Byla e2A-650-826/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5598-642/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Simdovis“ ieškinį atsakovei L. I., trečiasis asmuo D. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) 2016 m. birželio 30 d. paskolos grąžinimo sandorį tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simdovis“ ir atsakovės L. I. pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu; 2) taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais, ir priteisti iš atsakovės L. I. 9 527,49 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

71.1.

8Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1345-253/2017 UAB „Simdovis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė L. L.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d. Gavus įmonės dokumentus buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 10, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. balandžio 30 d. pervesti į įmonės banko sąskaitą arba įnešti į įmonės kasą 11 000,00 Eur, o ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. liepos 1 d. grąžinti paskolą bei sumokėti 4 proc. palūkanas. Sutartyje buvo numatyta, jog, ieškovei iki 2016 m. liepos 1 d. negrąžinus pinigų, paskola bus užskaityta įmonės ilgalaikiu turtu pagal 1 priedą, įvertinus ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Atsakovė 2016 m. balandžio 24 d. pervedė 9 900,00 Eur į įmonės sąskaitą, 2014 m. balandžio 24 d. įnešė 1 100,00 Eur į įmonės kasą. 2016 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra SDP019, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko baldų komplektą už 9 527,49 Eur (baldų komplektas, kurio likutinė vertė 2016 m. birželio 30 d. 7 197,16 Eur; kompiuterinė apskaitos sistema, kurios likutinė vertė 2016 m. birželio 30 d. 1 034,00 Eur; stalo kojos, kurių likutinė vertė 2016 m. birželio 30 d. 676,80 Eur; plius 21 proc. PVM – 1 653,53 Eur). Šioje sąskaitoje nurodyta, kad baldus priėmė atsakovė. PVM sąskaita faktūra įmonės vadovo nepasirašyta. UAB „Simdovis“ buhalterinėje apskaitos suvestinėje 4422 „Kitos skolos, apskaitos žiniaraštis pagal kontrahentus“, kurios laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., nurodyta, kad 2016 m. birželio 30 d. ieškovės įsiskolinimas atsakovei sumažėjo 9 527,49 Eur suma.

91.2.

102016 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra SDP019 yra paskolos grąžinimo sandoris, kuris negalioja, nes yra visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Bankroto administratorei nebuvo perduota dokumentų, patvirtinančių, kad buvo būtina sudaryti ginčijamą sandorį. Šiuo sandoriu perleistas vos ne visas įmonės turtas, žinant, jog kiti kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo. Ginčijamu sandoriu buvo sumažintas įmonės turtas 9 527,49 Eur suma ir tai turėjo įtakos įmonės nemokumui. Atsakovė ginčijamą sandorį sudarė be direktoriaus parašo ir dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo.

111.3.

12Nurodė, kad neturėtų būti taikoma restitucija natūra. Parduotų baldų eksploatavimo laikotarpis vertinamas kaip pakankamai ilgas. Šį ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį nustatė pati atsakovė ir ieškinio teismui pateikimo momentu jų vertė sumažėjo 2 946,92 Eur.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

142.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo motyvai:

162.1.

17Yra pagrindas 2016 m. birželio 30 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana, nes nustatytos visos būtinosios sąlygos. Išrašyta 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra vertinama kaip atsiskaitymo sandoris, nes valia buvo užbaigti paskolos sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Simdovis“ tiek 2016 m. balandžio 1 d., kai buvo sudaryta paskolos sutartis, tiek 2016 m. birželio 30 d., kai atsakovei buvo perleistas įmonės ilgalaikis turtas, turėjo finansinių sunkumų ir buvo nemoki. Ginčijamu sandoriu perleistas vos ne visas įmonės turtas. Nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad buvo būtina sudaryti ginčijamą sandorį. Nurodytu sandoriu iš esmės buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – atsakovei L. I., taip sumažinant UAB „Simdovis“ galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais ir pažeidžiant kitų kreditorių teises. Atsakovė dirbo UAB „Simdovis“ buhaltere, jai buvo prieinami įmonės buhalteriniai duomenys ir jai turėjo būti žinoma, kiek įmonė turi įsiskolinimų ir koks yra įmonės turimas turtas. Taikoma nesąžiningumo prezumpcija, nes ginčijamas sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas nebuvo suėjęs.

182.2.

19Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1345-253/2017 UAB „Simdovis“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d., o ieškinys teisme pareikštas 2018 m. kovo 30 d. Tad vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

202.3.

21Taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais, ir priteisiant iš atsakovės 9 527,49 Eur sumą. Parduotų daiktų vertė sumažėjo, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. daugiau nei dveji metai. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis baldų yra eksploatuojama, o kita dalis – laikoma daržinėje, tačiau ji bankroto administratorei neparodė, kur baldai yra sandėliuojami, kokios yra baldų laikymo sąlygos, kokia jų būklė.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

233.

24Atsakovė L. I. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

253.1.

26Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas 2016 m. birželio 30 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana, nes nėra visų sąlygų.

273.1.1.

28Ginčijamas sandoris įvykdytas pagal galiojančią, vykdytiną ir nenuginčytą 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Joje iš karto buvo numatytos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės. Duomenų, kad sudarant šią paskolos sutartį buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nepateikta. Jos įmonei paskolintos lėšos buvo skirtos kitų kreditorių skoloms padengti ir taip sumažintas įmonės nemokumas. Iš jos pervestų pinigų grąžinta skola V. R., nors skolos mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė.

293.1.2.

30Nepagrįstai teismas sprendė, kad įmonė buvo nemoki. Šią išvadą darant vadovautasi ne pradelstų UAB „Simdovis“ mokėjimų sumomis, o mokėtinomis UAB „Simdovis“ skolomis. Šių sumų mokėjimo terminai nebuvo suėję, tad teismas jų negalėjo vertinti kaip įmonės įsiskolinimų. 2016 m. balandžio 1 d. pradelstų skolų UAB „Simdovis“ turėjo 2 773,34 Eur, o ne 35 400,00 Eur. 2016 m. liepos 1 d. pradelstos skolos buvo 3 795,10 Eur. UAB „Simdovis“ turimas turtas sudarė 16 854,00 Eur. Šie įrodymai pagrindžia, kad UAB „Simdovis“ buvo moki tiek sudarydama 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį Nr. 10, tiek ją įvykdydama.

313.1.3.

32Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi Nr. 3K-3-546-915/2015. Nagrinėjamoje byloje ginčijamų sutarčių vykdymo veiksmai nebuvo ginčijami kaip savarankiški sandoriai – pareikštu ieškiniu buvo ginčijamos pačios sutartys. Sutarčių vykdymo aplinkybės, vertinant jas atsižvelgiant į visą bylos faktinių aplinkybių turinį, panaudotos kaip argumentas nustatant tikrąją šalių valią sudarant sutartis. Neaptarus sutarties sudarymo sąlygų, galima naikinti sandorio, nenustačius jo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

333.1.4.

34Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. 2016 m. birželio 30 d. pradelstų mokėjimų suma sudarė 3 795,10 Eur, o jos reikalavimas – 11 000,00 Eur. Realizavus šį turtą būtų dengiama proporcingai įmonės skola jai. Jos reikalavimą sudaro 74 procentai visų pradelstų sumų. Nustačius, kad sandoris naikintinas, kreditorių reikalavimai būtų pažeisti ne didesne nei 2 477,51 Eur suma, o ne 9 527,49 Eur, kaip nustatė teismas.

353.2.

36Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė piniginį ekvivalentą, o ne įpareigojo grąžinti daiktus natūra. Paimti baldai yra sustatyti jos namų valdos pastate, jie nėra dėvimi, nes baldų paskirtis buvo tikslinė, jie pritaikyti prie buvusių patalpų.

374.

38Ieškovė BUAB „Simdovis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

394.1.

40Nurodė, kad atsakovės naudai atliktas mokėjimo veiksmas galėtų būti vertinamas kaip atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies (ieškovės) valia buvo užbaigti paskolos sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. PVM sąskaita faktūra atitinka sandorio, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių – UAB „Simdovis“ prievolės atsiskaityti su atsakove užbaigimo – požymius, todėl galėtų būti ginčijamas tiek sandorių negaliojimo, tiek kreditorių interesų pažeidimo (actio Pauliana ar kitais) pagrindais.

414.2.

42Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką, manydamas, jog, neaptarus sutarties sudarymo sąlygų, galima naikinti sandorio, nenustačius jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas tinkamai nustatė visas actio Pauliana institutui taikyti privalomas sąlygas, todėl visiškai teisėtai pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. birželio 30 d. sandorį. 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartyje numatyta sąlyga, kad, negrąžinant paskolos iki 2016 m. liepos 1 d. paskolos davėjui, paskola bus įskaityta įmonės ilgalaikiu turtu pagal 1 priedą, nėra laikoma prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu – įkeitimu, nes neatitinka sandorio sudarymo formos ir nesukelia pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs.

434.3.

44Teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinius rodiklius ir pagrįstai nustatė, kad 2015 ir 2016 m. finansiniais metais UAB „Simdovis“ įsipareigojimai viršijo įmonės balanse įrašyto turto vertę. Ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Atsakovė pateiktų savo skaičiavimų nepagrindė rašytiniais duomenimis. 2016 m. liepos 1 d. ieškovei pagal ginčijamą sandorį grąžinus atsakovei dalį paskolos įmonės ilgalaikiu turtu, įmonėje liko tik kompiuterinė apskaitos sistema, kurios likutinė vertė 1 034,00 Eur, o skolų – 9 097,85 Eur. Taip pat ieškovė buvo skolinga 23 200,00 Eur pagal kitas paskolų sutartis, kurių mokėjimo terminas nebuvo nurodytas, nes sutartyse buvo apibrėžta – „iki pareikalavimo“. Vadinasi, sudarant ginčijimą sandorį nepagrįstai suteikta pirmenybė būtent L. I. gauti savo reikalavimo patenkinimą, kartu sumažintos tuo metu buvusių kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

454.4.

46Pirmosios instancijos teismas suteikė atsakovei galimybę tartis dėl taikos sutarties ir baldų grąžinimo, ieškovės atstovas buvo nuvykęs apžiūrėti baldų. Tačiau nei vizito metu, nei civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad baldai iš tikrųjų išliko ir kad jų būklė nepakito.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

49Apeliacinis skundas netenkintinas.

505.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

526.

53CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

547.

55Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo pinigų ekvivalentu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

56Faktinės bylos aplinkybės

578.

58Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Simdovis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė L. L..

599.

60Nustatyta, kad UAB „Simdovis“ ir L. I. 2016 m. balandžio 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 105, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. balandžio 30 d. pervesti į įmonės banko sąskaitą arba įnešti į įmonės kasą 11 000,00 Eur, o ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. liepos 1 d. grąžinti paskolą ir sumokėti 4 procentų palūkanas. Atsakovė 2016 m. balandžio 15 d. pervedė 9 900,00 Eur sumą į įmonės sąskaitą ir 2016 m. balandžio 24 d. įnešė 1 100,00 Eur į įmonės kasą. 2016 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra SDP0196, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko baldų komplektą už 9 527,49 Eur (baldų komplektas, kurio likutinė vertė 2016 m. birželio 30 d. 7 197,16 Eur; kompiuterinė apskaitos sistema, kurios likutinė vertė 2016 m. birželio 30 d. 1 034,00 Eur; stalo kojos, kurių likutinė vertė 2016 m. birželio 30 d. 676,80 Eur; plius 21 proc. PVM – 1 653,53 Eur).

6110.

62Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti 2016 m. birželio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SDP0196 negaliojančia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad nustatytos visos sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į šios sąskaitos sudarymo aplinkybes, todėl priimtas sprendimas nepagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

6311.

64Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

6512.

66Byloje nekyla ginčų, kad ieškovės bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinį (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios sąlygos nepasisako.

6713.

68Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl actio Pauliana ieškinio taikymo 2–5 sąlygų (pagal šio sprendimo 11 punkte nurodytą eiliškumą) egzistavimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

6914.

70Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog tiek 2016 m. balandžio 1 d. sudarant paskolos sutartį, tiek išrašant 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SDP0196 įmonės finansinė padėtis buvo gera, jokių kreditorių interesų pažeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

7115.

72CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

7316.

74Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

7517.

76Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nurodyta, kad UAB „Simdovis“ įmonė turto likučių turi, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2017 m. gegužės 10 d. 2 184,78 Eur, įmonė veiklos nevykdo nuo 2016 m. spalio 5 d. Ieškovės ginčijamas sandoris sudarytas 2016 m. birželio 30 d., vadinasi, vertinant įmonės mokumą šiuo laikotarpiu, analizuojami kiti teismui pateikti duomenys.

7718.

78Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, UAB „Simdovis“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 6 889,00 Eur ( bendra įsipareigojimų suma 31 010,00 Eur), 2016 m. spalio 31 d. po vienerių metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 23 723,00 Eur ( bendra įsipareigojimų suma 47 144,00 Eur). Tuo tarpu įmonės turimas ilgalaikis turtas, finansinės atskaitomybės duomenimis, po ginčijamo sandorio sudarymo siekė tik 1 049,00 Eur. Atsakovė, nesutikdama su šiais teismo argumentais, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne pradelstų UAB „Simdovis“ mokėjimų sumomis, o mokėtinomis UAB „Simdovis“ skolomis. Šių sumų mokėjimo terminai nebuvo suėję, tad teismas jų negalėjo vertinti kaip įmonės įsiskolinimų. 2016 m. balandžio 1 d. pradelstų skolų UAB „Simdovis“ turėjo 2 773,34 Eur, o ne 35 400,00 Eur. 2016 m. liepos 1 d. pradelstos skolos buvo 3 795,10 Eur. UAB „Simdovis“ turimas turtas sudarė 16 854,00 Eur. Iš kasos knygos matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. įmonės kasoje buvo 416,88 Eur, o 2019 m. birželio 30 d. – 71,02 Eur. Šie įrodymai, anot apeliantės, patvirtina, kad UAB „Simdovis“ nebuvo nemoki tiek sudarydama 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį Nr. 10, tiek ją įvykdydama. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

7919.

80Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

8120.

82Iš byloje esančios 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šiuo laikotarpiu įmonės nuostoliai buvo 20 439,00 Eur. Iš 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. spalio 31 d. balanso matyti, jog įmonė turėjo turto už 1 049,00 Eur, po 1 metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 23 421,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 23 723,00 Eur. Byloje esantys įrodymai apie pradelstas skolas 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. liepos 1 d., BUAB „Simdovis“ turėjo pradelstų įsipareigojimų 2 773,34 Eur ir 3 795,10 Eur. Atsakovė šiuos skaičius paneigiančių duomenų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

8321.

842016 m. balandžio 1 d. duomenimis, UAB „Simdovis“ turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė 8 907,96 Eur, o po ginčo sandorio sudarymo, jos ilgalaikį turtą sudarė tik 1 034,00 Eur, tai yra, UAB „Simdovis“ tapo nemoki nes pradelsti įsipareigojimai (3 795,10 Eur) viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę tris kartus (įvertinus ir 18 punkte esančius duomenis apie kasoje esančias pinigines lėšas).

8522.

86Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad kitų kreditorių interesai pažeisti nebuvo, nes ginčijamas sandoris sudarytas pagal galiojančią, vykdytiną 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, o iš jos įmonei pervestų pinigų patenkinti kitų kreditorių interesai, taip sumažinant įmonės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

8723.

88Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (toliau – PVM įstatymas). PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai. PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie santykiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009 ir kt.).

8924.

90Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėta, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

9125.

92Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Taigi, kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

9326.

94Šiuo atveju ginčo nėra, kad 2016 m. balandžio 1 d. šalys sudarė paskolos sutartį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutartis įstatymo nustatyta tvarka ginčyta nebuvo. Sutartyje buvo numatyta, jog, ieškovei iki 2016 m. liepos 1 d. negrąžinus pinigų, paskola bus įskaityta įmonės ilgalaikiu turtu pagal 1 priedą, įvertinus ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Šalys neginčija, kad ieškovė paskolos atsakovei negrąžino. Tad ginčijama 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra vertinama kaip atsiskaitymo sandoris, nes valia buvo užbaigti paskolos sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad sąskaita buvo išrašyta pagal 2016 m. balandžio 1 d. sutarties 1 priedą, nereiškia, kad ieškovei iš tiesų kilo pareiga išrašyti 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą.

9527.

96Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai, taip pat susiklosčiusių tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

9728.

98Visų pirma, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčijamo sandorio metu pradelstų skolų buvo 3 795,10 Eur tiekėjams ir 28 502,75 Eur iš fizinių asmenų gautos paskolos. Atsakovė šiuos įrodymus paneigiančių duomenų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Vadinasi, byloje nustatyta, kad tiek sudarydama 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, tiek išrašydama 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą įmonė turėjo kitų kreditorių. Atsakovė dirbo UAB „Simdovis“ buhaltere, jai buvo prieinami įmonės buhalteriniai duomenys ir jai turėjo būti žinoma, kiek įmonė turi įsiskolinimų ir koks yra įmonės turimas turtas. Pažymėtina, kad kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015, kt.).

9929.

100Antra, pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Įkeitimu užtikrinti reikalavimai tenkinami be eilės. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Šalių sudarytoje 2016 m. balandžio 1 d. sutartyje numatytas įsipareigojimas – negrąžinus pinigų, paskolą užskaityti įmonės ilgalaikiu turtu pagal 1 priedą, nėra vertinamas kaip įkeitimas, nes neatitinka CK 4.209 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

10130.

102Trečia, pagal 2016 m. balandžio 1 d. sutartį ieškovė atsakovei grąžinti paskolą turėjo 2016 m. liepos 1 d. Ginčo sandoris sudarytas 2016 m. birželio 30 d. Vadinasi, dar nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas ir negalėjo atsirasti neįvykdymo teisinės pasekmės. Tokia situacija atitinka kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją, įtvirtintą CK 6.67 straipsnio 5 punkte, kuri nagrinėjamoje byloje paneigta nebuvo.

10331.

104Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad sudarius ginčijamą sandorį, buvo patenkinti tik vieno kreditoriaus (atsakovės) reikalavimai ir neliko turto, iš kurio buvo galimas kreditorių, kurių reikalavimai atsirado anksčiau nei atsakovės, reikalavimų patenkinimas. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu mokėjimu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys).

10532.

106Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrįstai iš jos teismas priteisė piniginį ekvivalentą, o ne įpareigojo grąžinti daiktus natūra. Paimti baldai yra sustatyti jos namų valdos pastate, jie nėra dėvimi, nes baldų paskirtis buvo tikslinė, jie pritaikyti buvusioms patalpoms. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

10733.

108Pripažinto negaliojančiu sandorio teisines pasekmes – restituciją reglamentuoja CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CK X skyriaus normos, 6.66 straipsnio 4 dalis. Ieškovė nereikalavo restitucijos natūra, bet prašė priteisti jai iš atsakovės neteisėtai gauto turto kainą. Tokį restitucijos būdą leidžia CK 6.146 straipsnio nuostatos ir tokiam restitucijos būdo pasirinkimui pirmosios instancijos teismas pritarė. Nors atsakovė apeliaciniame nurodė, kad daiktai gali būti grąžinti, tačiau nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme šių savo argumentų nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pasiūlė: ieškovei BUAB „Simdovis“, atstovaujamai bankroto administratorės L. L., iki 2019 m. liepos 4 d. teismui pateikti rašytinius įrodymus apie ginčo baldus, jų vertę; pasiūlė atsakovei L. I. iki 2019 m. liepos 4 d. teismui pateikti rašytinius įrodymus apie ginčo baldų egzistavimą, jų būklę ir vertę; pasiūlė BUAB „Simdovis“ bankroto administratorei L. L. iki 2019 m. birželio 27 d. apžiūrėti ginčo baldus. Šalys teismui jokių duomenų apie ginčo baldus, jų vertę ar būklę nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju būtina taikyti piniginį 9 527,49 Eur sumos ekvivalentą, o ne įpareigojimą grąžinti daiktus natūra.

10934.

110Pažymėtina, kad atsakovės pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo principą gautas finansinis reikalavimas bus grąžintas ieškovei ir panaudotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais (CK 6.66 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis).

11135.

112Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės L. I. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 527,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei BUAB „Simdovis“. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją ne pripažįstama praeityje jau egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, ši teismo sprendimo dalis tikslinama ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.260–6.261 straipsniai, 6.37 straipsnis). Pažymėtina, kad šios ginčijamo sprendimo dalies tikslinimas neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

113Dėl procesinės bylos baigties

11436.

115Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

116Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

117Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant:

118„Priteisti iš atsakovės L. I. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 527,49 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt septynių eurų keturiasdešimt devynių centų) sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Simdovis“.“

119Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) 2016 m. birželio... 7. 1.1.... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje... 9. 1.2.... 10. 2016 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra SDP019 yra paskolos... 11. 1.3.... 12. Nurodė, kad neturėtų būti taikoma restitucija natūra. Parduotų baldų... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 2.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 16. 2.1.... 17. Yra pagrindas 2016 m. birželio 30 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal... 18. 2.2.... 19. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje... 20. 2.3.... 21. Taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais, ir priteisiant iš... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 3.... 24. Atsakovė L. I. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 25. 3.1.... 26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas 2016 m.... 27. 3.1.1.... 28. Ginčijamas sandoris įvykdytas pagal galiojančią, vykdytiną ir... 29. 3.1.2.... 30. Nepagrįstai teismas sprendė, kad įmonė buvo nemoki. Šią išvadą darant... 31. 3.1.3.... 32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo... 33. 3.1.4.... 34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeisti kitų... 35. 3.2.... 36. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė piniginį ekvivalentą, o... 37. 4.... 38. Ieškovė BUAB „Simdovis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 39. 4.1.... 40. Nurodė, kad atsakovės naudai atliktas mokėjimo veiksmas galėtų būti... 41. 4.2.... 42. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas netinkamai taikė teismų... 43. 4.3.... 44. Teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinius rodiklius ir pagrįstai... 45. 4.4.... 46. Pirmosios instancijos teismas suteikė atsakovei galimybę tartis dėl taikos... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 49. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 50. 5.... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 52. 6.... 53. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 54. 7.... 55. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 56. Faktinės bylos aplinkybės... 57. 8.... 58. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi UAB... 59. 9.... 60. Nustatyta, kad UAB „Simdovis“ ir L. I. 2016 m. balandžio 1 d. sudarė... 61. 10.... 62. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti 2016 m.... 63. 11.... 64. Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus... 65. 12.... 66. Byloje nekyla ginčų, kad ieškovės bankroto administratorius turi teisę... 67. 13.... 68. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl actio Pauliana ieškinio taikymo 2–5... 69. 14.... 70. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo... 71. 15.... 72. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 73. 16.... 74. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be... 75. 17.... 76. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje, kuria iškelta... 77. 18.... 78. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, UAB „Simdovis“ 2015 m.... 79. 19.... 80. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 81. 20.... 82. Iš byloje esančios 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. spalio 31 d. pelno... 83. 21.... 84. 2016 m. balandžio 1 d. duomenimis, UAB „Simdovis“ turėjo ilgalaikio... 85. 22.... 86. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad kitų kreditorių interesai... 87. 23.... 88. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę... 89. 24.... 90. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių... 91. 25.... 92. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai... 93. 26.... 94. Šiuo atveju ginčo nėra, kad 2016 m. balandžio 1 d. šalys sudarė paskolos... 95. 27.... 96. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti... 97. 28.... 98. Visų pirma, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčijamo sandorio metu... 99. 29.... 100. Antra, pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – daiktinė teisė į... 101. 30.... 102. Trečia, pagal 2016 m. balandžio 1 d. sutartį ieškovė atsakovei grąžinti... 103. 31.... 104. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 105. 32.... 106. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrįstai iš jos teismas... 107. 33.... 108. Pripažinto negaliojančiu sandorio teisines pasekmes – restituciją... 109. 34.... 110. Pažymėtina, kad atsakovės pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo... 111. 35.... 112. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės L. I. 5 procentų... 113. Dėl procesinės bylos baigties... 114. 36.... 115. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios... 116. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 117. Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo... 118. „Priteisti iš atsakovės L. I. 5 procentų dydžio metines palūkanas už... 119. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....