi už mokesčius, bet paprastai pinigus perduodavo uošvienei. D. visada moka mokesčius už butą. Ir lapelius matė, kad yra skolos tam bute didelės. Ji apie 5-6 m. tam bute gyvena. Kai su J. gyveno, numojo butą ( - )g. o ( - ) g., stovėjo butas tuščias. V. pasiūlė eiti į tą butą, kad skolos neaugtų, jie įsikėlė ir sąžiningai mokėjo mokesčius. J. bute mačiusi tik kai ją išvydavo uošvienė, R. skundėsi, kad mušama ir skliaudžiama uošvienės. J. atvykdavo su D. pas ją į svečius. J. pastoviai skundėsi, kad jai ten blogai, kad ją muša. Į butą atvykdavo pas D.. Butas V. išnuomotas D. ir T., kad nebūtų tuščias, jis buvo baisus ir aplietas, D. skolą išmokėjo už metus už komunalinius mokesčius, dabar butas padoriai atrodo, ji už savo pinigus jį suremontavo. D. ir kaltinamosios santykiai geri buvo, kartu viską darė, ėjo į parduotuves, valgyti kartu darė. Žinojo, kad ieško D.darbo, pati R.sakė, kad kol darbelį D. susiras, ji paims paskolą, bet kiek ir iš kur - nežino. J. ieškojosi giminių, norėjo bendrauti, bet V. sakė neleidžia, o ji bijo jos. Su D. ji atvažiavus skųsdavosi, kad ji yra skriaudžiama V.. Sakė, kad vienintelis, kuris su ja pagarbiai elgėsi tai senelis – V. vyras V. J.. T. D. ir V. nuo pat pradžių blogi santykiai, nuo jų susipažinimo pradžios. Apie metus laiko butas tuščias buvo, buto pasiūlymo aplinkybes papasakojo D.. Gal 2011 m. sulaikytas buvo J.. Iki dabar ji tam bute gyvena su dukra. Kai J. išėjo iš buto ir grįžo pas V., D.sakė, kad buvo įeitą į butą ir dingo keli asmeniniai daiktai ir pinigai. D. gyveno ( - ) gatvėje prieš 9-10 m. R. yra jos vyro brolis, jis JAV gyvena apie 15 m. jau, kokią tiksliai paramą teikia D., nežinau. Ne kas mėnesį ji gaudavo paramą apie 500 Lt gal. Turėjo D. G. automobilį, Audi dar turėjo, Opelį gal su J. turėjo kai gyveno. Šiuo metu neturi mašinos. Ivanausko mokyklą lanko D. dukra, o kai ji gyveno Baltijos gatvėje dukra ėjo į darželį, bet neilgai. D. su dukra gyvena ir dar draugą turi, šiek tiek pažįstu jį, jo vardas G.. D. iš augintinių turi baltą neveislinį šuniuką ir papūgėlę. D.siųsdavo pinigus retai buvęs vyras, mokesčiams jis paremdavo, ji pati dar dirbo. Nežino, kodėl dabar jos buvęs vyras nesiunčia pinigų, senai ji gavo perlaidą jau, bet gal metų nebus gal gavo prieš 3-4 mėn. vesternu persiųsdavo jai pinigus. Esame kartu buvę atsiimti pinigų „Megoje|“ ir „Akropolyje“ SWED banke, bet dažniausiai į „Megą“ važiuodavo. D. turi pilnametį sūnų, kuriam kovo 6 d. bus 26 m. Sūnus Žukausko gatvėje su ja gyveno, pilnametis jis dabar ir yra išvykę į Ameriką. Buvęs vyras geranoriškai persiųsdavo pinigus D., dar sūnus paduodavo. Asmeniškai jai siųsdavo pinigus už būstą mokėti, ji pasakydavo kiek reikia pinigų butui išlaikyti. Jos ir buvęs D. sutuoktinis yra broliai, jie bendrauja telefonu. Jos uošvienė mirė rugsėjo 24 d., ji gyveno 7 m. su liudytojos šeima, ji ligotas žmogus buvo, liudytoja ją prižiūrėjo. G. buvęs D. vyras siųsdavo ir liudytojai pinigus mamos priežiūrai, buvo laikas, kai jis už mamos priežiūrą siūdavo pinigus ne tik jai. Ateidavo mokėjimo dienos, D. viską suskaičiuodavo ir pasakydavo kiek mokėti už butą, ir D. perduodavo pinigus V.. Sunkiai, bet D. pragyvenimui užtekdavo. Kol J. nepradėjo dirbti, D. jai padėjo pragyventi, kiek laiko ji nedirbo nežino. Iš užsienio siųstus pinigus išleisdavo busto mokesčiams. D. paskaičiuodavo, kiek reikia pinigų mokesčiams ir buvęs vyras pervesdavo, nes jie gerai sutarė. Gal ir likdavo kiek pinigų D.ir dukrai. Kai R. gyveno bute, D.gaudavo vieną sąskaitą ir kiek žinau mokėdavo ją, tada jau V. pinigų neduodavo. D. nuomai duodavo po 200 Lt V., tai suma prie mokesčių. R.gyvena pas D., nes ji gyveno pas ją iš D. kišenės. D. gyveno R.bute. D.stovi eilėje būstui gauti. Rado darbą, gal nuomosis butą, bando ieškotis dabar buto, žiūri skelbimus, bet sunku rasti, reikia depozito už kelis mėnesius iš karto. Ji nori mokėti skolą, bet ne į rankas, nežino, ar tuos pinigus ji deda atskirai.

69Liudytojas G. V. parodė, jog santykiai su D. geri, noro apkalbėti nėra. Gyvena apie metus laiko ( - ) gatvėje su D.. Turėjo kompiuterį, kuris D.priklausė, dabar jis taip pat turi savo kompiuterį. Tuo metu buvo galima prisijungti prie elektroninės bankininkystės per D.kompiuterį, bet kad ji imtų paskolą, nematė. Yra matęs, kai ji mokėjo mokesčius už butą į „vieną sąskaitą“, rinko skaitliuko parodymus. Tame bute gyvena J. R., D., jos dukra ir jis. R. būdavo, kad atvažiuodavo ir išvažiuodavo, kai ji atėjo gyventi, leido ir jam gyventi. Buvo konfliktas su R., prieš tai gyveno pas močiutę R., todėl po konflikto išsikėlė į Rietavo gatvėje esantį butą. Prieš tai su D.buvo tik draugai. Iš pradžių su D. draugavo R., kuris pyko, kad jis pas ją važinėja. Paprašė J., kad leistų jam pagyventi, iki kol išsinuomos butą. Jam leido tame bute gyventi draugiškai, būdavo, kad J. reikia paslaugos ir jis jai padėdavo. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėn. pažįsta J., pamatė ją Urniežių kaime, ji buvo atvykusi pas jo močiutę J. R.. D. su J. atvažiavo pas močiutę, nes dėdė R. R. draugavo su D.. D.su J. sutarė gerai, kol jis buvo ( - ) g., ji rūpinosi J. interesais, piniginiais ir kitais, D. duodavo jai pinigų, namuose valgyti būdavo padaryta, D. gamino ir pirko maistą už savo pinigus, buvo laikas, kai R. nedirbo. Gal 2014 m. spalio ar lapkričio mėn. jis įsikėlė į butą, 2014 m. rudenį, jis dirbo sandėlininku, prisidėdavo pinigais prie pragyvenimo. Kad Daiva su Jelena pyktųsi, negirdėjo. Nežino, kodėl Je. išėjo iš buto. D. skolinosi iš jo pinigų, kai jau negyveno kartu. J. ir D. kartu skolino pinigus, jos abi buvo. Išsišnekėjo, kad neturi pinigų ir reikia mokėti už butą, kas pasiėmė pinigus, nežino, nematė. Pateikus susipažinti vartojimo kredito sutartį (2 lapai), grynųjų pinigų kvitą (1 lapas), parodė, jog kreditas imtas bute- ( - ) gatvėje, tą pačią dieną jie su D.nuvežė močiutei pinigus, kaip skolą, o kreditas tai įrodo. Močiutei nuvežė geranoriškai pinigus, kad rūpintųsi savo sveikata, nes ji skundėsi, kad blogai jautėsi. Jis pyko ant R.. Kitus pinigus išleido savo reikmėms, pirko joms maistą, o grynų pinigų nedavė. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. A. D. paimtas paskolas nieko nežino, yra girdėjęs, kai D. klausė J., ar ji gali paimti kreditą jos vardu, nes tuo metu buvo labai sunku pragyventi, jis irgi pinigų neturėjo, tai buvo 2014 m. lapkričio mėn. Sėdėjo lauke trise: jis, J. ir D.. Jos išsišnekėjo, kad nėra pinigų, jis tuo metu buvo pasiėmęs kreditą, pasiūlė paskolinti pinigų ir paskolino apie 500-600 Lt, kuriuos padėjo ant stalo, kas juos paėmė, nežino. Pinigus jam gražino dalimis, D. gražino dalį pinigų į rankas, o dalį gavo į sąskaitą, kuriuos nusiėmė iš bankomato, todėl nežiūrėjo kas juos jam į sąskaitą įnešė. D.pažįsta gal 8-6 metai. Dabar prisideda prie pragyvenimo, uždirba apie 400 eurų. J. jam leido gyventi tuo metu, kai atsikėlė į butą. Kam butas priklauso, nežino. Mokesčių nemoka, nes mokėjimas yra užblokuotas, jam nereikia R. sąskaitos, nes nėra reikalo ten įnešinėti pinigų. Nuo 2014 m. rudens iki dabar gyvena bute ( - ) gatvėje su D., šiuo metu nežino, kiek reikia mokėti už butą. Laikinai pagyveno, žadėjo išeiti, kai ras butą, bet buto neieško, nes pasikeitė situacija, gyvena su D.. D. ieško buto, bet nėra lėšų, reikia dukrai arčiau mokyklos rasti butą. Butų nuomos po 200 eurų, bet galimybė svarstoma išeiti, vis tiek reikės išeiti ir tą supranta. Išeis, kai teismas priims sprendimą išsikelti. Kaltinamoji negrąžina sūnui skolos. J. gyveno iš D., nes nesenai buvo įsidarbinus ir neturėjo lėšų. D. apie porą savaičių dirba UAB „( - )“ barmene. Šiuo metu ji negauna pinigų iš pirmo vyro, gavo prieš metus tik. Pinigai būdavo skirti abiejų – D. ir J.pragyvenimui, dar A. J. pragyvenimui. Mano, jog D. mokėjo mokesčius, bet tiksliai nežino.

70Liudytoja J. R. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, ji jai neskolinga, bet sūnui negražina skolos. D. pasakė, jog žino R. duomenis ir galėtų jos vardu paimti paskolą. Tai girdėjo G.. Po kiek laiko sužinojo, kad R.vardu yra paimta paskola, bet kada, tiksliai nežino. D. atvažinėdavo pas jos sūnų R. R., ją pažinojo prieš 6 metus. Sūnus su D. draugavo kaip meilužiai, vėliau ji gavo iš jo pinigų ir dėl pasiskolintų pinigų su R. išsiskyrė. Teisme labai blogai jaučiasi, nes yra senyvo amžiaus ir turi širdies ligų, ne viską atsimena. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja J. R. parodė, jog D. J. pažįsta maždaug ketverius metus. Su ja susipažino tuomet, kai su ja draugauti pradėjo sūnus R.. D. dažnai lankydavosi pas ją namuose. Su D. ji palaikė normalius santykius, labai artimai nedraugavo. Maždaug 2014 m. vasarą D. pas juos kelis kartus buvo atvažiavusi su J. R.. D. jiems J. pristatė kaip savo draugę, kurią ji priėmė pagyventi pas save bute - ( - ), nes neva J. prarado darbą. Tik vėliau sužinojo, kad minėtas butas iš tikro priklauso pačiai J.. 2014 m. rudenį, tiksliau datos pasakyti negali, ji atsitiktinai nugirdo D. pokalbį su savo anūku G. V.. Jie abu sėdėjo R. kambaryje, o ji ėjo iš virtuvės. Tada aiškiai girdėjo D. žodžius: „Aš turiu visus tos durnelės duomenis, reikia man „ant jos“ paimti paskolą“. Daugiau ji nesiklausė, nieko neklausė nei D., nei G. ir kurį laiką buvo visai pamiršusi šį girdėtą pokalbį, kol vėliau jai jos sūnus R. pasakė, kad D. J. vardu priėmė paskolų. Tik tada ji suprato, apie ką tuomet D. kalbėjosi su G.. Daiva jai nuo seniau buvo skolinga 300 litų, šią skolą ji jai grąžino 2014 m. lapkritį. Tada jai pati D. pasakė, kad skolai grąžinti paėmė paskolą. Šiuo metu, kiek žino, G. kaip gyvenimo partneris kartu su D. gyvena J. bute, kad pati J. vėl iš ten išsikraustė. Ji pati su D.paskutinį kartą bendravo 2014 m. pabaigoje, jos susipyko dėl G., daugiau D. atvažiavusi nebuvo. Ji pati su J. apie jos vardu paimtas paskolas nekalbėjo, jokių tikslesnių aplinkybių nežino (1 t. b.l. 42). Šiuos parodymus teisme J. R. pilnai patvirtino.

71Liudytojas R. R., parodė, kad žino, jog D. J. ėmė paskolą J. vardu. D. padavė J.bankininkystės kodus, o G. pildė paskolos paraišką, tai vyko ( - ) kaime pas jo mamą. D. buvo atsivežusi nešiojamą kompiuterį, kurį pasijungė per wv-fi. Pasakė G., kad bus problemų, daugiau nesikišo į pokalbį. Daug laiko praėjo, neatsimena daugiau smulkmenų, ėmė paskolos gal 2000 Lt ir 1000 Lt. D. vėliau paskolino pinigų, kad ji tas paskolas atiduotų, nes jos paimtos ne jos vardu, planavo su ja šeimą kurti, nenorėjo, kad ji turėtų problemų. Tyrimo metu sakė tiesą, bet dabar negali prisiminti aplinkybių. Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus, kad su D. J. yra pažįstamas nuo 2008 m. Žino, kad D.gyvena adresu: ( - ). Šis butas priklauso J. R., kuri draugiškai leido čia D. gyventi. J. R. taip pat pažįsta, su ja susipažino 2014 m. vasaros pabaigoje, kai pati J. grįžo gyventi į savo butą. Anksčiau ji čia negyveno, todėl jis J. nepažinojo ir su ja nebendravo. Jis pats ( - ), atvažiuodavo į svečius pas D.. 2014 m. rugsėjo viduryje, datos tiksliai neatsimena, pas jį į namus ( - ), atvažiavo D. J.. D. atsivežė nešiojamąjį kompiuterį. Tame pačiame name gyvena jo sūnėnas G. V., gim. ( - ). Kiek jis žino, G. turi įsirengęs internetinį ryšį, kuris nėra apsaugotas, todėl, būdama jo bute, D. laisvai galėjo jungtis savo atsivežtu kompiuteriu prie internetinio ryšio. Atvykus D., jo bute buvo ir G.. D. paprašė G. pagalbos, imant paskolą. Jis matė, kaip D. G. padavė J. R. internetinės bankininkystės kortelę su kodais, girdėjo, kaip jie tarėsi, iš kokios kredito bendrovės, kokios sumos paskolą imti. Kiek jis atsimena, D. G. nurodė paimti paskolas iš „( - )“ ir „( - )“. Atsimena, kad viena iš paskolų tikrai buvo 1000 litų, kitų sumų tiksliai neatsimena. Tokiu būdu jo namuose D. J. paėmė du greituosius kreditus J. R. vardu. Ar G. tuo metu suprato, kad prisideda prie nusikalstamos veikos, jis nežino, tuo metu G. pinigų iš D. negavo ir jokios finansinės naudos jis neturėjo. Vėliau jis apie paimtus kreditus kalbėjo su D., ir, supratęs, kad ji paimtų kreditų grąžinti nesiruošia, pats davė D. 2300 litų paskolų padengimui. Jam buvo gaila J., suprato, kad D. ją apgaudinėja. Maždaug 2014 m. spalį jo santykiai su D. nutrūko, jis sužinojo, kad ji ėmė draugauti su G. V., kad G. atsikraustė gyventi pas D.. Tada jis pats perspėjo J., kad ji būtų atsargi, kad neleistų D. naudotis savo banko sąskaita ir el. bankininkystės kodais, nes D. gali jos vardu paimti paskolų. J. pasakė, kad D. jau yra jos vardu paėmusi dvi paskolas, bet J. juo nepatikėjo. Ar D. yra paėmusi daugiau kreditų J. R. vardu, jis nežino, su D. apie tai daugiau nekalbėjo. Kuomet draugavo su D., ji jam yra sakiusi, kad D. naudojasi J. R. bankininkystės duomenimis, tvarko visus J. finansinius reikalus ir kad pati J. jai tai leidžia. Su pačia J. R. apie tai jis nėra kalbėjęs (t. 1, b.1 41). Parodė, jog jis perspėjo J., kad jos vardu paimtos paskolos. Nežino, kaip D. vedė ūkį su R., jų santykiai tuo metu dažnai nutrūkdavo. D. sakė, kad įleido ją gyventi, vėliau, kad nuomoja butą, daug melavo jam, todėl nežino, kaip iš tikrųjų buvo. Imant paskolą konsultantė prašė nurodyti tokį adresą, kad matytųsi, jog Kaune gyvena. Pinigus paėmė grynus ir padavė D. minėtai paskolai padengti.

72Liudytojas T. J. parodė, jog J. R. yra jo draugė, buvo seniai pažįstami, ji geranoriškai sutiko priimti jį ir jo sutuoktinę D. J. porai savaičių pagyventi, tai buvo 2009 m. pabaiga. R. butas buvo neremontuotas, abu su sutuoktine J. suremontavo butą iš savo lėšų. Jis ir R. lėšų davė, baldus pirko, ji sunkios finansinės būklės buvo, buvo negaila, kadangi pinigų turėjo, ji padėjo jo šeimai, todėl ir jis jai padėjo. Viskas vyko pusės metų bėgyje, nuo 2009 m. pabaigos su J. ten gyveno. Sausio mėn. buvo sulaikytas ir iki birželio mėnesio buvo tardymo izoliatoriuje, o išėjęs, 8 mėnesius gyveno su J. pas R.bute. Sutarė su R., kad leistų gyventi jos bute, sakė, kad sumokės mokesčius, gyvens, kol ras savo gyvenamąją vietą. Prašymas leisti pagyventi buvo laikinai. Kai jį suėmė, jo sutuoktinė, kiek žino, liko tam bute ir nutarė užvaldyti tą butą, į jo norus neatsižvelgė, elgėsi savanaudiškai, stengėsi ją atkalbėti, bet ji nutraukė su juo santykius. Ji jam pati sakė, kad nori užvaldyti tą butą, kai buvo atvykusi ilgalaikio pasimatymo metu Vilniaus pataisos namuose, tai buvo 2013 m. kovo mėnuo. Tuo metu dar bendravo su ja. Su mama - santykiai geri, bendrauja laiškais ir pasimatymais. Būdamas laisvėje mokėjo mokesčius iš savo lėšų, R.savivaldybei mokėjo pati nuoma už butą. Jis mokesčiams sumokėti paduodavo grynus pinigus R., o ji mokėjo pati. Nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. vyko pasimatymai. Jis žinojo tą situaciją, pasakė D. J., kad paliktų R. ramybėje ir apleistų patalpas, bet D. sakė susitvarkys butą per savivaldybę, kad butas jos būtų. Kiek žino, už butą D. nemokėjo. Nežino, ar ji bandė ieškoti kito buto. Ji niekada pinigų neturėjo, jis ją išlaikė, kol buvo laisvėje. D. - vengia dirbti, nėra noro normaliai gyventi. Pasimatymai nutrūko, kadangi ji pradėjo susitikinėti su kitais vyrais. Jis pykčio D. nejautė, šiuo metu jie - išsituokę, turi bendrą vaiką, išlaikymo dabar neteikia, nes neturi galimybių, nuo vaiko yra atskirtas. Kad ji nemoka mokesčių, jam pasakė mama, parašydama laišką. Sakė, kad D. nenori išsikelti iš buto. Tuo metu su J. dar bendravo, santykiai normalūs buvo. Dar iš R. žinojo, jog D. nemoka mokesčių, tai sužinojo prieš du metus, tuo metu ir sužinojo, jog jai yra iškelta byla, tai buvo gal 2014 m. Nuo 2010 m. sausio mėn. yra pataisos namuose, mokesčius iki tol mokėjo, nebuvo įsiskolinimų, kai buvo sulaikytas, nežino ar ji mokėjo mokesčius, su ja dar kalbėjo, ji sakė, neturinti iš ko mokėti. Sutartis dėl buto nuomos su R. pasirašyta nebuvo, buvo žodinis susitarimas, mama dar apie tai žinojo. Tarėsi tik su R. dėl buto nuomos, o mama sužinojo apie tai, kadangi su ja apie viską pasikalba. Terminas dėl leidimo gyventi bute buvo trumpas, savaitei ar dviem, o gal mėnesiui, kadangi buvo sulaikytas, išėjęs neturėjo galimybės greitai susirasti kito buto. Su R.buvo žodinis susitarimas, po to dar susitarė, jog pabus ilgiau jos bute, o už tai, žadėjo padaryti remontą ir palikti baldus, taip pat išeiti pasiėmus tik savo asmeninius daiktus. D. sakė ne kartą, kad ji išsikeltų iš R.buto.

73AB SEB banko 2015-02-18 raštu Nr.07.04.08-3566 nustatyta, kad tai J. R. sąskaitos Nr.( - ) išrašas laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31, iš kurio matyti, kad minėtoje sąskaitoje buvo atliktos finansinės operacijos, nurodytos pranešime apie įtarimą įtariamajai D. J. (b. 1 t. 47-62 l.).

74UAB „( - )“ dokumentais nustatyta, kad pateikė 325, 68 EUR civilinį ieškinį (b. 1 t. 71-85 l.).

75UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad 800 EUR paskola yra negrąžinta, tačiau ieškinio dėl to nepateikė (b. 1 t. 86 l.).

76UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad dėl veikų patyrė 1019,95 EUR žalos, tačiau ieškinio dėl to nepateikė (b. 1 t. 88-92 l.).

77UAB „( - )“, UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad paskolos imtos, naudojantis IP ( - ) (b. 1 t. 71-86).

78UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad paskolos imtos, naudojantis IP ( - ), ( - ) ir ( - ) (b. 1 t. 88-92 l.).

79Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad IP ( - ) veikų darymo metu buvo įrengtas ( - ) (b. 1 t. 93-95 l.).

80Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad IP ( - )veikų darymo metu buvo naudojamas abonentu Nr. ( - ), kuriuo teigia naudojęsis G. V. (b. 1 t. 99-101 l.).

81Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad finansinės operacijos J. R. sąskaitoje Nr.( - ) buvo atliekamos dinaminiu IP adresu, priklausančiu UAB „( - )“.

82Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad finansinės operacijos J. R. sąskaitoje Nr.( - ) laikotarpiu nuo 2014-09-20 iki 2014-12-07 buvo atliekamos iš vietos, kurios IP adresas priklauso D. J., ( - ) (b. 1 t. 93-106 l.).

83Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktais dokumentas nustatyta, kad gyvenamasis butas ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 2009-12-10 buvo išnuomotas (suteiktas) J. R. (b. 1 t. 129-146 l.).

84UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu iki 2015-05-01 yra susidariusi 108,42 EUR skola (b. 1 t. 160 l.).

85AB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu iki 2015-05-01 yra susidariusi 335,24 EUR skola (b. 1 t. 162 l.).

86AB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu iki 2015-05-01 yra susidariusi 16,67 EUR skola (b. 1 t. 164 l.).

87AB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu iki 2015-05-01 yra susidariusi 89,90 EUR skola (b. 1 t. 166 l.).

88Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad dėl D. J. iškeldinimo J. R. kreipėsi į policiją 2015-01-27, tačiau jai pasiūlyta gintis savo teises civiline tvarka (b. 1 t. 169, 170 l.).

89Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ( - )– vieno kambario butas (b. 1 t. 15-18 l.).

90Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

91Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. J. dėl jai visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pasitvirtino.

92Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2009).

93Kaip seka iš nukentėjusiosios J. R. parodymų, jai butas adresu Rietavo g. 1-40, Kauno miesto savivaldybės paskirtas kaip socialinis būstas. Šiuos žodžius patvirtina ir iš Kauno miesto savivaldybės gauta informacija. J. R. laikinai šiame bute leido pagyventi T. J. (jo paties prašymu) su šeima, kol šis susiras kitą būstą, šias nukentėjusios aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas T. J.. Tačiau T. J. esant suėmime bei atliekant laisvės atėmimo bausmę, taigi – jau nebegyvenant bute ( - ), iš jo D. J. su dukra neišsikraustė net ir po nukentėjusios J. R. prašymo, o priešingai: pati kaltinamoji be nukentėjusios J. R. leidimo į šį butą atsivedė gyventi savo sugyventinį, pakeitė buto durų spyną, dėl ko į patalpas negalėjo patekti šio buto teisėta nuomininkė J. R.. Be to, paminėtame bute gyvendama kaltinamoji ne visada mokėjo už komunalinius mokesčius, todėl susidarė skolos. Šias paminėtas aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusios parodymai, kaltinamosios dalinis prisipažinimas, bet ir apklausti liudytojai V. J., G. V.. Kadangi V. J. yra neformali nukentėjusios globėja, tad teismas šios liudytojos parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. O V. J. parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai, gauti iš Kauno miesto savivaldybės, UAB „( - )“, liudytojo T. J., G. V. parodymai, iš dalies ir liudytojos N. R. parodymai. Pati kaltinamoji nurodė, kad žinojo, jog butas priklauso ne jai, o tai yra J. R. paskirtas socialinis būstas, suprato, kad neturi teisės jame gyventi ir turėtų apleisti šias patalpas, pripažino, kad ne visus mokesčius buto mokėdavo, tačiau iš buto niekur nesikraustė, nes ir neturi kur kraustytis, naujo būsto dar tik ieškosi. Kadangi D. J. nukentėjusiąją pažįsta seniai, taigi ir žino apie jos neįgalumą bei gyvenimą globos namuose, tad numanė, kad J. R. bus padaryta didelės žalos nukentėjusios teisėms ir interesams, ir šiems padariniams leido atsirasti.

94Kaip seka iš nukentėjusios parodymų, jai šis socialinis būstas buvo suteiktas dėl to, jog ji yra našlaitė, augusi vaikų globos namuose, neįgali. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji priskirtina itin pažeidžiamam socialiniam sluoksniui, kuriam tam tikrą apsaugą bei lengvatas numato net ir įstatymai. Pati nukentėjusioji parodė, kad dėl to, jog ji negalėjo patekti į savo butą, kad bute be jos sutikimo gyveno kaltinamoji, nukentėjusioji patyrė didelį pažeminimą, baimę visiškai prarasti socialinį būstą, nerimą dėl savo tolesnės ateities. Įvertinus šiuos nukentėjusios išgyvenimus bei kitas virš paminėtas J. R. charakterizuojančias aplinkybes, teismas pagrįstai mano, jog J. R. teisėms ir teisėtiems interesams D. J. savo nusikalstamais veiksmais, t.y. savavališkai užimdama J. R. gyvenamąjį būstą, padarė didelės žalos.

95Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog D. J. 2010 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. R. sutikimu įsikėlusi laikinai gyventi į jai suteiktą butą ( - ), nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei ir 2009-12-10 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr.201-9-1167 neterminuotai išnuomotą J. R., nuo 2015 m. sausio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš minėto buto su mažamete dukra neišsikrausto, 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakeitė buto lauko durų spyną, pakeistos spynos rakto J. R. neduoda ir tokiu būdu savavališkai užėmė J. R. gyvenamąją vietą ir tai trunka iki pranešimo apie įtarimą įteikimo dienos (2015-09-14), taip pat nemoka paslaugų tiekėjams už suteiktas komunalines paslaugas, J. R. iki 2015 m. gegužės 1 d. padarydama turtinę žalą: UAB „( - )“ – 108,42 eurų skolą, AB „( - )“ – 335,24 eurų skolą, UAB „( - )“ – 16,67 eurų skolą, AB „( - )“ – 89,90 eurų skolą, iš viso padarydama J. R. 550,23 eurų turtinę žalą bei didelės žalos teisei ir teisėtam interesui turėti savo būstą.

96Pažymėtina, kad trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009). Šiuo konkrečiu atveju veika yra trunkamojo pobūdžio, kadangi D. J. net ir nuosprendžio priėmimo momentu iš savavališkai užimto jai nepriklausančio buto nėra išsikėlusi. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.

97BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

98BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

99Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule.

100Be to, kaip seka iš nukentėjusios J. R. parodymų, ji nedavė sutikimo D. J. jos vardu imti paskolas iš greitųjų kreditų bendrovių, pati kaltinamajai nesuteikė teisės naudotis jos tapatybės duomenimis ir elektroninės bankininkystės atpažinimo kodu, slaptažodžiu, kodų kortelės slaptažodžiais. Nors kaltinamoji teigė, kad paskolų ėmimas vyko su J. R. žinia, o ir pinigai buvo išleisti abiejų poreikiams tenkinti, kaip ir įsigytas automobilis, tačiau tokie D. J. parodymai laikytini kaip pasirinkta gynybos versija, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymai šioje baudžiamojoje byloje. Liudytoja V. J. parodė, kad ji pasiūlė nukentėjusiajai pasitikrinti elektroninę bankininkystę, ar nėra paimta paskolų, kadangi įtarė kažką negero dėl D. J. veiksmų. Kadangi J. R. kategoriškai neigė ėmusi paskolas internetu, jos kreipėsi į policiją. Liudytojai J. R. ir R. R. patvirtino, jog jų namuose lankėsi kaltinamoji ir G. V.. O 2014 m. rudenį J. R. nugirdo, kaip D. J. sakė G. V., jog žino J. R. duomenis, ir norėjo J. R. vardu paimti paskolą. Kaltinamoji patvirtino, jog turi nešiojamą kompiuterį. Liudytojas R. R. nurodė, kad matė, kaip D. J. paprašė G. V. pagalbos paimant paskolas J. R. vardu bei turėjo J. R. asmens duomenų ir banko korteles. Teismas įvertina tarpusavio ryšius tarp D. J. ir liudytojų R. R., G. V.. Tteismas negali netikėti R. R., J. R., V. J., J. R. parodymais, kadngi jie tarpusavyje sutampa bei papildo vienas kitą, tokiu būdu atkuria buvusius įvykius, be to, jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sutapo. Pažymėtina ir tai, jog paminėtieji asmenys neturi pykčių ar noro apkalbėti D. J.. O kaltinamoji teisme duodama parodymus dažnai painiojosi, jos parodymai buvo manipuliacinio nukentėjusios atžvilgiu pobūdžio, kadangi po dažnos kaltinamosios replikos (atsakymo) nukentėjusioji itin susijaudindavo, verkdavo.

101Pagal D. J. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad neteisėtai naudoja nukentėjusiosios J. R. elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir suklaidinusi pačią nukentėjusiąją buvusiu tarpusavio pasitikėjimu, apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl to atsiras nukentėjusiajai turtinė žala ir tokių padarinių norėjo ir tikslingai jų siekė.

102Iš aukščiau aptartų įrodymų viseto darytina pagrįsta išvada, kad D. J. žinodama nukentėjusiosios J. R. AB SEB banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule, pasinaudodama J. R. SEB banko sąskaita ( - ), būdama bute ( - ), bei R. R. name ( - ), atliko kaltinamajame akte nurodomu laiku, vietoje ir sumomis bankines operacijas ko pasekoje nurodytais D. J. veiksmais buvo sukurtos neteisėtos 2711,49 eurų (9362,24 Lt) turtinės prievolės nukentėjusiajai J. R. ir įgyta galimybė valdyti 289,62 eurų (1000 Lt) UAB „( - )“ lėšas, 1158,48 eurų (4000 Lt) UAB „( - )“ lėšas, 289,62 eurų (1000 Lt) UAB „( - )“ lėšas, 973,77 eurų (3362,24) Lt UAB „( - )“ lėšas, o 671,36 eurų (2318,12 Lt) panaudojo juos užvaldant, t. y. 159,29 eurų (550 Lt) padovanojo G. V., 5,79 eurų (20 Lt) panaudojo apmokėdama VšĮ „( - )“ už paslaugas, 288,23 eurų (995,21 Lt) sumokėjo UAB „( - )“, 28,74 eurų (99,24 Lt) sumokėjo UAB „( - )“ už paslaugas, tikslu gauti didesnę paskolą grąžino 173,77 eurų (600 Lt) UAB „( - )“, 15,54 eurų (53,67 Lt) panaudojo inicijuotoms finansinėms operacijoms apmokėti banke. Be to, D. J. pasinaudodama SEB banko mokėjimo kortele Nr. ( - ), išduota J. R. vardu, bei panaudodama tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis (PIN kodą), taip pateikdama melagingas žinias, kad ji yra J. R., neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu būdu gautas paskolų lėšas naudojo, valdydama J. R. banko sąskaitą Nr.( - ), esančią SEB banke kaltinamajame akte nurodytose vietose, nurodytomis datomis bei sumomis. Tokiu būdu D. J. užvaldė 1925,97 eurų (6650 Lt ) grynaisiais ir apmokėjo 183,45 eurų (633,40 Lt) vertės pirkinius bei gavo naudą daiktais, tai yra užvaldė iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ gautas paskolų lėšas.

103Šioje byloje būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė pasisavinant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad kaltinamoji, pasinaudojusi nukentėjusios J. R. patiklumu bei žinodama, kur nukentėjusioji laiko savo asmens ir banko duomenis, pasinaudodama laisvu priėjimu prie šių duomenų, jais pasinaudojo be J. R. sutikimo ir leidimo, tokiu būdu nukentėjusiajai nežinant paėmė banko paskolas ir jomis naudojosi savo reikmėms, todėl D. J. atlikti veiksmai atitinka BK 182 str. 1 d. dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

104Atsižvelgiant į byloje surinktus, teisme ištirtus ir jau aptartus įrodymus, nėra abejonių, jog kaltinamoji D. J. iš nukentėjusiosios J. R., apgaulės būdu, nieko pastarajai nežinant, neteisėtai įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojos – J. R. – tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir šie jų veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

105Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t. y. prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013, 2K-509/2014). BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai pasireiškė tuo, kad D. J., neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojos J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra atsiskaitomosios sąskaitos numerius, internetinės bankininkystės prisijungimo kodus bei slaptažodžių kortelės kodus, neteisėtai, apgaule, nukentėjusiosios J. R. vardu, inicijavo ir atliko finansines operacijas. Šios aplinkybės patvirtintos jau aptartais įrodymais, kurie be abejonių pagrindžia D. J. kaltę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

106BK 182 str. 1 d., 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaroma tiesiogine tyčia.

107Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti. Akivaizdu, jo kaltinamoji suprato, jog įgyja elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nes D. J. nukentėjusioji J. R. nebuvo suteikusi teisę pasinaudoti savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu jungtis prie banko elektroninės sistemos, inicijuoti finansines operacijas. Byloje nustatyta, kad šie duomenys iš nukentėjusios buvo paimti be nukentėjusios žinios ir jai nesutinkant, todėl kaltinamoji neteisėtai gavo informaciją ir po to ją panaudojo prisijungimui prie informacinių sistemų – elektroninės bankininkystės sistemos bei finansinėms operacijoms inicijuoti, siekdama gauti finansinės naudos sau ar kitiems asmenims, ir suprasdama savo veiksmų neteisėtumą, bei norėjo taip veikti.

108Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Pagal D. J. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad neteisėtai naudoja nukentėjusiosios J. R. elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir suklaidinę pačią nukentėjusiąją apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų naudai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl to atsiras nukentėjusiajai turtinė žala ir tokių padarinių norėjo ir tikslingai jų siekė.

109Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamosios D. J. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytą sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

110Dėl civilinių ieškinių

111Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

112Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo asmens teisė reikalauti žalos atlyginimą nustato įstatymai (BPK109 straipsnis, CK6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Taigi nukentėjęs asmuo turi teisę tiek reikalauti žalos atlyginimo, tiek ne.

113Kaltinamoji D. J. civilinių ieškinių neginčijo, juos pripažino.

114Byloje pareikštas UAB „( - )“ civilinis ieškinys 1019,95 eur. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais dokumentais, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. D. J. pripažinus kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas civilinis ieškinys 1019,95 eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

115Byloje pareikštas UAB „( - )“ civilinis ieškinys 325,68 eur. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais dokumentais, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi. D. J. pripažinus kalta dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas civilinis ieškinys 325,68 eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

116UAB „( - )“ nurodė, kad 800Eur paskola negrąžinta, tačiau civilinio ieškinio nepateikė, todėl šis ieškinys teisme nagrinėtas nebuvo, paliekant teisę ieškinį reikšti civilinio proceso tvarka.

117Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjusios J. R. pareikštas civilinis ieškinys 2109,42 eur turtinei ir 300 eur neturtinei žalai atlyginti. Dalyje dėl moralinės žalos nukentėjusioji nurodo, jog ją sudarė patirtas moralinis šokas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas. Dėl turtinės žalos nukentėjusioji nurodo, kad būtent tiek piniginių lėšų iš bankomato nuėmė bei apmokėjo pirkinius D. J., t.y. pinigus pasisavino. Įvertinus civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius, nukentėjusios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos mažintinas atitinkamai iki 763,79 eurų (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

118Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

119Byloje nustatyta, kad J. R. būtent D. J. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

120Bylos duomenimis, kaltinamoji dirba, turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat D. J. amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala priteistina pilnai, t.y. 300 eur. (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2d. ).

121Dėl procesinių išlaidų

122Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taip pat teismas gali priteisti ir kitas išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

123Šioje byloje kaltinamajai D. J. gynėjas advokatas iš Antrinės teisinės pagalbos buvo paskirtas nemokamai, atsižvelgus į jos gaunamas mažas pajamas. Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes ir kaltinamosios turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nukentėjusiajai J. R. teiktos teisinės pagalbos yra nepriteistinos.

124Dėl bausmių skyrimo

125Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

126Kaltinamosios D. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 4 d.), baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

127D. J. administracine tvarka bausta daug kartų, paskutinį kartą 2015-02-02 dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. 2 t. 34-45 l.), teista (2 t., b.l. 21-27), psichiatrinis gydymas, įskaita: nesigydė ir įskaitoje neregistruota (b. 2 t. 31 l.), narkologinis gydymas, įskaita: nesigydė ir įskaitoje neregistruota (b. 2 t. 33 l.).

128Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagrindžiant tokią išvadą, teismas remiasi kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu bei teisme laikytasi pozicija. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. kaltės nepripažino, apklausta teisme kaltinamoji parodė, kad iš dalies pripažįsta kaltę, o vėliau ją apklausiant bei duodant parodymus, kurių dalis buvo manipuliacinio nuknetėjusiąja ir jos jausmais pobūdžio, vėliau D. J. kaltę visiškai pripažino, nurodydama, kad nenori skriausti ir skaudinti nukentėjusios, nori, kad viskas greičiau baigtųsi. Tokia kaltinamosios pozicija aiškiai prieštarauja byloje nustatytoms ir jau aukščiau aptartoms aplinkybėms. Prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, vienas iš keliamų reikalavimų yra prisipažinimo išsamumas. Šiuo atveju dalį padarytos nusikalstamos veikos kaltininkė pateikia neteisingai, t. y. tikslu sušvelninti atsakomybę nurodo jai naudingas aplinkybes. Tokia kaltinamosios pozicija parodo, jog D. J. nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių ir verčia abejoti jo nuoširdžiu gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką. Taigi nors kaltinamoji ir nurodo, jog gailisi padariusi visas nusikalstamas veikas, pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta.

129D. J. naujai nusikalto būdama anksčiau teista, neišnykus teistumui, o tokiu atveju už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia ir į tai, jog D. J. dirba, jai vienai reikia išlaikyti, auklėti, prižiūrėti mažametį vaiką bei priteistini dideli civiliniai ieškiniai (dėl to neskirtinos bausmės – bauda ir viešieji darbai arba areštas), nors turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau privalo ją pakeisti ir išsikraustyti (todėl neskirtina bausmė - laisvės apribojimas). Pastebėtina, jog BK 294 str. 1 d. kaltinamosios vykdyta nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, kuri iki nuosprendžio priėmimo momento taip ir nėra nutraukta. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių D. J. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus kaltinamajai realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad padaryta nukentėjusiems (BK 54 str. 2 d., 61 str.).

130Be neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių taip pat nustatyta ir tai, kad D. J. turi mažametį vaiką, kurį iš esmės augina viena, vaiku rūpinasi, dirba. Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai D. J. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

131Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jos teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų galimybės auginti savo mažametę dukrą. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad D. J. resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

132BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. J. turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

133D. J. šioje byloje kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

134Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

135Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su išklotinių informacija, pridedama prie baudžiamosios bylos (1t., b.l. 113), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

136Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 112 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

Nutarė

137D. J. pripažinti kalta ir ją nuteisti:

138- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

139- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. – 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.

140- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. - 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.

141- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

142Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmes paskirtas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

143Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą virš subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 294 str.1 d, ir D. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę –2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

144Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 5 p., 8 p., 3 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant D. J.:

1451)

146tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

1472)

148neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

1493)

150per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išsikraustyti ir atlaisvinti butą adresu Rietavo g. 1-40, Kaune.

151Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl nukentėjusiajai J. R. teiktos teisinės pagalbos tarnybai iš D. J. nepriteisti.

152Nukentėjusiosios J. R. pareikštą 2109,42 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš D. J. priteisti 763,79 eurų nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ir 300 eurų neturinės žalos atlyginimo.

153Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. J. priteisti civilinio ieškovo naudai 1019,95 eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

154Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. J. priteisti civilinio ieškovo naudai 325,68 eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

155Daiktiniai įrodymai: kompaktinę plokštelę su skambučių išklotinėmis, pridedamą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

156Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai... 2. D. J., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė,... 3. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. D. J. turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai disponavo... 6. D. J., žinodama nukentėjusiosios J. R. AB SEB banko suteiktą atpažinimo... 7. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 13 d., pervesdama 0,0028... 8. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 9. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 13 d., pervesdama 0,0028... 10. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 11. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 g. iš UAB „( -... 12. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 13. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 14. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 15. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 16. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo –... 17. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 18. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 4 d., pervesdama 0,0028... 19. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2014... 20. be to, gautas paskolų lėšas naudojo – laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13... 21. Nurodytais D. J. veiksmais buvo sukurtos neteisėtos 2711,49 eurų (9362,24 Lt)... 22. Be to, D. J. pasinaudodama J. R. vardu išduota SEB banko mokėjimo kortele Nr.... 23. 2014 m. rugsėjo 15 d., UAB „( - )“ parduotuvėje „( - )“ ( - ),... 24. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 16 d. iš SEB banko... 25. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 17 d. iš SEB banko... 26. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 7 d. iš SEB banko... 27. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 9 d. UAB „( - )“... 28. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 11 d. iš SEB banko... 29. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 11 d. iš SEB banko... 30. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 18 d. iš SEB banko... 31. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 21 d. iš SEB banko... 32. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 22 d. UAB „( - )“... 33. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 23 d. UAB „( - )“... 34. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 24 d. iš SEB banko... 35. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 27 d. UAB „( - )“... 36. toliau tęsdama nusikalstamą veika, 2014 m. spalio 27 d. UAB „( - )“... 37. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 31 d. iš SEB banko... 38. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. UAB „( - )“... 39. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 6 d. iš SEB banko... 40. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „( - )“... 41. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 15 d. iš SEB banko... 42. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 22 d. iš SEB banko... 43. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 24 d. iš SEB banko... 44. toliau tęsdama nusikalstamą veika, 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „( - )“... 45. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 27 d. UAB „( - )“... 46. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „( - )“... 47. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 7 d. UAB „( - )“... 48. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 8 d. iš SEB banko... 49. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 11 d. iš SEB banko... 50. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 11 d. iš SEB banko... 51. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 14 d. iš SEB banko... 52. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 14 d. UAB „( - )“... 53. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 14 d. UAB „( - )“... 54. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 20 d. UAB „( - )“... 55. toliau tęsdama nusikalstamą veiką 2014 m. gruodžio 20 d. UAB „( - )“... 56. Tokiu būdu D. J. užvaldė 1925,97 eurų (6650 Lt ) grynaisiais ir apmokėjo... 57. Šiais savo veiksmais D. J. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182... 58. Be to, D. J. savavališkai užėmė J. R. namus, padarydama didelės žalos... 59. Šiais savo veiksmais D. J. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294... 60. D. J. ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu... 61. Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teisiamojo posėdžio metu balsu... 62. Papildomai teisiamojo posėdžio metu D. J. paaiškino, jog akistatoje buvo,... 63. Nors kaltinamoji D. J. savo kaltę iš pradžių neigė, po to pripažino iš... 64. Nukentėjusioji J. R. teisme apklausiama parodė, kad kaltinamąją pažįsta,... 65. Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., balsu... 66. Visus šiuos pagarsintus parodymus teisme nukentėjusioji patvirtino pilna... 67. Liudytoja V. J. teisme apklausiama parodė, kad 2015 m. sausio pradžioje... 68. Liudytoja N. R. teisme apklausiama parodė, kad D. J. pažįsta daug metų,... 69. Liudytojas G. V. parodė, jog santykiai su D. geri, noro apkalbėti nėra.... 70. Liudytoja J. R. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, ji jai neskolinga, bet... 71. Liudytojas R. R., parodė, kad žino, jog D. J. ėmė paskolą J. vardu. D.... 72. Liudytojas T. J. parodė, jog J. R. yra jo draugė, buvo seniai pažįstami, ji... 73. AB SEB banko 2015-02-18 raštu Nr.07.04.08-3566 nustatyta, kad tai J. R.... 74. UAB „( - )“ dokumentais nustatyta, kad pateikė 325, 68 EUR civilinį... 75. UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad 800 EUR paskola yra... 76. UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad dėl veikų patyrė... 77. UAB „( - )“, UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad paskolos... 78. UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad paskolos imtos,... 79. Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad IP ( - ) veikų darymo metu buvo... 80. Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad IP ( - )veikų darymo metu buvo... 81. Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad finansinės operacijos J. R.... 82. Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad finansinės operacijos J. R.... 83. Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktais dokumentas nustatyta, kad... 84. UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu... 85. AB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu... 86. AB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu... 87. AB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad bute ( - ), J. R. vardu... 88. Byloje gautais duomenimis nustatyta, kad dėl D. J. iškeldinimo J. R.... 89. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ( - )– vieno... 90. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 91. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos... 92. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti... 93. Kaip seka iš nukentėjusiosios J. R. parodymų, jai butas adresu Rietavo g.... 94. Kaip seka iš nukentėjusios parodymų, jai šis socialinis būstas buvo... 95. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog D. J. 2010 m.,... 96. Pažymėtina, kad trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam... 97. BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas gamino... 98. BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas... 99. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai... 100. Be to, kaip seka iš nukentėjusios J. R. parodymų, ji nedavė sutikimo D. J.... 101. Pagal D. J. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad ji veikė tiesiogine... 102. Iš aukščiau aptartų įrodymų viseto darytina pagrįsta išvada, kad D. J.... 103. Šioje byloje būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė pasisavinant... 104. Atsižvelgiant į byloje surinktus, teisme ištirtus ir jau aptartus įrodymus,... 105. Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo... 106. BK 182 str. 1 d., 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos... 107. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie... 108. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai... 109. Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų... 110. Dėl civilinių ieškinių... 111. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 112. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo asmens teisė... 113. Kaltinamoji D. J. civilinių ieškinių neginčijo, juos pripažino.... 114. Byloje pareikštas UAB „( - )“ civilinis ieškinys 1019,95 eur. Ieškinio... 115. Byloje pareikštas UAB „( - )“ civilinis ieškinys 325,68 eur. Ieškinio... 116. UAB „( - )“ nurodė, kad 800Eur paskola negrąžinta, tačiau civilinio... 117. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjusios J. R. pareikštas... 118. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 119. Byloje nustatyta, kad J. R. būtent D. J. nusikalstamais veiksmais buvo... 120. Bylos duomenimis, kaltinamoji dirba, turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į... 121. Dėl procesinių išlaidų... 122. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas... 123. Šioje byloje kaltinamajai D. J. gynėjas advokatas iš Antrinės teisinės... 124. Dėl bausmių skyrimo... 125. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi... 126. Kaltinamosios D. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir... 127. D. J. administracine tvarka bausta daug kartų, paskutinį kartą 2015-02-02... 128. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagrindžiant... 129. D. J. naujai nusikalto būdama anksčiau teista, neišnykus teistumui, o tokiu... 130. Be neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių taip pat nustatyta... 131. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. skyrus realią laisvės... 132. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas... 133. D. J. šioje byloje kardomoji priemonė paskirta nebuvo.... 134. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 135. Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir... 136. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109... 137. D. J. pripažinti kalta ir ją nuteisti:... 138. - pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – 5 (penkiems) mėnesiams... 139. - pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. – 2 (dviems) metams laisvės... 140. - pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. - 2 (dviems) metams laisvės... 141. - pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams... 142. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmes paskirtas pagal BK 182 str. 1 d.,... 143. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą virš... 144. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 5 p., 8... 145. 1)... 146. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;... 147. 2)... 148. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios... 149. 3)... 150. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išsikraustyti ir... 151. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl... 152. Nukentėjusiosios J. R. pareikštą 2109,42 eurų civilinį ieškinį tenkinti... 153. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš... 154. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš... 155. Daiktiniai įrodymai: kompaktinę plokštelę su skambučių išklotinėmis,... 156. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...